2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/8

Pranešėjas:

José Antonio MORENO DÍAZ

Bendrapranešėjis:

Ákos TOPOLÁNSZKY

1.1.

Europos Sąjunga – ne tik bendra rinka, bet ir bendrų vertybių sąjunga, kaip nurodyta ES sutarties 2 straipsnyje. Be to, joje pripažįstamos teisės, laisvės ir principai, nustatyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šios vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, yra integracijos pagrindas ir Europos tapatybės dalis. Jos yra stojimo kriterijai ir jų taip pat turi praktiškai laikytis valstybės narės. Todėl, kai šios vertybės pažeidžiamos, labai svarbu taikyti ES sutartyje numatytas procedūras. EESRK mano, kad Europos institucijos savo politinėje veikloje turėtų taikyti iniciatyvų ir prevencinį metodą, kad būtų galima užbėgti problemoms už akių.

1.2.

Kaip ir daugeliui Europos pilietinės visuomenės organizacijų, EESRK susirūpinimą kelia prastėjanti žmogaus teisių padėtis, plintančios populistinės ir autoritarinės tendencijos ir jų keliamas pavojus demokratijos kokybei ir pagrindinių teisių, apimančių ES teisės bendruosius principus, apsaugai, kurią užtikrina tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (1).

1.3.

Minėtos vertybės pažeidžiamos visoje Europoje. Daugelis pilietinės visuomenės organizacijų smerkia padėtį kai kuriose valstybėse narėse ir tikisi, kad EESRK imsis naujų iniciatyvų, kad ES institucijos reaguotų ryžtingais veiksmais. Kyla pavojus ne tik Europos Sąjungai, bet ir piliečių pasitikėjimui nacionalinėmis ir Europos demokratinėmis institucijomis. EESRK mano, kad ši grėsmė yra labai rimta ir nuolatinė.

1.4.

Konkretus principų ir standartų, susijusių su teisine valstybe, turinys gali skirtis nacionaliniu lygmeniu priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės konstitucinės santvarkos. Vis dėlto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, taip pat Europos Tarybos, būtent Venecijos komisijos, parengtuose dokumentuose pateikiami šie principai ir ES vertybės. Prie šių principų priskiriamas teisėtumas, t. y. skaidrus, atsakingas, demokratinis ir pliuralistinis teisėkūros procesas, vykdomosios valdžios šališkumo draudimas, teismų nepriklausomumas ir nešališkumas, veiksminga teisminė kontrolė, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms, lygybė prieš įstatymą ir žmogaus teisių, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, apsauga.

1.5.

Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, kad šie principai yra ne vien formalūs ir procedūriniai reikalavimai, bet ir priemonė, kuria užtikrinama, kad būtų gerbiama demokratija ir žmogaus teisės ir jų būtų laikomasi. Teisinė valstybė yra konstitucinis principas, apimantis procedūrinius ir esminius aspektus.

1.6.

Teisinės valstybės principų laikymasis neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms: demokratija ir pagrindinių teisių apsauga neįmanomos be pagarbos teisinei valstybei. Ir atvirkščiai, pagrindinės teisės užtikrinamos veiksmingai tik jei yra teismingos. Demokratija apsaugoma, jeigu teismai, įskaitant Konstitucinius Teismus, atlieka savo svarbų vaidmenį. Verta pridėti, kad tai yra ne valstybių narių ar Vyriausybių, bet žmonių teisės. Todėl jų apsaugai būtina skubiai suteikti pirmenybę.

1.7.

Atsižvelgdamas į Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto darbą, Komisijos ataskaitas ir 2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, EESRK mano, kad atsiradus galimybei reikėtų iš dalies pakeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį (2), kad būtų išplėsta jo taikymo sritis ir užtikrinta, kad visos Chartijos nuostatos būtų taikomos valstybėse narėse (3).

1.8.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas palaiko nuolatinį dialogą; šis dialogas galėtų būti sustiprintas, jei ES pasirašytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK). EESRK siūlo Komisijai per pirmąjį 2017 m. pusmetį pateikti pasiūlymą ES pasirašyti šią konvenciją, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje.

1.9.

Įsipareigojimai, kuriuos pagal Kopenhagos kriterijus turi įvykdyti šalys kandidatės, pagal ES sutarties 2 straipsnį ir toliau turi būti taikomi į ES įstojusioms valstybėms narėms, todėl EESRK mano, kad visos valstybės narės turėtų būti nuolat vertinamos, siekiant patikrinti, ar jos ir toliau laikosi pagrindinių ES vertybių, ir užtikrinti, kad abipusis pasitikėjimas nebūtų sugriautas.

1.10.

EESRK mano, kad ES institucijos turi tobulinti procedūras ir mechanizmus, skirtus demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms saugoti ir ginti visose valstybėse narėse. Pastaraisiais metais, ypač iki 2014 m., su susirūpinimu atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija, nepaisant to, kad buvo pradėjusi pažeidimų procedūras dėl kai kurių atvejų, nesugebėjo veiksmingai atlikti savo sutarčių sergėtojos vaidmens ir nepajėgė tinkamai reaguoti į Europos principų ir vertybių pažeidimus keliose valstybėse narėse.

1.11.

EESRK ragina Komisiją aktyviai saugoti ir ginti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje išvardytas ES vertybes ir principus visose valstybėse narėse ir visu mastu naudoti esamas, 2014 m. priimtas priemones.

1.12.

EESRK siūlo trims pagrindinėms ES institucijoms (Komisijai, Tarybai ir Parlamentui) laikytis bendro požiūrio. Institucijų dialogas ir bendradarbiavimas yra būtini tokioje svarbioje srityje. EESRK rekomenduoja Tarybai remti dabartines Komisijos priemones ir priimti Tarybos sprendimą, kuriuo būtų sustiprintos šios priemonės ir toliau tvirtinama teisinė valstybė.

1.13.

Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant demokratines vertybes ir skatinant tinkamą teisinės valstybės veikimą bei pagrindinių teisių apsaugą. Atsižvelgiant į mažėjančią demokratinę erdvę ir į apribojimus, su kuriais susiduria NVO valstybėse narėse, teigiamas NVO vaidmuo vietoje yra labai pagirtinas. Komitetas su socialiniais partneriais ir NVO labai aktyviai dirba pagrindinių teisių, taip pat mažumų, pabėgėlių ir imigrantų teisių apsaugos srityje.

1.14.

EESRK, kaip Europos organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, siekdamas gerinti valdymą ir stiprinti politikos koordinavimą tarp ES institucijų ir valstybių narių, nori pradėti dialogą su Taryba, Komisija ir Parlamentu ir parengti ankstyvojo perspėjimo sistemą.

1.15.

EESRK mano, kad gyvybiškai svarbu sukurti teisiškai privalomą Europos mechanizmą – sistemą, kurioje aktyviai dalyvautų Komisija, Parlamentas ir Taryba ir kurioje EESRK atliktų svarbų vaidmenį atstovaudamas pilietinei visuomenei. Šis mechanizmas papildys Komisijos priemones ir Tarybos pradėtą tarpvyriausybinį dialogą. Jį būtų galima pavadinti „naujuoju Kopenhagos mechanizmu“ (4) ir jam būtų taikoma demokratinė ir teisminė priežiūra (5).

Taikant šį mechanizmą, siekiant nustatyti dabartinius trūkumus ir skatinti juos ištaisyti, be kita ko, turėtų būti tiriami tokie aspektai kaip teisėtumas, normų hierarchija, teisinis tikrumas, lygybė, nediskriminavimas, teisė laisvai kreiptis į teismą ir teisė į tinkamą teismo procesą, valdžios institucijų piktnaudžiavimo teisės aktais ir savivalės prevencija, valdžių padalijimas, pagarba politiniam pliuralizmui ir jo apsauga, mažumos ir socialinė bei seksualinė įvairovė ir t. t., pagarba žodžio ir spaudos laisvei.

1.16.

Komitetas pageidauja, kad būtų priimtas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete svarstomas pranešimo projektas ir būtų pasiektas tarpinstitucinis susitarimas dėl Europos Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto įgyvendinimo. Apskritai EESRK pritaria šiam pasiūlymui, nes juo sudaromas pagrindas teisiškai privalomam tarpinstituciniam susitarimui, kuriuo sustiprinamas Europos valdymas ir politikos koordinavimas tarp ES institucijų ir valstybių narių, įgyvendinti. EESRK turėtų būti įtrauktas į šį paktą, kad pilietinė visuomenė galėtų jį aptarti EESRK, o EESRK galėtų prisidėti prie demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių semestro.

1.17.

Šis mechanizmas turėtų būti paremtas rodikliais, kurie būtų grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis:

1.18.

Komitetas pabrėžia Chartijos I, II, III ir IV antraštinių dalių svarbą nustatant rodiklius, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės neatsiejamos nuo pilietinių ir politinių teisių.

1.19.

Svarbu, kad tiek valstybės narės, tiek pačios ES institucijos, įstaigos ir agentūros, ypač per krizes, gerbtų pagrindines teises, įskaitant socialines teises. Tai turėtų būti taikoma ir santykiams bei susitarimams su trečiosiomis šalimis, ne tik laikantis šių teisių, bet ir užtikrinant jų vykdymą.

1.20.

Kad mechanizmas veiktų, reikia įdiegti skaidriais kriterijais paremtą stebėsenos ir vertinimo sistemą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (FRA) turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai padėti diegti šį mechanizmą. EESRK pritaria Parlamento pasiūlymui sukurti nepriklausomų ekspertų grupę (6), kuriai pirmininkautų FRA mokslinis komitetas.

1.21.

Komitetas siūlo įtraukti jį į šią grupę. Be to, jis siūlo, kad įvairių Vyriausybių paskirti ekspertai būtų kiekvienos valstybės narės ombudsmenai.

1.22.

Remdamasi minėtais rodikliais ir pasitelkdama skaidrias procedūras, ekspertų grupė apsvarstys ir įvertins padėtį kiekvienoje valstybėje narėje. EESRK šiuo klausimu gali prisidėti organizuodamas misijas į valstybes nares siekiant vietoje bendradarbiaujant su pilietine visuomene, įvertinti padėtį ir parengti ataskaitas.

1.23.

EESRK remia Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių semestro įgyvendinimą. Remdamasi ekspertų ataskaitomis, Komisija kasmet parengs konkrečiai šaliai skirtas ataskaitas, įskaitant rekomendacijas; Parlamentas surengs tarpparlamentinius debatus ir parengs rezoliuciją; Taryba rengs kasmetinį dialogą ir priims išvadas. Mechanizmas turi veikti naujo metinės politikos ciklo sąlygomis, kad būtų užtikrintas bendras suderintas ES požiūris.

1.24.

Komitetas norėtų prisidėti rengiant tarpinstitucinį susitarimą ir galėtų apsvarstyti galimybę sudaryti nuolatinę grupę, kuri organizuotų klausymus su pilietine visuomene ir šia tema rengtų nuomones bei ataskaitas.

1.25.

Įgyvendinant Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių semestrą, Komitetas, bendradarbiaudamas su pilietinės visuomenės organizacijomis, galėtų rengti kasmetinį forumą, per kurį būtų aptariama demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėtis, taip pat galėtų teikti pasiūlymus bei rekomendacijas, kurios būtų perduotos Komisijai, Tarybai ir Parlamentui. Be to, Komitetas galėtų bendradarbiauti su kitomis institucijomis rengiant poveikio vertinimus.

2.1.

Pastarųjų metų įvykiai atskleidė, kad trūksta tinkamų mechanizmų, kuriais būtų ginamos vertybės, nustatytos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

2.2.

Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisių apsaugai. ES turi galimybę patikrinti, kaip laikomasi šių vertybių valstybei rengiantis tapti ES nare pagal stojimo kriterijus, dar vadinamus Kopenhagos arba stojimo kriterijais (7). Norėdama tapti ES nare, paraišką pateikusi šalis kandidatė turi užtikrinti institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumą.

2.3.

Tačiau nėra panašaus mechanizmo, kurį būtų galima taikyti valstybėms tapus narėmis. Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmų stoka vadinama „Kopenhagos dilema“.

2.4.

Tinkamas ES veikimas paremtas abipusiu Europos institucijų ir valstybių narių pasitikėjimu bei pasitikėjimu tarp pačių valstybių narių; tai yra pasitikėjimas, kad įstatymai ir politiniai sprendimai priimami laikantis tų pačių pagarbos teisinei valstybei, demokratijai ir pagrindinėms teisėms principų. Taip sudaromos vienodos sąlygos valstybėms narėms laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo atžvilgiu. Tokiu būdu suteikiama galimybė Vyriausybėms bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityse, įskaitant baudžiamosios teisės, prieglobsčio ir imigracijos klausimus.

2.5.

Europos Sąjunga buvo sukurta siekiant užtikrinti taiką ir klestėjimą jos valstybėse narėse ir didinti jos tautų gerovę; tai priklauso ne tik nuo laisvosios prekybos, bet ir nuo ES pagrindinių vertybių apsaugos. Šiomis pagrindinėmis vertybėmis užtikrinama ES piliečių laisvė gyventi nepatiriant priespaudos ir netolerancijos ir demokratiškai išsirinkti Vyriausybes, kurios veikia atsakingai ir vadovaudamosi teisinės valstybės principais.

2.6.

Per pastaruosius kelerius metus įvairiose valstybėse narėse priimti politiniai ir teisėkūros sprendimai sukėlė daug diskusijų ir ginčų su Europos institucijomis bei kitomis valstybėmis narėmis ir taip abipusis pasitikėjimas buvo sugriautas. Daugeliu atvejų nebuvo skirta deramo dėmesio demokratijos nuostatoms, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms teisėms, o Europos Sąjunga nepajėgė tinkamai į tai reaguoti.

2.7.

EESRK su dideliu susirūpinimu pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse priimamais teisės aktais ir įgyvendinama politika labai bloginama demokratijos kokybė: pažeidžiamos žmogaus teisės, ypač mažumų, nepakanka teisminių institucijų ir Konstitucinių Teismų nepriklausomumo, ribojamas valdžių padalijimas, ribojama spaudos laisvė, nuomonės laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė, informacijos laisvė, kolektyvinės konsultacijos ir derybos, taip pat ribojamos kitos pagrindinės pilietinės bei socialinės teisės. Europos Sąjunga ne kartą susidūrė su krizėmis kai kuriose valstybėse narėse dėl konkrečių teisinės valstybės problemų, o Komisija šias problemas sprendė imdamasi politinio spaudimo ir pradėdama pažeidimų procedūras.

2.8.

Iki šiol nepasinaudota prevenciniais ir nuobaudomis grindžiamais mechanizmais, numatytais ES sutarties 7 straipsnyje, kuris yra vienintelis Sutarčių straipsnis, taikomas tais atvejais, kai pažeidžiami demokratijos ir teisinės valstybės principai bei pagrindinės teisės ES teisėkūros kompetencijai nepriklausančiose srityse. Gali būti taikomi du būdai – prevencinis ir paremtas nuobaudomis. Tačiau iš tikrųjų jais niekada nebuvo pasinaudota dėl politinio poveikio ir griežtų jų įgyvendinimą reglamentuojančių reikalavimų, kuriais vadovaujantis jie gali būti taikomi tik esant aiškiam pavojui ar šiurkščių ir nuolatinių pažeidimų atvejais.

2.9.

Komisija ir Parlamentas gali imtis veiksmų prevenciniame etape. Antrajame etape Taryba gali skirti sankcijas valstybei narei suspenduodama tam tikras teises, įskaitant jos atstovų balsavimo teises Taryboje.

2.10.

Vis dėlto Tarybai suteikiama didelė veiksmų laisvė taikyti šias sankcijas, kadangi nėra nustatyta konkrečių ir skaidrių kriterijų, pagal kuriuos pradedama procedūra, nustatomi rodikliai, kuriais bus remiamasi, ar kokios vertinimo procedūros bus taikomos. Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Teisingumo Teismas turi labai ribotus įgaliojimus tokiose situacijose (8); taip pat nėra numatyta nuostatų, pagal kurias būtų konsultuojamasi su EESRK.

3.1.

2014 m. kovo mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014) 158). Priemonės bus naudojamos tais atvejais, kai valstybės narės imsis priemonių arba toleruos situacijas, kurios sistemingai ir, tikėtina, neigiamai paveiks nacionaliniu lygmeniu įsteigtų institucijų ir sukurtų apsaugos mechanizmų teisinės valstybės principams apsaugoti vientisumą, stabilumą ar tinkamą veikimą. Tai apimtų klausimus, susijusius su jų konstitucine sandara, valdžių padalijimu, teismų nepriklausomumu ar nešališkumu ar jų teisminės peržiūros sistema, įskaitant konstitucinį teisingumą.

3.2.

Komisijos priemonėmis siekiama pašalinti valstybėse narėse kylančias grėsmes teisinei valstybei, kol dar netenkinamos ES sutarties 7 straipsnyje nustatytų mechanizmų panaudojimo sąlygos. Už šių priemonių, skirtų spragoms pašalinti, įgyvendinimą atsakinga Komisija. Jos taikomos ne vietoje 7 straipsnyje nustatytų mechanizmų, o iki jų ir juos papildant. Tais atvejais, kai akivaizdu, kad kurioje nors valstybėje narėje kyla nuolatinė grėsmė teisinei valstybei, šiomis priemonėmis turėtų būti sudaromos palankios sąlygos Europos Komisijos struktūriniam dialogui su valstybe nare. Pasikeitimo informacija procesas apimtų tris pagrindinius etapus: Komisijos nuomonę, Komisijos rekomendacijas ir tolesnius su rekomendacija susijusius veiksmus. Atlikdama vertinimą, Komisija gali konsultuotis su ekspertais (9).

3.3.

Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos priimtas priemones, skirtas teisinei valstybei stiprinti. Vis dėlto šios priemonės turi tam tikrų apribojimų.

3.3.1.

Įvertinime nenumatyta reguliari valstybėse narėse kylančių problemų ir ginčų, susijusių su demokratija, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis, lyginamoji analizė. Iš esmės šios priemonės gali būti naudojamos tik tada, kai problema kartojasi nuolat, o tai yra aukšta riba. Nuolatinė grėsmė gali kilti tada, kai teisminė institucija nebegali užtikrinti, kad Vyriausybė veiktų nepažeisdama įstatymų, o tada naudoti šias priemones jau per vėlu.

3.3.2.

Komisija turi analizuoti informaciją skaidriai, taikydama konkrečius rodiklius arba objektyvias procedūras; be to, ji turi parengti konsultavimosi su pilietine visuomene ir EESRK protokolus.

3.3.3.

Priemonėse nenumatytas joks konkretus Europos Parlamento vaidmuo, nors Parlamentas šiuo atžvilgiu pradeda vykdyti savo politines iniciatyvas.

3.3.4.

Taip pat nenumatytas joks glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelis.

3.4.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad Taryboje nesiimama tolesnių veiksmų, siekiant stiprinti teisinę valstybę.

3.4.1.

Per savo 2014 m. gruodžio 16 d. posėdį Bendrųjų reikalų taryba priėmė išvadas dėl Tarybos vaidmens užtikrinant teisinės valstybės principų laikymąsi. Taryba įsipareigojo užmegzti kasmetinį dialogą su valstybėmis narėmis, kuris bus vykdomas Bendrųjų reikalų taryboje ir kurį parengs Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER). 2015 m. lapkričio mėn. ES Tarybai pirmininkavęs Liuksemburgas pradėjo šį dialogą. Jis buvo skirtas aptarti įvairias konkrečias temas, kurios nebuvo skelbiamos viešai: Vyriausybių buvo paprašyta pasisakyti dėl bet kokių joms rūpimų teisinės valstybės aspektų ir pateikti po vieną sėkmingos praktikos pavyzdį ir po vieną atvejį, keliantį sunkumų. Tai buvo daugybė monologų, bet ne dialogas. Valstybės narės viena kitai neteikė paramos, pagalbos ar kritinių pastabų, nebuvo parengta ar gauta rekomendacijų, taip pat neįsipareigota imtis tolesnių veiksmų siekiant įveikti nustatytas problemas. 2016 m. pabaigoje, pirmininkaujant Slovakijai, Taryba įvertins šią patirtį.

3.4.2.

Tarybos išvadose neatsižvelgiama į Komisijos teisinės valstybės priemones ir jomis nesiremiama. Išvadose nėra aiškiai nurodyta, kokį konkretų vaidmenį šiame dialoge atliks Komisija, Parlamentas ir EESRK.

3.5.

J.-C. Juncker vadovaujama Komisija įvardijo teisinę valstybę vienu iš savo prioritetų ir F. Timmermans paskyrė už teisinę valstybę ir pagrindines teises atsakingu Komisijos pirmininko pavaduotoju. Tačiau nežinoma, ar Komisija parengs teisinės valstybės priemonių įgyvendinimo kriterijus ir rodiklius.

3.6.

Komisija, pirmą kartą pasinaudojo šiomis priemonėmis pradėdama procedūrą dėl ES teisės aktų pažeidimo Lenkijos atveju atsižvelgdama į Venecijos komisijos, Europos Tarybos organo, kritišką padėties įvertinimą (10).

3.7.

Šiuo metu Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas svarsto pranešimo savo iniciatyva projektą (11)„Rekomendacijos Komisijai dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių gynimo mechanizmo sukūrimo“ (2015/2254 (INL), pranešėja Sophia in’t Veld), kuriame, be kita ko, „prašo Komisijos, remdamasis SESV 295 straipsniu, iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo sudarant tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nustatoma Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimo pagal ES sutarties 7 straipsnį palengvinimo tvarka, integruojanti, suderinanti ir papildanti dabartinius mechanizmus, laikantis išsamių rekomendacijų, išdėstytų šio dokumento priede“.

3.7.1.

Į priedą įtrauktas TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO PROJEKTAS: EUROPOS SĄJUNGOS PAKTAS DĖL DEMOKRATIJOS, TEISINĖS VALSTYBĖS IR PAGRINDINIŲ TEISIŲ, dėl kurio turi sutarti Parlamentas, Taryba ir Komisija.

3.7.2.

Į paktą įtraukta rezultatų suvestinė, jame numatyti metiniai tarpparlamentiniai debatai ir planai, kaip šalinti galimą riziką bei pažeidimus, taip pat kaip imtis 7 straipsnyje numatytų prevencinių ir taisomųjų veiksmų.

3.7.3.

Parlamentas siūlo pradėti tarpinstitucinį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių semestrą, į kurį būtų įtrauktos Komisijos siūlomos priemonės, Tarybos metinis dialogas ir tarpparlamentiniai debatai. Europos semestre dalyvaus sekretoriatas ir ekspertų grupė, pirmininkaujama FRA mokslinio komiteto pirmininko, kuris nustatys rodiklius ir įvertins padėtį valstybėse narėse ir pateiks rekomendacijas.

3.7.4.

Į demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklą bus įtrauktos Komisijos, Tarybos ir Parlamento metinės ataskaitos, taip pat bus sukurta tarpinstitucinė poveikio vertinimo darbo grupė.