Finansinės priemonės struktūra

Pasidalytos rizikos paskola (PR paskola arba finansinė priemonė) teikiama iš paskolų fondo, kurį, naudodamasis programos ir finansų tarpininko įnašais, turi įsteigti finansų tarpininkas naujai sukurtų paskolų portfeliui finansuoti, bet ne esamoms paskoloms refinansuoti.

Pasidalytos rizikos paskola teikiama naudoti įgyvendinant veiksmą, esantį iš atitinkamo ESI fondo bendrai finansuojamoje programoje ir atliekant ex ante vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį, apibrėžtos prioritetinės krypties dalimi.

Priemonės tikslas

Priemonės tikslas yra:

1.  derinti ESIF programos ir finansų tarpininko lėšas, siekiant finansuoti MVĮ, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 4 dalyje, ir

2.  sudaryti MVĮ geresnes sąlygas gauti finansavimą, skiriant finansų tarpininkui finansavimo įnašą ir dalijantis su juo kredito rizika ir taip suteikiant MVĮ daugiau lėšų lengvatinėmis sąlygomis, t. y. taikant sumažintą palūkanų normą ir (jei taikoma) supaprastintus įkeičiamo turto reikalavimus.

ESIF programos įnašas finansų tarpininkui neišstumia kitų privačiojo arba viešojo sektoriaus investuotojų skiriamo finansavimo.

Pagal ESIF programą finansų tarpininkui finansavimas skiriamas tam, kad jis suformuotų naujai sukurtų paskolų MVĮ portfelį ir tuo pačiu dengtų šio portfelio paskolų MVĮ nuostolius ir (arba) įsipareigojimų nevykdymo nuostolius ir susigrąžintų sumas atsižvelgdamas į kiekvieną paskolą ir proporcinga programos įnašui į priemonę dalimi.

Jei parama teikiama per fondų fondą, fondų fondas ESIF programos įnašą perveda finansų tarpininkui.

Be ESIF programos įnašo, fondų fondas gali skirti savo lėšų – jos yra derinamos su finansų tarpininko lėšomis. Tokiu atveju fondų fondas prisiima pro-rata rizikos, proporcingai paskirstytos viso paskolų portfelio įnašams, dalį. Jei fondų fondo skiriamos lėšos yra valstybės lėšos, būtina laikytis valstybės pagalbos taisyklių.

Valstybės pagalba

PR paskola yra priemonė, neturinti valstybės pagalbos elementų, t. y. finansų tarpininkui yra skiriamas rinkos standartus atitinkantis atlygis, finansų tarpininkas galutiniams naudos gavėjams perduoda visą finansinį pranašumą, taip pat galutiniams naudos gavėjams finansavimas skiriamas pagal taikomą de minimis Reglamentą. a)  Finansų tarpininko ir fondų fondo lygmeniu pagalbos nėra, jei: 1.  finansų tarpininkas ir vadovaujančioji institucija arba fondų fondas bet kada prisiima jų įnašui proporcingą nuostolių arba naudos dalį (pro-rata), ir finansų tarpininko dalyvavimas pasidalytos rizikos paskoloje yra svarbus ekonominiu požiūriu, ir 2.  atlygis (t. y. valdymo išlaidos ir (arba) mokesčiai) finansų tarpininkui ir fondų fondui atitinka tuo metu panašiomis aplinkybėmis skiriamą rinkos standartus atitinkantį atlygį – taip yra tuo atveju, kai pastarasis yra atrinktas taikant atvirą, skaidrią, nediskriminuojančią ir objektyvią atrankos procedūrą – arba jei atlygis atitinka Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsnių reikalavimus ir valstybė nesuteikia jokio kito pranašumo. Jei fondų fondas tik perveda ESIF įnašą finansų tarpininkui, jo misija yra susijusi su viešaisiais interesais, jis įgyvendindamas priemonę nevykdo komercinės veiklos ir bendrai neinvestuoja nuosavų lėšų, jis nėra laikomas pagalbos gavėju – tokių sąlygų pakanka, kad fondų fondas negautų kompensacijos permokos, ir 3.  visas programos viešojo įnašo į priemonę finansinis pranašumas yra perduodamas galutiniams naudos gavėjams, sumažinant palūkanų normą. Atrinkdama finansų tarpininką vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 7 straipsnio 2 dalį, įvertina kainodaros politiką ir finansinio pranašumo perdavimo galutiniams naudos gavėjams metodiką. Jei finansų tarpininkas neperduoda galutiniams naudos gavėjams viso finansinio pranašumo, neišmokėtas viešasis įnašas yra grąžinamas vadovaujančiajai institucijai. b)  MVĮ lygmeniu MVĮ lygmeniu paskola atitinka de minimis taisykles.Finansų tarpininkas apskaičiuoja kiekvienos į portfelį įtrauktos paskolos bendrąjį subsidijos ekvivalentą (BSE), naudodamas šią apskaičiavimo metodiką:apskaičiuotas BSE = paskolos nominali suma (EUR) × (finansavimo išlaidos (pagal standartinę praktiką) + rizikos išlaidos (pagal standartinę praktiką) – visi su programos įnašu susiję mokesčiai, vadovaujančiosios institucijos priskaičiuoti finansų tarpininkui) × vidutinė svertinė paskolos trukmė (metais) × rizikos pasidalijimo norma.Kai pasidalytos rizikos paskolos BSE yra apskaičiuojamas pagal nurodytą formulę, laikoma, kad yra tenkinamas de minimis Reglamento (1) 4 straipsnyje nustatytas reikalavimas. Minimalaus įkeičiamo turto reikalavimas netaikomas.Taikant tikrinimo mechanizmą užtikrinama, kad pagal nurodytą formulę apskaičiuotas BSE nebūtų mažesnis nei pagal de minimis Reglamento 4 straipsnio 3 dalies c punktą apskaičiuotas BSE.Visa apskaičiuota pagalbos suma kartu su BSE negali viršyti 200 000  EUR per trejų finansinių metų laikotarpį, atsižvelgiant į de minimis Reglamente nurodytą galutiniams naudos gavėjams taikomą pagalbos sumavimo taisyklę.Galutiniam naudos gavėjui skiriama techninės paramos subsidija arba kita subsidija sumuojama su apskaičiuotu BSE.Pagalba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus MVĮ atitinka susijusias žuvininkystės sektoriaus de minimis Reglamento taisykles.Iš EŽŪFKP remiamai veiklai taikomos bendrosios taisyklės.

Skolinimo politika

a)  Vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo mokėjimas finansų tarpininkui Po to, kai vadovaujančioji institucija ir fondų fondas arba finansų tarpininkas pasirašo finansavimo sutartį, atitinkama vadovaujančioji institucija perveda programos viešuosius įnašus fondų fondui arba finansų tarpininkui, o šis juos įneša į specialų pasidalytos rizikos paskolų fondą. Lėšos pervedamos dalimis, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 41 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų.Siektina skolinamų lėšų suma ir palūkanų normos intervalas patvirtinami atliekant ex ante vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį, ir į juos atsižvelgiama nustatant priemonės pobūdį (atnaujinamojo arba neatnaujinamojo pobūdžio priemonė). b)  Naujų paskolų portfelio sukūrimas Reikalaujama, kad finansų tarpininkas be jau vykdomos su paskolomis susijusios veiklos, per iš anksto nustatytą ribotos trukmės laikotarpį sukurtų naujų reikalavimus atitinkančių paskolų portfelį, iš dalies finansuojamą iš pervestų programos lėšų, taikydamas finansavimo sutartyje suderintą rizikos pasidalijimo normą.Reikalavimus atitinkančios paskolos MVĮ (pagal kiekvienai paskolai ir kiekvienam portfeliui iš anksto nustatytus tinkamumo finansuoti kriterijus) automatiškai įtraukiamos į portfelį, pranešant apie paskolų įtraukimą ne rečiau kaip kas ketvirtį.Finansų tarpininkas įgyvendina nuoseklią skolinimo politiką, ypač vykdydamas portfelio įvairinimo veiklą, taip sudarydamas sąlygas tinkamai valdyti paskolų portfelį ir įvairinti riziką, tuo pačiu laikydamasis sektoriui taikomų standartų ir įgyvendindamas vadovaujančiosios institucijos finansinius interesus ir politikos tikslus.Finansų tarpininkas įprasta tvarka ir vadovaudamasis atitinkamoje finansavimo sutartyje nustatytais principais nustato, atrenka, išsamiai patikrina, pagrindžia dokumentais ir išmoka paskolas galutiniams naudos gavėjams. c)  Finansinei priemonei grąžintų lėšų pakartotinis naudojimas Finansinei priemonei grąžintos lėšos pakartotinai naudojamos tai pačiai finansinei priemonei (atnaujinamosios tos pačios finansinės priemonės lėšos) arba yra grąžinamos vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui ir po to naudojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 straipsniu.Kai tos pačios finansinės priemonės lėšos yra atnaujinamos, sumos, kurios yra priskirtinos prie ESIF paramos ir kurios yra kompensuojamos ir (arba) grąžinamos finansų tarpininkui iš paskolų galutiniams naudos gavėjams per nustatytą investavimo laikotarpį, iš esmės yra iš naujo naudojamos tai pačiai finansinei priemonei. Šis atnaujinamųjų lėšų metodas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniuose, yra nurodomas finansavimo sutartyje.Kitu atveju, jei vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui lėšos grąžinamos tiesiogiai, jos yra grąžinamos reguliariais mokėjimais ir apima: i) pagrindines grąžinamas sumas (vadovaujantis pro rata principu ir atsižvelgiant į rizikos pasidalijimo normą), ii) visus iš paskolų MVĮ susigrąžintų sumų ir nuostolių atskaitymus (atsižvelgiant į rizikos pasidalijimo normą) ir (iii) visus palūkanų normos mokėjimus. Šios lėšos turi būti naudojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniais. d)  Nuostolių susigrąžinimas Finansų tarpininkas, vadovaudamasis vidaus gairėmis ir procedūromis, imasi lėšų susigrąžinimo veiksmų dėl kiekvienos nesugrąžintos paskolos MVĮ, finansuotos pagal finansinę priemonę.Finansų tarpininko susigrąžintos sumos (atskaičius susigrąžinimo ir nuosavybės teisės netekimo išlaidas, jei jų yra) priskiriamos pro rata finansų tarpininko ir vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo pasidalytai rizikai. e)  Kita Palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš ESI fondų paramos finansinei priemonei, yra naudojami kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43 straipsnyje.

Kainodaros politika

Siūlydamas kainų nustatymo būdą finansų tarpininkas pateikia kainodaros politiką ir metodiką, kuriomis užtikrinama, kad reikalavimus atitinkančioms MVĮ būtų perduotas visas programos viešojo įnašo finansinis pranašumas. Kainodaros politika ir metodika apima šiuos aspektus:

1.  finansų tarpininko lėšų daliai taikoma palūkanų norma yra nustatoma remiantis rinkos palūkanų norma (t. y. pagal finansų tarpininko nuosavą politiką);

2.  bendra palūkanų norma, kuri turi būti taikoma į portfelį įtrauktoms paskoloms reikalavimus atitinkančioms MVĮ, turi būti sumažinama proporcingai programos viešojo įnašo lėšų sumai. Mažinant palūkanų normą atsižvelgiama į mokesčius, kuriuos vadovaujančioji institucija galėtų nustatyti programos įnašams;

3.  valstybės pagalbos skiltyje pateikta BSE apskaičiavimo metodika yra taikoma kiekvienai į portfelį įtrauktai paskolai;

4.  kainodaros politika ir metodika išlieka nepakitusios per visą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

Programos įnašas į finansinę priemonę: suma ir norma (išsamūs duomenys apie produktą)

Faktinė rizikos pasidalijimo norma, programos viešasis įnašas ir paskoloms taikoma palūkanų norma yra grindžiami ex ante vertinimo išvadomis ir juos nustatant užtikrinama, kad galutiniams naudos gavėjams teikiama nauda atitiktų de minimis taisyklę.

Siektinas pasidalytos rizikos paskolų portfelio dydis yra patvirtinamas atliekant ex ante vertinimą, pagrindžiantį finansinei priemonei skiriamą paramą (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnis), ir nustatant tą dydį atsižvelgiama į priemonės lėšų atnaujinimo metodą (jei taikomas). Siektino paskolų portfelio sudėtis nustatoma taip, kad būtų užtikrintas rizikos įvairinimas.

PR paskolos lėšos ir rizikos pasidalijimo norma turi būti nustatytos tam, kad būtų panaikintas atliekant ex ante vertinimą nustatytas finansavimo trūkumas, tačiau visais atvejais jas nustatant turi būti tenkinamos šiame sąlygų dokumente nustatytos sąlygos.

Rizikos pasidalijimo norma, dėl kurios susitariama su finansų tarpininku, nustatyta kiekvienai į portfelį įtrauktai reikalavimus atitinkančiai paskolai, nurodo kokia yra programos lėšomis finansuojamos reikalavimus atitinkančios paskolos pagrindinės sumos dalis.

Rizikos pasidalijimo norma, dėl kurios susitariama su finansų tarpininku, nurodo nuostolių, kurie turi būti dengiami finansų tarpininko ir atitinkamai programos įnašo lėšomis, riziką.

Programos įnašas į finansinę priemonę (veikla)

Į PR paskolos priemonės finansuojamą portfelį yra įtraukiamos tik naujai sukurtos MVĮ teikiamos paskolos, be galimybės refinansuoti esamas paskolas. Paskolos įtraukimo į portfelį tinkamumo kriterijai yra nustatomi vadovaujantis Sąjungos teise (pavyzdžiui, Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 ir konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis), programa, nacionalinėmis atitikties reikalavimams taisyklėmis, taip pat jie nustatomi kartu su finansų tarpininku, siekiant galimybę gauti paskolą suteikti dideliam galutinių naudos gavėjų skaičiui ir užtikrinti pakankamą portfelio įvairinimą. Finansų tarpininkas pagrįstai įvertina portfelio riziką. Nustatant šiuos kriterijus atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės arba regiono rinkos sąlygas ir praktiką.

Vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai

Su finansine priemone susiję vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai yra nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 6 straipsnyje.

Dengiami nuostoliai yra mokėtinos, mokamos ir negrąžintos pagrindinės sumos ir standartinės palūkanos (tačiau neįskaitant delspinigių už pavėluotą mokėjimą ir visų kitų išlaidų).

Trukmė

Finansinės priemonės skolinimo laikotarpis nustatomas siekiant užtikrinti, kad programos įnašas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnyje, būtų panaudotas galutiniams naudos gavėjams išmokant paskolas ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Rekomenduojama, kad įprastinis paskolų portfelio sukūrimo laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip 4 metai nuo finansavimo sutarties (kurią pasirašo vadovaujančioji institucija arba fondų fondas ir finansų tarpininkas) pasirašymo dienos.

Skolinimas ir rizikos pasidalijimas finansų tarpininko lygmeniu (interesų suderinimas)

Vadovaujančiosios institucijos ir finansų tarpininko interesai suderinami šiais būdais:

— taikant su veiklos rezultatais susijusius mokesčius, kaip numatyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsniuose;

— be programos įnašo, finansų tarpininkas, vadovaudamasis vietos rinkos sąlygomis, savo lėšomis finansuoja bent 25 % visos pagal PR paskolos priemonę MVĮ teikiamos paskolos finansavimo įsipareigojimo sumos;

— nuostoliai ir susigrąžintos sumos daro poveikį pro rata finansų tarpininko ir vadovaujančiosios institucijos atitinkamiems įsipareigojimams, atsižvelgiant į rizikos pasidalijimo normą.

Numatoma rizikos pasidalijimo norma nustatoma remiantis paramą finansinei priemonei pagrindžiančio ex ante vertinimo rezultatais.

Reikalavimus atitinkantys finansų tarpininkai

Valstybėje narėje įsteigti viešojo ir privačiojo sektorių subjektai, kuriems pagal įstatymus leidžiama teikti paskolas įmonėms, vykdančioms veiklą programos, kuria prisidedama prie finansinės priemonės, jurisdikcijai priklausančiose srityse. Tokie subjektai yra finansų įstaigos ir atitinkamai mikrofinansų įstaigos arba bet kuri kita įstaiga, kuriai pagal įstatymus leidžiama teikti paskolas.

Galutinių naudos gavėjų tinkamumas

Galutiniai naudos gavėjai atitinka ES ir nacionalinės teisės, susijusios programos ir finansavimo sutarties reikalavimus. Paskolos sutarties pasirašymo dieną tenkinami šie tinkamumo finansuoti kriterijai:

a)  įmonė yra labai maža, maža ir vidutinė įmonė (MVĮ, įskaitant savarankiškus verslininkus ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (2) (3);

b)  įmonė nėra MVĮ, vykdanti veiklą de minimis Reglamento 1 straipsnio d–f punktuose nustatytuose sektoriuose;

c)  įmonė nepriklauso vienam arba keliems užribio sektoriams (4);

d)  įmonė nėra sunkumų turinti įmonė, kaip apibrėžta valstybės pagalbos taisyklėse;

e)  atlikus patikras pagal finansų tarpininko vidaus gaires ir standartinę paskolų politiką nenustatyta, kad įmonė yra padariusi pažeidimų arba nevykdo įsipareigojimų, susijusių su bet kuria kita finansų tarpininko arba kitos finansų įstaigos suteikta paskola arba nuoma.

Be to, tuo metu, kai investuojama ir kai grąžinama paskola, galutiniai naudos gavėjai turi registruotą verslo vietą valstybėje narėje, o ekonominė veikla, kuriai buvo išmokėta paskola, yra vykdoma atitinkamoje ESIF programos valstybėje narėje ir regione ir (arba) jurisdikcijoje.

Galutiniams naudos gavėjams skirto produkto ypatybės

Finansų tarpininkas suteikia galutiniams naudos gavėjams paskolas, kuriomis prisidedama prie programos tikslo įgyvendinimo ir kurios yra bendrai finansuojamos programos lėšomis pagal PR paskolos priemonę. Jų sąlygos yra grindžiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnyje nurodyto ex ante vertinimo rezultatais.

Paskolos yra naudojamo išskirtinai šiais leistinais tikslais:

a)  investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant nuosavybės teisių perdavimo įmonėse išlaidas, jei toks perdavimas vyksta tarp nepriklausomų investuotojų;

b)  apyvartinėms lėšoms, susijusioms su vystymosi ir plėtros veikla, kuri padeda vykdyti a punkte nurodytą veiklą (ir yra su ja susijusi) (jos pagalbinis pobūdis pagrindžiamas, inter alia, MVĮ verslo planu ir finansavimo suma).

Į portfelį įtrauktos paskolos visą laiką atitinka šiuos tinkamumo kriterijus:

c)  paskolos yra naujai sukurtos, ir jomis negali būti refinansuojamos esamos paskolos;

d)  pagrindinė į PR paskolų portfelį įtrauktos paskolos suma: i) neviršija 1 000 000 EUR, remiantis ex ante vertinimu, ir ii) yra skiriama tokiomis sąlygomis, kad kiekvienam galutiniam naudos gavėjui apskaičiuotas BSE neviršytų 200 000 EUR (arba 100 000 EUR sausumos kelių transporto sektoriuje ir 30 000 EUR žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose) per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį; reikalavimus atitinkančios MVĮ galėtų daugiau nei vieną kartą teikti paraiškas dėl paskolų, kurios yra skiriamos pagal šią finansinę priemonę, su sąlyga, kad visada atsižvelgiama į nurodytą BSE ribą;

e)  paskolomis yra suteikiamas finansavimas eurais ir (arba) atitinkamos jurisdikcijos nacionaline valiuta ir, atsižvelgiant į konkrečius atvejus, bet kuria kita valiuta vienam arba keliems leistiniems tikslams įgyvendinti;

f)  paskolos nėra laikomos tarpinio pobūdžio paskolomis, subordinuotąja skola arba kvazinuosavu kapitalu;

g)  paskolos nėra laikomos atnaujinamosiomis kredito linijomis;

h)  paskolos turi sudarytą lėšų grąžinimo, įskaitant reguliarius amortizacinius ir (arba) termino pabaigoje mokamus mokėjimus, tvarkaraštį;

i)  paskolomis nefinansuojama išimtinai finansinė veikla arba nekilnojamojo turto plėtra, vykdoma kaip finansinė investavimo veikla, taip pat nefinansuojamos vartojimo paskolos;

j)  trumpiausias paskolų grąžinimo terminas yra 12 mėnesių, įskaitant atitinkamą lengvatinį laikotarpį (jei taikomas), o ilgiausias – 120 mėnesių.

Ataskaitų teikimas ir siektini rezultatai

Finansų tarpininkai bent kas ketvirtį vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui teikia standartinės formos ir apimties informaciją.

Ataskaitoje nurodomi visi susiję aspektai, kad vadovaujančioji institucija galėtų įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio reikalavimus.

Be to, valstybės narės vykdo savo prievolę teikti ataskaitas pagal de minimis Reglamentą.

Rodikliai turi būti suderinti su ESIF programos, pagal kurią yra finansuojama finansinė priemonė, atitinkamo prioriteto konkrečiais tikslais ir turi būti pagrįsti numatomais ex ante vertinimo rezultatais. Su PR paskola susiję rodikliai vertinami ir pateikiami ataskaitoje bent kas ketvirtį, taip pat jie yra suderinami bent su reglamento reikalavimais. Be bendrųjų ESIF programos prioritetinės krypties rodiklių (užimtumo padidėjimas, MVĮ skaičius ir pan.), kiti rodikliai yra:

finansuojamų paskolų ir (arba) projektų skaičius,

finansuojamų paskolų lėšų sumos,

negrąžintos paskolos (skaičius ir lėšų sumos),

grąžintos lėšos ir pajamos.

Programos įnašo ekonominės naudos vertinimas

Finansų tarpininkas, atsižvelgdamas į palankias PR paskolos finansavimo ir rizikos pasidalijimo sąlygas, sumažina visą galiojančią palūkanų normą (ir sušvelnina įkeičiamo turto politiką, jei tinkama), nustatytą kiekvienai į portfelį įtrauktai reikalavimus atitinkančiai paskolai, suteiktai galutiniams naudos gavėjams.

Visas programos viešojo įnašo į priemonę finansinis pranašumas yra perduodamas galutiniams naudos gavėjams, sumažinant palūkanų normą. Finansų tarpininkas vykdo stebėseną ir teikia ataskaitas dėl galutiniams naudos gavėjams apskaičiuoto BSE, kaip nurodyta valstybės pagalbos skiltyje. Šis principas nustatomas vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo ir finansų tarpininko finansavimo sutartyje.

(1)   2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1).

(2)   2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (pranešta dokumentu Nr. C(2003) 1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(3)   Įmonė, kuri turi mažiau nei 250 darbuotojų ir kurios apyvarta yra mažesnė nei 50 mln. EUR arba viso turto vertė yra mažesnė nei 43 mln. EUR; be to, įmonė nepriklauso įmonių grupei, kurios apyvarta arba turtas viršija šias ribas. Vadovaujantis Komisijos rekomendacija, įmone yra laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.

(4)   Toliau nurodyti ekonomikos sektoriai yra kartu vadinami apribotaisiais sektoriais: a)  neteisėta ekonominė veikla. Bet kokia gamyba, prekyba ar kitokia veikla, kuri yra neteisėta pagal šalies jurisdikcijai priklausančius įstatymus arba taisykles, taikomus tokiai gamybai, prekybai arba veiklai; b)  tabakas ir distiliuoti alkoholiniai gėrimai. Tabako ir distiliuotų alkoholinių gėrimų, taip pat su jais susijusių produktų gamyba ir prekyba jais; c)  ginklų ir amunicijos gamyba ir prekyba jais. Ginklų ir bet kokios amunicijos gamybos ir prekybos jais finansavimas. Šis apribojimas netaikomas, jei tokia veikla yra vykdoma įgyvendinant aiškią Europos Sąjungos politiką arba prisideda prie jos įgyvendinimo; d)  lošimo namai. Lošimo namai ir lygiavertės įmonės; e)  IT sektoriaus apribojimai. Moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su elektroninių duomenų programomis arba sprendimais, kuriais: i) konkrečiai siekiama: a) remti bet kokią veiklą, kuri priklauso nurodytiems uždraustiesiems sektoriams, b) teikti internetinių lošimų ir internetinių lošimo namų paslaugas arba c) platinti pornografiją, arba kuriais: ii) siekiama sudaryti sąlygas neteisėtai: a) prisijungti prie elektroninių duomenų tinklų arba b) parsisiųsdinti elektroninius duomenis; f)  gyvybės mokslų sektoriaus apribojimai. Kai parama yra skiriama tam, kad būtų finansuojami moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su: i) žmonių klonavimu mokslinių tyrimų arba terapiniais tikslais arba ii) genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

Finansinės priemonės struktūra

Apribota portfelio garantija teikiama dėl kiekvienos atskiros paskolos kredito rizikos iki didžiausios nuostolių sumos (ribos), kad būtų sukurtas naujų paskolų MVĮ portfelis.

Apribota portfelio garantija teikiama naudoti vadovaujančiosios institucijos, įgyvendinant veiksmą, esantį iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) bendrai finansuojamoje programoje, ir atliekant ex ante vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį, apibrėžtos prioritetinės krypties dalimi.

Priemonės tikslas

Priemonės tikslas yra:

1.  sudaryti tikslinėms MVĮ geresnes sąlygas gauti finansavimą, pašalinant konkrečias ir tiksliai nustatytas rinkos spragas,

2.  mobilizuoti ESI fondus MVĮ finansavimui remti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 4 dalyje.

Vadovaujančiosios institucijos teikiamas ESIF programos įnašas yra naudojamas kaip finansų tarpininko valdomas garantijų fondas. Šis įnašas neišstumia kitų viešojo arba privačiojo sektoriaus investuotojų teikiamų garantijų.

Finansų tarpininko valdomas garantijų fondas įsipareigoja suteikti ESIF programos lėšų finansų įstaigoms, kuriančioms naujų paskolų portfelius, jei galutiniai naudos gavėjai nevykdytų savo įsipareigojimų.

Jei parama teikiama per fondų fondą, fondų fondas ESIF programos įnašą perveda finansų tarpininkui.

Apribotos garantijos priemonė įgyvendinama siekiant suteikti garantiją naujų paskolų portfeliui, kurį kuria viena arba daugiau finansų įstaigų.

Naujų paskolų portfelius kuriančios finansų įstaigos gali gauti dalinę garantiją nuostoliams, neviršijantiems sumos ribos, kai paskolos yra teikiamos reikalavimus atitinkančioms MVĮ.

Garantijos finansinis pranašumas turi būti perduotas galutiniams naudos gavėjams (pavyzdžiui, taikant sumažintą paskolų palūkanų normą ir (arba) mažesnius įkeičiamo turto reikalavimus, tačiau ir tuomet visas programos viešojo įnašo finansinis pranašumas turi būti perduodamas galutiniams naudos gavėjams).

Valstybės pagalba

Apribota portfelio garantija yra priemonė, neturinti valstybės pagalbos elementų, t. y. garantijų fondą valdančio finansų tarpininko ir naujų paskolų portfelius kuriančių finansų įstaigų lygmeniu užtikrinama atitiktis rinkos standartams, o pagalba galutiniams naudos gavėjams teikiama vadovaujantis taikytinu de minimis Reglamentu. a)  Fondų fondo, garantijų fondą valdančio finansų tarpininko, naujų paskolų portfelius kuriančių finansų įstaigų lygmeniu pagalbos nėra, jei: 1.  atlygis (t. y. valdymo išlaidos ir (arba) mokesčiai) finansų tarpininkui ir fondų fondui atitinka tuo metu panašiomis aplinkybėmis skiriamą rinkos standartus atitinkantį atlygį – taip yra tuo atveju, kai pastarasis yra atrinktas taikant atvirą, skaidrią, objektyvią ir nediskriminuojančią atrankos procedūrą – arba jei atlygis atitinka Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsnių reikalavimus ir valstybė nesuteikia jokio kito pranašumo. Jei fondų fondas tik perveda ESIF įnašą finansų tarpininkui, jo misija yra susijusi su viešaisiais interesais, jis įgyvendindamas priemonę nevykdo komercinės veiklos ir bendrai neinvestuoja nuosavų lėšų, jis nėra laikomas pagalbos gavėju – tokių sąlygų pakanka, kad fondų fondas negautų kompensacijos permokos, ir 2.  finansų įstaiga atrenkama taikant atvirą, skaidrią, nediskriminuojančią ir objektyvią atrankos procedūrą, kad savo lėšomis sukurtų naujų paskolų portfelį, o finansų įstaigos išlaikoma rizika jokiu atveju nėra mažesnė nei 20 % paskolos sumos (kiekvieną paskolą vertinant atskirai), ir 3.  be to, visas programos viešojo įnašo į priemonę finansinis pranašumas yra perduodamas galutiniams naudos gavėjams, sumažinant palūkanų normą. Atrinkdama finansų tarpininką vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 7 straipsnio 2 dalį, įvertina kainodaros politiką ir finansinio pranašumo perdavimo galutiniams naudos gavėjams metodiką. Jei finansų tarpininkas neperduoda galutiniams naudos gavėjams viso finansinio pranašumo, nepaskirstytas viešasis įnašas grąžinamas vadovaujančiajai institucijai. Garantija turi būti susieta su konkrečiu finansiniu sandoriu, turi būti nustatyta didžiausia suma, kuriai taikoma garantija, ir ji turi galioti ribotą laiką. b)  Galutinių naudos gavėjų lygmeniu: MVĮ lygmeniu garantuota paskola atitinka de minimis taisykles.Finansų tarpininkas apskaičiuoja kiekvienos į portfelį įtrauktos garantuotos paskolos bendrąjį subsidijos ekvivalentą (BSE), naudodamas šią apskaičiavimo metodiką:apskaičiuotas BSE = paskolos nominali suma (EUR) × rizikos išlaidos (pagal standartinę praktiką) × garantijos norma × garantijos ribos norma × vidutinė svertinė paskolos trukmė (metais).Visa pagalbos suma, apskaičiuota kartu su BSE, negali viršyti 200 000  EUR per trejų finansinių metų laikotarpį, atsižvelgiant į galutiniams naudos gavėjams taikomą de minimis Reglamente nustatytą pagalbos sumavimo taisyklę.Kai apribotos portfelio garantijos priemonės BSE yra apskaičiuojamas pagal nurodytą formulę, laikoma, kad yra tenkinamas de minimis Reglamento (1) 4 straipsnyje nustatytas reikalavimas.Taikant tikrinimo mechanizmą užtikrinama, kad pagal nurodytą formulę apskaičiuotas BSE nebūtų mažesnis nei pagal de minimis Reglamento 4 straipsnio 6 dalies c punktą apskaičiuotas BSE.Galutiniam naudos gavėjui skiriama techninės paramos subsidija arba kita subsidija sumuojama su apskaičiuotu BSE.Pagalba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus MVĮ atitinka susijusias žuvininkystės sektoriaus de minimis Reglamento taisykles.Iš EŽŪFKP remiamai veiklai taikomos bendrosios taisyklės.

Garantijų politika

a)  Vadovaujančiosios institucijos pervedimas finansų tarpininkui Po to, kai vadovaujančioji institucija ir fondų fondas arba finansų tarpininkas pasirašo finansavimo sutartį, atitinkama vadovaujančioji institucija perveda programos įnašus fondų fondui arba finansų tarpininkui, o šie juos įneša į specialų garantijų fondą. Lėšos pervedamos dalimis ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 41 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų. b)  Naujų paskolų portfelio sukūrimas Reikalaujama, kad finansų institucijos per iš anksto nustatytą ribotos trukmės laikotarpį sukurtų naujų paskolų MVĮ portfelius. Naujai sukurtos paskolos MVĮ yra iš dalies finansuojamos programos įnašo lėšomis iki tam tikros sumos (ribos), vertinant kiekvieną paskolą atskirai. Reikalavimus atitinkančios paskolos MVĮ yra automatiškai įtraukiamos į portfelį, jei jos atitinka iš anksto nustatytus paskolos įtraukimo į portfelį kriterijus.Paskolos MVĮ yra įtraukiamos į portfelį automatiškai, kai garantijų fondą valdantis finansų tarpininkas gauna pranešimą apie paskolos įtraukimą, kuris yra teikiamas ne rečiau kaip kas ketvirtį, kol pasibaigia atitinkamas paskolos įtraukimo į portfelį laikotarpis.Finansų įstaigos įgyvendina nuoseklią skolinimo politiką vykdydamos portfelio įvairinimo veiklą, sudarydamos sąlygas tinkamai valdyti paskolų portfelį ir įvairinti riziką, tuo pačiu laikydamosi sektoriui taikomų standartų ir įgyvendindamos vadovaujančiosios institucijos finansinius interesus ir politikos tikslus.Finansų įstaigos įprasta tvarka ir vadovaudamosi finansų tarpininko ir naujų paskolų portfelį kuriančios finansų įstaigos sudarytoje finansavimo sutartyje nustatytais principais nustato, atrenka, išsamiai patikrina, pagrindžia dokumentais ir išmoka paskolas galutiniams naudos gavėjams. c)  Nuostolių padengimas Pagal apribotą portfelio garantiją yra dengiami nuostoliai, kuriuos finansų įstaigos patiria dėl kiekvienos negrąžintos reikalavimus atitinkančios paskolos MVĮ; jie dengiami laikantis garantijos normos, kuri neviršija 80 %Visi su reikalavimus atitinkančių paskolų MVĮ portfeliu susiję nuostoliai, dengiami pagal apribotą portfelio garantiją, bendrai neviršija sumos ribos.Sumos riba, t. y. didžiausia įsipareigojama suma pagal šią priemonę, gaunama padauginus siektiną paskolų portfelio sumą iš garantijos normos ir garantijos ribos normos.Garantijos ribos norma nustatoma atliekant ex ante rizikos vertinimą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnio 1 dalies b punkte ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 8 straipsnyje.Dengiami nuostoliai yra mokėtinos, mokamos ir negrąžintos pagrindinės sumos ir standartinės palūkanos (tačiau neįskaitant delspinigių už pavėluotą mokėjimą, mokesčių ir visų kitų išlaidų). d)  Garantijos išmokėjimas Atsiradus nuostoliams, susijusiems su negrąžinta paskola, garantijų fondą valdantis finansų tarpininkas pagal garantiją per įprastą 60 dienų laikotarpį atlieka mokėjimus finansų įstaigai.

Kainodaros ir turto įkeitimo politika

Finansų tarpininkas pateikia metodiką, kuria užtikrinama, kad reikalavimus atitinkančioms MVĮ būtų perduotas visas programos viešojo įnašo finansinis pranašumas. Finansų įstaiga turi suformavusi šią metodiką atitinkančią kainodaros ir (arba) turto įkeitimo politiką. Kainodaros ir (arba) turto įkeitimo politika ir metodika apima šiuos aspektus:

1.  pagal priemonę yra dengiama ne daugiau nei 80 % įvertintos kiekvienos reikalavimus atitinkančios paskolos MVĮ rizikos (iki nustatytos ribos);

2.  visas programos viešojo įnašo finansinis pranašumas yra perduodamas reikalavimus atitinkančioms MVĮ, sumažinant joms taikomą palūkanų normą ir (arba) taikant mažesnius finansų įstaigos reikalaujamo įkeičiamo turto reikalavimus;

3.  valstybės pagalbos skiltyje pateikta BSE apskaičiavimo metodika yra taikoma kiekvienai į portfelį įtrauktai paskolai;

4.  garantijų fondą valdantis finansų tarpininkas netaiko finansų įstaigai jokių garantijos mokesčių;

5.  finansų įstaiga, vadovaudamasi kainodaros politika ir metodika, kuriomis užtikrinama, kad būtų perduotas visas finansinis pranašumas, sumažina kiekvienos į portfelį įtrauktos reikalavimus atitinkančios paskolos MVĮ bendrą palūkanų normą ir (arba) įkeičiamo turto reikalavimus. Finansų įstaigos pasiūlytą sumažinimą, atitinkamai išanalizavęs ir išsamiai patikrinęs, įvertina ir patvirtina finansų tarpininkas ir ji yra laikoma paskolų MVĮ, kurios turi būti įtrauktos į portfelį, tinkamumo kriterijumi;

6.  vadovaujančioji institucija, remdamasi ex ante vertinimu, kurį atliekant yra nustatomos tikslinės MVĮ, ir ex ante rizikos vertinimu, kurį atliekant yra nustatoma rizika, gali nuspręsti reikalauti, kad galutiniai naudos gavėjai mokėtų garantijos mokesčius. Tokiu atveju BSE yra apskaičiuojamas pagal valstybės pagalbos skiltyje pateiktą formulę arba yra suderinamas su pranešime dėl garantijos pateiktomis sąlygomis. Galutinių naudos gavėjų sumokėti mokesčiai yra grąžinami į garantijų fondą kaip sugrąžintos lėšos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43 straipsnyje;

7.  kainodaros politika ir metodika išlieka nepakitusios per visą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

Garantija finansų įstaigai: suma ir norma (išsamūs duomenys apie produktą)

Apribota portfelio garantija yra suteikiama laikantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 8 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Garantijos ribos norma yra nustatoma atliekant ex ante rizikos vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnio 1 dalies b punktą ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 8 straipsnį ir visais atvejais ji neviršija 25 % Garantija gali būti suteikiama dėl numatytų ir nenumatytų nuostolių.

Programos įnašo lėšomis finansuojamos garantijos koeficientas yra nustatomas taip:

Koeficientas = (1/garantijos norma) × (1/garantijos ribos norma).

Dauginamasis koeficientas yra pagrįstas ex ante rizikos vertinimu ir turi būti ne mažesnis kaip 5.

Siektino portfelio, kuriam yra taikoma dalinė garantija, dydis nustatomas remiantis ex ante vertinimo rezultatais, pagrindžiančiais finansinei priemonei skiriamą paramą (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnis), ir nustatant tą dydį atsižvelgiama į priemonės lėšų atnaujinimo metodą (jei taikomas). Siektino paskolų portfelio sudėtis nustatoma taip, kad būtų užtikrintas rizikos įvairinimas.

Garantija finansų įstaigai (veikla)

Į paskolos portfelį, kuriam yra suteikiama garantija pagal garantijos priemonę, yra įtraukiamos tik naujai sukurtos galutiniams naudos gavėjams teikiamos paskolos, be galimybės refinansuoti esamas paskolas. Paskolos įtraukimo į portfelį tinkamumo kriterijai yra nustatomi vadovaujantis Sąjungos teise (pavyzdžiui, Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 ir konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis), programa, nacionalinėmis atitikties reikalavimams taisyklėmis, taip pat jie nustatomi kartu su finansų tarpininku, siekiant galimybę gauti paskolą suteikti dideliam galutinių naudos gavėjų skaičiui ir užtikrinti pakankamą portfelio įvairinimą. Finansų įstaigos pagrįstai įvertina portfelio riziką (pavyzdžiui, nustatyta pagalbos kiekvienam sektoriui riba). Nustatant šiuos kriterijus atsižvelgiama į atitinkamos šalies arba regiono rinkos sąlygas ir praktiką.

Finansų įstaiga ex ante nustato apytikrę išieškojimo normą, kuri bus naudojama apskaičiuojant sumą, kurią tikimasi susigrąžinti dėl negrąžintų portfelio paskolų, – tai daro poveikį garantijos ribos normos įvertinimui.

Vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai

Su finansine priemone susiję vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai yra nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 6 straipsnyje.

Galutiniam naudos gavėjui suteiktos paskolos negrąžinimas reiškia, kad: i) finansų įstaiga gali bet kuriuo metu įrodyti (veikdama pagal savo vidaus procedūras ir kaip nurodyta jos finansinėse ir reguliuojamojo pobūdžio ataskaitose), kad tikėtina, jog galutinis naudos gavėjas negalės įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba ii) galutinis naudos gavėjas neįvykdė kokio nors su paskola MVĮ susijusio mokėjimo įsipareigojimo bent 90 kalendorinių dienų iš eilės.

Trukmė

Finansinės priemonės garantijos laikotarpis nustatomas siekiant užtikrinti, kad programos įnašas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnyje, būtų panaudotas galutiniams naudos gavėjams išmokant paskolų garantijas ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Rekomenduojama, kad įprastinis garantuotų paskolų portfelio sukūrimo laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip 4 metai nuo finansavimo sutarties (kurią pasirašo vadovaujančioji institucija arba fondų fondas ir finansų tarpininkas) pasirašymo dienos.

Rizikos pasidalijimas finansų tarpininko lygmeniu (interesų suderinimas)

Vadovaujančiosios institucijos, finansų tarpininko ir finansų įstaigos interesai suderinami šiais būdais:

— finansų įstaigos išlaikoma nuosavo kredito rizika, vertinant kiekvieną paskolą atskirai, jokiu atveju nėra mažesnė nei 20 %;

— finansų įstaiga įsipareigoja savo lėšomis sukurti naujų paskolų portfelį;

— visas apribotos garantijos finansinis pranašumas perduodamas galutiniams naudos gavėjams – MVĮ;

— finansų tarpininkui taikomi veiklos rezultatų mokesčiai, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsniuose.

Reikalavimus atitinkantys finansų tarpininkai ir finansų įstaigos

Finansų tarpininkai yra valstybėje narėje įsteigti viešojo ir privačiojo sektorių subjektai, kuriems pagal įstatymus leidžiama teikti paskolų įmonėms, vykdančioms veiklą programos, kuria prisidedama prie finansinės priemonės, jurisdikcijai priklausančiose srityse, garantijas.

Finansų įstaigos yra valstybėje narėje įsteigti viešojo ir privačiojo sektorių subjektai, kuriems pagal įstatymus leidžiama teikti paskolas įmonėms, vykdančioms veiklą programos, kuria prisidedama prie finansinės priemonės, jurisdikcijai priklausančiose srityse. Tokie subjektai yra finansų įstaigos ir atitinkamai mikrofinansų įstaigos arba bet kuri kita įstaiga, kuriai pagal įstatymus leidžiama teikti paskolas.

Galutinis naudos gavėjas (galutinių naudos gavėjų) tinkamumas

Galutiniai naudos gavėjai atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės, susijusios programos ir finansavimo sutarties reikalavimus. Dokumento, kuriuo patvirtinama atitinkama paskolos MVĮ garantija ir kuris yra laikomas įsipareigojimu suteikti garantiją, pasirašymo dieną galutiniai naudos gavėjai atitinka šiuos tinkamumo finansuoti kriterijus:

a.  įmonė yra labai maža, maža ir vidutinė įmonė (MVĮ (įskaitant savarankiškus verslininkus ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (2);

b.  įmonė nėra MVĮ, vykdanti veiklą de minimis Reglamento 1 straipsnio d–f punktuose nustatytuose sektoriuose;

c.  įmonė nepriklauso vienam arba keliems užribio sektoriams (3);

d.  įmonė nėra sunkumų turinti įmonė, kaip apibrėžta valstybės pagalbos taisyklėse;

e.  atlikus patikras pagal finansų tarpininko vidaus gaires ir standartinę paskolų politiką nenustatyta, kad įmonė yra padariusi pažeidimų arba nevykdo įsipareigojimų, susijusių su bet kuria kita finansų tarpininko arba kitos finansų įstaigos suteikta paskola arba nuoma.

Be to, tuo metu, kai investuojama ir kai grąžinama garantuota paskola, galutiniai naudos gavėjai turi registruotą verslo vietą valstybėje narėje, o ekonominė veikla, kuriai buvo išmokėta garantuota paskola, yra vykdoma atitinkamoje ESIF programos valstybėje narėje ir regione ir (arba) jurisdikcijoje.

Galutiniams naudos gavėjams skirto produkto ypatybės

Finansų įstaiga suteikia galutiniams naudos gavėjams paskolas, kuriomis prisidedama prie programos tikslo įgyvendinimo ir kurioms pagal programą yra taikoma apribota portfelio garantija. Garantijų ir paskolų sąlygos yra grindžiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 2 dalyje nurodyto ex ante vertinimo rezultatais.

Paskolos yra naudojamos išskirtinai šiais leistinais tikslais:

a)  investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant nuosavybės teisių perdavimo įmonėse išlaidas, jei toks perdavimas vyksta tarp nepriklausomų investuotojų;

b)  apyvartinėms lėšoms, susijusioms su vystymosi ir plėtros veikla, kuri padeda vykdyti a punkte nurodytą veiklą (ir yra su ja susijusi) (jos pagalbinis pobūdis pagrindžiamas, inter alia, MVĮ verslo planu ir finansavimo suma).

Į portfelį įtrauktos paskolos visą laiką atitinka šiuos tinkamumo kriterijus:

c)  paskolos yra naujai sukurtos, ir jomis negali būti refinansuojamos esamos paskolos;

d)  į portfelį įtrauktos paskolos dalis, kuriai yra suteikta garantija: i) neviršija 1 500 000  EUR, remiantis ex ante vertinimu, ir ii) yra skiriama tokiomis sąlygomis, kad kiekvienam galutiniam naudos gavėjui apskaičiuotas BSE neviršytų 200 000  EUR (arba 100 000 EUR sausumos kelių transporto sektoriuje ir 30 000  EUR žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose) per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Reikalavimus atitinkančios MVĮ galėtų daugiau nei vieną kartą teikti paraiškas dėl paskolų, kurios yra skiriamos pagal šią finansinę priemonę, su sąlyga, kad visada atsižvelgiama į nurodytą BSE ribą;

e)  paskolomis yra suteikiamas finansavimas eurais ir (arba) atitinkamos jurisdikcijos nacionaline valiuta ir, atsižvelgiant į konkrečius atvejus, bet kuria kita valiuta vienam arba keliems leidžiamiems tikslams įgyvendinti;

f)  paskolos nėra laikomos tarpinio pobūdžio paskolomis, subordinuotąja skola arba kvazinuosavu kapitalu;

g)  paskolos nėra laikomos atnaujinamosiomis kredito linijomis;

h)  paskolos turi sudarytą lėšų grąžinimo, įskaitant reguliarius amortizacinius ir (arba) termino pabaigoje mokamus mokėjimus, tvarkaraštį;

i)  paskolomis nefinansuojama išimtinai finansinė veikla arba nekilnojamojo turto plėtra, vykdoma kaip finansinė investavimo veikla, taip pat nefinansuojamos vartojimo paskolos;

j)  trumpiausias paskolų grąžinimo laikotarpis yra 12 mėnesių, o ilgiausias – 120 mėnesių.

Ataskaitų teikimas ir siektini rezultatai

Finansų tarpininkai bent kas ketvirtį vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui teikia standartinės formos ir apimties informaciją.

Ataskaitoje nurodomi visi susiję aspektai, kad vadovaujančioji institucija galėtų įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio reikalavimus.

Be to, valstybės narės vykdo savo prievolę teikti ataskaitas pagal de minimis Reglamentą.

Rodikliai turi būti suderinti su ESIF programos, pagal kurią yra finansuojama finansinė priemonė, atitinkamo prioriteto konkrečiais tikslais ir turi būti pagrįsti numatomais ex ante vertinimo rezultatais. Jie įvertinami ir pateikiami ataskaitoje bent kas ketvirtį, taip pat jie yra suderinami bent su reglamento reikalavimais. Be bendrųjų ESIF programos prioritetinės krypties rodiklių (užimtumo padidėjimas, MVĮ skaičius ir pan.), kiti rodikliai yra:

garantuotų paskolų skaičius;

garantuotų paskolų lėšų suma;

negrąžintų paskolų skaičius;

negrąžintų paskolų lėšų suma;

įsipareigojimai suteikti garantiją ir (arba) reikalavimai apmokėti nuostolius pagal garantiją (skaičius, lėšų sumos);

nepareikalautos apmokėti lėšos ir pajamos (pavyzdžiui, sukauptos palūkanos).

Programos įnašo ekonominės naudos vertinimas

Visas programos viešojo įnašo į priemonę finansinis pranašumas yra perduodamas galutiniams naudos gavėjams (garantijos teikiama nauda).

Finansinis pranašumas yra perduodamas reikalavimus atitinkančioms MVĮ, sumažinant visą finansų įstaigos nustatytą palūkanų normą ir (arba) sumažinant tokiai paskolai MVĮ taikomus įkeičiamo turto reikalavimus.

Finansų tarpininkas vykdo stebėseną ir teikia ataskaitas dėl galutiniams naudos gavėjams apskaičiuoto BSE, kaip nurodyta valstybės pagalbos skiltyje.

Šie principai nustatomi vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo ir finansų tarpininkų, taip pat finansų tarpininkų ir naujų paskolų portfelius kuriančių finansų įstaigų sutartyse.

(1)   2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1).

(2)   Įmonė, kuri turi mažiau nei 250 darbuotojų ir kurios apyvarta yra mažesnė nei 50 mln. EUR arba viso turto vertė yra mažesnė nei 43 mln. EUR; be to, įmonė nepriklauso įmonių grupei, kurios apyvarta arba turtas viršija šias ribas. Vadovaujantis Komisijos rekomendacija, įmone yra laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.

(3)   Toliau nurodyti ekonomikos sektoriai yra kartu vadinami uždraustaisiais sektoriais: a)  neteisėta ekonominė veikla. Bet kokia gamyba, prekyba ar kitokia veikla, kuri yra neteisėta pagal šalies jurisdikcijai priklausančius įstatymus arba taisykles, taikomus tokiai gamybai, prekybai arba veiklai; b)  tabakas ir distiliuoti alkoholiniai gėrimai. Tabako ir distiliuotų alkoholinių gėrimų, taip pat su jais susijusių produktų gamyba ir prekyba jais; c)  ginklų ir amunicijos gamyba ir prekyba jais. Ginklų ir bet kokios amunicijos gamybos ir prekybos jais finansavimas. Šis apribojimas netaikomas, jei tokia veikla yra vykdoma įgyvendinant aiškią Europos Sąjungos politiką arba prisideda prie jos įgyvendinimo; d)  lošimo namai. Lošimo namai ir lygiavertės įmonės; e)  IT sektoriaus apribojimai. Moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su elektroninių duomenų programomis arba sprendimais, kuriais: i) konkrečiai siekiama: a) remti bet kokią veiklą, kuri priklauso nurodytiems uždraustiesiems sektoriams, b) teikti internetinių lošimų ir internetinių lošimo namų paslaugas arba c) platinti pornografiją, arba kuriais: ii) siekiama sudaryti sąlygas neteisėtai: a) prisijungti prie elektroninių duomenų tinklų arba b) parsisiųsdinti elektroninius duomenis; f)  gyvybės mokslų sektoriaus apribojimai. Kai parama yra skiriama tam, kad būtų finansuojami moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su: i) žmonių klonavimu mokslinių tyrimų arba terapiniais tikslais arba ii) genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

Finansinės priemonės struktūra

Atnaujinimo paskola teikiama iš paskolų fondo, kurį, naudodamasis programos ir finansų tarpininko įnašais, turi įsteigti finansų tarpininkas naujai sukurtų paskolų portfeliui finansuoti, bet ne esamoms paskoloms refinansuoti.

Atnaujinimo paskola teikiama naudoti įgyvendinant veiksmą, esantį iš atitinkamo ESIF finansuojamoje programoje ir atliekant ex ante vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį, apibrėžtos prioritetinės krypties dalimi.

Priemonės tikslas

Priemonės tikslas yra suteikti lengvatines paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims arba laisvųjų profesijų atstovams, kuriems priklauso patalpos (butas, socialinis būstas arba atskiras namų ūkis), taip pat administratoriams arba kitiems teisės subjektams, vykdantiems veiklą savininkų vardu ir jų naudai, kad būtų galima imtis atnaujinimo darbų, atitinkančių ESIF paramos skyrimo reikalavimus.

ESIF programos įnašas, kurį vadovaujančioji institucija perveda finansų tarpininkui, neišstumia kitų privačiojo arba viešojo sektoriaus investuotojų skiriamo finansavimo.

Pagal ESIF programą finansų tarpininkui finansavimas skiriamas tam, kad jis suformuotų naujai sukurtų paskolų portfelį ir tuo pačiu dengtų šio portfelio paskolų nuostolius ir (arba) įsipareigojimų nevykdymo nuostolius ir susigrąžintų sumas atsižvelgdamas į kiekvieną paskolą ir proporcinga programos įnašui į priemonę dalimi.

Jei parama teikiama per fondų fondą, fondų fondas ESIF programos įnašą perveda finansų tarpininkui.

Be ESIF programos įnašo, fondų fondas gali skirti savo lėšų; jos yra derinamos su finansų tarpininko lėšomis. Tokiu atveju fondų fondas prisiima pro-rata rizikos, proporcingai paskirstytos viso paskolų portfelio įnašams, dalį. Jei fondų fondo skiriamos lėšos yra valstybės lėšos, taip pat būtina laikytis valstybės pagalbos taisyklių.

Valstybės pagalba

Atnaujinimo paskola yra priemonė, neturinti valstybės pagalbos elementų, t. y. finansų tarpininkui yra skiriamas rinkos standartus atitinkantis atlygis, finansų tarpininkas galutiniams naudos gavėjams perduoda visą finansinį pranašumą, taip pat galutiniams naudos gavėjams finansavimas yra skiriamas pagal taikomą de minimis Reglamentą. a)  Finansų tarpininko ir fondų fondo lygmenimis pagalbos nėra, jei: 1.  finansų tarpininkas ir vadovaujančioji institucija arba fondų fondas bet kada prisiima jų įnašui proporcingai tenkančią nuostolių arba naudos dalį (pro-rata), ir finansų tarpininko dalyvavimas atnaujinimo paskolos priemonėje yra svarbus ekonominiu požiūriu, ir 2.  atlygis (t. y. valdymo išlaidos ir (arba) mokesčiai) finansų tarpininkui ir fondų fondui atitinka tuo metu panašiomis aplinkybėmis skiriamą rinkos standartus atitinkantį atlygį – taip yra tuo atveju, kai jie yra atrinkti taikant atvirą, skaidrią, nediskriminuojančią ir objektyvią atrankos procedūrą – arba jei atlygis atitinka Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsnių reikalavimus ir valstybė nesuteikia jokio kito pranašumo. Jei fondų fondas tik perveda ESIF įnašą finansų tarpininkui, jo misija yra susijusi su viešaisiais interesais, jis įgyvendindamas priemonę nevykdo komercinės veiklos ir bendrai neinvestuoja nuosavų lėšų, jis nėra laikomas pagalbos gavėju – tokių sąlygų pakanka, kad fondų fondas negautų kompensacijos permokos, ir 5.  visas programos viešojo įnašo į priemonę finansinis pranašumas yra perduodamas galutiniams naudos gavėjams, sumažinant palūkanų normą. Atrinkdama finansų tarpininką vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 7 straipsnio 2 dalį, įvertina kainodaros politiką ir finansinio pranašumo perdavimo galutiniams naudos gavėjams metodiką. Jei finansų tarpininkas neperduoda galutiniams naudos gavėjams viso finansinio pranašumo, neišmokėtas viešasis įnašas yra grąžinamas vadovaujančiajai institucijai. b)  Pagalba savininkų (t. y. fizinių ir juridinių asmenų, laisvųjų profesijų atstovų, kuriems priklauso patalpos, administratorių ir kitų teisės subjektų) vardu veiklą vykdančio subjekto lygmeniu Savininkų vardu veiklą vykdančio subjekto lygmeniu pagalbos nėra, jei: 1.  subjektas negauna jokių tiesioginių viešosios paramos išmokų ir 2.  subjektas perduoda visą programos viešojo įnašo finansinį pranašumą galutiniams naudos gavėjams. c)  Ekonominės veiklos nevykdančių arba ją vykdančių savininkų (teisės subjektų arba laisvųjų profesijų atstovų, nuomotojų ir savininkų, kurie įrengia atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą ir dalį pagamintos energijos tiekia tinklui) lygmeniu Savininkai, kurie yra fiziniai asmenys ir nėra laikomi įmonėmis, nes nevykdo ekonominės veiklos, nėra laikomi valstybės pagalbos gavėjais.Ekonominę veiklą vykdantys savininkai yra laikomi įmone ir jiems yra taikomos valstybės pagalbos taisyklės. Visų pirma jos yra taikomos, jei jie yra nuomotojai (nuoma yra ekonominė veikla), taip pat tuo atveju, jei jie yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą įrengiantys subjektai, jei jie dalį pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekia tinklui (energijos tiekimas tinklui yra laikomas ekonomine veikla).Ekonominę veiklą vykdančių savininkų lygmeniu valstybės pagalba teikiama laikantis de minimis taisyklių.Finansų tarpininkas apskaičiuoja kiekvienos į portfelį įtrauktos paskolos ekonominę veiklą vykdantiems savininkams bendrąjį subsidijos ekvivalentą (BSE), naudodamas šią apskaičiavimo metodiką:apskaičiuotas BSE = paskolos nominali suma (EUR) × (finansavimo išlaidos (pagal standartinę praktiką) + rizikos išlaidos (pagal standartinę praktiką) – visi su programos įnašu susiję mokesčiai, vadovaujančiosios institucijos priskaičiuoti finansų tarpininkui) × vidutinė svertinė paskolos trukmė (metais) × rizikos pasidalijimo norma.Kai atnaujinimo paskolos priemonės BSE yra apskaičiuojamas pagal nurodytą formulę, laikoma, kad yra tenkinamas de minimis Reglamento (1) 4 straipsnyje nustatytas reikalavimas. Minimalaus įkeičiamo turto reikalavimas netaikomas.Taikant tikrinimo mechanizmą užtikrinama, kad pagal nurodytą formulę apskaičiuotas BSE nebūtų mažesnis nei pagal de minimis Reglamento 4 straipsnio 3 dalies c punktą apskaičiuotas BSE.Visa apskaičiuota pagalbos suma kartu su BSE negali viršyti 200 000  EUR per trejų finansinių metų laikotarpį, atsižvelgiant į de minimis Reglamente nurodytą galutiniams naudos gavėjams taikomą pagalbos sumavimo taisyklę.Galutiniam naudos gavėjui skiriama techninės paramos subsidija arba kita subsidija yra sumuojama su apskaičiuotu BSE.

Skolinimo politika

a)  Vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo mokėjimas finansų tarpininkui Po to, kai vadovaujančioji institucija ir fondų fondas arba finansų tarpininkas pasirašo finansavimo sutartį, atitinkama vadovaujančioji institucija perveda programos viešuosius įnašus fondų fondui arba finansų tarpininkui, o šie juos įneša į specialų atnaujinimo paskolų fondą. Lėšos pervedamos dalimis, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 41 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų.Siektina skolinamų lėšų suma ir palūkanų normos intervalas yra patvirtinami atliekant ex ante vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį, ir į juos yra atsižvelgiama nustatant priemonės pobūdį (atnaujinamojo arba neatnaujinamojo pobūdžio priemonė).Didžiausia rizikos pasidalijimo procentinė dalis, nustatyta galutiniams naudos gavėjams pagal finansinę priemonę, yra 85 % (t. y. bent 15 % yra dengiama iš finansų tarpininko nuosavų lėšų). b)  Naujų paskolų portfelio sukūrimas Reikalaujama, kad finansų tarpininkas per iš anksto nustatytą ribotos trukmės laikotarpį sukurtų naujų paskolų portfelį, taikydamas finansavimo sutartyje suderintą rizikos pasidalijimo normą (t. y. finansuojamą i) programos įnašo lėšomis ir ii) finansų tarpininko nuosavomis lėšomis).Reikalavimus atitinkančios paskolos, iš anksto nustatytos pagal kiekvienai paskolai ir kiekvienam portfeliui taikomus tinkamumo finansuoti kriterijus, yra automatiškai įtraukiamos į portfelį, pranešant apie paskolų įtraukimą ne rečiau kaip kas ketvirtį.Finansų tarpininkas įgyvendina nuoseklią skolinimo politiką, ypač susijusią su portfelio sudėtimi, taip sudarydamas sąlygas tinkamai valdyti paskolų portfelį ir įvairinti riziką, siekiant sumažinti rinkos nepakankamumą, nustatytą atliekant ex ante vertinimą (remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsniu), ir įgyvendindamas vadovaujančiosios institucijos finansinius interesus ir politikos tikslus.Finansų tarpininkas įprasta tvarka ir vadovaudamasis atitinkamoje finansavimo sutartyje nustatytais principais nustato, atrenka, išsamiai patikrina, pagrindžia dokumentais ir išmoka paskolas galutiniams naudos gavėjams. c)  Finansinei priemonei grąžintų lėšų pakartotinis naudojimas Finansinei priemonei grąžintos lėšos yra pakartotinai naudojamos tai pačiai finansinei priemonei (atnaujinamosios tos pačios finansinės priemonės lėšos) arba yra grąžinamos vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui ir po to naudojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 straipsniu.Kai tos pačios finansinės priemonės lėšos yra atnaujinamos, sumos, kurios yra priskirtinos prie ESIF paramos ir kurios yra kompensuojamos ir (arba) grąžinamos finansų tarpininkui iš paskolų galutiniams naudos gavėjams per nustatytą investavimo laikotarpį, iš esmės yra iš naujo naudojamos tai pačiai finansinei priemonei. Šis atnaujinamųjų lėšų metodas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniuose, yra nurodomas finansavimo sutartyje.Kitu atveju, jei vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui lėšos grąžinamos tiesiogiai, jos yra grąžinamos reguliariais mokėjimais ir apima: i) pagrindines grąžinamas sumas (vadovaujantis pro rata principu ir atsižvelgiant į rizikos pasidalijimo normą), ii) visus iš atnaujinimo paskolų susigrąžintų sumų ir nuostolių atskaitymus (atsižvelgiant į rizikos pasidalijimo normą) ir iii) visus palūkanų normos mokėjimus. Šios lėšos turi būti naudojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniais. d)  Nuostolių susigrąžinimas Finansų tarpininkas, vadovaudamasis vidaus gairėmis ir procedūromis, imasi lėšų susigrąžinimo veiksmų dėl kiekvienos nesugrąžintos paskolos, kuri yra bendrai finansuota atnaujinimo paskolos lėšomis.Finansų tarpininko susigrąžintos sumos (atskaičius lėšų susigrąžinimo ir nuosavybės teisės netekimo išlaidas, jei jų yra) priskiriamos pro rata finansų tarpininko ir vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo pasidalytai rizikai. e)  Kita Palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš ESI fondų paramos finansinei priemonei, yra naudojami kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43 straipsnyje.

Kainodaros politika

Siūlydamas kainų nustatymo būdą finansų tarpininkas pateikia kainodaros politiką ir metodiką, kuriomis užtikrinama, kad galutiniams naudos gavėjams būtų perduotas visas programos viešojo įnašo finansinis pranašumas. Kainodaros politika ir metodika apima šiuos aspektus:

1.  finansų tarpininko lėšų daliai taikoma palūkanų norma yra nustatoma remiantis rinkos palūkanų norma (t. y. pagal finansų tarpininko nuosavą politiką);

2.  bendra palūkanų norma, kuri turi būti taikoma į portfelį įtrauktoms paskoloms galutiniams naudos gavėjams, turi būti sumažinama proporcingai programos viešojo įnašo lėšų sumai. Mažinant palūkanų normą atsižvelgiama į mokesčius, kuriuos vadovaujančioji institucija galėtų nustatyti programos įnašams;

3.  valstybės pagalbos skiltyje pateikta BSE apskaičiavimo metodika yra taikoma kiekvienai į portfelį įtrauktai paskolai;

4.  kainodaros politika ir metodika išlieka nepakitusios per visą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

Programos įnašas į finansinę priemonę: suma ir norma (išsamūs duomenys apie produktą)

Atnaujinimo paskolos suma, skirta finansų tarpininkams, ir mažiausia rizikos pasidalijimo norma yra grindžiamos ex ante vertinimo, pagrindžiančio finansinei priemonei teikiamą paramą, rezultatais (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnis) ir nustatomos atsižvelgiant į priemonės lėšų atnaujinimo metodą (jei taikomas).

Programos įnašas į finansinę priemonę (veikla)

Į atnaujinimo paskolos priemonės finansuojamą portfelį yra įtraukiamos tik naujai sukurtos paskolos galutiniams naudos gavėjams, be galimybės refinansuoti esamas paskolas. Paskolos įtraukimo į portfelį tinkamumo kriterijai yra nustatomi vadovaujantis Sąjungos teise (pavyzdžiui, Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 ir konkrečiam fondui taikomomis taisyklėmis), programa, nacionalinėmis atitikties reikalavimams taisyklėmis, taip pat jie nustatomi kartu su finansų tarpininku, siekiant galimybę gauti paskolą suteikti dideliam galutinių naudos gavėjų skaičiui ir užtikrinti pakankamą portfelio įvairinimą ir vientisumą, kad būtų galima pagrįstai įvertinti portfelio riziką. Nustatant šiuos kriterijus atsižvelgiama į atitinkamos šalies arba regiono rinkos sąlygas ir praktiką.

Reikalaujama, kad finansų tarpininkas bendradarbiautų su regioniniais arba nacionaliniais subjektais, kurie yra atsakingi už papildomų paslaugų, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, teikimą, įskaitant, inter alia, konsultavimo paslaugas, projekto rengimo, kūrimo, techninės priežiūros ir pirkimo dokumentų tikrinimą ir vertinimą, atnaujinimo projektų atitikties Sąjungos ir nacionalinei teisei vertinimą, paramos subsidijomis teikimą, valstybės pagalbos tikrinimą ir registravimą.

Vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai

Su finansine priemone susiję vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai yra nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 6 straipsnyje.

Trukmė

Finansinės priemonės skolinimo laikotarpis nustatomas siekiant užtikrinti, kad programos įnašas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnyje, būtų panaudotas galutiniams naudos gavėjams išmokant paskas ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Skolinimas ir rizikos pasidalijimas finansų tarpininko lygmeniu (interesų suderinimas)

Vadovaujančiosios institucijos ir finansų tarpininko interesai suderinami šiais būdais:

— taikant su veiklos rezultatais susijusius mokesčius, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsniuose;

— finansų tarpininkas, vadovaudamasis vietos rinkos sąlygomis, privalo savo lėšomis finansuoti bent 15 % visos galutiniams naudos gavėjams teikiamos paskolos finansavimo įsipareigojimo sumos (tai leidžia nustatyti rizikos pasidalijimo normą);

— nuostoliai ir susigrąžintos sumos daro poveikį pro rata finansų tarpininko ir vadovaujančiosios institucijos atitinkamiems įsipareigojimams.

Reikalavimus atitinkantys finansų tarpininkai

Valstybėje narėje įsteigti viešojo ir privačiojo sektorių subjektai, kuriems pagal įstatymus leidžiama teikti atnaujinimo paskolas patalpų savininkams ir įmonėms, vykdančioms veiklą ir nuosavybės teise valdančioms patalpas programos, kuria prisidedama prie finansinės priemonės, jurisdikcijai priklausančiose srityse. Tokie subjektai yra finansų įstaigos ir atitinkamai mikrofinansų įstaigos arba bet kuri kita įstaiga, kuriai pagal įstatymus leidžiama teikti paskolas.

Galutinių naudos gavėjų tinkamumas

Galutiniai naudos gavėjai atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės, susijusio prioriteto ir finansavimo sutarties reikalavimus.

Galutiniai naudos gavėjai yra fiziniai arba juridiniai asmenys arba laisvųjų profesijų atstovai (vykdantys ekonominę veiklą), taip pat administratoriai arba kiti teisės subjektai, vykdantys veiklą savininkų, kuriems priklauso patalpos (butas arba atskiras namų ūkis), vardu ir jų naudai ir įgyvendinantys energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo skatinimo priemones, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 reikalavimus ir programos paramos skyrimo kriterijus.

Vadovaujantis su programa susijusiomis tinkamumo taisyklėmis, taip pat nacionalinėmis ir Sąjungos taisyklėmis, toliau pateiktuose pavyzdžiuose nurodyti darbai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus:

— techninė parama projekto daliai, susijusiai su energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo skatinimo priemonėmis, parengti;

— projekto dalies, susijusios su energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo skatinimo priemonėmis, įgyvendinimo išlaidos;

— šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų kapitalinis remontas arba pakeitimas;

— šilumos punkto arba katilinės (atskirų katilų), taip pat karšto vandens paruošimo sistemų pakeitimas arba remontas;

— stovų balansinių vožtuvų sumontavimas;

— vamzdžių šiluminės izoliacijos gerinimas;

— vamzdžių ir šilumos įrenginių pakeitimas;

— individualios šilumos apskaitos sistemos įrengimas ir termostatinių vožtuvų sumontavimas butuose;

— karšto vandens sistemos vamzdžių ir įrenginių pakeitimas arba remontas;

— ventiliacijos sistemų pakeitimas arba remontas;

— langų ir namo durų pakeitimas;

— stogo izoliacija, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (neįeina patalpų palėpėje statyba);

— fasadų izoliacija;

— rūsio lubų izoliacija;

— alternatyvių energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) sistemų įrengimas;

— liftų kapitalinis remontas arba pakeitimas liftais, kurių energijos vartojimo efektyvumas yra didesnis;

— pastato bendro naudojimo inžinerinių sistemų (kanalizacijos sistemos, elektros instaliacijos, priešgaisrinės apsaugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdžių ir įrenginių ventiliacijos sistemos) pakeitimas arba remontas.

Kai paskola yra teikiama galutiniams naudos gavėjams ir (arba) savininkams, kurie vykdo ekonominę veiklą kaip teisės subjektai (pavyzdžiui, laisvųjų profesijų atstovai), galutiniams naudos gavėjams yra taikomi toliau nurodyti tinkamumo kriterijai. Paskolos sutarties pasirašymo dieną tenkinami šie tinkamumo finansuoti kriterijai:

a)  įmonė yra labai maža, maža ir vidutinė įmonė (MVĮ (įskaitant savarankiškus verslininkus ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB;

b)  įmonė nėra MVĮ, vykdanti veiklą de minimis Reglamento 1 straipsnio a–f punktuose nustatytuose sektoriuose;

c)  įmonė nepriklauso vienam arba keliems užribio sektoriams (2);

d)  įmonė nėra sunkumų turinti įmonė, kaip apibrėžta valstybės pagalbos taisyklėse;

e)  atlikus patikras pagal finansų tarpininko vidaus gaires ir standartinę paskolų politiką nenustatyta, kad įmonė yra padariusi pažeidimų arba nevykdo įsipareigojimų, susijusių su bet kuria kita finansų tarpininko arba kitos finansų įstaigos suteikta paskola arba nuoma.

Be to, tuo metu, kai investuojama ir kai grąžinama paskola, galutiniai naudos gavėjai turi registruotą verslo vietą valstybėje narėje, o ekonominė veikla, kuriai buvo išmokėta paskola, yra vykdoma atitinkamoje ESIF programos valstybėje narėje ir regione ir (arba) jurisdikcijoje.

Galutiniams naudos gavėjams skirto produkto ypatybės

Finansų tarpininkas teikia galutiniams naudos gavėjams naujas paskolas, kuriomis prisidedama prie programos tikslo įgyvendinimo ir kurios yra bendrai finansuojamos programos lėšomis pagal atnaujinimo paskolą, be galimybės refinansuoti esamas paskolas. Jų sąlygos yra grindžiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnyje nurodyto ex ante vertinimo rezultatais.

Atnaujinimo paskolos grąžinimo laikotarpis yra 20 metų.

Didžiausia kiekvienos atnaujinimo paskolos suma yra nustatoma remiantis programos įnašą į finansinę priemonę pagrindžiančio ex ante vertinimo rezultatais, taip pat ji yra nustatoma vadovaujančiosios institucijos, fondų fondo ir finansų tarpininko finansavimo sutartyje. Didžiausia vienos paskolos vienam namų ūkiui suma neviršija 75 000  EUR. Paskolų pastatų administratoriui suma apskaičiuojama sudėjus atskiriems pastato namų ūkiams skiriamų paskolų sumas.

Pagal finansinę priemonę gali būti reikalaujama, kad galutiniai naudos gavėjai arba galutinių naudos gavėjų vardu veiklą vykdantys bendro turto administratoriai prisidėtų „nuosavomis lėšomis“.

Atnaujinimo paskolai yra taikoma nustatyta metinė palūkanų norma ir reguliarus išsimokamasis grąžinimas. Finansų tarpininko lėšų daliai taikoma palūkanų norma yra nustatoma remiantis rinkos sąlygomis. Atitinkamai reikalavimus atitinkančiai portfelio paskolai taikoma palūkanų norma yra sumažinama dalimi, kuri yra proporcinga programos viešojo įnašo, skirto galutiniams naudos gavėjams, dydžiui.

Palūkanų normos subsidija, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 7 dalyje, gali būti skiriama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams arba pažeidžiamiems namų ūkiams (3). Didžiausia palūkanų normos subsidija atitinka palūkanų normos, taikomos finansų tarpininko įnašui į kiekvieną paskolą, sumą, kurią turi sumokėti mažas pajamas gaunantys namų ūkiai arba pažeidžiami namų ūkiai.

Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 7 dalį, į finansinę priemonę gali būti įtrauktos tam tikros su technine parama susijusios išlaidos. Parama turi būti skiriama tik projektui rengti (parengiamosioms studijoms ir pagalbai, skirtai pasirengti investuoti, kol nepriimtas sprendimas dėl investavimo). Šios techninės paramos yra tinkamos finansuoti tik jei atnaujinimo paskolą pasirašo finansų tarpininkas ir galutiniai naudos gavėjai, neatsižvelgiant į tai, koks subjektas teikia šias paslaugas (pavyzdžiui, neatsižvelgiant į tai, ar tokias paslaugas teikia finansų tarpininkas, ar kitas subjektas).

Ataskaitų teikimas ir siektini rezultatai

Finansų tarpininkai bent kas ketvirtį vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui teikia standartinės formos ir apimties informaciją.

Ataskaitoje nurodomi visi susiję aspektai, kad vadovaujančioji institucija galėtų įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio reikalavimus.

Be to, valstybės narės vykdo savo prievolę teikti ataskaitas pagal de minimis Reglamentą.

Rodikliai turi būti suderinti su ESIF programos, pagal kurią yra finansuojama finansinė priemonė, atitinkamo prioriteto konkrečiais tikslais ir turi būti pagrįsti numatomais ex ante vertinimo rezultatais. Su atnaujinimo paskola susiję rodikliai vertinami ir pateikiami ataskaitoje bent kas ketvirtį, taip pat jie yra suderinami bent su reglamento reikalavimais. Be bendrųjų ESIF programos prioritetinės krypties rodiklių (aukštesnės energijos vartojimo efektyvumo klasės namų ūkių skaičius, įvertintas metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ir pan.), kiti rodikliai yra:

paskolų skaičius ir lėšų suma;

atnaujinti daugiabučiai namai (kvadratiniais metrais);

atnaujinti butai pastatuose (kvadratiniais metrais);

negrąžintos paskolos (skaičius ir lėšų sumos);

grąžintos lėšos ir pajamos;

techninės paramos subsidijų skaičius ir lėšų sumos;

palūkanų normos subsidijų skaičius ir lėšų sumos.

Programos įnašo ekonominės naudos vertinimas

Finansų tarpininkas, atsižvelgdamas į palankias atnaujinimo paskolos finansavimo ir rizikos pasidalijimo sąlygas, sumažina visą galiojančią palūkanų normą (ir sušvelnina įkeičiamo turto politiką, jei tinkama), taikomą galutiniams naudos gavėjams pagal kiekvieną į portfelį įtrauktą reikalavimus atitinkančią paskolą.

Visas programos viešojo įnašo į priemonę finansinis pranašumas yra perduodamas galutiniams naudos gavėjams, sumažinant palūkanų normą. Finansų tarpininkas vykdo stebėseną ir teikia ataskaitas dėl galutiniams naudos gavėjams apskaičiuoto BSE, kaip nurodyta valstybės pagalbos skiltyje. Šis principas nustatomas vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo ir finansų tarpininko finansavimo sutartyje.

(1)   2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1).

(2)   Toliau nurodyti ekonomikos sektoriai yra kartu vadinami uždraustaisiais sektoriais: a)  neteisėta ekonominė veikla. Bet kokia gamyba, prekyba ar kitokia veikla, kuri yra neteisėta pagal šalies jurisdikcijai priklausančius įstatymus arba taisykles, taikomus tokiai gamybai, prekybai arba veiklai; b)  tabakas ir distiliuoti alkoholiniai gėrimai. Tabako ir distiliuotų alkoholinių gėrimų, taip pat su jais susijusių produktų gamyba ir prekyba jais; c)  ginklų ir amunicijos gamyba ir prekyba jais. Ginklų ir bet kokios amunicijos gamybos ir prekybos jais finansavimas. Šis apribojimas netaikomas, jei tokia veikla yra vykdoma įgyvendinant aiškią Europos Sąjungos politiką arba prisideda prie jos įgyvendinimo; d)  lošimo namai. Lošimo namai ir lygiavertės įmonės; e)  IT sektoriaus apribojimai. Moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su elektroninių duomenų programomis arba sprendimais, kuriais: i) konkrečiai siekiama: a) remti bet kokią veiklą, kuri priklauso nurodytiems uždraustiesiems sektoriams, b) teikti internetinių lošimų ir internetinių lošimo namų paslaugas arba c) platinti pornografiją, arba kuriais: ii) siekiama sudaryti sąlygas neteisėtai: a) prisijungti prie elektroninių duomenų tinklų arba b) parsisiųsdinti elektroninius duomenis; f)  gyvybės mokslų sektoriaus apribojimai. Kai parama yra skiriama tam, kad būtų finansuojami moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su: i) žmonių klonavimu mokslinių tyrimų arba terapiniais tikslais arba ii) genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

(3)   2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendime 2012/21/ES jie yra apibrėžti kaip socialiai remtini arba pažeidžiami asmenys, kurie dėl lėšų trūkumo negali susirasti būsto rinkos sąlygomis.

Finansinės priemonės struktūra

Bendro investavimo priemone investuojama į MVĮ nuosavą kapitalą, naudojant ESIF programos įnašus, finansų tarpininko nuosavas lėšas ir pasitelkiant privačiojo sektoriaus jungtinius investuotojus.

Finansų tarpininkas yra privatus subjektas, priimantis visus investavimo ir pardavimo sprendimus stropiai ir sąžiningai kaip profesionalus valdytojas. Finansų tarpininkas yra ekonomiškai ir teisiškai nepriklausomas nuo vadovaujančiosios institucijos ir fondų fondo.

Privačiojo sektoriaus jungtiniai investuotojai yra privačios įstaigos, teisiškai nepriklausomos nuo finansų tarpininko.

Bendro investavimo priemonė teikiama naudoti įgyvendinant veiksmą, esantį iš ESI fondų finansuojamoje programoje apibrėžtos ir atliekant ex ante vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį, nurodytos prioritetinės krypties dalimi.

Priemonės tikslai

Priemonės tikslai yra:

1)  dėl kiekvieno atskiro sandorio su jungtiniais investuotojais sudarant bendro investavimo sutartis (partnerystės požiūris) investuoti į MVĮ parengiamajame, veiklos pradžios ir plėtros etapuose arba investuoti į naujų projektų įgyvendinimą, patekimą į naujas rinkas arba naujas esamų įmonių veiklos kryptis. Tokios investicijos vykdomos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014 (1);

2)  teikti daugiau kapitalo siekiant padidinti MVĮ investicijų apimtį.

Tikslai yra susiję su toliau išdėstytomis sąlygomis.

ESIF programos įnašas į bendro investavimo priemonę neišstumia kitų viešojo arba privačiojo sektoriaus investuotojų skiriamo finansavimo.

Bendro investavimo priemonės sumos ir normos nustatomos taip, kad būtų pašalintas nuosavo kapitalo trūkumas, nustatytas atliekant finansinės priemonės ex ante vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį.

Bendro investavimo priemonei lėšos skiriamos pagal ESIF programą siekiant sukurti investicijų į MVĮ portfelį. Bendro investavimo priemonė dėl kiekvieno sandorio atskirai įtraukiama į procesą kartu su finansų tarpininku ir jungtiniais investuotojais.

Jei parama teikiama per fondų fondą, fondų fondas ESIF programos įnašą perveda už bendro investavimo priemonę atsakingam finansų tarpininkui.

Be ESIF programos įnašo, fondų fondas gali skirti savo lėšų. Jei fondų fondo skiriamos lėšos yra valstybės lėšos, taikomos valstybės pagalbos taisyklės. Kai fondų fondo lėšos derinamos su kitomis valstybės lėšomis, taikomas Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnis.

Valstybės pagalba

Bendro investavimo priemonė įgyvendinama kaip priemonė, susijusi su valstybės pagalba. Ji laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas ad hoc pranešimo reikalavimas, jei tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnyje nustatytos suderinamumo sąlygos.

Valstybės pagalbos buvimas vertinamas fondų fondo, finansų tarpininko, privačiojo sektoriaus investuotojų ir galutinių naudos gavėjų lygmenimis.

Visų pirma, kiekvienu atskiru atveju bendra privataus dalyvavimo norma MVĮ lygmeniu siekia bent šias ribas:

a)  10 % – rizikos finansų, suteiktų tinkamoms finansuoti įmonėms prieš jų pirmą komercinį pardavimą bet kurioje rinkoje, atveju;

b)  40 % – rizikos finansų, suteiktų tinkamoms finansuoti įmonėms, veikiančioms bet kurioje rinkoje mažiau nei septynerius metus, po jų pirmo komercinio pardavimo, atveju;

c)  60 % – rizikos finansų, suteiktų tinkamoms finansuoti įmonėms, kurioms reikia pradinių rizikos finansų investicijų, pagal verslo planą, parengtą siekiant patekti į naują produktų ar geografinę rinką, viršijančių 50 % jų vidutinės metinės apyvartos ankstesniais penkeriais metais, atveju, arba suteiktų paskesnėms investicijoms į tinkamas finansuoti įmones praėjus septyneriems metams po jų pirmo komercinio pardavimo atveju.

Privačiu dalyvavimu šiuo atveju yra laikomos privačiojo sektoriaus subjektų suteiktos investicijos.

Taikant bendro investavimo priemonę pagalba yra leistina galutinių naudos gavėjų lygmeniu, jei:

a)  leidžiama teikti pagalbą privačiojo sektoriaus jungtiniams investuotojams;

b)  finansų tarpininkas valdomas komerciniu pagrindu ir jo finansavimo sprendimai yra nepriklausomi ir pagrįsti pelno siekiu;

c)  neviršijama Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 10 dalyje nustatyta viršutinė privataus dalyvavimo riba.

Išlaidos, susijusios su investicinių projektų plėtojimu (išsamaus patikrinimo ir galutinių naudos gavėjų stebėjimo), padengiamos bendro investavimo priemonę valdančio finansų tarpininko valdymo išlaidomis ir mokesčiais.

Iš EŽŪFKP remiamai veiklai taikomos bendrosios valstybės pagalbos taisyklės.

Investicijų politika

a)  Vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo mokėjimas bendro investavimo priemonei Po to, kai vadovaujančioji institucija arba fondų fondas ir finansų tarpininkas pasirašo finansavimo sutartį, atitinkama vadovaujančioji institucija arba fondų fondas perveda programos įnašus bendro investavimo priemonei. Pervedama suma patenkina poreikius, susijusius su investicijomis ir valdymo išlaidomis bei mokesčiais. Pervedama dalimis.Tikslinė investicijų apimtis patvirtinama atliekant ex ante vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį.Bendro investavimo priemonės investicijų politika apima aiškią pasitraukimo strategiją. Ši strategija aprašoma finansavimo sutartyje. b)  Bendro investavimo priemonės mokėjimai tinkamoms finansuoti MVĮ Taikant bendro investavimo priemonę per iš anksto nustatytą ribotos trukmės laikotarpį, bendrai investuojama su finansų tarpininku ir kitais privačiojo sektoriaus investuotojais.Atrinktas finansų tarpininkas kiekvienu atskiru atveju pritraukia bent 1 % papildomų finansų tarpininko arba su finansų tarpininku susijusios priemonės lėšų, kad būtų suderinti interesai, taip pat jungtinių investuotojų, t. y. privačiojo sektoriaus investuotojų, lėšų.Investiciniai sprendimai grindžiami pelno siekiu. Kad investicijos būtų laikomos pagrįstomis pelno siekiu, jos turi tenkinti šias sąlygas: i)  finansų tarpininkas yra įsisteigęs pagal taikomus teisės aktus ir taiko išsamaus patikrinimo procedūrą, kuria užtikrinama komerciškai pagrįsta investicijų politika, be kita ko, apimanti tinkamą rizikos išskaidymo politiką, kuria siekiama užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir veiksmingumą garantuojantį mastą, susijusį su jo investicijų portfelio dydžiu ir teritorine aprėptimi; ii)  investicijos į tinkamas finansuoti MVĮ yra pagrįstos perspektyviu verslo planu, kuriame pateikiama išsami informacija apie produktą, pardavimą bei pelningumo pokyčius ir kuriame ex ante nustatytas investicijų perspektyvumas; iii)  kiekvienai investicijai parengta aiški ir reali pasitraukimo strategija. Finansų tarpininkas vykdo nuoseklią investicijų politiką, kuri atitinka sektoriui taikomus standartus ir dera su vadovaujančiosios institucijos finansiniais interesais ir politikos uždaviniais. c)  Jungtinių investuotojų mokėjimai tinkamoms finansuoti MVĮ Finansų tarpininkas nustato, patikrina ir įvertina galimas bendras investicijas į galutinius naudos gavėjus, taip pat visus jungtinius investuotojus. Finansų tarpininkas dėl kiekvieno sandorio atskirai atlieka išsamų patikrinimą. Atliekant išsamų patikrinimą įvertinami pagrindiniai aspektai, kaip antai verslo planas, investicijų perspektyvumas ir pasitraukimo strategija. Verslo plane pateikiama išsami informacija apie produktą, pardavimą ir pelningumo pokyčius.Tinkamų finansuoti įmonių privataus dalyvavimo norma turi pasiekti Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnyje nustatytą mažiausią ribą.Finansų tarpininko ir jungtinių investuotojų bendro investavimo sutartyje nustatomos investavimo į galutinius naudos gavėjus sąlygos ir ji atitinka Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 821/2014 (2) 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, jei tas straipsnis taikomas.

Fondo įnašas į finansinę priemonę: suma ir norma (išsamūs duomenys apie produktą)

Taikant bendro investavimo priemonę suteikiama kapitalo nebiržinėms MVĮ, tenkinančioms bent vieną iš šių sąlygų:

a)  MVĮ nevykdo veiklos jokioje rinkoje;

b)  MVĮ vykdo veiklą bet kurioje rinkoje mažiau nei septynerius metus nuo savo pirmo komercinio pardavimo;

c)  MVĮ reikia pradinės rizikos finansų investicijos, kuri, remiantis verslo planu, parengtu siekiant patekti į naują produkto ar geografinę rinką, yra didesnė nei 50 % jų vidutinės metinės apyvartos per ankstesnius penkerius metus;

d)  MVĮ reikia paskesnių investicijų į tinkamas finansuoti įmones, be kita ko, praėjus septyneriems metams nuo pirmojo komercinio pardavimo.

Kiekvieno sandorio bendro investavimo suma ir norma nustatoma atsižvelgiant bent į vieną iš šių veiksnių:

a)  bendro investavimo priemonės dydį ir dėmesio centrą;

b)  jungtinių investuotojų dalyvavimą;

c)  numatomą bendro investavimo priemonės skatinamąjį poveikį; tai, kad neviršijama Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 10 dalyje nustatytų ribų.

Bendro investavimo priemonei per finansavimo sutartyje nustatytą investavimo laikotarpį grąžintos sumos iš investicijų pakartotinai panaudojamos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniuose.

Atlygis privačiojo sektoriaus investuotojams pirmumo tvarka, siekiant tik nelygiai pasidalyti pelną, nustatomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 13 dalies b punktą.

Programos įnašas į finansinę priemonę (veikla)

Pagrindinį bendro investavimo priemonės finansuojamų sandorių portfelį sudaro investicijos galutinių naudos gavėjų naudai.

Tinkamumo įtraukti į portfelį kriterijai nustatomi pagal Sąjungos teisę, ESIF programą, nacionalines tinkamumo finansuoti taisykles ir kartu su finansų tarpininku. Finansų tarpininkas pagrįstai įvertina portfelio rizikos profilį.

Bendros investicijos į galutinius naudos gavėjus vykdomos nustatytą laikotarpį iki pasitraukimo, laikantis investicijų politikos.

Vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai

Su finansine priemone susiję vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai yra nustatyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 (3) 6 straipsnyje.

Likviduojant bendro investavimo priemonę finansų tarpininkas atlieka išsamų reikalavimų bendro investavimo priemonei rizikos vertinimą ir užtikrina, kad sąlyginio deponavimo sąskaitose būtų pakankamai lėšų tokiems reikalavimams patenkinti.

Trukmė

Bendro investavimo priemonės orientacinė trukmė – dešimt metų, ji gali būti pratęsta pritarus vadovaujančiai institucijai.

Finansinės priemonės investavimo laikotarpis nustatomas siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnyje nurodytas programos įnašas būtų panaudotas galutiniams naudos gavėjams teikiant investicijas ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos, padarytos po 2020 m. gruodžio 31 d., tikrinamos, ar atitinka po tos datos įsigaliojusias valstybės pagalbos taisykles.

Investavimas ir rizikos pasidalijimas finansų tarpininko lygmeniu (interesų suderinimas)

Vadovaujančiosios institucijos ir finansų tarpininko interesų suderinimo būdai:

— su veiklos rezultatais susiję mokesčiai, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsniuose;

— finansų tarpininkui skiriamas atlygis, kuris atitinka tuo metu panašiomis aplinkybėmis skiriamą rinkos standartus atitinkantį atlygį, įskaitant teisę į pelno dalį, jei yra;

— privačiojo sektoriaus jungtinių investuotojų skiriamas bendras finansavimas, kuris yra mažiausio lygio pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 10 dalį;

— finansų tarpininko iš nuosavų lėšų skiriamas ne mažesnis kaip 1 % kiekvieno sandorio bendras finansavimas tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos bendro investavimo priemonei; papildomam finansų tarpininko skiriamam bendram investavimui taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir bendro investavimo priemonei;

— kitų jungtinių investuotojų skiriamas bendras finansavimas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos bendro investavimo priemonei, išskyrus atvejus, kai atliekant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą ex ante vertinimą nustatoma, kad pelnas tarp viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų bus pasidalytas nelygiai. Tokia tvarka atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 13 dalies b punkto nuostatas;

— finansų tarpininkas nevykdo investicinės veiklos pagal naują investavimo priemonę, skirtą to paties tipo galutiniams naudos gavėjams, iki tol, kol investuojama 75 % įsipareigotų skirti bendro investavimo priemonės lėšų ir įsipareigojama investuoti likusius 25 %, arba iki bendro investavimo priemonės investavimo laikotarpio pabaigos, jei šis terminas ankstesnis.

Procedūros, kuriomis siekiama išvengti finansų tarpininko, jungtinių investuotojų ir subjektų, į kuriuos investuojama, interesų konflikto, nustatomos prieš atrinktam finansų tarpininkui pradedant investuoti į galutinį naudos gavėją.

Reikalavimus atitinkantis finansų tarpininkas ir jungtiniai investuotojai

Atrinktas finansų tarpininkas (bendro investavimo priemonės fondo valdytojas) yra privačiojo sektoriaus subjektas, įsteigtas valstybėse narėse tarptautiniu, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Toks subjektas yra teisiškai įgaliotas teikti nuosavą kapitalą valstybėse narėse įsisteigusioms įmonėms, pvz., tai gali būti finansų įstaigos arba bet kuri kita institucija, įgaliota teikti finansines priemones.

Privačiais subjektais laikomi privatūs juridiniai asmenys, priklausantys privačiojo arba viešojo sektoriaus investuotojams, investuojantiems savo rizika ir iš nuosavų lėšų.

Vadovaujančioji institucija ir fondų fondas, atrinkdami finansų tarpininkus, laikosi Sąjungos teisės. Finansų tarpininkų atranka yra atvira, skaidri ir nediskriminacinė. Atrenkant finansų tarpininkus nustatoma tinkama rizikos pasidalijimo tvarka, kai atlygis skiriamas pirmumo tvarka, ir nustatoma galima teisė į pelno dalį.

Finansų tarpininkas per atranką nurodo jungtinių investuotojų vertinimo sąlygas ir kriterijus. Jie turi būti suprantami ir prieinami potencialiems jungtiniams investuotojams. Finansų tarpininkas įrodo, kad jungtinius investuotojus randa ir su jais investuotoja jų nediskriminuodamas. Jungtinių investuotojų vertinimas gali būti kontroliuojamas ex post. Finansų tarpininkai valdomi komerciniu pagrindu. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 15 dalyje nustatytos sąlygos.

Bendro investavimo priemone siekiama sutelkti geriausią praktiką taikančius jungtinius investuotojus. Jungtiniai investuotojai yra ilgalaikiai, nuosavas lėšas investuojantys privačiojo sektoriaus investuotojai, įskaitant rizikos kapitalo fondus, neformalius investuotojus, pasiturinčius asmenis, šeimos įmones arba bendroves, turinčias patvirtintos praktinės patirties ir veiklos pajėgumų.

Jungtiniais investuotojais laikomi bet kurie investuotojai, kurie, kaip pagrįstai nustatė finansų tarpininkas, yra investuotojai, veikiantys rinkos ekonomikos investuotojo principą laisvosios rinkos ekonomikoje atitinkančiomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į jų teisinį pobūdį ir nuosavybę.

Jungtiniai investuotojai ir finansų tarpininkas yra nepriklausomi nuo galutinių investicijų gavėjų, išskyrus atvejus, kai vykdomos paskesnės investicijos į galutinius naudos gavėjus, kurie jau naudojasi bendro investavimo priemone.

Galutinių naudos gavėjų tinkamumas

Galutiniai naudos gavėjai atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės, susijusios ESIF programos ir finansavimo sutarties reikalavimus ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas. Investavimo sutarties pasirašymo dieną galutiniai naudos gavėjai atitinka šiuos tinkamumo finansuoti kriterijus:

a)  jie yra labai maža, maža ar vidutinė įmonė (MVĮ (įskaitant savarankiškus verslininkus ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis)), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (4);

b)  jie nėra išskirti iš taikymo srities pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 2–5 dalis;

c)  jie nepriklauso vienam arba keliems sektoriams, kuriems taikomi apribojimai (5);

d)  jie nėra sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 dalyje;

e)  atlikus patikras pagal finansų tarpininko vidaus gaires ir standartinę paskolų politiką nenustatyta, kad jie nevykdo įsipareigojimų, susijusių su bet kuria kita finansų tarpininko arba kitos finansų įstaigos suteikta paskola arba nuoma;

f)  jie yra įsisteigę ir vykdo veiklą atitinkamame ESIF programos regione ir (arba) jurisdikcijoje;

g)  dėl priežasčių, susijusių su valstybės pagalba, neinvestuojama į biržines bendroves (taikant šią priemonę, į alternatyvios prekybos platformos sąrašą įtrauktos MVĮ nelaikomos biržinėmis bendrovėmis);

h)  jie negauna investicijų, kaip kapitalo pakeitimo (įskaitant vadovybės vykdomą kontrolinio akcijų paketo išpirkimą arba supirkimą);

i)  jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (6) 10 ir 11 straipsnių nuostatas, jei jie yra žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veikiančios MVĮ.

Galutiniams naudos gavėjams skirto produkto ypatybės

Bendro investavimo priemonės suma ir normos dera su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 2 dalyje nurodyto ex ante vertinimo rezultatais ir atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatas.

Finansų tarpininkas investuoja į MVĮ nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo investicijų forma, šios investicijos bendrai finansuojamos iš programos viešojo įnašo, finansų tarpininko nuosavų įnašų ir jungtinių investuotojų įnašų (privatus įnašas gali būti naudojamas bendram ESI fondų finansavimui kaip programos privatus įnašas) pagal finansų tarpininko ir jungtinių investuotojų pasirašytą bendro investavimo sutartį. Tokios bendro investavimo priemonės investicijos padeda siekti ESIF programos tikslo.

Bendra investicijų iš viešojo ir privačiojo sektoriaus išteklių suma (t. y. vieno ar kelių investavimo etapų, įskaitant paskesnes investicijas) neviršija 15 000 000 EUR vienam tinkamam finansuoti galutiniam naudos gavėjui, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 21 straipsnio 9 dalyje. Bendra investicijų suma vienam tinkamam finansuoti galutiniam naudos gavėjui patikrinama įtraukiant rizikos finansų investicijas, suteiktas pagal kitas rizikos finansų priemones.

Ataskaitų teikimas ir siektini rezultatai

Finansų tarpininkas bent kas ketvirtį vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui teikia standartinės formos ir apimties informaciją.

Ataskaitoje nurodomi visi susiję aspektai, kad vadovaujančioji institucija galėtų įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio reikalavimus.

Be to, valstybės narės vykdo savo atskaitomybės ir skaidrumo prievoles pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014.

Rodikliai yra suderinami su ESIF programos, pagal kurią yra finansuojama finansinė priemonė, atitinkamo prioriteto konkrečiais tikslais ir yra pagrįsti ex ante vertinime nurodytais numatomais rezultatais. Taikant bendro investavimo priemonę jie įvertinami ir pateikiami ataskaitoje bent kas ketvirtį, taip pat jie yra suderinami bent su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 reikalavimais. Be bendrųjų ESIF programos prioritetinės krypties rodiklių, kiti rodikliai yra:

a)  į MVĮ investuotoja suma (paskirstyta);

b)  finansuotų MVĮ skaičius;

c)  finansuotų investicijų vertė;

d)  pelnas arba nuostolis iš investicijų (jei taikoma);

e)  darbuotojų skaičius remiamoje MVĮ investavimo metu ir darbuotojų skaičius pasitraukimo metu.

Programos įnašo ekonominės naudos vertinimas

Programos viešojo įnašo į priemonę finansinė parama yra perduodama galutiniams naudos gavėjams. Šis principas nustatomas vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo ir finansų tarpininko sudarytoje finansavimo sutartyje.

(1)   2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(2)   2014 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 821/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų dėl išsamios programų įnašų pervedimo ir valdymo tvarkos, finansinių priemonių ataskaitų teikimo, veiksmams skirtų informavimo ir komunikacijos priemonių techninių charakteristikų ir duomenų įrašymo ir saugojimo sistemos taikymo taisyklės (OL L 223, 2014 7 29, p. 7).

(3)   2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (OL L 138, 2014 5 13, p. 5).

(4)   2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(5)   Toliau nurodyti ekonomikos sektoriai yra kartu vadinami sektoriais, kuriems taikomi apribojimai: a)  neteisėta ekonominė veikla. Bet kokia gamyba, prekyba ar kitokia veikla, kuri yra neteisėta pagal šalies jurisdikcijai priklausančius įstatymus arba taisykles, taikomus tokiai gamybai, prekybai arba veiklai; b)  tabakas ir distiliuoti alkoholiniai gėrimai. Tabako ir distiliuotų alkoholinių gėrimų, taip pat su jais susijusių produktų gamyba ir prekyba jais; c)  ginklų ir šaudmenų gamyba ir prekyba jais. Bet kokių ginklų ir šaudmenų gamybos ir prekybos jais finansavimas. Šis apribojimas netaikomas, jei tokia veikla yra vykdoma įgyvendinant aiškią Europos Sąjungos politiką arba prisideda prie jos įgyvendinimo; d)  lošimo namai. Lošimo namai ir lygiavertės įmonės; e)  IT sektoriaus apribojimai. Moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su elektroninių duomenų programomis arba sprendimais, kuriais: i) konkrečiai siekiama: a) remti bet kokią veiklą, kuri priklauso a–d punktuose nurodytiems sektoriams, kuriems taikomi apribojimai, b) teikti internetinių lošimų ir internetinių lošimo namų paslaugas arba c) platinti pornografiją, arba kuriais: ii) siekiama sudaryti sąlygas neteisėtai: a) prisijungti prie elektroninių duomenų tinklų arba b) atsisiųsti elektroninius duomenis; f)  gyvybės mokslų sektoriaus apribojimai. Kai parama yra skiriama tam, kad būtų finansuojami moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su: i) žmonių klonavimu mokslinių tyrimų arba terapiniais tikslais arba ii) genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

(6)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

Finansinės priemonės struktūra

Miestų plėtros fondas (toliau – MPF) yra paskolų fondas, kurį sukuria ir valdo finansų tarpininkas, kad iš programos, finansų tarpininko ir jungtinių investuotojų įnašų būtų finansuojamos naujai sukurtos paskolos miestų plėtros projektams.

MPF teikiamas naudoti įgyvendinant veiksmą, esantį iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) bendrai finansuojamoje programoje apibrėžtos ir atliekant ex ante vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, nurodytos prioritetinės krypties dalimi.

Priemonės tikslas

Priemonės tikslai yra:

1)  derinti ESIF programos, finansų tarpininko ir jungtinių investuotojų lėšas miestų plėtros projektų finansavimui remti;

2)  miestų plėtros projektams, vykdomiems remiamose vietovėse, kurios patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje nurodytos kaip remtinos nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, suteikti galimybę lengviau gauti finansavimą lengvatinėmis sąlygomis. Tokios investicijos vykdomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014;

Tikslai yra susiję su toliau išdėstytomis sąlygomis.

MPF priemonė yra intervencinių veiksmų, numatytų pagal integruotą požiūrį į tvarios miestų plėtros strategiją, įgyvendinimo dalis.

ESIF programos įnašas finansų tarpininkui neišstumia kitų privačiojo arba viešojo sektoriaus investuotojų skiriamo finansavimo.

Pagal ESIF programą skiriamas finansavimas finansų tarpininkui, kad būtų sukurtas paskolų miestų plėtros projektams portfelis. Pagal programą taip pat padengiama dalis šio portfelio MPF paskolų nuostolių ir įsipareigojimų nevykdymo nuostolių, pajamų ir susigrąžintų sumų kiekvieną paskolą vertinant atskirai.

Bendras ESIF programos finansavimas skiriamas vienu iš šių būdų: vadovaujančiosios institucijos skiriamu programos įnašu, finansų tarpininko įnašu ir jungtinių investuotojų įnašais, skiriamais bendro investavimo į fondą, bendro investavimo per paskolas į miestų plėtros projektus ir kitų jungtinių investuotojų bendro investavimo lygmenimis.

Jei parama teikiama per fondų fondą, fondų fondas ESIF programos įnašą perveda finansų tarpininkui.

Be ESIF programos įnašo, fondų fondas gali skirti savo lėšų – jos yra derinamos su finansų tarpininko lėšomis. Tokiu atveju fondų fondas prisiima dalį įnašų į paskolų portfelį rizikos pasidalijimo. Jei fondų fondo skiriamos lėšos yra valstybės lėšos arba suderintos su kitomis valstybės lėšomis, turi būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnis.

Miestų plėtros projektai

Miestų plėtros projektai yra intervencinių veiksmų, numatytų pagal integruotą požiūrį į tvarios miestų plėtros strategiją, įgyvendinimo dalis ir jie padeda siekti strategijoje nustatytų tikslų.

Be to, visiems miestų plėtros projektams turi būti būdingi toliau išvardyti parametrai.

Finansinis tvarumas:

— miestų plėtros projektai grindžiami verslo modeliu, numatant pinigų srautus ir orientuojantis į galimus privačiojo sektoriaus investuotojus;

— miestų plėtros projektai parengiami taip, kad duotų pajamų arba sumažintų išlaidas, kurių pakaktų iš MPF gautai paskolai grąžinti, ir suformuojami taip, kad bet kokia valstybės pagalba būtų minimali suma, kurios reikia, kad projektą būtų galima vykdyti ir nebūtų iškraipoma konkurencija. Projektų vidinė grąžos norma (VGN) nėra pakankama, kad būtų galima pritraukti finansavimo vien komerciniu pagrindu.

Strateginis suderinimas:

— miestų plėtros projektai įtraukiami į integruotą tvarios miestų plėtros strategiją ir turi galimybių pritraukti papildomo finansavimo iš kitų viešojo ar privačiojo sektoriaus investuotojų;

— miestų plėtros projektai atitinka pagal ESIF programą numatytus tikslus ir intervencinius veiksmus ir padeda siekti atitinkamų ESIF programos produkto rodiklių;

— miestų plėtros projektai vykdomi atitinkamame regione ir (arba) jurisdikcijoje ir padeda siekti ESIF programoje nustatytų tikslų (įskaitant kiekybinius rodiklius).

MPF gali remti šiuos investavimo prioritetus:

— investicijas į anglies dioksido kiekio mažinimo miesto teritorijose strategijas;

— investicijas, kuriomis siekiama užtikrinti atsparumą nelaimėms;

— investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos;

— miestų aplinkos gerinimo investicijas, įskaitant apleistų pramoninių miesto rajonų atgaivinimą ir oro taršos mažinimą;

— investicijas į tvarų judumą mieste;

— paramą investicijoms, susijusioms su savarankišku darbu ir įmonių steigimu;

— investicijas į valstybinių užimtumo tarnybų infrastruktūrą;

— investicijas į sveikatos priežiūros ir socialinius sektorius, ar tai būtų investicijos į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ar inovacines paslaugas, kuriomis prisidedama prie vietos plėtros ir prie perėjimo nuo institucinių prie bendruomenės pagrindu organizuojamų ir pirminių sveikatos priežiūros formų, taip pat investicijas į galimybių gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas didinimą;

— investicijas į fizinį ir ekonominį nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių atnaujinimą;

— investicijas į kultūros paveldo išsaugojimą, apsaugą, propagavimą ir plėtojimą;

— investicijas į aukštąjį mokslą, įskaitant bendradarbiavimą su įmonėmis;

— investicijas į IRT plėtrą.

Valstybės pagalba

Investicija laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas ad hoc pranešimo reikalavimas, jei ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnį.

Valstybės pagalbos buvimas vertinamas fondų fondo, finansų tarpininko, privačiojo sektoriaus investuotojų ir galutinių naudos gavėjų lygmenimis. Šiuo atžvilgiu finansų tarpininkas ir fondų fondas atitinka šias sąlygas:

a)  finansų tarpininko ir fondų fondo valdymo išlaidos ir mokesčiai atitinka tuo metu panašiomis aplinkybėmis skiriamą rinkos standartus atitinkantį atlygį – taip yra tuo atveju, kai pastarasis yra atrinktas paskelbus atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą arba jei atlygis atitinka Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsnių reikalavimus ir valstybė nesuteikia jokio kito pranašumo. Jei fondų fondas tik perveda ESIF įnašą finansų tarpininkui, jo misija yra susijusi su viešaisiais interesais, jis įgyvendindamas priemonę nevykdo komercinės veiklos ir bendrai neinvestuoja nuosavų lėšų, taigi nėra laikomas pagalbos gavėju, – tokių sąlygų pakanka, kad fondų fondas negautų kompensacijos permokos;

b)  privatus įnašas į kiekvieną miesto plėtros projektą nėra mažesnis kaip 30 % viso finansavimo, suteikto pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnio 6 dalį;

c)  MPF yra valdomas komerciniu pagrindu ir užtikrinama, kad finansavimo sprendimai būtų pagrįsti pelno siekiu.

Privačiu dalyvavimu šiuo atveju yra laikomos privačių subjektų suteiktos investicijos.

Miestų plėtros projektų išsamaus patikrinimo išlaidos padengiamos iš MPF valdančio finansų tarpininko valdymo išlaidų ir mokesčių.

Atlygis pirmumo tvarka (nelygios rizikos pasidalijimo susitarimų sąlygos) fondų fondui, finansų tarpininko įnašui ir jungtinių investuotojų įnašams fondo ir projektų lygmenimis paskolų forma (jei taikoma) nustatomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnio 8 dalies b ir c punktus, kaip išsamiau apibrėžta pagal kainodaros politiką.

Negalima taikyti nelygių sąlygų kitiems jungtiniams investuotojams projektų lygmeniu, nes jų įnašai neinvestuojami į paskolas ir už MPF ribų.

Skolinimo politika

a)  Vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo mokėjimas finansų tarpininkui Po to, kai vadovaujančioji institucija arba fondų fondas ir finansų tarpininkas pasirašo finansavimo sutartį, atitinkama vadovaujančioji institucija arba fondų fondas perveda programos viešuosius įnašus finansų tarpininkui, o jis juos įneša į specialų MPF. Lėšos pervedamos dalimis, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 41 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų.Siektina skolinamų lėšų suma ir palūkanų normos intervalas yra patvirtinami atliekant ex ante vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį ir į juos yra atsižvelgiama nustatant priemonės pobūdį (atnaujinamojo arba neatnaujinamojo pobūdžio priemonė). b)  Paskolų portfelio sukūrimas Reikalaujama, kad finansų tarpininkas be jau vykdomos su paskolomis susijusios veiklos per iš anksto nustatytą ribotos trukmės laikotarpį sukurtų reikalavimus atitinkančių paskolų miestų plėtros projektams portfelį, iš dalies finansuojamą iš pervestų programos lėšų, taikydamas finansavimo sutartyje suderintą rizikos pasidalijimo normą.Finansų tarpininkas vykdo nuoseklią skolinimo politiką, grindžiamą sutarta investavimo strategija, pagal kurią galima tinkamai valdyti paskolų portfelį; jis taip pat laikosi sektoriui taikomų standartų ir jo veiksmai dera su vadovaujančiosios institucijos finansiniais interesais ir politikos tikslais. Investavimo strategija apibrėžiama atsižvelgiant į integruotą tvarios miestų plėtros strategiją, tikslinę veiklą, tikslines geografines vietoves ir tinkamas finansuoti išlaidas.Finansų tarpininkas įprasta tvarka ir vadovaudamasis atitinkamoje finansavimo sutartyje nustatytais principais nustato, atrenka, išsamiai patikrina, pagrindžia dokumentais ir išmoka paskolas galutiniams naudos gavėjams.Kai miestų plėtros projektams paskolas teikia jungtiniai investuotojai, turėtų būtų pasirašyta finansų tarpininko ir jungtinių investuotojų, tiesiogiai teikiančių paskolą miesto plėtros projektui, bendro investavimo sutartis. Tokioje sutartyje nustatomos investavimo į galutinius naudos gavėjus sąlygos ir, jei taikoma, ji atitinka Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 821/2014 (1) 3 straipsnio 1 dalį. Tokioje bendro investavimo sutartyje nurodomos rizikos pasidalijimo sąlygos, jei tokių yra. c)  Finansinei priemonei grąžintų lėšų pakartotinis naudojimas Finansinei priemonei grąžintos lėšos pakartotinai naudojamos tai pačiai finansinei priemonei (atnaujinamosios tos pačios finansinės priemonės lėšos) arba yra grąžinamos vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui ir vėliau naudojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniais.Šis atnaujinamųjų lėšų metodas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniuose, yra nurodomas finansavimo sutartyje.Kai tos pačios finansinės priemonės lėšos yra atnaujinamos, sumos, kurios yra priskirtinos prie ESIF paramos ir kurios yra kompensuojamos ir (arba) grąžinamos finansų tarpininko iš paskolų galutiniams naudos gavėjams per nustatytą investavimo laikotarpį, iš esmės yra iš naujo naudojamos tai pačiai finansinei priemonei.Kitu atveju, jei vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui lėšos grąžinamos tiesiogiai, jos yra grąžinamos reguliariais mokėjimais ir apima: i) pagrindines grąžinamas sumas, ii) visus iš paskolų susigrąžintų sumų ir nuostolių atskaitymus ir iii) visus palūkanų normos mokėjimus. Šios lėšos turi būti naudojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 44 ir 45 straipsniais. d)  Nuostolių susigrąžinimas Finansų tarpininkas, vadovaudamasis vidaus gairėmis ir procedūromis, imasi lėšų susigrąžinimo veiksmų dėl kiekvienos nesugrąžintos paskolos, finansuotos iš MPF.Finansų tarpininko susigrąžintos sumos (atskaičius lėšų susigrąžinimo ir nuosavybės teisės netekimo išlaidas, jei jų yra) priskiriamos finansų tarpininkui, vadovaujančiajai institucijai ir fondų fondui. e)  Palūkanos ir kitas pelnas Palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš ESI fondų paramos finansinei priemonei, yra naudojami kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43 straipsnyje.

Kainodaros politika

Siūlydamas kainodarą finansų tarpininkas sumažina bendrą reikalaujamą įkeisti turtą ir kiekvienai į portfelį įtrauktai paskolai taikomą palūkanų normą iki sumos, numatytos pagal programos viešąjį įnašą ir rizikos pasidalijimo susitarimus.

Kainodaros politika apima bent šiuos aspektus:

1)  finansų tarpininko lėšų daliai taikoma palūkanų norma yra nustatoma remiantis rinkos palūkanų norma (t. y. pagal paties finansų tarpininko politiką);

2)  bendra palūkanų norma, kuri turi būti taikoma į portfelį įtrauktoms paskoloms tinkamiems finansuoti miestų plėtros projektams, turi būti sumažinama proporcingai programos viešojo įnašo lėšų sumai. Mažinant palūkanų normą atsižvelgiama į mokesčius, kuriuos vadovaujančioji institucija galėtų nustatyti programos įnašams ir rizikos pasidalijimo susitarimams;

3)  kainodaros politika nekeičiama per visą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

Programos įnašas į finansinę priemonę: suma ir norma (išsamūs duomenys apie produktą)

Faktinė rizikos pasidalijimo norma, programos viešasis įnašas, atlygis pirmumo tvarka ir paskoloms taikoma palūkanų norma yra grindžiami ex ante vertinimo išvadomis ir juos nustatant užtikrinama, kad galutiniams naudos gavėjams teikiama nauda atitiktų Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnio 8 dalies b punktą.

MPF tikslinio portfelio dydis yra nustatomas remiantis ex ante vertinimu, pagrindžiančiu finansinei priemonei skiriamą paramą (pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį), ir nustatant tą dydį atsižvelgiama į priemonės lėšų atnaujinimo metodą (jei taikomas).

MPF lėšos ir rizikos pasidalijimo norma yra nustatomos tokios, kad būtų panaikintas atliekant ex ante vertinimą nustatytas finansavimo trūkumas, o jas nustatant turi būti tenkinamos šiame priede nustatytos sąlygos.

Minimali bendro finansavimo norma, dėl kurios susitariama su finansų tarpininku, nustatoma kiekvienai į portfelį įtrauktai reikalavimus atitinkančiai paskolai ir nurodo, kokia yra programos lėšomis finansuojama reikalavimus atitinkančios paskolos pagrindinės sumos maksimali dalis. Rizikos pasidalijimo norma, dėl kurios susitariama su finansų tarpininku, nurodo nuostolių, kuriuos turi pasidalyti finansų tarpininkas, jungtiniai investuotojai (fondo lygmeniu ir projekto lygmeniu) ir programos įnašas, jei nėra kitokio susitarimo, dalį.

Išsamios iš MPF skiriamo finansavimo sąlygos nustatomos prieš investuojant į kiekvieną miesto plėtros projektą, remiantis finansų tarpininko patikrintomis miesto plėtros projekto finansinėmis prognozėmis.

Programos įnašas į finansinę priemonę (veikla)

Pagrindinį MPF finansuojamų sandorių portfelį sudaro paskolos miestų plėtros projektams.

Tinkamumo įtraukti į portfelį kriterijai nustatomi pagal Sąjungos teisę, ESIF programą, nacionalines tinkamumo finansuoti taisykles, investavimo strategiją (kuri yra integruoto požiūrio į tvarios miestų plėtros strategiją dalis) ir kartu su finansų tarpininku. Finansų tarpininkas pagrįstai įvertina portfelio rizikos profilį.

Finansų tarpininkas, remdamasis atliekant ex ante vertinimą patvirtinta investavimo strategija, turi tvariai nustatyti miestų plėtros projektų portfelį, į jį investuoti ir jį valdyti. Finansų tarpininkas valdo portfelį miestų plėtros projektų, kurie yra intervencinių veiksmų, numatytų integruotame požiūryje į tvarios miestų plėtros strategiją, įgyvendinimo dalis.

Dėl kiekvieno miesto plėtros projekto finansų tarpininkas pateikia bent šią informaciją:

a)  bendrą projekto aprašymą ir tvarkaraštį, įskaitant bendro finansavimo partnerių ir suinteresuotųjų subjektų aprašymą, ir išsamų projekto finansavimo planą;

b)  programos įnašo pasirinkimo pagrindimą, įskaitant pradinį projekto perspektyvumo ir paskesnio MPF investicijų poreikio vertinimą;

c)  informaciją apie nustatytą riziką;

d)  atitikties atitinkamoje programoje aprašytiems projekto tikslams įrodymų. Tai reiškia, kad atrinkti miestų plėtros projektai padeda siekti programos tikslų, įskaitant kiekybinius rodiklius, kaip nustatyta atitinkamose programos prioritetinėse kryptyse.

Įgyvendindamas portfelį finansų tarpininkas visų pirma:

a)  nustato finansines investicijas į perspektyvius miestų plėtros projektus, atitinkančius konkrečiai programai taikomus reikalavimus ir kriterijus, į juos investuoja ir vadovauja derybų bei formavimo procesui;

b)  atlieka atitikties investavimo strategijos reikalavimams ir investicijų vertinimą. Perspektyvumo tyrimas turi parodyti, kad projekto nebūtų galima vykdyti be MPF investicijų;

c)  teikia ataskaitas dėl miestų plėtros projektų pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnį;

d)  užtikrina, kad bent 30 % viso miesto plėtros projektui suteikto finansavimo būtų skirta iš privačiojo sektoriaus lėšų ir kad būtų pritraukta kuo daugiau privačiojo sektoriaus lėšų.

Vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai

Su finansine priemone susiję vadovaujančiosios institucijos įsipareigojimai yra nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 6 straipsnyje.

Dengiami nuostoliai yra mokėtinos, mokamos ir nesumokėtos pagrindinės sumos ir standartinės palūkanos (tačiau neįskaitant delspinigių už pavėluotą mokėjimą ir visų kitų išlaidų).

Trukmė

Finansinės priemonės skolinimo laikotarpis nustatomas siekiant užtikrinti, kad programos įnašas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 42 straipsnyje, būtų panaudotas galutiniams naudos gavėjams išmokant paskolas ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos, padarytos po 2020 m. gruodžio 31 d., turi būti patikrintos, ar atitinka po tos datos įsigaliojusias valstybės pagalbos taisykles.

Skolinimas ir rizikos pasidalijimas finansų tarpininko lygmeniu (interesų suderinimas)

Vadovaujančiosios institucijos, jungtinių investuotojų ir finansų tarpininko interesų suderinimo būdai:

— su veiklos rezultatais susiję mokesčiai, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsniuose;

— finansų tarpininkui skiriamas atlygis, kuris atitinka tuo metu panašiomis aplinkybėmis skiriamą rinkos standartus atitinkantį atlygį;

— Finansų tarpininkas užtikrina bent 30 % visos miestų plėtros projektams teikiamų paskolų finansavimo įsipareigojimo sumos. Iš šių 30 % bent 1 % viso MPF finansavimo įsipareigojimo kiekvienam projektui investuoja finansų tarpininkas iš nuosavų lėšų tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos programos įnašui. Kitą bent 29 % dalį teikdami paskolas finansuoja finansų tarpininkas, jungtiniai investuotojai fondo lygmeniu arba jungtiniai investuotojai projekto lygmeniu;

— privačiojo sektoriaus skiriama visa bendro finansavimo suma yra bent 30 % viso finansavimo, suteikto miesto plėtros projektui;

— jungtinių investuotojų skiriamas bendras finansavimas galėtų būti laikomas nacionaliniu ESI fondo bendru finansavimu, jei tai nėra galutinio naudos gavėjo nuosavos lėšos (kai toks bendras finansavimas investuojamas į tinkamas finansuoti projekto išlaidas), arba papildomu programos viešajam įnašui;

— rizikos pasidalijimas su finansų tarpininku ir jungtiniais investuotojais (fondo lygmeniu arba miesto plėtros projekto lygmeniu) nustatomas pro rata programos įnašui, išskyrus atvejus, kai atliekant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą ex ante vertinimą nustatoma, kad reikalingas atlygis pirmumo tvarka nelygiai pasidalijant riziką tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus investuotojų. Tokie susitarimai atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnio 8 dalies b ir c punktus ir yra įtraukiami į šalių sudarytą bendro investavimo sutartį. Tokie susitarimai netaikomi 1 % lėšų, kurias finansų tarpininkas investuoja iš nuosavų lėšų, kaip pirmiau nustatyta interesų suderinimo tikslu.

Reikalavimus atitinkantys finansų tarpininkai

Atrinktas finansų tarpininkas yra valstybėje narėje įsteigtas viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektas, kuriam pagal įstatymus leidžiama teikti paskolas miestų plėtros projektams, vykdomiems programos, kuria prisidedama prie finansinės priemonės, jurisdikcijai priklausančiose srityse. Reikalavimus atitinkantis finansų tarpininkas taip pat įrodo gebėjimą valdyti MPF ir stebėti miestų plėtros projektų portfelį. Tai susiję su Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014 7 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Reikalavimus atitinkantis finansų tarpininkas įrodo, kad turi patirties atitinkamoje tikslinėje rinkoje ir tinkamos lygiaverčių ar panašių projektų ar finansinių priemonių, investuojančių į panašius projektus, kokie numatyti pagal MPF, valdymo patirties, įskaitant ESI fondų lėšų naudojimo patirtį.

Finansų tarpininkas tinkamai reglamentuojamas atitinkamų nacionalinių finansinių tarnybų reguliavimo institucijos ir taiko geriausią profesionalaus fondų valdymo praktiką.

Finansų tarpininkas valdomas komerciniu pagrindu. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnio 9 dalyje nustatytos sąlygos.

Privačiais subjektais laikomi privatūs juridiniai asmenys, priklausantys privačiojo arba viešojo sektoriaus investuotojams, investuojantiems savo rizika ir iš nuosavų lėšų.

Teisinė MPF struktūra leidžia skirti papildomo finansavimo, kad iš kitų investuotojų būtų pritraukta lėšų programos įnašui į miestų plėtros projektus.

Vadovaujančioji institucija ir fondų fondas, atrinkdami finansų tarpininkus, laikosi Sąjungos teisės. Finansų tarpininkų atranka yra atvira, skaidri ir nediskriminacinė. Atrenkant finansų tarpininkus siekiama nustatyti tinkamą rizikos pasidalijimo tvarką, kai atlygis skiriamas pirmumo tvarka.

Atrenkant finansų tarpininką įvertinama MPF investavimo strategija, sprendimų priėmimas ir bendri valdymo principai, vadovavimo gebėjimai ir finansų tarpininko įnašas į MPF iš nuosavų lėšų. Atrankos procese vienas iš finansų tarpininko tinkamumo kriterijų yra jo gebėjimas pasiūlyti ir plėtoti finansuotinų miestų plėtros projektų portfelį, atsižvelgiant į konkurencingiausią kainodaros politiką, kurią pasiūlo atrankoje dalyvaujantis finansų tarpininkas.

Finansų tarpininkas yra atsakingas už miestų plėtros projektų nustatymą ir vertinimą. Atrinktas finansų valdo miestų plėtros galimų projektų planą.

Galimų miestų plėtros projektų planą sudaro projektai, kuriuos finansų tarpininkas įsipareigoja finansuoti, remdamasis tuo metu turima informacija.

Investuotojais laikomi bet kurie investuotojai, kurie, kaip pagrįstai nustatė finansų tarpininkas, yra investuotojai, veikiantys rinkos ekonomikos investuotojo principą laisvosios rinkos ekonomikoje atitinkančiomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į jų teisinį pobūdį ir nuosavybę.

Finansų tarpininkas per atranką nurodo jungtinių investuotojų vertinimo sąlygas ir kriterijus. Jie turi būti suprantami ir prieinami potencialiems jungtiniams investuotojams. Finansų tarpininkas įrodo, kad jungtinius investuotojus randa ir su jais investuotoja jų nediskriminuodamas. Jungtinių investuotojų vertinimas gali būti kontroliuojamas ex post.

Galutinių naudos gavėjų tinkamumas

Galutiniai naudos gavėjai atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės, susijusios ESIF programos ir finansavimo sutarties reikalavimus ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnyje nurodytas sąlygas. Paskolos sutarties pasirašymo dieną galutiniai naudos gavėjai atitinka šiuos tinkamumo finansuoti kriterijus:

a)  jie yra miestų plėtros srities veikėjai, t. y. įmonės, turinčios teisinį statusą, leidžiantį imti paskolas ir įgyvendinti miestų plėtros projektus, ir turinčios įvairias nuosavybės struktūras, pavyzdžiui, sudarytos iš privačiojo ir viešojo kapitalo;

b)  jie yra aktyvūs regionų ir vietos valdžios institucijų partneriai, investuodami į miestų plėtros projektus skatinantys miestų plėtrą. Galutiniai naudos gavėjai turi turėti tinkamą teisinį interesą dėl turto, į kurį investuojama;

c)  jie nėra išskirti iš taikymo srities pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 2–5 dalis;

d)  jie nepriklauso vienam arba keliems sektoriams, kuriems taikomi apribojimai (2);

e)  jie nėra sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 dalyje;

f)  atlikus patikras pagal finansų tarpininko vidaus gaires ir standartinę paskolų politiką nenustatyta, kad jie yra padarę pažeidimų arba nevykdo įsipareigojimų, susijusių su bet kuria kita finansų tarpininko arba kitos finansų įstaigos suteikta paskola arba nuoma;

g)  jie investuoja į miestų plėtros projektus, kurie įgyvendinami remiamose vietovėse, kurios patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje nurodytos kaip remtinos nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus.

Be to, tuo metu, kai investuojama ir kai grąžinama paskola, galutiniai naudos gavėjai turi registruotąją buveinę valstybėje narėje, o veikla, kuriai buvo išmokėta paskola, yra vykdoma atitinkamoje ESIF programos valstybėje narėje ir regione ir (arba) jurisdikcijoje.

Galutiniams naudos gavėjams skirto produkto ypatybės

MPF suteikia galutiniams naudos gavėjams paskolas, kurios padeda siekti programos tikslo ir yra bendrai finansuojamos programos lėšomis. MPF suma ir normos dera su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 2 dalyje nurodyto ex ante vertinimo rezultatais ir atitinka Reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatas.

Paskolos yra naudojamos išskirtinai šiais leidžiamais tikslais:

a)  investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą;

b)  apyvartinėms lėšoms, susijusioms su vystymosi ir plėtros veikla, kuri padeda vykdyti a punkte nurodytą veiklą (ir yra su ja susijusi) (jos pagalbinis pobūdis pagrindžiamas, inter alia, miesto projekto plėtros verslo planu ir finansavimo suma).

Į portfelį įtrauktos MPF paskolos visą laiką atitinka šiuos tinkamumo finansuoti kriterijus:

c)  paskolos yra naujai sukurtos, ir jomis negali būti refinansuojamos esamos paskolos arba finansuojami baigti projektai;

d)  visa MPF investicijų į miesto plėtros projektą suma neviršija 20 000 000 EUR, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 16 straipsnio 3 dalyje;

e)  paskolomis yra suteikiamas finansavimas eurais ir (arba) atitinkamos jurisdikcijos nacionaline valiuta ir (arba), atsižvelgiant į konkrečius atvejus, bet kuria kita valiuta vienam arba keliems leidžiamiems tikslams įgyvendinti;

f)  paskolos nėra laikomos tarpinio pobūdžio paskolomis, subordinuotąja skola arba kvazinuosavu kapitalu;

g)  paskolos nėra laikomos atnaujinamosiomis kredito linijomis;

h)  paskolos turi sudarytą lėšų grąžinimo, įskaitant reguliarius amortizacinius ir (arba) termino pabaigoje mokamus mokėjimus, tvarkaraštį;

i)  paskolomis nefinansuojama išimtinai finansinė veikla ir nefinansuojamos vartojimo paskolos.

j)  Grąžinimo terminas: trumpiausias paskolų grąžinimo terminas yra 12 mėnesių, įskaitant atitinkamą lengvatinį laikotarpį (jei taikomas), o ilgiausias – 360 mėnesių.

Ataskaitų teikimas ir siektini rezultatai

Finansų tarpininkas bent kas ketvirtį vadovaujančiajai institucijai arba fondų fondui teikia standartinės formos ir apimties informaciją.

Ataskaitoje nurodomi visi susiję aspektai, kad vadovaujančioji institucija galėtų įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio reikalavimus.

Be to, valstybės narės vykdo savo atskaitomybės ir skaidrumo prievoles pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014.

Rodikliai yra suderinami su ESIF programos, pagal kurią yra finansuojama finansinė priemonė, atitinkamo prioriteto konkrečiais tikslais ir yra pagrįsti ex ante vertinime nurodytais numatomais rezultatais. MPF atveju jie įvertinami ir pateikiami ataskaitoje bent kas ketvirtį, taip pat jie yra suderinami bent su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 reikalavimais. Be bendrųjų ESIF programos prioritetinės krypties rodiklių, kiti rodikliai yra:

a)  finansuojamų paskolų ir (arba) projektų skaičiai;

b)  finansuojamų paskolų lėšų sumos;

c)  negrąžintos paskolos (skaičius ir lėšų sumos);

d)  grąžintos lėšos ir pajamos.

Programos įnašo ekonominės naudos vertinimas

Programos viešojo įnašo į priemonę finansinis pranašumas yra perduodamas galutiniams naudos gavėjams, jei taikoma, atsižvelgiant į palankias programos viešojo įnašo į MPF finansavimo sąlygas.

Finansų tarpininkas, atsižvelgdamas į palankias programos įnašo į MPF finansavimo sąlygas, sumažina galutiniams naudos gavėjams taikomą visą galiojančią palūkanų normą ir sušvelnina įkeičiamo turto politiką, jei tinkama, nustatytą kiekvienai į portfelį įtrauktai reikalavimus atitinkančiai paskolai.

Šis principas nustatomas vadovaujančiosios institucijos arba fondų fondo ir finansų tarpininko sudarytoje finansavimo sutartyje.

(1)   2014 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 821/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų dėl išsamios programų įnašų pervedimo ir valdymo tvarkos, finansinių priemonių ataskaitų teikimo, veiksmams skirtų informavimo ir komunikacijos priemonių techninių charakteristikų ir duomenų įrašymo ir saugojimo sistemos taikymo taisyklės (OL L 223, 2014 7 29, p. 7).

(2)   Toliau nurodyti ekonomikos sektoriai yra kartu vadinami sektoriais, kuriems taikomi apribojimai: a)  neteisėta ekonominė veikla. Bet kokia gamyba, prekyba ar kitokia veikla, kuri yra neteisėta pagal šalies jurisdikcijai priklausančius įstatymus arba taisykles, taikomus tokiai gamybai, prekybai arba veiklai; b)  tabakas ir distiliuoti alkoholiniai gėrimai. Tabako ir distiliuotų alkoholinių gėrimų, taip pat su jais susijusių produktų gamyba ir prekyba jais; c)  ginklų ir šaudmenų gamyba ir prekyba jais. Bet kokių ginklų ir šaudmenų gamybos ir prekybos jais finansavimas. Šis apribojimas netaikomas, jei tokia veikla yra vykdoma įgyvendinant aiškią Europos Sąjungos politiką arba prisideda prie jos įgyvendinimo; d)  lošimo namai. Lošimo namai ir lygiavertės įmonės; e)  IT sektoriaus apribojimai. Moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su elektroninių duomenų programomis arba sprendimais, kuriais: i) konkrečiai siekiama: a) remti bet kokią veiklą, kuri priklauso a–d punktuose nurodytiems sektoriams, kuriems taikomi apribojimai, b) teikti internetinių lošimų ir internetinių lošimo namų paslaugas arba c) platinti pornografiją, arba kuriais: ii) siekiama sudaryti sąlygas neteisėtai: a) prisijungti prie elektroninių duomenų tinklų arba b) atsisiųsti elektroninius duomenis; f)  gyvybės mokslų sektoriaus apribojimai. Kai parama yra skiriama tam, kad būtų finansuojami moksliniai tyrimai, plėtra arba techninis pritaikymas, susiję su: i) žmonių klonavimu mokslinių tyrimų arba terapiniais tikslais arba ii) genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).