2021 m. rugpjūčio 9 d.Casa Regina Apostolorum della Pia Società delle Figlie di San Paolo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-223/18, Casa Regina Apostolorum della Pia Società delle Figlie di San Paolo / Europos Komisija

(Byla C-492/21 P)

(2021/C 471/30)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Casa Regina Apostolorum della Pia Società delle Figlie di San Paolo, atstovaujama avvocato F. Rosi

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad buvo pažeista pareiga motyvuoti ir pareiga atlikti tyrimą, kad neteisingai išaiškinta solidarumu grindžiamos veiklos sąvoka, įmonės sąvoka ir ekonominės veiklos sąvoka pagal SESV 106 straipsnį, ypač atsižvelgiant į Italijos teisės nuostatas, įtvirtintas Įstatyminiame dekrete Nr. 229/1999; ji pabrėžia, kad Italijos valstybės sistema, pagal kurią finansavimas skiriamas regionams, priskirtina ne solidarumu grindžiamai sistemai, o veikiau ekonomikos sistemai pagal bendros ekonominės svarbos paslaugų (BESP) sistemai taikomą tvarką.

Visų pirma ji ginčija skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo pateiktą solidarumu grindžiamos veiklos sąvoką, kaip visiškai bendro pobūdžio, nesusietą su Italijoje galiojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais. Bendrasis Teismas nusprendė, kad šioje byloje galima taikyti 2020 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimą Dovera, prieš tai neatlikęs išsamios 1999 m. reformos Italijoje analizės ir, svarbiausia, nepalyginęs jos su teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą Slovakijoje.

Be to, apeliantė nesutinka, kad universalios veiklos sąvoka gali reikšti, jog netaikoma SESV 106 straipsnyje numatyta sistema, turėdama mintyje, kad universaliai (net ir ne visiškai) teikiama paslauga, kaip ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, multimodalinis transportas, elektra, vanduo, telefonija ir pan., gali būti laikoma ekonomine veikla ir patekti į BESP sąvoką.

Bendrasis Teismas taip pat nepatikslino, kad valstybė perveda regionams tam tikro dydžio finansavimo sumą ir kad vėliau regionas turi sumokėti įvairioms valstybinėms ir privačioms sveikatos priežiūros įmonėms už paslaugas pagal tarifus, remdamasis pacientų ir (arba) naudotojų pasirinkimais.

Taigi regionai pasirašo viešųjų paslaugų koncesijos sutartis su visais viešaisiais ir privačiaisiais veiklos vykdytojais ir moka už paslaugas pagal iš anksto nustatytą tarifą. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga savarankiškai savaip organizuoja savo veiklą, kad galėtų į savo įstaigą pritraukti pacientą.

Maža to, pacientas gali kreiptis į valstybinę arba privačią sveikatos priežiūros įstaigą, norėdamas gauti privačią paslaugą ir taip išvengti eilių, susidarančių vadinamojoje akredituotoje sistemoje. Todėl ginčijama tai, ką Bendrasis Teismas nurodo sprendimo pradžioje: „1 Italijoje sveikatos priežiūros sistemos organizavimo pagrindą sudaro „Servizio sanitario nazionale“ (Nacionalinė sveikatos tarnyba; toliau – SSN). Pagal SSN sistemą sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai finansuojamos iš apdraustųjų socialinio draudimo įmokų ir valstybės lėšų, todėl valstybinės arba privačios įstaigos, su kuriomis sudarytos sutartys, teikia šias paslaugas nemokamai arba beveik nemokamai visiems SSN apdraustiems pacientams. SSN administravimą iš esmės užtikrina regionai.“

Šis argumentas neatspindi faktinio sveikatos priežiūros organizavimo Italijoje ir galiojančių teisės aktų turinio; be to, Bendrasis Teismas nepaaiškina teiginio, kad „sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai finansuojamos iš apdraustųjų socialinio draudimo įmokų ir valstybės lėšų“; šis teiginys yra abstraktus ir nesusietas su kontekstu.

Kitaip tariant, Bendrasis Teismas nenurodė, kas yra „apdraustųjų socialinio draudimo įmokos“ ir ką sudaro „valstybės lėšos“. Bendrasis Teismas išsamiai neanalizavo nuostatų, reglamentuojančių BESP, kaip jos suprantamos pagal SESV 106 straipsnį ir pagal 2003 m. Teisingumo Teismo sprendimą Altmark, turinio.

Pirmiausia Komisija, o po to Bendrasis Teismas turėjo atlikti išsamią sistemos analizę, taip pat atsižvelgdami į Sutarties 26 priedo formuluotę, kur kalbama būtent apie BESP, ir į tai, kad nebuvo parengta jokia konkreti būtent šią paslaugų sritį apibrėžianti koncepcija.

Galiausiai skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas tik atkartoja ginčijamą Komisijos sprendimą ir pripažįsta, kad šis sprendimas neturi motyvavimo trūkumų.

Taigi liko neišnagrinėti apeliantės išsamiai išdėstyti argumentai; ginčydama Komisijos sprendimą, priešingai nei konstatavo Bendrasis Teismas, ji tvirtino, kad tas sprendimas yra visiškai bendro pobūdžio ir nesusijęs su Italijoje galiojančių teisės aktų turiniu.

Taip pat nėra įmanoma paprasčiausiai perkelti Teisingumo Teismo sprendimo Dovera turinio.

Be to, pagrindinis apeliantės pateiktas prieštaravimas, pirmiausia pateiktas nagrinėti Komisijai, tada – Bendrajam Teismui, susijęs būtent su klausimu, ar Italijos sveikatos priežiūros sistema atitinka SESV 106 straipsnio nuostatas, taigi ar jai taikoma BESP sistema.

Apeliantė skundžiasi, kad Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo šiuo klausimu ir atitinkamai nenurodė motyvų.