6.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 374/21

1.

panaikinti 2017 m. liepos 7 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-215/15,

2.

pačiam galutinai išspręsti bylą ir panaikinti 2015 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/364 (1), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, bei 2015 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357 (2), kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, tiek, kiek jie susiję su apeliantu ir priteisti iš Tarybos per procesus Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.

Jei nebūtų patenkinti 2 punkte išdėstyti reikalavimai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendime pateiktą teisinį vertinimą, ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

1.

Bendrasis Teismas pažeidė SESV 296 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, kai nusprendė, jog Taryba ribojamųjų priemonių taikymą motyvavo nepadarydama teisės klaidų. Tarybos pateikti motyvai nepakankamai konkretūs ir tikslūs.

2.

Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Taryba nepažeidė pagrindinių teisių. Bendrasis Teismas klaidingai įvertino teisės į nuosavybę ir teisės vykdyti ekonominę veiklą pažeidimą. Konkrečiai, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad priemonės yra tinkamos ir proporcingos. Be to, Bendrasis Teismas padarė procesinių klaidų ir pažeidė procesines teises.

3.

Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Taryba neviršijo įgaliojimų. Pirma, Bendrasis Teismas neatliko jokio konkretaus patikrinimo apelianto atžvilgiu. Antra, Bendrasis Teismas klaidingai remiasi principu, kad nesvarbi aplinkybė, jog nėra konkrečių įrodymų.

4.

Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Taryba nepažeidė gero administravimo principo. Pirma, Bendrojo Teismo argumentai, pateikti dėl Tarybos nešališkumo pareigos, yra klaidingi. Antra, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į pareigos rūpestingai išsiaiškinti faktines aplinkybes apimtį. Šiuo klausimu pažymėtina, kad reikia konstatuoti apelianto procesinių teisių pažeidimą.

Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Taryba nepadarė jokios „akivaizdžios vertinimo klaidos“. Pirma, Bendrasis Teismas pažeidė jam tenkančią kontrolės pareigą, kiek tai susiję su skundžiamu aktu, nes neišnagrinėjo procedūros, per kurią minėtas aktas buvo priimtas. Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Taryba galėjo remtis tik Ukrainos laišku. Taigi Bendrasis Teismas pažeidė Tarybos pareigą atlikti papildomus tyrimus. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į neseniai priimtų Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su ribojamosiomis priemonėmis, apimtį. Be kita ko, Bendrojo Teismo argumentai didžiąja dalimi yra politinio pobūdžio ir jais neatsižvelgiama į pagrindinių teisių svarbą trečiojoje šalyje.