27.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/2

(1)

2011 m. balandžio mėn. Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 405/2011 (2) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89, nustatė galutinį kompensacinį muitą. Tyrimas, po kurio priimtas galutinis reglamentas, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Galutinės priemonės buvo 3,3–4,3 % dydžio ad valorem kompensaciniai muitai, taikomi atskirai išvardytų eksportuotojų importuojamam produktui, 4,0 % dydžio muitas, taikomas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, ir 4,3 % dydžio muitas, taikomas visoms kitoms įmonėms Indijoje.

(3)

Prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Viraj Profiles Vpl. Ltd. (toliau – pareiškėjas). Prašymas buvo susijęs tik su pareiškėjo subsidijavimo aspektais. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad subsidijavimo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, labai pasikeitė ir kad tie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, 2012 m. rugpjūčio 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) apie dalinės tarpinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs subsidijavimas, inicijavimą.

(5)

Atliekant subsidijavimo peržiūros tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(6)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Indijos Vyriausybei ir Sąjungos pramonės atstovui pradiniame tyrime – EUROFER (toliau – Sąjungos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(7)

Komisija išnagrinėjo inicijavimo etape šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(8)

Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija pareiškėjui nusiuntė klausimyną. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos Vyriausybei.

(9)

Pareiškėjas ir Indijos Vyriausybė pateikė klausimyno atsakymus.

(10)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Pareiškėjo patalpose surengti tikrinamieji vizitai.

(11)

Peržiūrimasis produktas – toks pat produktas kaip apibrėžtasis pirminiame tyrime, t. y. Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89.

(12)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir suinteresuotųjų šalių pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios pareiškėjui tariamai taikytos schemos:

(13)

a ir b schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su PTL susijęs užsienio prekybos politikos dokumentas yra „Užsienio prekybos politika 2009–2014 m.“ („FTP 09–14“). Be to, Užsienio prekybos politiką 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome („HOP I 09–14“), kuris reguliariai atnaujinamas.

(14)

Eksporto kreditų schema, nurodyta c punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(15)

Be to, pagal Sąjungos pramonės pareiškimą Komisija tyrė, ar pareiškėjas:

(16)

Galiausiai, Komisija patikrino, ar pareiškėjas vis dar nenaudoja pradiniame tyrime nagrinėtų schemų:

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pareiškėjas naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad gautos lengvatos buvo nereikšmingos – 0,02 % Todėl laikyta, kad nebūtina toliau vertinti, ar ši schema kompensuotina.

(18)

Nustatyta, kad pareiškėjui taikomas EOĮS statusas ir pagal šią schemą per PTL jis gavo subsidijų.

(19)

Dėl šios schemos bendrovė teigė, kad Komisija turėtų naudoti kitą pagal EOĮS schemą gautų lengvatų skaičiavimo metodą nei naudotas per pradinį tyrimą. Bendrovė teigė, kad tam tikros lengvatos pagal EOĮS turėtų būti laikomos leistina muitų grąžinimo schema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento II ir III prieduose, ir todėl jos neturėtų būti kompensuotinos.

(20)

Tačiau nustačius, kad pagal šią schemą gauta subsidijų norma (nepriklausomai nuo taikomo skaičiavimo metodo) neviršytų 0,22 %, o bendras subsidijų skirtumas mažesnis už de minimis lygį, nuspręsta šiame peržiūros tyrime minėto teiginio toliau nenagrinėti.

(21)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas šia schema nesinaudojo.

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pareiškėjas naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad gautos lengvatos buvo nereikšmingos. Todėl laikyta, kad nebūtina toliau vertinti, ar ši schema kompensuotina.

(23)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas šia schema nesinaudojo.

(24)

Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta jokių kitų per PTL pareiškėjui taikytų lengvatų, susijusių su žaliavų ir energijos įsigijimo sąlygomis, kurios būtų Indijos Vyriausybės finansinė parama ir todėl galėtų būti laikomos subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Todėl atlikus šią peržiūrą nustatyta, kad 15 konstatuojamosios dalies c–e punktuose išvardyti Sąjungos pramonės pareiškimai nėra pagrįsti.

(25)

Primenama, kad pradiniame tyrime nustatyta, kad ad valorem išreikšta kompensuotinų subsidijų suma – 4,3 %

(26)

Nustatyta, kad pareiškėjo ad valorem išreikšta kompensuotinų subsidijų suma pagal vieną subsidijų schemą per PTL sudarė 0,22 %

(27)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad prašymą pateikusio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo.

(28)

Taip pat įvertinta, ar su tirtomis schemomis susijusios pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis.

(29)

Kaip minėta pirmiau, atlikus šią tarpinę peržiūrą patvirtintos pradinio tyrimo išvados dėl GPESS schemos – nustatyta, kad pagal šią schemą suteiktos subsidijos buvo nereikšmingos.

(30)

Be to, nors pradiniame tyrime pareiškėjas daugiausiai lengvatų gavo pagal EOĮS, pagal šią schemą gauta lengvata per PTL sumažėjo. Gauta įrodymų, kad šis pokytis yra ilgalaikis, nes jis susijęs su mažesniu nerūdijančio plieno laužui ir feronikeliui, dviem pagrindinėms nagrinėjamojo produkto gamybos žaliavoms, taikomų muitų lygiu.

(31)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra požymių, kad pareiškėjas ateityje ir toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė už de minimis lygį. Todėl manoma, kad atsižvelgiant į esamą subsidijavimo lygį tikslinga iš dalies pakeisti pareiškėjui taikomą kompensacinio muito normą. Turėtų būti nustatyta muito norma pareiškėjui – 0 %.

(32)

Kalbant apie nagrinėjamajam produktui, importuojamam iš galutinio reglamento priede išvardytų eksportuojančių gamintojų, šiuo metu taikomą muito normą, pažymima, kad esamos detalios tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms subsidijų ir muito normų perskaičiuoti nereikia. Todėl galutinio reglamento priede išvardytoms bendrovėms taikomos muito normos nesikeičia.

(33)

Dėl visoms kitoms bendrovėms taikomos muito normos, pažymima, kad pradiniame tyrime jos lygis buvo nustatytas pagal didžiausią individualų subsidijų skirtumą, nustatytą atrinktoms bendrovėms. Tai atitiko pareiškėjo subsidijų skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad po šios tarpinės peržiūros pareiškėjo subsidijų skirtumas pasikeitė, visoms kitoms bendrovėms taikoma norma turėtų būti peržiūrėta ir nustatyta pagal kitą didžiausią subsidijų skirtumą. Kadangi kitas didžiausias skirtumas atitinka priede išvardytoms bendrovėms taikomą skirtumą, visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma turėtų būti nustatoma pagal tą lygį, t. y. 4 %.

(34)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti iš dalies pakeisti pareiškėjui taikomą muito normą.

(35)

Šalių raštu ir žodžiu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(36)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos,