Konsoliduotas TEKSTAS: 31964L0432 — LT

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma prekybai galvijais ir kiaulėmis tarp Bendrijos valstybių, išskyrus laukines kiaules, kaip apibrėžta Direktyvos 80/217/EEB 2 straipsnio e punkte ( 4 ), nepažeidžiant Direktyvų 80/215/EEB ( 5 ), 85/511/EEB, 88/407/EEB ( 6 ), 89/608/EEB ( 7 ), 90/425/EEB, 90/429/EEB ( 8 ), 90/667/EEB ( 9 ), 91/496/EEB, 91/628/EEB ( 10 ), 92/102/EEB ( 11 ), 92/119/EEB ir Sprendimo Nr. 90/424/EEB ( 12 ) nuostatų.

2 straipsnis

1. Šioje direktyvoje vartojamos Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnyje ir Direktyvos 91/628/EEB 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos.

2. Be to, šioje direktyvoje taip pat vartojamos šios sąvokos:

a) banda – gyvūnas arba gyvūnai, laikomi ūkyje (apibrėžtame Direktyvos 92/102/EEB 2 b straipsnyje) ir apibrėžiami kaip epidemiologinis vienetas; jeigu ūkyje yra daugiau kaip viena banda, kiekviena iš jų sudaro atskirą to paties sveikatos statuso vienetą;

b) skerdimui skirtas gyvūnas – galvijas (įskaitant Bison bison ir Bubalus bubalus rūšis) arba kiaulė, kuriuos ketinama išvežti į skerdyklą arba į gyvūnų surinkimo centrą, iš kurio jie išvežami tik į skerdyklą;

c) veisimui arba produkcijai skirti gy vūnai – galvijai (įskaitant Bison bison ir Bubalus bubalus rūšis) ir kiaulės, išskyrus b punkte nurodytus gyvūnus, tačiau įskaitant veisimui, pieno arba mėsos gamybai skirtus gyvūnus arba gyvūnus, skirtus darbams, pasirodymams arba parodoms, išskyrus gyvūnus, dalyvaujančius kultūriniuose arba sporto renginiuose;

d) oficialiai tuberkuliozės neapimta galvijų banda – galvijų banda, kuri atitinka ► A priedo I skirsnio 1 ir 2 dalyse ◄ nurodytas sąlygas;

e) oficialiai tuberkuliozės neapimta valstybė narė arba oficialiai tuberkuliozės neapimtas valstybės narės regionas – valstybė narė arba jos regionas, kurie atitinka ► A priedo I skirsnio 4 ir 5 dalyse ◄ nurodytas sąlygas;

f) oficialiai bruceliozės neapimta galvijų banda – galvijų banda, kuri atitinka ► A priedo II skirsnio 1 ir 2 dalyse ◄ nurodytas sąlygas;

g) oficialiai bruceliozės neapimtas regionas – valstybės narės regionas, kuris atitinka A priedo II skirsnio 7, 8 ir 9 dalyse nurodytas sąlygas;

h) oficialiai bruceliozės neapimta valstybė narė – valstybė narė, kuri atitinka ► A priedo I skirsnio 7, 8 ir 9 dalys ◄ nurodytas sąlygas;

i) bruceliozės neapimta galvijų banda – galvijų banda, kuri atitinka ► A priedo I skirsnio 4 ir 5 dalyse ◄ nurodytas sąlygas;

j) oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimta banda – banda, kuri atitinka D priedo I skyriaus A ir B skirsniuose nurodytas sąlygas;

k) oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimta valstybė narė arba oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtas valstybės narės regionas – valstybė narė arba jos regionas, kurie atitinka ► D priedo I skyriaus E ir F skirsniuose ◄ nurodytas sąlygas;

l) valstybinis veterinarijos gydytojas – valstybės-narės kompetentingos institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas;

m) patvirtintas veterinarijos gydytojas – bet koks veterinarijos gydytojas, kurį pagal šios direktyvos 14 straipsnio 3 dalies B punkto nuostatas patvirtina kompetentinga institucija;

n) ligos, apie kurias privaloma pranešti – E priedo I skyriuje išvardintos ligos;

o) gyvūnų su rinkimo centras – ūkiai, surinkimo centrai ir turgavietės, kuriuose galvijai ir kiaulės, kilę iš skirtingų ūkių, grupuojami į prekybai skirtas gyvūnų siuntas. Šie gyvūnų surinkimo centrai turi būti patvirtinti prekybos tikslais ir jie turi atitikti 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus;

p) regionas – valstybės narės teritorijos dalis, kurios plotas yra ne mažesnis kaip 2000 km2, kuriai taikoma kompetentingų institucijų kontrolė ir į kurią įeina bent vienas iš šių administracinių regionų:

— Belgija:	province/provincie
— Vokietija:	Regierungsbezirk
— Danija:	amt arba island
— Prancūzija:	département
— Italija:	provincia
— Liuksemburgas:	–
— Olandija:	rrv-kring
— Jungtinė Karalystė:	Anglija, Velsas ir Šiaurės Airija: county; Škotija: district arba island area
— Airija:	county
— Graikija:	νομóς
— Ispanija:	provincia
— Portugalija:	kontinente: distrito; kitose Portugalijos teritorijose: região autónoma
— Austrija:	Bezirk
— Švedija:	än
— Suomija:	lääni/län;
▼A4
— Čekija:	kraj
— Estija:	maakond
— Kipras:	επαρχία(district)
— Latvija:	rajons
— Lietuva:	apskritis
— Vengrija:	megye
— Malta:	—
— Lenkija:	powiat
— Slovėnija:	območje
— Slovakija:	kraj;
▼M53
— Bulgarija:	област
— Rumunija:	județ;
▼M58
— Kroatija:	županija;
▼M42

q) prekiautojas – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai perka ir parduoda gyvūnus komerciniais pagrindais, kuris pastoviai jais prekiauja ir kuris per 30 dienų nuo gyvūnų pirkimo juos vėl parduoda arba perkelia iš vienų į kitas jam nepriklausančias patalpas, ir kuris atitinka 13 straipsnyje nurodytas sąlygas.

3 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad tik tie gyvūnai, kurie atitinka atitinkamas šios direktyvos sąlygas, gali būti išvežti iš jos teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją.

2. Galvijai ir kiaulės, kuriems taikoma ši direktyva:

a) privalo būti pristatyti:

— identifikacijos patikrinimui ir

— klinikinei apžiūrai, kurią vykdo valstybinis veterinarijos gydytojas per 24 valandas nuo jų išvežimo, užtikrinant, kad nėra jokių klinikinių ligos požymių;

b) negali būti įsigyti ūkyje arba zonoje, kurioje dėl sveikatos priežasčių pagal Bendrijos ir (arba) nacionalinius įstatymus yra taikomi draudimai arba apribojimai, susiję su atitinkamomis gyvūnų rūšimis;

c) privalo būti identifikuoti, kaip nurodyta Direktyvoje 92/102/EEB;

▼M50

d) būti identifikuojami pagal Direktyvos 92/102/EEB nuostatas — kiaulės ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatas — galvijai;

e) privalo atitikti 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

4 straipsnis

1. Galvijai ir kiaulės, kuriems taikoma ši direktyva, jokiu būdu negali kontaktuoti su kitais nei to paties sveikatos statuso porakanopiais gyvūnais po to, kai yra išvežami iš kilmės ūkio, ir iki tol, kol yra pristatomi į paskyrimo vietą.

2. Galvijai ir kiaulės, kuriems taikoma ši direktyva, turi būti pervežami tokiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka Direktyvos 91/628/EEB reikalavimus bei šios direktyvos 12 straipsnio reikalavimus.

3. Taisyklės, kurios patvirtina vietas, kur gali būti atliekami valymo ir dezinfekavimo darbai, parengiamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

5 straipsnis

1. Vežant galvijus ir kiaules, kuriems taikoma ši direktyva, į paskyrimo vietą, kartu turi būti siunčiamas veterinarijos ► sertifikatas, atitinkantis F priede nurodytą atitinkamai 1 arba 2 pavyzdį ◄ . Sertifikatą sudaro vienas lapas, o, jeigu reikia daugiau lapų, jis turi būti taip sutvarkytas, kad visi lapai sudarytų vientisą ir nedalyjamą vienetą ir juose būtų nurodytas serijos numeris. Sertifikatas turi būti parengtas sveikatos patikrinimo dieną bent viena iš paskyrimo valstybės oficialių kalbų. Sertifikatas galioja 10 dienų po sveikatos patikrinimo.

2. Sveikatos patikrinimas, išduodant gyvūnų siuntai veterinarijos sertifikatą (o taip pat papildomas garantijas), gali būti vykdomas gyvūnų kilmės ūkyje arba gyvūnų surinkimo centre. Šiuo tikslu, kompetentinga institucija užtikrina, kad bet kokį veterinarijos sertifikatą parengtų valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikus šios direktyvos numatytus inspektavimus, vizitacijas ir patikrinimus.

Tačiau:

a) gyvūnams, kurie yra atvežami iš patvirtintų gyvūnų surinkimo centrų, ► F priede pateiktas (-ą) atitinkamai 1 arba 2 pavyzdį atitinkantis (-į) sertifikatas (-ą) ◄ turi būti parengtas taip:

— remiantis oficialiu dokumentu, kurį parašo gyvūnų kilmės ūkio valstybinis veterinarijos gydytojas ir kuriame pateikta visa reikalinga informacija, arba

— tinkamai parašytas ir gyvūnų kilmės ūkio valstybinio veterinarijos gydytojo patvirtintas dokumentas, parengtas pagal F priedo A ir B skyriuose nustatytą formą;

b) gyvūnams, kurie yra iš patvirtinto ūkio, kuriam taikoma 14 straipsnyje nurodyta priežiūros sistema, ► F priede pateiktas (-ą) atitinkamai 1 arba 2 pavyzdį atitinkantis (-į) sertifikatas (-ą) ◄ turi būti parengtas taip:

— remiantis oficialiu dokumentu, kurį parašo gyvūnų kilmės ūkio valstybinis veterinarijos gydytojas ir kuriame pateikta visa reikalinga informacija, arba

— tinkamai parašytas ir gyvūnų kilmės ūkio valstybinio veterinarijos gydytojo patvirtintas dokumentas, parengtas pagal F priedo A ir B skyriuose nustatytą formą.

Šiuo tikslu, valstybinis veterinarijos gydytojas, jei reikia, užtikrina, kad būtų įvykdytos Bendrijos teisės aktuose numatytos papildomos garantijos.

3. Gyvūnų surinkimo centro valstybinis veterinarijos gydytojas atlieka visus reikalingus atvežtų gyvūnų patikrinimus.

4. Valstybinis veterinarijos gydytojas, užpildantis veterinarijos ► F priede nustatyto atitinkamai 1 arba 2 pavyzdžio sertifikato C dalį ◄ , užtikrina, kad sertifikato išdavimo dieną gyvūnų judėjimas būtų užfiksuotas Animo sistemoje.

5. Gyvūnai, kuriems taikoma ši direktyva, gali būti pervežami tranzitu per tarpinį gyvūnų surinkimo centrą, esantį kitos valstybės narės teritorijoje, prieš išsiunčiant juos į paskyrimo valstybę. Šiuo atveju, ► F priede pateiktas (-ą) atitinkamai 1 arba 2 pavyzdį atitinkantis (-į) sertifikatas (-ą) ◄ ► (įskaitant C skyrių) ◄ parengia valstybės narės, kurioje kilę gyvūnai, atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas. Valstybinis veterinarijos gydytojas, atsakingas už tranzitinį gyvūnų surinkimo centrą, išduoda paskyrimo valstybei narei veterinarijos sertifikatą, parengdamas antrą sertifikatą, nurodytą F priede, kuriame įrašomas pradinio sertifikato serijos numeris ir kuris pridedamas prie pirmojo sertifikato arba prie jo oficialiai patvirtintos kopijos. Šiuo atveju, bendras sertifikatų galiojimo laikas negali būti ilgesnis kaip tas, kuris yra nurodytas 1 dalyje.

6 straipsnis

1. Veisimui arba produkcijai skirti gyvūnai turi atitikti 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas sąlygas, be to, šie gyvūnai:

— turi būti laikomi tame pačiame gyvūnų kilmės ūkyje 30 dienų prieš juos išvežant arba nuo gimimo, jeigu jiems yra mažiau kaip 30 dienų. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo, remdamasis oficialiu identifikacijos patikrinimu, nurodytu 3 straipsnio 2 dalies c punkte ir oficialiais dokumentais, įsitikinti, kad gyvūnai atitinka šią sąlygą, o taip pat – kad jie yra kilę iš Bendrijos teritorijos arba įvežti iš trečiosios valstybės nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų sveikatą.

— Tačiau, jeigu gyvūnai vežami tranzitu per patvirtintą gyvūnų surinkimo centrą, esantį gyvūnų kilmės valstijos narės teritorijoje, laikotarpis, per kurį šie gyvūnai suvežami į vieną siuntą už jų kilmės ūkio ribų, negali būti ilgesnis kaip šešios dienos.

— gyvūnai, įvežami iš trečiosios valstybės į valstybę narę, kuri nėra galutinė paskyrimo vieta, turi būti kaip galima greičiau išvežti į paskyrimo valstybę narę kartu su sertifikatu, išduotu remiantis Direktyvos 91/496/EEB 7 straipsniu,

— gyvūnai, įvežti iš trečiosios valstybės, pristačius juos į paskyrimo vietą ir iki bet kokio tolesnio judėjimo, turi atitikti šios direktyvos reikalavimus, ir ypač laikymo trukmės reikalavimą, nurodytą pirmojoje įtraukoje; šių gyvūnų negalima perkelti į bandą, kol už atitinkamą ūkį atsakingas veterinarijos gydytojas įsitikins, kad jie negali pakenkti šio ūkio sveikatos būklei.

— Jeigu gyvūnas iš trečiosios valstybės yra perkeliamas į ūkį, 30 dienų po jo perkėlimo negalima parduoti nei vieno šio ūkio gyvūno, nebent įvežtas gyvūnas laikomas atskirai nuo visų kitų ūkio gyvūnų.

2. Veisimui arba produkcijai skirti galvijai turi atitikti 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas sąlygas, be to, šie gyvūnai:

a) ►M55 turi būti iš galvijų bandos, kurioje oficialiais duomenimis neaptikta tuberkuliozės ir, jei jie yra daugiau kaip šešių savaičių amžiaus, pagal B priedo 2.2 punkto nuostatas arba per 30 dienų iki jų atskyrimo nuo kilmės bandos arba vietoje ir tokiomis sąlygomis, kokios turi būti nustatytos 17 straipsnyje nurodyta tvarka, jiems atlikto intrakutaninio tuberkulino testo rezultatai turi būti buvę neigiami. ◄

Jeigu gyvūnai yra iš valstybės narės arba iš jos regiono, kurie nėra oficialiai apimti tuberkuliozės, arba iš valstybės narės arba jos regiono, kuriuose veikia patvirtinta priežiūros sistema, ši tuberkulinizacija nėra būtina;

b) nekastruotų gyvūnų, kurie yra iš oficialiai bruceliozės neapimtos galvijų bandos ir kuriems yra daugiau kaip 12 mėnesių amžiaus, atveju, per 30 dienų iki išvežant šiuos gyvūnus iš jų kilmės bandos turi būti atliekamas serumo agliutinacijos tyrimas (arba bet koks kitas tyrimas, patvirtintas Veterinarijos nuolatinio komiteto (SVC) nustatyta tvarka, priėmus atitinkamus protokolus) pagal C priedo A skirsnyje įtvirtintas nuostatas, ir šio tyrimo nustatytas brucelų skaičius turi būti mažesnis kaip 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų (IU) viename mililitre.

Jeigu gyvūnai yra iš valstybės narės arba iš jos regiono, kuriuose nėra oficialiai bruceliozės apimtų gyvūnų, arba iš valstybės narės arba jos regiono, kuriuose veikia patvirtinta priežiūros sistema, jiems nėra būtina atlikti serumo agliutinacijos tyrimą (arba bet kokį kitą tyrimą, patvirtintą Veterinarijos nuolatinio komiteto nustatyta tvarka, priėmus atitinkamus protokolus);

c) turi būti iš oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos bandos ir, jeigu jiems yra daugiau kaip 12 mėnesių, jiems turi būti išaiškinta neigiama individualaus tyrimo reakcija, atlikus šį tyrimą 30 dienų iki juos išvežant iš kilmės bandos pagal D priede įtvirtintas nuostatas.

Jeigu gyvūnai yra iš valstybės narės arba iš jos regiono, kurie yra oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimti, arba iš valstybės narės arba jos regiono, kuriuose veikia patvirtinta priežiūros sistema, jiems nėra būtina atlikti šį tyrimą;

d) jokiu būdu negali kontaktuoti su galvijais, kurie atitinka tik 3 dalies reikalavimus, po to, kai juos išveža iš jų kilmės ūkio, ir iki tol, kol juos pristato į paskyrimo vietą ;

e) iki 2000 m. gruodžio 31 d. a arba b punktuose nustatyti tyrimo reikalavimai netaikomi mėsos produkcijai skirtiems jaunesniems kaip 30 mėnesių galvijams, kurie:

— yra iš jautienos ūkių, kurie oficialiai yra neapimti tuberkuliozės ir bruceliozės,

— turi tinkamai užpildytą F priedo A skirsnio 7 dalyje pateikto 1 pavyzdžio gyvūnų sveikatos sertifikatą,

— iki skerdimo yra prižiūrimi,

— vežami neturėjo kontaktų su galvijais iš bandų, kurios būtų oficialiai patvirtintos neapimtomis minėtų ligų,

ir jei:

— šios priemonės yra taikomos tik prekybai tarp valstybių narių arba valstybių narių regionų, turinčių tą pačią sveikatos būklę tuberkuliozės arba bruceliozės atžvilgiu,

— paskirties valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad išvengtų vietinių bandų užkrėtimo,

— valstybės narės nurodo tinkamą atsitiktinio mėginių paėmimo, patikrinimų ir kontrolės, skirtų užtikrinti veiksmingą šių taisyklių įgyvendinimą, tvarką,

— Komisija kontroliuoja, ar ši direktyva tinkamai veikia, siekdamos užtikrinti, kad valstybės narės visiškai laikytųsi taisyklių.

3. Skerdimui skirti galvijai turi atitikti 3, 4 ir 5 straipsnių reikalavimus; be to, jie turi būti iš oficialiai tuberkuliozės ir enzootinės galvijų leukozės neapimtų bandų, o nekastruoti galvijai turi būti iš oficialiai bruceliozės neapimtų bandų.

Tačiau iki ►M46 2000 m. gruodžio 31 d. ◄ paskyrimo valstybės gali suteikti Ispanijai bendrąsias arba ribotas licencijas, leidžiančias įvežti į jų teritorijas skerdimui skirtus gyvūnus, kurie nėra iš oficialiai tuberkuliozės, enzootinės galvijų leukozės ir bruceliozės neapimtų bandų, jeigu:

— per 30 dienų iki pakrovimo jiems buvo išaiškinta neigiama reakcija, atlikus atitinkamus tyrimus, nurodytus B, C ir D prieduose,

— įvežus į paskyrimo valstybę, jie pristatomi tiesiai į skerdyklą ir paskerdžiami kaip galima greičiau pagal gyvūnų sveikatos reikalavimus, bet ne vėliau kaip 72 valandos nuo jų įvežimo.

6a straipsnis

Valstybės narės paskiria valstybinius institutus, nacionalines etalonines laboratorijas ar oficialius institutus, kurie būtų atsakingi už diagnostikos standartų ir metodų, nurodytų A–D prieduose, koordinavimą. Jos nuolat atnaujina šių įstaigų sąrašus ir sudaro galimybę su jais susipažinti kitoms valstybėms narėms ir visuomenei.

Šių valstybinių institutų, nacionalinių etaloninių laboratorijų ir oficialių institutų pareigos ir atsakomybė išdėstyti B ir C prieduose bei D priedo II skyriuje.

Išsamios šio straipsnio vienodo taikymo taisyklės gali būti nustatomos 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

7 straipsnis

Skerdimui skirti gyvūnai, kuriuos įvežus į paskyrimo valstybę:

— veža į skerdyklą, turi būti paskersti kaip galima greičiau pagal gyvūnų sveikatos reikalavimus, bet ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų įvežimo, arba

— veža į patvirtintą gyvūnų surinkimo centrą, turi būti po pardavimo perkelti tiesiai į skerdyklą ir ten paskersti kaip galima greičiau pagal gyvūnų sveikatos reikalavimus, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pristatymo į gyvūnų surinkimo centrą. Šie gyvūnai jokiu būdu negali kontaktuoti su kitais nei šios direktyvos sąlygas atitinkančiais porakanopiniais gyvūnais po to, kai juos pristato į gyvūnų surinkimo centrą, ir iki tol, kol juos atveža į skerdyklą.

8 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad apie bet kokius įtariamus susirgimus, nurodytus E priedo I dalyje, būtų privalomai ir nedelsiant pranešta kompetentingai institucijai.

Pradedant 1999 m., iki kiekvienų metų gegužės 31 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai išsamią informaciją apie E priedo I dalyje nurodytų susirgimų bei apie kitų susirgimų, kurie papildomai nurodomi Bendrijos teisės aktuose, atvejus, šios valstybės narės teritorijoje išaiškintus per ankstesnius kalendorinius metus, įskaitant išsamią informaciją apie vykdomas ligų kontrolės ir naikinimo programas. Ši informacija yra pagrįsta vienodais kriterijais, kurie nustatomi 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija pateikia šią informaciją valstybėms narėms per Veterinarijos nuolatinį komitetą, ir ypač gali ją panaudoti ryšium su A ir D prieduose nurodytais sprendimais.

9 straipsnis

1. Valstybė narė, vykdanti privalomą nacionalinę kontrolės programą, taikomą vienai iš E priedo II dalyje nurodytų užkrečiamų ligų visoje savo teritorijoje arba jos dalyje, gali pateikti šią programą Komisijai, ypač nurodydama šiuos duomenis:

— ligos paplitimą valstybėje narėje,

— programos vykdymo priežastis, atsižvelgiant į ligos pavojingumą ir galimą programos naudą, palyginus su jos vykdymo kaštais,

— geografinę zoną, kurioje bus vykdoma programa,

— sveikatos statuso kategorijas, taikomus gyvūnų ūkiams, kiekvienos kategorijas normas ir tyrimų atlikimo tvarką,

— programos kontrolės, kurios rezultatai turi būti bent kartą per metus pateikiami Komisijai, vykdymo tvarką,

— veiksmus, kurių reikėtų imtis, jeigu dėl kokios nors priežasties gyvūnų ūkis praranda savo sveikatos statusą,

— priemones, kurių reikėtų imtis, jeigu pagal programos nuostatas atliekamų tyrimų rezultatai yra teigiami.

2. Komisija išnagrinėja valstybių narių pateiktas programas. 1 dalyje nurodytos programos gali būti patvirtintos pagal 1 dalyje išvardintus kriterijus 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Papildomos bendrosios arba ribotos garantijos, kurios gali būti taikomos Bendrijos vidaus prekybai, yra apibrėžiamos pagal tą pačią procedūrą ir tuo pačiu metu, kai tvirtinamos programos, arba ne vėliau kaip trys mėnesiai po jų patvirtinimo. Šios garantijos negali viršyti garantijų, kurias taiko valstybė narė savo teritorijoje.

3. Valstybių narių pateiktos programos gali būti pataisytos arba papildytos 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Jau patvirtintų programų pataisymai ir papildymai arba patvirtinti 2 dalyje nustatyta tvarka, tvirtinami pagal tą pačią procedūrą.

10 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė mano, kad jos teritorijoje arba jos teritorijos dalyje gyvūnai neserga viena iš E priedo II dalyje nurodytų ligų, ji pateikia Komisijai atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus, ypač nurodant šiuos duomenis:

— ligos pobūdį ir jos atvejus valstybės narės teritorijoje,

— priežiūros tyrimų, pagrįstų serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais arba epidemiologiniais tyrimais, o taip pat įstatymo numatytu įpareigojimu pranešti apie susirgimą kompetentingoms institucijoms, rezultatus,

— priežiūros vykdymo laikotarpį,

— jeigu reikia, laikotarpį, kada buvo draudžiama vykdyti vakcinaciją nuo ligos, ir geografinę zoną, kuriai buvo taikomas šis draudimas,

— priemones, patvirtinančias, kad gyvūnai šia liga neserga.

2. Komisija išnagrinėja valstybių narių pateiktus dokumentus. Papildomos bendrosios arba specifinės garantijos, kurios gali būti taikomos Bendrijos vidaus prekybai, apibrėžiamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios garantijos negali viršyti garantijų, kurias valstybė narė taiko savo teritorijoje.

3. Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie bet kokius 1 dalyje nurodytos informacijos pakitimus, susijusius su liga, ir ypač apie naujus ligos protrūkius. Atsižvelgiant į tokį pranešimą, 2 dalyje apibrėžtos garantijos gali būti pataisytos arba panaikintos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

11 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad, gaunant kompetentingos institucijos patvirtinimą, gyvūnų surinkimo centrai atitiktų bent šias sąlygas:

a) juos turi kontroliuoti valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris užtikrina, kad visų pirma būtų vykdomos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos;

b) jie turi būti teritorinėje zonoje, kurioje nėra taikomi draudimai arba apribojimai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir (arba) nacionalinius teisės aktus;

c) prieš naudojant, jie turi būti valomi ir dezinfekuojami pagal valstybinio veterinarijos gydytojo reikalavimus;

d) atsižvelgiant į talpumą, juose turi būti:

— patalpos, naudojamos tik kaip gyvūnų surinkimo centras,

— tinkami įrengimai gyvūnų pakrovimui ir iškrovimui, bei tinkamos patalpos, atitinkančios reikiamus standartus, gyvūnų laikymui, girdymui, šėrimui ir būtinai priežiūrai; šie įrengimai ir patalpos turi būti lengvai išvalomi ir dezinfekuojami,

— tinkamos patalpos inspektavimui,

— tinkamos patalpos gyvūnų izoliavimui,

— tinkami patalpų ir sunkvežimių valymo ir dezinfekavimo įrengimai,

— tinkamos patalpos laikyti pašarus, pakratus ir mėšlą,

— tinkama nuotekų surinkimo sistema,

— patalpos, kuriuose galėtų dirbti valstybinis veterinarijos gydytojas;

e) jie turi priimti tik tuos gyvūnus, kurie yra identifikuoti ir kurie yra iš oficialiai tuberkuliozės, bruceliozės ir leukozės neapimtų bandų, arba skerdimui skirtus gyvūnus, kurie atitinka šios direktyvos nuostatas ir ypač 6 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo tikslu, priimant gyvūnus, centro savininkas arba už centrą atsakingas asmuo, užtikrina, kad gyvūnai būtų tinkamai identifikuoti ir kad turėtų sveikatos dokumentus arba tinkamus sertifikatus, reikalingus atitinkamai gyvūnų rūšiai ir kategorijai;

▼M51

ee) atitinka jiems taikomų Direktyvos 98/58/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1/2005 ( 13 ) nuostatas;

f) jie turi būti reguliariai tikrinami, siekiant įsitikinti, kad toliau vykdomos patvirtinimui gauti nustatytos sąlygos.

2. Gyvūnų surinkimo centro savininkas arba už centrą atsakingas asmuo privalo, remdamasi lydimaisiais dokumentais apie gyvūnus arba jų identifikacijos numeriais arba žymėjimais, įrašyti į registracijos knygą arba duomenų bazę šią informaciją ir ją saugoti mažiausiai trejus metus:

— savininko vardą ir pavardę (pavadinimą), galvijų kilmę, atvežimo ir išvežimo datas, galvijų skaičių ir identifikacijos numerius arba į centrą atvežtų kiaulių kilmės ūkio arba kilmės bandos registracijos numerį ir numatomą paskyrimo vietą,

— vežėjo registracijos numerį ir sunkvežimio, kuris atveža ir išveža gyvūnus, registracijos numerį.

3. Kompetentinga institucija kiekvienam patvirtintam surinkimo centrui suteikia patvirtinimo numerį. Surinkimo centrų patvirtinimai gali būti skirti tik tam tikroms rūšims ar gyvūnams, skirtiems veisimui ir produkcijai arba skerdimui.

Kompetentinga institucija rengia ir nuolat atnaujina patvirtintų surinkimo centrų ir jų patvirtinimo numerių sąrašą, ir sudaro kitoms valstybėms narėms bei visuomenei sąlygas su juo susipažinti.

▼M51

4. Kompetentinga institucija gali sustabdyti patvirtinimo galiojimą arba jį panaikinti, jei nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų arba kitų atitinkamų šios direktyvos nuostatų arba Reglamento (EB) Nr. 1/2005 bei kitų Direktyvos 90/425/EEB ( 14 ) A priedo I skyriuje išvardytų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatų. Patvirtinimas gali būti atnaujintas, kompetentingai institucijai įsitikinus, kad surinkimo centras visiškai atitinka visas šioje dalyje numatytas nuostatas.

5. Kompetentinga institucija užtikrina, kad gyvūnų surinkimo centrai dirbdami turėtų pakankamai patvirtintų veterinarijos gydytojų, vykdančių visas nustatytas pareigas.

6. Bet kokios detalios taisyklės, reikalingos, kad ši direktyva būtų vienodai taikoma, priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

▼M51

12 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai atitinka šias papildomas sąlygas:

(a) gyvūnams vežti jie privalo naudoti transporto priemones, kurios:

(i) turi būti taip pagamintos, kad gyvūnų išmatos, pakratai ar pašarai negalėtų neištekėti ar iškristi iš transporto priemonės; ir

(ii) turi būti nedelsiant valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno gyvūnų pervežimo arba po bet kokio gyvūnų sveikatai galinčio pakenkti produkto vežimo, o taip pat, jei būtina, prieš kiekvieną naują gyvūnų pakrovimą, naudojant kompetentingos institucijos oficialiai patvirtintas dezinfekcines medžiagas;

(b) bei privalo:

(i) turėti tinkamą kompetentingos institucijos patvirtintą valymo ir dezinfekavimo įrangą, taip pat ir įrenginius pakratams ir mėšlui laikyti; arba

(ii) pateikti dokumentus, įrodančius, kad šias operacijos vykdo tretieji asmenys, kuriuos patvirtino kompetentinga institucija.

2. Vežėjai privalo užtikrinti, kad apie kiekvieną gyvūnams vežti naudojamą transporto priemonę bus tvarkomas registracijas, kuriame mažiausiai trejus metus saugoma bent tokia informacija:

(a) gyvūnų paėmimo vieta, data ir laikas, taip pat laikytojų ar surinkimo centro, iš kurio buvo paimti gyvūnai, vardas, pavardė ar pavadinimas bei adresas;

(b) pristatymo vietos, datos ir laikas, taip pat ir gavėjo (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) arba pavadinimas (-ai) bei adresas (-ai);

(d) dezinfekavimo data ir vieta;

(e) lydimųjų dokumentų duomenys, įskaitant numerį;

(f) numatoma kiekvienos kelionės trukmė.

3. Vežėjai užtikrina, kad siunta ar gyvūnai nuo išvykimo iš ūkių ar jų kilmės surinkimo centrų iki atvykimo į paskirties vietą, neturės jokio sąlyčio su blogesnės sveikatos būklės gyvūnais.

4. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai laikosi šio straipsnio nuostatų dėl atitinkamų dokumentų, kurie turi būti vežami kartu su gyvūnais.

5. Šis straipsnis netaikomas asmenims, kurie veža gyvūnus ne didesniu kaip 65 km atstumu tarp išvykimo vietos ir paskirties vietos.

6. Tuo atveju, kai nevykdomi šio straipsnio reikalavimai, gyvūnų sveikatai mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnio nuostatos, susijusios ir pažeidimais ir pranešimais apie juos.

13 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi prekiautojai būtų kompetentingos institucijos užregistruoti, patvirtinti ir kad jiems būtų suteiktas patvirtinimo numeris; be to, prekiautojai privalo vykdyti bent šiuos reikalavimus:

a) jie gali prekiauti tik identifikuotais gyvūnais, kurie yra iš oficialiai tuberkuliozės, bruceliozės ir leukozės neapimtų bandų, arba skerdimui skirtais gyvūnais, kurie atitinka šios direktyvos sąlygas ir ypač 6 straipsnio 3 dalies sąlygas. Dėl to prekiautojas privalo užtikrinti, kad gyvūnai būtų tinkamai identifikuoti ir kad prie jų būtų pridėti atitinkamai rūšiai būtini sveikatos dokumentai.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti prekybą identifikuotais gyvūnais, kurie neatitinka pirmojoje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu jie yra pristatomi tiesiai į skerdyklą, esančią šių gyvūnų kilmės valstybės narės teritorijoje, nepervežant gyvūnų per jokius jų įrenginius, kad skerdykloje jie būtų nedelsiant paskersti, užkertant kelią ligų plitimui. Būtina imtis reikalingų priemonių, kad šie gyvūnai, atvežus juos į skerdyklą, nekontaktuotų su kitais gyvūnais ir kad jie būtų paskersti atskirai nuo kitų gyvūnų;

b) prekiautojas privalo, remiantis lydimaisiais dokumentais apie gyvūnus arba jų identifikacijos numeriais arba žymėjimais, įrašyti į registracijos knygą arba duomenų bazę šią informaciją ir ją saugoti mažiausiai trejus metus:

— savininko vardą ir pavardę (pavadinimą), galvijų kilmę, pirkimo datą, skaičių ir identifikacijos numerius arba nupirktų kiaulių kilmės ūkio arba kilmės bandos registracijos numerį,

— vežėjo registracijos numerį ir sunkvežimio, kuris atveža ir išveža gyvūnus, registracijos numerį,

— pirkėjo vardą ir pavardę (pavadinimą) ir gyvūnų paskyrimo vietą,

— maršruto kopijas ir (arba) (jei reikia) veterinarijos sertifikato serijos numerį;

c) jeigu prekiautojas laiko gyvūnus savo patalpose, jis privalo užtikrinti, kad:

— darbuotojai, kurie atsako už gyvūnus, būtų specialiai apmokinti taikyti šios direktyvos nuostatas ir tinkamai prižiūrėti gyvūnus,

— valstybinis veterinarijos gydytojas, jeigu reikia, reguliariai vykdytų gyvūnų kontrolę ir tyrimus, o taip pat, kad būtų imtasi visų reikalingų priemonių, užkertant kelią ligos plitimui.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visos prekiautojo verslui naudojamos patalpos būtų registruotos ir kad kompetentinga institucija joms išduotų patvirtinimo numerį; be to, valstybės narės užtikrina, kad šios patalpos atitiktų bent šias sąlygas:

a) jas turi kontroliuoti valstybinis veterinarijos gydytojas;

b) jos turi būti tokioje zonoje, kuriai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus nėra taikomi draudimai arba apribojimai;

c) jose turi būti:

— tinkamos ir pakankamo talpumo patalpos ir ypač inspektavimo ir izoliavimo patalpos, kad galima būtų izoliuoti visus gyvūnus, įvykus užkrečiamos ligos protrūkiui,

— tinkami įrengimai gyvūnų iškrovimui ir, jeigu reikia, tinkamos patalpos, atitinkančios reikiamus standartus, gyvūnų laikymui, girdymui, šėrimui ir būtinai priežiūrai; šie įrengimai ir patalpos turi būti lengvai išvalomi ir dezinfekuojami,

— tinkamos patalpos priimti pakratus ir mėšlą,

— tinkama nuotekų surinkimo sistema;

d) prieš naudojant, jos turi būti valomos ir dezinfekuojamos pagal valstybinio veterinarijos gydytojo reikalavimus.

3. Kompetentinga institucija gali sustabdyti arba atšaukti patvirtinimą, jeigu nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų arba kitų šios direktyvos arba kitų direktyvų atitinkamų nuostatų, susijusių su sveikatos apribojimais. Patvirtinimas gali būti sugrąžintas, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad prekiautojas visiškai atitinka visas šios direktyvos atitinkamas nuostatas.

4. Kompetentinga institucija turi nuolat inspektuoti, siekdama įsitikinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio reikalavimų.

5. Valstybės narės rengia ir nuolat atnaujina patvirtintų prekiautojų ir registruotų patalpų, kuriomis prekiautojai naudojasi verslo reikmėms, bei jų patvirtinimo numerių sąrašą, ir sudaro kitoms valstybėms narėms bei visuomenei sąlygas su juo susipažinti.

6. Išsamios vienodo 5 dalies taikymo taisyklės gali būti nustatomos 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

14 straipsnis

1. Valstybės narės kompetentinga institucija gali įvesti priežiūros sistemą.

Priežiūros sistema privalo apimti bent šiuos elementus:

— bandas,

— ūkio savininką arba bet kurį kitą už ūkį atsakingą fizinį arba juridinį asmenį,

— patvirtintą veterinarijos gydytoją arba už ūkį atsakingą valstybinį veterinarijos gydytoją,

— valstybės narės oficialią veterinarijos tarnybą,

— oficialią veterinarinės diagnostikos laboratoriją arba bet kokią kitą kompetentingos institucijos patvirtintą laboratoriją,

— kompiuterizuotą duomenų bazę.

Valstybiniai veterinarijos gydytojai, atsakingi už skerdyklų ir patvirtintų gyvūnų surinkimo centrų darbą, taip pat turi būti susiję su priežiūros sistema.

2. Priežiūros sistemos pagrindiniai tikslai yra oficiali ūkų klasifikacija, klasifikacijos palaikymas nuolatinių inspektavimų pagalba, epidemiologinių duomenų rinkimas ir ligų stebėjimo bei kontrolės vykdymas, užtikrinant, kad būtų vykdomos visos šios ir kitų direktyvų nuostatos, taikomos sveikatos apribojimams.

Ši priežiūros sistema yra privaloma visiems ūkiams, esantiems valstybės narės, kurioje veikia ši sistema, teritorijoje. Tačiau kompetentinga institucija gali leisti įvesti tokią sistemą valstybės teritorijos dalyje, į kurią įeina vienas arba keletas 2 straipsnio 2 dalies p punkte apibrėžtų gretimų regionų. Kai taikomas ši nukrypti leidžianti nuostata, gyvūnų pervežimas į šią teritorijos dalį iš kitų regionų, neįeinančių į priežiūros sistemą, yra vykdomas pagal šios direktyvos nuostatas.

Kompetentinga institucija nustato patvirtintų veterinarijos gydytojų, už ūkių atsakingų asmenų arba ūkių savininkų ir kitų priežiūros sistemos dalyvių teises ir pareigas, įskaitant asmenų, atsakingų už veterinarijos sertifikatų išdavimą, teises ir pareigas.

3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai apimtų bent šiuos dalykus:

A. Kiekvienas ūkio savininkas arba už ūkį atsakingas asmuo privalo:

i) pasirašyti paslaugų sutartį arba kitą juridinį dokumentą su kompetentingos institucijos patvirtintu veterinarijos gydytoju;

ii) nedelsiant iškviesti patvirtintą veterinarijos gydytoją, kuris yra atsakingas už ūkį, įtarus infekcinę ligą arba bet kokį kitą susirgimą, apie kuriuos būtina pranešti;

iii) pranešti patvirtintam veterinarijos gydytojui apie visus į ūkį atvežtus gyvūnus;

iv) prieš perkeliant gyvūnus į ūkį, juos izoliuoti, kad patvirtintas veterinarijos gydytojas galėtų patikrinti ūkio sveikatos statusą, atlikdamas, jeigu reikia, būtinus tyrimus.

B. 2 straipsnio 2 dalies m punkte nurodyti valstybiniai veterinarijos gydytojai yra kompetentingos institucijos kontroliuojami ir privalo atitikti žemiau išvardintus reikalavimus.

Jie privalo:

i) atitikti veterinarijos profesijos reikalavimus;

ii) neturėti finansinių interesų arba šeimyninių ryšių su ūkio savininku arba už ūkį atsakingu asmeniu;

iii) gerai išmanyti apie atitinkamos rūšies gyvūnų sveikatą. Todėl jie privalo:

— nuolat tobulinti savo žinias, ypač apie atitinkamus sveikatai taikomus norminius aktus,

— atitikti kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus, užtikrinant tinkamą sistemos funkcionavimą,

— teikti ūkio savininkui arba už ūkį atsakingam asmeniui informaciją ir pagalbą, kad būtų imtasi visų priemonių užtikrinant atitinkamą ūkio sveikatos statusą, visų pirma remiantis suderintomis su kompetentinga institucija programomis,

— užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su:

—

i) bandos gyvūnų, perkeltų į bandą gyvūnų ir gyvūnų, kuriais prekiaujama, identifikacija ir sveikatos sertifikavimu;

ii) privalomais pranešimais apie infekcines gyvūnų ligas ir bet kokį kitą rizikos faktorių, susijusį su gyvūnų sveikata arba gerove ir žmogaus sveikata;

iii) kaip įmanoma tikslesniu gyvūnų mirties priežasties nustatymu, o taip pat jų paskyrimo vietos nustatymas;

iv) tinkamomis bandos ir gyvulininkystės ūkių higienos sąlygomis.

— Kiekviena valstybė narė gali apriboti veterinarijos gydytojų prižiūrimų ūkių skaičių arba teritoriją, jeigu būtina tinkamam priežiūros sistemos funkcionavimui.

— Kompetentinga institucija parengia patvirtintų veterinarijos gydytojų ir patvirtintų ūkių, įeinančių į priežiūros sistemą, sąrašus. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad šios sistemos dalyvis neatitinka aukščiau išvardintų sąlygų, ji sustabdo arba atšaukia patvirtinimą, neužkertant galimybės skirti baudas.

C. Kompiuterinėje duomenų bazėje turi būti bent tokia informacija:

1) apie kiekvieną gyvulį:

— identifikacijos kodas,

— gimimo data,

— lytis,

— veislė arba gyvūno spalva,

— motinos identifikacijos kodas arba, jeigu gyvūnas yra įvežtas iš trečiosios valstybės, identifikacijos numeris, išduotas, atlikus patikrinimą, remiantis Direktyvos 91/102/EEB nuostatomis, ir atitinkantis kilmės identifikacijos numerį,

— ūkio, kuriame gimė gyvūnas, identifikacijos numeris,

— visų ūkių, kuriuose buvo laikomas gyvūnas, identifikacijos numeriai ir visų gyvūno perkėlimų į kitus ūkius datos,

— mirties arba paskerdimo data;

2) apie kiekvieną ūkį:

— identifikacijos numeris, kurį sudaro ne daugiau kaip 12 ženklų (be valstybės kodo),

— savininko vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;

3) iš duomenų bazės bet kokiu metu turi būti galima gauti šiuos duomenis:

— visų ūkyje laikomų galvijų identifikacijos numerius arba, kiaulių atveju, kilmės ūkio arba kilmės bandos registracijos numerį ir, jei reikia, veterinarijos sertifikato numerį,

— kiekvieno galvijo perkėlimų į kitą ūkį sąrašą, pradedant nuo ūkio, kuriame gyvūnas gimė, arba, jeigu gyvūnas yra įvežtas iš trečiosios valstybės, nuo importuojančio ūkio; kiaulių atveju, paskutinio ūkio arba paskutinės bandos registracijos numerį, arba, jeigu gyvūnai yra įvežami iš trečiosios valstybės, importuojančio ūkio registracijos numerį.

Šie duomenys laikomi duomenų bazėje trejus metus po galvijo mirties arba, kiaulių atveju, trejus metus nuo įrašo padarymo dienos.

Tačiau kiaulėms taikomi tik 2, 3 ir 4 punktai.

▼M45

4) Siekiant užtikrinti nacionalinių kompiuterinių duomenų bazių, registruojančių kiaules, veikimą, 17 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patvirtintos atitinkamos taikymo taisyklės, įskaitant tai, kokia informacija turi būti kaupiama nacionalinėse duomenų bazėse.

4. Visi priežiūros sistemos dalyviai, išskyrus nurodytus 3A ir B dalyse, yra atskaitingi kompetentingai institucijai. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija atsako už priežiūros sistemos įvedimą ir nuolat tikrina, ar ji tinkamai veikia.

5. Valstybės narės, kurios pagal 1–4 dalių nuostatas įveda priežiūros sistemą ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, kreipiasi į Komisiją, kad pastaroji patvirtintų šią priežiūros sistemą 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šiuo tikslu Komisija išnagrinėja valstybių narių pateiktus dokumentus.

Komisijos ekspertai patvirtina priežiūros sistemą, taikant auditų sistemą. Jeigu audito rezultatai yra palankūs, Komisija pateikia Veterinarijos nuolatiniam komitetui ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus per 90 dienų nuo paraiškos gavimo.

Jeigu nurodomi daugkartiniai pažeidimai, Komisijai arba vienai arba daugiau valstybių narių paprašius, galima sustabdyti priežiūros sistemos patvirtinimą 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Valstybės narės, visoje savo teritorijoje įvedusios patvirtintą priežiūros sistemą pagal šį straipsnį, gali netaikyti 3 straipsnio 2 dalies a punkto antrosios įtraukos nuostatos jų teritorijoje vykstantiems gyvūnų judėjimams, nurodytiems šioje direktyvoje.

7. Ne vėliau kaip iki 1999 m. gruodžio 31 d., remdamasi Komisijos ataskaita ir pasiūlymais ir priimdama sprendimą kvalifikuota balsų dauguma, Taryba išnagrinėja šio straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į įgytą patirtį bei siekiant šių nuostatų pakeitimo ir patikslinimo, ir, jei reikia, jų taikymo išplėtimo visoms valstybėms narėms.

8. Priežiūros sistema yra finansuojama, vykdant Direktyvos 85/73/EEB pataisytą B priedą ( 15 ), remiantis Direktyvos 96/43/EB 8 straipsnio nuostatomis.

15 straipsnis

1. Valstybės narės imasi atitinkamų ypatingų priemonių, kad būtų nubausti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šią direktyvą.

2. Jeigu nustatoma, kad šios direktyvos nuostatos nėra arba nebuvo vykdomos, kompetentinga institucija, esanti vietovėje, kur įvyko šis pažeidimas, turi imtis tinkamų priemonių, kad apsaugotų gyvūnų sveikatą ir užkirstų kelią ligos plitimui.

Atsižvelgiant į aplinkybes, kompetentingos institucijos gali imtis būtinų veiksmų, užtikrinant šiuos dalykus:

a) kad gyvūnai būtų pervežti į paskyrimo vietą arba sugrąžinti į jų išvykimo vietą trumpiausiu keliu, jeigu šie veiksmai nesukelia pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei;

b) kad gyvūnai būtų laikomi tinkamose patalpose ir būtų tinkamai prižiūrimi, jeigu jų pervežimas sustabdomas;

c) kad gyvūnai būtų paskersti. Tolesnę paskerstų gyvūnų paskyrimo vietą ir panaudojimą reglamentuoja:

— Direktyvos 64/433/EEB ( 16 ) nuostatos arba

— Direktyvos 90/667/EEB nuostatos, jeigu negalima nustatyti gyvūnų sveikatos statuso arba jeigu paskersti gyvūnai gali pakenkti gyvūnų arba žmonių sveikatai. Tačiau jeigu taikomos Direktyvos 90/667/EEB nuostatos, savininkui arba jo agentui gali būti suteiktas laikotarpis suderinimui, prieš taikant šią direktyvą. Šiuo atveju, taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos.

3. Gyvūnų paskyrimo valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša gyvūnų kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie bet kokius nustatytus šios direktyvos pažeidimus.

Pagal Direktyvos 89/608/EEB nuostatas valstybės narės suteikia viena kitai abipusę pagalbą, taikant šią direktyvą, visų pirma kad būtų užtikrintas ypač šio straipsnio nuostatų vykdymas.

4. Šis straipsnis nepakeičia nacionalinių nuostatų dėl baudžiamųjų sankcijų taikymo.

16 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma iš dalies keičia A ir D priedus (I skyrių), ypač jei šie pakeitimai yra susiję su technologine ir mokslo pažanga.

Dalinius B, C, D (II skyrius), E ir F priedų pakeitimus atlieka Komisija 17 straipsnyje nurodyta tvarka.

17 straipsnis

1. Komisijai padeda Sprendimu 68/361/EEB įkurtas Veterinarijos nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1994/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

17a straipsnis

1. Komisijai padeda Sprendimu 68/361/EEB įkurtas Veterinarijos nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1994/468/EB 5 ir 7 straipsniai ir atsižvelgiama į 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

▼M45

18 straipsnis

Valstybės narės, neįvedusios patvirtintos priežiūros sistemos, užtikrina, kad 14 straipsnio nuostatas atitinkančios šios kompiuterinės duomenų bazės visiškai veiktų:

a) galvijų – nuo 1999 m. gruodžio 31 d.;

b) 14 straipsnio 3 dalies c punkto 2 papunkčio nuostatas atitinkančių kiaulių ūkių registravimo – nuo 2000 m. gruodžio 31 d.;

c) registruojančių 14 straipsnio 3 dalies c punkto 3 papunkčio nuostatas atitinkančių kiaulių judėjimą:

— iš ūkių, kuriuose jos gimė – iki 2001 m. gruodžio 31 d.,

— iš visų kitų ūkių – iki 2002 m. gruodžio 31 d.

Duomenų bazėje daromas atskiras įrašas apie kiekvieną kiaulių judėjimą. Jis apima bent šiuos duomenis: vežamų kiaulių skaičių, ūkio arba bandos, iš kurių išvežama, identifikacijos numerį ir išvykimo bei atvykimo datas.

19 straipsnis

Direktyvos 90/425/EEB nustatytos taisyklės taikomos visų pirma patikrinimams, atliekamiems gyvūnų kilmės vietoje, o taip pat patikrinimų, vykdomų paskyrimo valstybėje, organizavimui ir užtikrinimui, bei vykdomoms apsaugos priemonėms.

20 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

A PRIEDAS

I. Oficialiai tuberkuliozės neapimta banda

Šiame skirsnyje „galvijai“ – tai visi galvijai, išskyrus kultūros ar sporto renginiuose dalyvaujančius gyvūnus.

Galvijų banda oficialiai laikoma neapimta tuberkuliozės, jeigu:

a) visi joje esantys galvijai neturi klinikinių tuberkuliozės požymių;

b) visi vyresni kaip šešių savaičių galvijai neigiamai reagavo mažiausiai į dvi tuberkulinizacijas, oficialiai atliktas remiantis B priedu, pirmąją atliekant praėjus šešiems mėnesiams po bet kokio užkrato bandoje likvidavimo, antrąją – dar po šešių mėnesių, o galvijams, kurie į bandą surinkti iš oficialiai tuberkuliozės neapimtų bandų, pirmąją atliekant praėjus ne mažiau kaip 60 dienų po jų surinkimo, o antrąją atlikti nebūtina;

c) atlikus pirmąjį b punkte minimą tyrimą, ji buvo papildyta galvijais, kurie yra vyresni kaip šeši mėnesiai ir neigiamai reagavo į bet kurią tuberkulinizaciją, vykdytą ir įvertintą pagal B priedą ir atliktą likus 30 dienų arba praėjus 30 dienų po jų atvežimo į tokią bandą; pastaruoju atveju galvijas (-ai) turi būti fiziškai atskirti nuo kitų bandos galvijų, kad su jais neturėtų tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio, kol nebus patvirtinti neigiami tyrimo rezultatai.

Tačiau tokio tyrimo kompetentinga institucija gali nereikalauti atlikti jos teritorija vežamiems galvijams, jei jie yra iš oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos, išskyrus valstybėje narėje, kurioje kompetentingos institucijos reikalavimu 1998 m. sausio 1 d. ir iki bus suteiktas oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusas tokie tyrimai turėjo būti atliekami galvijams, vežamiems iš bandų, įtrauktų į 14 straipsnyje minimo tinklo sistemą, į tokias pat bandas.

Galvijų banda išlaikys oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusą, jeigu:

a) taikomos 1 dalies a ir c punktų sąlygos;

b) į ūkį vežami galvijai yra iš bandų, turinčių oficialiai brucelioze neapimtų bandų statusą;

c) visiems ūkyje laikomiems galvijams, išskyrus tame ūkyje atsivestiems jaunesniems kaip šešių mėnesių veršeliams, atliekama įprasta metinė tuberkuliacija B priede nustatytais intervalais.

Tačiau valstybės narės kompetentinga institucija tai valstybei narei arba jos teritorijos daliai, kurios visi galvijai dalyvauja oficialioje kovos su tuberkulioze programoje gali pakeisti tokių įprastų tyrimų dažnumą:

— jei kasmet gruodžio 31 d. nustatomas galvijų bandų, patvirtintų užkrėstomis tuberkulioze, vidutinis metinis procentinis dydis neviršija 1 % visų tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje esančių bandų dvejų pastarųjų metų kasmetinių priežiūros laikotarpių duomenimis – laikas tarp įprastų bandos tyrimų gali būti padidintas iki dvejų metų, o penėjimui skirtiems jaučiams iš pavienio sąlyginio epidemiologinio vieneto tuberkulinizacija gali būti neatliekama, jeigu jie yra iš oficialiai tuberkuliozės neapimtų bandų ir jeigu kompetentinga institucija garantuoja, kad penėjimui skirti jaučiai nebus naudojami veisimui ir bus vežami tiesiai į skerdyklą,

— jei kasmet gruodžio 31 d. nustatomas galvijų bandų, patvirtintų užkrėstomis tuberkulioze, vidutinis metinis procentinis dydis neviršija 0,2 % visų tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje esančių bandų dvejų pastarųjų metų kas dvimečių priežiūros laikotarpių duomenimis – laikas tarp įprastų bandos tyrimų gali būti padidintas iki trejų metų ir (arba) amžius, kurį pasiekus galvijams turi būti atliekami tokie tyrimai, gali būti padidintas iki 24 mėnesių,

— jei kasmet gruodžio 31 d. nustatomas galvijų bandų, patvirtintų užkrėstomis tuberkulioze, vidutinis metinis procentinis dydis neviršija 0,1 % visų tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje esančių bandų dvejų pastarųjų metų trimečių priežiūros laikotarpių duomenimis – laikas tarp įprastų bandos tyrimų gali būti padidintas iki ketverių metų arba kompetentinga institucija gali nereikalauti bandų tuberkulinizacijos, jeigu laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

—

1) tuberkulinizacijos tyrimo, kuris atliekamas visiems galvijams iki jų atvežimo į bandą, tyrimo rezultatai yra neigiami;

arba

2) visų galvijų skerdenos ištiriamos, ar nėra tuberkuliozės pažeidimų, o juos aptikus – atliekami histopatologiniai ir bakteriologiniai tyrimai tuberkuliozei nustatyti.

Be to, padaugėjus ligos atvejų, kompetentinga institucija tokioje valstybėje narėje ar jos dalyje gali padidinti tuberkulinizacijos dažnumą.

3A.

Oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusas laikinai panaikinamas, jeigu:

a) nesilaikoma 2 dalyje išvardytų reikalavimų

arba

b) įtariama, kad vieno ar daugiau galvijų reakcija į tuberkulinizaciją yra teigiama arba tuberkuliozė gali būti nustatyta veterinarinio skerdenos patikrinimo metu.

Įtarus, kad galvijo tyrimo rezultatai gali būti teigiami, jis turi būti pašalinamas iš bandos ir paskerdžiamas. Atliekami teigiamai reagavusių galvijų arba įtariamo galvijo skerdenų veterinariniai, laboratoriniai ir epidemiologiniai patikrinimai. Bandos statusas negrąžinamas tol, kol baigiami laboratoriniai tyrimai. Jei tuberkuliozė nenustatoma, laikinai panaikintas oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusas gali būti sugrąžintas ištyrus visus vyresnius kaip šeši mėnesiai gyvūnus, kurių tyrimo rezultatai buvo neigiami, praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms po teigiamai reagavusio galvijo (-ų) pašalinimo iš bandos;

arba

c) bandoje yra galvijų, kurių būklės klausimas neišspręstas kaip aprašyta B priede. Tokiu atveju bandos statusas negrąžinamas tol, kol nepaaiškėja tokio galvijo būklė. Tokie galvijai atskiriami nuo kitų bandos galvijų, kol jų būklė nepaaiškėja arba atlikus po 42 dienų dar vieną tyrimą, arba atlikus veterinarinį ir laboratorinį skerdienos patikrinimą;

d) tačiau, nukrypdama nuo c punkto reikalavimų, valstybės narės, kurioje kompetentinga institucija įprastus bandos tyrimus atlieka taikydama B priede aprašytą lyginamąjį tuberkulino tyrimą ir jeigu bandoje ne mažiau kaip trejus metus nebuvo nustatyta teigiamai į tyrimus reaguojančių galvijų, kompetentinga institucija gali nuspręsti neriboti kitų tokios bandos galvijų judėjimo, su sąlyga, kad tokio ūkio galvijai nepatenka į Bendrijos vidaus prekybą tol, kol neišsprendžiamas klausimas dėl bet kurio galvijo, kurio tyrimo rezultatai abejotini, statuso. Jeigu bent vieno galvijo vėlesnio tyrimo rezultatai yra teigiami arba abejotini, taikomi b punkto reikalavimai. Jei liga nustatoma ir patvirtinama, turi būti atsekti ir ištirti visi galvijai, išvežti iš ūkio po paskutinio bandos tyrimo, kurio rezultatai buvo aiškūs.

3B.

Oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusas panaikinamas, jei tuberkuliozė patvirtinama laboratorijoje išskyrus tuberkuliozės sukėlėją M. bovis.

Kompetentinga institucija statusą gali panaikinti, jeigu:

a) nesilaikoma 2 punkte išvardytų reikalavimų arba

b) klasikiniai tuberkuliozės pakitimai nustatomi veterinarinio skerdienos patikrinimo metu; arba

c) epidemiologinio tyrimo metu nustatoma infekcijos galimybė;

d) arba dėl bet kurių kitų priežasčių, motyvuojant būtinybe kontroliuoti galvijų tuberkuliozę.

Visas epidemiologiniu požiūriu susijusias bandas atseka ir patikrina kompetentinga institucija. Oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusas negrąžinamas tol, kol nebaigiami patalpų ir įrankių valymo ir dezinfekcijos darbai ir kol visų vyresnių nei šeši mėnesiai galvijų reakcija į tuberkulinizaciją bus neigiama, ją atliekant bent du kartus iš eilės, pirmąją – praėjus ne mažiau kaip 60 dienų, o antrąją – ne mažiau kaip keturiems mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių po to, kai buvo išvežtas paskutinis teigiamai reagavęs galvijas.

Remiantis informacija, pateikta pagal 8 straipsnį, valstybė narė arba jos dalis 17 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti paskelbta oficialiai neapimta tuberkuliozės, jeigu:

a) galvijų bandų, kurios buvo patvirtintos užkrėstomis tuberkulioze, procentinė dalis neviršija 0,1 % visų bandų per metus šešis metus paeiliui, o 99,9 % visų bandų kasmet šešis metus paeiliui buvo suteiktas oficialiai tuberkuliozės neapimtų bandų statusas, šią paskutinę procentinę dalį apskaičiuojant kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 d;

b) kiekvienas galvijas identifikuojamas remiantis Bendrijos teisės aktais ir

c) oficialiai atliekamas veterinarinis visų paskerstų galvijų skerdienos patikrinimas;

d) laikomasi oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statuso laikino panaikinimo ir panaikinimo procedūrų.

Valstybė narė arba jos dalis išlaiko oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusą, jei laikomasi 4 punkto a–d papunkčių reikalavimų. Tačiau atsiradus pastebimiems su tuberkulioze susijusiems pokyčiams valstybėje narėje arba jos dalyje, kuri pripažinta oficialiai neapimta tuberkuliozės, Komisija 17 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti sprendimą, laikinai arba iš viso panaikinantį tokį statusą, kol nebus įvykdyti visi tokio sprendimo reikalavimai.

II. Oficialiai bruceliozės neapimtos ir bruceliozės neapimtos bandos

Šiame skirsnyje „galvijas“ – tai visi galvijai, išskyrus penėjimui skirtus jaučius, jeigu jie yra iš oficialiai tuberkuliozės neapimtų bandų ir jeigu kompetentinga institucija garantuoja, kad penėjimui skirti jaučiai nebus naudojami veisimui ir bus vežami tiesiai į skerdyklą.

Galvijų banda yra oficialiai neapimta bruceliozės, jeigu:

a) joje nėra nė vieno galvijo, kuriam būtų atlikta vakcinacija nuo bruceliozės, išskyrus pateles, kurioms vakcinacija buvo atlikta bent prieš trejus metus;

b) joje laikomiems galvijams klinikinių bruceliozės požymių nebuvo nustatyta bent šešis mėnesius;

c) visiems vyresniems kaip 12 mėnesių galvijams atliktas vienas iš toliau minimų tyrimų pagal C priedą, o jo rezultatai buvo neigiami:

i) du serologiniai tyrimai, aprašyti 10 punkte, juos atliekant rečiau kaip kas tris mėnesius ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių;

ii) trys pieno mėginių tyrimai kas tris mėnesius, po to, praėjus ne mažiau kaip šešioms savaitėms – 10 punkte aprašytas serologinis tyrimas;

d) visi į bandą atvežami galvijai yra iš bandos, turinčios oficialiai bruceliozės neapimtos bandos statusą, o vyresniems kaip 12 mėnesių galvijams atlikus sero agliutinacijos tyrimą pagal C priedą, brucelų titras yra mažesnis kaip 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre arba bet kurio kito tyrimo, patvirtinto 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir atlikto galvijui likus 30 dienų iki jo atvežimo į tokią bandą arba 30 dienų po to, rezultatai yra neigiami: pastaruoju atveju galvijas (-ai) turi būti fiziškai atskirti nuo kitų tos bandos galvijų tokiu būdu, kad būtų išvengta jo tiesioginio sąlyčio su kitais galvijais kol bus gauti neigiami jo tyrimo rezultatai.

Galvijų banda išlaiko oficialiai bruceliozės neapimtos bandos statusą, jeigu:

a) kasmet pagal C priedą atliekamas vienas iš šių tyrimų, o jo rezultatai yra neigiami:

i) trys pieno žiedo tyrimai mažiausiai kas tris mėnesius;

ii) trys pieno tyrimai ELISA mažiausiai kas tris mėnesius;

iii) du pieno žiedo tyrimai mažiausiai kas tris mėnesius, po to, praėjus ne mažiau kaip šešioms savaitėms – 10 punkte aprašytas serologinis tyrimas;

iv) du pieno tyrimai ELISA mažiausiai kas tris mėnesius, po to, praėjus ne mažiau kaip šešioms savaitėms – 10 punkte aprašytas serologinis tyrimas;

v) du serologiniai tyrimai, juos atliekant rečiau kaip kas tris mėnesius, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

Tačiau valstybės narės kompetentinga institucija tai valstybei narei arba jos teritorijos daliai, kuri nėra oficialiai bruceliozės neapimta, bet kurios visos galvijų bandos dalyvauja oficialioje kovos su brucelioze programoje, gali pakeisti tokių įprastų tyrimų dažnumą:

— tais atvejais, kai užkrėsta daugiau kaip 1 % galvijų bandų, pakanka kasmet atlikti du pieno žiedo tyrimus arba du pieno ELISA tyrimus bent kas tris mėnesius, arba vieną serologinį tyrimą,

— jei ne mažiau kaip 99,8 % galvijų bandų yra pripažįstamos oficialiai bruceliozės neapimtomis bandomis bent ketverius metus, laikas tarp patikrinimų gali būti pratęstas iki dvejų metų, jeigu tikrinami visi vyresni kaip 12 mėnesių galvijai, arba tikrinami tik vyresni kaip 24 mėnesių galvijai, jei bandos ir toliau tikrinamos kasmet. Tikrinimai turi būti vykdomi atliekant 10 punkte aprašytus serologinius tyrimus;

b) visi į bandą atvežami galvijai yra iš bandos, turinčios oficialiai bruceliozės neapimtos bandos statusą, o vyresniems kaip 12 mėnesių galvijams atlikus sero agliutinacijos tyrimą pagal C priedą, brucelų titras yra mažesnis kaip 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre arba bet kurio kito tyrimo, patvirtinto 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir atlikto galvijui likus 30 dienų iki jo atvežimo į tokią bandą arba 30 dienų po to, rezultatai yra neigiami: pastaruoju atveju galvijas (-ai) turi būti fiziškai atskirti nuo kitų tos bandos galvijų tokiu būdu, kad būtų išvengta jo tiesioginio sąlyčio su kitais galvijais kol bus gauti neigiami jo tyrimo rezultatai.

Tačiau b punkte aprašyto tyrimo nereikalaujama atlikti valstybėje narėje arba valstybių narių regionuose tais atvejais, jei bruceliozės apimtų galvijų bandų procentinė dalis neviršija 0,2 % bent dvejus metus ir jeigu galvijas atvežamas iš tokios valstybės narės arba regiono oficialiai brucelioze neapimtos bandos ir vežimo metu neturėjo sąlyčio su žemesnį statusą turinčiais galvijais;

c) nepaisant c punkto, galvijai iš bruceliozės neapimtos bandos gali būti atvežtas į oficialiai bruceliozės neapimtą bandą, jei jie yra bent 18 mėnesių amžiaus, o vakcinuotiems galvijams vakcinacija nuo bruceliozės buvo atlikta daugiau kaip prieš metus.

Likus 30 dienų iki atvežimo tokių galvijų brucelų titras turi būti žemesnis kaip 30 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre, o komplemento sujungimo tyrimo rezultatai arba kito, 17 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinto tyrimo rezultatai turi būti neigiami.

Tačiau jeigu, laikantis pirmesnės pastraipos nuostatų, galvijo patelė iš bruceliozės neapimtos bandos atvežama į oficialiai bruceliozės neapimtą bandą, tokia banda laikoma neapimta bruceliozės dvejus metus nuo tos dienos, kurią atvežamas paskutinis vakcinuotas galvijas.

3A.

Oficialiai bruceliozės neapimtos bandos statusas turi būti laikinai panaikinamas, jeigu:

a) nesilaikoma 1 ir 2 punktuose išvardytų reikalavimų arba

b) remiantis laboratoriniais tyrimais arba klinikiniais požymiais įtariama, kad vienas ar daugiau galvijų serga brucelioze ir įtariamas galvijas yra paskerdžiamas arba atskiriamas nuo kitų tokiu būdu, kad būtų išvengta tiesioginio arba netiesioginio jo kontakto su kitais galvijais.

Jei galvijas paskerdžiamas ir nebegali būti tiriamas, statusas gali būti sugrąžintas, jeigu dviejų serologinių tyrimų, atliktų pagal C priedą visiems vyresniems nei 12 mėnesių tokios bandos galvijams, titras yra žemesnis nei 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre. Pirmasis tyrimas atliekamas praėjus bent 30 dienų, o antrasis – dar po 60 dienų po galvijo išvežimo.

Ji toks galvijas atskiriamas nuo kitų bandos galvijų, į bandą jis gali būti sugrąžintas ir bandos statusas gali būti atstatytas, jeigu:

a) atlikto sero agliutinacijos tyrimo titras yra žemesnis nei 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, o komplemento sujungimo tyrimo rezultatas yra neigiamas; arba

b) visų kitų, šiam tikslui 17 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų tyrimų rezultatai yra neigiami.

3B.

Oficialiai bruceliozės neapimto ūkio statusas panaikinamas, jei laboratoriniais arba epidemiologiniais tyrimais nustatoma ir patvirtinama, kad banda užkrėsta brucelioze.

Bandos statusas grąžinamas tik paskerdus visus protrūkio metu joje laikomus galvijus arba po to, kai, patikrinus visus bandos galvijus, dviejų tyrimų, atliktų kas 60 dienų visiems vyresniems kaip 12 mėnesių galvijams, pirmąjį atliekant ne anksčiau kaip po 30 dienų išvežus teigiamai reagavusį galviją (-us), rezultatai yra neigiami.

Vaikingos protrūkio metu patelės paskutinį kartą tikrinamos praėjus bent 21 dienai po paskutinio apsiveršiavimo protrūkio metu.

Galvijų banda yra neapimta bruceliozės, jei ji atitinka 1 punkto b ir c papunkčių reikalavimus ir yra atlikta toliau nurodyta vakcinacija:

i) patelės vakcinuotos:

— iki šešių mėnesių amžiaus gyva 19 padermės vakcina arba

— iki 15 mėnesių amžiaus – inaktyvuota 45/20 vakcina, oficialiai patikrinta ir patvirtinta, arba

— kitomis vakcinomis, patvirtintomis 17 straipsnyje nustatyta tvarka;

ii) jaunesnių nei 30 mėnesių galvijų, vakcinuotų gyva 19 padermės vakcina, sero agliutinacijos tyrimo rezultatai gali viršyti 30, bet neturi būti didesni nei 80 tarptautinių agliutinacijos vienetų viename mililitre, jei tyrimo, atlikto taikant komplemento sujungimo metodą patelėms, vakcinuotoms mažiau nei prieš 12 mėnesių, rezultatai neviršija 30 TV arba, visais kitais atvejais – neviršija 20 TV vienetų.

Galvijų banda išlaiko bruceliozės neapimtos bandos statusą, jeigu:

i) jam atliekamas vienas iš 2 punkto a papunktyje aprašytų tyrimų;

ii) į bandą atvežti galvijai atitinka 2 punkto b papunkčio reikalavimus, arba jie atvežami iš bandos, turinčios:

— bruceliozės neapimtos bandos statusą, o sero agliutinacijos tyrimo, atlikto vyresniems nei 12 mėnesių galvijams 30 dienų prieš juos įvežant į tokią bandą arba atskirtų nuo kitų tos bandos galvijų, rezultatai neviršija 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre ir yra neigiami taikant komplemento sujungimo metodą pagal C priedą, arba

— bruceliozės neapimtos bandos statusą, jie yra jaunesni kaip 30 mėnesių ir yra vakcinuoti gyva 19 padermės vakcina, jeigu sero agliutinacijos tyrimo rezultatas viršija 30, bet yra ne didesnis kaip 80 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, su sąlyga, kad komplemento sujungimo metodu atlikto tyrimo, atlikto patelėms, kurios buvo vakcinuotos mažiau negu prieš 12 mėnesių, rezultatai neviršija 30 TV, o visais kitais atvejais – neviršija 20 TV.

6A.

Bruceliozės neapimtos bandos statusas turi būti laikinai panaikinamas, jeigu:

a) nesilaikoma 4 ir 5 punktuose išvardytų reikalavimų; arba

b) remiantis laboratoriniais tyrimais arba klinikiniais požymiais įtariama, kad vienas ar daugiau vyresnių kaip 30 mėnesių galvijų serga brucelioze ir įtariamas galvijas (-ai) yra paskerdžiamas arba atskiriamas nuo kitų tokiu būdu, kad būtų išvengta tiesioginio arba netiesioginio jo kontakto su kitais galvijais.

Jei galvijas izoliuojamas, į bandą jis gali būti grąžinamas ir bandos statusas sugrąžinamas jei sero agliutinacijos titras neviršija 30 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, o komplemento sujungimo metodu atlikto tyrimo arba kito tyrimo, patvirtinto 17 straipsnyje nustatyta tvarka, rezultatai yra neigiami.

Jei galvijai, kurie turi būti ištirti kaip nurodyta dviejose ankstesnėse pastraipose, yra jaunesni kaip 30 mėnesių ir yra vakcinuoti gyva 19 padermės vakcina, jie laikomi neužkrėsti brucelioze, jei sero agliutinacijos tyrimo rezultatas viršija 30, bet yra ne didesnis kaip 80 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, su sąlyga, kad tyrimo, atlikto komplemento sujungimo metodu patelėms, kurios buvo vakcinuotos mažiau negu prieš 12 mėnesių, rezultatai neviršija 30 TV, o visais kitais atvejais – neviršija 20 TV.

6B.

Bruceliozės neapimto ūkio statusas panaikinamas, jei laboratoriniais arba epidemiologiniais tyrimais nustatoma ir patvirtinama, kad banda užkrėsta brucelioze. Bandos statusas grąžinamas tik paskerdus visus protrūkio metu joje laikomus galvijus arba kai, patikrinus visus bandos galvijus, dviejų tyrimų, atliktų kas 60 dienų visiems nevakcinuotiems vyresniems kaip 12 mėnesių galvijams, pirmąjį atliekant ne anksčiau kaip po 30 dienų išvežus teigiamai reagavusį galviją (-us), rezultatai yra neigiami.

Jei galvijai, kurie turi būti ištirti kaip nurodyta ankstesnėje pastraipoje, yra jaunesni kaip 30 mėnesių ir yra vakcinuoti gyva 19 padermės vakcina, jie laikomi neužkrėsti brucelioze, jei sero agliutinacijos tyrimo rezultatai viršija 30, bet yra ne didesni kaip 80 tarptautinių agliutinacinių vienetų viename mililitre, su sąlyga, kad tyrimo, atlikto komplemento sujungimo metodu patelėms, kurios buvo vakcinuotos mažiau negu prieš 12 mėnesių, rezultatai neviršija 30 TV arba, visais kitais atvejais – neviršija 20 TV.

Vaikingos protrūkio metu patelės paskutinį kartą tikrinamos praėjus bent 21 dienai po paskutinio apsiveršiavimo protrūkio metu.

Valstybė narė arba valstybės narės regionas gali būti paskelbti oficialiai neapimti bruceliozės 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu:

a) bent trejus metus neįregistruojama nė vieno aborto dėl bruceliozės atvejo ir neaptinkama B. abortus ir kasmet penkerius metus iš eilės ne mažiau kaip 99,8 % bandų yra suteikiamas oficialiai bruceliozės neapimtų bandų statusas, šią procentinę dalį apskaičiuojant kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 d. Tačiau tais atvejais, kai kompetentingos institucijos sprendimu paskerdžiami visi bandos galvijai, atliekant pirmiau minėtą apskaičiavimą neatsižvelgiama į atvejus, kai užkratas išskiriamas epidemiologinių tyrimų metu, kurie turi būti atlikti galvijams, įvežamiems iš kitos valstybės, kuri nėra narė, arba iš jos dalies ir iš bandų, kurių oficialiai bruceliozės neapimtos bandos statusas buvo laikinai arba iš viso panaikintas ne įtarus ligą, o dėl kitų priežasčių, tačiau tik tais atvejais, jeigu atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija tokius atvejus įtraukia į savo kasmetinę ataskaitą ir pateikia juos Komisijai pagal 8 straipsnio 2 dalį; arba

b) kiekvienas galvijas identifikuojamas remiantis Bendrijos teisės aktais; arba

c) pranešama apie aborto atvejus – apie juos pranešti yra privaloma, juos nagrinėja kompetentinga institucija.

Pagal 9 punktą, valstybė narė arba valstybės narės regionas, kurie paskelbiami oficialiai neapimti bruceliozės, šį statusą išlaiko, jeigu:

a) laikomasi 7 punkto a ir b papunkčiuose nustatytų reikalavimų ir pranešama apie aborto dėl bruceliozės atvejus, apie kuriuos privaloma pranešti ir kuriuos tiria kompetentinga institucija;

b) penkerius metus po statuso suteikimo kiekvienais metais patikrinama 20 % bandų ir serologinio tyrimo, kuris vyresniems kaip 24 mėnesių galvijams atliekamas pagal C priedą, rezultatai buvo neigiami, pieno mėginius iš pieninių bandų tiriant pagal C priedą;

c) apie visus galvijus, įtariamu sergant brucelioze, pranešama kompetentingai institucijai ir jie oficialiai ištiriami atliekant epidemiologinius bruceliozės tyrimus, kuriuos sudaro du serologiniai kraujo tyrimai, įskaitant komplemento sujungimo tyrimą, ir mikrobiologinis atitinkamų mėginių tyrimas;

d) įtarimo laikotarpiu, kuris tęsiasi tol, kol c punkte numatytų tyrimų rezultatai yra neigiami, oficialiai bruceliozės neapimtos bandos statusas, suteiktas bandai, kuri yra įtariamo galvijo kilmės arba tranzito banda, ir epidemiologiniu požiūriu susietoms bandoms yra laikinai panaikinamas;

e) bruceliozei išplitus po protrūkio, visi galvijai buvo paskersti. Likę ligai jautrių rūšių galvijai turi būti tiriami atitinkamais tyrimais, o patalpos ir įranga valomos ir dezinfekuojamos.

Valstybė narė arba valstybės narės regionas, kurie paskelbiami oficialiai neapimti bruceliozės, apie visus bruceliozės atvejus turi pranešti Komisijai. Tačiau atsiradus pastebimiems su brucelioze susijusiems pokyčiams valstybėje narėje arba jos dalyje, kuri pripažinta oficialiai neapimta bruceliozės, Komisija 17 straipsnyje nustatyta tvarka gali pasiūlyti laikinai arba iš viso panaikinti tokį statusą, kol nebus įvykdyti visi tam tikro konkretaus sprendimo reikalavimai.

10.

II skirsnyje serologinis tyrimas – tai sero agliutinacijos tyrimas, buferizuotas bruceliozės antigeno tyrimas, komplemento sujungimo tyrimas, plazmos agliutinacijos tyrimas, plazmos žiedo tyrimas, mikroagliutinacijos tyrimas arba atskiras kraujo serumo ELISA tyrimas, kaip aprašyta C priede. Bet kuris kitas diagnostinis tyrimas, patvirtintas 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir aprašytas C priede, taip pat yra priimtinas II skirsnyje numatytiems tikslams. Pieno tyrimas – tai pieno žiedo tyrimas arba pieno ELISA tyrimas pagal C priedą.

▼M49

B PRIEDAS

TUBERKULIOZĖ

1. SUKĖLĖJO IDENTIFIKAVIMAS

Galvijų tuberkuliozės sukėlėjo Mycobacterium bovis (M. bovis) buvimas klinikiniuose ir skerdienos bandiniuose nustatomas pagal nudažytus tepinėlius arba imunoperoksidazės metodika ir patvirtinamas išauginant mikroorganizmą pirminio išskyrimo terpėje.

M. bovis patvirtinimui patologinė medžiaga imama iš pakitusių limfmazgių ir parenchiminių organų, pvz., plaučių, kepenų, blužnies ir t. t. Jei gyvūnas pakitusių audinių neturi, tyrimams ir kultūros išskyrimui turėtų būti imami ryklės, bronchų, tarpusienio, paūdrės, apatinio žandikaulio ir kai kurių žarnaplėvės limfinių mazgų bei kepenų mėginiai.

Išskirtų kultūrų identifikavimas dažniausiai atliekamas nustatant kultūrines ir biochemines savybes. M. tuberculosis kompleksui surasti gali būti panaudojama polimerazės grandinės reakcija (PGR). M. bovis atskiriami iš kitų M. tuberculosis komplekso narių taikant DNR analizę, kuri yra greitesnė ir patikimesnė nei biocheminiai metodai. Pagal genetinius atspaudus galima atskirti skirtingas M. bovis padermes ir modeliuoti M. bovis kilmę, perdavimo ir platinimo šaltinius.

Naudojami tyrimai ir terpės, jų standartizavimas ir rezultatų aiškinimas turi atitikti TEB Diagnostinių tyrimų ir vakcinų standartų vadovo 2000 m. ketvirtojo leidimo 2.3.3 skyrių (galvijų tuberkuliozė).

2. TUBERKULINIZACIJA

PPD tuberkulinas (Purified Protein Derivative – išvalytų proteinų darinys), atitinkantis 2.1 punkte nurodytus standartus, naudojamas atliekant oficialią tuberkulinizaciją vadovaujantis 2.2 punkte nurodyta metodika.

2.1. Tuberkulino (galvijų ir paukščių) standartas

2.1.1. Apibrėžimas

Išgrynintas baltymo produktas tuberkulinas (galvijų arba paukščių PPD tuberkulinas) – tai preparatas, gautas iš termiškai apdorotų išaugintų ir suirusių Mycobacterium bovis ar Mycobacterium avium (atitinkamai) produktų, pagal kurį nustatomas uždelstas galvijų, įjautrintų tos pačios mikroorganizmų padermės, padidintas jautrumas.

2.1.2. Gamyba

Gaunamas iš vandenyje tirpios frakcijos, paruoštos iš skystoje sintetinėje terpėje išaugintos M. bovis ar M. avium (atitinkamai) kultūros, kaitintos tekančia srove ir vėliau filtruotos. Aktyvi filtrato frakcija, kurios didžiąją dalį sudaro baltymas, yra išskiriama nusodinimo būdu, plaunama ir tirpinama. Galima įdėti antimikrobinių konservantų, pvz., nesukeliančių klaidingai teigiamų reakcijų. Galutinis sterilus preparatas, kuriame nėra mikrobakterijų, yra aseptiškai paskirstomas į sterilius saugius stiklinius indus, kurie, saugant nuo užteršimo, yra uždaromi. Preparatas gali būti džiovinamas šalčiu.

2.1.3. Produkto identifikavimas

Įjautrintoms albinosinėms jūros kiaulytėms, kurių kiekvienos svoris ne mažesnis negu 250 g, reikiama dozė skirtingose vietose suleidžiama į odą. Injekcijos vietoje po 24–28 val. atsiranda edemoms būdingas paraudimas, nekrozinė eritema arba eritema be nekrozės. Reakcijos dydis ir intensyvumas priklauso nuo dozes. Neįjautrintoms jūrų kiaulytėms po panašių injekcijų reakcijos nebūna.

2.1.4. Tyrimai

2.1.4.1.

pH: 6,5–7,5

2.1.4.2.

Fenolis: jei tiriamame preparate yra fenolio, jo koncentracija turi būti ne didesnė kaip 5 g/l.

2.1.4.3.

Įjautrinimo atlikimas: imama trijų jūros kiaulyčių grupė, kurios nebuvo paveiktos jokia galinčia paveikti tyrimą medžiaga. Tris kartus kas penkias dienas kiekvienai jūrų kiaulytei į odą suleidžiama 500 TV 0,1 mililitre atitinkanti tiriamo preparato dozė. Po trečios injekcijos 15–21 dieną ta pati dozė (500 TV) suleidžiama į odą tiriamiems gyvūnams ir kontrolinei grupei, kurią sudaro trys tokios pačios kūno masės jūrų kiaulytės, kurioms ankščiau tuberkulino injekcijos nebuvo darytos. Po paskutinės injekcijos praėjus 24–28 valandoms, šių dviejų grupių reakcijos ženkliai nesiskirs.

2.1.4.4.

Toksiškumas: tiriamos dvi jūrų kiaulytes, kurių kiekviena sveria ne mažiau negu 250 g, ankščiau neveiktos jokia galinčia paveikti tyrimą medžiaga. Įleiskite po oda kiekvienai jūros kiaulytei po 0,5 ml tiriamo preparato. Gyvūnus stebėkite septynias dienas. Stebėjimo laikotarpiu neturi būti jokių nenormalių padarinių.

2.1.4.5.

Sterilumas: atliekami sterilumo tyrimai, nustatyti 2002 m. ketvirtojo leidimo Europos Farmakopėjos monografijoje „Veterinarijos vakcinos“.

2.1.5. Stiprumas

Išgryninto baltymo produkto tuberkulino (galvijų ar paukščių) stiprumas yra nustatomas lyginant įjautrintų jūrų kiaulyčių reakcijos į intrakutanines praskiesto preparato injekcijas rezultatus ir tuos rezultatus, kurie gauti leidžiant žinomos koncentracijos etaloninį išgryninto baltymo produkto tuberkulino (galvijų ar paukščių, atitinkamai) preparatą, kalibruotą tarptautiniais vienetais.

Nustatant stiprumą įjautrinkite ne mažiau kaip devynias albinosines jūrų kiaulytes, kurių kiekvienos svoris 400–600 gramų, giliai į raumenis suleidžiant po 0,0001 mg gyvajam svoriui M. bovis – AN5 padermės, suspenduotos 0,5 ml tūrio 9 g/l natrio chlorido tirpalo R, skirto galvijų tuberkulinui, arba atitinkamą įaktyvuotos ar gyvos M. avium paukščių tuberkulino dozę. Po įjautrinimo praėjus ne mažiau negu keturioms savaitėms, nuskutami jūrų kiaulyčių šonai, paruošiant vietą ne daugiau kaip keturioms injekcijoms. Paruošiami tiriamo preparato ir etaloninio preparato skiedimai, naudojant izotoninį buferinį fosfato fiziologinį druskos tirpalą (pH 6,5–7,5), kurio sudėtyje yra 0,005 g/l polisorbito 80 R. Naudoti ne mažiau kaip tris etaloninio preparato dozes ir ne mažiau kaip tris tiriamojo preparato dozes. Parenkamos tokios dozės, kad atsiradusių pažeidimų skersmuo būtų ne mažesnis nei 8 mm ir ne didesnis nei 25 mm. Skiedimai tam tikroms vietoms parenkami atsitiktinės atrankos būdu, pagal lotynišką kvadrato modelį. Kiekvienos į odą suleidžiamos dozės tūris yra pastovus – 0,1 ml arba 0,2 ml. Išmatuokite pažeistų vietų skersmenį po 24–28 val. ir apskaičiuokite tyrimo rezultatą, taikydami įprastus statistinius metodus darant prielaidą, kad pažeidimų skersmuo yra tiesiogiai proporcingas tam tikros koncentracijos tuberkulino logaritmui.

Tyrimas galioja tik tuo atveju, jei paklaidos riba (P = 0,95) abiem atvejais yra ne mažesnė negu 50 % ir ne didesnė negu 200 % apskaičiuoto stiprumo. Apskaičiuotas stiprumas yra didesnis nei 66 % ir mažesnis nei 150 % galvijų tuberkulinui nustatyto stiprumo. Apskaičiuotas stiprumas yra didesnis nei 75 % ir mažesnis nei 133 % paukščių tuberkulinui nustatyto stiprumo. Nustatytas stiprumas yra ne mažesnis kaip 20 000 TV/ml abiem tuberkulinams (galvijų ir paukščių).

2.1.6. Laikymas

Laikyti saugant nuo šviesos 5 ± 3 °C temperatūroje.

2.1.7. Ženklinimas etiketėmis

Etiketėje nurodoma:

— stiprumas tarptautiniais vienetais mililitre,

— įdėtų medžiagų pavadinimas ir kiekis,

— džiovintų šaldant preparatų:

—

— regeneruojamojo tirpalo, kurio turi būti įdėta, pavadinimas ir tūris,

— reikalavimas produktą naudoti tuoj pat po jo regeneravimo.

2.2. Tyrimo procedūros

2.2.1.

Oficialią tuberkulinizaciją sudaro:

— intrakutaninis tyrimas: pagal šį tyrimą daroma viena galvijų tuberkulino injekcija,

— lyginamasis intrakutaninis tyrimas: pagal šį tyrimą tuo pat metu daroma viena galvijų tuberkulino injekcija ir viena paukščių tuberkulino injekcija.

2.2.2.

Tuberkulino dozė:

— ne mažiau 2 000 TV galvijų tuberkulino,

— ne mažiau 2 000 TV paukščių tuberkulino.

2.2.3.

Kiekvienos injekcijos dozės tūris neviršija 0,2 ml.

2.2.4.

Tuberkulino tyrimas atliekamas įšvirkščiant tuberkuliną į kaklo odą. Injekcijos vieta – priekinis ir vidurinis kaklo trečdalis. Paukščių ir galvijų tuberkuliną leidžiant tam pačiam gyvūnui, paukščių tuberkulinas leidžiamas apie 10 cm nuo keteros, o galvijų tuberkulinas – 12,5 cm žemiau, lygiagrečiai pečių linijai arba skirtingose kaklo pusėse; jauniems gyvūnams, kur nėra pakankamai vietos vienoje kaklo pusėje, injekcija daroma abejose kaklo pusėse tose pačiose vietose viduriniojo kaklo trečdalio centre.

2.2.5.

Tuberkulinizacijos tyrimas ir reakcijos aiškinimas

2.2.5.1. Metodas

Injekcijos vieta apkerpama ir nuvaloma. Odos raukšlė nukirptoje vietoje suimama rodomuoju ir nykščiu, išmatuojama slankmačiu ir užrašomi duomenys. Tuberkulino dozė leidžiama tokiu metodu, kuris užtikrintų, kad tuberkulinas pateko į odą. Gali būti naudojama trumpa sterili adata, kuri leidžiant tuberkuliną matavimo švirkštu, laikoma nuožulniąja puse į išorę ir į giliuosius odos sluoksnius duriama įstrižai. Teisingai atlikus injekciją apčiuopiamas žirnio dydžio pabrinkimas kiekvienos injekcijos vietoje. Odos raukšlės storis kiekvienos injekcijos vietoje iš naujo matuojamas po 72 val. (± 4 valandos) ir užrašomi duomenys.

2.2.5.2. Reakcijos aiškinimas

Reakcija aiškinama remiantis klinikiniais tyrimais ir įrašais apie odos raukšlės storio padidėjimą injekcijos vietoje po 72 val.:

a) neigiama reakcija: nedidelis patinimas, odos raukšlės storis padidėjęs ne daugiau kaip 2 mm, nėra klinikinių požymių, pvz., difuzinės arba išplitusios edemos, eksudato, nekrozės, skausmo, limfmazgių latakų arba injekcijos vietoje esančių limfmazgių latakų uždegimo ar skausmo;

b) abejotina reakcija: nėra klinikinių požymių, pvz., minimų a punkte, ir odos raukšlės storis padidėjęs daugiau kaip 2 mm, tačiau mažiau kaip 4 mm;

c) teigiama reakcija: yra a punkte minimų klinikinių požymių arba injekcijos vietoje raukšlės storis padidėjęs 4 mm arba daugiau.

2.2.5.3.

Oficialus intrakutaninio tuberkulinizacijos tyrimo aiškinimas

2.2.5.3.1.

Vienkartinis intrakutaninis tyrimas:

a) teigiamas: teigiama galvijų reakcija kaip apibrėžta 2.2.5.2 dalies c punkte;

b) abejotinas: abejotina reakcija kaip apibrėžta 2.2.5.2 dalies b punkte;

c) neigiamas: neigiama galvijų reakcija kaip apibrėžta 2.2.5.2 dalies a punkte.

Gyvūnams, kurių vienintelio intrakutaninio tyrimo rezultatai yra abejotini, atliekamas dar vienas tyrimas ne anksčiau kaip po 42 dienų.

Laikoma, kad gyvūnų, kurių antrojo tyrimo rezultatai nėra neigiami, tyrimas yra teigiamas.

Gyvūnams, kurių vienintelio intrakutaninio tyrimo rezultatai yra teigiami, gali būti atliktas intrakutaninis palyginamasis tyrimas, jei manoma, kad gali būti klaidingai nustatyta teigiama reakcija arba tarpinė reakcija.

2.2.5.3.2.

Intrakutaninis lyginamasis tyrimas, atliekamas oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusui nustatyti ir išlaikyti:

a) teigiamas: teigiama galvijų reakcija, kai rezultatas yra 4 mm didesnis nei paukščių reakcijos, arba nėra klinikinių požymių;

b) abejotinas: teigiama arba abejotina galvijų reakcija, rezultatas 1–4 mm didesnis nei paukščių reakcijos ir nėra klinikinių požymių;

c) neigiamas: neigiama galvijų reakcija arba teigiama ar abejotina galvijų reakcija, tačiau rezultatas lygus ar mažesnis nei neigiamos paukščių reakcijos ir abiem atvejais nėra klinikinių požymių.

Gyvūnams, kurių intrakutaninio lyginamojo tyrimo rezultatai yra abejotini, atliekamas dar vienas tyrimas ne anksčiau kaip po 42 dienų. Laikoma, kad gyvūnų, kurių antrojo tyrimo rezultatai nėra neigiami, tyrimo rezultatai yra teigiami.

2.2.5.3.3.

Oficialiai tuberkuliozės neapimtos bandos statusas gali būti laikinai panaikintas, o tokios bandos gyvūnų neleidžiama pateikti Bendrijos vidaus prekybai tol, kol bus nustatytas šių gyvūnų statusas:

a) gyvūnų, kurių vienintelio intrakutaninio tyrimo rezultatai laikomi abejotinais;

b) gyvūnų, kurių vienintelio intrakutaninio tyrimo rezultatai laikomi teigiamais, tačiau laukiama, kol bus atliktas intrakutaninis lyginamasis tyrimas;

c) gyvūnų, kurių intrakutaninio lyginamojo tyrimo rezultatai laikomi abejotinais.

2.2.5.3.4.

Jei Bendrijos teisės aktuose numatyta, kad gyvūnams prieš juos vežant turi būti atliktas intrakutaninis tyrimas, tyrimas aiškinamas taip, kad gyvūnai, kurių odos raukšlės storis padidėjo daugiau negu 2 mm ir kuriems nenustatyta jokių klinikinių požymių, nepatektų į Bendrijos vidaus prekybą.

2.2.5.3.5.

Kad būtų nustatytas didžiausias užsikrėtusių ir sergančių kurios nors bandos ar regiono gyvūnų skaičius, valstybės narės gali keisti tyrinimo aiškinimo kriterijus ir, siekdamos didžiausio tyrimo jautrio, laikyti visas abejotinas reakcijas, minimas 2.2.5.3.1 dalies b punkte ir 2.2.5.3.2 dalies b punkte, teigiamomis.

3. PAPILDOMI TYRIMAI

Kad būtų nustatytas didžiausias užsikrėtusių ir sergančių kurios nors bandos ar regiono gyvūnų skaičius, valstybės narės gali leisti taikyti gama interferono analizės metodą, minimą TEB Diagnostinių tyrimų ir vakcinų standartų vadovo (2000 m., ketvirtasis leidimas) 2.3.3 skyriuje (galvijų tuberkuliozė), kartu atliekant ir tuberkulinizaciją.

4. VALSTYBINIAI INSTITUTAI IR NACIONALINĖS ETALONINĖS LABORATORIJOS

4.1. Užduotys ir pareigos

Pagal 6a straipsnį paskirti valstybiniai institutai, nacionalinės etaloninės laboratorijos ar oficialūs institutai yra atsakingi už atitinkamai 2 ir 3 dalyse nurodytų tuberkulinų ar reagentų oficialų testavimą atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas tuberkulinas ar reagentas atitiktų 2.1 punkte ir 3 dalyje nurodytus standartus.;

▼M55 —————

▼M56

C PRIEDAS

BRUCELIOZĖ

1. LIGOS SUKĖLĖJO IDENTIFIKACIJA

Brucella sukėlėjo morfologija aborto medžiagoje, makšties išskyrose ar piene, kurią rodo modifikuotas greitas rūgštinis arba imunospecifinis nusidažymas, ypač jei tai patvirtinama serologiniais tyrimais, yra spėjamasis bruceliozės įrodymas. Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodai gali būti naudojami kaip papildomi būdai.

Kai įmanoma, Brucella spp. turėtų būti atskirti, naudojant paprastas arba selektyvines terpes pagal kultūras, gautas iš gimdos išskyrų, aborto metu pašalintų vaisių, tešmens išskyrų ar pasirinktų audinių, pvz., limfmazgių ir vyriškų bei moteriškų reprodukcinių organų.

Po sukėlėjo išskyrimo, rūšis ir biologinė rūšis identifikuojama fagolize ir (arba) kultūros oksidacinio metabolizmo tyrimais, pagal kultūrų, biocheminius ir serologinius kriterijus. PGR galima naudoti kaip papildomą metodą ir kaip biotipų nustatymo metodą, pagrįstą specifinėmis genomo sekomis.

Naudojami tyrimai ir terpės, jų standartizavimas ir rezultatų aiškinimas turi atitikti TEB Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo 2008 m. šeštojo leidimo 2.4.3. (galvijų bruceliozė), 2.7.2 (avių ir ožkų bruceliozė) ir 2.8.5 (kiaulių bruceliozė) skyrius.

2. IMUNOLOGINIAI TYRIMAI

2.1. Etalonai

2.1.1.

Brucella abortus biologinės rūšies 1 Weybridge padermė Nr. 99 arba USDA padermė 1119–3 turi būti naudojami ruošiant visus antigenus Rose bengal tyrimui (RBT), serumo agliutinacijos tyrimui (SAT), komplemento sujungimo tyrimui (KST) ir pieno žiedo tyrimui (PŽT).

2.1.2.

TEB tarptautinis pamatinis etaloninis serumas (TEBTES), anksčiau vadintas PSO antruoju tarptautiniu anti-Brucella abortus serumu (TAAbS), yra pamatinis etaloninis serumas RBT, SAT, KST ir PŽT tyrimams.

2.1.3.

Pamatiniai etaloniniai serumai imunofermentinės analizės (IFA) tyrimams:

— TEBTES,

— silpnai teigiamas TEB IFA etaloninis serumas (TEBIFAMTES),

— aiškiai teigiamas TEB IFA etaloninis serumas (TEBIFASTES),

— neigiamas TEB IFA etaloninis serumas (TEBIFANES).

2.1.4.

Pamatiniai etaloniniai serumai fluorescencijos poliarizacijos analizės (FPA) tyrimams:

— silpnai teigiamas TEB IFA etaloninis serumas (TEBIFAMTES),

— aiškiai teigiamas TEB IFA etaloninis serumas (TEBIFASTES),

— neigiamas TEB IFA etaloninis serumas (TEBIFANES).

2.1.5.

2.1.3 ir 2.1.4 punktuose išvardytus etaloninius serumus galima gauti iš Bendrijos bruceliozės etaloninės laboratorijos arba Veterinarinių laboratorijų agentūros (VLA) Veibridže, Jungtinėje Karalystėje.

2.1.6.

TEBTES, TEBIFAMTES, TEBIFASTES ir TEBIFANES yra tarptautiniai pamatiniai etaloniniai serumai, kurių pagrindu kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienam 2.1.1 punkte nurodytam tyrimui turi būti sukurti antriniai pamatiniai nacionaliniai etaloniniai serumai (vadinamieji darbiniai etaloniniai serumai).

2.2. Imunofermentinė analizė (IFA) ar kita rišamoji analizė galvijų bruceliozei serume ar piene nustatyti

2.2.1. Medžiagos ir reagentai

Naudojama technika ir rezultatų aiškinimas turi būti patvirtinti pagal principus, nustatytus TEB Sausumo gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo 2008 m. šeštojo leidimo 1.1.4 skyriuje, turi būti atliekami bent laboratoriniai ir diagnostiniai tyrimai.

2.2.2. Tyrimo standartizavimas

2.2.2.1.

Atskirų serumo mėginių tyrimo procedūros standartizavimas:

a) teigiama reakcija turi būti TEBTES skiedžiant 1/150 ( 17 ), arba TEBIFAMTES skiedžiant 1/2, arba TEBIFASTES skiedžiant 1/16 neigiamame serume (ar neigiamuose jungtiniuose serumuose);

b) neigiama reakcija turi būti TEBTES skiedžiant 1/600, arba TEBIFAMTES skiedžiant 1/8, arba TEBIFASTES skiedžiant 1/64 neigiamame serume (ar neigiamuose jungtiniuose serumuose);

c) TEBIFANES reakcija visada turi būti neigiama.

2.2.2.2.

Tyrimo procedūros standartizavimas jungtiniuose serumo mėginiuose:

a) teigiama reakcija turi būti TEBTES skiedžiant 1/150, arba TEBIFAMTES skiedžiant 1/2, arba TEBIFASTES skiedžiant 1/16 neigiamame serume (ar neigiamuose jungtinuose serumuose) ir dar kartą skiedžiant jungtinių mėginių neigiamame serume skaičiumi;

b) TEBIFANES reakcija visada turi būti neigiama;

c) tyrimas turi būti tinkamas infekcijos įrodymui nustatyti atskirame galvijuje iš galvijų grupės, iš kurios buvo paimti serumo mėginiai.

2.2.2.3.

Tyrimo procedūros standartizavimas jungtiniam pieno arba išrūgų mėginiui:

a) teigiama reakcija turi būti TEBTES skiedžiant 1/1 000, arba TEBIFAMTES skiedžiant 1/16, arba TEBIFASTES skiedžiant 1/125 neigiamame serume (arba jungtiniuose neigiamuose serumuose) ir dar kartą skiedžiant 1/10 neigiamame piene;

b) TEBIFANES, atskiesto 1/10 neigiamame piene, reakcija visada turi būti neigiama;

c) tyrimas turi būti tinkamas infekcijos įrodymui nustatyti atskirame galvijuje iš galvijų grupės, iš kurios buvo paimti pieno mėginiai.

2.2.3. IFA naudojimo sąlygos galvijų bruceliozei diagnozuoti:

2.2.3.1.

Esant 2.2.2.1 ir 2.2.2.2 punktuose nurodytoms kalibravimo sąlygoms IFA serumo mėginiuose, diagnostinis IFA jautris turi būti lygus arba didesnis negu RBT arba KST, atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį tyrimo metu.

2.2.3.2.

Esant 2.2.2.3 punkte nurodytoms kalibravimo sąlygoms IFA jungtiniame pieno mėginyje, diagnostinis IFA jautris turi būti lygus ar didesnis negu PŽT, atsižvelgiant ne tik į epidemiologinę padėtį, bet taip pat į gyvulininkystės sistemas – vidutines ir, galbūt, ypač dideles.

2.2.3.3.

Jei IFA yra naudojama sertifikavimo tikslais pagal 6 straipsnio 1 dalį arba siekiant nustatyti ir išlaikyti bandos statusą pagal A priedo II dalies 10 punktą, jungtiniai serumo mėginiai turi būti tiriami taip, kad tyrimo rezultatai būtų neabejotinai susiję su atskiro galvijo mėginiu, įtrauktu į jungtinį mėginį. Atskiro galvijo serumo mėginiai turi būti ištirti patvirtinančiu tyrimu.

2.2.3.4.

IFA galima naudoti tiriant pieno mėginį, paimtą iš pieno, surinkto iš ūkio, kuriame yra ne mažiau 30 % melžiamų karvių. Naudojant šį metodą turi būti imamasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad tyrimui paimtas mėginys yra neabejotinai susijęs su atskiru galviju, iš kurio pienas gautas. Atskiro galvijo serumo mėginiai turi būti ištirti patvirtinančiu tyrimu.

2.3. Komplemento sujungimo tyrimas (KST)

2.3.1.

Antigenas – tai bakterijų suspensija buferiniame fenolio ir druskos (NaCl 0,85 % (v/v) ir fenolio 0,5 % (v/v)) arba veronalio tirpale. Galima tiekti antigeno koncentratą, tačiau tokiu atveju ant buteliuko etiketės nurodomas skiedimo koeficientas. Antigenas turi būti laikomas 4 °C temperatūroje ir neužšaldomas.

2.3.2.

Serumai yra inaktyvinami taip:

— galvijo serumas: 56–60 °C temperatūroje 30–50 minučių,

— kiaulės serumas: 60 °C temperatūroje 30–50 minučių.

2.3.3.

Nustatant grynaveislių galvijų reakciją taikant šią tyrimo procedūrą, komplemento dozė turi būti didesnė nei mažiausia dozė, reikalinga hemolizei atlikti.

2.3.4.

Atliekant tyrimą komplemento sujungimo metodu, kiekvienu tyrimu tikrinama:

a) antikomplementinis serumo poveikis;

b) antigenas;

c) sensibilizuoti raudonieji kraujo kūneliai;

d) komplementas;

e) naudojant teigiamą serumą, jautris reakcijos pradžioje;

f) reakcijos specifiškumas, naudojant neigiamą serumą.

2.3.5.

Rezultatų skaičiavimas

TEBTES turi 1 000 tarptautinių KST vienetų (TKSTV)/ml. TEBTES tiriant tam tikru metodu, rezultatas nurodomas titru (t. y. didžiausias tiesioginis TEBTES tirpalas, esant 50 % hemolizei, TTEBTES). Tiriamojo serumo tyrimo rezultatas, nurodomas titru (TTESTSERUM), turi būti išreiškiamas TKSTV/ml. Koeficientas (K), būtinas nežinomo tiriamojo serumui (TTESTSERUM) pakeisti į TKSTV, apskaičiuojamas pagal formulę:

K = 1 000 x 1/TTEBTES

Tarptautiniai KST vienetai tiriamo serumo mililitre (TKSTVTESTSERUM) apskaičiuojami pagal formulę:

TKSTVTESTSERUM = K × TTESTSERUM.

2.3.6.

Rezultatų aiškinimas

Serumas, kuriame 20 ir daugiau TKSTV/ml, yra laikomas teigiamu.

2.4. Pieno žiedo tyrimas (PŽT)

2.4.1.

Antigenas – tai fenolio ir druskos (NaCl 0,85 % (v/v) ir fenolio 0,5 % (v/v)) bakterijų suspensija, nudažyta hematoksilinu. Antigenas turi būti laikomas 4 °C temperatūroje ir neužšaldomas.

2.4.2.

Antigeno jautrumas turi būti standartizuotas pagal TEBTES, kad reakcija neigiamame piene būtų teigiama TEBTES skiedžiant 1/500 ir neigiama skiedžiant 1/1 000.

2.4.3.

Pieno žiedo tyrimas turi būti atliekamas su mėginiais, paimtais iš visų ūkio pieno bidonų ar pieno rezervuarų.

2.4.4.

Pieno mėginiai neturi būti užšaldyti, kaitinti ar stipriai kratyti.

2.4.5.

Reakcija yra atliekama, naudojant vieną iš šių metodų:

— ne mažesnio kaip 25 mm aukščio pieno stulpelyje imant 1 ml pieno, į kurį įdedama 0,03 ml arba 0,05 ml vieno iš dažytų standartizuotų antigenų,

— ne mažesnio kaip 25 mm aukščio pieno stulpelyje imant 2 ml pieno, į kurį įdedama 0,05 ml vieno iš dažytų standartizuotų antigenų,

— 8 ml pieno, į kurį įdedama 0,08 ml vieno iš dažytų standartizuotų antigenų.

2.4.6.

Pieno ir antigeno mišinys turi būti inkubuojamas 37 °C temperatūroje 60 minučių kartu su darbiniais teigiamu ir neigiamu etaloniniais serumais. Tyrimo jautrį padidina paskesnis 16–24 val. trukmės inkubavimas 4 °C temperatūroje.

2.4.7.

Rezultatų aiškinimas

a) neigiama reakcija: nusidažęs pienas, bespalvė grietinėlė;

b) teigiama reakcija:

— tolygiai nusidažęs pienas ir grietinėlė arba

— bespalvis pienas ir nusidažiusi grietinėlė.

2.5. Buferizuotas Brucella antigeno tyrimas (Rose bengal tyrimas (RBT))

2.5.1.

Antigenas – tai bakterijų suspensija buferiniame Brucella antigenų skiediklyje, 3,65 ± 0,05 pH, dažytas Rose bengal dažais. Antigenas tiekiamas paruoštas naudoti, saugomas 4 °C temperatūroje ir neužšaldomas.

2.5.2.

Antigenas ruošiamas nenurodant ląstelių koncentracijos, bet jautris turi būti standartizuotas pagal TEBTES taip, kad naudojant antigeną reakcija būtų teigiama serumą skiedžiant 1/45 ir neigiama – skiedžiant 1/55.

2.5.3.

RBT atliekamas taip:

a) serumas (20–30 μl) sumaišomas lygiomis dalimis su antigenu ant baltos plokštelės ar emalinės lėkštelės, kad susidarytų apie 2 cm skersmens skritulys. Mišinys aplinkos temperatūroje keturias minutes atsargiai kratomas ir esant geram apšvietimui stebima agliutinacija;

b) gali būti naudojamas automatizuotas metodas, tačiau jis turi būti toks pat jautrus ir tikslus kaip rankinis metodas.

2.5.4.

Rezultatų aiškinimas

Bet kuri matoma reakcija yra laikoma teigiama, išskyrus atvejus, kai pakraščiai būna pernelyg išdžiūvę.

Teigiamas ir neigiamas darbiniai etaloniniai serumai turėtų būti naudojami kiekvienoje tyrimų serijoje.

2.6. Serumo agliutinacijos tyrimas (SAT)

2.6.1.

Antigenas – bakterijų suspensija fenolio ir druskos (NaCl 0,85 % (v/v) ir fenolio 0,5 % (v/v)) tirpale.

Formaldehidas nenaudojamas.

Galima tiekti antigeno koncentratą, tačiau tokiu atveju ant buteliuko etiketės nurodomas skiedimo koeficientas.

Į antigeno suspensiją gali būti įdėta EDTA iki 5 mM galutinio atskiesto tiriamo tirpalo žymos, kad sumažėtų apgaulingų teigiamų serumo agliutinacijos tyrimo rezultatų skaičius. Po to antigeno suspensijos pH turi vėl būti 7,2.

2.6.2.

TEBTES yra 1 000 tarptautinių agliutinacijos vienetų.

2.6.3.

Antigenas ruošiamas nenurodant ląstelių koncentracijos, bet jo jautris turi būti standartizuotas pagal TEBTES taip, kad naudojant antigeną agliutinacija sudarytų 50 %, serumą skiedžiant 1/600–1/1 000, arba 75 %, serumą skiedžiant 1/500–1/750.

Rekomenduojama palyginti naujo ir ankstesnio standartizuotos antigeno partijos reakciją naudojant nustatyto serumo plokšteles.

2.6.4.

Tyrimas atliekamas mėgintuvėliuose arba ant mikroplokštelių. Antigeno mišinys ir atskiesto serumo tirpalai inkubuojami 16–24 valandas 37 °C temperatūroje.

Iš kiekvieno serumo paruošiami ne mažiau kaip trys atskiesti tirpalai. Įtartinas serumas skiedžiamas taip, kad teigiamos reakcijos ribos rodmuo būtų viduriniajame mėgintuvėlyje (arba mikroplokštelės šulinėlyje).

2.6.5.

Rezultatų aiškinimas

Brucella agliutinacijos serume laipsnis išreiškiamas tarptautiniais vienetais (TV) mililitre.

Serumas, kurio TV/ml yra 30 ir daugiau, laikomas teigiamu.

2.7. Fluorescencijos poliarizacijos analizė (FPA)

2.7.1.

FPA gali būti atliekamas stikliniuose mėgintuvėliuose arba 96 duobučių lėkštelėse. Naudojami tyrimai ir terpės, jų standartizavimas ir rezultatų aiškinimas turi atitikti TEB Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo 2008 m. šeštojo leidimo 2.4.3 skyrių (galvijų bruceliozė).

2.7.2.

Tyrimo standartizavimas

FPA atliekamas taip, kad:

a) TEBIFASTES ir TEBIFAMTES nuosekliai duotų teigiamus rezultatus;

b) TEBIFAMTES skiedžiant 1/8 arba TEBIFASTES skiedžiant 1/64 neigiamame serume (ar neigiamuose jungtiniuose serumuose) reakcija visada neigiama;

c) TEBIFANES reakcija visada neigiama.

Atliekant visas tyrimų serijas naudojami: aiškiai teigiamas, silpnai teigiamas ir neigiamas darbiniai etaloniniai serumai (kalibruojami pagal TEB IFA etaloninius serumus).

3. PAPILDOMI TYRIMAI

3.1. Bruceliozės odos tyrimas (BOT)

3.1.1. BOT atlikimo sąlygos:

a) bruceliozės odos tyrimas nėra atliekamas sertifikuojant gyvūnus Bendrijos vidaus prekybos reikmėms;

b) bruceliozės odos tyrimas yra vienas iš labiausiai specifinių tyrimų nevakcinuotų gyvūnų bruceliozei nustatyti; tačiau diagnozė neturi remtis vien tik teigiamais intrakutaninio tyrimo rezultatais;

c) galvijai, kurių vieno iš serologinių tyrimų, apibrėžtų šiame priede, tyrimo rezultatai yra neigiami, o BOT tyrimo rezultatai yra teigiami, laikomi užkrėstais galvijais arba galimai užkrėstais galvijais;

d) galvijai, kurių vieno iš serologinių tyrimų, apibrėžtų šiame priede, rezultatas yra teigiamas, gali būti tiriami BOT tyrimu, kad būtų lengviau aiškinti serologinių tyrimų rezultatus; visų pirma tais atvejais, kai oficialiai brucelioze neužkrėstose bandose arba brucelioze neužkrėstose bandose gali būti kryžminių reakcijų su kitų bakterijų antikūnais.

3.1.2.

Tyrimas turi būti atliekamas naudojant standartizuotą ir nustatytą bruceliozės alergeno preparatą, paruoštą taip, kad jame nebūtų grynų lipopolisacharido (LPS) antigenų, dėl kurių gali kilti nebūdingos uždegiminės reakcijos arba kurie gali pakenkti vėlesniems serologiniams tyrimams.

Brucelino produkcijos reikalavimai atitinka TEB Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo 2008 m. šeštojo leidimo 2.4.3. skyriaus C skirsnio 1 dalies nuostatas.

3.1.3.

Tyrimo procedūra

3.1.3.1.

0,1 ml bruceliozės alergeno suleidžiama į paslėpsnio arba sprando kaudalinę odos raukšlę.

3.1.3.2.

Tyrimo rodmenys tikrinami po 48–72 valandų.

3.1.3.3.

Injekcijos vietoje odos storis yra matuojamas slankmačiu prieš injekciją ir pakartotinai tiriant.

3.1.3.4.

Rezultatų aiškinimas

Stipri reakcija yra lengvai nustatoma pagal atitinkamos vietos patinimą ir sukietėjimą.

Odos sustorėjimas nuo 1,5 iki 2 mm reiškia teigiamus BOT tyrimo rezultatus.

3.2. Konkurencinė imunofermentinė analizė (kIFA)

3.2.1. kIFA naudojimo sąlygos:

kIFA nenaudojama sertifikuojant gyvūnus Bendrijos vidaus prekybos reikmėms.

Galvijai, kurių vieno iš serologinių tyrimų, apibrėžtų šiame priede, rezultatas yra teigiamas, gali būti tiriami kIFA tyrimu, kad būtų lengviau aiškinti kitų serologinių tyrimų rezultatus; visų pirma tais atvejais, kai oficialiai brucelioze neužkrėstose bandose arba brucelioze neužkrėstose bandose gali būti kryžminių reakcijų su kitų bakterijų antikūnais arba norint atmesti reakcijas, kilusias dėl likutinių antikūnų, susiformavusių po vakcinacijos S19.

3.2.2. Tyrimo procedūra

Tyrimas atliekamas pagal TEB Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo 2008 m. šeštojo leidimo 2.4.3. skyriaus B skirsnio 2 dalies nuostatas.

▼M48

4. NACIONALINĖS ETALONINĖS LABORATORIJOS

4.1. Uždaviniai ir įsipareigojimai

►M55 Pagal 6a straipsnį paskirtos nacionalinės etaloninės laboratorijos yra atsakingos už: ◄

a) patvirtinti patikros tyrimų rezultatus, patvirtinančius valstybėje narėje taikyto metodo patikimumą;

b) nustatyti maksimalų mėginių, tirtinų IFA rinkinyje, skaičių;

c) antrinio pamatinio nacionalinio etalono serumo („darbinis etalonas“) kalibravimas pagal pirminį tarptautinį etalono serumą, minimą 2.1 punkte;

d) atlikti visų antigenų ir IFA rinkinių, kuriuos naudoja valstybė narė, kokybės patikrinimus;

e) bendradarbiauti Europos Sąjungos nacionalinių etaloninių bruceliozės laboratorijų tinkle.

▼M55 —————

D PRIEDAS

I SKYRIUS

OFICIALIAI ENZOOTINĖS GALVIJŲ LEUKOZĖS NEAPIMTOS BANDOS, VALSTYBĖS NARĖS IR REGIONAI

Oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimta banda – tai banda:

i) kurioje nėra jokių klinikinių arba laboratoriniais tyrimais patvirtintų požymių, kad banda užkrėsta enzootine galvijų leukoze ir tokių atvejų nebuvo patvirtinta per dvejus pastaruosius metus; ir

ii) kurioje dviejų tyrimų, atliktų per paskutinius 12 mėnesių bent kas 4 mėnesius visiems vyresniems kaip 24 mėnesių galvijams pagal šį priedą, rezultatai yra neigiami;

iii) kuri atitinka i punkto reikalavimus ir yra laikoma oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtoje valstybėje narėje arba regione.

Banda išlaiko oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos bandos statusą, jeigu:

i) vykdoma A dalies i punkto sąlyga;

ii) visi į tokią bandą atvežami galvijai yra iš oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos bandos;

iii) tyrimo, kuris visiems vyresniems nei 24 mėnesių galvijams atliekamas pagal II skyrių kas treji metai, rezultatai yra neigiami;

iv) veisliniai galvijai, atvežti į bandą iš trečiosios šalies, kuri yra jų kilmės šalis, yra importuojami pagal Direktyvą 72/462/EEB.

Oficialiai leukozės neapimtos bandos statusas yra laikinai panaikinamas, jeigu nesilaikoma B dalyje aprašytų sąlygų arba, remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais ar klinikiniais požymiais, įtariama, kad vienas ar daugiau galvijų serga enzootine galvijų leukoze ir įtariamas galvijas (-ai) yra nedelsiant paskerdžiamas.

Statusas grąžinamas tik įvykdžius šiuos reikalavimus:

1. Jeigu vieno iš tyrimų, minimų II skyriuje, bent vieno galvijo iš oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos bandos rezultatai yra teigiami arba jeigu dėl kitų priežasčių įtariama, kad bent vienas bandos galvijas serga:

i) teigiamai reagavęs galvijas ir bet kuris veršelis, kurį galėjo atsivesti karvė, turi būti išvežami iš bandos paskersti prižiūrint valstybinei institucijai;

ii) dviejų serologinių tyrimų, kurie (bent 4 mėnesius ir darant mažiau kaip 12 mėnesių pertrauką) visiems tos bandos vyresniems nei 12 mėnesių galvijams atliekami pagal II skyrių, praėjus bent trims mėnesiams po teigiamai reagavusio galvijo ir bet kurio tokio galvijo palikuonio, kuris galėjo užsikrėsti, išvežimo, rezultatai yra neigiami;

iii) gavus neigiamus rezultatus, atliekamas epidemiologinis tyrimas, o bandoms, kurios epidemiologiniu požiūriu yra susijusios su užkrėstomis bandomis, yra taikomos iii punkte nustatytos priemonės.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo reikalavimo paskersti infekuotos karvės veršelį tais atvejais, jei jis nuo motinos buvo atskirtas tuoj pat po apsiveršiavimo. Tokiu atveju veršeliui turi būti taikomi 2 punkto iii papunkčio reikalavimai.

2. Jeigu vieno iš tyrimų, minimų II skyriuje, atliktų galvijams iš oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos bandos, daugiau kaip vieno rezultatai yra teigiami arba jeigu dėl kitų priežasčių įtariama, kad daugiau kaip vienas bandos galvijas serga:

i) visi teigiamai reagavę galvijai ir teigiamai reagavusių karvių veršeliai turi būti išvežti ir paskersti prižiūrint veterinarinėms institucijoms;

ii) dviejų tyrimų, kurie bent kas keturis mėnesius, tačiau ne ilgiau kaip 12 mėnesių atliekami pagal II skyrių visiems vyresniems kaip 12 mėnesių tos bandos galvijams, rezultatai yra neigiami;

iii) visi kiti tokios bandos galvijai, juos identifikavus, turi likti ūkyje kol sulauks daugiau kaip 24 mėnesių amžiaus, o sulaukę tokio amžiaus turi būti patikrinti pagal II skyriaus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija leidžia tokius galvijus vežti tiesiai į skerdyklą paskersti oficialiai prižiūrint;

iv) gavus neigiamus rezultatus, atliekamas epidemiologinis tyrimas, o bandoms, kurios epidemiologiniu požiūriu yra susijusios su užkrėsta banda, yra taikomos ii punkte nustatytos priemonės.

17 straipsnyje nustatyta tvarka ir remiantis informacija, pateikta pagal 8 straipsnį, valstybė narė arba valstybės narės dalis gali būti laikoma oficialiai neapimta enzootinės galvijų leukozės, jeigu:

a) įvykdomos visos A dalies sąlygos ir bent 99,8 % galvijų bandų yra oficialiai neapimtos enzootinės galvijų leukozės

arba

b) paskutinius trejus metus tokioje valstybėje narėje arba valstybės narės dalyje nėra patvirtinta nė vieno enzootinės galvijų leukozės atvejo ir auglių, atsiradusių kaip įtariama dėl enzootinės galvijų leukozės, apie kuriuos privaloma pranešti ir kurių priežastys turi būti ištiriamos, ir

tyrimų, kurie pagal II skyrių atlikti per paskutinius 24 mėnesius visiems galvijams, parinktiems atsitiktiniu atrankos būdu bent iš 10 % atitinkamos valstybės narės bandų ir vyresniems 24 mėnesių, rezultatai yra neigiami, arba

II skyriuje numatyto tyrimo, atlikto atitinkamos valstybės narės dalyje visiems vyresniems nei 24 mėnesių galvijams per paskutinius 24 mėnesius pagal II skyrių, rezultatai yra neigiami;

arba

c) bet kuriuo kitu metodu nustatoma, esant 99 % pasikliautinumo koeficientui, kad infekuotos bandos sudaro mažiau kaip 0,2 %.

Valstybė narė arba valstybės narės regionas išlaiko oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos valstybės narės arba regiono statusą, jeigu:

a) visų toje valstybėje narėje ar regione paskerstų galvijų skerdiena yra veterinariškai patikrinama nusiunčiant visus auglius, kurie galėjo atsirasti dėl enzootinės galvijų leukozės viruso, ištirti į laboratoriją;

b) valstybė narė praneša Komisijai visus tame regione kilusius enzootinės galvijų leukozės atvejus;

c) visi galvijai, teigiamai reagavę į II skyriuje numatytus tyrimus, yra paskerdžiami, o bandoms, kuriose jie buvo laikomi, taikomi apribojimai tol, sugrąžinamas jų turėtas statusas pagal D skirsnį; ir

d) visi vyresni nei dvejų metų galvijai tikrinami arba vieną kartą per penkerius pirmuosius metus po tokio statuso suteikimo pagal II skyrių, arba per penkerius pirmuosius metus po statuso suteikimo bet kuria kita tvarka, ir nustatoma, esant 99 % pasikliautinumo koeficientui, kad infekuotos bandos sudaro mažiau kaip 0,2 %. Tačiau tais atvejais, kai bent trejus metus valstybėje narėje arba valstybės narės regione nė vienoje iš 10 000 bandų nėra registruojama nė vieno enzootinės galvijų leukozės atvejo, 17 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas sumažinti įprastinių serologinių tyrimų skaičių, jei vyresniems kaip 12 mėnesių galvijams kasmet atsitiktiniu atrankos būdu pasirinktiems bent iš 1 % visų bandų atliekamas tyrimas pagal II skyrių.

Oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos valstybės narės arba valstybės narės dalies statusas laikinai panaikinamas 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jei tyrimais, kurie atliekami pagal F dalį, nustatomi pastebimi pokyčiai, susiję su enzootine galvijų leukoze valstybėje narėje arba valstybės narės dalyje, kuri buvo pripažinta oficialiai neapimta enzootinės galvijų leukozės.

Oficialiai enzootinės galvijų leukozės neapimtos valstybės narės arba valstybės narės dalies statusas gali būti sugrąžintas 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jei laikomasi ta pačia tvarka nustatytų kriterijų.

▼M57

II SKYRIUS

ENZOOTINĖS GALVIJŲ LEUKOZĖS TYRIMAI

Enzootinė galvijų leukozė nustatoma atliekant agaro gelio imunodifuzinį tyrimą (AGID) pagal A ir B skirsniuose aprašytas sąlygas arba atliekant imunofermentinę analizę (ELISA) pagal C skirsnyje aprašytas sąlygas. Agaro gelio imunodifuzinis tyrimas gali būti atliekamas tik pavieniams mėginiams tirti. Jeigu tyrimų rezultatais pagrįstai abejojama, jie papildomai patikrinami, atliekant agaro gelio imunodifuzinį tyrimą.

AGID ir ELISA tyrimai standartizuojami pagal E05 serumą – oficialų ES serumą, kurį tiekia:

Friedrich-Loeffler-Institut

Federal Research Institute for Animal Health

OIE Reference Laboratory for Enzootic Bovine Leukosis

Südufer 10

17493 Greifswald — Insel Riems

Vokietija

A. Agaro gelio imunodifuzinis tyrimas, atliekamas enzootinei galvijų leukozei nustatyti

1. Tyrimui naudojamame antigene turi būti galvijų leukozės viruso glikoproteinų. Antigenas standartizuotas pagal E05 serumą.

2. Valstybiniai institutai, nacionalinės etaloninės laboratorijos ar oficialūs institutai, pagal 6a straipsnį paskirti enzootinės galvijų leukozės tyrimų standartams ir diagnostikos metodams koordinuoti, yra atsakingi už laboratorijos standartinio darbinio antigeno kalibravimą pagal E05 standartinį serumą.

3. Laboratorijoje naudojami standartiniai antigenai mažiausiai kartą per metus pateikiami valstybiniams institutams, nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ar oficialiems institutams, pagal 6a straipsnį paskirtiems atlikti tyrimus pagal E05 serumą. Be šios standartizacijos, naudojamas antigenas gali būti kalibruojamas pagal B skirsnyje nurodytą metodą.

4. Tyrimui naudojamus reagentus sudaro:

a) antigenas: antigene turi būti specifiniai enzootinės galvijų leukozės viruso glikoproteinai, standartizuoti pagal E05 serumą;

b) bandomasis serumas;

c) žinomas teigiamas kontrolinis serumas;

d) agaro gelis:

— 0,8 % agaro,

— 8,5 % NaCl,

— 0,05 M Tris buferinis tirpalas, pH 7,2,

— 15 ml šio agaro įdedama į 85 mm skersmens Petri lėkštelę taip, kad agaro storis būtų 2,6 mm.

5. Agare padaromos tyrimui skirtos septynios drėgmės nepraleidžiančios duobutės, siekiančios lėkštelės dugną. Duobučių išsidėstymas: viena centrinė su šešiomis ją supančiomis duobutėmis.

Centrinės duobutės skersmuo: 4 mm.

Periferinių duobučių skersmuo: 6 mm.

Atstumas tarp centrinės ir periferinių duobučių: 3 mm.

6. Centrinė duobutė pripildoma standartiniu antigenu. 1 ir 4 periferinės duobutės (žr. B.3) pripildomos žinomu teigiamu serumu, o 2, 3, 5 ir 6 duobutės pripildomos bandomaisiais serumais. Duobutės pripildomos iki pat viršaus, kad nebūtų menisko.

7. Tokiu būdu gaunami šie kiekiai:

— antigeno: 32 μl,

— kontrolinio serumo: 73 μl,

— bandomojo serumo: 73 μl.

8. Inkubuojama 72 valandas uždarytoje drėgnoje kameroje, kambario temperatūros sąlygomis (20–27 °C).

9. Tyrimo rodmenys gali būti tikrinami po 24 ir 48 valandų, tačiau galutinis rezultatas gaunamas ne anksčiau po 72 valandų:

a) bandomasis serumas yra teigiamas, jeigu jame susiformuoja savitoji nuosėdų linija su galvijų leukozės viruso (GLV) antigenu ir susiformuoja linija, kuri yra visiškai identiška kontroliniam serumui;

b) bandomasis serumas yra neigiamas, jeigu jame nesusiformuoja savitoji nuosėdų linija su GLV viruso antigenu ir neiškreipiama kontrolinio serumo linija;

c) reakcija negali būti laikoma galutine, jeigu:

i) iškreipiama kontrolinio serumo linija – ji pritraukiama prie GLV antigeno duobutės, bet nesusiformuoja aiškiai matoma nuosėdų linija su antigenu; arba

ii) negalima nustatyti, ar jos rezultatas yra neigiamas ar teigiamas.

Kai reakcija yra negalutinė, tyrimas gali būti kartojamas, panaudojant koncentruotą serumą.

10. Galima naudoti bet kokią kitą duobučių konfigūraciją ar išdėstymą, jeigu įmanoma nustatyti, kad neigiamame serume 1:10 santykiu praskiestas E05 serumas yra teigiamas.

B. Antigeno standartizacijos metodas

1. Reikalingi tirpalai ir medžiagos:

a) 40 ml 1,6 % agarozės 0,05 M Tris/HCl buferiniame tirpale, pH 7,2 su 8,5 % NaCl;

b) 15 ml galvijų leukozės serumo, kuriame yra tik galvijų leukozės viruso glikoproteinų antikūnai, praskiesto 1:10 santykiu 0,05 M Tris/HCl buferiniame tirpale, pH 7,2 su 8,5 % NaCl;

c) 15 ml galvijų leukozės serumo, kuriame yra tik galvijų leukozės viruso glikoproteinų antikūnai, praskiesto 1:5 santykiu 0,05 M Tris/HCl buferiniame tirpale, pH 7,2 su 8,5 % NaCl;

d) keturios plastikinės Petri lėkštelės, kurių skersmuo 85 mm;

e) spaudiklis, kurio skersmuo 4–6 mm;

f) etaloninis antigenas;

g) standartizuotinas antigenas;

h) vandens vonelė (56 °C).

2. Darbo tvarka

Agarozė (1,6 %) ištirpinama Tris/HCl buferiniame tirpale, pamažu kaitinant iki 100 °C. Įdedama į 56 °C vandens vonelę ir ten laikoma maždaug vieną valandą. Galvijų leukozės serumo tirpalas taip pat įdedamas į 56 °C vandens vonelę.

Po to 15 ml 56 °C agarozės tirpalas sumaišomas su 15 ml galvijų leukozės serumu (1:10), greitai supurtomas ir jo įpilama po 15 ml į dvi Petri lėkšteles. Ši procedūra taip pat taikoma 1:5 santykiu praskiestam galvijų leukozės serumui.

Agarozei sukietėjus, duobutės joje padaromos taip:

3. Antigeno pridėjimas:

a) 1 ir 3 Petri lėkštelės:

i) A duobutė – neatskiestas etaloninis antigenas;

ii) B duobutė – 1:2 santykiu praskiestas etaloninis antigenas;

iii) C ir E duobutės – etaloninis antigenas;

iv) D duobutė – neatskiestas bandomasis antigenas.

b) 2 ir 4 Petri lėkštelės:

i) A duobutė – neatskiestas bandomasis antigenas;

ii) B duobutė – 1:2 santykiu praskiestas bandomasis antigenas;

iii) C duobutė – 1:4 santykiu praskiestas bandomasis antigenas;

iv) D duobutė – 1:8 santykiu praskiestas bandomasis antigenas.

4. Papildomos instrukcijos

a) Eksperimentas atliekamas naudojant du serumo tirpalus (1:5 ir 1:10), siekiant optimalaus nusodinimo.

b) Jeigu nusodinimo ploto skersmuo abiejuose tirpaluose yra per mažas, serumas vėl skiedžiamas.

c) Jeigu nusodinimo ploto skersmuo abiejuose tirpaluose yra per didelis ir nežymus, parenkamas didesnės koncentracijos serumas.

d) Galutinė agarozės koncentracija turi būti 0,8 %; galutinė serumų koncentracija turi būti atitinkamai 5 % ir 10 %.

e) Išmatuoti skersmenys pažymimi toliau nurodytoje koordinačių sistemoje. Bandomojo antigeno tirpalas, kai skersmuo yra toks pat kaip etaloninio antigeno atveju, yra darbinis tirpalas.

Skersmuo (mm)Antigenų tirpalai

C. Imunofermentinė analizė (ELISA), atliekama enzootinei galvijų leukozei nustatyti

1. Naudojamos šios medžiagos ir reagentai:

a) kietosios fazės mikrolėkštelės, kiuvetės ar kitos kietosios fazės;

b) antigenas pritvirtinamas prie kietosios fazės, panaudojant polikloninius arba monokloninius jungiančius antikūnus arba jų nenaudojant. Jeigu kietoji fazė tiesiogiai padengiama antigenu, visi bandiniai, kurie reaguoja teigiamai, turi būti ištirti dar kartą naudojant kontrolinį antigeną. Kontrolinis antigenas turi būti identiškas antigenui, išskyrus tai, kad jame nėra GLV antigenų. Jeigu kietoji fazė padengiama jungiančiais antikūnais, antikūnai neturi reaguoti į kitus nei GLV antigenus;

c) bandomasis biologinis skystis;

d) atitinkama teigiama ir neigiama kontrolinė medžiaga;

e) konjugatas;

f) substratas, pritaikytas naudojamam fermentui;

g) prireikus, užpildantis tirpalas;

h) tirpalai, skirti tiriamų bandinių skiedimui, reagentų gamybai, o taip pat plovimui;

i) rodmenų tikrinimo sistema, tinkama naudojamam substratui.

2. Tyrimo standartizavimas ir jautrumas

ELISA tyrimo jautrumas turi būti tokio laipsnio, kad būtų galima nustatyti, kad E05 serumas yra teigiamas, kai jis praskiedžiamas 10 kartų (serumo bandiniai) arba 250 kartų (pieno bandiniai) daugiau negu pavienių bandinių tirpalas, kai šie bandiniai sujungiami. Atskirai tiriant (serumo ir pieno) bandinius 1:10 santykiu (neigiamame serume) arba 1:250 santykiu (piene, kurio tyrimo rezultatai neigiami) praskiesto E05 serumo reakcija turi būti teigiama, kai tyrimas atliekamas tame pačiame tirpale, kuris naudojamas pavieniams bandiniams. A skirsnio 2 punkte paminėti institutai atsako už ELISA metodo kokybės patikrinimą, visų pirma už bandinių, kurie turi būti sujungiami remiantis skaičiavimais, gautais tiriant E05 serumą, skaičiaus nustatymą kiekvienoje pagamintoje partijoje.

3. ELISA naudojimo sąlygos enzootinei galvijų leukozei nustatyti

a) ELISA tyrimai gali būti naudojami serumo ir pieno bandiniams tirti.

b) Kai ELISA tyrimai naudojami sertifikavimo tikslais pagal 6 straipsnio 2 dalies c punktą arba siekiant nustatyti ir išlaikyti bandos statusą pagal D priedo I skyrių, jungtiniai serumo arba pieno mėginiai sudaromi taip, kad ištirti paimti mėginiai galėtų neabejotinai būti susieti su konkrečiais gyvūnais, kurių mėginiai yra sujungti. Atliekamas atskirų gyvūnų mėginių patvirtinamasis tyrimas.

c) Kai ELISA tyrimai naudojami maišyto pieno mėginiams tirti, pienas mėginiams turi būti surinktas iš ūkio, kuriame ne mažiau kaip 30 % karvių yra melžiamosios. Atliekamas iš atskirų gyvūnų paimto serumo ar pieno mėginių patvirtinamasis tyrimas.

E PRIEDAS (I)

a) Galvijų ligos

— Snukio ir nagų liga

— Pasiutligė

— Tuberkuliozė

— Bruceliozė

— Kontaginė galvijų pleuropneumonija

— Enzootinė galvijų leukozė

— Juodligė

b) Kiaulių ligos

— Pasiutligė

— Bruceliozė

— Klasikinis kiaulių maras

— Afrikinis kiaulių maras

— Snukio nagų liga

— Kiaulių vezikulinė liga

— Juodligė

E PRIEDAS (II)

— Aujeskio liga

— Infekcinis galvijų rinotracheitas

— Kiaulių briuceliozė (Brucella suis)

— Transmisinis gastroenteritas