Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1719/1999/EB

1999 m. liepos 12 d.

dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnio pirmą dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka [4],

(1) kadangi Taryba savo 1994 m. birželio 20 d. rezoliucijoje [5] pabrėžė būtinybę koordinuoti informacijos pasikeitimą tarp administracijų;

(2) kadangi Taryba savo 1996 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje [6] nustatė naujos politikos krypčių prioritetus informacinės visuomenės srityje;

(3) kadangi Komisija savo 1994 m. liepos 19 d. komunikate pasiūlė informacinės visuomenės veiksmų planą;

(4) kadangi Komisija pasiūlė vienos bendros rinkos veiksmų planą;

(5) kadangi Europos Parlamentas savo 1997 m. birželio 12 d. rezoliucijoje [7] paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares imtis veiksmų, kad ateinančiame dešimtmetyje būtų plėtojamos ir taikomos naujos informacinės ir komunikacinės technologijos;

(6) kadangi Europos Parlamentas ir Taryba Sprendimu 2717/95/EB [8] patvirtino EURO-ISDN, kaip transeuropinio tinklo, plėtros gaires;

(7) kadangi Europos Parlamentas ir Taryba Sprendimu 1336/97/EB [9] patvirtino transeuropinių telekomunikacinių tinklų plėtros gaires;

(8) kadangi, siekiant sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą bei įgyvendinti Bendrijos politikos kryptis ir darbus, valstybių narių administracijoms ir Bendrijai reikia turėti galimybę gauti, keistis ir apdoroti vis didesnius informacijos kiekius;

(9) kadangi, norint įgyvendinti joms suteiktus įgaliojimus, Bendrijos institucijoms reikia turėti galimybę gauti, keistis ir apdoroti vis didesnius informacijos kiekius;

(10) kadangi, siekiant efektyviai, našiai ir saugiai keistis apdorotina informacija, reikalingos integruotų duomenų komunikacinės sistemos, toliau vadinamos telematiniais tinklais;

(11) kadangi telematiniai tinklai, susiedami visos Europos valstybių narių administracijų ir Bendrijos informacines sistemas, yra administracijų transeuropiniai telekomunikaciniai tinklai;

(12) kadangi sklandus vidaus rinkos funkcionavimas ir pašalintos komunikacinės kliūtys tarp valstybinio sektoriaus administracijų bei privataus sektoriaus yra svarbūs veiksniai, darantys įtaką Bendrijos pramonės klestėjimui ir konkurencingumui;

(13) kadangi, naudojant telematinius tinklus, galima prisidėti prie Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir kovos prieš sukčiavimą;

(14) kadangi valstybės narės turėtų atsižvelgti į telematinius tinklus, sukurtus Bendrijai vykdant darbus pagal projektus, kuriuos jos kartu įgyvendina tose srityse, kurios nurodytos Europos bendrijos steigimo sutartyje (Amsterdamo sutarties redakcijoje), ir kitose Europos Sąjungos sutartyje nurodytose srityse, taip pat ir į bet kokią kitą jų galimą vykdyti veiklą, kuri atitinka Europos bendriją įsteigiančios sutarties iškeltus tikslus, ypač nustatytus jos 3 straipsnio d punkte, 14, 18 ir 39 straipsniuose;

(15) kadangi, rengiantis Europos Sąjungos plėtrai, gali prireikti modifikuoti ir tobulinti telematinius tinklus;

(16) kadangi pažangios ir skaidrios valstybinės administracijos skatins Europos Sąjungos piliečius naudotis informacinės visuomenės teikiama nauda;

(17) kadangi Bendrija yra jos politiką ir veiklą, tarpžinybinius ryšius ir Ekonominę bei pinigų sąjungą palaikančių telematinių tinklų naudotoja ar naudos gavėja;

(18) kadangi tokių tinklų sukūrimas yra ir Bendrijos, ir valstybių narių uždavinys;

(19) kadangi labai svarbu kuo plačiau naudoti standartus, viešai prieinamas specifikacijas ir visuomeninio pobūdžio taikomąsias sistemas, kad būtų užtikrintas visapusiškas tokių tinklų sąveikumas ir tuo mažinamos sąnaudos bei padidinama tokių tinklų teikiama nauda;

(20) kadangi, vykdant koordinuotą plėtrą, tokie tinklai turėtų susijungti į bendrą telematinę sąsają tarp Bendrijos ir valstybių narių;

(21) kadangi, siekiant efektyviai panaudoti Bendrijos finansinius išteklius, reikia teisingai paskirstyti tokių tinklų sąnaudas tarp valstybių narių ir Bendrijos, vengiant netikslingo įrangos išplėtimo, pakartotinių tyrimų ir skirtingų požiūrių;

(22) kadangi iš esmės kiekviena valstybė narė pati dengia savo įgyvendinamų IDA projektų ir paslaugų sąnaudas;

(23) kadangi reikia nustatyti konkrečias gaires, kurios būtų bendrai taikomos visiems šiems tinklams, bei pagal tokias gaires parengtų bendrus interesus atitinkančių projektų konkretų finansinį pagrindą;

(24) kadangi, pagal Sutarties 5 straipsniu nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti tikslo sukurti tokius tinklus, todėl dėl pasiūlyto darbo apimties ir rezultatų, numatyti tikslai gali geriau būti įgyvendinami Bendrijos lygiu; kadangi pasiūlyta veikla neapima daugiau negu kas reikalinga minėtam tikslui įgyvendinti;

(25) kadangi, įgyvendinant Europos ekonominės erdvės sutartį ir asociacijos susitarimus su Europos bendrija, reikia modifikuoti ir tobulinti atitinkamus telematinius tinklus;

(26) kadangi telematiniai tinklai ir elektroninė komunikacija yra įgavę tarptautinį pobūdį;

(27) kadangi priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti telematinių tinklų tarp administracijų sąveikumą, atitinka transeuropinių telekomunikacinių tinklų gairėse nustatytus prioritetus;

(28) kadangi, pagal 1995 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimą 95/468/EB dėl Bendrijos indėlio į telematinį pasikeitimą duomenimis tarp Bendrijos administracijų (IDA) [10], buvo vykdoma veikla; kadangi Teisingumo Teismas panaikino 1998 m. gegužės 28 d. Sprendimą 95/468/EB; kadangi priemonių, kurių Komisija ėmėsi pagal šį sprendimą prieš tai, kol Teismas jį panaikino, rezultatai yra vertinami teigiamai;

(29) kadangi šiuo sprendimu nustatomas finansinis pagrindas, kuris turėtų būti svarbiausias atramos taškas, pagal 1995 m. kovo 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Deklaracijos [11] 1 punktą biudžeto institucijoms rengiant kasmetinį biudžetą;

(30) kadangi 1994 m. gruodžio 20 d. [12] tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos buvo sudarytas modus vivendi dėl aktų, priimtų laikantis Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, įgyvendinimo priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis ir tikslai

1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Bendrija veikia administracijoms skirtų transeuropinių telematinių tinklų srityje ir imasi šiame sprendime išdėstytų priemonių, kad būtų įgyvendinti šie tikslai:

a) įkurti funkcionalūs, suderinti transeuropiniai telematiniai tinklai tarp valstybių narių nacionalinio arba regioninio lygmens administracijų, taip pat tarp tokių administracijų ir atitinkamų Bendrijos institucijų ir organizacijų, kurių pagalba būtų galima veiksmingai, efektyviai ir saugiai keistis informacija, skatinant Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą bei siekiant, kad valstybės narės ir Bendrija savo atitinkamų įgaliojimų srityse galėtų įgyvendinti Sutarties 3 ir 4 straipsniuose nurodytas Bendrijos politikos kryptis ir veiklą, atsižvelgdamos į jau pradėtus darbus pagal dabartines Bendrijos ar valstybių narių programas;

b) sukurti integruoti telematiniai tinklai, užtikrinantys sklandesnį ryšį tarp Bendrijos institucijų ir padedantys Bendrijai sprendimų priėmimo procese.

2. Šis sprendimas taikomas visiems IDA programos tinklams.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame sprendime taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

a) "telematinis tinklas" – plati duomenų perdavimo sistema, susidedanti ne tik iš fizinės infrastruktūros ir ryšių, bet ir iš paslaugų ir taikomųjų programų, kurios kuriamos šios infrastruktūros pagrindu, taip suteikiant organizacijoms ir asmenims galimybę keistis informacija elektroniniu būdu;

b) "IDA tinklas" – vadovaujantis šiuo sprendimu sukurtas ar tobulinamas administracijoms skirtas transeuropinis telematinis tinklas. Toks tinklas sukuriamas Bendrijos iniciatyva, kuri yra tinklo naudotoja ar viena jų, arba naudos gavėja, suinteresuota jo įdiegimu;

c) "sektorinis tinklas" – administracijoms skirtas transeuropinis telematinis tinklas arba paslaugų ir taikomųjų programų komplektas, skirtas įgyvendinti arba administraciniu lygiu paremti vieną konkrečią Bendrijos veiklos kryptį, rūšį ar tikslą, kuris toliau vadinamas "administraciniu sektoriumi";

d) "IDA projektas" – tarpusavyje susijusių veiksmų, kurie, kaip nurodyta priede, pradedami taikyti arba toliau taikomi vadovaujantis šiuo sprendimu, ir kuriais siekiama sukurti ar tobulinti sektorinius tinklus, visuma.

3 straipsnis

Bendros svarbos projektai

1. Siekdamos 1 straipsnyje išdėstytų tikslų, Bendrija ir valstybės narės įgyvendina priede nurodytus bendros svarbos projektus.

2. Šie projektai įgyvendinami laikantis 5 straipsnyje aprašytų IDA darbų programos ir pasaulinių įgyvendinimo planų.

4 straipsnis

Prioritetai

Siekiant nustatyti IDA darbų programą ir skirstant Bendrijos finansinius išteklius IDA projektams, prioritetas teikiamas tiems projektams, kuriais stiprinamas valstybinių administracijų, Europos bendrijos institucijų, valstybių narių ir regionų ekonominis perspektyvumas, ir kurie, sukurdami ar tobulindami sektorinį tinklą:

a) tiesiogiai prisideda prie to, kad būtų pašalintos laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo kliūtys; arba

b) tiesiogiai prisideda prie sėkmingo Ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo arba tinkamo jos funkcionavimo; arba

c) skatina tarpžinybinį bendradarbiavimą tarp Bendrijos institucijų, taip pat ir tarp pastarųjų bei nacionalinio ir regioninio lygmens administracijų, taip pat ir nacionalinių ar regioninių parlamentų;

d) prisideda prie Bendrijos ar valstybių narių finansinių interesų apsaugos ir kovos prieš sukčiavimą; arba

e) padeda pasirengti Europos Sąjungos plėtrai; arba

f) skatina pramonės konkurencingumą Bendrijoje, ypatingą dėmesį skiriant mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumui; arba

g) teikia naudą asmenims Europos Sąjungoje.

5 straipsnis

Bendrosios įgyvendinimo gairės

1. Įgyvendinant IDA projektus laikomasi šiame straipsnyje išdėstytų principų.

2. IDA projektui įgyvendinti reikia juridinio pagrindo. Šiame sprendime laikoma, kad IDA projektas atitinka šį reikalavimą, kai atitinkamo tinklo ar tinklų pagalba užtikrinamas ryšys tarp administracijų įgyvendinant vieną ar kelis Bendrijos aktus.

Pirmoji pastraipa netaikoma projektams, padedantiems užtikrinti tarpžinybinius ryšius ar Bendrijos sprendimų priėmimo procesą, arba bendro pobūdžio veiklai, kuria teikiama parama dviems ar daugiau IDA projektams.

3. IDA projektai apima visus būtinus veiksmus, tam, kad būtų sukurti ar patobulinti sektoriniai tinklai, taip pat ir galimybių tyrimus bei demonstravimus, valstybių narių ir Bendrijos ekspertų darbo grupių sudarymą, bei, prireikus, Bendrijos aprūpinimą prekėmis ir paslaugomis.

4. IDA projektai susideda iš parengiamojo etapo, galimybių tyrimo etapo, plėtojimo ir tinkamumo patvirtinimo etapo bei įgyvendinimo etapo.

Per parengiamąjį etapą parengiama parengiamojo etapo ataskaita, kurioje nurodomi šio projekto tikslai, taikymo sritis ir principai, o svarbiausia – numatomos sąnaudos ir nauda, taip pat atitinkamų konsultacijų pagrindu nustatyti dalyvaujančių pusių įsipareigojimai ir susitarimai.

Per galimybių tyrimo etapą parengiamas visuotinis įgyvendinimo planas, kurį sudaro:

a) pagal projektą numatyto sukurti tinklo ar tinklų, nurodant jų sukūrimo tikslus, funkcijas, dalyvius ir technines priemones, aprašymas;

b) Bendrijos ir valstybių narių vaidmenų ir uždavinių tolesnių plėtojimo, tinkamumo patvirtinimo ir įgyvendinimo etapų metu, nustatymas;

c) išsamus numatytų rezultatų aprašymas, nurodant šios naudos apskaičiavimo kriterijus po įgyvendinimo etapo;

d) schema, kurioje nurodomos Bendrijai ir valstybėms narėms teisingai paskirstytos minėtų tinklų eksploatavimo ir priežiūros sąnaudos po įgyvendinimo etapo.

Per plėtojimo ir tinkamumo patvirtinimo etapą gali būti pasiūlytas sprendimas įrengti tinklą ar tinklus nedideliu mastu tam, kad būtų galima juos išbandyti, įvertinti ir stebėti, o šios veiklos rezultatai panaudojami atitinkamai koreguoti visuotinį įgyvendinimo planą.

Per įgyvendinimo etapą visiškai funkcionuojantys tinklas ar tinklai sukuriami laikantis visuotinio įgyvendinimo plano.

5. IDA projektai grindžiami horizontaliais veiksmais ir priemonėmis, kurių Bendrija imasi pagal 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų sąveikos gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA) [13]; kai reikia, pirmiausia naudojamasi bendro pobūdžio paslaugomis ir taikomosiomis programomis.

6. IDA projektas inicijuojamas ir įgyvendinamas, jo etapai, taip pat ir techniniai bei funkciniai tokiu projektu diegiamų tinklo ar tinklų vartotojų reikalavimai apibrėžiami pagal susijusių Bendrijos politikos krypčių ar konkrečios veiklos reikalavimų visumą, o kontroliuojami pagal atitinkamo komiteto darbo tvarką, jei tokia nustatyta.

Jei netaikoma nė vieno sektorių komiteto darbo tvarka, Bendrija ir valstybės narės sukuria sektorines ekspertų darbo grupes šiems klausimams nagrinėti.

Sektorių komitetų ir ekspertų grupių išvadas su savo pasiūlymais dėl 7 straipsnyje nurodytų priemonių Komisija praneša 8 straipsnyje nurodytam komitetui.

7. Kiekvienas IDA projektas techniškai aprašomas pagal Europos standartus arba viešai prieinamas specifikacijas, tokias kaip atviri Interneto standartai, kad būtų užtikrintas nacionalinių ir Bendrijos sistemų administracinio sektoriaus ir privataus sektoriaus sąveikumas. Ypač atsižvelgiama į Bendrijos nustatytas gaires ir paramos priemones informacinių bei komunikacinių sistemų ir paslaugų viešųjų pirkimų standartizacijos srityje.

8. Kiekvienas IDA projektas apibrėžiamas ir įgyvendinamas tęsiant ir perimant naudingus rezultatus, gautus vykdant kitus susijusius Bendrijos darbus, ypač Bendrijos tyrimų ir technologinės plėtros programas bei Bendrijos veiklą transeuropinių telekomunikacinių tinklų srityje.

9. Kiekvieno IDA projekto peržiūra baigus jo įgyvendinimą atliekama derinant su valstybėmis narėmis pagal atitinkamą Bendrijos politikos ar veiklos kryptį ir pateikiama atitinkamam sektoriniam komitetui bei 8 straipsnyje nurodytam komitetui per metus pasibaigus įgyvendinimo etapui. Peržiūroje pateikiama sąnaudų ir gautos naudos analizė.

6 straipsnis

Bendrijos finansinis įnašas

1. Įgyvendindama IDA projektus Bendrija prisiima jos interesams proporcingą sąnaudų dalį.

2. Finansinis Bendrijos įnašas į kiekvieną IDA projektą nustatomas laikantis šio straipsnio 3–7 dalių. Šis įnašas neapima jokių sąnaudų, susijusių su tolesniu taikomųjų programų ar specifikacijų naudojimu, kurios prieštarauja šiuo sprendimu arba Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1720/1999/EB nustatytiems prioritetams ar reikalavimams.

3. Per projekto parengiamąjį ir galimybių tyrimo etapus Bendrijos indėlis gali apimti visas reikalingų tyrimų sąnaudas.

4. Per plėtojimo ir tinkamumo patvirtinimo etapą bei projekto įgyvendinimo etapą Bendrija padengia tų darbų sąnaudas, kurie jai yra nustatyti šio projekto visuotiniame įgyvendinimo plane.

5. Atskirais atvejais 8 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija gali iš dalies padengti vienos ar kelių valstybių narių sąnaudas, suteikdama tiesiogines subsidijas, kad šios valstybės narės galėtų:

a) vykdyti su IDA projektu ar tinklu susijusius darbus, kurie laikomi naudingais kitiems dalyviams ar kitiems IDA projektams ar tinklams,

b) patobulinti sistemą, kai šiais patobulinimais būtų galima pagerinti ar supaprastinti bendrą konkretaus IDA tinklo įdiegimą.

Numatomos subsidijos nurodomos kiekvieno IDA projekto arba tinklo IDA darbų programoje einamiesiems biudžetiniams metams, nurodant maksimalią leistiną jų vertę, numatomą IDA projektų ir tinklų naudą, siekiamus įgyvendinti tikslus, naudą gaunančias valstybių narių administracijas ir tokiomis subsidijomis numatomus finansuoti darbus.

Paprastai subsidijos neviršija pusės kiekvienos suinteresuotosios valstybės narės faktiškai patirtų sąnaudų sumos įgyvendinant darbus, kuriems ši subsidija yra skiriama.

6. Šiuo sprendimu numatytas finansavimas iš Bendrijos nutrūksta pasibaigus IDA projekto įgyvendinimo etapui; tačiau pagal šį sprendimą tolesnis finansavimas gali būti skiriamas išimtiniais atvejais 8 straipsnyje nustatyta tvarka, kad būtų padengtos visos ar dalis IDA tinklo eksploatavimo ir priežiūros sąnaudų iki metų, einančių po tų metų, kuriais buvo baigtas jo įgyvendinimas, pabaigos.

7. Remiantis šiuo sprendimu, iki 1999 metų pabaigos Bendrija taip pat gali padengti tų IDA tinklų eksploatavimo ir priežiūros sąnaudas, kurie toliau diegiami pagal šį sprendimą ir kurie jau veikia šio sprendimo įsigaliojimo dieną.

8. Šiuo sprendimu numatyti finansiniai ištekliai iš esmės neskiriami tiems projektams ar projektų etapams, kurie finansuojami iš kitų Bendrijos finansavimo šaltinių.

7 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Komisija įgyvendina 3–6 straipsniuose nurodytus Bendrijos veiksmus.

2. 8 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma patvirtinus, laikantis 4 straipsnyje nustatytų prioritetų ir 5 straipsnyje išdėstytų principų, IDA darbų programos dalį dėl šio sprendimo įgyvendinimo, kurią Komisija parengia kasmet. IDA darbų programoje pateikiamos pagal kiekvieną projektą paskirstytos praeitų metų išlaidos.

3. 8 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma patvirtinus, laikantis 5 straipsnyje išdėstytų principų, kiekvieno IDA projekto parengiamąją ataskaitą ir visuotinį įgyvendinimo planą, galimybių tyrimo etapo pabaigoje bei plėtojimo ir tinkamumo įvertinimo etapo pabaigoje, taip pat patvirtinus bet kokius vėlesnius esminius to įgyvendinimo plano pakeitimus.

4. 8 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma patvirtinus, laikantis 4 straipsnyje nustatytų prioritetų ir 5 bei 6 straipsniuose išdėstytų principų, pagal šį sprendimą vykdytų projektų paskirstytas metines biudžeto išlaidas. Ši procedūra taip pat taikoma pasiūlymams dėl biudžeto pakeitimų, viršijančių 250000 eurų kiekvieną projekto eilutę per metus.

5. Konkursų techninės specifikacijos, kurios turi būti pateiktos įgyvendinant šį sprendimą, sutartims, kurių vertė viršija 500000 eurų, apibrėžiamos suderinus su valstybėmis narėmis.

8 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komitetas vadinamas Telematikos tarp administracijų komitetu (TAC).

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą, remdamasi Komisijos siūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta minėtame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

Komisija patvirtina priemones, kurios nedelsiant pradedamos taikyti. Tačiau, jeigu šios priemonės neatitinka komiteto nuomonės, Komisija apie jas nedelsdama praneša Tarybai. Tokiu atveju:

Komisija atideda jos patvirtintų priemonių taikymą trims mėnesiams nuo pranešimo dienos;

Taryba kvalifikuota balsų dauguma per ankstesnėje pastraipoje nurodytą laikotarpį gali priimti kitokį sprendimą.

2. Kasmet Komisija pateikia TAC ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą.

9 straipsnis

Apžvalga ir įvertinimas

1. Kas dveji metai, suderinusi su valstybėmis narėmis, Komisija įvertina, kaip vykdomas šis sprendimas.

2. Vertinant nustatoma priede nurodytų bendros svarbos projektų įgyvendinimo pažanga ir dabartinė eiga.

Pagal Bendrijos patirtas išlaidas vertinant projektus taip pat išnagrinėjama IDA tinklų Bendrijai suteikta nauda gerinant bendras politikos kryptis ir institucijų bendradarbiavimą, pažangą valstybėse narėse, Bendrijos pramonėje ir privalumus Europos Sąjungos piliečiams; taip pat įvardinamos potencialios pažangos sritys ir patikrinama sąsaja su kitomis Bendrijos veiklos kryptimis transeuropinių telekomunikacinių tinklų srityje.

3. Kai įvertinimą išnagrinėja TAC, Komisija perduoda jį Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su visais adekvačiais pasiūlymais dėl priedo pakeitimų. Įvertinimai perduodami ne vėliau negu sudaromi atitinkamai 2001, 2003 ir 2005 metų biudžetų projektai.

10 straipsnis

EEE ir asocijuotųjų šalių įjungimas

1. IDA programa gali būti atvira Europos ekonominės erdvės šalių ir asocijuotųjų Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kipro dalyvavimui bendros svarbos projektuose, kurie susiję su jų pasirašytomis atitinkamomis sutartimis su Europos bendrija.

2. Įgyvendinant projektus, skatinamas atitinkamas bendradarbiavimas su valstybėmis, kurios nėra Europos Sąjungos narės, bei su tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis.

11 straipsnis

Kiti sektoriniai tinklai

1. Atsižvelgdamos į visų kitų sektorinių tinklų, kurie nėra IDA projektai, sukūrimą ar išplėtimą (toliau – kiti sektoriniai tinklai), valstybės narės ir Bendrija pagal atitinkamas Bendrijos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šių tinklų įdiegimą, užtikrina, kad būtų laikomasi šio straipsnio 2–6 dalių.

2. Kiti sektoriniai tinklai diegiami pagal horizontalius Bendrijos veiksmus ir priemones, vykdomus pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 1720/1999/EB, išskyrus atvejus, kai šiais veiksmais ir priemonėmis negali būti tinkamai patenkinami kitų sektorinių tinklų vartotojų poreikiai.

3. Kiekvienas iš sektorinių tinklų techniškai aprašomas pagal Europos standartus ar viešai prieinamas specifikacijas, tokius kaip atviri Interneto standartai, siekiant užtikrinti gerą nacionalinių ir Bendrijos sistemų sąveikumą administracijos sektoriuose ir privačiame sektoriuje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Bendrijos nustatytoms gairėms ir paramos priemonėms informacinių ir ryšių technologinių sistemų bei paslaugų viešųjų pirkimų standartizacijos srityje.

4. Aprašant ir diegiant kiekvieną sektorinį tinklą rūpinamasi, kad būtų toliau gaunami naudingi rezultatai, vykdant kitus susijusius Bendrijos darbus, ypač Bendrijos tyrimų ir technologinės plėtros programas bei Bendrijos veiklą transeuropinių telekomunikacinių tinklų srityje.

5. Kiekvieno iš sektorinių tinklų peržiūra atliekama pabaigus jų įdiegimą.

6. Įdiegiant kitus sektorinius tinklus, Bendrija padengia jos interesams proporcingas sąnaudas.

7. Iki 1999 m. spalio 3 d., o vėliau kasmet, Komisija perduoda TAC ataskaitą apie šio straipsnio 1–6 punktų įgyvendinimą. Ataskaitoje Komisija nurodo visus susijusius vartotojų reikalavimus, dėl kurių kituose sektoriniuose tinkluose, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negali būti naudojamos bendro pobūdžio paslaugos, ir išnagrinėja galimybę tobulinti šias bendro pobūdžio paslaugas, kad būtų patenkinti šie vartotojų reikalavimai.

12 straipsnis

Finansinė bazė

Šiuo sprendimu numatytų Bendrijos veiksmų finansinė bazė 1998–2000 metams yra 38,5 mln. eurų.

Metinius asignavimus nustato biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės perspektyvos ribų.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja jo paskelbimo dieną ir taikomas iki 2004 m. gruodžio 31 d.

14 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1999 m. liepos 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. Niinistö

[1] OL C 54, 1998 2 21, p. 3 ir OL C 23, 1999 1 28, p. 8.

[2] OL C 214, 1998 7 10, p. 33.

[3] OL C 251, 1998 8 10, p. 1.

[4] 1998 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 379, 1998 12 7, p. 68), 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 55, 1999 2 25, p. 1) ir 1999 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 219, 1999 7 30). 1999 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas.

[5] OL C 181, 1994 7 2, p. 1.

[6] OL L 376, 1996 12 12, p. 1.

[7] OL C 200, 1997 6 30, p. 196.

[8] OL L 282, 1995 11 24, p. 16.

[9] OL L 183, 1997 7 11, p. 12.

[10] OL L 269, 1995 11 11, p. 23.

[11] OL C 102, 1996 4 4, p. 4.

[12] OL C 102, 1996 4 4, p. 1.

[13] OL L 203, 1999 8 3, p. 9.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

BENDROS SVARBOS PROJEKTAI TRANSEUROPINIŲ TINKLŲ SRITYJE, SKIRTI DUOMENŲ PASIKEITIMUI TARP ADMINISTRACIJŲ

Pagal IDA programą, bendros svarbos projektais laikomi šie projektai:

A. BENDRO POBŪDŽIO

1. Telematinių tinklų kūrimas ir diegimas, remiant EPS bei Bendrijos politikas ir veiklos kryptis (pagal B dalį), tarpžinybinį informacijos pasikeitimą (pagal C dalį), taip pat ir IDA tinklų globalizaciją (pagal D dalį).

2. Pagal Tarybos sprendimą 95/468/EB įgyvendinamų sektorinių projektų ir tinklų tolesnis įgyvendinimas ir tobulinimas, išskyrus E dalyje nurodytus tinklus.

3. Tinklų, reikalingų Europos agentūrų ir įstaigų funkcionavimui bei palaikančių Europos agentūrų teisinę bazę, įdiegimas.

4. Tinklų įdiegimas tų veiklos krypčių srityse, kurios susijusios su laisvu asmenų judėjimu, tiek, kiek jie padeda užtikrinti Bendrijos ir (ar) valstybių narių veiklą pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

5. Tų tinklų, kurie Bendrijos vykdomų politikos krypčių ir veiklos sistemoje bei nenumatytomis aplinkybėmis skubiai reikalingi paremti Bendrijos arba valstybių narių vykdomas politikos kryptis, inter alia, išsaugant žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ir sveikatą, ginant Europos vartotojų teises, Europos Sąjungos gyventojų gyvenimo sąlygas arba esminius Bendrijos interesus, įdiegimas.

B. SPECIALŪS TINKLAI, PADEDANTYS ĮGYVENDINTI EPS BEI BENDRIJOS POLITIKOS KRYPTIS IR VEIKLĄ

1. Su Ekonominės ir pinigų sąjungos politika susiję telematiniai tinklai, pirmiausia skirti kontroliuoti konvergencinių kriterijų laikymąsi bei euro įvedimą.

2. Su Europos Sąjungos plėtra susiję telematiniai tinklai, pirmiausia užtikrinantys efektyvų elektroninį ryšį tarp Komisijos ir Tarybos vertimo tarnybų ir laikinųjų vertimo (koregavimo) biurų, kurie gali būti įsteigti kiekvienoje valstybėje narėje.

3. Su regionine ir sanglaudos politika susiję telematiniai tinklai, pirmiausia palengvinantys informacijos apie regioninę ir sanglaudos politiką rinkimą, tvarkymą ir platinimą centrinių ir regioninių administracijų lygiu.

4. Su Bendrijos finansavimu susiję telematiniai tinklai, pirmiausia skirti sukurti sąsają su esančiomis Bendrijos duomenų bazėmis, kad Europos organizacijos, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, galėtų lengviau pasinaudoti Bendrijos finansavimo šaltiniais.

5. Telematiniai tinklai statistikos srityje, pirmiausia skirti rinkti ir kaupti statistinę informaciją.

6. Telematiniai tinklai oficialių dokumentų skelbimo srityje.

7. Telematiniai tinklai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose, pirmiausia skirti paremti žemės ūkio produkcijos rinkų ir struktūros valdymą, užtikrinti efektyvesnį finansų tvarkymą, pasikeitimą ūkių apskaitos duomenimis (RICA) tarp nacionalinių agentūrų ir Komisijos bei kovą prieš sukčiavimą.

8. Telematiniai tinklai pramonės sektoriuje, pirmiausia susiję su informacijos pasikeitimu tarp administracijų, atsakingų už pramoninius reikalus, ir tarp tokių administracijų bei pramonės federacijų, skirtų administracijoms keistis duomenimis apie automobilių tipo patvirtinimą, taip pat ir paslaugomis, kuriomis siekiama supaprastinti ir pagerinti administracinių formų pildymo procedūrą.

9. Su konkurencijos politika susiję telematiniai tinklai, pirmiausia užtikrinantys geresnį pasikeitimą elektroniniais duomenimis su nacionalinėmis administracijomis, kad būtų palengvintos informavimo ir konsultavimo procedūros.

10. Telematiniai tinklai kultūros, informacijos, komunikacijų ir audiovizualiniame sektoriuje, pirmiausia skirti keistis informacija apie atvirų tinklų turinio klausimus bei skatinti naujų audiovizualinių ir informacinių paslaugų kūrimą ir laisvą judėjimą.

11. Telematiniai tinklai transporto sektoriuje, pirmiausia palengvinantys keitimąsi duomenimis apie vairuotojus, transporto priemones ir transporto valdytojus.

12. Telematiniai tinklai turizmo, aplinkos, vartotojų apsaugos ir vartotojų sveikatos apsaugos srityje, padedantys užtikrinti informacijos pasikeitimą tarp valstybių narių.

C. TARPŽINYBINIAI TINKLAI

Tarpžinybinį informacijos pasikeitimą padedantys užtikrinti telematiniai tinklai, pirmiausia skirti:

1) gerinti Bendrijos sprendimų priėmimo procesą ir parlamentinius klausimus;

2) sukurti reikalingus telematinius ryšius tarp Komisijos, Europos Parlamento, kitų Europos institucijų ir Tarybos (taip pat ir Europos Sąjungai pirmininkaujančių šalių įstaigos vietos bei valstybių narių nuolatinių atstovybių);

3) plėtoti daugiakalbystę keičiantis tarpžinybine informacija, vertimo darbų tvarkomąsias priemones bei vertimo pagalbines priemones, dalijimąsi (keitimąsi) daugiakalbiais ištekliais bei sudaryti galimybę bendrai naudotis terminologijos duomenų bazėmis;

4) įgalinti Europos agentūras ir organus bei Europos institucijas dalintis dokumentais.

D. IDA TINKLŲ GLOBALIZAVIMAS

IDA tinklai diegiami EEE, ELPA šalyse, Vidurio ir Rytų Europos valstybėse bei kitose asocijuotose šalyse, taip pat ir G7 valstybėse bei tarptautinėse organizacijose, ypač socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkos srityse.

E. KITI SEKTORINIAI TINKLAI

Projektai, kurie anksčiau buvo finansuojami pagal IDA programą ir kuriems dabar skiriamas atskiras Bendrijos finansavimas, vis tiek patenka į šio sprendimo 11 straipsnyje nurodytų "kitų sektorinių tinklų" grupę.

--------------------------------------------------