20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/25

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1286/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

anksčiau nei 2014 m. taikyta daugiamete mokesčių srities veiksmų programa labai palengvino ir sustiprino mokesčių administratorių bendradarbiavimas Sąjungoje. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad ta programa suteikė pridėtinės vertės, įskaitant Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinių interesų apsaugai. Nustatytų ateinančio dešimtmečio iššūkių nepavyks įveikti, jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ar aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis. Komisijos, bendradarbiaujant su dalyvaujančiomis šalimis, įgyvendinama programa „Fiscalis“ valstybėms narėms siūloma tos bendradarbiavimo veiklos Sąjungos sistema, ir kuri yra ekonomiškai naudingesnė nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą nustatant naują tos pačios srities programą;

(2)

pagal šį reglamentą įsteigta programa „Fiscalis 2020“ ir jos sėkmė yra itin svarbios esant dabartinei ekonominei padėčiai ir turėtų remti bendradarbiavimą mokesčių klausimais;

(3)

pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla, t. y. Europos informacinėmis sistemomis, kaip apibrėžta šiame reglamente (toliau – Europos informacinės sistemos), bendrais mokesčių administratorių pareigūnų veiksmais ir bendromis mokymo iniciatyvomis tikimasi prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, stiprinant vidaus rinkos veikimą, sukuriant sistemą, pagal kurią būtų remiama mokesčių administratorių administravimo gebėjimų stiprinimo veikla, ir skatinant techninę pažangą bei inovacijas. Sukūrus veiklos sistemą, kuria bus siekiama didinti mokesčių administratorių darbo veiksmingumą, verslo konkurencingumą, skatinti užimtumą ir padėti apsaugoti Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius bei ekonominius interesus, pagal „Fiscalis 2020“ bus aktyviai gerinamas mokesčių sistemų veikimas vidaus rinkoje ir kartu prisidedama prie laipsniško esamų vidaus rinkos kliūčių ir iškraipymų panaikinimo;

(4)

„Fiscalis 2020“ taikymo sritį reikėtų suderinti su esamais poreikiais sutelkiant dėmesį į visus Sąjungos lygiu harmonizuotus mokesčius ir į kitus mokesčius, jeigu jie svarbūs vidaus rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

(5)

siekiant remti trečiųjų šalių prisijungimo ir asociacijos procesą, „Fiscalis 2020“ turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms bei potencialioms šalims kandidatėms ir šalims partnerėms pagal Europos kaimynystės politiką, jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos ir jeigu jų dalyvavimu remiama tik pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla, skirta kovoti su mokestiniu sukčiavimu bei mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Atsižvelgiant į vis didesnį pasaulio ekonomikos tarpusavio ryšių lygį, „Fiscalis 2020“ turėtų būti toliau numatyta galimybė pagal „Fiscalis 2020“ vykdomoje veikloje kviesti dalyvauti išorės ekspertus. Išorės ekspertai, kaip antai vyriausybinių institucijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojai ir jų organizacijos arba tarptautinių organizacijų atstovai turėtų būti kviečiami tik tuo atveju, kai jų įnašas laikomas esminiu siekiant pasiekti „Fiscalis 2020“ tikslus;

(6)

nustatant „Fiscalis 2020“ tikslus ir prioritetus atsižvelgta į problemas ir iššūkius, kuriuos mokesčių srityje reikės spręsti per ateinantį dešimtmetį. „Fiscalis 2020“ ir toliau turėtų tekti reikšmingas vaidmuo svarbiausiose srityse, tokiose kaip darnus mokesčių srities Sąjungos teisės įgyvendinimas, keitimosi informacija saugumo užtikrinimas ir administracinio bendradarbiavimo rėmimas ir mokesčių administratorių administracinių gebėjimų stiprinimas. Atsižvelgiant į nustatytų naujų iššūkių dinamiškumą, daugiau dėmesio reikėtų skirti kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui. Reikėtų atkreipti dėmesį taip pat į mokesčių administratorių administracinės naštos mažinimą, mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo išlaidų mažinimą ir dvigubo apmokestinimo atvejų išvengimą;

(7)

veiklos lygiu pagal „Fiscalis 2020“ turėtų būti įgyvendinamos, ja remiantis turėtų veikti ir ja turėtų būti remiamos Europos informacinės sistemos ir administracinio bendradarbiavimo veikla, gerinami mokesčių pareigūnų gebėjimai ir kompetencija, gerinamas supratimas apie mokesčių srities Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas bei remiamas administracinių procedūrų tobulinimas, keitimasis geros administracinės praktikos pavyzdžiais ir jų platinimas. Tų tikslų turėtų būti siekiama daug dėmesio skiriant kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui;

(8)

anksčiau taikytos „Fiscalis 2020“ programos priemonės turėtų būti papildytos, siekiant tinkamai atsižvelgti į iššūkius, su kuriais kitą dešimtmetį susidurs mokesčių administratoriai, ir užtikrinti, kad jos būtų suderintos su Sąjungos teisės pakeitimais. „Fiscalis 2020“ turėtų apimti: dvišalę arba daugiašalę kontrolę ir kitas administracinio bendradarbiavimo formas, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose administracinio bendradarbiavimo srityje, ekspertų grupes, viešojo administravimo darbuotojų gebėjimų stiprinimo veiksmus, teikiant konkretų ir specializuotą ugdomąjį vadovavimą mokesčių srityje valstybėms narėms, kurios susiduria su konkrečiomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis pateisinami tokie tiksliniai veiksmai, ir atitinkamais atvejais tyrimus bei bendrą komunikacinę veiklą, siekiant remti mokesčių srities Sąjungos teisės įgyvendinimą;

(9)

Europos informacinės sistemos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant mokesčių administratorių tarpusavio ryšius ir taip stiprinant mokesčių sistemas Sąjungoje, todėl jas reikėtų ir toliau finansuoti bei tobulinti pagal „Fiscalis 2020“. Be to, turėtų būti įmanoma į „Fiscalis 2020“ įtraukti naujas pagal Sąjungos teisę nustatytas su mokesčiais susijusias informacines sistemas. Europos informacinės sistemos, kai tinkama, turėtų būti pagrįstos bendro plėtojimo modeliais ir IT struktūra;

(10)

gerinant administracinį bendradarbiavimą platesniu mastu ir remiant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu Sąjungai gali būti naudinga sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kad būtų sudarytos sąlygos toms šalims naudotis Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentais, siekiant remti saugų keitimąsi informacija tarpusavyje ir su valstybėmis narėmis dvišalių susitarimų mokesčių klausimais pagrindu;

(11)

pagal „Fiscalis 2020“ taip pat turėtų būti vykdoma bendra mokymo veikla. Įgyvendinant „Fiscalis 2020“ turėtų būti toliau remiami dalyvaujančių šalių veiksmai, kuriais stiprinami su mokesčiais susiję profesiniai gebėjimai ir žinios, gerinant bendrai kuriamą mokymo turinį, skirtą mokesčių pareigūnams ir ekonominės veiklos vykdytojams. Tuo tikslu dabartinį „Fiscalis 2020“ bendro mokymo metodą, kuris buvo daugiausia pagrįstas centrinės e. mokymosi programos plėtra, reikėtų plėtoti toliau, kad būtų galima parengti daugialypę Sąjungos paramos mokymui programą;

(12)

siekiant suderinti „Fiscalis 2020“ trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 (2) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, programą reikėtų įgyvendinti septynerius metus;

(13)

šiuo reglamentu nustatomas finansinis paketas visam „Fiscalis 2020“ laikotarpiui, kuris per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) 17 punkte;

(14)

atsižvelgiant į 2010 m. Komisijos komunikate dėl biudžeto peržiūros nustatytą jos įsipareigojimą derinti ir paprastinti finansavimo programas, išteklius reikėtų padalyti ir kitoms Sąjungos finansavimo priemonėms, jei numatyta pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę;

(15)

finansiniam šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (5);

(16)

dalyvaujančios šalys turėtų padengti „Fiscalis 2020“ nacionalinių elementų išlaidas, kurios apimtų, inter alia, Europos informacinių sistemų ne Sąjungos komponentus ir bet kokį mokymą, kuris nėra bendrų mokymo iniciatyvų dalis;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu, jog bendruose veiksmuose visapusiškai dalyvautų dalyvaujančios šalys, gali būti numatyta 100 % tinkamų finansuoti išlaidų bendro finansavimo norma, kai tai yra kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, su renginių organizavimu ir dienpinigiais susijusios išlaidos, kai tai būtina siekiant visiškai įgyvendinti „Fiscalis 2020“ tikslus;

(18)

Sąjungos finansinius interesus reikėtų apsaugoti tinkamomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų arba neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, sankcijas;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti daugiametę programą siekiant gerinti mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos negali veiksmingai bendradarbiauti ir vykdyti koordinavimo, būtino tam tikslui pasiekti, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

įgyvendinti „Fiscalis 2020“ Komisijai turėtų padėti programos „Fiscalis 2020“ komitetas;

(22)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas „Fiscalis 2020“ vertinti, iš pat pradžių turėtų būti nustatyta tinkama „Fiscalis 2020“ pasiektų rezultatų stebėsenos sistema. Komisija kartu su dalyvaujančiomis šalimis turėtų nustatyti koreguojamus rodiklius ir iš anksto nustatomus bazinius lygius pagal „Fiscalis 2020“ vykdomos veiklos rezultatams stebėti. Turėtų būti atliekamas vidurio laikotarpio vertinimas, kaip įgyvendinami „Fiscalis 2020“ tikslai, vertinamas jos efektyvumas ir jos pridėtinė vertė Europos lygiu. Be to, galutiniame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis „Fiscalis 2020“ poveikis ir tvarumo rezultatai. Turėtų būti užtikrintas visiškas skaidrumas reguliariai teikiant stebėsenos ataskaitas ir teikiant vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)

asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms valdžios institucijoms, reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (7). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (8) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Komisija pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų keistis visa informacija arba ją perduoti laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, o Komisija visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001;

(24)

šis reglamentas pakeičia Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1482/2007/EB (9). Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.   Siekiant gerinti mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje ir remti su juo susijusį bendradarbiavimą nustatoma daugiametė veiksmų programa „Fiscalis 2020“ (toliau – programa).

2.   Programa apima laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

    mokesčių administratorius – dalyvaujančių šalių valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurios atsako už mokesčių ar su mokesčiais susijusios veiklos administravimą;

2)

   išorės ekspertai:

a)

vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant, atstovus iš programoje nedalyvaujančių šalių, pagal 3 straipsnio 2 dalį;

b)

ekonominės veiklos vykdytojai ir organizacijos, atstovaujančios ekonominės veiklos vykdytojus;

c)

tarptautinių ir kitų atitinkamų organizacijų atstovai;

3)

   mokesčiai:

a)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (10) numatytas pridėtinės vertės mokestis;

b)

Tarybos direktyvoje 92/83/EEB (11) numatytas akcizas alkoholiui;

c)

Tarybos direktyvoje 2011/64/ES (12) numatytas akcizas tabako produktams;

d)

Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (13) numatyti energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiai;

e)

kiti mokesčiai, kuriems taikomas Tarybos direktyvos 2010/24/ES (14) 2 straipsnio 1 dalies a punktas, tiek, kiek jie svarbūs vidaus rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

4)

    dvišalė arba daugiašalė kontrolė – suderintas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinių prievolių patikrinimas, kurį organizuoja dvi ar daugiau bendrų ar vienas kitą papildančių interesų turinčios dalyvaujančios šalys, iš kurių bent dvi yra valstybės narės.

3 straipsnis

Dalyvavimas programoje

1.   Dalyvaujančios šalys – valstybės narės ir 2 dalyje nurodytos šalys su sąlyga, kad įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos.

2.   Programoje gali dalyvauti bet kuri iš šių šalių:

a)

stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, bendrąsias nuostatas ir sąlygas, nustatytas atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

b)

šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką, su sąlyga, kad jos yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir administraciniais metodais.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos šalys partnerės dalyvauja programoje pagal nuostatas, kurios kartu su tomis šalimis nustatomos sudarius bendruosius susitarimus dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose. Jų dalyvavimu remiama tik pagal programą vykdoma veikla, skirta kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu.

4 straipsnis

Dalyvavimas pagal programą vykdomoje veikloje

Išorės ekspertai gali būti kviečiami prisidėti prie atrinktos pagal programą organizuojamos veiklos, kai būtina siekti 5 ir 6 straipsniuose nurodytų tikslų. Išorės ekspertus pasirenka Komisija ir dalyvaujančios šalys, atsižvelgdamos į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia vykdyti konkrečią veiklą, bet kokį galimą interesų konfliktą ir užtikrindamos verslo atstovų ir kitų pilietinės visuomenės ekspertų atstovavimo pusiausvyrą. Pasirinktų išorės ekspertų sąrašas skelbiamas viešai ir nuolat atnaujinamas.

5 straipsnis

Bendrasis tikslas ir konkretus tikslas

1.   Bendrasis programos tikslas – gerinti tinkamą mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje, stiprinant dalyvaujančių šalių, jų mokesčių administratorių ir jų pareigūnų bendradarbiavimą.

2.   Konkretus programos tikslas – remti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu bei Sąjungos mokesčių srities teisės įgyvendinimą užtikrinant keitimąsi informacija, remiant administracinį bendradarbiavimą bei prireikus ir kai tinkama stiprinant dalyvaujančių šalių administracinius gebėjimus, siekiant padėti mažinti mokesčių administratorių administracinę naštą ir mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo išlaidas.

3.   Šiame straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimas vertinamas remiantis visų pirma atsižvelgiant į:

a)

bendrojo ryšių tinklo prieinamumą Europos informacinėms sistemoms ir visapusišką prieigą prie jo;

b)

dalyvaujančių šalių atsiliepimus apie pagal programą vykdomos veiklos rezultatus.

6 straipsnis

Programos veiklos tikslai ir prioritetai

1.   Programos veiklos tikslai ir prioritetai yra:

a)

įgyvendinti, tobulinti, eksploatuoti ir remti mokesčiams skirtą Europos informacinę sistemą;

b)

remti administracinio bendradarbiavimo veiklą;

c)

gerinti mokesčių pareigūnų gebėjimus ir kompetenciją;

d)

didinti supratimą apie mokesčių srities Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimą;

e)

remti administracinių procedūrų tobulinimą ir keitimąsi geriausiais administracinės praktikos pavyzdžiais.

2.   1 dalyje nurodytų tikslų ir prioritetų siekiama ypač daug dėmesio skiriant kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui.

II   SKYRIUS

Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.   14 straipsnyje nurodytoje metinėje darbo programoje nustatytomis sąlygomis pagal programą teikiama finansinė parama šių rūšių veiksmams:

a)

bendriems veiksmams:

i)

seminarams ir praktiniam mokymui;

ii)

projektų grupėms, kurias paprastai sudaro ribotas šalių skaičius ir kurios veikia ribotą laikotarpį, siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai aprašyto rezultato;

iii)

dvišalei arba daugiašalei ų kontrolei ir kitai pagal Sąjungos teisės aktus dėl administracinio bendradarbiavimo numatytai veiklai, kurią organizuoja dvi arba daugiau dalyvaujančių šalių, į kurias įeina bent dvi valstybės narės;

iv)

darbo vizitams, kuriuos rengia dalyvaujančios šalys arba kita šalis, siekdamos sudaryti sąlygas pareigūnams įgyti praktinės patirties ar žinių mokesčių klausimais, arba jas praplėsti;

v)

ekspertų grupėms, būtent struktūrinio bendradarbiavimo formoms, kurios yra nenuolatinės, jose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse, visų pirma Europos informacinių sistemų srityje, galimai naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

vi)

viešojo administravimo gebėjimų stiprinimui ir paramos veiksmams;

vii)

tyrimams;

viii)

ryšių projektams;

ix)

visiems kitiems veiksmams, kuriais remiami 5 ir 6 straipsniuose nustatyti bendrieji, konkretūs ir veiklos tikslai bei prioritetai, su sąlyga, kad tokių kitų veiksmų būtinumas yra tinkamai pateisinamas;

b)

Europos informacinių sistemų kūrimui: priedo A punkte nustatytų Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentų ir Sąjungos teisėje nustatytų naujų Europos informacinių sistemų kūrimui, techninei priežiūrai, veikimui ir kokybės kontrolei, siekiant užtikrinti efektyvius mokesčių administratorių tarpusavio ryšius;

c)

bendrai mokymo veiklai: bendrai rengiamiems mokymo veiksmams, kuriais remiamas reikiamų su mokesčiais susijusių profesinių gebėjimų ir žinių tobulinimas.

Pirmos pastraipos a punkto iv papunktyje nurodyti darbo vizitai neturi trukti ilgiau nei vieną mėnesį. Trečiosiose šalyse rengiamų darbo vizitų atveju programos finansavimo reikalavimus atitinka tik kelionės ir pragyvenimo (apgyvendinimo ir dienpinigių) išlaidos.

Pirmos pastraipos a punkto v papunktyje nurodytas ekspertų grupes organizuoja Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis ir, nesant tinkamai pagrįstų priežasčių, jų darbo trukmė neviršija vienerių metų.

2.   Ištekliai šiame straipsnyje nurodytiems finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams skiriami išlaikant pusiausvyrą ir proporcingai realiems tų veiksmų poreikiams.

3.   Vertindama programą Komisija įvertina, ar reikia nustatyti biudžeto viršutines ribas įvairiems finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams.

8 straipsnis

Konkrečios bendrų veiksmų įgyvendinimo nuostatos

1.   Dalyvavimas 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytuose bendruose veiksmuose yra savanoriškas.

2.   Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad dalyvauti bendruose veiksmuose būtų skiriami tinkamo profilio ir kvalifikacijos, įskaitant kalbų mokėjimą, pareigūnai.

3.   Dalyvaujančios šalys atitinkamais atvejais imasi būtinų priemonių informuotumui apie bendrus veiksmus didinti ir užtikrinti, kad būtų naudojamasi pasiektais rezultatais.

9 straipsnis

Konkrečios Europos informacinių sistemų įgyvendinimo nuostatos

1.   Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina priedo A punkte nurodytų Europos informacinių sistemų kūrimą, veikimą ir tinkamą techninę priežiūrą.

2.   Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija koordinuoja priedo A punkte nurodytų Europos informacinių sistemų Sąjungos ir ne Sąjungos komponentų kūrimo ir veikimo aspektus, būtinus siekiant užtikrinti jų tinkamumą naudoti, tarpusavio sujungiamumą ir nuolatinį tobulinimą.

3.   Priedo A punkte nurodytais Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentais nedalyvaujančios šalys gali naudotis su tomis šalimis sudariusios susitarimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį.

10 straipsnis

Konkrečios bendro mokymo veiklos įgyvendinimo nuostatos

1.   Dalyvavimas 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytoje bendroje mokymo veikloje yra savanoriškas.

2.   Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad dalyvauti bendroje mokymo veikloje būtų skiriami tinkamo profilio ir kvalifikacijos, įskaitant kalbų mokėjimą, pareigūnai.

3.   Dalyvaujančios šalys atitinkamais atvejais į savo nacionalines mokymo programas įtraukia bendrai parengtą mokymo turinį, įskaitant e. mokymosi modulius, mokymo programas ir bendrai patvirtintus mokymo standartus.

III   SKYRIUS

Finansinė programa

11 straipsnis

Finansinė programa

1.   Programos įgyvendinimo finansinis paketas yra 223 366 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.   Iš programai skirtų finansinių asignavimų taip pat gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, patikrinimo, audito ir vertinimo veikla, kurią reikia nuolat vykdyti valdant programą ir siekiant jos tikslų; visų pirma tyrimų, ekspertų susitikimų, informavimo ir komunikacinės veiklos, susijusios su šiame reglamente nustatytais tikslais, išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia dėmesio skiriant informacijos tvarkymui ir keitimuisi ja, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.

Administracinių išlaidų dalis paprastai neturi viršyti 5 % bendrų programos išlaidų.

12 straipsnis

Intervencijos rūšys

1.   Komisija įgyvendina programą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2.   Sąjungos finansinė parama 7 straipsnyje numatytai veiklai yra:

a)

dotacijos;

b)

viešojo pirkimo sutartys;

c)

4 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų patirtų išlaidų kompensavimas.

3.   Dotacijoms taikoma iki 100 proc. finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų bendro finansavimo norma, kai tai yra kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, su renginių organizavimu ir dienpinigiais susijusios išlaidos.

Ta norma taikoma visiems finansavimo reikalavimus atitinkamiems veiksmams, išskyrus ekspertų grupes, nurodytas 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto v papunktyje. Ekspertų grupėms taikytina bendro finansavimo norma, kai tiems veiksmams reikia skirti dotacijas, nustatoma metinėse darbo programose.

4.   Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentų išlaidos finansuojamos pagal programą. Dalyvaujančios šalys visų pirma padengia Europos informacinių sistemų ne Sąjungos komponentų įsigijimo, kūrimo, įdiegimo, techninės priežiūros ir kasdieninio veikimo išlaidas.

13 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad, kai įgyvendinami pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros bei, nustačius pažeidimų, susigrąžinamos neteisėtai išmokėtos sumos ir, jei reikia, taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios administracinės ir finansinės sankcijos.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   Siekdama nustatyti, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba kitos Sąjungos finansiniams interesams poveikį darančios neteisėtos veikos, susijusios su dotacijos susitarimu, sprendimu dėl dotacijos skyrimo arba sutartimi dėl finansavimo pagal šį reglamentą, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 (15) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16) nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

IV   SKYRIUS

Įgyvendinimo įgaliojimai

14 straipsnis

Darbo programa

Siekdama įgyvendinti programą Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, priima metines darbo programas, kuriose nustatomi siekiami tikslai, numatomi rezultatai, įgyvendinimo būdas ir jų bendra suma. Jose taip pat aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienos rūšies veiklai skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Metinėse darbo programose nurodomi dotacijų prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami ankstesnių metų rezultatais ir priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

V   SKYRIUS

Stebėsena ir vertinimas

16 straipsnis

Pagal programą vykdomų veiksmų stebėsena

1.   Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija atlieka programos ir pagal ją vykdomų veiksmų stebėseną.

2.   Komisija ir dalyvaujančios šalys nustato kokybinius ir kiekybinius rodiklius ir kai to prireikia programos metu juos papildo naujais rodikliais. Rodikliai naudojami siekiant įvertinti programos rezultatus pagal iš anksto nustatytus bazinius lygius.

3.   Komisija 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus ir 2 dalyje nurodytus rodiklius skelbia viešai.

4.   Stebėsenos rezultatai naudojami programos vertinimui pagal 17 straipsnį.

17 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vidurio laikotarpio ir galutinio 2 ir 3 dalyse nurodytų klausimų vertinimo ataskaitas. Tų vertinimų rezultatai įtraukiami į sprendimus dėl galimo šios programos atnaujinimo, keitimo arba sustabdymo tolesniems laikotarpiams. Tuos vertinimus atlieka nepriklausomas išorės vertintojas.

2.   Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. Komisija parengia vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą apie pasiektus pagal programą vykdomų veiksmų tikslus, išteklių naudojimo veiksmingumą ir programos pridėtinę vertę Europos lygiu. Toje ataskaitoje papildomai vertinamas supaprastinimas ir tolesnis tikslų aktualumas bei programos įnašas įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetus.

3.   Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia galutinę 2 dalyje nurodytų klausimų ir ilgalaikio programos poveikio bei rezultatų tvarumo vertinimo ataskaitą.

4.   Komisijos prašymu dalyvaujančios šalys jai pateikia visus turimus duomenis ir informaciją, kurių reikia rengiant jos laikotarpio vidurio ir galutinę vertinimo ataskaitas.

VI   SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

18 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1482/2007/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su veiksmais, vykdomais pagal tą sprendimą, jis toliau taikomas tol, kol minėti įsipareigojimai įvykdomi.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS

(1)  OL C 143, 2012 5 22, p. 48 ir OL C 11, 2013 1 15, p. 84.

(2)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 884).

(3)  OL C 37, 20.12.2013, p. 1.

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(8)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(9)  2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1482/2007/EB, nustatantis Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“) ir panaikinantis Sprendimą Nr. 2235/2002/EB (OL L 330, 2007 12 15, p. 1).

(10)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(11)  1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(12)  2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).

(13)  2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(14)  2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

(15)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(16)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ((OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

PRIEDAS

EUROPOS INFORMACINĖS SISTEMOS IR JŲ SĄJUNGOS KOMPONENTAI

A.

Europos informacinės sistemos yra šios:

1)

bendrasis ryšių tinklas / bendroji sistemų sąsaja (angl. common communications network/common systems interface, CCN/CSI – CCN2), CCN mail3, CSI bridge, http bridge, CCN LDAP ir susijusios priemonės, CCN saityno portalas, CCN stebėsena;

2)

pagalbinės sistemos, visų pirma CCN taikomosios programos sąrankos priemonė, veiklos ataskaitų priemonė (angl. activity reporting tool, ART2), Mokesčių ir muitų sąjungos GD elektroninio projektų valdymo internetu priemonė (angl. Taxud electronic management of project online, TEMPO), paslaugų valdymo priemonė (angl. service management tool, SMT), vartotojų valdymo sistema (angl. user management system, UM), sistema BPM, prieinamumo prietaisų skydelis ir AvDB, IT paslaugų valdymo portalas, katalogų ir naudotojų prieigos valdymas;

3)

programų informacinė ir ryšių erdvė (angl. Programmes information and communication space, PICS);

4)

su PVM susijusios sistemos, visų pirma PVM informacijos mainų sistema (VIES) ir VAT refund, įskaitant pirminę taikomąją VIES programą, VIES stebėsenos priemonę, mokesčių statistikos sistemą, VIES-on-the-web, VIES-on-the-web sąrankos priemonę, VIES ir VAT refund testavimo priemones, PVM skaičių algoritmus, PVM elektroninių formų mainus, PVM e. paslaugoms (VoeS); VoeS testavimo priemonę, PVM elektroninių formų testavimo priemonę, mini „vieno langelio“ principu pagrįstą programą (angl. mini one-stop-shop (MoSS);

5)

su išieškojimu susijusios sistemos, visų pirma reikalavimų išieškojimo elektroninės formos, suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą (angl. uniform instrument permitting enforcement, UIPE), elektroninės formos ir suvienodinta pranešimo forma (angl. uniform notification form, UNF);

6)

su tiesioginiu apmokestinimu susijusios sistemos, visų pirma santaupų apmokestinimo sistema, santaupų apmokestinimo testavimo priemonė, tiesioginio apmokestinimo elektroninės formos, mokesčių identifikacinių numerių sistema TIN-on-the-web, mainai, susiję su Tarybos direktyvos 2011/16/ES (1) 8 straipsniu, ir susijusios testavimo priemonės;

7)

kitos su apmokestinimu susijusios sistemos, visų pirma Europos mokesčių duomenų bazė (TEDB);

8)

akcizo sistemos, ypač akcizo duomenų mainų sistema (angl. system for exchange of excise data, SEED), akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (angl. Excise Movement and Control System, EMCS), judėjimo tikrinimo sistemos (angl. Movement Verification System, MVS) elektroninės formos, testavimo taikomoji programa (TA);

9)

kitos centrinės sistemos, ypač valstybių narių Mokesčių informacinė ir ryšių sistema (angl. Taxation Information and Communication system, TIC), savitarnos testavimo sistema (angl. self-service testing system, SSTS), su apmokestinimu susijusi statistikos sistema, centrinė taikomoji saityno formų programa, centrinė akcizo paslaugų ir valdymo informacinė sistema (angl. central services / management information system for excise, CS/MISE).

B.

Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentai yra šie:

1)

IT ištekliai, pvz., aparatinė įranga, programinė įranga ir sistemų tinklo ryšiai, įskaitant susijusią duomenų infrastruktūrą;

2)

IT paslaugos, kurių reikia remiant sistemų plėtrą, techninę priežiūrą, gerinimą ir veikimą; ir

3)

visi kiti elementai, kuriuos dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrus dalyvaujančioms šalims.

(1)  2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

  翻译：