24.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/5

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 61 straipsnio pirmos pastraipos d punktą cukrus arba izogliukozė, pagaminti viršijant to reglamento 56 straipsnyje nurodytą kvotą, gali būti eksportuojami tik neviršijant nustatytinos kiekybinės normos;

(2)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 951/2006 (2) nustatytos išsamios nekvotinių kiekių eksporto įgyvendinimo taisyklės, visų pirma susijusios su eksporto licencijų išdavimu. Tačiau kiekybinė norma turėtų būti nustatoma kiekvieniems prekybos metams, atsižvelgiant į galimybes eksporto rinkose;

(3)

eksportas iš Sąjungos yra svarbi kai kurių Sąjungos cukraus ir izogliukozės gamintojų, kurių tradicinės rinkos yra už Sąjungos ribų, ekonominės veiklos dalis. Cukraus ir izogliukozės eksportas į tas rinkas galėtų būti ekonomiškai perspektyvus net ir be eksporto grąžinamųjų išmokų. Todėl, norint, kad šie ES gamintojai ir toliau galėtų aprūpinti savo tradicines rinkas, būtina nustatyti nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto kiekybines normas;

(4)

apskaičiuota, kad jei 2013–2014 prekybos metams būtų nustatyta nekvotinio cukraus eksporto kiekybinė norma – 650 000 tonų baltojo cukraus ekvivalentu, o nekvotinės izogliukozės norma – 70 000 tonų sausosios medžiagos ekvivalentu, rinkos poreikiai būtų patenkinti;

(5)

cukrui iš Sąjungos eksportuoti į tam tikras artimas paskirties vietas ir trečiąsias valstybes, kuriose Sąjungos produktams taikoma lengvatinė importo tvarka, šiuo metu sudarytos ypač palankios konkurencinės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tinkamų savitarpio pagalbos priemonių, skirtų kovoti su pažeidimais, taip pat siekiant sumažinti sukčiavimo riziką ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, susijusiam su nekvotinio cukraus grįžtamuoju importu arba pakartotiniu įvežimu į Sąjungą, tam tikras artimas paskirties vietas reikėtų išbraukti iš reikalavimus atitinkančių paskirties vietų sąrašo;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad dėl izogliukozės produktų savybių tikimasi mažesnės su šiais produktais susijusios galimos sukčiavimo rizikos, reikalavimus atitinkančių nekvotinės izogliukozės eksporto paskirties vietų riboti nereikia;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

trečiąsias valstybes: Andorą, Lichtenšteiną, Šventąjį Sostą (Vatikano Miesto Valstybę), San Mariną, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją (3), Juodkalniją, Albaniją ir buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją;

b)

valstybių narių teritorijas, nepriklausančias Sąjungos muitų teritorijai: Farerų salas, Grenlandiją, Helgolandą, Seutą, Melilją, Livinjo ir Italijos Kampionės administracinius vienetus ir Kipro Respublikos teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja;

c)

Europos teritorijas, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė ir kurios nepriklauso Sąjungos muitų teritorijai, t. y. Gibraltarą.