25.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/208

(1)

2012 m. spalio 3 d. e. laišku Portugalijos valdžios institucijos neoficialiai pateikė Komisijai glaustą memorandumą apie valstybės priemones, kuriomis siekta gauti kuo daugiau pajamų iš bendrovės „Estaleiros Navais de Viana do Castelo S.A.“ (toliau – ENVC) privatizavimo. Remdamasi gauta informacija, 2012 m. spalio 5 d. Komisija nusprendė pradėti ex officio bylą; ją užregistravo numeriu SA.35546 (2012/CP). Apie tai, kad byla pradėta, Portugalijai pranešta 2012 m. spalio 11 d. raštu.

(2)

Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos 2012 m. spalio 12 d. raštu, Portugalija į šį prašymą atsakė 2012 m. lapkričio 9 d. e. laišku ir 2012 m. lapkričio 20 d. raštu. Iš tos informacijos paaiškėjo, kad bendrovė ENVC anksčiau naudojosi keletu priemonių, kurios galėjo būti valstybės pagalba. Telefoninė konferencija su Portugalijos valdžios institucijomis įvyko 2012 m. spalio 16 d. Portugalijos valdžios institucijų prašymu 2012 m. gruodžio 11 d. įvyko Komisijos ir Portugalijos valdžios institucijų posėdis. Portugalija papildomos informacijos pateikė 2012 m. gruodžio 28 d. raštu ir 2013 m. sausio 18 d. e. laišku.

(3)

2013 m. sausio 23 d. raštu Komisija informavo Portugaliją, kad nusprendė dėl pagalbos pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) , jame suinteresuotosios šalys paragintos pateikti pastabas dėl priemonių. Portugalija savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2013 m. kovo 12 d. raštu. Komisija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų.

(5)

Per oficialią tyrimo procedūrą Portugalija, atsakydama į Komisijos prašymus pateikti informacijos, dažnai ją teikė. Be to, Komisija ir Portugalijos valdžios institucijos 2013 m. gegužės 27 d., 2013 m. liepos 29 d., 2013 m. lapkričio 13 d. ir 2015 m. sausio 20 d. surengė telefoninę konferenciją. 2014 m. kovo 17 d. taip pat įvyko Komisijos ir Portugalijos valdžios institucijų susitikimas.

(6)

2015 m. vasario 27 d. raštu Portugalija paprašė Komisijos patvirtinti, kad bendrovei „WestSea“ nebus taikomas joks galimas įpareigojimas grąžinti lėšas. Tame pačiame rašte Portugalija sutiko nesinaudoti savo teisėmis pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su Reglamento Nr. 1/1958 (3) 3 straipsniu, ir leisti šį sprendimą priimti ir paskelbti anglų kalba.

(7)

ENVC buvo 1944 m. įsteigta ir 1975 m. nacionalizuota Portugalijos laivų statykla. Ji visa priklausė valstybei per kontroliuojančiąją bendrovę EMPORDEF – Empresa Portuguesa de Defesa (SGPS), S.A. (toliau – EMPORDEF), kurios 100 % priklauso valstybei ir kuri kontroliuoja kelias gynybos sektoriaus valstybės įmones.

(8)

Iki Komisijos sprendimo pradėti procedūrą (žr. 3 konstatuojamąją dalį) bendrovėje ENVC dirbo 638 darbuotojai, tai buvo vienintelė Portugalijos laivų statykla, pajėgi statyti karinius laivus (4). Tuo metu bendrovės ENVC laivų statybos veiklą sudarė tik dviejų laivų asfaltui gabenti statyba Venesuelos valstybei 100 % priklausančios bendrovės „Petróleos de Venezuela S.A“ (toliau – PDVSA) užsakymu.

(9)

Bendrovė ENVC savo veiklai žemę naudojo pagal koncesiją. Ši koncesija pirmą kartą bendrovei ENVC suteikta 1946 m., vėliau 1948, 1949 ir 1974 m. buvo keista. 1989 m. teritorija, kuriai taikyta koncesija, išplėsta, koncesijos galiojimo trukmė pratęsta – nuo pradinio 2006 m. termino iki 2031 m. (5)

(10)

Tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas pradėti procedūrą, bendrovė ENVC vis dar veikė rinkoje. 2012 m. rugpjūčio 13 d. Įstatyminiu potvarkiu Nr. 186/2012 Vyriausybė nusprendė bendrovę pakartotinai privatizuoti (6).

(11)

Privatizavimas turėjo būti vykdomas Portugalijos privatizavimo įstatyme (7) nustatyta tvarka. Konkrečios proceso taisyklės, t. y. Įstatyminis potvarkis Nr. 186/2012 ir Ministrų tarybos nutarimas Nr. 73/2012, buvo paskelbti Portugalijos oficialiajame leidinyje atitinkamai 2012 m. rugpjūčio 13 ir 29 d. (8) Ministrų tarybos nutarime Nr. 73/2012 paaiškinta, kad privatizavimas turėjo būti vykdomas tiesiogiai, be konkurso, parduodant 95 % bendrovės ENVC akcinio kapitalo.

(12)

Portugalija nurodė, kad bendrovė EMPORDEF ir jos finansinis patarėjas nustatė daugiau kaip 70 galimų investuotojų. Įpareigojančius pasiūlymus iki 2012 m. lapkričio 5 d. termino pateikė trys investuotojai, bet tinkamais pripažinti tik du: Brazilijos bendrovė „Rio Nave Serviços Navais“ ir Rusijos bendrovė „JSC River Sea Industrial Trading“ (9).

(13)

2013 m. balandžio 17 d. Ministrų tarybos nutarimu Nr. 27/2013 Portugalijos vyriausybė nusprendė atmesti vienintelį galiojusį bendrovės „JSC River Sea Industrial Trading“ pasiūlymą (bendrovės „Rio Nave Serviços Navais“ pasiūlymo galiojimo laikotarpis iki to laiko buvo pasibaigęs), motyvuodama tuo, kad jame per daug sąlygų ir jų negalima priimti.

(14)

2013 m. liepos 24 d. Įstatyminiu potvarkiu Nr. 98/2013 Portugalijos vyriausybė leido bendrovei ENVC perleisti savo eksploatuojamą žemę subkoncesijos būdu. Subkoncesijos procedūra pradėta 2013 m. liepos 31 d. Pasiūlymus pateikė du dalyviai, bet tik vienas, pateiktas bendrovės „Martifer-Energy Systems SGPS, S.A.“ kartu su bendrove „Navalria-Docas, Construções e Reparações Navais, S.A.“ (per jų bendrą patronuojamąją įmonę „WestSea“), pripažintas tinkamu. Portugalija patvirtino, kad bendrovės „WestSea“ pasiūlymas pasirinktas 2013 m. spalio 11 d.

(15)

Atsižvelgdama į bendrovės ENVC finansinę padėtį (iki 2013 m. vidurio bendrovės ENVC nuostoliai viršijo 264 mln. EUR), Portugalijos vyriausybė 2013 m. gruodžio 5 d. Ministrų tarybos nutarimu Nr. 86/2013 nusprendė bendrovę ENVC likviduoti. Tuo pačiu metu Vyriausybė nurodė bendrovės ENVC direktorių valdybai pradėti pardavinėti bendrovės turtą ir, surengus skaidrų pardavimą, parduoti jį už kuo didesnę kainą.

(16)

2014 m. kovo 4 d. bendrovė ENVC sušaukė visuotinį susirinkimą, kuriame vienintelė bendrovės ENVC akcininkė bendrovė EMPORDEF patvirtino sprendimą parduoti bendrovės ENVC turtą ir tuo pat metu atleisti apie 607 darbuotojus, kad įmonė būtų kuo greičiau likviduota ir panaikinta.

(17)

Kai buvo atliktos reikiamos procedūros, kad būtų įvykdytas visuotinio bendrovės ENVC susirinkimo sprendimas parduoti turtą ir atleisti darbuotojus, Portugalijos vyriausybė paprašė, kad Comissão de Recrutamento e Selecção para a Administração Pública – CRESAP (Portugalijos vyriausiųjų administracinių pareigūnų atrankos ir samdymo agentūra) paskirtų likvidavimo grupę, kuri būtų atsakinga už bendrovės ENVC likvidavimą. Portugalijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendrovė ENVC bus likviduota per artimiausius mėnesius.

(18)

Remiantis informacija, kurią Portugalija pateikė per oficialią tyrimo procedūrą, paaiškėjo, kad bendrovė ENVC anksčiau naudojosi keletu pagalbos priemonių (toliau – ankstesnės priemonės).

(19)

Kai kurias iš ankstesnių priemonių suteikė bendrovė EMPORDEF arba Portugalijos iždas bendrovės ENVC 2006–2013 m. veiklos sąnaudoms ir (arba) nuostoliams padengti. Priemonės apibendrintos toliau, 1 lentelėje.

1 lentelė

Ankstesnės priemonės bendrovės ENVC veiklos sąnaudoms ir (arba) nuostoliams padengti

(20)

2006 m. gegužės 11 d. bendrovės ENVC visuotinis susirinkimas (kurio vienintelė narė buvo bendrovė EMPORDEF) nusprendė 24,875 mln. EUR padidinti bendrovės ENVC kapitalą (toliau – 2006 m. kapitalo padidinimas) (10). Pasak Portugalijos, 2006 m. kapitalo padidinimas buvo reikalingas, kad bendrovė ENVC galėtų įvykdyti savo finansinius ir komercinius įsipareigojimus (ypač Portugalijos laivynui), kapitalas padidintas atsižvelgiant į bendrovės ENVC 2005 m. rugpjūčio 17 d. restruktūrizavimo planą (žr. 47 konstatuojamąją dalį). Portugalija taip pat pažymi, kad 2006 m. kapitalo padidinimas buvo reikalingas tam, kad būtų įvykdytas Portugalijos įmonių kodekso (port. Código das Sociedades Comerciais) 35 straipsnis, kitu atveju būtų reikėję sumažinti bendrovės ENVC kapitalą arba bendrovę likviduoti.

(21)

2012 m. ir 2013 m. pradžioje keletas bankų atsisakė suteikti paskolų bendrovei ENVC, paskolų sutiko teikti tik bendrovei EMPORDEF. Dėl to, norėdama užtikrinti, kad bendrovė ENVC tęstų veiklą, bendrovė EMPORDEF – vienintelė akcininkė – suteikė bendrovei ENVC finansinę paramą, kurią sudarė kelios paskolos su palūkanomis, iš viso 101 118 066,03 EUR (toliau – 2012 ir 2013m. paskolos) (11). Portugalija aiškina, kad šios paskolos suteiktos veiklos sąnaudoms padengti ir užtikrinti, kad būtų pratęstos esamos bankų paskolos. 2012 ir 2013 m. paskoloms taikytinos palūkanos priklauso nuo kiekvienos konkrečios sutarties. Portugalija tvirtina, kad nustatydama palūkanų normas bendrovei ENVC bendrovė EMPORDEF atkartojo bankų palūkanų normas, taikytas atitinkamoms bendrovei EMPORDEF suteiktoms paskoloms. Remiantis 2014 m. vasario mėn. duomenimis, bendrovė ENVC nei grąžino 2012 ir 2013 m. paskolų, nei mokėjo palūkanų.

(22)

Pagaliau 2006, 2008, 2010 ir 2011 m. bendrovė ENVC pagal kelias paskolų sutartis iš viso gavo 56 mln. EUR finansavimą iš Portugalijos iždo (port. Direção-Geral do Tesouro e Finanças – DGTF) (toliau – DGTF paskolos). Portugalija nurodo, kad taikytas palūkanų normas sudarė EURIBOR ir nuo sutarties priklausanti kintama marža. DGTF paskolos suteiktos ankstesniems neapmokėtiems finansiniams įsipareigojimams padengti ir grynųjų pinigų poreikiams, stengiantis padengti bendrovės ENVC veiklos sąnaudas, patenkinti. Portugalija patvirtino, kad DGTF paskolos negrąžintos (12).

(23)

Portugalija taip pat pateikė informacijos apie įvairias kitas praeityje bendrovei ENVC suteiktas priemones. Šios priemonės apibendrintos toliau, 2 lentelėje.

2 lentelė

Kitos bendrovei ENVC suteiktos ankstesnės priemonės  (13)

(24)

2010 m. bendrovė ENVC sudarė sutartį su bendrove PDVSA dėl dviejų laivų asfaltui gabenti statybos. Kiekvieno laivo statybos sutarties vertė siekė 64,45 mln. EUR, iš viso 128,9 mln. EUR. Pagal statybos sutartį bendrovė PDVSA turėjo sumokėti bendrovei ENVC avansą, 10 % visos sutarties kainos, t. y. 12,89 mln. EUR su išankstine sąlyga, kad bus pateiktos dvi įvykdymo garantijos, kuriomis būtų garantuotas bendrovės PDVSA avansas, jeigu bendrovė ENVC neįvykdytų savo sutartinių įsipareigojimų. Bankas CGD, remdamasis bendrovės EMPORDEF patvirtinimo raštais, išdavė įvykdymo garantijas, įvykdymo garantijos atšauktos 2014 m. vasario 28 d. ir 2014 m. kovo 31 d.

(25)

Portugalija taip pat teigia, kad 2007–2011 m. bendrovė EMPORDEF išdavė keletą kitų patvirtinimo raštų ir garantijų, paremdama bendrovės ENVC ir komercinių bankų sutartis ((24) ir šioje konstatuojamojoje dalyje išvardyti patvirtinimo raštai bendrai vadinami „patvirtinimo raštais“, jų bendra vertė sudaro 70 792 500 EUR). Portugalija pažymi, kad bendrovė EMPORDEF už patvirtinimo raštus iš bendrovės ENVC neėmė jokio mokesčio.

(26)

2000–2005 m. bendrovė ENVC gavo daug subsidijų laivų statybai, iš viso 27 129 933,20 EUR (toliau – subsidijos laivų statybai). Šią sumą sudaro kelios negrąžintinos subsidijos įvairiems laivams ir tanklaiviams statyti; Portugalija teigia, kad jos suteiktos pagal Įstatyminį potvarkį Nr. 296/89, kuriuo įgyvendinta Tarybos direktyva 87/167/EEB (17).

(27)

2005 ir 2006 m. bendrovė ENVC pagal Europos socialinio fondo remiamą Užimtumo, mokymo ir socialinės plėtros veiksmų programą (POEFDS) taip pat gavo 257 791 EUR finansinę pagalbą profesiniam mokymui (toliau – subsidijos profesiniam mokymui).

(28)

Dėl laivo „Atlântida“ Portugalija paaiškina, kad dėl jo statybos 2006 m. surengtas tarptautinis viešas konkursas, kuriame dalyvavo tik bendrovė ENVC ir dar viena bendrovė. Tačiau abu pasiūlymai atmesti, nes neatitiko būtinų konkurso reikalavimų. Vėliau, po tiesioginių derybų su „Atanticonline“, viešąja bendrove, atsakinga už gabenimą vandenynu Azoruose, laivus statyti pavesta bendrovei ENVC. Pradinė laivo „Atlântida“ sutarties vertė buvo 39,95 mln. EUR, vėliau ji padidinta iki 45,35 mln. EUR. Vėliau „Atlanticonline“ nutraukė sutartį su bendrove ENVC, tvirtindama, kad laivas „Atlântida“ nebus pajėgus pasiekti nurodytą greitį.

(29)

Norėdama užbaigti bendrovių „Atlanticonline“ ir ENVC konfliktą, bendrovė EMPORDEF 2009 m. gruodžio 23 d. iš banko CGD gavo 37 mln. EUR paskolą. Paskolos susitarime numatyta, kad paskolą bendrovė EMPORDEF turi panaudoti tam, kad aprūpintų bendrovę ENVC reikiamomis lėšomis ir bendrovė ENVC galėtų užbaigti ginčą su „Atlanticonline“. Palūkanas sudarė 6 mėnesių EURIBOR ir 2 % marža (toliau – paskola laivui „Atlântida“).

(30)

Pastatytas laivas buvo parduodamas konkurso būdu 2014 m. Apie pardavimą paskelbta nacionaliniuose ir tarptautiniuose laikraščiuose, vienintelis kriterijus konkurso laimėtojui pasirinkti buvo kaina. Pirkimo sutartis su pirkėju („Mystic Cruises SA“) už 8,75 mln. EUR pasirašyta 2014 m. rugsėjo 30 d.

(31)

2013 m. sausio 23 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė pirminę išvadą, kad bendrovę ENVC pagal 2004 m. Bendrijos valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gaires (18) (toliau – 2004 m. SR gairės) būtų galima laikyti sunkumų patiriančia įmone, pirmiausia dėl to, kad bent nuo 2000 m. bendrovė patyrė didelių nuostolių.

(32)

Nors Komisija sprendime pradėti procedūrą pabrėžė, kad turi ribotos informacijos apie ankstesnes priemones, ji padarė pirminę išvadą, kad visoms joms naudoti valstybės ištekliai ir kad priemonės priskirtinos prie valstybės priemonių (19). Komisija taip pat laikėsi pirminės nuomonės, kad ankstesnėmis priemonėmis bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo, nes, turint galvoje to meto bendrovės ENVC sunkumus, vargu, ar kuris nors racionalus privatus veiklos vykdytojas bendrovei ENVC būtų suteikęs ankstesnes priemones. Šis pranašumas pagal pobūdį būtų atrankus, nes jį įgijo tik bendrovė ENVC.

(33)

Komisija taip pat pažymėjo, kad ankstesnės priemonės galėjo daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, nes bendrovė ENVC konkuruoja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų pasaulio šalių laivų statyklomis. Todėl dėl ankstesnių priemonių bendrovė ENVC galėjo tęsti veiklą, priešingai nei kiti konkurentai, nepatirdama padarinių, kuriuos paprastai sukelia prasti finansiniai rezultatai.

(34)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė pirminę išvadą, kad ankstesnės priemonės regis yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Taip pat, kadangi ankstesnės priemonės būtų buvusios suteiktos pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytus įpareigojimus pranešti apie pagalbą ir nesiimti veiksmų, Komisija pažymėjo, kad šios priemonės greičiausiai buvo neteisėta valstybės pagalba.

(35)

Komisija taip pat pareiškė abejojanti dėl ankstesnių priemonių suderinamumo su vidaus rinka, pirmiausia dėl to, kad Portugalijos valdžios institucijos nenurodė jokio galimo suderinamumo pagrindo.

(36)

Vis dėlto Komisija vertino, ar kurį nors galimą SESV nustatytą suderinamumo pagrindą būtų galima prima facie taikyti ankstesnėms priemonėms. Atmetusi galimybes taikyti SESV 107 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, Komisija pateikė pirminę pastabą, kad būtų galima taikyti tik SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte išdėstytą išimtį.

(37)

Komisija pažymėjo, kad nepanašu, jog ankstesnės priemonės būtų buvusios suteiktos pagal specialias valstybės pagalbos taisykles, kurias reikėjo taikyti laivų statybos sektoriui tuo metu, kai suteiktos priemonės, t. y. Valstybės pagalbos laivų statybai sistemą (20) arba prieš ją galiojusias taisykles (21). Atsižvelgdama į tai, jog tuo metu, kai suteiktos ankstesnės priemonės, atrodė, kad bendrovė ENVC pagal 2004 m. SR gaires yra sunkumų patirianti įmonė, Komisija pažymėjo, kad vienintelis aktualus suderinamumo pagrindas yra nuostatos dėl pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, t. y. 2004 m. SR gairės.

(38)

Komisija pažymėjo, kad 2004 m. SR gairių 3.1 skirsnyje nustatytos sanavimo pagalbos sąlygos, panašu, nebuvo įvykdytos. Be to, dėl restruktūrizavimo pagalbos, apibrėžtos 2004 m. SR gairių 3.2 skirsnyje, Komisija pažymėjo, kad Portugalija neįrodė, kad yra kuris nors būtinas elementas (restruktūrizavimo planas, nuosavas indėlis, kompensacinės priemonės ir pan.), kad ankstesnes priemones būtų galima laikyti suderinama restruktūrizavimo pagalba. Todėl Komisijai pritrūko įrodymų dėl to, ar kurią nors iš ankstesnių priemonių būtų galima pripažinti suderinama pagal SR gaires kaip sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą.

(39)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija išreiškė abejones dėl ankstesnių bendrovei ENVC suteiktų priemonių suderinamumo su vidaus rinka.

(40)

Be to, Komisija pateikė keletą pastabų dėl priemonių, kurių Portugalija ketina imtis privatizuodama bendrovę ENVC. Nors priemonės, kurių planuojama imtis privatizuojant bendrovę ENVC, nebuvo sprendimo pradėti procedūrą dalykas, Komisija, atsižvelgdama į ekonominę bendrovės ENVC padėtį ir planuojamų priemonių pobūdį, nusprendė, jog tikėtina, kad šios priemonės apimtų valstybės pagalbą. Tačiau Komisija pažymi, kad Portugalija atmetė vienintelį galiojusį pasiūlymą dėl bendrovės ENVC privatizavimo ir nusprendė geriau bendrovę likviduoti (žr. 14–15 konstatuojamąsias dalis). Iš to Komisija supranta, kad priemonės, kurių planuota imtis privatizuojant bendrovę ENVC, nebuvo suteiktos, todėl šiame sprendime nebus nagrinėjamos.

(41)

Pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą Portugalija pažymėjo, kad nepaisant to, kad bendrovė ENVC nuo 2000 m., ypač nuo 2009 m., patyrė nuostolių, sprendimas išsaugoti bendrovę suteikus jai pakankamai lėšų, buvo racionalus bendrovės EMPORDEF sprendimas, atitinkantis rinkos ekonomikos dalyvio (RED) principo logiką.

(42)

Dėl bendrovės ENVC sunkumų Portugalija pažymėjo, jog tai, kad bendrovės ENVC finansinė padėtis sunki, tapo akivaizdu tik 2009–2010 m., o tai, kad jos ištaisyti neįmanoma, pripažinta tik bendrovės 2012 m. metinėse ataskaitose.

(43)

Portugalija taip pat paaiškino, kad 2006 m. kapitalo padidinimą lėmė teisiniai įsipareigojimai pagal Portugalijos įmonių kodekso 35 straipsnį. Pagal jo nuostatas, kai tam tikra bendrovė praranda pusę akcinio kapitalo, i) bendrovę reikia panaikinti, ii) akcinį kapitalą reikia sumažinti ne mažesne negu bendrovės nuosavo kapitalo suma (port. capital próprio) arba iii) bendrovės akcininkai turi skirti įnašus į akcinį kapitalą. Būtent tuo remdamiesi bendrovės ENVC akcininkai 2006 m. nusprendė bendrovei skirti 24,875 mln. EUR kapitalo injekciją.

(44)

Pasak Portugalijos, šis sprendimas priimtas manant, kad kitais Portugalijos įmonių kodekso 35 straipsnyje numatytais atvejais bendrovė ENVC negalėtų įvykdyti savo finansinių ir komercinių įsipareigojimų (ypač Portugalijos laivynui). 2006 m. duomenimis, bendrovė ENVC vykdė 15 statybos projektų, kurių bendra vertė buvo 386 mln. EUR.

(45)

Portugalija tvirtina, kad rinkos ekonomikos investuotojas taip pat būtų pasirinkęs didinti bendrovės ENVC kapitalą ir leidęs jai tęsti veiklą, taip padidindamas jos konkurencingumą laivų statybos rinkoje.

(46)

2014 m. vasario 14 d. pateiktoje medžiagoje Portugalija pažymėjo, kad sprendimas 2006 m. padidinti kapitalą priimtas atsižvelgiant ne tik į bendrovės portfelį, bet ir į bendrovės ENVC 2005 m. rugpjūčio mėn. restruktūrizavimo planą.

(47)

Restuktūrizavimo planą, kurio projektas pateiktas, parengė bankas Banco Português de Investimento S.A. (toliau – BPI), jis parengtas 2005–2009 m. laikotarpiui. Pagal restruktūrizavimo planą bendrovei ENVC, kad susigrąžintų gyvybingumą, dėmesį reikėtų sutelkti į karinę veiklą, nors pripažinta, kad finansinis ir ekonominis bendrovės ENVC tvarumas priklauso nuo valdymo gebėjimų, esamų sutarčių įvykdymo ir nuo laivų statybos rinkos vystymosi.

(48)

Restruktūrizavimo plane kiekybiškai neįvertintos to meto bendrovės ENVC sutarčių neįvykdymo sąnaudos. Tačiau įvertina, kad su bendrovės uždarymu susijusios sąnaudos (įskaitant darbuotojų atleidimą ir įsipareigojimų sureguliavimą) sudarytų 175 mln. EUR. Pasak Portugalijos, atsižvelgiant į tai, kad likviduoti bendrovę buvo sunkiau negu padidinti kapitalą, pirmosios veiklos krypties nebuvo laikomasi.

(49)

Portugalija taip pat aiškina, kad restruktūrizavimo plane pripažintas pagalbos bendrovei ENVC poreikis, nes 2005–2007 m. bendrovė pati negalėjo tęsti veiklos. Tačiau Portugalija pažymi, kad 2009 m. Inspecção-Geral de Finanças – IGF (įstaigos, atsakingos už Portugalijos viešųjų bendrovių priežiūrą) ataskaitoje pažymėta, kad bendrovės ENVC restruktūrizavimo planas įgyvendintas nepakankamai ir kad finansinės ir ekonominės 2008–2011 m. laikotarpio prognozės buvo pernelyg optimistinės.

(50)

Dėl 2012 ir 2013 m. paskolų Portugalija tvirtina, kad bendrovei ENVC taikytos palūkanų normos buvo tokios pačios, kokias bendrovei EMPORDEF pavyko gauti rinkoje. Todėl reikėtų laikyti, kad palūkanų normos atitinka rinkos sąlygas ir kad jomis pagalba neteikta. Pasak Portugalijos, kadangi bendrovė EMPORDEF buvo vienintelė bendrovės ENVC akcininkė, galima laikyti, kad bendrovei EMPORDEF tenka galutinė atsakomybė už ENVC skolas ir įsipareigojimus. Todėl Portugalija tvirtina, kad bendrovė EMPORDEF, suteikdama 2012 ir 2013 m. paskolas ir dar labiau susisaistydama su bendrove ENVC, nepadidino savo rizikos.

(51)

2014 m. vasario 14 d. pateiktoje medžiagoje Portugalija paaiškino, kad remiantis 2014 m. vasario mėn. duomenimis, bendrovė ENVC nei grąžino 2012 ir 2013 m. paskolų, nei mokėjo palūkanų. Be to, Portugalija taip pat pažymėjo, kad tada, kai reikėjo, dėl paskolų bendrovei ENVC buvo išduoti patvirtinimo raštai.

(52)

Dėl 2006, 2008, 2010 ir 2011 m. suteiktų DGTF paskolų Portugalija laikosi nuomonės, kad paskolos suteiktos rinkos sąlygomis, nes taikytas palūkanas sudarė EURIBOR ir nuo konkrečios sutarties priklausanti kintama marža. Portugalija taip pat pažymi, kad DGTF paskolos suteiktos atsižvelgiant į bendrovės ENVC turėtus užsakymus, kurie kėlė pagrįstų lūkesčių, kad bendrovė ENVC sugebės grąžinti paskolas.

(53)

Portugalija taip pat pabrėžia, kad privatiems veiklos vykdytojams įprasta naudoti patvirtinimo raštus – tai mechanizmas, kuriuo mažesnių skolinimosi pajėgumų turinčioms bendrovėms garantuojama prieiga prie finansų rinkų. Portugalija pažymi, kad bet kuriuo atveju būtų laikoma, kad bendrovei EMPORDEF tenka galutinė atsakomybė už bendrovės ENVC skolas, nes ji buvo vienintelė šios bendrovės akcininkė. Bet kuriuo atveju, Portugalija pripažįsta, kad bendrovė EMPORDEF už patvirtinimo raštus iš bendrovės ENVC niekada neėmė mokesčio.

(54)

Dėl subsidijų laivų statybai Portugalija tvirtina, kad subsidijos suteiktos pagal Įstatyminį potvarkį Nr. 296/89, kuriuo įgyvendinta Direktyva 87/167/EEB, ir kad dėl to jos buvo suderinama pagalba laivų statybos sektoriui. Dėl subsidijų profesiniam mokymui Portugalija tvirtina, kad subsidijos teiktos visoms bendrovėms, kurios atitiko teisės aktuose nustatytas sąlygas, todėl jomis bendrovei ENVC nebūtų buvę suteikta nederamo atrankiojo pranašumo.

(55)

Dėl laivo „Atlântida“ Portugalija pažymi, kad, remiantis 2012 m. birželio mėn. duomenimis, apskaičiuotoji jo rinkos vertė buvo 29,24 mln. EUR, atsižvelgiant, inter alia, į ekonominį senėjimą ir fizinį bei funkcinį nusidėvėjimą. Šiomis aplinkybėmis Portugalija tvirtina, kad nėra priežasčių manyti, jog laivo statyba suteikė bendrovei ENVC nederamo pranašumo, turint galvoje tai, kad statybos sąnaudos viršijo sutartinę kainą.

(56)

Šiame sprendime visų pirma nagrinėjamas klausimas, ar bendrovė ENVC pagal 2004 m. SR gaires (22) yra sunkumų patirianti įmonė. Tada analizuojama, ar nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba bendrovei ENVC pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir ar tokia pagalba, jei ji teikiama, yra teisėta ir suderinama su vidaus rinka.

(57)

Kaip pažymėta 42 konstatuojamojoje dalyje, Portugalija tvirtina, jog tai, kad bendrovės ENVC finansinė padėtis sunki, tapo akivaizdu tik 2009–2010 m., o tai, kad jos ištaisyti neįmanoma, pripažinta tik bendrovės 2012 m. metinėse ataskaitose.

(58)

Komisija pakartoja nuomonę, kurią išdėstė sprendime pradėti procedūrą. Pagal 2004 m. SR gairių 9 punktą Komisija įmonę laiko patiriančia sunkumų, kai ji, nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis, nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, valstybės institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą.

(59)

2004 m. SR gairių 10 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad ribotos turtinės atsakomybės bendrovė laikoma patiriančia sunkumų, jeigu yra praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo – per praėjusius 12 mėnesių, arba jeigu remiantis vidaus teisės aktuose nustatytais kriterijais prieš ją pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra.

(60)

2004 m. SR gairių 11 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad net jei nėra 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytų sąlygų, įmonė gali būti laikoma patiriančia sunkumų, ypač jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė.

(61)

Komisija pažymi, kad bendrovė ENVC yra ribotos turtinės atsakomybės bendrovė ir kad ji visą laiką bent nuo 2000 m. patirdavo didelių nuostolių (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Grynieji bendrovės ENVC 2000–2013 m. rezultatai

(62)

Be didelių bendrovės ENVC nuostolių, kurie yra pirmas bendrovės sunkumų požymis, taip pat yra ir kitų įprastų požymių, kad įmonė patiria 2004 m. SR gairėse nurodytų sunkumų. Pavyzdžiui, bendrovės ENVC apyvarta bent nuo 2008 m. visą laiką mažėjo: nuo tais metais buvusių 129,62 mln. EUR iki 55,58 mln. EUR 2009 m., 20,22 mln. EUR 2010 m. ir 15,11 mln. EUR 2011 m. Nors 2012 m. apyvarta padidėjo (30,38 mln. EUR) dėl tam tikrų papildomų darbų, skirtų logistinės pagalbos laivui (23), tai buvo vienkartinis įvykis, ir 2013 m. apyvarta vėl nukrito iki 3,79 mln. EUR.

(63)

Be to, bendrovės ENVC nuosavas kapitalas bent nuo 2009 m. buvo neigiamas: 2009 m. – 25,62 mln. EUR, 2010 m. – 74,49 mln. EUR, 2011 m. – 129,63 mln. EUR, 2012 m. – 142,45 mln. EUR, 2013 m. – 193,46 mln. EUR (24).

(64)

Pasak Portugalijos, (žr. 43 konstatuojamąją dalį) 2006 m. kapitalo padidinimas buvo reikalingas tam, kad būtų įvykdytas Portugalijos įmonių kodekso (port. Código das Sociedades Comerciais) 35 straipsnis; dar buvo galima sumažinti bendrovės ENVC kapitalą arba bendrovę likviduoti. Be to, banko BPI 2005 m. rugpjūčio mėn. parengtame restruktūrizavimo plane (žr. 47 konstatuojamąją dalį) pabrėžiama, kad nuo 2003 m. pabaigos bendrovė ENVC buvo techniškai bankrutavusi (port. falência técnica). Pagaliau Komisija pažymi, kad 2009 m. IGF ataskaitoje nurodyta, kad, remiantis 2005 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. pabaigos duomenimis, bendrovėje ENVC vėl susiklostė techninio bankroto padėtis. Taigi, tais laikotarpiais, kai bendrovėje ENVC buvo susiklosčiusi techninio bankroto padėtis, jai buvo būdingi visi bankroto požymiai, išskyrus tai, kad kompetentingas teismas oficialiai jos nepaskelbė bankrutavusia. Iš to matyti, kad pagal vidaus teisės aktų kriterijus prieš bendrovę, remiantis 2004 m. SR gairių 10 konstatuojamąja dalimi, kolektyvinę nemokumo procedūrą buvo galima pradėti bent 2003 m., 2005 ir 2008 m. pabaigoje.

(65)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad tuo metu, kai suteiktos ankstesnės priemonės, bendrovė ENVC pagal 2004 m. SR gaires buvo sunkumų patirianti įmonė.

(66)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybės išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(67)

Todėl norint padaryti išvadą, ar valstybės pagalba yra teikiama, reikia įvertinti, ar nustatytos priemonės atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kartu taikomus kriterijus (t. y. valstybės išteklių perdavimo, atrankiojo pranašumo, galimo konkurencijos iškraipymo ir įtakos ES vidaus prekybai).

(68)

Komisija šiuo atžvilgiu jau pažymėjo, kad Portugalija neginčija, jog subsidijos laivų statybai yra valstybės pagalbos pobūdžio, nes, pasak Portugalijos valdžios institucijų, jos suteiktos pagal Įstatyminį potvarkį Nr. 296/89, kuriuo įgyvendinta Direktyva 87/167/EB. Komisija įvertins jų suderinamumą su vidaus rinka 6.4 skirsnyje.

(69)

Dėl 2005 ir 2006 m. suteiktų 257 791 EUR subsidijų profesiniam mokymui Portugalija nurodo, kad subsidijos suteiktos pagal Europos socialinio fondo remiamą Užimtumo, mokymo ir socialinės plėtros veiksmų programą (POEFDS). Komisija pažymi, kad šios lėšos per se yra valstybės pagalba, nes valstybė narė jas suteikė iš 2000–2006 m. struktūrinių fondų lėšų. Todėl Komisija 6.4 skirsnyje tiesiogiai vertins jų suderinamumą su vidaus rinka.

(70)

Portugalija neginčija sprendime pradėti procedūrą išdėstytų pirminių Komisijos išvadų dėl to, kad naudoti valstybės ištekliai ir kad priemonės priskirtinos prie valstybės priemonių.

(71)

Pirmiausia Komisija pabrėžia, kad DGTF paskolos, subsidijos laivų statybai ir profesiniam mokymui suteiktos tiesiogiai iš valstybės biudžeto (daugiausia per DGTF), todėl nėra abejonės, kad šios ankstesnės priemonės apima valstybės išteklius ir yra priskirtinos prie valstybės priemonių.

(72)

Dėl bendrovės EMPORDEF Komisija taip pat mano, kad savo veiksmams ji naudojo valstybės išteklius (nes bendrovės EMPORDEF biudžetą tiesiogiai finansuoja valstybė) ir kad šie veiksmai, vadovaujantis Sprendimu Stardust Marine  (25), priskirtini prie valstybės veiksmų. Pirmiausia Komisija pažymi, kad tai viešoji kontroliuojančioji bendrovė, kurios 100 % dalis priklauso valstybei. Vienintelis bendrovės EMPORDEF akcininkas yra DGTF, kuris atstovauja valstybei. Be to, bendrovę EMPORDEF finansiniu požiūriu tiesiogiai prižiūri Finansų ir viešųjų administracijų ministerija, o sektoriniu požiūriu – Nacionalinės gynybos ministerija (26).

(73)

Be to, remiantis bendrovės EMPORDEF interneto svetaine, jos veikla atitinka vienintelės akcininkės, t. y. valstybės, uždavinius, politiką ir tikslus (27). Bendrovės EMPORDEF prezidentą ir vykdomuosius direktorius tiesiogiai skiria Nacionalinės gynybos ministras (28).

(74)

Be to, kas išdėstyta, taisyklėse, pagal kurias planuota privatizuoti bendrovę ENVC (žr. 2.2 skirsnį), aiškiai nurodyta, kad galutinį sprendimą turėjo priimti Portugalijos vyriausybė, ne bendrovė EMPORDEF. Remdamasi netiesioginiais įrodymais, Komisija pažymi, kad 2012 m. sausio 4 d. Portugalijos nacionalinės gynybos ministerija paskelbė pranešimą spaudai, kuriame nurodė: 2011 m. liepos 2 d. Nacionalinės gynybos ministerija nusprendė sustabdyti [ENVC] likvidavimą. Rugpjūčio mėn. Nacionalinės gynybos ministerija pavedė naujai bendrovės EMPORDEF administracijai rasti sprendimą, kaip išvengti bendrovės ENVC likvidavimo ir uždarymo  (29). Be to, keletą kartų Nacionalinės gynybos ministras viešai skelbė, kokius žingsnius reikia žengti dėl planuojamo bendrovės ENVC privatizavimo (30). Kai privatizavimo planų buvo atsisakyta, Portugalijos vyriausybė įgaliojo bendrovę EMPORDEF imtis reikiamų priemonių dėl bendrovės ENVC (31).

(75)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad bendrovės EMPORDEF veiksmai priskirtini prie valstybės veiksmų ir kad ankstesnės bendrovei ENVC suteiktos priemonės apėmė valstybės išteklius.

(76)

Dėl to, ar ankstesnėmis priemonėmis bendrovei ENVC suteikta nederamo atrankiojo pranašumo Komisija pažymi, kad Portugalija mano, jog daugumos ankstesnių priemonių atveju taip nėra, nes jos atitiktų RED principą.

(77)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad nepaisant ribotos tuo metu turėtos informacijos, atrodė mažai tikėtina, kad kuris nors racionalus privatus veiklos vykdytojas bendrovei ENVC būtų suteikęs ankstesnes priemones. Iš tikrųjų, atsižvelgdama į bendrovės ENVC to meto sunkumus, Komisija laikėsi pirminės nuomonės, kad racionalus rinkos dalyvis, veikdamas rinkos sąlygomis, tokio finansavimo tokiai bendrovei kaip ENVC nebūtų suteikęs. Komisija taip pat padarė pirminę išvadą, kad pranašumas pagal pobūdį būtų atrankus, nes jį įgijo tik bendrovė ENVC.

(78)

Dėl 2006 m. kapitalo padidinimo Komisija nesutinka su Portugalijos nuomone, kad RED, užuot bendrovę ENVC likvidavęs, būtų pasirinkęs didinti jos kapitalą, kad leistų bendrovei tęsti veiklą laivų statybos rinkoje, ypač, atsižvelgdamas į tuo metu turėtus užsakymus pagal 15 statybos projektų, kurių bendra vertė sudarė 386 mln. EUR (žr. 44 konstatuojamąją dalį).

(79)

Pirmiausia Komisija pažymi, kad racionalus rinkos dalyvis būtų atsižvelgęs į tai, ar ekonomiškai racionaliau bendrovę likviduoti, ar suteikti papildomo kapitalo, turint galvoje prastus 2000–2006 m. finansinius bendrovės veiklos rezultatus, taip pat būtų atsižvelgęs į bendrovei ENVC iki 2006 m. kapitalo padidinimo valstybės suteiktas ankstesnes priemones (t. y. vieną iš DGTF 30 mln. EUR paskolų, suteiktų 2006 m. sausio–vasario mėn., daugiau kaip 27 mln. EUR subsidijas laivų statybai, subsidijas profesiniam mokymui).

(80)

Nors atrodė, kad turimų užsakymų vertė yra didesnė už sumą, gautą pagal ankstesnes priemones, Komisija laikosi nuomonės, kad racionalus rinkos dalyvis taip pat būtų įvertinęs, ar yra tikėtina, kad bendrovė ENVC galės užbaigti statybas pelningai ir (arba) iki sutartyje nustatyto termino, kad išvengtų baudų mokėjimo (32). Remiantis Portugalijos pateikta informacija, nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė EMPORDEF būtų tai įvertinusi 2006 m. didinant kapitalą.

(81)

Be to, Portugalija pažymi, kad pagal banko BPI 2005 m. rugpjūčio mėn. parengtą restruktūrizavimo planą, apskaičiuotosios bendrovės ENVC uždarymo sąnaudos sudarė 175 mln. EUR. Pasak Portugalijos, atsižvelgiant į tai, kad likviduoti bendrovę buvo sunkiau negu padidinti kapitalą, pirmosios veiklos krypties nebuvo laikomasi.

(82)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo plane pateikti banko BPI skaičiavimai nėra pagrįsti įrodymais. Todėl Komisija negali įvertinti šių skaičiavimų tikslumo ir padaryti išvados, ar bendrovei EMPORDEF iš tikrųjų buvo ekonomiškai racionaliau padidinti kapitalą, o ne likviduoti bendrovę.

(83)

Be to, Komisija pažymi, kad vien banko BPI parengtu restruktūrizavimo planu nebuvo galima sugrąžinti bendrovės ENVC gyvybingumo, pagal pagrindinį scenarijų jai reikėjo 45–50 mln. EUR išorės lėšų, blogiausiu atveju – apie 70–80 mln. EUR. Suma, kuria 2006 m. didintas kapitalas (24,875 mln. EUR), vis tiek yra daug mažesnė už šias prognozuojamas sumas, todėl bendrovei ENVC tai nebūtų leidę susigrąžinti gyvybingumo.

(84)

Pagaliau Komisija pažymi, kad bendrovę ENVC reikėjo iš esmės pertvarkyti, kaip pripažinta banko BPI parengtame restruktūrizavimo plane. Nors restruktūrizavimo planas yra tik projektas, jame jau pažymėti bendrovės ENVC sunkumai ir papildomų išorės lėšų poreikis. Tačiau restruktūrizavimo plane aiškiai konstatuota, kad tai, ar bendrovei ENVC pavyks susigrąžinti gyvybingumą, labai priklausys nuo to, ar bendrovės vadovybė sugebės įvykdyti sutartis, ir nuo laivų statybos rinkos vystymosi. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad Portugalija nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė EMPORDEF 2006 m. didindama kapitalą (kapitalas bet kuriuo atveju būtų mažesnis už restruktūrizavimo plane apskaičiuotąsias sumas, kurių reikėjo tam, kad bendrovė susigrąžintų gyvybingumą) atsižvelgė į šiuos elementus.

(85)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad apdairus rinkos ekonomikos dalyvis nebūtų 2006 m. didinęs kapitalo, todėl kapitalo didinimu bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo.

(86)

Kalbant apie 2012 ir 2013 m. paskolas, kurias suteikė bendrovė EMPORDEF (iš viso 101 118 066,03 EUR), iš Portugalijos pateiktos informacijos matyti, kad 2012 m. bendrovė EMPORDEF pasirašė su bendrove ENVC 70 sutarčių, daugiausia trumpalaikių, 90 dienų trukmės. Paskolos teiktos įvairiomis sumomis su įvairiomis palūkanų normomis, dažniausiai prie 3 mėnesių EURIBOR pridėjus tam tikrą maržą. Tačiau kai kuriose sutartyse nustatyta fiksuota palūkanų norma, ypač sutartyse, kurios pasirašytos nuo 2012 m. spalio mėn. (pavyzdžiui, žr. sutartis, pasirašytas 2012 m. kovo 30 d. dėl 16,7 mln. EUR su 2 % palūkanomis, 2012 m. lapkričio 2 d. dėl 10,570 mln. EUR su 5,871 % palūkanomis ir 2012 m. gruodžio 1 d. dėl 1 mln. EUR su tokiomis pačiomis, 5,871 %, palūkanomis). Taip pat matyti, kad paskolos nebuvo užtikrintos.

(87)

Portugalija tvirtina, kad DGTF paskolomis pagalba neteikta, nes bendrovė EMPORDEF bendrovei ENVC taikė tokias pačias palūkanas, kokias gavo rinkoje. Kadangi bet kuriuo atveju būtų laikoma, kad bendrovei EMPORDEF tenka galutinė atsakomybė už bendrovės ENVC skolas ir įsipareigojimus, nes ji vienintelė šios bendrovės akcininkė, Portugalija tvirtina, kad labiau susisaistydama su bendrove ENVC, bendrovė EMPORDEF nepadidino savo rizikos.

(88)

Pirmiausia neatrodo, kad bendrovė EMPORDEF būtų atsakinga už visas bendrovės ENVC skolas ir įsipareigojimus, nes EMPORDEF ir ENVC yra ribotos turtinės atsakomybės bendrovės (port. sociedade anónima). Pagal bendrą taisyklę ribotos turtinės atsakomybės bendrovių narių (dalininkų) įsipareigojimai pagal Portugalijos įmonių kodekso (33) 271 straipsnį apriboti turimų akcijų verte. Vadinasi, 2012 ir 2013 m. suteikdama paskolas bendrovei ENVC, bendrovė EMPORDEF būtų patyrusi papildomos rizikos, kuri būtų viršijusi toje bendrovėje turimas akcijas.

(89)

Bet kuriuo atveju, nepaisydama to, kas išdėstyta, Komisija mano, kad 2012 ir 2013 m. suteikdama paskolas bendrovei ENVC, bendrovė EMPORDEF veikė ne kaip racionalus rinkos investuotojas. Tuo metu bendrovės ENVC finansinė padėtis buvo itin sudėtinga: jos nuostoliai praėjusiais metais pasiekė 22,70 mln. EUR (žr. 3 lentelę), neigiamas nuosavas kapitalas buvo – 129,63 mln. EUR (žr. 63 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgdama į bendrovės ENVC sunkumus, Komisija mano, kad rinkos ekonomikos investuotojas būtų įvertinęs bendrovės ENVC finansinę padėtį ir išanalizavęs, ar bendrovė galės grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad kelios finansų įstaigos – Komisija neturi pagrindo įtarti, kad jos veikė ne kaip rinkos investuotojos – atsisakė suteikti paskolas tiesiogiai bendrovei ENVC. Tai savaime rodo, kad rinkoje nebebuvo tikima, kad bendrovė ENVC sugebės grąžinti paskolas.

(90)

Vien atkartodama rinkoje jai taikytas palūkanas už paskolas, bendrovė EMPORDEF suteikė bendrovei ENVC nederamo pranašumo, nes bendrovė ENVC nebūtų galėjusi pasiekti tokių sąlygų – iš tikrųjų bendrovė ENVC rinkoje negavo jokių paskolų. Nors kai kurios bendrovės EMPORDEF bendrovei ENVC taikytos palūkanos galėtų būti laikomos palyginti didelėmis (pavyzdžiui, 3 mėnesių EURIBOR ir 8,431 % marža pagal 2012 m. gegužės 30 d. pasirašytą sutartį), Komisija mano, kad jokia privati finansų įstaiga akivaizdžių sunkumų turinčiai įmonei nebūtų suteikusi tokios paskolos be užtikrinimo.

(91)

Komisija taip pat pažymi, kad kai sukako pirmųjų sutarčių 90 dienų terminas, bendrovė EMPORDEF galėjo matyti, kad bendrovė ENVC nei grąžino pagrindinės paskolos dalies, nei sumokėjo kokių nors palūkanų (žr. 51 konstatuojamąją dalį). Tuo remdamasi Komisija mano, kad racionalus rinkos dalyvis papildomų paskolų bendrovei ENVC nebūtų suteikęs.

(92)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 2012 ir 2013 m. paskolomis bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo.

(93)

Dabar Komisija įvertins, ar 56 mln. EUR DGTF paskolomis bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo. Portugalija nurodo, kad šioms paskoloms taikytą palūkanų normą sudarė 6 mėnesių EURIBOR ir nuo konkrečios sutarties priklausanti kintama marža. Pasak Portugalijos, šis atlygis investuotojui būtų pakankamas, todėl tuo paneigiama, kad suteikta nederamo pranašumo ir teikta valstybės pagalba. Portugalija taip pat pažymi, kad DGTF paskolos suteiktos atsižvelgiant į bendrovės ENVC turėtus užsakymus.

(94)

Komisija negali sutikti su Portugalijos nuomone, kad, nustačius palūkanų normą, kurią sudaro 6 mėnesių EURIBOR ir kintama marža, DGTF paskolos taptų rinkos sąlygas atitinkančiomis paskolomis. 4 lentelėje susumuota bendra DGTF paskoloms jų pasirašymo metu taikyta palūkanų norma:

4 lentelė

Bendra DGTF paskoloms taikyta palūkanų norma

(95)

Kad įsitikintų, ar DGTF paskoloms taikytos palūkanų normos atitiko rinkos sąlygos, Komisija kaip tiksliausiu pakaitiniu rodikliu remsis taisyklėse, kurias reikėjo tuo metu taikyti, nustatytomis orientacinėmis normomis.

(96)

Pirmiausia, kaip nurodyta 6.1 skirsnyje, Komisija daro prielaidą, kad 2006 ir 2008 m. bendrovė ENVC buvo sunkumų patirianti įmonė. Ypač dėl 2006 m. DGTF paskolos Komisija pažymi, kad pagal 2009 m. IGF ataskaitą 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovėje ENVC buvo susiklosčiusi techninio bankroto padėtis. Dėl 2008 m. DGTF paskolos toje pačioje ataskaitoje pažymėta, kad 2008 m. pabaigoje bendrovėje ENVC vėl susiklostė techninio bankroto padėtis (žr. 64 konstatuojamąją dalį).

(97)

Konkrečiai, kalbant apie 2006 m. DGTF paskolą, 1997 m. Komisijos pranešime dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (36), kurį reikėjo taikyti tuo metu, nurodyta, kad konkrečios rizikos atveju prie bazinės normos (kuri Portugalijoje 2006 m. sausio mėn. buvo 3,70 % (37)) reikia pridėti 400 bp arba didesnį priedą. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia bendrovės ENVC to meto sunkumus ir tai, kad bendrovė faktiškai buvo atsidūrusi techninio bankroto padėtyje. Be to, pagal 2006 m. DGTF paskolos sutartį bendrovė ENVC sutiko kaip užtikrinimo priemonę panaudoti pajamas iš tam tikrų Portugalijos laivynui statomų laivų statybos. Tačiau neaišku, ar rinkos sąlygomis veikiantis skolintojas tokią užtikrinimo priemonę būtų priėmęs, atsižvelgiant į bendrovės ENVC problemas, susijusias su galimybe statybas užbaigti pelningai ir (arba) iki sutartyse nustatytų terminų (žr. 80 konstatuojamąją dalį ir 28 išnašą). Bet kuriuo atveju Komisijai nepateikta duomenų, kurie leistų išnagrinėti šias statybos sutartis. Todėl Komisija mano, kad būtų protinga taikyti bent 400 bp maržą. Tada taikytina orientacinė palūkanų norma būtų bent 7,70 % ir daug didesnė už DGTF faktiškai taikytą 4,198 % palūkanų normą.

(98)

Kalbant apie 2008 m. DGTF paskolą, Komisijos 2008 m. komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (38), kurį reikėjo taikyti tuo metu, nurodyta, kad prie bazinės normos (kuri Portugalijoje 2008 m. gruodžio mėn. buvo 2,05 %) (39)) reikia pridėti maržą pagal atitinkamos įmonės reitingą ir pasiūlyto užtikrinimo dydį. Atsižvelgiant į to meto bendrovės ENVC sunkumus ir tai, kokia maža užtikrinimo suma (žr. 97 konstatuojamąją dalį, kuri taikoma mutatis mutandis), taikytina marža sudarytų ne mažiau kaip 1 000 bp. Tada taikytina orientacinė palūkanų norma būtų ne mažesnė kaip 12,05 % ir taip pat daug didesnė už DGTF faktiškai taikytą 4,417 % palūkanų normą.

(99)

Dėl 2010 ir 2011 m. DGTF paskolų Komisija pakartoja savo nuomonę, kad tuo metu, kai buvo suteiktos paskolos, bendrovė ENVC atitiko sunkumų patiriančios įmonės kriterijus (žr. 6.1 skirsnį). Remiantis 2008 m. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo, kurį reikėjo taikyti tuo metu, 2008 m. balandžio mėn. Portugalijai taikyta bazinė norma buvo 1,24 %, o 2011 m. balandžio mėn. 1,49 %.

(100)

Dėl 2010 m. DGTF paskolos Komisija pažymi, kad griežtas užtikrinimas nesuteiktas, bendrovė ENVC tik pažadėjo paskolai grąžinti panaudoti pajamas, kurias gaus pagal bendrąją sutartį su Nacionalinės gynybos ministerija. Atsižvelgdama į tai ir į to meto bendrovės ENVC sunkumus, Komisija laikosi nuomonės, kad taikytina marža turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1 000 bp. Todėl taikytina orientacinė norma būtų ne mažesnė kaip 11,24 %, o ne daug mažesnė 1,964 % norma, kurią taikė DGTF.

(101)

Pagaliau dėl 2011 m. DGTF paskolos Komisija pažymi, kad 2010 m. DGTF paskolai faktinis užtikrinimas nesuteiktas, bendrovė ENVC tik pažadėjo paskolai grąžinti panaudoti pajamas, kurias gaus pagal bendrąją sutartį su Nacionalinės gynybos ministerija, bet tai dar turėjo patvirtinti bendrovės ENVC administracinė valdyba ir Nacionalinės gynybos ministerija. Taigi labai abejotina, ar tokio dydžio užtikrinimą rinkos sąlygomis veikiantis skolintojas galėtų laikyti pakankamu. Todėl atsižvelgdama į tai, kad bendrovė ENVC tuo metu buvo sunkumų patirianti įmonė, Komisija mano, kad taikytina marža turėtų būti ne mažesnė kaip 1 000 bp, vadinasi, orientacinė norma turėtų būti bent 11,49 %, daug didesnė už bendrovei ENVC faktiškai taikytas palūkanų normas (2011 m. balandžio mėn. 5,568 %, 2011 m. birželio mėn. 5,241 %).

(102)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad DGTF paskolomis bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo.

(103)

Dėl patvirtinimo raštų, kuriuos bendrovė EMPORDEF išdavė 2007–2011 m., Komisija pirmiausia pažymi, kad jie pagal pobūdį labai panašūs į garantiją, nes daugumoje šių raštų bendrovė EMPORDEF konkrečiai nurodė, kad visomis išgalėmis stengsis užtikrinti, kad bendrovė ENVC turėtų reikiamų priemonių pagrindinei paskolos sutarčiai įvykdyti. Tačiau 2007 m. sausio 8 d. ir 2008 m. birželio 26 d. patvirtinimo raštai suformuluoti kitaip. Tuose raštuose bendrovė EMPORDEF pažymi, kad jai priklauso 100 % bendrovės ENVC dalis ir kad ši jos akcijų nuosavybė nebus mažinama; kitu atveju skolinantysis bankas gali prašyti, kad bendrovė ENVC grąžintų paskolą prieš terminą. Vien šio teiginio nepakanka, kad Komisija bendrovę EMPORDEF laikytų atsakinga už atitinkamas paskolas, todėl jo nepakanka, kad raštai būtų prilyginti garantijoms. Todėl nenustatyta, kad šiais raštais bendrovei ENVC būtų buvę suteikta pranašumo.

(104)

Dėl likusiųjų patvirtinimo raštų (t. y. išduotų 2009, 2010 ir 2011 m.), turint galvoje, kad bendrovė EMPORDEG skelbia, jog yra pasirengusi įsikišti, jeigu bendrovė ENVC neįvykdytų pagrindinės paskolos sutarties, yra aišku, kad šie raštai prilygsta garantijai, nes bendrovė EMPORDEF skolinančiajai finansų įstaigai garantuoja, kad įsipareigoja visomis išgalėmis stengtis, kad bendrovė ENVC turėtų lėšų ir galėtų grąžinti paskolas. Eilinis rinkos dalyvis mainais už tokios rūšies „garantiją“ būtų paprašęs užmokesčio, bet bendrovė EMPORDEF to niekada nedarė, nepaisydama reikšmingos rizikos, kad bendrovė ENVC, atsižvelgiant į jos to meto sunkumus, negalės grąžinti paskolų.

(105)

Pagal Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (40) (toliau – Pranešimas dėl garantijų) 2.2 skirsnį už prisiimamą riziką turėtų būti atlyginama, sumokant tam tikrą priemoką. Kai paskolos gavėjas neprivalo mokėti priemokos arba moka nedidelę priemoką, jis įgyja pranašumą. Palyginus su tais atvejais, kai garantija nesuteikiama, dėl valstybės garantijos paskolos gavėjas gali gauti paskolą palankesnėmis finansinėmis sąlygomis nei tos, kurios paprastai taikomos finansų rinkose. Turėdamas valstybės garantiją, paskolos gavėjas dažniausiai gali susitarti dėl mažesnių palūkanų ir (arba) mažesnio užstato. Kai kuriais atvejais neturėdamas valstybės garantijos paskolos gavėjas gali nerasti finansų įstaigos, galinčios skolinti bet kokiomis sąlygomis. Todėl reikia išnagrinėti, ar iš esmės garantiją buvo galima gauti rinkos sąlygomis finansų rinkose ir ar už garantiją buvo sumokėta (41) rinkos priemoka.

(106)

Komisija pažymi, kad už patvirtinimo raštus atlygis nemokėtas ir kad bendrovė ENVC nemokėjo jokios priemokos bendrovei EMPORDEF. Todėl bendrovei EMPORDEF už patirtą riziką neatlyginta. To savaime pakanka padaryti išvadą, kad patvirtinimo raštais, kurie turi į garantijas panašių požymių, bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo.

(107)

Dėl Portugalijos argumento, kad bet kuriuo atveju būtų laikoma, kad bendrovei EMPORDEF tenka galutinė atsakomybė už bendrovės ENVC skolas, nes ji vienintelė šios bendrovės akcininkė, Komisija nurodo 88 konstatuojamojoje dalyje pateiktus savo argumentus, kurie taikomi mutatis mutandis.

(108)

Taigi, Komisija laikosi nuomonės, kad 2009, 2010 ir 2011 m. patvirtinimo raštais bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo.

(109)

Dėl paskolos laivui„Atlântida“ Komisija pažymi, kad 2009 m. gruodžio mėn. bendrovė EMPORDEF suteikė bendrovei ENVC 37 mln. EUR, kuriuos gavo iš banko CGD, kad nutrauktų bylą su bendrove „Atlanticonline“. Tuo metu, kai ENVC jau buvo sunkumų patirianti įmonė, racionalus rinkos dalyvis būtų įvertinęs bendrovės padėtį ir jos pajėgumą grąžinti paskolą, užuot paprasčiausiai pervedęs jai lėšas. Be to, racionalus rinkos dalyvis būtų įvertinęs su šia operacija susijusią riziką ir galimybę parduoti laivą kitam pirkėjui – panašiai galiausiai ir įvyko 2011 m. rugsėjo mėn. (žr. 30 konstatuojamąją dalį). Be to, Komisija pažymi, kad paskola bendrovei EMPORDEF suteikta už metinę palūkanų normą, kurią sudaro 6 mėnesių EURIBOR ir 2 % marža, vadinasi, sutarties sudarymo metu ji buvo 2,993 %. Tačiau, remiantis 2008 m. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo, kurį reikėjo taikyti tuo metu, 2009 m. gruodžio mėn. Portugalijai reikėjo taikyti 1,45 % bazinę normą, o atsižvelgiant į bendrovės ENVC sunkumus ir į tai, kad nebuvo griežto užtikrinimo, prie jos reikėjo pridėti ne mažesnę kaip 1 000 bp maržą. Todėl taikytina orientacinė norma būtų ne mažesnė kaip 11,45 %.

(110)

Komisija supranta, kad bendrovė ENVC bendrovei EMPORDEF negrąžino 37 mln. EUR laivui „Atlântida“ suteiktos paskolos ir nesumokėjo palūkanų už ją, išskyrus 2010 m. sumokėtas 840 480,54 EUR palūkanas. Tuo remdamasi ir į tai atsižvelgdama, Komisija daro išvadą, kad paskola laivui „Atlântida“ bendrovei ENVC suteikta nederamo pranašumo.

(111)

Tikėtina, kad ankstesnės priemonės gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, nes bendrovė ENVC konkuruoja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų pasaulio šalių laivų statyklomis. Todėl dėl aptariamų ankstesnių priemonių bendrovė ENVC galėjo tęsti veiklą, priešingai nei kiti konkurentai, nepatirdama padarinių, kuriuos paprastai sukelia prasti finansiniai rezultatai. Todėl ankstesnėmis priemonėmis konkurencija taip pat iškraipyta.

(112)

Remdamasi pirmiau išdėstytu vertinimu, Komisija daro išvadą, kad ankstesnės priemonės yra valstybės pagalba, nes atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje išdėstytus būtinus valstybės pagalbos apibrėžties kriterijus, išskyrus 2007 m. sausio 8 d. ir 2008 m. birželio 26 d. patvirtinimo raštus (žr. 103 konstatuojamąją dalį).

(113)

Kaip nurodyta 68 ir 69 konstatuojamosiose dalyse, subsidijos laivų statybai ir profesiniam mokymui yra, atitinkamai, 27 129 933,20 EUR ir 257 791 EUR valstybės pagalba.

(114)

Dėl likusiųjų ankstesnių priemonių Komisija pakartoja, kad turint galvoje to meto bendrovės ENVC sunkumus, nė vienas rinkos dalyvis jų bendrovei nebūtų suteikęs. Dėl šios priežasties Komisija laikosi nuomonės, kad bendrovė ENVC gavo valstybės pagalbos, kurios suma lygi 2006 m. kapitalo padidinimo sumai (24,875 mln. EUR).

(115)

Dėl 2009, 2010 ir 2011 m. patvirtinimo raštų Komisija pakartoja, kad jie yra labai panašūs į garantijas (žr. 103 ir 104 konstatuojamąsias dalis). Šiuo atžvilgiu Pranešimo dėl garantijų 4.1 skirsnyje konstatuojama: „Komisija nurodo, kad finansinių sunkumų turinčioms įmonėms rinkos garantas, jeigu toks yra, garantijos suteikimo metu turėtų taikyti didelę priemoką dėl tikėtino įsipareigojimų nevykdymo lygio. Jeigu tikimybė, kad paskolos gavėjas nesugebės grąžinti paskolos, tampa ypač didelė, tokia rinkos norma gali nebeegzistuoti, o išimtiniais atvejais garantijos pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks pat didelis, kaip suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija.“

(116)

Komisija pažymi, kad bankai bendrovei ENVC suteikė paskolas tik dėl to, kad buvo bendrovės EMPORDEF „garantijos“ (patvirtinimo raštų forma), kuriomis bendrovė EMPORDEF bankams patvirtino, kad visomis išgalėmis stengsis užtikrinti, kad bendrovė ENVC grąžintų paskolas. Be to, Komisija pažymi, kad patvirtinimo raštai išduoti neatlygintinai tokiu metu, kai bendrovė ENVC turėjo sunkumų, ir nepaisant reikšmingos rizikos, kad ji negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Be to, Komisija pažymi, kad bendrovė ENVC bent tris kartus atsidūrė techninio bankroto padėtyje (žr. 64 konstatuojamąją dalį), bet, nepaisydama to, bendrovė EMPORDEF nusprendė išduoti patvirtinimo raštus be priemokos. Dėl šių aplinkybių Komisija daro išvadą, kad nėra rinkos normos, kurią būtų galima naudoti kaip pagrįstą lyginamąjį rodiklį, todėl laikosi nuomonės, kad bendrovė ENVC gavo valstybės pagalbą, kurią sudaro 2009, 2010 ir 2011 m. patvirtinimo raštais garantuotos sumos (t. y. 51 280 000 EUR).

(117)

Panaši logika taikoma bendrovei ENVC suteiktoms paskoloms, t. y. 2012 ir 2013 m. paskoloms, DGTF paskoloms ir paskolai laivui „Atlântida“. Bendrovė EMPORDEF ir DGTF suteikė šias paskolas bendrovei ENVC tuo metu, kai bendrovė turėjo sunkumų, ir joks racionalus rinkos dalyvis jų nebūtų suteikęs. Tai ypač akivaizdu 2012 ir 2013 m. paskolų atveju, nes, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje, bankai nebeteikė paskolų bendrovei ENVC ir sutiko jas suteikti tik bendrovei EMPORDEF. Komisija taip pat pažymi, kad DGTF paskolos ir paskola laivui „Atlântida“ suteiktos 2006–2011 m. Tais metais privatūs bankai sutiko skolinti bendrovei ENVC tik su bendrovės EMPORDEF garantija (patvirtinimo raštų forma). Iš to matyti, kad joks rinkos dalyvis nenorėjo suteikti paskolos vien bendrovei ENVC. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad bendrovė ENVC gavo valstybės pagalbą, kuri lygi 2012 ir 2013 m. paskolų (101 118 066,03 EUR), DGTF paskolų (atitinkamai, 30 mln. EUR, 8 mln. EUR, 5 mln. EUR ir 13 mln. EUR) ir paskolos laivui „Atlântida“ (37 mln. EUR) sumai.

(118)

SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė narė pagalbos priemonės negali įgyvendinti tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo leidžiama įgyvendinti tą priemonę.

(119)

Komisija pažymi, kad Portugalija ankstesnes priemones bendrovei ENVC skyrė neinformavusi Komisijos ir nepaprašiusi Komisijos patvirtinimo (su 125 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis išimtimis). Komisija apgailestauja, kad Portugalija nesilaikė sąlygos nesiimti veiksmų ir taip pažeidė savo įsipareigojimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(120)

Aspektų, kuriais nurodytos priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, suderinamumą reikia vertinti atsižvelgiant į minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

(121)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, valstybė narė turi pati nurodyti galimą suderinamumo pagrindą ir įrodyti, kad tokio suderinamumo sąlygos išpildytos (42). Portugalijos valdžios institucijos mano, kad dauguma ankstesnių priemonių nėra valstybės pagalba, todėl nenurodė jokio galimo suderinamumo pagrindo.

(122)

Komisija vis tiek vertino, ar kurį nors galimą SESV nustatytą suderinamumo pagrindą būtų galima taikyti ankstesnėms priemonėms.

(123)

Dėl subsidijų laivų statybai Portugalija tvirtina, kad subsidijos suteiktos pagal Įstatyminį potvarkį Nr. 296/89, kuriuo įgyvendinta Direktyva 87/167/EEB (žr. 68 konstatuojamąją dalį). Tačiau, kaip Komisija jau pažymėjo sprendime pradėti šią procedūrą, kad ši direktyva nebetaikoma nuo 1990 m. gruodžio 31 d. (žr. direktyvos 13 straipsnį).

(124)

Be to, Portugalija nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos laivų statybai būtų suderinamos pagal kurį nors vėlesnį teisinį pagrindą ir jas būtų galima skelbti suderinama pagalba laivų statybai.

(125)

Vienintelė išimtis yra dvi subsidijos laivų statybai, kurios bendrovei ENVC suteiktos 2003 ir 2005 m. dviems laivams statyti (sutartys C224 ir C225, žr. II priedą). Šias subsidijas leista skirti Komisijos sprendimu byloje C33/2004 (43) remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1540/98. Todėl, remdamasi pateikta informacija, Komisija daro išvadą, kad subsidijos po 2 675 275 EUR (arba iš viso 5 350 550 EUR) sutartims C224 ir C225 yra su vidaus rinka suderinama pagalba laivų statybai.

(126)

Vis dėlto Komisija laikosi nuomonės, kad likusios subsidijos laivų statybai (21 779 383,21 EUR) – Portugalija neginčija jų valstybės pagalbos pobūdžio – yra nesuderinamos su vidaus rinka.

(127)

Dėl likusiųjų ankstesnių priemonių (išskyrus 2007 m. sausio 8 d. ir 2008 m. birželio 26 d. patvirtinimo raštus), kaip jau minėta sprendime pradėti procedūrą, atsižvelgiant į priemones ir į bendrovės ENVC sunkumus, vieninteliai aktualūs suderinamumo kriterijai – tai pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą kriterijai, nustatyti 2004 m. SR gairėse (44).

(128)

Pirmiausia Komisija pakartoja sprendime pradėti procedūrą padarytą savo išvadą, kad 2004 m. SR gairių 3.1 skirsnyje išdėstytos sanavimo pagalbos sąlygos neišpildytos. Pagal 2004 m. SR gairių 25 punkto a papunktį sanavimo pagalba turi būti sudaryta iš likvidumo paramos paskolų garantijų arba paskolų forma; abiem atvejais paskola turi būti suteikta taikant tokias palūkanas, kurios bent yra panašios į sunkumų nepatiriančioms įmonėms suteikiamų paskolų palūkanas. Pavyzdžiui, 2006 m. kapitalo padidinimas jau neatitiktų šio reikalavimo.

(129)

25 punkto a papunktyje dar priduriama, kad visos paskolos turi būti grąžintos ir visos garantijos turi baigtis ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai įmonei buvo išmokėta pirmoji išmoka. Kaip paaiškinta pirmiau, nepanašu, kad taip nutiko kurios nors iš vertinamų ankstesnių priemonių atveju.

(130)

25 punkto b papunktyje nurodyta, kad sanavimo pagalba turi būti pateisinama tuo, kad yra rimtų socialinių sunkumų, ir neturi daryti netinkamo ir neigiamo plintančio poveikio kitoms valstybėms narėms. Portugalija nepateikė įrodymų, kad kuri nors iš ankstesnių priemonių buvo tokia.

(131)

Be to, pagal gairių 25 punkto c papunktį jei apie sanavimo pagalbą nepranešta, valstybė narė ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo sanavimo pagalbos priemonės įgyvendinimo pateikia restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad buvo grąžinta visa paskola ir (arba), kad garantija buvo panaikinta. Portugalija neįvykdė ir šio svarbaus suderinamumo reikalavimo.

(132)

Pagal 25 punkto d papunktį sanavimo pagalba turi būti apribota tokia suma, kurios reikia, kad įmonė nenutrauktų veiklos. Atsižvelgdama į dideles pagalbos pagal visas ankstesnes priemones sumas, Komisija daro išvadą, kad ir šis reikalavimas neįvykdytas.

(133)

Pagaliau 2004 m. SR gairių 25 punkto e papunktyje reikalaujama laikytis principo „tik vieną ir paskutinį kartą“. Pagal šį principą, jeigu nuo to laiko, kai suteikta sanavimo pagalba arba pasibaigė restruktūrizavimo laikotarpis, praėjo mažiau negu 10 metų, Komisija neleis teikti kitos sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad per ankstesnių priemonių laikotarpį valstybė daug kartų ėmėsi intervencinių priemonių, yra aišku, kad principo „tik vieną ir paskutinį kartą“ nesilaikyta ir kad bendrovė ENVC daug kartų naudojosi neteisėta valstybės pagalba.

(134)

Dėl restruktūrizavimo pagalbos, apibrėžtos 2004 m. SR gairių 3.2 skirsnyje, Komisija pažymi, kad Portugalija nepranešė Komisijai apie jokią iš pirmiau aptartų priemonių kaip apie restruktūrizavimo pagalbą, taigi neįrodė, kad yra kuris nors būtinas elementas (restruktūrizavimo planas, nuosavas indėlis, kompensacinės priemonės ir pan.), kad ankstesnes priemones būtų galima laikyti suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(135)

Pirmiausia 2004 m. SR gairių 34 punkte nurodyta, kad restruktūrizavimo pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas, kurį visais individualios pagalbos atvejais turi patvirtinti Komisija. Be to, bet kuri restruktūrizavimo pagalba privalo apimti priemones, kuriomis būtų stengiamasi išvengti nederamo konkurencijos iškraipymo (kompensacinės priemonės, žr. 38–42 punktus), gavėjas taip pat privalo skirti nuosavą indėlį, kuris bendrovės ENVC atveju būtų turėjęs sudaryti 50 % restruktūrizavimo sąnaudų, nes ENVC buvo didelė įmonė (žr. 38–45 punktus). Be to, kadangi tai sanavimo pagalba, reikėjo laikytis principo „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(136)

Komisija pirmiausia pakartoja, kad principo „tik vieną ir paskutinį kartą“ nesilaikyta (žr. 133 konstatuojamąją dalį). Iš tikrųjų, Komisija pažymi, kad daug ankstesnių priemonių suteiktos ne planuotu 2005–2009 m. restruktūrizavimo laikotarpiu. Taip būtų pažeidžiamas principas „tik vieną ir paskutinį kartą“, todėl to pakanka padaryti išvadą, kad ankstesnių priemonių pagal 2004 m. SR gaires negalima laikyti suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(137)

Bet kuriuo atveju, Komisija pabrėžia, kad Portugalija pateikė banko BPI parengtą restruktūrizavimo planą tik 2014 m., t. y. praėjus 5 metams nuo planuoto restruktūrizavimo laikotarpio (2005–2009 m.) pabaigos. Be to, Komisija pabrėžia, jog atrodo, kad banko BPI parengtas planas yra aptarimui skirtas projektas. Bet kuriuo atveju, nors restruktūrizavimo plane, regis, yra kai kurių 2004 m. SR gairėse reikalaujamų elementų, jame nenumatytos kompensacinės priemonės ir joks nuosavas bendrovės ENVC indėlis. Todėl negalima laikyti, kad banko BPI restruktūrizavimo planu įvykdomi būtini 2004 m. SR gairių reikalavimai.

(138)

Kadangi nepasiūlyta nė viena kompensacinė priemonė, nėra bendrovės ENVC nuosavo indėlio, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nesilaikyta principo „tik vieną ir paskutinį kartą“, Komisija daro išvadą, kad likusių ankstesnių priemonių pagal SR gaires negalima laikyti suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(139)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad subsidijos po 2 675 275 EUR (žr. 125 konstatuojamąją dalį) sutartims C224 ir C225 yra su vidaus rinka suderinama pagalba laivų statybai.

(140)

Komisija taip pat mano, kad likusios ankstesnės priemonės (t. y. 2006 m. kapitalo padidinimas, 2012 ir 2013 m. paskolos, DGTF paskolos, 2009, 2010 ir 2011 m. patvirtinimo raštai, subsidijos profesiniam mokymui, paskola laivui „Atlântida“ ir likusios subsidijos laivų statybai) neatitinka 2004 m. SR gairių sąlygų. Komisija nenustatė kito suderinamumo pagrindo. Todėl Komisija mano, kad likusios ankstesnės priemonės apima su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą.

(141)

Vadovaujantis Sutartimi ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi nutraukti arba pakeisti pagalbą, jeigu yra nustatoma, kad ji nesuderinama su vidaus rinka (45). Teismas taip pat nuolat laikėsi nuomonės, kad valstybės įpareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (46).

(142)

Šiuo atžvilgiu Teismas yra nustatęs, kad šis tikslas būna pasiektas, jei gavėjas grąžina neteisėtą pagalbą ir taip praranda savo konkurentų atžvilgiu rinkoje turėtą pranašumą ir yra atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (47).

(143)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (48) 14 straipsnio 1 dalyje, kuri atitinka Teismo praktiką, nustatyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>“. To paties reglamento 15 straipsnyje paaiškinta, kad „Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas“, kuris „prasideda tą dieną, kai gavėjui priteisiama neteisėta pagalba <…>. Bet kuri su neteisėta pagalba susijusi priemonė, kurios imasi Komisija arba jos prašymu veikianti valstybė narė, nutraukia senaties terminą“. Kadangi pirmųjų veiksmų byloje SA.35546 Komisija ėmėsi 2012 m. spalio 11 d. (žr. 1 konstatuojamąją dalį), į susigrąžinamą nesuderinamą pagalbą negalima įskaičiuoti iki 2002 m. spalio 11 d. suteiktos pagalbos.

(144)

Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad kai kurios subsidijos laivų statybai suteiktos iki 2002 m. spalio 11 d., pirmiausia pagal sutartis C206, C211, C217, C218, C219, C220, C221 ir C222 (žr. II priedą). Todėl nesuderinamai pagalbai pagal šias sutartis, kurias sudaro 11 297 009,19 EUR, galioja dešimties metų senaties terminas ir šios pagalbos negalima susigrąžinti.

(145)

Likusios ankstesnės priemonės, kurios apima neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą (žr. 5 lentelę) privalo būti susigrąžintos, kad būtų atkurta prieš suteikiant priemones rinkoje buvusi padėtis. Pagalba turi būti susigrąžinta nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalbos gavėjas ja galėjo disponuoti, kol pagalba bus faktiškai susigrąžinta, ir grąžintinos sumos turėtų būti grąžintos su palūkanomis, kol pagalba bus faktiškai susigrąžinta.

5 lentelė

Susigrąžintinos sumos (EUR)

(146)

2014 m. kovo 4 d. bendrovė ENVC sušaukė visuotinį susirinkimą, kuriame vienintelė bendrovės ENVC akcininkė EMPORDEF patvirtino sprendimą parduoti bendrovės ENVC turtą ir tuo pat metu atleisti darbuotojus, kad įmonė būtų kuo greičiau likviduota ir panaikinta.

(147)

2015 m. vasario 27 d., atsižvelgdama į būsimą bendrovės ENVC likvidavimą, Portugalija Komisijai pateikė prašymą, kuriame paprašė dviejų dalykų:

(148)

Iš tikrųjų, jeigu Komisija priima neigiamą sprendimą dėl pagalbos įmonei, kuri pagal SESV 107 ir 108 straipsnius yra nesuderinama, susigrąžinimo, atitinkama valstybė narė paprastai privalo susigrąžinti nesuderinamą pagalbą. Prievolė susigrąžinti lėšas gali būti taikoma naujai bendrovei, kuriai aptariama bendrovė perdavė arba pardavė dalį savo turto, jeigu atsižvelgiant į perdavimo arba pardavimo struktūrą būtų padaryta išvada, kad tarp dviejų bendrovių esama ekonominio tęstinumo. Be to, net jei ekonominio tęstinumo nėra, turto pardavimas už mažesnę negu rinkos kainą gali reikšti, kad pirkėjui suteikiama (nauja) valstybės pagalba.

(149)

Šiame sprendime Komisija nevertina sutarčių dėl dviejų laivų asfaltui gabenti statybos skyrimo (51), nes sutartys dar nepaskirtos.

(150)

Norėdama nuspręsti, ar valstybės pagalba teikiama turto pirkėjui (-ams), Komisija turi a) nustatyti, ar turtas parduodamas už rinkos kainą, ir b) taip pat atsižvelgti į vėlesnėje konstatuojamojoje dalyje paminėtus kriterijus.

(151)

Pagal Teismo sprendimą Italija ir SIM2 prieš Komisiją  (52), kuriuo Komisija grindė savo sprendimus byloje Olympic Airlines, Alitalia ir Sernam  (53), ekonominis tęstinumas tarp ankstesnio (pagalbą gavusio) subjekto ir pirkėjo nustatomas pagal grupę tam tikrų rodiklių. Galima atsižvelgti į šiuos veiksnius: i) parduoto turto mastą (turtas ir įsipareigojimai, darbo jėgos išsaugojimas, turto paketas), ii) pardavimo kainą, iii) kas yra pirkėjas (-ai), iv) pardavimo momentą (pradėjus preliminarų vertinimą, oficialią tyrimo procedūrą arba priėmus galutinį sprendimą) ir v) ekonominę operacijos logiką. Šiuos rodiklius Bendrasis Teismas patvirtino 2012 m. kovo 28 d. sprendime Ryanair prieš Komisiją  (54), kuriame patvirtintas Sprendimas Alitalia.

(152)

Kad ekonominio tęstinumo nebūtų, Komisija turi nustatyti, kad perleidžiamas bendrovės turtas ir kiti elementai sudaro tik ankstesnės bendrovės arba jos veiklos dalį. Kuo didesnė pradinio verslo dalis perleidžiama naujam subjektui, tuo didesnė tikimybė, kad ekonominėje veikloje, susijusioje su šiuo turtu, ir toliau bus naudojamasi dėl ankstesniam subjektui suteiktos valstybės pagalbos įgytu pranašumu.

(153)

Bendrovės ENVC pagrindinį turtą sudarė i) Viana de Kastelo uosto administracijos suteikta koncesija į žemę, kurioje yra laivų statykla, ir ii) įvairi įranga ir žaliavos. Visas šis turtas parduotas per skaidrius, nediskriminacinius, besąlyginius konkursus, kuriuose galėjo dalyvauti Portugalijos ir ne Portugalijos subjektai, o vienintelis kriterijus laimėtojui išrinkti buvo kaina.

(154)

Dėl žemės, kurioje yra laivų statykla, subkoncesijos – po konkurso ji iki 2031 m. kovo mėn. perleista bendrovei „WestSea“, jungtinei Portugalijos kontroliuojančiosios bendrovės „Martifer“ ir Portugalijos laivų statyklos „Navalria“ kontroliuojamajai bendrovei. Bendrovė „WestSea“ mokės 419 233,95 EUR metinį nuomos mokestį ir sumokės 435 500 EUR garantiją.

(155)

Dėl įvairios įrangos ir žaliavų, įskaitant transporto priemones ir pagrindinį keltuvą/kraną – jie parduoti per 120 smulkių konkursų 884 prekių partijomis. Dėl to iš 3 358 905,13 EUR parduotų prekių pirkėjai vidutiniškai įsigijo 55 981,75 EUR vertės prekių, kurių kaina svyravo nuo 10 iki 1,035 mln. EUR. Ministério dos Transportes e Comunicações de Timor buvo svarbiausias pirkėjas, jam teko 31 % dalis. Bendrovė „WestSea“ įsigijo mažiau negu 20 % parduoto turto.

(156)

Pagaliau dėl darbuotojų – nė vienam iš pirkėjų neperleista nė viena darbo sutartis. 596 darbo sutartys jau buvo nutrauktos, o likusiųjų 13 darbuotojų atleidimo procesas tebevyksta. Konkursuose nebuvo jokios specialios sąlygos dėl darbo sutarčių arba darbuotojų perleidimo iš bendrovės ENVC kuriam nors pirkėjui.

(157)

Dėl pirmiau išvardytų dalykų Komisija daro išvadą, kad bendrovės „WestSea“ įsigyto arba ketinamo įsigyti turto mastas bus reikšmingai mažesnis, palyginti su bendrove ENVC ir jos ankstesne veikla.

(158)

Kad ekonominio tęstinumo tarp bendrovių ENVC ir „WestSea“ nebūtų, Komisija turi nustatyti, kad perleidžiamas bendrovės turtas ir kiti elementai buvo arba bus parduoti už rinkos kainą. Rinkos kaina – tai kaina, kurią nustatytų rinkos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas (55).

(159)

Žemės, kurioje yra laivų statyklos, koncesija suteikta ir įvairi įranga bei žaliavos parduotos per atvirus, skaidrius, nediskriminacinius ir besąlyginius konkursus, kurių vienintelis kriterijus laimėtojams atrinkti buvo geriausia kaina.

(160)

Dėl pirmiau išvardytų dalykų Komisija daro išvadą, kad žemės, kurioje yra laivų statyklos, subkoncesija suteikta ir įvairi bendrovės ENVC įranga bei žaliavos bendrovei „WestSea“ perduotos per atvirus, skaidrius, nediskriminacinius ir besąlyginius konkursus didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, taigi – už rinkos kainą.

(161)

Kad ekonominio tęstinumo nebūtų, Komisija turi nustatyti, kad tarp perleidžiamo bendrovės turto ir kitų elementų pirkėjų ir bendrovės ENVC nėra ekonominių arba organizacinių sąsajų.

(162)

Dėl žemės, kurioje yra laivų statykla, koncesijos Portugalijos valdžios institucijos patvirtina, kad bendrovė „WestSea“ neturi jokių ekonominių arba organizacinių sąsajų su bendrove ENVC arba Portugalijos valstybe.

(163)

Dėl įvairios jau parduotos įrangos ir žaliavų Portugalijos valdžios institucijos patvirtina, kad nė vienas iš pagrindinių pirkėjų neturi ekonominių arba organizacinių sąsajų su bendrove ENVC arba jos akcininkais.

(164)

Dėl pirmiau aptartų dalykų Komisija daro išvadą, kad bendrovė „WestSea“ yra nepriklausoma nuo bendrovės ENVC ir jos akcininkų.

(165)

Kad ekonominio tęstinumo nebūtų, Komisija turi nustatyti, kad perleidžiamo bendrovės turto ir kitų elementų pardavimo momentas nėra būdas išvengti Komisijos sprendimo susigrąžinti nesuderinamą valstybės pagalbą.

(166)

Komisija pažymi, kad konkursai dėl žemės, kurioje yra laivų statyklos, subkoncesijos ir dėl turto bei įrangos įsigijimo paskelbti ir užbaigti iki Komisijai priimant šį galutinį sprendimą.

(167)

Be to, kaip minėta 1 konstatuojamojoje dalyje, būtent Portugalija pirmoji kreipėsi į Komisiją, norėdama tinkamai organizuoti bendrovės ENVC privatizavimą pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Taigi, iš įvykių sekos matyti, kad privatizavimas nebuvo suplanuotas taip, kad būtų išvengta galiojančių neigiamų sprendimų arba tyrimų, kuriuos Komisija turi atlikti.

(168)

Dėl pirmiau aptartų dalykų Komisija daro išvadą, jog tai, kad žemės, kurioje yra laivų statyklos, subkoncesija suteikta ir įvairi bendrovės ENVC įranga bei žaliavos parduotos prieš Komisijai priimant šį galutinį sprendimą, nerodo, kad bandoma išvengti galimo Komisijos sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo.

(169)

Kad ekonominio tęstinumo nebūtų, Komisija turi nustatyti, jog perleidžiamo bendrovės turto ir kitų elementų pirkėjai tą turtą naudos ne taip pat, kaip ankstesnis savininkas, bet kitokiai veiklai arba strategijai vykdyti.

(170)

Kai kurį bendrovės ENVC turtą, kurį įsigijo bendrovė „WestSea“, galima naudoti tai pačiai bendrai veiklai (laivų statybai), ypač žemę, kurioje yra laivų statykla. Tačiau vien tai, kad pirkėjas veiktų tame pačiame ūkio sektoriuje, kaip ankstesnis subjektas, nebūtinai reiškia, kad esama ekonominio tęstinumo. Bendrovė „WestSea“ neprivalo perimti jokių bendrovės ENVC darbuotojų arba darbo sutarčių. Be to, bendrovė „WestSea“ laivų statyklą įtrauks į savo verslo strategiją, kad užtikrintų sinergiją su kitomis laivų statyklomis. Bendrovė „WestSea“ turės galimybę savo veiklą valdyti kitokiomis veiklos sąlygomis negu bendrovė ENVC ir galės laisvai taikyti savus verslo modelius.

(171)

Dėl pirmiau išvardytų dalykų Komisija daro išvadą, kad bendrovė „WestSea“ integruos šiuos elementus į savo bendrovės strategiją ir panaudos juos, vadovaudamasi savo pačios ekonomine logika.

(172)

Pirma, bendrovės „WestSea“ įsigytas turtas yra daug mažesnis, palyginti su bendrove ENVC ir jos ankstesne veikla. Antra, žemės, kurioje yra laivų statykla, subkoncesija suteikta ir įvairi įranga bei žaliavos įsigytos per atvirus, skaidrius, nediskriminacinius ir besąlyginius konkursus. Trečia, bendrovė „WestSea“ yra nuo bendrovės ENVC nepriklausantis subjektas ir tos bendrovės akcininkė. Ketvirta, laikas, kada suteikta žemės, kurioje yra laivų statyklos, subkoncesija ir įsigyta įvairi įranga bei žaliavos, nerodo, kad bandoma išvengti galimo Komisijos sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo. Penkta, bendrovė „WestSea“ integruos bendrovės ENVC turtą į savo bendrovės strategiją ir jį panaudos, vadovaudamasi savo pačios ekonomine logika.

(173)

Todėl Komisija daro išvadą, kad tarp bendrovių ENVC ir „WestSea“ ekonominio tęstinumo nėra.

(174)

Komisija konstatuoja, kad ankstesnės priemonės, išskyrus 2007 m. sausio 8 d. ir 2008 m. birželio 26 d. patvirtinimo raštus, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra bendrovei ENVC suteikta valstybės pagalba.

(175)

Ankstesnės priemonės, kurios yra valstybės pagalba, yra nesuderinamos su vidaus rinka (išskyrus dvi subsidijas laivų statybai, kurias Komisija leido suteikti byloje C 33/2004 priimtu sprendimu), nes nebuvo tenkinamos atitinkamos 2004 m. SR gairių sąlygos, taip pat nebuvo nustatyta kitų suderinamumo pagrindų.

(176)

Komisija taip pat konstatuoja, kad Portugalija pirmiau paminėtas priemones įgyvendino neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(177)

Nesuderinamą valstybės pagalbą privaloma susigrąžinti iš gavėjo, kaip nurodyta 6.6 skirsnyje.

(178)

Iš bendrovės „WestSea“ lėšos nebus susigrąžinamos, nes tarp bendrovių ENVC ir „WestSea“ nėra ekonominio tęstinumo.

(179)

Galiausiai Komisija pažymi, jog Portugalija sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas ir apie jį būtų pranešta anglų kalba.

a)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti išieškota iš kiekvieno pagalbos gavėjo;

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjui nurodyta grąžinti pagalbą.