EUROPOS BENDRIJOS

ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą

EUROPOS BENDRIJA

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

toliau – Susitariančiosios Šalys,

KADANGI Europos Sąjungos Taryba 2003 m. vasario 18 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (1) (toliau – Dublino reglamentas), kuris pakeitė 1990 m. birželio 15 d. Dubline pasirašytą konvenciją dėl valstybės, atsakingos už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (2) (toliau – Dublino konvencija), ir Europos Bendrijų Komisija 2003 m. rugsėjo 2 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1560/2003, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (3) (toliau – reglamentas, nustatantis Dublino konvencijos taikymo taisykles);

KADANGI Europos Sąjungos Taryba norėdama apibrėžti Susitariančiąją Šalį, kuri yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pagal Dublino konvenciją, 2000 m. gruodžio 11 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl, Eurodac sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (4) (toliau – Eurodac reglamentas) ir 2002 m. vasario 28 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 407/2002, nustatantį tam tikras taisykles įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl Eurodac sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (5) (toliau – reglamentas, nustatantis Eurodac taikymo taisykles);

KADANGI 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6) (toliau – direktyva dėl asmens duomenų apsaugos) Šveicarijos Konfederacija turi taikyti taip pat kaip taiko Europos Sąjungos valstybės narės apdorodamos duomenis siekdama šio Susitarimo tikslų;

ATSIŽVELGDAMA į Šveicarijos Konfederacijos geografinę padėtį;

KADANGI Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimas Bendrijos acquis, susijusiame su Dublino ir Eurodac reglamentais (toliau – Dublino/Eurodac acquis), leis sustiprinti Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimą;

KADANGI Europos bendrija remdamasi Dublino konvencija su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste sudarė susitarimą dėl valstybės, atsakingos už vienoje iš valstybių narių, Islandijoje ar Norvegijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (7);

KADANGI yra pageidautina, kad Šveicarijos Konfederacija tokiomis pačiomis teisėmis kaip Islandija ir Norvegija prisijungtų įgyvendinant, taikant ir plėtojant Dublino/Eurodac acquis;

KADANGI turėtų būti sudarytas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas, kuriame būtų numatytos panašios teisės ir įsipareigojimai kaip ir Europos bendrijos ir Islandijos bei Norvegijos susitarime;

ĮSITIKINUSIOS, kad Europos bendrija ir Šveicarijos Konfederacija turi bendradarbiauti įgyvendinant, praktikoje taikant ir toliau plėtojant Dublino/Eurodac acquis;

KADANGI norint įjungti Šveicarijos Konfederaciją į tas Europos Sąjungos veiklas, kurioms yra taikomas šis Susitarimas, ir suteikti galimybę šiai šaliai dalyvauti minėtose veiklose, yra būtina įsteigti komitetą remiantis tuo pačiu modeliu kaip ir numatytas Islandijos bei Norvegijos asociacijose;

KADANGI bendradarbiavimas tose srityse, kurioms yra taikomi Dublino ir Eurodac reglamentai, remiasi laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais, kurie buvo paskelbti 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;

KADANGI Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies ir aktų, priimtų remiantis šia antraštine dalimi, nuostatos netaikomos Danijos Karalystei, kaip numato Amsterdamo sutartimi prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėtas protokolas dėl Danijos pozicijos, bet turėtų būti sudaryta galimybė Šveicarijos Konfederacijai ir Danijai dvišaliuose santykiuose taikyti esmines šio Susitarimo nuostatas;

KADANGI yra būtina užtikrinti, kad valstybės, su kuriomis Europos bendrija įkūrė asociaciją Dublino/Eurodac acquis įgyvendinti, taikyti ir plėtoti, taikytų minėtą acquis palaikydamos tarpusavio santykius;

KADANGI siekiant užtikrinti gerą Dublino/Eurodac acquis funkcionavimą reikia tuo pačiu metu taikyti šį Susitarimą ir įvairių šalių, prisijungusių ar dalyvaujančių įgyvendinant ir plėtojant Dublino/Eurodac acquis, susitarimus, kurie reglamentuoja jų tarpusavio santykius;

ATSIŽVELGDAMOS į Šveicarijos Konfederacijos prisijungimą įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis;

ATSIŽVELGDAMOS į ryšį tarp Šengeno acquis ir Dublino/Eurodac acquis;

KADANGI norint nepažeisti to ryšio tuo pačiu reikia taikyti Dublino/Eurodac acquis ir Šengeno acquis,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

1 Straipsnis

1.   Šias nuostatas:

—	Dublino reglamento,

—	Eurodac reglamento,

—	reglamento, nustatančio Eurodac taikymo taisykles, ir

—	reglamento, nustatančio Dublino taikymo taisykles,

Šveicarijos Konfederacija (toliau – Šveicarija) įgyvendina ir taiko bendradarbiaudama su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės).

2.   Valstybės narės 1 dalyje minimų reglamentų nuostatas taiko Šveicarijos atžvilgiu.

3.   Nepažeidžiant 4 straipsnio Šveicarija taip pat taiko Europos bendrijos priimtus aktus ar priemones, kurie iš dalies pakeičia ar papildo 1 dalyje minimas nuostatas ir sprendimus, priimtus laikantis šiose nuostatose numatytų procedūrų.

4.   Šveicarija mutatis mutandis įgyvendina ir taiko direktyvos dėl asmens duomenų apsaugos nuostatas taip, kaip taiko valstybės narės apdorodamos duomenis 1 dalyje minimų nuostatų įgyvendinimo ir taikymo tikslams.

5.   1 ir 2 dalies tikslams nuorodos į „valstybes nares“ minėtose nuostatose laikomos ir kaip nuorodos į Šveicariją.

2 Straipsnis

1.   Rengdama naujas įstatymines nuostatas, iš dalies keičiančias ar papildančias 1 straipsnio nuostatas, Europos Bendrijų Komisija (toliau – Komisija) veda neformalias konsultacijas su Šveicarijos ekspertais, taip pat kaip rengdama pasiūlymus veda konsultacijas su valstybių narių ekspertais.

2.   Kai Komisija perduoda 1 dalyje minimus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai (toliau – Taryba) nusiunčia tų pasiūlymų kopiją ir Šveicarijai.

Vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu pagal 3 straipsnį įsteigtame mišriame komitete gali būti surengtas išankstinis pasikeitimas nuomonėmis.

3.   Susitariančiosios Šalys vienos iš jų prašymu dar kartą veda konsultacijas mišriame komitete svarbiais etapais prieš priimant 1 dalyje minimas įstatymines nuostatas nenutrūkstamai keisdamosi informacija ir konsultuodamosi.

4.   Susitariančiosios Šalys keisdamosi informacija ir konsultuodamosi geranoriškai bendradarbiauja, kad mišraus komiteto darbui remiantis šiuo Susitarimu būtų sudarytos geros sąlygos.

5.   Šveicarijos Vyriausybės atstovai turi teisę mišriame komitete pateikti pasiūlymus dėl 1 dalyje minimų klausimų.

6.   Komisija užtikrina kuo gausesnį Šveicarijos ekspertų dalyvavimą atitinkamose srityse rengiant priemonių projektus, kurie vėliau pateikiami komitetams, padedantiems Komisijai įgyvendinti vykdomąją valdžią. Tokiu būdu Komisija rengdama priemones su Šveicarijos ekspertais konsultuojasi taip pat kaip konsultuojasi su valstybių narių ekspertais.

7.   Tuo atveju, kai į Tarybą kreipiamasi laikantis atitinkamiems komitetams taikomos procedūros, Komisija perduoda Tarybai Šveicarijos ekspertų nuomonę.

3 Straipsnis

1.   Įsteigiamas mišrus komitetas, sudarytas iš Susitariančiųjų Šalių atstovų.

2.   Mišrus komitetas priima savo vidaus reglamentą konsensuso keliu.

3.   Mišrus komitetas renkasi pirmininko iniciatyva arba vieno iš jo narių prašymu.

4.   Mišrus komitetas renkasi atitinkamu lygmeniu, priklausomai nuo poreikių, analizuoti 1 dalyje minimų nuostatų įgyvendinimo ir praktinio taikymo klausimus bei pasikeisti nuomonėmis dėl aktų ar priemonių, iš dalies keičiančių ar papildančių 1 straipsnyje minimas nuostatas, rengimo.

Mišrus komitetas yra įgaliotas vykdyti bet kokį keitimąsi su šiuo Susitarimu susijusia informacija.

5.   Mišriam komitetui pirmininkauja Europos bendrijos atstovas ir Šveicarijos Vyriausybės atstovas pasikeisdami kas šešis mėnesius.

4 Straipsnis

1.   Vadovaujantis 2 dalimi, kai Taryba priima aktus ar priemones, iš dalies keičiančius ar papildančius 1 straipsnyje minimas nuostatas, ir kai aktai ar priemonės yra priimami pagal tose nuostatose numatytas procedūras, šiuos aktus ar priemones valstybės narės ir Šveicarija pradeda taikyti kartu, nebent aktuose ar priemonėse nurodyta kitaip.

2.   Komisija nedelsdama praneša Šveicarijai apie 1 dalyje minimų aktų ar priemonių priėmimą. Šveicarija išreiškia savo nuomonę dėl jų turinio priimtinumo ir perkėlimo į jos vidaus teisę. Tokia nuomonė per trisdešimt dienų nuo atitinkamų aktų ar priemonių priėmimo pranešama Komisijai.

3.   Jei minėtų aktų ar priemonių turinys Šveicarijai prisijungti leidžia tik įgyvendinus konstitucinius reikalavimus, Šveicarija pranešime apie tai informuoja Komisiją. Šveicarija nedelsdama raštu informuoja Komisiją apie konstitucinių reikalavimų įvykdymą. Jei nereikia rengti referendumo, pranešimas nusiunčiamas tuoj pat, kai tik ateina nustatytas terminas referendumo surengimui. Jei reikia rengti referendumą, Šveicarija pranešimą nusiunčia ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pranešimo apie referendumą nusiuntimo. Nuo tada, kai nustatoma akto ar priemonės įsigaliojimo data Šveicarijoje, ir iki tol, kol ji praneša apie konstitucinių reikalavimų įgyvendinimą, Šveicarija laikinai taiko atitinkamos priemonės ar akto nuostatas ten, kur yra įmanoma taikyti.

4.   Jei Šveicarija negali laikinai taikyti atitinkamos priemonės ar akto nuostatų ir jei dėl to sutrinka bendradarbiavimas pagal Dublino/Eurodac reglamentus, situaciją analizuoja mišrus komitetas. Europos Komisija gali Šveicarijos atžvilgiu imtis proporcingų priemonių, reikalingų geram bendradarbiavimui pagal Dublino/Eurodac reglamentus užtikrinti.

5.   Šveicarijai priėmus 1 dalyje minimų aktų ir priemonių nuostatas nustatomos Šveicarijos ir Europos Sąjungos valstybių narių teisės ir įsipareigojimai.

6.   Jei:

a)	Šveicarija praneša apie sprendimą nepriimti 1 dalyje minimų aktų ar priemonių, kurioms taikomos šiame Susitarime numatytos procedūros, nuostatų; arba jei

b)	Šveicarija per trisdešimt dienų, kaip numatyta 2 dalyje, nenusiunčia pranešimo; arba jei

c)	Šveicarija nenusiunčia pranešimo atėjus nustatytam referendumo surengimo terminui ar, jei rengiamas referendumas, nenusiunčia pranešimo per dvejus metus, kaip numatyta 3 dalyje, arba įsigaliojus aktui ar priemonei jos laikinai netaiko, kaip yra numatyta toje pačioje dalyje,

šio Susitarimo taikymas sustabdomas.

7.   Mišrus komitetas nagrinėja klausimą, dėl kurio buvo sustabdytas Susitarimo taikymas, ir per 90 dienų stengiasi pašalinti kliūtis, neleidžiančias priimti ar ratifikuoti Susitarimo. Išanalizavęs visas kitas galimybes geram šio Susitarimo funkcionavimui užtikrinti, įskaitant galimybę priimti lygiavertes įstatymines nuostatas, jis gali nuspręsti vėl taikyti šį Susitarimą vieningai priimdamas sprendimą. Jei Susitarimo taikymas praėjus 90 dienų ir toliau lieka sustabdytas, Susitarimo taikymas nutraukiamas.

5 Straipsnis

1.   Kad būtų įgyvendintas Susitariančiųjų Šalių keliamas tikslas kuo labiau suvienodinti 1 straipsnyje minimų nuostatų taikymą ir aiškinimą, mišrus komitetas nuolat stebi su šiomis nuostatomis susijusius Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencijos pasikeitimus ir Šveicarijos jurisprudencijos, susijusios su šiomis nuostatomis, pasikeitimus. Šiam tikslui Susitariančiosios Šalys susitaria nedelsdamos pranešti apie jurisprudencijos pasikeitimus.

2.   Šveicarija Teisingumo Teismui gali pateikti rašytinį pranešimą ar pastabas, kai valstybės narės teisingumo institucijos kreipiasi į Teisingumo Teismą su 1 straipsnyje minimos nuostatos aiškinimu susijusiais klausimais.

6 Straipsnis

1.   Kiekvienais metais Šveicarija mišriam komitetui pateikia ataskaitą apie tai, kaip šalies administracinės ir teisingumo institucijos taikė bei aiškino 1 straipsnyje minimas ir, esant reikalui, Teisingumo Teismo išaiškintas nuostatas.

2.   Jei mišrus komitetas per du mėnesius nuo tada, kai gauna pranešimą apie esminį skirtumą tarp Teisingumo Teismo ir Šveicarijos jurisprudencijos nuostatų arba esminį skirtumą, iškilusį suinteresuotoms valstybėms narėms ir Šveicarijos institucijoms taikant 1 straipsnyje minimas nuostatas, negali užtikrinti vienodo nuostatų taikymo ir aiškinimo, taikoma 7 straipsnyje numatyta procedūra.

7 Straipsnis

1.   Jei kyla ginčas dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo arba jei susidaro 6 straipsnio 2 dalyje minima situacija, klausimas oficialiai įrašomas į mišraus komiteto ministrų lygmenyje dienotvarkę kaip ginčytinas klausimas.

2.   Mišrus komitetas ginčą išspręsti turi per 90 dienų nuo dienotvarkės, į kurią įrašytas ginčytinas klausimas, priėmimo.

3.   Jei per 2 dalyje numatytą 90 dienų laikotarpį mišrus komitetas neišsprendžia ginčo, terminas pratęsiamas 90 dienų, kad būtų priimtas galutinis sprendimas. Jei mišrus komitetas nepriima sprendimo pasibaigus šiam laikotarpiui, šis sprendimas nebegalioja nuo paskutinės minėto laikotarpio dienos.

8 Straipsnis

1.   Šveicarija į Europos Bendrijų bendrą biudžetą įneša metinį, administracinėms ir veiklos išlaidoms, susijusioms su Eurodac centrinio padalinio įsikūrimu ir funkcionavimu, padengti skirtą įnašą, kurį sudaro 7,286 % nuo pradinės 11 675 000 EUR sumos, ir nuo 2004 biudžetinių metų įneša metinį įnašą, kurį sudaro 7,286 % nuo atitinkamų biudžetinių asignavimų minimiems finansiniams metams.

Šveicarija, atsižvelgiant į jos bendrą vidaus produktą palyginus su visų dalyvaujančių šalių bendru vidaus produktu, į Europos Bendrijų bendrą biudžetą įneša metinį įnašą, skirtą administracinėms ar veiklos išlaidoms, susijusioms su šio Susitarimo taikymu.

2.   Šveicarija turi teisę gauti su šiuo Susitarimu susijusius dokumentus ir mišraus komiteto susirinkimo metu prašyti, kad būtų atliktas vertimas viena iš jos pasirinktų oficialių Europos Bendrijų institucijų kalbų.

9 Straipsnis

Nacionalinė Šveicarijos kontrolės institucija, atsakinga už duomenų apsaugą, ir nepriklausoma pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 286 straipsnio 2 dalį įsteigta kontrolės institucija bendradarbiauja tiek, kiek tai yra reikalinga jų darbui ir ypatingai keičiasi visa naudinga informacija. Šios dvi institucijos bendru sutarimu nustato jų bendradarbiavimą reglamentuojančias taisykles.

10 Straipsnis

1.   Šis Susitarimas nedaro jokios įtakos kitiems Europos bendrijos ir Šveicarijos sudarytiems susitarimams.

2.   Šis Susitarimas nedaro jokios įtakos tiems susitarimams, kurie ateityje gali būti sudaryti tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos.

11 Straipsnis

1.   Danijos Karalystė gali išreikšti pageidavimą dalyvauti vykdant šį Susitarimą. Susitariančiosios Šalys, Danijos Karalystei pritarus, šio Susitarimo protokole nustato tokio dalyvavimo sąlygas.

2.   Šveicarija ir Islandijos Respublika bei Norvegijos Karalystė sudaro susitarimą, nustatantį šalių teises ir įsipareigojimus pagal atitinkamų šalių asociacijų įgyvendinant, taikant ir plėtojant Dublino/Eurodac acquis nuostatas.

12 Straipsnis

1.   Šis Susitarimas teikiamas Susitariančiosioms Šalims ratifikuoti ar patvirtinti. Ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentai pateikiami Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris tampa jų depozitoriumi.

2.   Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai depozitorius Susitariančiosioms Šalims praneša apie paskutinio ratifikavimo ar patvirtinimo dokumento pateikimą.

3.   2 ir 3 straipsniai ir 4 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys laikinai taikomi nuo šio Susitarimo pasirašymo datos.

13 Straipsnis

Po šio Susitarimo pasirašymo, bet dar prieš jam įsigaliojant, priimtiems aktams ar priemonėms taikomas 4 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje minimas trisdešimties dienų laikotarpis, pradedamas skaičiuoti nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.

14 Straipsnis

1.   Šis Susitarimas taikomas tik tuomet, jei taikomi 11 straipsnyje minimi susitarimai.

2.   Šis Susitarimas taip pat taikomas tik tuomet, jei taikomas Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos susitarimas dėl šios valstybės asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis.

15 Straipsnis

1.   Lichtenšteinas gali prisijungti prie šio Susitarimo.

2.   Prisijungus Lichtenšteinui prie šio Susitarimo pridedamas protokolas, nustatantis visas su prisijungimu susijusias sąlygas, įskaitant Lichtenšteino ir Šveicarijos bei Lichtenšteino ir Europos bendrijos ir jos valstybių narių teises ir įsipareigojimus.

16 Straipsnis

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą nusiųsdama depozitoriui raštišką pranešimą. Pranešimas pradeda veikti praėjus šešiems mėnesiams po jo pateikimo.

2.   Šis Susitarimas yra laikomas denonsuotu, jei Šveicarija denonsuoja vieną iš 11 straipsnyje minimų susitarimų arba 14 straipsnio 2 dalyje minimą susitarimą.

17 Straipsnis

1.   Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

2.   Teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančiosioms Šalims patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai 1 dalyje nurodytomis kalbomis.

---

(1)  OL L 50, 2003 2 25, p. 1.

(2)  OL C 254, 1997 8 19, p. 1.

(3)  OL L 222, 2003 9 5, p. 3.

(4)  OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

(5)  OL L 62, 2002 3 5, p. 1.

(6)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 3, p. 1).

(7)  OL L 93, 2001 4 3, p. 38.

BAIGIAMASIS AKTAS

Įgaliotieji atstovai priėmė tokias toliau išvardytas bendras deklaracijas, kurios pridedamos prie baigiamojo akto:

1.	Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl glaudaus dialogo.

2.	Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl duomenų apsaugos.

Įgaliotieji atstovai taip pat priėmė toliau išvardytas deklaracijas, kurios pridedamos prie baigiamojo akto:

1.	Šveicarijos deklaracija, susijusi su 4 straipsnio 3 dalimi, dėl laiko terminų priimant naujas Dublino/Eurodac acquis plėtojančias nuostatas.

2.	Europos Komisijos deklaracija dėl komitetų, kurie padeda Europos Komisijai įgyvendinti vykdomuosius įgaliojimus.

BENDRA DEKLARACIJA DĖL MIŠRIŲ KOMITETŲ BENDRŲ POSĖDŽIŲ

Europos Komisijos delegacija,

Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės Vyriausybių delegacijos,

Šveicarijos Konfederacijos Vyriausybės delegacija,

—

Nusprendė rengti bendrus mišrių komitetų, įsteigtų, Susitarimu dėl Europos bendrijos ir Islandijos bei Norvegijos susitarimą dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybei narei arba Islandijai ar Norvegijai pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, neatsižvelgdamos į posėdžio lygį.

—

Atkreipkite dėmesį į tai, jog tas faktas, kad šie posėdžiai yra bendri, reikalauja pragmatiškų priemonių dėl tokių posėdžių pirmininko buveinės, kai pirmininkauja asocijuotos šalys pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybei narei ar Šveicarijai pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, arba Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimą dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybei narei arba Islandijai ar Norvegijai pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą.

—

Atkreipkite dėmesį į asocijuotų šalių pageidavimą esant būtinybei atsisakyti pirmininkavimo ir abėcėlės tvarka pagal pavadinimus paskirstyti jį nuo Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybei narei arba Šveicarijai pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, įsigaliojimo datos.