PRIEDAS

JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO SPECIALIOJI PROGRAMA

1.   Tikslas

Pagrindinis specialiosios programos tikslas – teikti užsakovo interesus atitinkančią mokslinę ir techninę pagalbą vykdant Sąjungos politiką branduolinės energijos srityje ir vykdyti Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Siekiant šio tikslo būtina nuolat tobulinti žinias, gebėjimus ir kompetenciją, kad būtų įmanoma skleisti reikalingą naujausią patirtį branduolinių reaktorių saugos ir branduolinio saugumo kontrolės priemonių bei saugumo srityse.

2.   Požiūris

JRC branduolinės veiklos tikslas – vykdyti Sutartyje nustatytus įpareigojimus mokslinių tyrimų ir plėtros srityje ir Komisijai bei valstybėms narėms teikti paramą saugumo kontrolės priemonių ir ginklų neplatinimo, atliekų tvarkymo, branduolinių objektų saugos ir kuro ciklo, aplinkos radioaktyvumo bei radiacinės saugos srityse. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti skiriama kuo daugiau dėmesio branduolinei saugai, kuria prisidedama prie branduolinių mokslinių tyrimų perorientavimo, ypač daug dėmesio skiriama ginklų neplatinimo sričiai.

Pagal Bendrąją programą vykdant mokslinius tyrimus ir pagalbos veiklą, daugiausia dėmesio ir toliau bus skiriama:

a)	branduolinių atliekų tvarkymui, poveikiui aplinkai ir pagrindinėms žinioms;

b)	Europai reikšmingų reaktorių sistemų branduolinei saugai;

c)	branduoliniam saugumui (įskaitant branduolinio saugumo kontrolės priemones, ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę teismo ekspertizę).

Be to, JRC toliau stiprins savo, kaip Europos informacijos sklaidos ir jaunųjų mokslininkų mokymo bei švietimo centro, poziciją.

3.   Veikla

3.1.   Branduolinių atliekų tvarkymas, poveikis aplinkai ir pagrindinės žinios

3.1.1.   Panaudoto kuro ir labai radioaktyvių atliekų apibūdinimas, saugojimas ir šalinimas

Panaudoto kuro ir labai radioaktyvių branduolinių atliekų tvarkymas apima perdirbimą, apdorojimą, transportavimą, laikiną saugojimą ir geologinį laidojimą. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią labai ilgai yrantiems radionuklidams visų šių etapų metu patekti į biosferą. Siekiant šių tikslų labai svarbu, kad atitinkamais laikotarpiais būtų projektuojamos, vertinamos ir veiktų dirbtinių ir natūralių apsauginių apgaubų sistemos; tai, kaip bus diegiamos šios sistemos, priklauso ir nuo to, kaip kuras ir (arba) atliekos sąveikauja su geologine aplinka. Tokius tyrimus numatoma atlikti pagal šią specialiąją programą.

3.1.2.   Skaidymas ir virsmas

Pagrindinė branduolinės energijos sistemoms numatoma strategija apima branduolinio kuro ciklo užbaigimą, siekiant sumažinti branduolinių atliekų ilgalaikį radiacinį toksiškumą ir skatinti saugų bei veiksmingą išteklių naudojimą. Didžiausi iššūkiai šioje srityje išlieka skaidymo metodų optimizavimas, siekiant iš panaudoto kuro išskirti tam tikrus ilgaamžius radionuklidus, ir saugaus bei patikimo kuro aktinoidų virsmui gaminimas ir kvalifikavimas. Su skaidymu susijęs eksperimentinis darbas JRC apima tiek skaidymo vandenyje, tiek pirometalurginių procesų (sūrioje terpėje) mokslinius tyrimus.

3.1.3.   Fundamentiniai aktinoidų moksliniai tyrimai

Siekiant išlikti kompetentingiems ir išsaugoti pirmaujančią poziciją civilinių branduolinių technologijų srityje, labai svarbu plėtoti kelias sritis apimančius fundamentinius branduolinių medžiagų mokslinius tyrimus, kurie gali būti priemonė siekti technologinių inovacijų. Todėl būtina žinoti, kaip vadinamieji „5f elektronų sluoksnio elementai“ (t. y. aktinoidai) ir junginiai reaguoja į termodinaminius parametrus (paprastai kraštutinius). Kadangi eksperimentų duomenų bazė nėra išsami, o modeliavimas – savaime sudėtingas procesas, dabartinės mūsų žinios apie šiuos mechanizmus yra ribotos. Su šiais klausimais susiję fundamentiniai tyrimai labai svarbūs tam, kad būtų galima suprasti, kaip šie elementai veikia, ir toliau pirmauti šiuolaikinės kondensuotų medžiagų fizikos srityje. Siekiant stiprinti eksperimentinių programų poveikį, bus stengiamasi prisidėti prie pažangaus modeliavimo ir imitavimo plėtojimo.

Aktinoidų fizikos ir chemijos srityse ir toliau daugiausia dėmesio bus skiriama JRC įgyvendinamai fundamentinių aktinoidų tyrimų programai, kurios pagrindinis tikslas – universitetų ir mokslinių tyrimų centrų mokslininkams sudaryti sąlygas vykdyti pasaulinio lygio eksperimentus. Taip jiems bus sudarytos galimybės tirti aktinoidų medžiagų savybes, siekiant tobulėti mokslo srityje bei prisidėti prie branduolinių mokslų pažangos.

3.1.4.   Branduolinės srities duomenys

Siūlomiems specialių antrinių aktinoidų deginimo įtaisų projektams ir pažangioms branduolinės energijos gamybos koncepcijoms reikia naujų, daug tikslesnių branduolinių duomenų. Eksperimentų duomenų kokybė labai svarbi siekiant griežtesnių saugos standartų ir mažesnių paklaidos ribų, taip užtikrinant naujų reaktorių sistemų projektavimo ir statybos išlaidų efektyvumą. Pramonėje ir mokslinių tyrimų laboratorijose naudojamos duomenų rinkmenos, įskaitant OECD Branduolinės energijos agentūros duomenų rinkmenas, turi būti išsamios, tikslios ir patvirtintos laikantis aiškiai apibrėžtos kokybės užtikrinimo tvarkos.

JRC teiks tarptautiniu mastu reikalingus duomenis ir toliau saugiai eksploatuos Van de Graaff ir GELINA tiesinius greitintuvus.

3.1.5.   Branduolinių mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas medicinoje

Naujiems vėžio gydymo būdams – vadinamajam tiksliniam gydymui alfa dalelėmis (TAT), siekiant tikslingai atrinkti ir sunaikinti nesveikas ląsteles nepažeidžiant šalia esančio sveiko audinio, pasitelkiamos unikalios fizikinės alfa spinduliuotės savybės (visų pirma, didelė energija ir trumpas sklidimo nuotolis žmogaus audiniuose). Šie metodai gali būti naudojami tiek vėžiui, tiek infekcinėms ligoms gydyti.

JRC ir toliau rems TAT plėtojimą, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis organizacijomis; ypatingai daug dėmesio bus skirta alternatyviems alfa spinduolių gamybos procesams ir žymėtųjų radioaktyviųjų biomolekulių radiobiologiniams bandymams, bus vertinamas jų veiksmingumas bei pagrįstumas ir siekiama, kad šiuos naujus metodus būtų galima taikyti ir naudoti ligoninėse bei farmacijos pramonėje.

3.1.6.   Aplinkos radioaktyvumo stebėjimas

Sutarties II antraštinės dalies 3 skyriuje numatyta nustatyti pagrindinius saugos standartus, kuriais būtų užtikrinama darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų. Sutarties 31–38 straipsniuose nustatytos taisyklės, kuriomis apibrėžiamas valstybių narių ir Komisijos vaidmuo sprendžiant klausimus, susijusius su žmonių sveikatos apsauga, radioaktyvumo lygio aplinkoje kontrole, patekimu į aplinką ir branduolinių atliekų tvarkymu. Tai taip pat apims pagrindinius su avarijų valdymu susijusius aspektus. Pagal Sutarties 39 straipsnį JRC padeda Komisijai įgyvendinti šį uždavinį.

Atsižvelgdamas į naują leidžiamą radionuklidų kiekį geriamajame vandenyje ir maisto sudedamosiose dalyse, JRC parengs analizės metodus ir nurodys atitinkamas pamatines medžiagas. Siekiant įvertinti pagal Sutarties 35 ir 36 straipsnius pateiktų stebėjimo duomenų palyginamumą ir prisidėti prie radioaktyvumo kontrolės sistemų derinimo naudojant pamatines bandomąsias medžiagas, bus lyginami valstybių narių stebėjimo laboratorijose gauti duomenys.

3.1.7.   Žinių valdymas, mokymas ir švietimas

Svarbu išsaugoti ir gilinti naujos kartos branduolinės srities mokslininkų ir inžinierių profesines žinias, užtikrinant bandymų duomenų, rezultatų bei vertinimo, taip pat gebėjimų, įgytų įgyvendinant mokslinių tyrimų ir taikomąsias programas, sklaidą.

JRC imsis priemonių, kad šios žinios būtų lengvai prieinamos, tinkamai organizuotos bei pagrįstos tvirtais įrodymais, ir prisidės prie aukštojo mokslo veiklos Europoje, susijusios tiek su šiuo metu veikiančiais, tiek su pažangiais IV kartos reaktoriais, rėmimo. Siekdamas išanalizuoti europines tendencijas ir teikti mokslinę pagalbą formuojant Sąjungos politiką, JRC taip pat kurs Europos branduolinio sektoriaus žmogiškųjų išteklių stebėjimo centrą. Be to, JRC ir toliau prisidės prie geresnės informacijos sklaidos branduolinės inžinerijos srityje, visų pirma priimtinumo visuomenei ir, plačiau, bendro informuotumo apie energiją strategijų klausimais. Daugiametė patirtis ir unikali branduolinių duomenų vertinimo infrastruktūra taip pat yra puiki branduolinės srities mokslininkų ir inžinierių švietimo ir mokymo priemonė, suteikianti galimybę universitetines studijas papildyti praktiniais užsiėmimais naudojant branduolinius įrenginius.

3.2.   Branduolinė sauga

3.2.1.   Branduolinių reaktorių sauga

Siekiant išlaikyti ir gerinti branduolinių jėgainių saugos lygį, reikia papildyti ir patvirtinti pažangias ir patobulintas saugos vertinimo metodikas bei atitinkamas analizės priemones. Kad būtų galima patvirtinti ir patikrinti reaktorių procesų (reaktyvumo ir šiluminių hidraulinių), veikimo metu apkraunamų ir (arba) besidėvinčių komponentų, taip pat žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių pažangiu modeliavimu pagrįstus determinuotuosius ir tikimybinius saugos vertinimus, JRC atliekami tiksliniai eksperimentiniai tyrimai siekiant geriau suprasti esminius fizikinius reiškinius ir procesus. Be to, JRC ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį kuriant visoms valstybėms narėms naudingą Europos informavimo apie eksploatavimo patirtį centrą ir užtikrinant jo veikimą. Siekdamas sumažinti branduolinių avarijų tikimybę, jis teiks visoms Europos reguliavimo institucijoms naudingas temines ataskaitas specifiniais jėgainių veikimo klausimais ir sudarys palankesnes sąlygas produktyviai dalytis veiklos patirtimi bei ja remtis, kad būtų galima pagerinti branduolinių jėgainių saugą. Jis įgyvendins mokslinių tyrimų programas, kuriomis prisidedama prie branduolinei saugai svarbių reaktorių sistemų saugos reikalavimų ir pažangesnių vertinimo metodų kūrimo. Taip pat bus įtraukti pagrindiniai mokslinių tyrimų, susijusių su reaktorių ir jų infrastruktūros eksploatavimo nutraukimu, aspektai (metodikos, mokymas, mokslinis pagrindas).

3.2.2.   Sąjungoje veikiančių galios reaktorių branduolinio kuro sauga

Visą XXI a. greičiausiai bus naudojami II ir III kartos lengvojo vandens reaktoriai. Siekiant maksimaliai padidinti jų saugą, būtina užtikrinti, kad būtų geriau suprantamas branduolinio kuro strypų sistemos (kuro ir apvalkalo) veikimas reaktoriuose, ypač kiek tai susiję su pratęsto veikimo schemomis, apimančiomis įprastines, avarines ir nenumatytas sąlygas. Du svarbiausi šių mokslinių tyrimų aspektai – mechaninis branduolinio kuro strypų vientisumas reaktoriaus eksploatavimo laikotarpiu ir kuro reakcija į pereinamąsias sąlygas (įskaitant sudėtingas avarines sąlygas iki reaktoriaus aktyviosios zonos išsilydymo).

Galiausiai tiek eksperimentai su tiksliai apibrėžtais fizikiniais ir cheminiais mechanizmais, tiek jų teorija turi būti įtraukti į įvairaus masto modelius, o ilgainiui – ir į kuro eksploatacinių savybių kodeksus.

JRC moksliniais tyrimais taip pat bus siekiama gerinti eksperimentinį etaloną, skirtą UO2 ir MOX kuro veikimui aukštoje degimo temperatūroje.

3.2.3.   Saugus pažangių branduolinės energijos sistemų veikimas

Visame pasaulyje, visų pirma IV kartos tarptautiniame forume (GIF), naujų reaktorių koncepcijos, kuriomis siekiama didesnio saugumo, saugumo kontrolės priemonių ir tvarumo, laikomos nauju mokslinių tyrimų objektu. Valstybės narės įgaliojo JRC atstovauti Bendrijai GIF kaip įgyvendinančiam subjektui. Vykdydamas šias funkcijas, JRC ir toliau koordinuos Europos indėlį (tiesioginiais ar netiesioginiais veiksmais arba per valstybes nares) į įvairius GIF projektus.

JRC laboratorijose atliekami tyrimai visų pirma apima naujų pažangių projektų ir pažangių kuro ciklų saugos aspektus, visų pirma naujų kuro rūšių apibūdinimą, bandymus švitinant ir naujų branduolinio kuro rūšių tyrimus naudojant panaudotą kurą, taip pat pažangių konstrukcinių ir apvalkalų medžiagų apibūdinimą bei kvalifikavimą. Be to, atliekami su naujos kartos reaktorių saugos reikalavimais susiję tyrimai ir svarbių branduolinių sistemų objektyvus vertinimas. Taip siekiama padėti suformuoti bendrą Europos požiūrį, kuriuo vadovaujantis būtų vertinama naujų pažangių projektų sauga. Šiuo tikslu bus atitinkamai siekiama sinergijos su Tvarios branduolinės energijos technologijų platforma.

3.3.   Branduolinis saugumas

3.3.1.   Branduolinio saugumo kontrolės priemonės

Kadangi padidėjo branduolinės energijos vaidmuo elektros energijos gamyboje tiek Europoje, tiek visame pasaulyje, branduolinių medžiagų naudojimas kuro cikle vis intensyvėja. Siekiant užkirsti kelią šių medžiagų naudojimui ne pagal paskirtį, būtina sukurti griežtą ir patikimą branduolinio saugumo kontrolės priemonių ir ginklų neplatinimo sistemą. Formuojamai saugumo kontrolės priemonių politikai įgyvendinti ir toliau reikės techninių inovacijų ir patobulinimų. Šiandienos uždavinys – plačiau taikyti automatizavimą ir gerinti informacijos analizės priemones, kad sumažėtų tiek inspektorių darbo krūvis, tiek branduolinei pramonei tenkanti našta. Naujos ir pažangios saugumo kontrolės priemonės taip pat bus taikomos Europai reikšmingoms reaktorių sistemoms ir atitinkamiems jų kuro ciklams.

3.3.2.   Papildomas protokolas

Papildomu protokolu siekiama užkirsti kelią nedeklaruotai branduolinei veiklai. Jam įgyvendinti reikalingos metodikos, kurios skirtųsi nuo branduolinių medžiagų apskaitos tikrinimo metodikų (arba būtų už jas tobulesnės). Numatoma, kad teks įdėti daugiau pastangų tikrinant deklaracijų išsamumą, o tai pareikalaus išsamesnių mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos, susijusių su metodais, skirtais slapta vykdomoms programoms nustatyti, kai kuriais atvejais naudojant tas pačias metodikas kaip ir atliekant branduolinės teismo ekspertizės tyrimus. Daug pastangų prireiks siekiant tobulinti žymėtųjų dalelių analizės metodus, skirtus deklaruotai veiklai tikrinti arba nedeklaruotai veiklai nustatyti.

3.3.3.   Informacijos apie branduolinių ginklų neplatinimą rinkimas iš viešai prieinamų šaltinių

Siekdamas padėti Komisijos tarnyboms ir bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra bei valstybių narių valdžios institucijomis, JRC ir toliau iš įvairių šaltinių (interneto, specializuotos literatūros, duomenų bazių) sistemingai rinks ir analizuos informaciją branduolinių ginklų neplatinimo klausimais. Ši informacija bus naudojama rengiant šalių ataskaitas, siekiant įdėmiai stebėti branduolinės veiklos raidą, taip pat tiesioginio ir dvejopo naudojimo branduolinės įrangos bei technologijų importą ir (arba) eksportą tam tikrose šalyse. Be to, JRC stebės techninę eksporto kontrolės režimų raidą ir teiks techninę pagalbą atitinkamoms Komisijos tarnyboms.

3.3.4.   Kova su neteisėta prekyba branduolinėmis medžiagomis, įskaitant branduolinės teismo ekspertizės analizę

Esant susirūpinimui neteisėta prekyba branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis, su tokia prekyba siejamam ginklų platinimo pavojui ir branduolinio terorizmo grėsmei, būtina nustatyti priemones, užtikrinančias prevenciją, aptikimą ir atsakomuosius veiksmus. Branduoliniam saugumui užtikrinti skiriama vis daugiau dėmesio visais lygmenimis – nuo tarptautinių iniciatyvų (Visuotinė kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyva, Ginklų neplatinimo saugumo iniciatyva, JT ST rezoliucija 1540 ir kt.) iki daugiašalio bendradarbiavimo ir techninių priemonių tobulinimo. Įgyvendinant branduolinio saugumo priemones ypač didelę reikšmę turi personalo mokymas. JRC su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis dalijasi ne tik bendro pobūdžio branduolinio mokslo, bet ir siauresnės – branduolinio saugumo – srities patirtimi bei žiniomis.

Šiuo tikslu turi būti rengiamos arba tobulinamos įvairios mokymo programos, taip pat turi būti kuriami arba atnaujinami susiję mokymo moduliai. JRC ketina įsteigti Europos saugumo mokymo centrą, kurio veikla nuo pat pradžių bus siejama pirmiausia su branduoliniu ir radiologiniu saugumu.

4.   Etiniai aspektai

Įgyvendinant šią specialiąją programą ir vykdant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, turi būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Šie principai apima Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus.

Vadovaudamiesi subsidiarumo principu ir atsižvelgdami į tai, kad Europoje laikomasi įvairių požiūrių, mokslinių tyrimų projektų dalyviai privalo laikytis teisės aktų, nuostatų ir etikos taisyklių, galiojančių šalyse, kuriose bus vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kuriuo atveju taikomos nacionalinės nuostatos, o jokie moksliniai tyrimai, kurie konkrečioje valstybėje narėje arba kitoje šalyje yra uždrausti, iš Euratomo lėšų toje valstybėje narėje arba šalyje nebus finansuojami.

Prieš pradėdami veiklą, mokslinių tyrimų projektus įgyvendinantys subjektai prireikus privalo užsitikrinti atitinkamų nacionalinių ar vietos etikos komitetų pritarimą. Komisija taip pat sistemingai etiniu požiūriu peržiūrės pasiūlymus, kurie susiję su etikos požiūriu opiais klausimais arba kuriuose nebuvo tinkamai atsižvelgta į etinius aspektus. Tam tikrais atvejais etiniai aspektai gali būti peržiūrimi projekto įgyvendinimo metu.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės, formuodamos ir įgyvendindamos Sąjungos politiką, įskaitant mokslinių tyrimų politiką, visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus.