7.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/35

1.

Ar nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią reikalavimui dėl žalos atlyginimo, perkančiajai organizacijai pažeidus Bendrijos viešųjų pirkimų teisę, yra taikoma kaltės sąlyga, prieštarauja 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis (1), derinimo 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies c punktui ar kitoms šios direktyvos nuostatoms ir tada, kai ši nuostata yra taikoma taip, kad iš principo yra preziumuojama perkančiosios organizacijos organų kaltė ir ji negali remtis asmeninių sugebėjimų neturėjimu ir atitinkamai subjektyvios kaltės nebuvimu?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

ar 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 2 straipsnio 7 dalį reikia aiškinti taip, kad atsižvelgiant į joje nustatytą reikalavimą užtikrinti per viešųjų pirkimų peržiūros procedūrą priimtų sprendimų veiksmingą įgyvendinimą, viešųjų pirkimų priežiūros institucijos sprendimas yra privalomas visiems procedūros dalyviams, įskaitant ir perkančiąją organizaciją?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų neigiamas:

ar pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 2 straipsnio 7 dalį perkančioji organizacija gali ar net privalo nepaisyti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos įsiteisėjusio sprendimo; jei taip, kokiomis sąlygomis?