Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CA0327

Byla C-327/10: 2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas ( Okresní soud v Chebu (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Hypoteční banka, a.s. prieš Udo Mike Lindner (Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas — Vartotojo, vienos valstybės narės piliečio, su banku, įsteigtu kitoje valstybėje narėje, sudaryta nekilnojamojo turto paskolos sutartis — Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama pareikšti ieškinį vartotojui šios valstybės teisme, kai nežinoma tiksli jo nuolatinė gyvenamoji vieta)

OL C 25, 2012 1 28, p. 12–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 25/12


2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Okresní soud v Chebu (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Hypoteční banka, a.s. prieš Udo Mike Lindner

(Byla C-327/10) (1)

(Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas - Vartotojo, vienos valstybės narės piliečio, su banku, įsteigtu kitoje valstybėje narėje, sudaryta nekilnojamojo turto paskolos sutartis - Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama pareikšti ieškinį vartotojui šios valstybės teisme, kai nežinoma tiksli jo nuolatinė gyvenamoji vieta)

(2012/C 25/19)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Okresní soud v Chebu

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hypoteční banka, a.s.

Atsakovas: Udo Mike Lindner

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Okresní soud v Chebu — SESV 81 straipsnio, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 16 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio, taip pat 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Jurisdikcija dėl vartotojo, vienos valstybės narės piliečio, su banku, įsteigtu kitoje valstybėje narėje, sudarytos nekilnojamojo turto paskolos sutarties — Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama pareikšti ieškinį vartotojui šios valstybės teisme, kai nežinoma tiksli jo nuolatinė gyvenamoji vieta

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo turi būti aiškinamas taip, kad juo įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės reiškia, jog valstybės narės teismui pateiktame nagrinėti ginče susiklosčiusi situacija gali kelti klausimų dėl šio teismo tarptautinės jurisdikcijos nustatymo. Tokia situacija susidaro tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai vienos valstybės narės teisme pateiktas ieškinys kitos valstybės narės piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta šiam teismui nežinoma.

2.

Reglamentas Nr. 44/2001 turi būti aiškinamas taip, kad:

tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai vartotojas, sudaręs ilgalaikės paskolos sutartį nekilnojamajam turtui įsigyti, kurioje numatyta pareiga informuoti kitą sutarties šalį apie bet kokį adreso pasikeitimą, atsisako nuolatinės gyvenamosios vietos iki to laiko, kai jam pareiškiamas ieškinys dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra paskutinė žinoma vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismai, jeigu taikant šio reglamento 59 straipsnį jiems nepavyksta nustatyti tuometinės atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos ir jie taip pat neturi įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog šis iš tikrųjų nuolat gyvena už Europos Sąjungos teritorijos ribų,

šis reglamentas nekliudo taikyti nacionalinės teisės procesinės nuostatos, pagal kurią, siekiant išvengti situacijos, kai atsisakoma vykdyti teisingumą, leidžiama nagrinėti bylą prieš asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma, ir jam nedalyvaujant, jeigu teismas, kuriam perduota nagrinėti šį ginčą, prieš išspręsdamas jį įsitikina, jog siekiant surasti atsakovą imtasi visų paieškos priemonių, kurių reikalauja rūpestingumo ir sąžiningumo principai.


(1)  OL C 246, 2010 9 11.


Top
  翻译: