3.2.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 28/104 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo („Triukšmo direktyva“) pakeitimo
COM(2005) 370 final. 2005/0149(COD)
(2006/C 28/23)
2005 m. rugsėjo 16 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos sutarties 95 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo pakeitimo.
2005 m. rugsėjo 27 d. Komiteto biuras nurodė Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.
Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. spalio 26-27 d. (2005 m. spalio 27 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė PEZZINI ir priėmė šią nuomonę 81 nariui balsavus už, 1 — prieš ir 3 susilaikius.
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) sveikina Komisijos pasiūlymą pakeisti 2000/14/EB (1) („Triukšmo direktyvą“). |
1.2 |
Naudodamasis šia proga, EESRK dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad kaip tik Direktyvoje 2000/14/EB išvardyti prietaisai ir mašinos yra didžiausi triukšmo šaltiniai statybose, taip pat daržininkystėje ir miškų ūkyje, o šios įrangos techninė informacija ir gamintojo garantijos yra labai svarbios darbdaviams, siekiantiems tinkamai mažinti triukšmą. |
1.3 |
Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu įgyvendinti visa apimtimi Direktyvą 2000/14/EB, siekiant mažinti į aplinką skleidžiamą triukšmą, jei valstybiniai ir privatūs užsakovai galėtų į sutarčių sąlygas įtraukti ir nuostatas apie mažiau triukšmo skleidžiančią įrangą. |
1.4 |
Pagaliau EESRK primena, kad yra darnieji standartai, skirti išmatuoti į aplinką skleidžiamo triukšmo lygį. Triukšmo direktyva (2000/14/EB) paremta naujosios strategijos principais ir koncepcija techninio derinimo ir standartų srityse, kurios reglamentuojamos 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje (2) ir 1993 (3) m. liepos 22 d. Tarybos sprendime 93/465/EEB. |
2. Paaiškinimas
2.1 |
Šiame pasiūlyme pateikiamas 2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo („Triukšmo direktyva“) pakeitimas. |
2.2 |
Pirmiau minėtą apibrėžtį atitinkanti penkiasdešimt septynių tipų įranga, prieš ją pateikiant į Europos bendrijos rinką arba pradedant Bendrijoje ją eksploatuoti, nuo 2002 m. sausio 3 d. turi atitikti triukšmo direktyvos reikalavimus. |
2.3 |
Direktyvoje nustatomi didžiausi leistinieji garso galios lygiai ir privalomasis dvidešimt dviejų įrangos tipų ženklinimas jos skleidžiamą triukšmą nurodančiomis etiketėmis bei privalomasis kitų trisdešimt penkių įrangos tipų ženklinimas jos skleidžiamą triukšmą nurodančiomis etiketėmis. |
2.3.1 |
Jei tai tokių tipų įranga, kuriai galioja leistinieji garso galios lygiai, jie taikomi dviem etapais. Pirmas etapas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 3 d. („I etapas“); kita sumažintų apribojimų visuma turi būti pradėta taikyti nuo 2006 m. sausio 3 d. („II etapas“). |
2.3.2 |
Komisijos paskirtos WG 7 (4) darbo grupės nariai sutiko, kad tam tikrų tipų įrangai II etape galiosiančių išmatuotinų garso lygių taikymą techniniu atžvilgiu užtikrinti būtų neįmanoma. |
2.3.3 |
Todėl Komisija siūlo, kad leistinieji II etapo garso galios lygiai pirmiau minėtai įrangai tebūtų tik rekomendaciniai. Galutiniai skaičiai priklausytų nuo triukšmo direktyvos dalinio keitimo, pateikus 20 straipsnyje numatytą ataskaitą. |
2.4 |
Jeigu jokio pirmiau minėto keitimo nebūtų siūloma, I etapo skaičiai tebebūtų taikomi II etape. |
3. Bendro pobūdžio pastabos
3.1 |
Komitetas teigiamai vertina pasiūlymą pakeisti direktyvą 2000/14/EB. Būtina pabrėžti du svarbiausius aspektus: |
3.2 |
Pirmasis aspektas susijęs su siekiu išlaikyti ir įtvirtinti Direktyvos 2000/14/EB orientacinius dydžius tokia apimtimi, kuria šis pakeitimas eilę Bendrijos priemonių susijusių su svarbiausių triukšmo šaltinių skleidžiama triukšmo emisija — tai pirmiausia miesto transportas ir bėginis transportas, taip pat infrastruktūros įranga, lėktuvai, įranga, skirta naudoti lauko sąlygomis, pramoninė įranga bei savaeigės mašinos — ir sudaro pagrindą kurti papildomas trumpo, vidutinio ir ilgos trukmės laikotarpio priemones. |
3.2.1 |
Ši direktyva iš tikrųjų susijusi su šiais svarbiais teisės aktais dėl tam tikrų mašinų tipų triukšmo emisijos:
|
3.2.2 |
Prieš pradedant formuoti aplinkosaugos politiką apsaugai nuo triukšmo skirtos priemonės buvo ne tik aplinkosaugos klausimas, bet visų pirma nukreiptos užtikrinti laisvą konkurenciją ir laisvą prekių judėjimą (5). |
3.2.3 |
Šis pasiūlymas rodo aplinkosaugos ir laisvo prekių judėjimo poreikių išsaugojimo principų suderinimą. |
3.3 |
Antrasis aspektas susijęs su šio pasiūlymo susiejimu su ES programomis, priemonėmis ir tikslais tokiose srityse kaip aplinka, sveikatos apsauga ir apsauga nuo triukšmo. |
3.3.1 |
Įgyvendinant Bendrijos politiką būtina pasiekti aukštą sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos lygį; vienas iš svarbiausių tikslų šiame kontekste yra apsauga nuo triukšmo. |
3.3.2 |
Komisija savo Žaliojoje knygoje įvardija triukšmą kaip vieną iš didžiausių Europos aplinkosaugos problemų. |
3.4 |
Komisijos pasiūlymas visiškai sutampa su priemonėmis, skirtomis Veiksmų programose ir 2003 m. spalio 27 d. Tarybos išvadose minimai aplinkos ir sveikatos strategijai. |
3.4.1 |
Šiame kontekste būtina priminti, kad Europos bendrija ėmėsi veiksmų, turėdama tikslą mažinti triukšmą priimdama Direktyvą 2002/49, kuri yra nepaprastai svarbus teisės aktas apibrėžiantis ir patikslinantis į aplinką skleidžiamo triukšmo lygį. |
3.5 |
Bendrijos institucijos sukūrė bendrus vertinimo metodus ir įvedė ribinio triukšmo dydžio sąvoką. Dabar pačios valstybės narės privalo nustatyti skirtingus ribinius triukšmo dydžius įvairiems miesto rajonams ir suderinti juos su nacionaliniais teisės aktais. |
3.5.1 |
Tapo būtina priimti bendrus kriterijus, nes priešingu atveju gali taip atsitikti, kad pavienėse valstybėse priimti triukšmo lygio kriterijai būtų skirtingi, ir dėl to pavyzdžiui, būtų uždrausta tam tikriems automobiliams arba lėktuvams tranzitu kirsti kitų šalių teritoriją, taip pat atsirastų įvairių apribojimų eksploatuoti transporto priemones tam tikroje valstybėje. |
3.6 |
Direktyvos 2002/49 tikslas - mažinti triukšmą. Svarbiausias tikslas - mažinti žalingą triukšmo, skleidžiamo į aplinką, poveikį žmogui. |
3.6.1 |
Kalbant apie didžiulį triukšmo poveikį darbo vietoje, sukeliantį negrįžtamus klausos pakitimus ir net nelaimingus atsitikimus darbe, toliau pateikiamos direktyvos, numatančios būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimų standartus:
|
2005 m. spalio 27 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
pirmininkė
Anne-Marie SIGMUND
(3) OL C 220, 1993 8 30, p. 23.
(4) Lauko sąlygomis naudojamos įrangos darbo grupė (ekspertų grupė, kurią paskyrė Komisijos tarnybos)
(5) žr. 2002 m. kovo 12 d. Teisingumo teismo sprendimą bylose C-27/00 ir C-122/00.