2009 m. balandžio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-132/09)

2009/C 153/39

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Eggers ir J.-P. Keppenne

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija nurodo, kad buvo pažeistas 1962 m. sudarytas susitarimas tarp Europos mokyklų valdytojų tarybos ir Belgijos Karalystės, nes pastaroji atsisakė padengti išlaidas susijusias su jos teritorijoje įsteigtų Europos mokyklų mokymosi įranga ir medžiaga.

Savo ieškiniui pagrįsti Komisija visų pirma nurodo, kad iš 1994 m. birželio 21 d. Konvencijos dėl Europos mokyklų statuto (1) 6 straipsnio antrosios pastraipos matyti, kad kiekviena valstybė narė mokyklą laiko švietimo įstaiga, pavaldžia viešajai teisei. Todėl Europos mokyklas turi finansuoti Belgijos valdžios institucijos ir jos turi būti taip pat vertinamos kaip nacionalinės valstybinės mokyklos, tiek kiek tai susiję su pradine įranga, reikalinga Europos mokyklai atidaryti ar ją išplėsti, tiek su šių mokyklų eksploatavimo ir tvarkymo metinėmis išlaidomis. Mokymosi reikalų priskyrimas vietos valdžiai Belgijoje šiuo atžvilgiu negali pateisinti Belgijos valdžios institucijų atsisakymo padengti metines Europos mokyklų eksploatavimo išlaidas, nes pagal nusistovėjusią teismo praktiką valstybė narė negali nesilaikyti įpareigojimų, kuriuos ji prisiėmė, šią kompetenciją deleguodama vietos valdžios institucijoms.

Atsakydama į Belgijos valdžios institucijų prieštaravimus, Komisija, antra, nurodo, kad 1967 m. gegužės mėn. Karlsruhėje vykusiame Valdytojų tarybos susirinkime padarytose išvadose neginčijami šios valstybės finansiniai įsipareigojimai, kuriuos ji prisiėmė kaip buveinės šalis.

Visų pirma Valdytojų taryba Karlsruhėje tik parengė susitarimo su valstybėmis narėmis, kuriose yra Europos mokyklos, memorandumo gaires ir bet kuriuo atveju ji neturi kompetencijos, atsižvelgiant į teisės normų hierarchiją, pakeisti 1962 m. susitarimą dėl buveinės.

Antra, šį Karlsruhės „sprendimą“ negalima aiškinti kaip „vėlesnį šalių susitarimą ar veiksmus“ Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31 straipsnio 3 dalies a ir b punktų prasme, kiek tai susiję su susitarimo dėl buveinės aiškinimu, nes nėra patvirtintų veiksmų ar deklaracijų, ginčijančių susitarime dėl buveinės numatytą pareigą finansuoti. Be to, daugelis dokumentų ir finansavimo, kurį Belgija atliko po 1967 m., atvejai patvirtina šią pareigą padengti išlaidas susijusias su Europos mokyklų mokymosi įranga ir medžiaga.

(1)  OL L 212, p. 3