18.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/27

(1)

iki 2016 m. kovo 31 d. pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2013/463/ES (3) 1 straipsnio 2 dalį Kiprui buvo taikoma makroekonominio koregavimo programa. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (4) 12 straipsnį tos programos taikymo laikotarpiu Kiprui buvo netaikoma Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėsena ir vertinimas. Nustojus taikyti Kiprui programą, jis dabar yra vėl visapusiškai įtrauktas į Europos semestrą;

(2)

2015 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2016 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2015 m. lapkričio 26 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Kipro padėtis bus įvertinta vykdant makroekonominio disbalanso procedūrą, užbaigus makroekonominio koregavimo programą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos. Šią rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2016 m. vasario 18–19 d., o Taryba ją priėmė 2016 m. kovo 8 d. (5) Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Kipras turėtų užtikrinti, kad ta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta;

(3)

2016 m. Kipro ataskaita paskelbta 2016 m. balandžio 7 d. Joje įvertinta Kipro ekonominė ir socialinė padėtis ir uždaviniai, kurie iškils 2016 m. kovo 31 d. jam nustojus taikyti makroekonominio koregavimo programą, ir Kipro padaryta pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukta ir nuodugni apžvalga pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį. 2016 m. balandžio 7 d. Komisija pateikė nuodugnios apžvalgos rezultatus. Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Kipre yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Visų pirma labai svarbu, kad šalis mažintų susidariusį didelį disbalansą privačiojo sektoriaus, valstybės ir išorės įsiskolinimo forma ir didelį neveiksnių paskolų lygį;

(4)

2016 m. balandžio 28 d. Kipras pateikė 2016 m. nacionalinę reformų programą, o 2016 m. gegužės 13 d., pasibaigus terminui, – 2016 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (6) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

nutraukus perviršinio deficito procedūrą, Kiprui taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. Apskaičiuota, kad struktūrinis balansas 2015 m. yra perteklinis, ir perteklius siekia 1,7 % BVP, tiek pat viršijant vidutinio laikotarpio tikslą. Remiantis Komisijos 2016 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo toliau bus laikomasi ir 2016 m. Tačiau, jei politika nesikeis, esama rizikos, kad 2017 m. bus kiek nukrypta nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Numatoma, kad Kipro struktūrinis balansas pablogės daugiau, nei leidžiama pagal pereinamojo laikotarpio skolos taisyklę. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir atsižvelgdama į Komisijos 2016 m. pavasario prognozę, Taryba mano, kad esama rizikos, jog Kipras nesilaikys Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Todėl siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi 2017 m. reikės papildomų priemonių;

(7)

Kipras įgyvendino svarbias fiskalines struktūrines reformas pagal makroekonominio koregavimo programą. Dar turi būti priimti tam tikri antrinės teisės aktai dėl biudžeto rengimo procedūrų, biudžeto koregavimų per metus reikalavimų ir įsipareigojimų kontrolės pareigūnų atsakomybės. Viešajam sektoriui vis dar būdingas neveiksmingumas. Visų pirma, viešasis administravimas pasižymi vienomis iš didžiausių darbo užmokesčio išlaidų (kaip procentinė BVP dalis) euro zonoje, o veiksmingumo rodikliai išlieka vidutiniški, ir tai galima susieti su judumo ir veiklos paskatų stoka. Valstybės teikiamos komunalinės paslaugos (telekomunikacijos, energija) pasižymi didelėmis kainomis ir tebėra santykinai apsaugotos nuo konkurencijos. Pagal makroekonominio koregavimo programą Kipras yra įsipareigojęs priimti privalomą mechanizmą, skirtą valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimui apriboti, kaip ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo garantijos priemonę. Nors įstatymo projektas yra parengtas ir pateiktas Atstovų Rūmams, jis vis dar nepriimtas. Siekiant padidinti viešojo sektoriaus veiksmingumą, pagal makroekonominio koregavimo programą buvo parengta horizontali viešojo administravimo reforma, vietos valdžios reformų planas ir naujas įstatymas dėl valstybinių subjektų valdymo, tačiau jie dar nepriimti;

(8)

privačiojo sektoriaus skola Kipre tebėra pernelyg didelė. Nors nuosavybės teisės netekimo ir nemokumo sistemų pertvarkymas yra svarbus žingsnis siekiant subalansuoti skolininkų ir kreditorių teises, yra galimybių toliau didinti jų veiksmingumą ir plačiau jas naudoti. Keli šių sistemų veikimo trūkumai trukdo tvariai mažinti privačiojo sektoriaus įsiskolinimą ir sparčiau mažinti neveiksnių skolų mastą. Jie taip pat mažina galimybes suteikti verslininkams antrą šansą. Taip pat išlieka keletas privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo sprendimų veikimo trūkumų. Be to, tam, kad nemokumo teisės aktai būtų įgyvendinami veiksmingai, svarbu priimti visas reikalingas civilinio proceso taisykles ir nuostatas. Kad Nemokumo tarnyba galėtų veikti visu pajėgumu, jai reikia pakankamai darbuotojų, IT infrastruktūros ir pakankamo tinkamai parengtų ir licencijuotų nemokumo specialistų skaičiaus. Be to, siekiant išvengti vėlavimų ir suteikti pirkėjams apsaugos priemones, užtikrinančias tinkamą nuosavybės teisių nustatymą ir padedančias susigrąžinti pasitikėjimą būsto rinka, būtinos patikimos ir greitos nuosavybės dokumentų išdavimo ir nuosavybės teisių perdavimo sistemos;

(9)

Kipras taip pat turi rimtų problemų, susijusių su teismų sistemos veikimu. Dėl neveiksmingų teismų procedūrų ir ribotų pajėgumų gerokai vėluojama nagrinėti bylas, o tai trukdo veikti nuosavybės teisės netekimo ir nemokumo sistemoms ir apskritai blogina verslo aplinką. Neįvykdžius civilinio proceso kodekso reformos, teismo sprendimų priėmimas ir vykdymo užtikrinimas ir neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažinimas tebevyksta lėtai;

(10)

buvo padaryta reikšminga pažanga vykdant makroekonominio koregavimo programą, skirtą Kipro finansinei sistemai restruktūrizuoti ir pasitikėjimui ja susigrąžinti. Tačiau Kiprui vis dar sunku atkurti normalias skolinimo ekonomikai sąlygas ir sumažinti neveiksnių paskolų dalį, kuri sudaro apie 55 % visų paskolų, išduotų namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms. Didelė įmonių skola mažina jų konkurencingumą ir investavimo bei augimo galimybes. Nors daroma pažanga, bankų pastangos restruktūrizuoti perspektyvių skolininkų skolą kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų, o jų neveiksnių paskolų rizikos atidėjiniai tebėra santykinai nuosaikūs. Dėl sutarčių vykdymo užtikrinimo ir skolų grąžinimo disciplinos trūkumų mažėja gebėjimas spręsti strateginius įsipareigojimų nevykdymo klausimus ir valdyti neveiksnių paskolų atsiradimą. Bankai taip pat turi ribotą prieigą prie informacijos apie skolininkų pajamas ir turtą, nepaisant to, kad sukurtas kreditų registras;

(11)

Kipras nemažai nuveikė, kad pakeltų ekonomiką iš nuosmukio, tačiau investuojama kol kas vangiai, o ekonomikos augimo potencialas tebėra menkas. Pagal programą Kipras priėmė ekonomikos augimo veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti konkurenciją, stiprinti inovacijų paskatas ir palengvinti investavimą sukuriant skaidresnę ir veiksmingesnę aplinką verslui vykdyti ir supaprastinant licencijų ir leidimų išdavimo tvarką. Įgyvendinant privatizavimo planą ir stiprinant nacionalines reguliavimo institucijas siekiama pritraukti produktyvumą skatinančių užsienio investicijų. Pradedančiųjų įmonių ir MVĮ galimybės gauti finansavimą šiuo metu yra labai ribotos, nes bankų kreditavimo sąlygos yra griežtos, o alternatyvių finansavimo šaltinių nepakanka. Palankesnės sąlygos gauti finansavimą galėtų būti sudarytos geriau koordinuojant tokias ES priemones kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Europos strateginių investicijų fondas ir ES konkurencinės programos;

(12)

darbo rinka 2015 m. pradėjo atsigauti, tačiau nedarbo lygis, nors ir mažėja, išlieka aukštas. Ypač nerimą kelia jaunimo ir ilgalaikis nedarbas. Buvo imtasi tam tikrų priemonių aktyvios darbo rinkos politikos ir valstybės užimtumo tarnybų paslaugų srityse. Tačiau pastarojoje vis dar trūksta pajėgumų, kad būtų tenkinama paklausa, teikiama kokybiška pagalba ir konsultacijos ieškant darbo ir informuojami neregistruoti bedarbiai. Planai stiprinti valstybės užimtumo tarnybų administracinius pajėgumus, įskaitant tiesiogiai klientų poreikius tenkinančių konsultantų specializaciją ir jų skaičiaus didinimą, buvo atidėti. Aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą riboja nepakankamai efektyvi dabartinių programų kokybės stebėsena;

(13)

jaunuolių dalyvavimas profesiniame rengime ir mokyme išlieka vangus, darbdaviai nepakankamai dalyvauja studentų mokyme. Tačiau šiuo metu įgyvendinamos priemonės, remiantis profesinio rengimo ir mokymo strategija;

(14)

Kiprui trūksta visuotinio sveikatos priežiūros draudimo, ir jo sveikatos priežiūros sistema nepajėgia užtikrinti pakankamai galimybių faktiškai gauti priežiūrą. Kadangi viešasis sveikatos priežiūros finansavimas yra mažas, nepatenkinti poreikiai – dėl kainos ir dėl mokėjimų iš savo kišenės – yra gerokai didesni nei kitose ES valstybėse narėse. Dar yra galimybių didinti išteklių panaudojimo efektyvumą. Tarp priemonių, kurios buvo laikomos svarbiomis, kad būtų padidintas Kipro sveikatos sistemos tinkamumas ir išlaidų efektyvumas, tačiau kol kas nėra priimtos – didesnė valstybinių ligoninių autonomija ir nacionalinės sveikatos sistemos sukūrimas;

(15)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Kipro ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2016 m. šalies ataskaitoje. Ji taip pat įvertino Kipro stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kipro politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos įgyvendinant Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą; jos nuomonė (7) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(17)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose,

1.

Panaikinus perviršinį deficitą, 2016 ir 2017 m. laikytis vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Iki 2016 m. pabaigos priimti privalomą mechanizmą, kuris apribotų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio augimo tempą. Iki 2016 m. pabaigos priimti horizontalią viešojo administravimo reformą ir įstatymą dėl valstybinių subjektų valdymo ir įgyvendinti vietos valdžios reformą. Iki 2016 m. pabaigos priimti antrinės teisės aktus, kad būtų užbaigta naujoji biudžeto sistema.

2.

Iki 2017 m. birželio mėn. panaikinti kliūtis visiškai įgyvendinti nemokumo ir nuosavybės teisės netekimo sistemas ir užtikrinti pakankamus Nemokumo tarnybos išteklius. Užtikrinti patikimas ir greitas nuosavybės dokumentų išdavimo ir nekilnojamojo turto teisių perdavimo sistemas. Padidinti teismų sistemos veiksmingumą ir pajėgumą. Pertvarkyti civilinio proceso kodeksą.

3.

Iki 2016 m. pabaigos imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas neveiksnių paskolų mažėjimas ir tikslus užstatų vertinimas atidėjimo tikslais. Padidinti kreditoriams prieinamos informacijos aprėptį ir patobulinti dabar teikiamą informaciją, kad kreditų registras visapusiškai veiktų.

4.

Pašalinti investavimo kliūtis, visų pirma įgyvendinant ekonomikos augimo veiksmų planą, vykdant privatizavimo planą ir stiprinant nacionalines reguliavimo institucijas. Imtis priemonių mažųjų ir vidutinių įmonių galimybėms gauti finansavimą didinti.

5.

Didinti valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumą ir plėsti jų paslaugas, teikiamas ilgalaikiams bedarbiams; gerinti neregistruotų bedarbių informavimą. Priimti teisės aktą dėl ligoninių reformos ir padaryti pažangą įvedant numatytą visuotinį sveikatos priežiūros draudimą.