15.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/9

(1)

Europos standartizacija yra savanoriška veikla, kurią vykdo suinteresuotos šalys, norinčios sukurti standartus ir, priklausomai nuo poreikių, kitus standartizacijos produktus, ar kuri vykdoma tokių šalių naudai. Šiuos standartizacijos produktus rengia Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI), t. y. institucijos, išvardytos 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (3), I priede (toliau – Europos standartizacijos institucijos).

(2)

Direktyva 98/34/EB leidžia Komisijai, pasikonsultavusiai su pagal tą direktyvą įsteigtu komitetu, teikti standartizacijos prašymus Europos standartizacijos institucijoms. 2003 m. kovo 28 d. Bendrosiose CEN, CENELEC ir ETSI bei Europos Komisijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos bendradarbiavimo gairėse (4) nustatyti Europos standartizacijos institucijų ir Bendrijos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos, kuri taip pat remia Europos standartizaciją, partnerystės ryšiai.

(3)

Atsižvelgiant į standartizacijos naudą Bendrijos teisės aktams ir jos politikos sritims, Bendrijai būtina prisidėti prie Europos standartizacijos finansavimo. Viena vertus, Europos standartizacija prisideda prie vidaus rinkos funkcionavimo ir stiprinimo, ypač vadinamosiomis „naujojo požiūrio“ direktyvomis sveikatos, saugos ir aplinkos bei vartotojų apsaugos sektoriuose, ir prie sąveikos tokiose srityse kaip transportas užtikrinimo. Kita vertus, Europos standartizacija padeda pagerinti įmonių konkurencingumą, pirmiausia palengvindama laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, tinklų, komunikacijos priemonių sąveiką, technologijų plėtrą ir inovaciją tokiose veiklos srityse kaip informacinės technologijos. Todėl į šį sprendimą reikėtų įtraukti Europos standartizacijos finansavimą informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, kuri dar yra reglamentuojama 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje (5).

(4)

Šis sprendimas turėtų sukurti aiškų, išsamų ir detalų teisinį pagrindą Bendrijai finansuoti bet kokią Europos standartizacijos veiklą, būtiną įgyvendinti Bendrijos politiką ir teisės aktus.

(5)

Būtina užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės, ypač mažosios įmonės, mikroįmonės ir amatininkų įmonės galėtų taikyti Europos standartus. Todėl šie standartai turėtų būti sukurti ir pritaikyti atsižvelgiant į šių įmonių ypatybes ir aplinką.

(6)

Bendrijos finansavimas turėtų būti skirtas standartams ar kitiems standartizacijos produktams sukurti, palengvinti jų naudojimą įmonėse išverčiant juos į įvairias oficialias Bendrijos kalbas, Europos standartizacijos sistemos vienalytiškumui sustiprinti ir užtikrinti sąžiningą ir skaidrų Europos standartų prieinamumą visiems rinkos dalyviams visoje Europos Sąjungoje. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai standartų naudojimas leidžia laikytis Bendrijos teisės aktų.

(7)

Europos standartizacijai skiriamus asignavimus kiekvienais metais turėtų nustatyti biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į orientacinį finansinį paketą atitinkamos finansinės struktūros laikotarpiu, o Komisija kiekvienais metais turėtų priimti sprendimą, kuriuo nustatomos sumos ir, prireikus, didžiausios bendro finansavimo dalys pagal veiklos rūšis.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad Europos standartizacija labai plačiai naudojama remiant Bendrijos politikos sritis ir jos teisės aktus ir į tai, kad yra skirtingų standartizacijos veiklos rūšių, reikėtų numatyti skirtingas finansavimo taisykles. Tai yra pirmiausia susiję su dotacijomis Europos standartizacijos institucijoms neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6) (toliau – finansinis reglamentas) 110 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatas ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (7), 168 straipsnio 1 dalies d punktą.

(9)

Be to, tai turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurioms, nors jos ir nepripažintos Europos standartizacijos institucijomis pagal Direktyvos 98/34/EB I priedą, pagrindiniame teisės akte buvo suteikti įgaliojimai ir joms buvo patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis vykdyti paruošiamąjį darbą remti Europos standartizaciją.

(10)

Valstybės narės skatinamos užtikrinti tinkamą nacionalinį finansavimą standartizacijos užduotims įgyvendinti.

(11)

Europos standartizacijos institucijos nuolat padeda Bendrijos veiklai, todėl reikėtų, kad jų centriniai sekretoriatai būtų efektyvūs ir veiksmingi. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę toms bendro Europos tikslo siekiančioms įstaigoms skirti dotacijas, jei dotacijos skiriamos veiklai, netaikydama finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatyto laipsniško dotacijų mažinimo principo. Efektyvi Europos standartizacijos institucijų veikla galima, jei nacionaliniai tų institucijų nariai vykdo savo finansinio įnašo į Europos standartizacijos sistemą prievoles.

(12)

Standartizacijos veiklos finansavimas turėtų taip pat apimti paruošiamąją ar papildomą veiklą, reikalingą standartų ar kitų standartizacijos produktų sukūrimui. Tai pirmiausia reiškia tiriamuosius darbus, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimą, tarplaboratorinius tyrimus, standartų patvirtinimo ar įvertinimo darbus. Be to, standartizacijos Europoje ir tarptautiniu lygiu skatinimas turėtų apimti techninės pagalbos ir bendradarbiavimo su trečiosioms šalimis programų įgyvendinimą. Reikėtų numatyti galimybę skirti dotacijas kitoms organizacijoms, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis, kad būtų pagerintas patekimas į rinkas ir sustiprintas Europos Sąjungos įmonių konkurencingumas.

(13)

Komisija ir Europos standartizacijos institucijos reguliariai pasirašo partnerystės susitarimus, siekdamos nustatyti su standartizacijos veiklos finansavimu susijusias administracines ir finansines taisykles laikydamosi finansinio reglamento nuostatų. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti informuojami apie tokių susitarimų turinį.

(14)

Atsižvelgiant į standartizacijos darbų specifiką ir į tai, kad daug įvairių suinteresuotų asmenų dalyvauja standartizacijos procese, reikėtų pripažinti, kad Europos standartų ar kitokių standartizacijos produktų kūrimo veiklos, kuriai skiriama Bendrijos dotacija, bendras finansavimas gali vykti darant neturtinius įnašus, pavyzdžiui, skiriant ekspertus.

(15)

Kad šis sprendimas būtų veiksmingai įgyvendintas, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis ekspertinėmis žiniomis, ypač audito ir finansų valdymo srityse, taip pat administracinės paramos priemonėmis, galinčiomis palengvinti jo įgyvendinimą, ir kuriomis galima reguliariai vertinti veiklos, kuriai skiriamas Bendrijos finansavimas, tinkamumą siekiant įsitikinti jos nauda ir poveikiu.

(16)

Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo ir pažeidimų ir kad neteisėtai išmokėtas lėšas būtų galima išieškoti pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (8), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (9) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (10),

a)

Europos standartų ar kitokių standartizacijos produktų, būtinų ir tinkamų Bendrijos politikai ir jos teisės aktams įgyvendinti, kūrimą ir tikrinimą;

b)

paruošiamųjų ar papildomų darbų, reikalingų kuriant Europos standartus, atlikimą, pavyzdžiui, tyrimus, programų įgyvendinimą, vertinimus, lyginamąsias analizes, tiriamuosius darbus, laboratorinius darbus, tarplaboratorinius tyrimus, bandymus ir atitikties įvertinimo darbus;

c)

Europos standartizacijos institucijų centrinių sekretoriatų veiklą, pavyzdžiui, politikos formavimą, standartizacijos veiklos koordinavimą, techninio darbo apdorojimą ir informacijos suinteresuotoms šalims teikimą;

d)

Europos standartų ar bet kokio kito standartizacijos produkto kokybės ir atitikties atitinkamoms Bendrijos politikos kryptims ir teisės aktams tikrinimą;

e)

Europos standartų ar bet kokio kito Europos standartizacijos produkto, naudojamo remiant Bendrijos politikos sritis ir jos teisės aktus, vertimą, prireikus, į oficialias Bendrijos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos; aiškinamųjų dokumentų parengimą, standartų aiškinimą ir supaprastinimą, taip pat vartotojo vadovų sudarymą ir geriausios praktikos sklaidą;

f)

veiklą, kuria siekiamą įgyvendinti techninės pagalbos ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis bei Europos standartizacijos sistemos ir Europos standartų propagavimo ir skatinimo Bendrijoje ir tarptautiniu mastu programas.

a)

skiriant dotacijas be kvietimo teikti pasiūlymus – Europos standartizacijos institucijoms vykdyti 3 straipsnyje numatytą veiklą ir įstaigoms, kurioms pagrindiniame teisės akte suteikti įgaliojimai, pagal finansinio reglamento 49 straipsnį, atlikti šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus darbus kartu su Europos standartizacijos institucijomis;

b)

skiriant dotacijas paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus arba naudojant viešųjų pirkimų procedūras – kitoms įstaigoms bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis atlikti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus standartizacijos darbus arba įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas programas.