Konsoliduotas TEKSTAS: 32009R1073 — LT

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 2 ),

kadangi:

(1)

1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių ( 3 ) ir 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 12/98, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas ( 4 ) turi būti iš esmės pakeisti. Siekiant aiškumo, tie reglamentai turėtų būti išdėstyti nauja redakcija ir sujungti į vieną bendrą reglamentą.

(2)	Įgyvendinant bendrą transporto politiką numatyta, inter alia, nustatyti tarptautiniam keleivių vežimui kelių transportu taikomas bendrąsias taisykles ir sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus transporto paslaugas.

(3)

Siekiant sukurti nuoseklią tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais visoje Bendrijos teritorijoje sistemą, šis reglamentas turėtų būti taikomas bet kokiam tarptautiniam vežimui Bendrijos teritorijoje. Vežant iš valstybių narių į trečiąsias šalis, vis dar dažniausiai taikomi valstybių narių ir tų trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai. Dėl to šis reglamentas neturėtų būti taikomas reiso daliai, vykdomai valstybės narės, kurioje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, teritorijoje tol, kol Bendrija su atitinkamomis trečiosiomis šalimis nesudarys reikiamų susitarimų. Tačiau reglamentas turėtų būti taikomas valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, teritorijoje.

(4)	Laisvė teikti paslaugas – tai pagrindinis bendros transporto politikos principas, kurio laikantis turi būti suteikiama prieiga į tarptautines transporto rinkas visų valstybių narių vežėjams jų nediskriminuojant nacionalinės priklausomybės arba įsisteigimo vietos atžvilgiu.

(5)

Vežti keleivius tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarptautiniais maršrutais turėtų būti leidžiama tik turint Bendrijos licenciją. Siekiant, kad vykdymą užtikrinančioms valdžios institucijoms būtų lengviau vykdyti veiksmingą kontrolę, ypač kai ji vykdoma ne vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje, turėtų būti reikalaujama, kad vežėjai kiekvienoje savo transporto priemonėje turėtų patvirtintą Bendrijos licencijos kopiją. Reikėtų nustatyti Bendrijos licencijų išdavimą ir jų panaikinimą reglamentuojančias sąlygas, tų licencijų galiojimo trukmę ir išsamias jų naudojimo taisykles. Būtina taip pat nustatyti išsamius Bendrijos licencijos ir jos patvirtintų kopijų sudedamųjų dalių išdėstymo ir kitas jų ypatybes apibūdinančius reikalavimus.

(6)	Patikrinimai keliuose turėtų būti atliekami nediskriminuojant – tiesiogiai ar netiesiogiai –vežėjų kelių transportu jų nacionalinės priklausomybės, šalies, kurioje jie įsisteigę, arba transporto priemonės registracijos pagrindu.

(7)	Siekiant patenkinti rinkos paklausą, reikėtų, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, nustatyti lanksčią tvarką specialioms reguliarioms vežimo paslaugoms ir tam tikroms vienkartinėms užsakomųjų vežimų paslaugoms teikti.

(8)	Toliau taikant leidimų reguliarioms paslaugoms suteikimo tvarką reikėtų iš dalies pakeisti tam tikras taisykles, ypač dėl leidimų išdavimo tvarkos.

(9)

Nuo šiol leidimai teikti reguliarias paslaugas turėtų būti išduodami pagal leidimų išdavimo procedūrą, jeigu nėra nustatytų aiškiai apibrėžtų su pareiškėju susijusių priežasčių, dėl kurių būtų galima atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą. Paraiška išduoti su atitinkama rinka susijusį leidimą turėtų būti atmesta tuo atveju, jeigu paslauga, dėl kurios buvo pateikta paraiška, turėtų didelio poveikio palyginamų paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias viešosios paslaugos sutartis, perspektyvumui tam tikruose ruožuose arba jeigu keleivių pervežimas tarp sustojimų, esančių skirtingose valstybėse narėse, nėra pagrindinis paslaugos tikslas.

(10)

Vežėjams nerezidentams turėtų būti leista teikti keleivių vidaus vežimo paslaugas, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į kiekvienos paslaugos ypatybes. Kai atliekamos tokios kabotažo operacijos, joms turėtų būti taikomi Bendrijos teisės aktai, pavyzdžiui, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ( 5 ), ir nurodytų sričių nacionalinės teisės aktai, galiojantys priimančioje valstybėje narėje.

(11)	Kabotažo operaciją atliekančioms transporto įmonėms taikomos 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje ( 6 ) nuostatos.

(12)

Reglamentuojant reguliarias paslaugas, vežėjams nerezidentams turėtų būti leidžiama teikti tik reguliarias paslaugas, kaip reguliaraus tarptautinio vežimo sudedamąją dalį, išskyrus susisiekimo miesto ir priemiesčio maršrutais paslaugas, laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų.

(13)	Valstybės narės turėtų teikti vienos kitoms abipusę pagalbą, užtikrinančią sklandų šio reglamento taikymą.

(14)

Reikėtų kiek įmanoma sumažinti administracinių formalumų taikymą neatsisakant kontrolės priemonių ir sankcijų, laiduojančių teisingą šio reglamento taikymą ir veiksmingą jo įgyvendinimą. Todėl galiojančios taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos licencijų panaikinimą, turėtų būti suformuluotos aiškiau ir sugriežtintos. Dabartinės taisyklės turėtų būti priderintos, kad būtų įmanoma veiksmingai taikyti sankcijas už priimančioje valstybėje narėje padarytus sunkius pažeidimus. Sankcijos turėtų būti nediskriminuojančios ir proporcingos pažeidimo sunkumui. Turėtų būti numatyta galimybė apskųsti bet kurias pritaikytas sankcijas.

(15)	Valstybės narės į jų nacionalinį elektroninį vežimo kelių transportu įmonių registrą turėtų įrašyti visus vežėjų padarytus sunkius pažeidimus, dėl kurių vežėjams buvo pritaikyta sankcija.

(16)

Siekiant palengvinti ir sustiprinti keitimąsi informacija tarp nacionalinių valdžios institucijų, valstybės narės reikiama informacija turėtų keistis pasitelkdamos nacionalinius kontaktinius punktus, įsteigtus pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų bendrąsias taisykles ( 7 ).

(17)	Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 8 ).

(18)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti tam tikrų dokumentų, kurie bus naudojami taikant šį reglamentą, formą ir suderinti šio reglamento I ir II priedus su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(19)	Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, reikalingų šiam reglamentui įgyvendinti, ypač tų, kurios užtikrintų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

(20)

Siekiant skatinti turizmą ir aplinką tausojančias transporto priemones, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, kad vairuotojai, kurie tam tikrais atvejais vieną kartą teikia tarptautinio keleivių vežimo paslaugas, galėtų atidėti kassavaitinio poilsio laikotarpį ne ilgiau kaip dvylikai 24 valandų trukmės laikotarpių paeiliui, jei jie teikia keleivinio transporto paslaugas, kurios paprastai nėra nuolatinės ir trunkančios ilgas vairavimo valandas. Toks atidėjimas turėtų būti numatytas tik taikant labai griežtas sąlygas, kurios užtikrintų kelių saugumą ir atsižvelgtų į vairuotojų darbo sąlygas, inter alia, į įsipareigojimą pasinaudoti kassavaitiniu poilsio laikotarpiu iš karto prieš ir po suteikiamos paslaugos. Komisija turėtų atidžiai kontroliuoti šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą. Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių, jei faktinė padėtis, kuri pagrindė šią leidžiančią nukrypti nuostatą, iš esmės pasikeičia ir leidžiančios nukrypti nuostatos rezultatai mažina saugumą keliuose.

(21)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti nuoseklią tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais sistemą visoje Bendrijoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1. Šis reglamentas taikomas tarptautiniam keleivių vežimui tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais Bendrijos teritorijoje, kuriuo verčiasi už atlygį dirbantys vežėjai arba vežėjai savo sąskaita, įsisteigę valstybėje narėje pagal jos įstatymus ir naudojantys toje valstybėje narėje registruotas transporto priemones, kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra tinkamos vežti daugiau kaip devynis asmenis bei yra tam skirtos, įskaitant vairuotoją, ir su tokiu vežimu susijusių tokių transporto priemonių važiavimui be keleivių.

Transporto priemonės keitimas arba kelionės nutraukimas, kad dalį jos būtų galima tęsti kitomis transporto rūšimis, neturi įtakos šio reglamento taikymui.

2. Jeigu vežama iš valstybės narės į trečiąją šalį ir vice versa, šis reglamentas taikomas kelionės per bet kurios valstybės narės teritoriją, per kurią vykstama tranzitu, daliai. Jis netaikomas kelionės daliai tos valstybės narės, kurioje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, teritorijoje, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.

3. Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių su tomis trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių susitarimų nuostatoms, susijusioms su vežimu iš valstybės narės į trečiąją šalį ir vice versa.

4. Šis reglamentas taikomas vidaus keleivinio kelių transporto paslaugoms, kurias už atlygį laikinai teikia vežėjas nerezidentas, kaip nustatyta V skyriuje.

1. Bet kuriam 1 straipsnyje nurodytam už atlygį dirbančiam vežėjui leidžiama pagal šį reglamentą tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais teikti reguliarias paslaugas, įskaitant reguliarias specialias ir vienkartines paslaugas, nediskriminuojant jo dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos, jei jis:

2. Bet kuriam 1 straipsnyje nurodytam vežėjui savo sąskaita leidžiama pagal 5 straipsnio 5 dalį teikti vežimo paslaugas, nediskriminuojant jo dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos, jei jis:

1. Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais vykdomas turint valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingų valdžios institucijų išduotą Bendrijos licenciją.

2. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos pareiškėjui išduoda Bendrijos licencijos originalą, kurį turi saugoti vežėjas, bei tam tikrą patvirtintų kopijų skaičių, kuris turi atitikti Bendrijos licenciją turinčio vežėjo tiek nuosavų, tiek ir jam priklausančių kita forma, ypač pirkimo išsimokėtinai, nuomos ar išperkamosios nuomos pagrindu, transporto priemonių skaičiui.

Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos turi atitikti II priede nustatytą modelį. Jose turi būti bent du apsaugos požymiai, numatyti I priede.

Komisija derina I ir II priedų nuostatas su technikos pažanga. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos turi būti pažymimos šiuos dokumentus išduodančios valdžios institucijos antspaudu bei parašu ir turi serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinio elektroninio kelių transportu įmonių registro, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje, dalį, susijusią su vežėju.

3. Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perleidžiama. Patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

4. Bendrijos licencija išduodama atnaujinamiems ne ilgesniems kaip dešimt metų laikotarpiams.

Bendrijos licencijos ir patvirtintos jų kopijos, išduotos iki šio reglamento taikymo pradžios, galioja tol, kol baigiasi jų galiojimo laikas.

5. Tais atvejais, kai pateikiama paraiška Bendrijos licencijai gauti arba Bendrijos licencijos galiojimas yra pratęstas pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs vežėjas, kompetentingos valdžios institucijos tikrina, ar vežėjas atitinka arba tebeatitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

6. Jei 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų nesilaikoma, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, priimdamos motyvuotą sprendimą, atsisako išduoti Bendrijos licenciją, pratęsti jos galiojimą ar ją panaikina.

7. Valstybės narės užtikrina pareiškėjo Bendrijos licencijai gauti arba jos turėtojo teisę apskųsti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų sprendimą atsisakyti jam tokią licenciją išduoti arba ją panaikinti.

8. Valstybės narės gali nuspręsti, kad Bendrijos licencija taip pat galioja atliekant vidaus vežimo operacijas.

1. Reguliarios paslaugos yra teikiamos visiems, atitinkamais atvejais jas privalomai užsisakant iš anksto.

Reguliarios paslaugos gali būti teikiamos iš valstybės narės į trečiąją šalį ar vice versa tik gavus leidimą pagal valstybės narės ir trečiosios šalies, atitinkamais atvejais ir valstybės narės, per kurią vykstama tranzitu, dvišalį susitarimą tol, kol yra nesudarytas reikiamas Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalies susitarimas.

Paslaugų teikimo reguliarumui negali turėti įtakos joks derinimasis prie paslaugos teikimo sąlygų.

Analogiškų ar laikinų paslaugų organizavimą, aptarnaujant tuos pačius asmenis, besinaudojančius esamomis reguliariomis paslaugomis, tam tikrų sustojimo vietų atsisakymą ir papildomų sustojimo vietų įvedimą esamose reguliariose paslaugose reglamentuoja tos pačios taisyklės kaip ir taikomos esamoms reguliarioms paslaugoms.

Tačiau norint organizuoti analogiškas ar laikinas paslaugas, kurias galima palyginti su jau teikiamomis reguliariomis paslaugomis ir kuriomis aptarnaujami jomis besinaudojantys žmonės, reikia gauti leidimą pagal III skyriuje nustatytą tvarką.

Vienkartinės paslaugos nenustoja būti vienkartinėmis paslaugomis vien dėl to, kad jos yra teikiamos tam tikrais laiko tarpais.

Vienkartines paslaugas gali teikti vežėjų grupės, veikiančios to paties sutarties vykdytojo vardu, o keleiviai gali persėsti kelyje pas kitą tos pačios grupės vežėją valstybės narės teritorijoje.

Komisija nustato tvarką, kurios laikantis atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pranešami tų vežėjų pavadinimai ir informuojama apie persėdimo punktus kelyje. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4. Reisams be keleivių, kurie yra susiję su 2 dalies trečioje pastraipoje ir 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta vežimo veikla, leidimo taip pat nereikia.

5. Vežimo savo sąskaita veiklai jokia leidimų sistema netaikoma, bet taikoma sertifikatų sistema.

Sertifikatus išduoda valstybės narės, kurioje ta transporto priemonė yra įregistruota, kompetentingos valdžios institucijos, ir jie galioja visai kelionei, įskaitant tranzitą.

Komisija nustato sertifikatų formą reglamentuojančias nuostatas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

1. Leidimai išduodami vežėjo vardu ir negali būti perleidžiami. Tačiau leidimą gavęs vežėjas gali, valstybės narės, kurios teritorijoje yra išvykimo punktas, kompetentingai valdžios institucijai (toliau – leidimą išduodanti valdžios institucija) sutinkant, tą paslaugą teikti per subrangovą. Šiuo atveju subrangovo pavadinimas ir funkcijos nurodomos leidime. Subrangovas turi atitikti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Taikant šią dalį „išvykimo punktas“ reiškia „vieną iš teikiamos paslaugos galinių stotelių“.

Jei įmonės susivienija teikti reguliarias paslaugas, leidimas išduodamas visų įmonių vardu, nurodant visų operatorių pavadinimus. Jis įteikiamas įmonei, kuri vadovauja paslaugos teikimui, o kitos įmonės gauna kopijas.

2. Leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pareiškėjo prašymu arba valstybių narių, kurių teritorijoje keleiviai įlaipinami ar išlaipinami, savitarpio susitarimu gali būti nustatytas trumpesnis terminas.

4. Komisija nustato leidimų formą reglamentuojančias nuostatas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. Leidimai jų turėtojui (-ams) suteikia teisę teikti reguliarias paslaugas visų valstybių narių teritorijose, kurias kerta teikiamų paslaugų maršrutai.

6. Reguliarių paslaugų teikėjas, susiklosčius laikinoms ir nepaprastoms aplinkybėms, gali naudotis papildomomis transporto priemonėmis. Tokios papildomos transporto priemonės gali būti naudojamos tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta 3 dalyje nurodytame leidime.

Šiuo atveju vežėjas užtikrina, kad transporto priemonėje būtų šie dokumentai:

1. Paraiškos leidimui reguliarioms paslaugoms teikti pateikiamos leidimą išduodančiai valdžios institucijai.

2. Komisija nustato paraiškų formą reglamentuojančias nuostatas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3. Asmenys, pateikę paraišką leidimui, pateikia bet kurią informaciją, kurią jie laiko esant svarbia arba kurios reikalauja leidimą išduodanti valdžios institucija, ypač vairavimo tvarkaraštį, leidžiantį kontroliuoti, ar laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl vairavimo ir poilsio laiko, ir Bendrijos licencijos kopiją.

1. Leidimai išduodami gavus visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, valdžios institucijų sutikimą. Leidimą išduodanti valdžios institucija persiunčia tokioms valdžios institucijoms – ir valstybių narių, kurių teritorijos kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingoms valdžios institucijoms – paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir jos įvertinimą.

2. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, per du mėnesius praneša leidimą išduodančiai valdžios institucijai apie savo sprendimą dėl paraiškos. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo pareikšti sutikimą gavimo dienos, kuri nurodyta patvirtinant pirmiau nurodyto prašymo gavimą. Jei valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų, kurių sutikimo buvo paprašyta, sprendimas yra neigiamas, jame turi būti tinkamai nurodytos priežastys. Jei leidimą išduodanti valdžios institucija atsakymo negauna per du mėnesius, laikoma, kad valdžios institucijos, į kurias buvo kreiptasi, davė savo sutikimą, ir leidimą išduodanti valdžios institucija gali išduoti leidimą.

Valstybių narių, kurių teritorijos kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, valdžios institucijos savo pastabas leidimą išduodančiai valdžios institucijai gali pranešti per pirmoje pastraipoje nustatytą terminą.

3. Leidimą išduodanti valdžios institucija sprendimą dėl paraiškos priima per keturis mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos.

Tuo atveju, jei keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais jau teikiamos tarptautinės paslaugos atitinkamuose tiesioginiuose ruožuose daro didelę įtaką palyginamų paslaugų, teikiamų pagal vieną ar kelias viešosios paslaugos sutartis pagal Bendrijos teisę, perspektyvumui, dėl išskirtinių priežasčių, kurios nebuvo numatytos tada, kai buvo suteiktas leidimas, valstybė narė, gavusi Komisijos sutikimą, gali laikinai sustabdyti leidimo keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir (arba) miesto autobusais teikti tarptautines paslaugas galiojimą arba jau išduotą tokį leidimą panaikinti, pranešusi vežėjui apie pirmiau minėtą sprendimą prieš šešis mėnesius.

Tai, kad vežėjas siūlo mažesnes kainas negu kiti vežėjai, arba tai, kad toje susisiekimo linijoje paslaugas jau teikia kiti vežėjai, savaime nėra pagrindas atmesti paraišką.

5. Leidimą išduodanti valdžios institucija ir visų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurios, siekdamos 1 dalyje nustatyto susitarimo, laikosi tam tikros procedūros, gali atmesti paraiškas tiktai dėl šiame reglamente nustatytų priežasčių.

6. Leidimą išduodanti valdžios institucija, užbaigusi 1–5 dalyse nustatytą procedūrą, suteikia leidimą arba nustatyta tvarka atmeta paraišką.

Sprendimuose dėl paraiškos atmetimo turi būti nurodytos tokio atmetimo priežastys. Valstybės narės užtikrina, kad paraiškos nepatenkinus transporto įmonėms būtų suteikta galimybė pareikšti protestą.

Leidimą išduodanti valdžios institucija apie savo sprendimą informuoja visas 1 dalyje nurodytas valdžios institucijas nusiųsdama joms leidimo kopijas.

7. Jei procedūra, kuria siekiama gauti 1 dalyje numatytą sutikimą, neduoda leidimą išduodančiai valdžios institucijai galimybės priimti sprendimą dėl paraiškos, klausimą galima perduoti Komisijai per du mėnesius, skaičiuojant nuo dienos, kada viena arba daugiau valstybių narių, kurių buvo atsiklausta pagal 1 dalį, pateikė neigiamą atsakymą.

8. Pasikonsultavusi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, Komisija per keturis mėnesius nuo pranešimo, gauto iš leidimus išduodančios valdžios institucijos, priima sprendimą, kuris įsigalioja po trisdešimties dienų nuo pranešimo apie jį atitinkamoms valstybėms narėms.

9. Komisijos sprendimas taikomas tol, kol atitinkamos valstybės narės susitaria.

Paraiškoms leidimų galiojimo terminui pratęsti ar sąlygoms, pagal kurias leidime nurodytos paslaugos turi būti teikiamos, pakeisti mutatis mutandis taikomas 8 straipsnis.

Nelabai ženkliai keičiant paslaugos teikimo sąlygas, ypač patikslinant vežimo intervalus, kainas ir tvarkaraščius, leidimą išduodančiai valdžios institucijai atitinkamoms valstybėms narėms tereikia pranešti su keitimu susijusią informaciją.

Atitinkamos valstybės narės gali susitarti, kad dėl paslaugos teikimo sąlygų pakeitimų sprendžia vien tik leidimą išduodanti valdžios institucija.

1. Nedarant poveikio 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ( 12 ) nuostatoms, leidimas teikti reguliarią paslaugą baigia galioti galiojimo terminui pasibaigus arba praėjus trims mėnesiams po to, kai leidimą išduodanti valdžios institucija gauna pranešimą iš jo turėtojo apie ketinimą neteikti tos paslaugos. Tokiame pranešime pateikiami atitinkami motyvai.

2. Išnykus kokios nors paslaugos paklausai, 1 dalyje nurodyto pranešimo terminas yra vienas mėnuo.

3. Leidimą išduodanti valdžios institucija informuoja kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas apie tai, kad leidimo galiojimo terminas yra pasibaigęs.

4. Leidimo turėtojas apie paslaugos panaikinimą jos naudotojams praneša prieš mėnesį atitinkamu viešu skelbimu.

1. Išskyrus force majeure aplinkybes, kol nesibaigia leidimo galiojimo terminas, reguliarios paslaugos teikėjas imasi visų priemonių, kad garantuotų vežimo paslaugą, atitinkančią tęstinumo, reguliarumo ir pajėgumo reikalavimus, ir laikosi kitų kompetentingos valdžios institucijos pagal 6 straipsnio 3 dalį nustatytų sąlygų.

2. Vežėjas viešai pateikia informaciją apie paslaugos maršrutą, autobusų sustojimo vietas, tvarkaraštį, važiavimo kainas ir vežimo sąlygas taip, kad užtikrintų, jog tokia informacija yra lengvai prieinama visiems naudotojams.

3. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 taikymui, atitinkamos valstybės narės, bendru susitarimu ir susitarusios su leidimo turėtoju, gali keisti reguliarios paslaugos teikimo sąlygas.

1. Vienkartinės paslaugos teikiamos turint kelionės dokumentą, išskyrus 5 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas paslaugas.

2. Vežėjas, teikiantis vienkartines paslaugas, kelionės lapą užpildo prieš kiekvieną kelionę.

4. Kelionės lapų knygomis aprūpina vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos arba tų valdžios institucijų paskirtos įstaigos.

5. Komisija nustato kelionės lapų bei kelionės lapų knygos formą ir jų naudojimo būdą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6. Jei teikiamos specialios reguliarios paslaugos, nurodytos 5 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kaip kontrolės dokumentas naudojama sutartis arba patvirtinta jos kopija.

Tarptautinių vienkartinių paslaugų kontekste vežėjas gali teikti vienkartines paslaugas (vietinio pobūdžio ekskursijas) kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje jis yra įsisteigęs.

Tokios paslaugos skiriamos ten negyvenantiems keleiviams, kuriuos anksčiau atvežė tas pats vežėjas pagal vieną iš pirmoje pastraipoje paminėtų tarptautinių paslaugų, ir jos teikiamos ta pačia arba kita to paties vežėjo arba tos pačios vežėjų grupės transporto priemone.

Bet kuriam vežėjui, teikiančiam keleivinio kelių transporto paslaugas už atlygį ir turinčiam Bendrijos licenciją, leidžiama pagal šiame skyriuje nustatytas sąlygas ir nediskriminuojant vežėjo dėl nacionalinės priklausomybės arba įsisteigimo vietos vykdyti kabotažo operacijas, kaip nurodyta 15 straipsnyje.

1. Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, kabotažo operacijoms taikomi priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys:

Pirmos pastraipos b punkte nurodyti svoris ir matmenys tam tikrais atvejais gali viršyti vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje taikomus apribojimus, bet jie jokiu būdu negali viršyti priimančiosios valstybės narės vidaus kelių eismui nustatytų ribų arba Direktyvos 96/53/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įrodymuose nustatytų techninių charakteristikų.

2. Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, kabotažo operacijoms, sudarančioms 15 straipsnio c punkte numatytų transporto paslaugų dalį, taikomi priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai dėl leidimų, konkursų tvarkos, aptarnaujamų maršrutų bei paslaugų reguliarumo, tęstinumo ir dažnumo, taip pat dėl maršrutų trasų.

3. Kabotažo operacijas atliekančioms transporto priemonėms taikomi tie patys techniniai konstrukcijos ir įrangos standartai, kaip tarptautiniam transportui naudojamoms transporto priemonėms.

4. 1 ir 2 dalyje nurodytų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos vežėjams nerezidentams tomis pačiomis sąlygomis kaip ir vežėjams, įsisteigusiems priimančioje valstybėje narėje, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam diskriminavimui dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.

1. Vienkartinių paslaugų kabotažo operacijos teikiamos turint 12 straipsnyje nurodytą kelionės lapą, kuris turi būti laikomas transporto priemonėje ir pateikiamas bet kurio įgalioto tikrinančio pareigūno prašymu.

3. Kelionės lapus knygų pavidalu, kaip nurodyta 12 straipsnyje, išduoda įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ar įstaigos.

4. Specialių reguliarių paslaugų kontrolės dokumentą atstoja vežėjo ir transporto organizatoriaus sudaryta sutartis arba patvirtinta jos kopija.

5. Panaudoti kelionės lapai grąžinami kompetentingai valdžios institucijai ar įstaigai įsisteigimo valstybėje narėje tos valdžios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka.

1. Vežėjai, teikiantys reguliarią paslaugą, išskyrus specialias reguliarias paslaugas, išduoda individualius arba kolektyvinius važiavimo bilietus, kuriuose nurodoma:

2. 1 dalyje numatytas važiavimo bilietas pateikiamas bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

1. Leidimas arba kontrolės dokumentas laikomas transporto priemonėje ir pateikiamas bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

2. Tarptautiniu keleivių vežimu tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais užsiimantys vežėjai leidžia atlikti tikrinimus, kurie užtikrintų, kad veikla vykdoma be pažeidimų, ypač susijusių su vairavimo ir poilsio trukmės reikalavimais. Įgyvendinant šį reglamentą, įgalioti tikrinantys pareigūnai turi teisę:

Valstybės narės teikia viena kitai pagalbą užtikrindamos šio reglamento taikymą ir stebėseną. Jos keičiasi informacija pasitelkdamos nacionalinius kontaktinius punktus, įsteigtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 18 straipsnį.

1. Vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos panaikina Bendrijos licenciją, jeigu jos turėtojas:

2. Leidimą išduodanti valdžios institucija panaikina leidimą, kai jo turėtojas nebeatitinka sąlygų, kuriomis remiantis buvo išduotas tas leidimas pagal šio reglamento nuostatas, ypač jei to prašo vežėjo įsisteigimo valstybė narė. Ta valdžios institucija apie tai nedelsdama informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas.

1. Bet kurioje valstybėje narėje padarius arba nustačius sunkų Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimą, ypač kai pažeidžiamos taisyklės, taikomos transporto priemonėms, vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui ir be leidimo teikiamos analogiškos ar laikinos paslaugos, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje, tuos pažeidimus padariusio vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos imasi atitinkamų veiksmų šiam klausimui spręsti, tarp kurių gali būti įspėjimas, jeigu tai numatyta pagal nacionalinę teisę. Dėl to galima, inter alia, skirti tokias administracines sankcijas:

Šios sankcijos gali būti taikomos priėmus galutinį sprendimą šiuo klausimu ir jas nustatant atsižvelgiama į pažeidimo, kurį padarė Bendrijos licencijos turėtojas, sunkumą bei į bendrą patvirtintų tos licencijos kopijų, kurias jis naudoja tarptautiniam vežimui, skaičių.

2. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešias savaites nuo jų galutinio sprendimo šiuo klausimu, praneša valstybės narės, kurioje buvo nustatytas pažeidimas, kompetentingoms valdžios institucijoms, ar buvo paskirta kuri nors iš 1 dalyje nurodytų sankcijų, ir jei buvo – tai kuri.

Jei tokios sankcijos nebuvo skirtos, įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos nurodo to priežastis.

3. Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad tam vežėjui paskirtų sankcijų visuma būtų proporcinga pažeidimui ar pažeidimams, už kuriuos tokios sankcijos buvo paskirtos, ir atsižvelgia į visas sankcijas, paskirtas už tą patį pažeidimą valstybėje narėje, kurioje tas pažeidimas buvo nustatytas.

4. Šis straipsnis nedaro poveikio vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų galimybei iškelti bylą nacionaliniame teisme. Jeigu iškeliama tokia byla, minėta kompetentinga valdžios institucija apie tai praneša valstybių narių, kuriose nustatyti pažeidimai, kompetentingoms valdžios institucijoms.

5. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjui turėtų teisę apskųsti taikant šį straipsnį paskirtas bet kurias administracines sankcijas.

1. Jeigu valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos sužino apie šio reglamento arba Bendrijos kelių transporto teisės aktų sunkius pažeidimus, kuriuos padaro vežėjas nerezidentas, valstybė narė, kurios teritorijoje yra nustatytas pažeidimas, kiek įmanoma greičiau, ir ne vėliau nei per šešias savaites nuo galutinio sprendimo šiuo klausimu, vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms perduoda šią informaciją:

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų pagal 22 straipsnį skirti administracines sankcijas.

2. Nedarant poveikio baudžiamajam persekiojimui, priimančios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali taikyti sankcijas vežėjams nerezidentams, kurie, atlikdami jos teritorijoje kabotažo operaciją, pažeidė šį reglamentą arba nacionalinius ar Bendrijos transporto teisės aktus. Sankcijos skiriamos nediskriminuojant vežėjų ir jos gali, inter alia, būti įspėjimas arba, padarius sunkų pažeidimą, laikinas uždraudimas atlikti kabotažo operacijas priimančiosios valstybės narės, kurioje tas pažeidimas buvo padarytas, teritorijoje.

3. Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai turėtų teisę apskųsti taikant šį straipsnį jiems paskirtas bet kurias administracines sankcijas.

Valstybės narės užtikrina, kad apie jų teritorijoje įsisteigusių vežėjų padarytus sunkius Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimus, už kuriuos bet kuri valstybė narė paskiria sankciją, ir apie tai, kad Bendrijos licencijos arba patvirtintos jos kopijos galiojimas yra laikinai sustabdytas arba ji galutinai panaikinta, būtų įrašomi į nacionalinį vežimo kelių transporto įmonių elektroninį registrą. Registro įrašai, kuriais nurodomas laikinas Bendrijos licencijos galiojimo sustabdymas arba galutinis panaikinimas duomenų bazėje laikomi ne trumpiau nei dvejus metus laikino sustabdymo atveju – nuo licencijos sustabdymo pabaigos, o galutinio panaikinimo atveju – nuo jos panaikinimo dienos.

1. Valstybės narės gali sudaryti dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl papildomo šio reglamento reglamentuojamų paslaugų liberalizavimo, visų pirmą dėl leidimų sistemos ir dėl kontrolės dokumentų paprastinimo ar panaikinimo, ypač pasienio regionuose.

2. Apie visus susitarimus, sudarytus pagal 1 dalį, valstybės narės informuoja Komisiją.

1. Komisijai padeda pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ( 13 ) 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas.

2. Jeigu yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 dalies b punktas ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad tos jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 4 d. praneša Komisijai apie minėtas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie bet kuriuos vėliau padarytus pakeitimus.

Valstybės narės užtikrina, kad visos tokios priemonės būtų taikomos nediskriminuojant vežėjų dėl nacionalinės priklausomybės ar įsisteigimo vietos.

1. Kas dveji metai valstybės narės praneša Komisijai per ankstesnius metus išduotų leidimų teikti reguliarias paslaugas ir visą leidimų teikti reguliarias paslaugas, galiojančių to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, skaičių. Ši informacija pateikiama atskirai apie kiekvieną paskirties šalį, į kurią vykstama teikiant reguliarias paslaugas. Valstybės narės Komisijai taip pat praneša duomenis apie kabotažo operacijas, kurias kaip reguliarias arba vienkartines paslaugas ataskaitiniu laikotarpiu atliko vežėjai rezidentai.

2. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kas dveji metai Komisijai nusiunčia statistinius duomenis apie leidimų, išduotų vykdyti kabotažo operacijas, kurios atliekamos kaip 15 straipsnio c punkte nurodytos reguliarios paslaugos, skaičių.

3. Komisija nustato lentelės, kurioje surašomi perduotini statistiniai duomenys, nurodyti 2 dalyje, formą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4. Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. praneša Komisijai vežėjų, kurie praėjusių metų gruodžio 31 d. turėjo Bendrijos licenciją, skaičių ir patvirtintų jos kopijų, atitinkančių tą dieną naudojamų transporto priemonių kiekį, skaičių.

„6a. Nukrypstant nuo 6 dalies, vairuotojas, teikiantis tarptautines vienkartines keleivių vežimo paslaugas, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ( 14 ), gali atidėti kassavaitinio poilsio laikotarpį ne ilgiau kaip dvylikai 24 valandų trukmės laikotarpių paeiliui po ankstesnio reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpio, jei:

Komisija atidžiai kontroliuoja šios leidžiančios nukrypti nuostatos naudojimą, siekdama užtikrinti labai griežtas saugumo keliuose sąlygas, ypač tikrindama, ar bendras sukauptas vairavimo laikas per laikotarpį, numatytą leidžiančioje nukrypti nuostatoje, nėra viršijamas. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 4 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas leidžiančios nukrypti nuostatos poveikis saugumui keliuose bei socialiniams aspektams. Komisija, jei tai tinkama, pateikia šio reglamento pakeitimus.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos atsižvelgiant į III priede pateiktą atitikties lentelę.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. gruodžio 4 d., išskyrus 29 straipsnį, kuris taikomas nuo 2010 m. birželio 4 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Bendrijos licencijoje turi būti ne mažiau kaip du iš šių apsaugos požymių:

(Šviesiai mėlynos (Pantone 290) arba kuo panašesnės spalvos, DIN A4 formato 100 g/m2 arba didesnės masės iš celiuliozės pagamintas popierius)

(Tekstas valstybės narės, išduodančios licenciją, valstybine (-ėmis) kalba (-omis) arba viena iš valstybinių kalbų)

9. Reguliarios paslaugos – paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytuose sustojimo punktuose ir jos yra teikiamos visiems, jei reikia, užsisakant jas iš anksto.

Paslaugų teikimo reguliarumui negali daryti įtakos joks derinimasis prie paslaugos teikimo sąlygų.

Norint teikti reguliarias paslaugas, reikia gauti leidimą.

Specialios reguliarios paslaugos – reguliarios paslaugos, kad ir kas jas organizuotų, kurias teikiant aiškiai apibrėžtais laiko tarpais tam tikrais maršrutais yra vežami tam tikros kategorijos keleiviai, tačiau nevežami kiti keleiviai, juos įlaipinant ir išlaipinant iš anksto nustatytuose sustojimo punktuose.

Specialios reguliarios paslaugos apima:

a) darbuotojų vežimą iš namų į darbovietę ir atgal;

b) mokyklos moksleivių ir studentų vežimą į mokymo įstaigą ir atgal.

Tai, kad speciali paslauga gali kisti pagal naudotojų poreikius, neturi įtakos ją priskirti reguliarių paslaugų kategorijai.

Teikiant specialias reguliarias paslaugas, dėl kurių vežimų organizatorius ir vežėjas sudaro sutartį, leidimo nereikia.

Organizuojant analogiškas ar laikinas paslaugas, kurios yra skirtos tiems patiems vartotojams, kurie jau naudojasi reguliariomis paslaugomis, leidimo reikia.

Vienkartinės paslaugos – paslaugos, kurios neatitinka reguliarių paslaugų, įskaitant specialias reguliarias paslaugas, apibrėžties ir kurių svarbiausia ypatybė yra ta, kad šias paslaugas teikiant yra vežamos vartotojo arba paties vežėjo iniciatyva sudarytos grupės. Organizuojant analogiškas arba laikinas paslaugas, kurias galima palyginti su jau teikiamomis reguliariomis paslaugomis ir kurios yra skirtos tiems patiems pastarosiomis paslaugomis besinaudojantiems vartotojams, reikia gauti leidimą Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 III skyriuje nustatyta tvarka. Šios paslaugos vis tiek laikomos vienkartinėmis paslaugomis nepaisant to, kad jos yra teikiamos tam tikrais laiko tarpais.

Vienkartinėms paslaugoms leidimo nereikia.

Reglamentas (EEB) Nr. 684/92	Reglamentas (EB) Nr. 12/98	Šis reglamentas
1 straipsnis		1 straipsnis
2 straipsnio 1.1 punktas	2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 1.2 punktas	2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 1.3 punktas		5 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa
2 straipsnio 3.1 punktas	2 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio 3.3 punktas		5 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio 3.4 punktas		5 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio 4 punktas		2 straipsnio 5 dalis, 5 straipsnio 5 dalis
3 straipsnis		3 straipsnis
3a straipsnis		4 straipsnis
4 straipsnis		5 straipsnis
5 straipsnis		6 straipsnis
6 straipsnis		7 straipsnis
7 straipsnis		8 straipsnis
8 straipsnis		9 straipsnis
9 straipsnis		10 straipsnis
10 straipsnis		11 straipsnis
11 straipsnis		12 straipsnis
12 straipsnis		13 straipsnis
13 straipsnis		5 straipsnio 5 dalis
	1 straipsnis	14 straipsnis
	2 straipsnio 4 dalis
	3 straipsnis	15 straipsnis
	4 straipsnis	16 straipsnis
	5 straipsnis	4 straipsnio 3 dalis
	6 straipsnis	17 straipsnis
	7 straipsnis	28 straipsnio 3 dalis
	8 straipsnis	26 straipsnis
	9 straipsnis
14 straipsnis		18 straipsnis
15 straipsnis		19 straipsnis
	11 straipsnio 1 dalis	20 straipsnis
16 straipsnio 1 dalis		21 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 2 dalis		21 straipsnio 2 dalis
16 straipsnio 3 dalis		22 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 4 dalis		23 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 5 dalis		22 straipsnio 2 dalis
	11 straipsnio 2 dalis	23 straipsnio 2 dalis
	11 straipsnio 3 dalis	23 straipsnio 2 dalis
	11 straipsnio 4 dalis
	12 straipsnis	22 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnis
	13 straipsnis
16a straipsnis	10 straipsnis	26 straipsnis
17 straipsnis
18 straipsnis		25 straipsnis
19 straipsnis	14 straipsnis	27 straipsnis
20 straipsnis
21 straipsnis		30 straipsnis
22 straipsnis	15 straipsnis	31 straipsnis
Priedas		II priedas

( 2 ) 2008 m. birželio 5 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. sausio 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 62 E, 2009 3 17, p. 25), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas.

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 611/2012 2012 m. liepos 9 d.	L 178	4	10.7.2012
►M2	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 517/2013 2013 m. gegužės 13 d.	L 158	1	10.6.2013