24.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 283/14

1.

Ar EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinį valstybės monopolį tam tikriems azartiniams žaidimams kaip, pavyzdžiui, sporto lažyboms, jei atitinkamoje valstybėje narėje nėra nuoseklios ir sistemingos azartinių lošimų apribojimo politikos visų pirma todėl, kad nacionalines koncesijas turintys organizatoriai skatina dalyvauti kituose azartiniuose lošimuose — kaip, pavyzdžiui, valstybės loterijose ir kazino lošimuose — ir, be to, kitus lošimus, turinčius tokį patį ar didesnį prognozuojamą priklausomybės sukėlimo potencialą — kaip, pavyzdžiui, lažybas dėl tam tikrų sporto įvykių (pavyzdžiui, žirgų lenktynės) ir lošimą lošimo automatais — gali siūlyti privatūs paslaugų teikėjai?

2.

Ar EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kompetentingų valstybės institucijų išduoti leidimai organizuoti sporto lažybas, kurie nėra apriboti atitinkamos valstybės teritorija, suteikia leidimo savininkui ir jo įgaliotiems asmenims teisę ir kitose valstybėse narėse be papildomų nacionalinių leidimų teikti atitinkamus pasiūlymus sudaryti sutartis ir jas sudaryti?