11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/15

1.1

Šiame komunikate, nustatančiame Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pamatinę programą, kartu su kitais pasiūlymais (1) pateikiama programa, skirta įgyvendinti 2007–2013 m. finansines perspektyvas  (2) ir priemones, išdėstytas komunikate dėl 2007–2013 m. išsiplėtusios Sąjungos politikos iššūkių ir biudžeto priemonių  (3) ; EESRK pateiktoje nuomonėje (pranešėjas Georgios Dassis (4)) buvo pasiūlyta 2006 m. Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei skirti 1381 milijoną eurų įsipareigojamųjų asignavimų (3 eilutė. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas), o iki 2013 m. ši suma turėtų laipsniškai padidėti iki 3620 milijonų eurų.

1.2

Visais siūlomais veiksmais turėtų būti siekiama vienodai remti tris svarbiausius laisvės, saugumo ir teisingumo tikslus, vadovaujantis subalansuotu požiūriu, kurio teorinis pagrindas būtų paremtas demokratijos principais, pagarba pagrindinėms laisvėms ir teisėms.

1.3

Iš bendros (9500 milijonų eurų) sumos Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pamatinei programai 2007–2013 m. pradžioje buvo skirta 5866 milijonai eurų, iš kurių 1184 milijonai eurų numatyti prieglobsčiui, 759 milijonai eurų — Grąžinimo fondui, 1771 milijonas eurų — piliečių iš trečiųjų šalių integracijai ir pagaliau 2152 milijonai eurų — išorės sienų valdymui. Valstybėms narėms ir tiesioginiams Bendrijos veiksmams (NVO ir projektams) skirtos sumos negali būti perkeliamos iš vieno fondo į kitą.

1.4

Pamatinė Solidarumo programa neapima Bendrijos agentūrų ir kitų priemonių, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo sritimi, kaip antai Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūra, veikianti kaip sudėtinė pasiūlytos pamatinės programos ir naujų finansinių perspektyvų dalis, Eurodac sistema, skirta pirštų antspaudų palyginimui, vizų informacinė sistema ir antrosios kartos Šengeno informacinė sistema, kurios susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais, o teisės aktai, kuriais jos buvo įsteigtos, nenumato jų trukmę ribojančių nuostatų.

1.5

Šia pamatine programa siekiama užtikrinti kiekvienoje veiklos srityje būtiną veiksmų nuoseklumą politinius siekius derinant su turimais ištekliais. Komisija stengiasi supaprastinti ir padaryti racionalesnę šiandieninę finansinę paramą. Šia pamatine programa taip pat siekiama daugiau skaidrumo ir lankstumo nustatant prioritetus.

1.6

Pagal šį projektą, Europos Sąjungos finansinis solidarumas taip turėtų prisidėti prie visaapimančios ir subalansuotos migracijos srautų valdymo nuostatos, grindžiamos šiais keturiais ramsčiais:

1.7

Priede pateikiamasKomisijos pasiūlymo poveikio tyrimas (6).

2.1

Nors programa apeliuojama į nuoseklumą, numatytą Tamperės vadovų susitikime ir Hagos programoje bei Sutarties 62 ir 63 straipsniuose, programos pamatai, nepaisant Tarybos pastangų įgyvendinant Tamperės programą (7) priimti keletą bendrų priemonių, grindžiami nedideliu suderintų teisės aktų skaičiumi. Taigi, 2004 m. lapkričio 4–5 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino antrą daugiametę programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo, vadinamąją Hagos programą.

2.2

Komitetas pastebi, kad, nepaisant Hagos programos, tikrai tenkinančios bendros politinės orientacijos kol kas dar nėra. Savo nuomonėje dėl Komisijos Komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui — Hagos programa: Dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams — Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan laisvės, saugumo ir teisingumo srityje  (8) Komitetas išsamiai išdėstė savo požiūrį į su Hagos programa susijusį Komisijos veiksmų planą. Valstybių narių praktika labai skiriasi priklausomai nuo jų geografinės padėties. Joms tenka pasirinkti skirtingą politikos kryptį ir įsipareigojimus Bendrijos piliečių arba piliečių iš trečiųjų šalių bei kitų valstybių atžvilgiu ir tai, egzistuojant skirtingoms arba prieštaringoms politikos kryptims Bendrijos viduje, priklauso nuo to, ar tos valstybės yra tikrosios, ar asocijuotos Šengeno (I ir II), Dublino I ir II (9) sutarčių dalyvės, ar jos prie jų neprisijungusios arba, pavyzdžiui, dalyvauja Bendrijos programose dėl pabėgėlių perkėlimo ilgalaikių sprendimų (10). Patirtis rodo, kad nepakanka kurti fondus ir finansinius instrumentus įgyvendinti politikai, kurios tikslas, viena vertus, yra pagerinti veiklos metodus, o, antra vertus, — dėl bendro tikslo suderinti ir paskirstyti atsakomybę.

2.3

Požiūris į politinio arba humanitarinio prieglobsčio srityje saugiomis laikomų trečiųjų šalių sąrašo sudarymą lieka prieštaringas, ypač NVO, kurios yra sulaukusios pripažinimo žmogaus teisių srityje ir aktyviai teikia humanitarinę pagalbą. Todėl Komitetas mano, kad prieglobsčio ir imigracijos problemas kartu spręsti neveiksminga, nes suvaržymai ir veiklos galimybės gerokai skiriasi.

2.4

Nors Komitetas supranta globalaus ir holistinio pobūdžio programos tikslą, jis atsargiai vertina sienų apsaugos ir migrantų integracijos klausimų svarstymą toje pačioje iniciatyvoje. Vis dėlto, jis mano, kad šių fondų valdymui būtinas koordinavimas ir nuoseklumas, nes:

Kita vertus, atsižvelgdamas į bendrą tikslą, Komitetas pabrėžia, jog abi programos privalo būti pakankamai aiškios, kad būtų išvengta galimos painiavos.

3.1

Komitetas pabrėžia, kad komunikato projektas negali būti toks pat ratifikavus Sutartį dėl Konstitucijos arba jos neratifikavus ir į ją neįtraukus Pagrindinių teisių chartijos.

3.2

Komitetas pasisako už tarpusavyje susijusių fondų steigimą, bet skatina Komisiją šį klausimą suderinti su Hagos programa atsižvelgiant į EESRK nuomonę (11).

4.1.1

Prieglobstis, imigracija, integracija, įvairius aspektus apimantis pobūdis, patikimas, ilgalaikis atsakas yra vieni iš siekiamų tikslų. Norint papildyti ekonominę Komisijos poziciją, išdėstytą žaliojoje knygoje dėl ES pozicijos ekonominės migracijos valdymo klausimu (12), komunikate reikėtų plačiau panagrinėti asmeninių ir visuotinių teisių migracijos srityje aspektus juos susiejant su Pagrindinių teisių ir teisingumo programa. Be to, jis turėtų būti paremtas Tarptautine konvencija dėl migrantų ir jų šeimų apsaugos (13).

Komitetas taip pat skatina Komisiją daugiau remtis kas 4 metus Nepriklausomo teisininkų ekspertų komiteto rengiama vertinimo ataskaita, kuri pateikiama Tarpvyriausybiniam komitetui, vykdančiam Europos Tarybos pataisytos Socialinės chartijos institucinę kontrolę, ir į ją atsižvelgti teikiant papildomus pasiūlymus.

Komitetas pažymi, kad daugumos šių struktūrinių fondų valdymą, atsižvelgiant į valstybių narių prerogatyvas ir laikantis subsidiarumo principų, numatyta deleguoti valstybėms narėms. Kalbant apie proporcingumo principą ir kaip jau buvo nurodyta nuomonėje dėl Hagos programos ir veiksmų plano įvertinimo, Komitetas mano, kad „Hagos programoje pasirengimas įvertinti vykdomą politiką laikomas prioritetu. Prieš patvirtinant šias iniciatyvas būtina atlikti išsamų ir nepriklausomą jo veiksmingumo, pridėtinės vertės, proporcingumo ir teisėtumo (atitikties žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms) įvertinimą.“ (14).

Komitetui taip pat rūpi 2005 m. birželio 14 d. įvykusio NVO ir organizuotos pilietinės visuomenės asociacijų bei socialinių partnerių klausymo dėl pirmiau minėtos žaliosios knygos rezultatas. Šio klausymo metu daugelis organizacijų pasisakė prieš ekonominio požiūrio dominavimą asmens laisvių atžvilgiu ir pabrėžė būtinybę suvokti žmogiškąsias, kultūrines, socialines ir teisines pasekmes visais jų aspektais priimamų ir priimančių visuomenės grupių visumai.

4.1.2

Pagaliau, Komitetas pageidautų Komisijos iniciatyvoje rasti savo anksčiau pateiktose nuomonėse išdėstytus pasiūlymus.

4.1.3

Komitetas pabrėžia, kad su žmonių migracija susiję klausimai neturėtų būti nagrinėjami juose iš anksto įžvelgiant problemą. Šiandien imigracija formuoja naujas politines, ekonomines ir socialines realijas, kurios papildo ankstesnio laikotarpio imigraciją, su kuria visa visuomenė privalo susitaikyti atsižvelgdama į asmens teisę laisvai planuoti savo gyvenimą remiantis valstybių narių priimtu tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu teisiniu pagrindu, kurio privalu laikytis (15).

4.1.4

Komisijos pasirinkta grąžinimo išeitis neturėtų supriešinti tariamų legalų ir tariamų nelegalų teisių. Nelegalumas nėra nuolatinė, sąmoningai pasirinkta būsena siekiant pasinaudoti menamu statusu. Yra daug ir įvairių nelegalumo priežasčių: Komitetas parengė ne vieną nuomonę siekdamas Europos institucijoms paaiškinti tikruosius ekonominius tikslus ir aukų padėtį (16). Bet kokia grąžinimo politika turi būti vykdoma gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves.

4.1.5

Sienų ir vizų valdymas neturėtų užgožti humanitarinio, socialinio, politinio, teisinio aspektų.

Ilgainiui įsišaknijusios problemos, kaip, pavyzdžiui, su Sachara besiribojančioje Afrikos dalyje siaučianti sausra, reikalauja kitokių lėšų vystymuisi, bendradarbiavimui ir kovai su klimato atšilimu nei prievartiniam grąžinimui numatyti 750 milijonų eurų ir išorės sienų valdymui konsulinėje srityje numatyti 2,15 milijardų eurų. Tam reikia politinio sprendimo ir tvirto pasiryžimo imtis ilgalaikių veiksmų. Nors kova su badu ir sausra, deja, nėra įtraukta į tūkstantmečio tikslus, Komitetas ragina Komisiją ir Tarybą labai susirūpinti šiuo klausimu ir:

Komitetas nemano, kad atsakomybės už išsiuntimą perkėlimas tranzito šalims yra tinkama arba priimtina išeitis. Jo nuomone, būtina pagerinti Europos Sąjungos institucijų ir trečiųjų, imigrantų kilmės šalių valdžios institucijų bendradarbiavimą. Imigracijos klausimas taip pat turėtų priklausyti Sąjungos išorės santykių sferai.

4.1.6

Laisvo asmenų judėjimo negalima valdyti (kaip teigiama komunikato pavadinime) taip, kaip valdomi finansai arba paslaugos.

4.1.7

Keturios Komisijos pasiūlytos finansinės priemonės su imigracija susijusiai valstybių narių veiklai paremti turėtų tapti koordinuotos politikos šioje srityje pagrindu, o ši politika, be tinkamo migracijos srautų valdymo, apimtų ir legaliai valstybėse narėse gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integraciją tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ES šalių piliečių.

Naudodamasis proga, Komitetas pasisako prieš socialinį dempingą, kuriam sąlygas gali sudaryti teikiamos tarpvalstybinės paslaugos, nes jos yra pagrindinis legalios imigracijos kelias. Ši problema aktuali ir naujųjų Europos Sąjungos šalių narių darbuotojams atsižvelgiant į jiems taikomas laikinas teisines normas.

Socialiniams partneriams ir organizuotos pilietinės visuomenės organizacijoms šiuo požiūriu tenka svarbiausias vaidmuo, todėl juos reikia paremti ir įvertinti.

„Neteisėtas antrinis judėjimas“. Dėl labai suvaržančių teisės aktų ir, Komitetas tai primena, dėl to, kad 2002 m., nepaisant Komiteto ir Parlamento pritarimo, Taryba nepriėmė direktyvos dėl įsileidimo, teisiniu ir praktiniu požiūriu yra teisėtas antrinis judėjimas ilgiau nei 5 metus išgyvenusių asmenų, kurie pateikia antrą prašymą suteikti leidimą gyventi kitoje valstybėje narėje arba trumpiau nei 5 metus išgyvenusių asmenų, kurie pateikia prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi kitoje valstybėje narėje. Komitetas daro prielaidą, kad, komunikate minint „neteisėtą antrinį judėjimą“, omenyje turimas nelegaliai gyvenančių asmenų judėjimas ir tie prieglobsčio prašytojai, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį pirmoje juos priėmusioje šalyje. Tuo tarpu pastarieji turi teisę ne tik pateikti prašymą, o tai ne visada visos valstybės narės jiems leidžia, bet ir pageidauti, kad jų atvejis būtų nagrinėjamas individualiai, bei pateikti teismui sustabdomąjį poveikį turintį skundą. Kai kuriose valstybėse narėse tokie skundai neegzistuoja, jie tapo neįmanomi arba neteko sustabdomojo poveikio. Komitetas supranta, kad Dublino ir Dublino II sutarčių, apie kurias jis pateikė savo nuomonę, įgyvendinimą reikia palengvinti finansinėmis priemonėmis. Tokiu atveju, net jei Komisija privalo užtikrinti teisingą lėšų suteikimą ir prisidėti prie tinkamo atsakomybės paskirstymo, ji turėtų ypatingą dėmesį skirti toms šalims narėms, kurios patiria didžiausią migracijos spaudimą, atsižvelgdama ne tik į jų padėtį sienos atžvilgiu, bet ir į jų dydį (pavyzdžiui, Kipras, Malta ir t.t.), pajėgumą priimti (prieglobstis, persikėlimas, imigracija) ir geriausią įsipareigojimų vykdymo patirtį. Komunikate nepateikiama pakankamai tikslių gairių, kaip deramai paskirstyti atsakomybę. Jame neturėtų būti numatyta finansinė pagalba valstybėms narėms, kurios uždaro priėmimo centrus arba mažina jų pajėgumus.

4.1.8

„Integruoto grąžinimo valdymo“ klausimu Komitetas, išsakydamas savo, kaip pilietinę visuomenę atstovaujančios Asamblėjos, grynai konsultacinį požiūrį, primena, kad kalbama apie žmones ir individualius asmenis. Geriau būtų plėtoti tvarų bendradarbiavimą siekiant taikių tikslų ir nuspręsti kokiais kriterijais remiantis būtų vertinamas savanoriškumas.

4.1.9

Komitetas stebisi siūlomo teksto teiginiu, kad, atsižvelgiant į specifinius Europos grąžinimo fondui iškeltus tikslus, jo veiksmais galėtų būti „siekiama suteikti specifinę pagalbą pažeidžiamoms visuomenės grupėms — vaikams ir kankinimus, išniekinimą arba kitą sunkią moralinės, fizinės arba seksualinės prievartos formą patyrusiems asmenims“. Nereikia užmiršti, kad Ženevos konvencija nurodo procedūras, individualius tyrimus ir skundus, į kuriuos turi teisę šie asmenys. Kadangi Europos įstatymuose jau yra direktyva dėl „būtiniausių standartų ir statuso“ (17), o valstybės narės yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šalys, Komitetas nemano, kad tokioje situacijoje atsidūrę žmonės galėtų būti priskirti „savanoriško grįžimo“ sferai.

4.1.10

Komisija turėtų pasvarstyti, kokie turėtų būti savanoriško grįžimo projekto sėkmės kriterijai. Komitetas supranta, kad čia kalbama ne apie atskirų žmonių bendradarbiavimą ar asmeninių projektų rengimą, o apie repatriaciją teismo arba administraciniu sprendimu ir sprendimą grąžinti ir išsiųsti. Komitetas pasisako už būtinybę gerbti ir remti Europos žmogaus teisių konvenciją ir Pagrindinių teisių chartiją ir laikytis jų taikomų principų: joks žmogus neturėtų būti verčiamas sugrįžti, jei grįžimas kelia grėsmę jo gyvybei. Laikantis šio požiūrio, visų pirma reikėtų sudaryti sąlygas siekti teisingumo. Pateikti skundai visada privalėtų turėti sustabdomąjį poveikį. Galų gale, grąžinimai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, laikantis Europos Tarybos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principų. Bet kai kurių pasiūlymo teiginių prasmė atrodo kiek kitokia (finansinės nuostatos, 5.1.3 skyrius).

Komisija turėtų pasiūlyti konkretesnes įgyvendinimo priemones, kurios užtikrintų patarimus, materialinę pagalbą ir kitas tinkamas pagalbos grįžimo atveju formas. Ji taip pat turėtų pasiūlyti priemones, numatančias tvarką, kaip bus vykdoma nepriklausoma ir patikima repatrijuotų asmenų saugumo, apsaugos ir gerbūvio priežiūra bei kontrolė.

—

Komitetas remia pasiūlymą įsteigti Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos fondą 2007–2013 m., Europos pabėgėlių fondą, kaip dabartinio fondo tąsą, Išorės sienų fondą,

—

Grąžina Tarybai išnagrinėti ir priimti pasiūlymą dėl komunikato dėl Solidarumo ir migracijos srautų valdymo programos gairių ir sprendimus dėl specialių fondų, reikalingų programai įgyvendinti, įsteigimo,

—

Prašo Komisijos, kad ji, sudarydama su Hagos programa susijusių veiksmų planą, atsižvelgtų į EESRK rekomendacijas,

—

Rekomenduoja Tarybai ir Komisijai užtikrinti šių naujų struktūrinių fondų veiklos skaidrumą užtikrinant aiškų Hagos programos ir nagrinėjamo komunikato nuoseklumą,

—

Pageidauja, kad sprendimuose įkurti šiuos įvairius fondus būtų numatyti konkretūs veiksmai tam, kad nevalstybiniai subjektai kuo ankstesniame etape būtų susiję su valstybių narių ir Komisijos pasirinktų gairių metinėmis nuostatomis.