8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/8

1.1

Dabartinis pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tarptautinio geležinkelio keleivių teisių ir pareigų (toliau vadinamas „Keleivių transporto kokybės direktyva“) yra dalis vadinamo trečiojo geležinkelio paketo, kurį Komisija priėmė 2004 m. kovo 3 d. Kitos jo dalys yra:

ir

1.2

Pirmasis geležinkelio paketas (taip pat vadinamas Infrastruktūros paketu) įsigaliojo 2001 m. kovo 15 d. ir turėjo būti perkeltas į nacionalinę teisę iki 2003 m. kovo 15 d. Jį sudaro šios dalys:

1.3

Europos Komisija 2003 m. spalio mėn. padavė devynias valstybes nares į Europos Teisingumo Teismą dėl jų nesugebėjimo pranešti apie pirmojo geležinkelio paketo perkėlimą į nacionalinę teisę. Penkios šalys 2004 m. gegužės mėn. vis dar nebuvo įrodžiusios, kad pranešė, o dvi valstybės narės tik dalinai buvo perkėlusios šias nuostatas į nacionalinę teisę.

1.4

Antrasis geležinkelio paketas buvo paskelbtas Europos Bendrijos Oficialiame leidinyje 2004 m. balandžio 30 d. ir jį privaloma perkelti į nacionalinę teisę iki 2006 m. balandžio 30 d. Jis sudaro šios dalys:

1.5

Pirmasis ir antrasis geležinkelio paketai sukūrė teisinę bazę vidaus rinkai geležinkelio krovinių transporte. Priemonės apima prieigą prie rinkos, geležinkelio operatorių licencijavimą ir saugos sertifikavimą, prieigą prie infrastruktūros ir prieigos mokesčių apskaičiavimą, geležinkelio saugos teisinių pagrindų sukūrimą, o taip pat priemones, skirtas užtikrinti geležinkelio sistemos techninę sąveiką.

1.6

Šie pirmojo ir antrojo paketų įdiegti teisiniai pagrindai reikalauja, kaip EESRK pareiškė nuomonėje dėl antrojo geležinkelio paketo (8), visiškos sektoriaus restruktūrizacijos ir naujų valdžios institucijų bei kompetencijos sukūrimo.

1.7

Dabartiniame pasiūlyme Komisija siūlo priimti teisės aktus, kurie leistų suteikti panašią apsaugą tarptautinio geležinkelio keleiviams, kuria jau naudojasi orlaivių keleiviai, kurių teisės yra geriau apsaugotos perrezervavimo ir vėlavimų atžvilgiu.

2.1.1

Reglamento projektas nustato geležinkelio operatorių atsakomybę keleivio mirties ar sužalojimo atveju, o taip pat jų bagažo pametimo ar sugadinimo atveju.

2.1.2

Už vėlavimus yra nustatyti minimalios kompensacijos išmokėjimai (III priedas); šie išmokėjimai neturi įtakos keleivio teisei į transportą.

2.1.3

Reglamento projektas aiškiai nustato teises keleivių, kurie praleidžia jungiamuosius maršrutus arba kurių traukiniai atšaukiami, o taip pat nustato, kaip elgtis su klientais, jei vėluojama ar praleidžiami jungiamieji maršrutai.

2.2.1

Reikalavimai minimaliai informacijai, kurią geležinkelio operatoriai turi suteikti prieš kelionę, jos metu ir po kelionės, nustatyti I priede. Reikalavimai minimaliai informacijai, kuri turi būti ant bilieto, nustatyti II priede.

2.2.2

Geležinkelio operatoriai privalo parduoti bilietus ir/arba tiesioginio susisiekimo bilietus mazginėms stotims ir aplinkinėms vietovėms. Keli geležinkelio operatoriai privalo dirbti kartu šiam tikslui ir pasirašyti sutartis, kad užtikrintų tiesioginio susisiekimo bilietų pardavimą. Šie bilietai turi būti parduodami bilietų kasose, bilietų automatuose, telefonu ar internetu. Jei bilietų kasos uždarytos ar automatai neveikia, tarptautiniai bilietai turi būti parduodami pačiame traukinyje. Sistemos pardavėjai turi būti atviri visiems geležinkelio operatoriams informacijos teikimo ir bilietų pardavimo atžvilgiu.

2.2.3

Geležinkelio operatoriai privalo informuoti visuomenę apie planus nutraukti tarptautines paslaugas.

2.3.1

Siūlomas reglamentas nustato, kad pagalba asmenims su judėjimo sutrikimais būtų teikiama stotyje ir traukinyje, o taip pat įlipant į traukinį, išlipant iš jo ar keičiant traukinius. Apie pagalbos poreikį privaloma pranešti prieš 24 valandas.

2.4.1

Geležinkelio operatoriai privalo nustatyti paslaugos standartus (apibrėžtus IV priede) ir įdiegti kokybės valdymo sistemą. Informacija apie kokybės užtikrinimą turi būti skelbiama metinėje ataskaitoje.

2.4.2

Turi būti nustatyta skundų procedūra, pagal kurią klientui turi būti išsiunčiamas atsakymas skundo kalba. Skundas gali būti pateiktas bet kuria kalba bet kurios šalies, per kurią vyksta tarptautinis traukinys. Anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos leidžiamos visais atvejais. Tai taikoma ir skundams, kuriuos asmeniškai pateikia bilietų kasose.

3.1.1

Komisijos pasiūlymas iš karto apima dvi sritis. Pasiūlymų dėl operatorių atsakomybės ir kompensacijos vėlavimų, atšaukimų, sužalojimų ar žalos padarymo nuosavybei atveju bei dėl paramos asmenis, turintiems judėjimo sutrikimų apimtis yra ta pati, kaip ir reglamento dėl kompensacijų ir paramos keleiviams, kuriems neleista skristi arba jų skrydis panaikintas ar ilgam atidėtas (9). Pasiūlymas apima antrojo transporto sektoriaus, t.y. geležinkelio, keleivių teises.

3.1.2

Antra sritis apima visai kitokius klausimus. Čia reikalingas operatorių bendradarbiavimas, norint užtikrinti, kad keleiviai galėtų gauti informaciją apie grafikus ir kainas, ir nusipirkti bilietus konkurencingoje sistemoje vienoje vietoje. Tai apima tiek sujungimus tarp mazgų, tiek stočių vietovėse apink artimiausią mazginę stotį. Šis pasiūlymas yra glaudžiai susijęs su pasiūlymu pataisyti direktyvą 91/440/EEB, o taip pat su tarptautinio keleivių transporto liberalizavimu.

3.1.3

Standartai, taikomi informacijai apie grafikus ir kainas ir, su keliomis išimtimis (pvz., Thalys, Eurostar) bilietų pardavimui, yra tenkinimai dabartinėje sistemoje, kurioje tarptautinis keleivių pervežimas vykdomas sutarčių tarp geležinkelio operatorių ar tarptautinių grupių pagrindu. Konkuruojančių įmonių sistemoje tai reikia išlaikyti ir gerinti per reglamentavimą ar teisės aktus.

3.2.1

Pasiūlymas taikomas tarptautiniam keleivių pervežimui geležinkeliu. Tačiau nuostatos taip pat taikomos ir sujungimams iš mazgų į aplinkinėse srityse esančias stotis.

3.2.2

EESRK pažymi, kad sujungimo paslaugoms gali būti taikomi viešųjų paslaugų sutarčių reikalavimai.

3.2.3

Tačiau reglamento sritį riboja šio teisės akto apibrėžta „geležinkelio įmonė“ (2.1 str.). Tai apima tik įmones, kurių pagrindinis verslas yra keleivių pervežimas. Tai leistų teigti, kad geležinkelio įmonėms, kurios taip pat perveža krovinius, šio reglamento nuostatos nėra taikomos. Tai nepriimtina.

3.3.1

EESRK sveikina principą priimti Europos Sąjungos teisės aktą dėl kompensacijos keleiviams, kai paslauga nesuteikiama patenkinamai ar iš viso, o taip pat dėl geležinkelio operatorių atsakomybės.

3.3.2

Tačiau svarbu, kad privalomas teisės aktas traktuotų įvarius konkuruojančius pervežimo operatorius vienodai ir lygiai.

3.3.3

Itin į akis krenta tai, kad kompensacija tarptautinio geležinkelio keleiviams išmokėtina anksčiau, nei orlaivių keleiviams, nepaisant to, kad kelionės antžeminiu transportu trumpa dažnai ilgiau ir gali būti dažniai sutrikdytos. Pavyzdžiui, kompensacija už bilietą sumokėtina orlaivio keleiviams tik, jei vėlavimas virš penkių valandų.

3.3.4

Jei traukinys yra užlaikomas, nemokami valgiai ir gaivinantys gėrimai turi būti pasiūlyti keleiviams protingu santykiu su laukimo laiku. Oro transporto atveju ši riba yra dvi valandos ir daugiau.

3.3.5

Panaikintų skrydžių atveju kompensacijos nereikia mokėti, jei panaikinimas įvyko dėl „ypatingų aplinkybių“. Ši išimtis dėl atsakomybės nenumatyta keleivių pervežimo geležinkeliu atveju.

3.3.6

Panašiai reglamentas dėl kelionių orlaiviais nenumato kompensacijos už žalą, kilusią dėl vėlavimo ar atšaukimo, o tuo tarpu reglamentas dėl kelionių geležinkeliu — numato. Dar daugiau, siūlomas reglamentas nenustato aukščiausios kompensacijos už žalą ribos.

3.3.7

Maksimali atsakomybės riba, nustatyta skirtinguose lygmenyse už rankinį ir kitą bagažą: 1800 eurų už rankinį bagažą ir 1300 eurų už kitą bagažą. Iš paaiškinamojo memorandumo matyti, kad Komisija pasirėmė skirtingais, tačiau palygintinais susitarimais (CIV geležinkelio sektoriui ir Monrealio konvencija oro sektoriui). Keleivių požiūriu šis skirtumas nesuvokiamas.

3.3.8

Siūlomame reglamente yra įvairios nuostatos dėl operatoriaus atsakomybės klientui, priklausomai, ar yra, ar nėra operatoriaus kaltės. Todėl operatorius atsako už keleivio rankinio bagažo pametimą ar žalą jam tik tuo atveju, jei dėl to kaltas operatorius. Kitais atvejais operatorius atsako nepriklausomai ar yra jo kaltės.

3.3.9

Operatorius neatsako už vėlavimus, kai juos sukėlė išskirtinės oro sąlygos, gamtos nelaimės, karo veiksmai ar terorizmas. Operatorius atsako už vėlavimus dėl kitų priežasčių, nepriklausomai nuo jo kaltės.

3.3.10

Kaip bendrą principą, EESRK remia atsakomybės nustatytą nepriklausomai nuo kaltės vėlavimų bet kuriame transporto sektoriuje atžvilgiu. Tai nėra klausimas apie kompensaciją už žalą siaurąja prasme, bet greičiau kompensacija už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Vartotojui/klientui nesvarbu, ar operatorius kaltas. Siūlomi apribojimai yra tinkami.

3.3.11

Iš pasiūlyto reglamento nėra aišku, ar keleivis gali atšaukti savo kelionę vėlavimo atveju ir gauti visos bilieto kainos išmoką. Ypač tai aktualu verslo kelionių atveju, kai dėl vėlavimo gali nebelikti paties kelionės tikslo.

3.4.1

EESRK sveikina nuostatas dėl pagalbos asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų.

3.4.2

Traukinių operatoriai turi rūpintis, kad informacija būtų prieinama visiems keleiviams (įskaitant neįgalius žmones, kaip nurodyta 2 punkto 21 dalyje), pavyzdžiui, ją pateikiant ant tam tikrų informacijai skirtų lentų ir stendų bei langų didesniu ir lengvai įskaitomu raštu.

3.5.1

EESRK sveikina nuostatas dėl keleivių informavimo prieš kelionę, jos metu ir po kelionės (I priedas). Vėlavimo atveju klientai būna labai nepatenkinti ypač dėl informacijos trūkumo iki kelionės ir jos metu.

3.5.2

Minimalios informacijos apie bilietus atžvilgiu (II priedas), reikėtų nurodyti, ar ir kada galima gražinti bilietą ir gauti sumokėtos kainos išmoką. Tai dažnai nėra aišku keleiviams dėl labai skirtingų rezervacijų sistemų.

3.5.3

Reglamentas nustato (3, 5 ir 6 str.):

3.5.4

Iš esmės, EESRK mano, kad keleiviams turėtų būti pasiūlyta bilietų įsigijimo ir informacijos sistemos vienoje vietoje, kur jie galėtų įsigyti visas geležinkelio transporto ir susijusias paslaugas.

3.5.5

Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelionių geležinkeliais ypatumus:

3.5.6

Tiesiogiai taikomas reglamentas negali tinkamai nustatyti taisyklių dėl sudėtingumo, atsirandančio dėl tarptautinio keleivinio geležinkelio paslaugų sujungimo su regioninėmis paslaugomis tinkle, kuris apima konkuruojančių maršrutinių operatorių integraciją. Pavyzdžiui, yra gana didelis geležinkelio stočių, kurias palies (mazginių ir stočių vietovėse aplink jas), skaičius.

3.5.7

Komitetas pabrėžia, kad tarptautinio keleivinio geležinkelio paslaugų atžvilgiu šie standartai dabar yra didele dalimi įvykdyti. Tačiau konkuruojančių įmonių sistemoje šias nuostatas reikia išlaikyti ir gerinti per tinkamus teisės aktus.

3.6.1

Siūlomo reglamento 21 str. nustato, kad geležinkelio įmonė yra atsakinga už savo personalą. Antra vertus, 22 str. numato bendrų pretenzijų, tame tarpe pretenzijų personalui, galimybę. Turi būti visiškai aišku, kad keleivių ar trečių šalių pretenzijos dėl atsakomybės nėra taikomos geležinkelio personalui, nes už tai atsako darbdavys.

3.6.2

Todėl didelės kompensacijos už vėlavimus neleis operatoriams prisiimti didesnės rizikos saugos lygmenyje, taip siekiant išvengti pretenzijų dėl kompensacijų. Taip pat būtina užtikrinti, kad geležinkelio įmonės nedarytų per didelio spaudimo darbuotojams dėl nerūpestingumo darbo, vairavimo ar poilsio metu. Be to, būtina užtikinti, kad dirbtų pakankamas, gerai apmokytas personalas, siekiant įvykdyti kokybės reikalavimus.

3.6.3

Todėl IV priedas dėl minimalių paslaugos kokybės standartų privalo apimti ir reikiamo personalo kvalifikaciją. Tai taikoma ne tik traukinių įguloms, bet ir stoties personalui bei skundus nagrinėjančiam personalui.

4.1

EESRK sveikina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinio geležinkelio keleivių teisių ir pareigų. Tai praplečia vartotojų apsaugos nuostatas, kuriuos šiuo metu taikomos tik kelionėms orlaiviais į kitas transporto rūšis.

4.2

Tačiau EESRK yra prieš lygių galimybių neužtikrinimą konkuruojančioms transporto rūšims. Geležinkelio sektoriui taikomos nuostatos negali būti griežtesnės, nei kelionėms orlaiviams taikomos nuostatos.

4.3

EESRK mano, kad reglamentą galima toliau tobulinti atskirų nuostatų dėl atsakomybės už pasekmėje atsiradusią žalą, aukščiausios atsakomybės ribos nustatymo ir dėl išimčių traukinių anuliavimų atveju.

4.4

Iš esmės EESRK pritaria sumokėtos bilieto kainos išmokai, kai paslauga nesuteikiama ar suteikiama netinkamai, nepriklausomai nuo operatoriaus kaltės, tačiau su sąlyga, kad tai būtų taikoma visoms transporto rūšims.

4.5

EESRK remia informacijos ir bilietų pirkimo sistemų vienoje vietoje koncepciją, kuri garantuoja geros kokybės paslaugas keleiviams. Tačiau komitetas abejoja, ar šį klausimą tinka spręsti tuo pačiu reglamentu dėl kompensacijos ir atsakomybės.

4.6

EESRK atkreipia dėmesį, kad informacijos ir bilietų pirkimo sistemų vienoje vietoje sukūrimas, atsižvelgiant į tinklo įmones, teikiančias tarptautines, nacionalines, regionines ir vietos viešojo transporto paslaugas, atsižvelgiant į papildomą sudėtingumą dėl konkuruojančių maršrutinių operatorių, yra labai sudėtingas, ypatingai, jei ši sistema bus prieinama per visas pardavimų sistemas.

4.7

Komitetas pažymi, kad teisės akto dėl keleivių informavimo ir tarptautinio keleivių pervežimo geležinkelių bilietų klausimas turėtų būti svarstomas kartu su direktyvos 91/440/EEB dėl tarptautinio keleivių pervežimo geležinkeliu liberalizavimo pataisa.