28.5.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 141/3 |
Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės
SUSITARIMAS
dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo
EUROPOS SĄJUNGA
ISLANDIJA,
LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ,
NORVEGIJOS KARALYSTĖ,
KADANGI Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) Šalys susitarė, kad reikia mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus ir siekti, kad būtų skatinamas nuolatinis ir darnus tarpusavio prekybos ir ekonominių santykių stiprinimas,
KADANGI siekdamos to tikslo ELPA valstybės nustatė Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą,
KADANGI nuostatos, kuriomis reglamentuojamas 2004–2009 m. EEE finansinis mechanizmas, buvo išdėstytos EEE susitarimo 38a protokole ir 38a protokolo papildyme,
KADANGI nuostatos, kuriomis reglamentuojamas 2009–2014 m. EEE finansinis mechanizmas, buvo išdėstytos EEE susitarimo 38b protokole ir 38b protokolo papildyme,
KADANGI reikia mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir parengti naują EEE narėmis esančių ELPA valstybių finansinių įnašų 2014–2021 m. laikotarpiu mechanizmą,
NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:
1 straipsnis
EEE susitarimo 117 straipsnio tekstas pakeičiamas taip:
„Nuostatos, kuriomis reglamentuojami finansiniai mechanizmai, pateikiamos 38 ir 38a protokoluose, 38a protokolo papildyme, 38b protokole, 38b protokolo papildyme ir 38c protokole.“.
2 straipsnis
Po EEE susitarimo 38b protokolo įterpiamas naujas 38c protokolas. 38c protokolo tekstas pateikiamas šio Susitarimo priede.
3 straipsnis
Šį Susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate.
Jis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuojamas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.
Kol bus užbaigtos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, šis Susitarimas laikinai taikomas nuo pirmos pirmo mėnesio po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas šiuo tikslu, dienos.
4 straipsnis
Šis vienu originaliu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių, islandų ir norvegų kalbomis sudarytas Susitarimas, kurio tekstas kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiškas, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate, kuris patvirtintą kopiją perduos kiekvienai šio Susitarimo Šaliai.
Съставено в Брюксел на трети май две хиляди и шестнадесета година.
Hecho en Bruselas, el tres de mayo de dos mil dieciséis.
V Bruselu dne třetího května dva tisíce šestnáct.
Udfærdiget i Bruxelles den tredje maj to tusind og seksten.
Geschehen zu Brüssel am dritten Mai zweitausendsechzehn.
Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta maikuu kolmandal päeval Brüsselis.
Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τρεις Μαΐου δύο χιλιάδες δεκαέξι.
Done at Brussels on the third day of May in the year two thousand and sixteen.
Fait à Bruxelles, le trois mai deux mille seize.
Sastavljeno u Bruxellesu trećeg svibnja godine dvije tisuće šesnaeste.
Fatto a Bruxelles, addì tre maggio duemilasedici.
Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trešajā maijā.
Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų gegužės trečią dieną Briuselyje.
Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhatodik év május havának harmadik napján.
Magħmul fi Brussell, fit-tielet jum ta' Mejju fis-sena elfejn u sittax.
Gedaan te Brussel, drie mei tweeduizend zestien.
Sporządzono w Brukseli dnia trzeciego maja roku dwa tysiące szesnastego.
Feito em Bruxelas, em três de maio de dois mil e dezasseis.
Întocmit la Bruxelles la trei mai două mii șaisprezece.
V Bruseli tretieho mája dvetisícšestnásť.
V Bruslju, dne tretjega maja leta dva tisoč šestnajst.
Tehty Brysselissä kolmantena päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakuusitoista.
Som skedde i Bryssel den tredje maj år tjugohundrasexton.
Gjört í Brussel þriðja dag maímánaðar árið tvö þúsund og sextán.
Utferdiget i Brussel den tredje mai to tusen og seksten.
За Европейския съюз
Рог la Unión Europea
Za Evropskou unii
For Den Europæiske Union
Für die Europäische Union
Euroopa Liidu nimel
Για την Ευρωπαϊκή Ένωση
For the European Union
Pour l'Union européenne
Za Europsku uniju
Per l'Unione europea
Eiropas Savienības vārdā –
Europos Sąjungos vardu
Az Európai Unió részéről
Għall-Unjoni Ewropea
Voor de Europese Unie
W imieniu Unii Europejskiej
Pela União Europeia
Pentru Uniunea Europeană
Za Európsku úniu
Za Evropsko unijo
Euroopan unionin puolesta
För Europeiska unionen
Fyrir Ísland
Für das Fürstentum Liechtenstein
For Kongeriket Norge
PRIEDAS
38C PROTOKOLAS
dėl EEE finansinio mechanizmo (2014–2021 m.)
1 straipsnis
1. Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija (toliau – ELPA valstybės) finansiniais įnašais 3 straipsnyje išvardytuose prioritetiniuose sektoriuose padeda mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti ryšius su valstybėmis paramos gavėjomis.
2. Visos programos ir veikla, finansuojamos pagal 2014–2021 m. EEE finansinį mechanizmą, yra grindžiamos bendromis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.
2 straipsnis
1. 1 straipsnyje numatyto finansinio įnašo visa suma yra 1 548,1 mln. EUR; ji išmokama metinėmis 221,16 mln. EUR dalimis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. imtinai.
2. Visą sumą sudaro konkrečiai šaliai skirti asignavimai, kaip nurodyta 6 straipsnyje, ir bendras regioniniam bendradarbiavimui skirtas fondas, kaip nurodyta 7 straipsnyje.
3 straipsnis
1. Konkrečiai šaliai skirti asignavimai skiriami šiems prioritetiniams sektoriams:
a) |
inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo ir konkurencingumo; |
b) |
socialinės įtraukties, jaunimo užimtumo ir skurdo mažinimo; |
c) |
aplinkos, energetikos, klimato kaitos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; |
d) |
kultūros, pilietinės visuomenės, gero valdymo, pagrindinių teisių ir laisvių; |
e) |
teisingumo ir vidaus reikalų. |
Prioritetinių sektorių programos sritys su tikslais ir paramos sritimis yra išdėstytos šio protokolo priede.
2. |
|
4 straipsnis
1. Kad sutelktų prioritetinius sektorius ir užtikrintų veiksmingą įgyvendinimą, atsižvelgdamos į 1 straipsnyje nurodytus bendrus tikslus ir Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, be kita ko, ypatingą dėmesį skirdamos užimtumui, nacionaliniams prioritetams, konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms ir pagal ES sanglaudos politiką su Europos Komisija sudarytiems partnerystės susitarimams, ELPA valstybės su kiekviena valstybe paramos gavėja pagal 10 straipsnio 3 dalį sudaro susitarimo memorandumą.
2. Konsultacijos su Europos Komisija vyksta strateginiu lygmeniu ir per derybas dėl susitarimo memorandumų, kaip apibrėžta 10 straipsnio 3 dalyje, siekiant skatinti papildomumą ir sąveiką su ES sanglaudos politika, taip pat išnagrinėti galimybes taikyti finansines priemones, kad būtų padidintas finansinių įnašų poveikis.
5 straipsnis
1. ELPA įnašas į programas, kurios remiamos konkrečioms šalims skirtais asignavimais ir kurias turi įgyvendinti valstybės paramos gavėjos, neviršija 85 % programos išlaidų, nebent ELPA valstybės nusprendžia kitaip.
2. Turi būti laikomasi taikytinų valstybės pagalbos taisyklių.
3. ELPA valstybės atsako tik už tai, kad projektams būtų skiriama lėšų pagal sutartą planą. Neprisiimama jokios atsakomybės trečiųjų šalių atžvilgiu.
6 straipsnis
Konkrečiai šaliai skirti asignavimai skiriami šioms valstybėms paramos gavėjoms: Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Kiprui, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai, ir paskirstomi taip:
Valstybė paramos gavėja |
Lėšos (mln. EUR) |
Bulgarija |
115,0 |
Čekija |
95,5 |
Estija |
32,3 |
Graikija |
116,7 |
Kipras |
6,4 |
Kroatija |
56,8 |
Latvija |
50,2 |
Lenkija |
397,8 |
Lietuva |
56,2 |
Мalta |
4,4 |
Portugalija |
102,7 |
Rumunija |
275,2 |
Slovakija |
54,9 |
Slovėnija |
19,9 |
Vengrija |
108,9 |
7 straipsnis
1. Bendro regioniniam bendradarbiavimui skirto fondo biudžetas – 55,25 mln. EUR. Šis fondas padeda siekti 1 straipsnyje nurodytų EEE finansinio mechanizmo tikslų.
2. 70 % fondo lėšų skiriama tvariam ir kokybiškam jaunimo užimtumui skatinti, ypatingą dėmesį skiriant šioms sritims:
a) |
jaunimo darbo ir mokymo judumo programoms, ypatingą dėmesį skiriant nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems asmenims; |
b) |
dvejopo mokymo programoms, pameistrystei ir jaunimo įtraukčiai; |
c) |
dalijimuisi žiniomis, organizacijų (institucijų), teikiančių jaunimo užimtumo paslaugas, keitimuisi geriausia patirtimi ir tarpusavio mokymuisi. |
Ši fondo dalis skiriama projektams, kuriuose dalyvauja valstybės paramos gavėjos ir kitos ES valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 % (ataskaitinių 2013 m. Eurostato duomenys), ir kurie yra susiję bent su dviem šalimis, iš kurių bent viena yra valstybė paramos gavėja. ELPA valstybės gali dalyvauti kaip partnerės.
3. 30 % fondo lėšų skiriama regioniniam bendradarbiavimui 3 straipsnyje išvardytuose prioritetiniuose sektoriuose, visų pirma dalijimuisi žiniomis, keitimuisi geriausia patirtimi ir institucijų stiprinimui.
Ši fondo dalis skiriama projektams, kuriuose dalyvauja valstybės paramos gavėjos ir kaimyninės trečiosios šalys. Projektuose dalyvauja bent trys šalys, iš kurių bent dvi yra valstybės paramos gavėjos. ELPA valstybės gali dalyvauti kaip partnerės.
8 straipsnis
ELPA valstybės ne vėliau kaip 2020 m. atlieka laikotarpio vidurio peržiūrą, siekdamos perskirstyti turimas nepaskirtas asignavimų lėšas atskiroms atitinkamoms valstybėms paramos gavėjoms.
9 straipsnis
1. Šiame protokole nurodyti finansiniai įnašai atidžiai koordinuojami su dvišaliu Norvegijos įnašu, numatomu pagal Norvegijos finansinį mechanizmą.
2. ELPA valstybės visų pirma užtikrina, kad paraiškų teikimo tvarka ir įgyvendinimo sąlygos abiem ankstesnėje dalyje nurodytiems finansiniams mechanizmams būtų iš esmės vienodos.
3. Prireikus atsižvelgiama į bet kokius aktualius Europos Sąjungos sanglaudos politikos pokyčius.
10 straipsnis
Įgyvendinant EEE finansinį mechanizmą laikomasi toliau nurodytų nuostatų.
1. |
Visais įgyvendinimo etapais laikomasi didžiausio skaidrumo, atskaitomybės ir rentabilumo principų, taip pat gero valdymo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo, tvarios plėtros ir lyčių lygybės bei nediskriminavimo principų. EEE finansinio mechanizmo tikslų siekiama glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms paramos gavėjoms ir ELPA valstybėms. |
2. |
|
3. |
ELPA valstybės su kiekviena valstybe paramos gavėja sudaro susitarimo memorandumą dėl atitinkamo konkrečiai šaliai skirto asignavimo, išskyrus 2 dalies a punkte nurodytą fondą, kuriame išdėstomas daugiametis programavimas ir valdymo bei kontrolės struktūros.
|
4. |
ELPA valstybių patiriamos valdymo išlaidos dengiamos iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos visos sumos ir patikslinamos šio straipsnio 5 dalyje nurodytose įgyvendinimo nuostatose. |
5. |
ELPA valstybės įsteigia komitetą, kuris valdys EEE finansinį mechanizmą. ELPA valstybės, pasikonsultavusios su valstybėmis paramos gavėjomis, kurioms gali padėti Europos Komisija, paskelbs papildomas EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo nuostatas. ELPA valstybės siekia šias nuostatas paskelbti iki susitarimo memorandumų pasirašymo. |
6. |
ELPA valstybės praneša apie savo paramą įgyvendinant EEE finansinio mechanizmo tikslus ir, kai tinkama, vienuolika teminių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų tikslų (1). |
11 straipsnis
Pasibaigus 2 straipsnyje apibrėžtam laikotarpiui ir nedarant poveikio Susitarimu nustatytoms teisėms ir įsipareigojimams, Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į Susitarimo 115 straipsnį, persvarsto, ar reikia mažinti Europos ekonominės erdvės valstybių ekonominius ir socialinius skirtumus.
38C PROTOKOLO PRIEDAS
Inovacijos, moksliniai tyrimai, švietimas ir konkurencingumas
1. |
Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ |
2. |
Moksliniai tyrimai |
3. |
Švietimas, stipendijos, pameistrystė ir jaunimo verslumas |
4. |
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra |
Socialinė įtrauktis, jaunimo užimtumas ir skurdo mažinimas
5. |
Europos visuomenės sveikatos problemos |
6. |
Romų įtrauktis ir įgalinimas |
7. |
Rizikos grupėms priklausantys vaikai ir jaunuoliai |
8. |
Jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje |
9. |
Vietos plėtra ir skurdo mažinimas |
Aplinka, energetika, klimato kaita ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika
10. |
Aplinka ir ekosistemos |
11. |
Atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas |
12. |
Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos |
Kultūra, pilietinė visuomenė, geras valdymas ir pagrindinės teisės bei laisvės
13. |
Kultūrinis verslumas, kultūrinis paveldas ir kultūrinis bendradarbiavimas |
14. |
Pilietinė visuomenė |
15. |
Geras valdymas, atskaitingos institucijos, skaidrumas |
16. |
Žmogaus teisių užtikrinimas nacionaliniu lygmeniu |
Teisingumas ir vidaus reikalai
17. |
Prieglobstis ir migracija |
18. |
Pataisos tarnybos ir kardomasis kalinimas |
19. |
Tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir kova su nusikalstamumu |
20. |
Teisingumo sistemos veiksmingumas bei efektyvumas ir teisinės valstybės stiprinimas |
21. |
Smurtas šeimoje ir smurtas dėl lyties |
22. |
Nelaimių prevencija ir pasirengimas joms |
(1) 1) Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimas; 2) informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo ir naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas; 3) mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), žemės ūkio sektoriaus ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas; 4) perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; 5) prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas; 6) aplinkos išsaugojimas bei apsauga ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas; 7) darniojo transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas; 8) tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas; 9) socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija; 10) investavimas į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą; 11) valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.