8.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/10

1)

Ar Europos Sąjungos teisė, visų pirma susijusios ESS 4 straipsnio 3 dalies, SESV 325 straipsnio ir Direktyvos 2006/112/EB (1) nuostatos, kuriose valstybėms narėms numatyta prilyginimo pareiga, susijusi su bausmių politika, gali būti aiškinama taip, kad ja draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią nusikalstamu būtų laikomas PVM nemokėjimas, kai viršijama didesnė riba negu numatytoji nesumokėto tiesioginio pajamų mokesčio atveju;

2)

ar Europos Sąjungos teisė, visų pirma susijusios ESS 4 straipsnio 3 dalies, SESV 325 straipsnio ir Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, kuriose valstybėms narėms numatyta pareiga nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, siekiant apsaugoti finansinius Europos Sąjungos interesus, gali būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatą, kuria panaikinamas kaltinamojo (ar tai būtų vadovas, teisinis atstovas, ar asmuo, įgaliotas atlikti su mokesčiais susijusias funkcijas, t. y. nusikaltimo dalyvis) baudžiamumas, jeigu jo įstaiga, veikianti kaip juridinis asmuo, pavėluotai sumokėjo PVM mokestį ir administracines baudas, nepaisant to, kad jau buvo pradėtas mokestinis išieškojimas ir baudžiamasis persekiojimas, byla perduota nagrinėti teismui, užtikrinta įprasta rungimosi principu grindžiama procedūra proceso metu, tačiau bylos nagrinėjimas teisme dar nebuvo pradėtas, o sistema minėtam vadovui, teisiniam atstovui ar jų įgaliotiniui ir nusikaltimo dalyviui nenumato jokios kitos, net ir administracinės sankcijos;

3)

ar PIF konvencijos 1 straipsnyje apibrėžta sukčiavimo sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji apima ir situacijas, kai pridėtinės vertės mokestis buvo nesumokėtas, ne visai sumokėtas arba pavėluotai sumokėtas, ir ar minėtos konvencijos 2 straipsniu valstybei narei nustatoma pareiga skirti laisvės atėmimą apimančias bausmes už nesumokėtą, ne visai arba pavėluotai sumokėtą PVM, kai suma viršija 50 000 EUR.