[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 7.12.2005 KOM(2005) 645 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI tarpinė ataskaita dėl tolesnių veiksmų po neformalaus valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Hampton Court KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI tarpinė ataskaita dėl tolesnių veiksmų po neformalaus valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Hampton Court Šią tarpinę atskaitą sudaro dvi dalys. 1 dalyje aprašomas bendras požiūris, kuriuo vadovaujamasi, ir veiksmai, kurių buvo imtasi po susitikimo Hampton Court. 2 dalyje pateikiama papildomos informacijos apie tai, kokių veiksmų Komisija imasi dėl kiekvienos Hampton Court numatytos darbo krypties. 1 DALIS 1. ĮVADAS 2005 m. spalio 27 d. Hampton Court Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai dalyvavo vaisingoje diskusijoje dėl Europos atsako į globalizaciją. Komisijos komunikatas „Europos vertybės globaliame pasaulyje“ padėjo nukreipti diskusiją į mūsų ateities problemų ir galimybių aptarimą. Visi dalyviai sutarė, kad Europa, norėdama apsaugoti savo vertybes, turi reformuoti ekonomiką ir atnaujinti socialinę sritį. Neformalaus susitikimo pabaigoje Komisijos buvo paprašyta imtis vadovauti tolesniam darbui mokslinių tyrimų ir plėtros, universitetų, demografinių problemų sprendimo, energetikos, migracijos ir saugumo srityse. Buvo susitarta, kad nebus kuriami nauji procesai ar struktūros, o veikla bus integruota į esamas sistemas. Pirmininkas Barroso pareiškė, kad jis pateiks veiklos projektą apie Europos Sąjungos išorės veiksmus pasaulyje. Greiti ir ryžtingi veiksmai visose šiose srityse yra labai svarbūs norint pagyvinti Europos atsaką į globalizaciją. 2. POžIūRIS, KURIUO VADOVAUJASI KOMISIJA 2005 m. lapkričio 9 d. pirmininkas Barrosso nusiuntė Ministrui Pirmininkui Blairui, Austrijos federaliniam kancleriui Schüsseliui ir Europos Parlamento pirmininkui Borrelliui laišką dėl skubių tolesnių veiksmų pasibaigus neformaliam susitikimui Hampton Court. Šiame informaciniame pranešime buvo nurodyti pagrindiniai klausimai, kuriems Komisija skirs didžiausią dėmesį. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kada ir kaip Komisija atsiskaitys už nuveiktą darbą. Buvo taip pat pranešta, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimui gruodžio mėn. Komisija parengs tarpinę ataskaitą, kurioje bus pateikiama papildomos informacijos apie Komisijos požiūrį, kuriuo ji vadovaujasi kiekvienoje darbo srityje, ir nurodoma dabartinė padėtis kartu atsižvelgiant į žinomų išorės ekspertų dalyvavimą. Komisija nedelsdama pradėjo darbą visomis Hampton Court įvykusiame susitikime nurodytomis kryptimis. Pirmiausia, Komisija, atsižvelgdama į rengiamas iniciatyvas ir valstybių narių atliktą darbą atremiant globalizacijos iššūkius, sudarė kiekvienos krypties klausimų, kuriuos reikia aptarti, sąrašą. Dabartinis uždavinys – šių problemų sprendimui pasitelkti naujas idėjas, pasiremiant jau atliktais darbais. 3. ŽINOMų IšORėS EKSPERTų DALYVAVIMAS Susitarta, kad Komisija pasinaudos žinomų išorės ekspertų patirtimi, norėdama pagilinti žinias ir atnaujinti informaciją šiais klausimais. Atsižvelgiant į kiekvienos srities pokyčius ir pasiekimus, tikėtina, kad ekspertų įnašas gali būti įvairus. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, vykdant konsultacijas dėl žaliosios knygos, jau sukaupta nemaža patirtis. Kitose srityse labiausiai tiktų platesnio masto konsultacijos. Todėl, atsižvelgiant į darbo kryptį, taikomi įvairūs ekspertų įtraukimo būdai. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir plėtros srityje pateikti pasiūlymus Komisija paprašė nedidelės ekspertų grupės, kuriai vadovauja buvęs Suomijos Ministras Pirmininkas p. Esko Aho. Universitetų srityje – pastaruosius dvejus metus Komisija vykdė plačias konsultacijas. Todėl bus siekiama sužinoti ekspertų nuomones apie tai, kaip geriausiai ateityje įgyvendinti šių konsultacijų išvadas. Kitose srityse Komisija kreipsis į ekspertus asmeniškai, norėdama greitai reaguoti į tai, kad Austrijos pirmininkavimo laikotarpiu per pirmąjį 2006 m. pusmetį Komisijos buvo paprašyta pateikti ataskaitą. Dėl energetikos – ekspertų įtraukimas turėtų atspindėti konkrečius reikalavimus, kurie keliami išsamioje žaliojoje knygoje, kurią planuoja parengti Komisija. 4. DISKUSIJOS TARYBOJE Taryba jau surengė keletą diskusijų, pratęsdama Hampton Court nuveiktą darbą. Komisija ir valstybės narės pasikeitė informacija apie naujas pastangas ir iniciatyvas, kurių buvo imtasi susitikimo Hampton Court nurodytose srityse. Lapkričio 15 d. buvo sušaukta Švietimo taryba . Susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie aukštąjį mokslą , daugiausia dėmesio skiriant klausimams, kaip pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir remti pagal mokymo kokybę pirmaujančius universitetu. Taip pat buvo aptartas verslo, universitetų ir mokslininkų ryšių klausimas. Valstybės narės pabrėžė, jog yra įsipareigojusios pradėti aukštojo mokslo reformas, ir nurodė, kad, norint sudominti studentus, svarbu skatinti partnerystę su privačiu sektoriumi, poreikį kurti pavyzdinius centrus ir garantuoti tarptautiniu mastu pripažintus aukštus standartus. Lapkričio 28 d. įvykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje buvo iš dalies pritarta bendram požiūriui dėl siūlomos 7-osios mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programos. Taryba patvirtino išvadas, kuriomis pritariama Komisijos komunikatui „Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti“. Komunikate aptariamas visas mokslinių tyrimų ir naujovių spektras bei tiksliai apibrėžiami įsipareigojimai, prisiimti Bendrijos Lisabonos programoje. Diskutuodami apie tolesnius veiksmus po susitikimo Hampton Court, ministrai patvirtino, kad svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą ir priminė svarbiausius veiksmus, kurių jau buvo imtasi šioje srityje. Gruodžio 1 d. įvykęs Energetikos tarybos posėdis buvo skirtas energetikos vidaus rinkos įgyvendinimui ir jos praktiniam poveikiui. Diskusijų pagrindu tapo Komisijos ataskaita šiuo klausimu ir pradiniai duomenys apie energetikos sektorių. Pirmininkaujančios valstybės pranešime buvo kalbama apie įgyvendinimą, vykdymą ir skaidrumą, tolesnę rinkos integraciją ir geresnes galimybes trečiosioms šalims prisijungti prie tinklų. Komisija pateikė informacijos apie pasirodysiančią Žaliąją knygą apie Europos energetikos politiką. Remdamasi Žaliąja knyga apie energijos efektyvumą , Taryba taip pat aptarė klimato kaitos ir tvarios energetikos klausimus. Ši diskusija taip pat pasitarnavo kaip indėlis rengiant būsimą veiksmų planą dėl energijos efektyvumo. Gruodžio 1–2 d. vykusi Teisingumo ir vidaus reikalų taryba suteikė galimybę Komisijai pateikti komunikatą „Dėl prioritetinių veiksmų atremiant migracijos keliamus iššūkius. Pirmieji veiksmai po susitikimo Hampton Court“. Taryba pirmą kartą pasikeitė nuomonėmis apie komunikatą prieš tolesnį jo aptarimą Europos Vadovų Tarybos susitikime gruodžio mėn. Taryba taip pat susitarė dėl naujosios ES kovos su terorizmu strategijos, kurią, tikimasi, patvirtins Europos Vadovų Taryba. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos tarybos posėdyje gruodžio 8–9 d. Komisijos žalioji knyga „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ taps pasikeitimo nuomonėmis pagrindu. Pirmininkaujanti valstybė pateiks pareiškimą su klausimais apie galimas nacionalines iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti visuotinį darbingo amžiaus žmonių užimtumą, ir padidinti jaunimo, vyresnio amžiaus ir kitų remtinų grupių įsidarbinimo galimybes. 5. ATASKAITOS Susitikimo Hampton Court metu nutarta, kad Komisija pateiks išsamias ataskaitas dviem Europos Vadovų Tarybos susitikimams pirmininkaujant Austrijai per 2006 m. pirmąjį pusmetį. Atsižvelgdama į pirmąjį vykdomų ir planuojamų 2006 m. darbų sąrašą, Komisija pabandys susieti, tam tikrais atvejais ir kai tinka, savo teikiamas atskaitas su esamais įsipareigojimais ir procedūromis siekiant geriausiai pasinaudoti sąveika ir išvengti dubliavimo. Todėl darbas mokslinių tyrimų ir plėtros, universitetų, energetikos ir demografinių problemų srityse bus glaudžiai susijęs su ataskaitomis, teikiamomis pagal Lisabonos strategiją dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Metinėje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pavasarį vykstančiai Europos Vadovų Tarybai, bus visų pirma aptariami šie klausimai. Komisija taip pat pateiks trumpas ataskaitas apie pirmiau nurodytas sritis, kuriose bus pasinaudota žinomų išorės ekspertų nuomonėmis. Šiose ataskaitose gali būti pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių detalių aptarimų, kurie galiausiai gali tapti naujomis Europos lygmens priemonėmis ar iniciatyvomis. Migracijos ataskaitos bus jungiamos su kai kuriomis Komisijos iniciatyvomis ir pasiūlymais, numatytais kitiems metams. Siūlomų iniciatyvų stebėsena ir pirmieji rezultatai turėtų sudaryti galimybę Komisijai pateikti ataskaitą Tarybai iki 2006 m. pabaigos. Šiuo požiūriu bus siekiama sąveikos su dabartine Hagos programa – svarbiausia priemonių sistema teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Be abejonės, saugumo ataskaitos apimtis daugiausia priklausys nuo 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatų. Pirmininkaujanti JK ir kovos su terorizmu koordinatorius parengė pasiūlymą dėl kovos su terorizmu strategijos. 2006 m. birželio mėn. vykstančiai Europos Vadovų Tarybai numatyta pateikti veiklos projektą dėl Europos Sąjungos išorės veiksmų stiprinimo. Dokumente bus pakartotinai apžvelgiamos Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikos kryptys, padedančios apibrėžti jos vaidmenį pasaulyje. 2 DALIS 1. HAMPTON COURT SUSITIKIME NUMATYTOS DARBO KRYPTYS Remiantis lapkričio 9 d. informaciniame pranešime pateikta informacija, šiose pastraipose aprašoma, kiek pasistūmėta sprendžiant kiekvienos Hampton Court susitikime numatytos darbo krypties pagrindinius klausimus. Pateikiamas pagrindinių pastaruoju metu pasiūlytų arba 2006 m. planuojamų iniciatyvų Europos lygmeniu sąrašas. 2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLėTRA Siekiant pastebimai padidinti Europos mokslinių tyrimų ir plėtros bei novatoriškumo pajėgumus, reikalingas naujas postūmis. Ypatingai svarbu padidinti pirmaujančių įmonių, dirbančių IKT, kosmoso, biotechnologijų ir nanotechnologijų srityse, skaičių. Naująja varomąja jėga galėtų tapti susitarimai dėl 7-osios mokslinių tyrimų pagrindų programos ir Konkurencingumo ir naujovių programos. Tačiau turime padaryti daug daugiau, jeigu norime, kad Europa taptų patraukli investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą mažoms didelio potencialo įmonėms ir spręsti Europos gabiausių ir šviesiausių protų nutekėjimo problemą. Komisija šiuo metu rengia įvairias iniciatyvas, tiesiogiai susijusias su minėtais klausimais. Remdamasi 7-ąja pagrindų programa, Komunikatu dėl valstybės pagalbos, i2010 iniciatyva, Sanglaudos politikos strateginėmis gairėmis ir kitais dokumentais, Komisija pirmąjį 2006 m. ketvirtį pasiūlys komunikatą, kuriame bus nustatyti prioritetiniai veiksmai investicijoms į MTP finansavimą didinti, patrauklioms rinkoms kurti ir Europos novatoriškų bendrovių, ypač MVĮ, augimui skatinti. Komisija stengsis pateikti konkrečius MTP viešojo finansavimo pavyzdžius, kaip galima palengvinti finansavimo galimybes, pašalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms, stiprinti privataus sektoriaus MTP finansavimo veiksmingumą ir skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinės tam tikrus valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų ir konkurencijos taisyklių taikymo aspektus, siekdama skatinti MTP ir naujoves. Komisija taip pat pristatys komunikatą dėl gynybos pramonės ir rinkų, kuriuo siekiama paskatinti Europos gynybos sektoriaus konkurencingumą, priimant atitinkamus rinką reglamentuojančius teisės aktus ir MTP programas. 3. UNIVERSITETAI Universitetai – švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių buveinė. Kad šis potencialas būtų kiek įmanoma didesnis, turi būti sudarytos tinkamos sąlygos. Tai reiškia, kad turi būti svarstomi finansavimo apimčių ir šaltinių, reglamentavimo pagrindų ir valdymo sistemų, galimybių siekti aukštojo mokslo užtikrinimo ir, svarbiausia, naujovių ir įgūdžių perdavimo iš universitetų į rinkas, klausimai. Universitetai dabar veikia pasaulinėje aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų rinkoje. Europos universitetai turi puikią galimybę pasinaudoti šios rinkos teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, bendradarbiaudami su trečiųjų šalių aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų centrais, taip pat su įmonėmis. Europos universitetai galėtų sustiprinti savo pozicijas, pritraukdami ir išlaikydami gabiausius žmones – dėstytojus, studentus, mokslo darbuotojus – ir geriau išnaudodami jų kuriamas žinias. Tiksliau sakant, daugiau dėmesio turi būti skiriama magistro studijų dalyvių mokymui. Be to, reikalingas geresnis ir įvairesnis finansavimas bei glaudesnis universitetų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas. Remdamasi iki šiol atliktu darbu, Komisija prašys ekspertų nuomonės, kokių konkrečių veiksmų privalu dabar imtis. Šioje srityje Komisija ketina pasiūlyti Komunikatą dėl Europos aukštojo mokslo sistemų, visų pirma, universitetų. Ji išnagrinės būdus, kaip gerinti Europos universitetų mokslinių tyrimų ir naujovių pasiekimus. Tęsdama neseniai surengtas viešas konsultacijas, Komisija 2006 m. pirmąjį ketvirtį pateiks pasiūlymą įkurti Europos technologijų institutą, kad būtų sustiprintas Europos pirmaujančiųjų universitetų pajėgumas. 4. DEMOGRAFINėS PROBLEMOS ARTIMIAUSIAIS DEšIMTMEčIAIS MAžėS DARBINGO AMžIAUS EUROPIEčIų. EUROPA PRIVALO SKATINTI AKTYVESNį DALYVAVIMą DARBO RINKOJE IR PERžIūRėTI DARBO IR ASMENINIO GYVENIMO PUSIAUSVYROS KLAUSIMUS. ŠIAM NAUJAM POžIūRIUI LABAI SVARBI šEIMOMS PALANKESNė POLITIKA IR GERESNė VAIKO PRIEžIūRA, TAIP PAT VISą GYVENIMą TRUNKANTIS MOKYMASIS IR DIDESNIS VYRESNIO AMžIAUS DARBUOTOJų DALYVAVIMAS DARBO RINKOJE. TODėL LYGIAS GALIMYBES VISIEMS REMIANTI POLITIKA GALI TURėTI TEIGIAMą POVEIKį DALYVAVIMO DARBO RINKOJE DIDINIMUI IR SOCIALINėS INTEGRACIJOS STIPRINIMUI. Šiuo metu Komisija nagrinėja atsiliepimus dėl 2005 m. žaliosios knygos ir rengia pasiūlymus dėl naudingesnės ir teisingesnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros Komisija pasitelks išorės ekspertus ir jų rekomendacijomis pagrįs naujus pasiūlymus. Iki vasaros Komisija pateiks komunikatą dėl demografinės Europos ateities. Komisija taip pat pristatys pagal Europos Parlamento bandomąjį projektą (Walterio iniciatyvą) parengtų analitinių tyrimų rezultatus ir dar kelis pasiūlymus dėl ateities veiksmų. Vėliau 2006 m. Komisija pristatys Europos kvalifikacijų sistemą, siekdama skatinti Europos kvalifikacijų skaidrumą, perdavimą ir pripažinimą, nustatydama bendrus orientacinius lygius. Komisija taip pat pasiūlys gaires kaip toliau didinti vyrų ir moterų lygybę, siekdama įveikti dar likusias kliūtis, ypač darbo rinkoje. 5. ENERGETIKA Pasaulinė paklausa energijai nepaisant ribotos pasiūlos ir toliau didės. Energijos efektyvumas ir švaresnės technologijos dėl ekonominių, tiekimo saugumo ir aplinkosaugos priežasčių tampa vis svarbesnės. Europa privalo įvairinti energijos šaltinius, norėdama išnaudoti platesnio energijos šaltinių pasirinkimo teikiamus privalumus. Įvertinant visuotinio atšilimo keliamą grėsmę, ypatingą dėmesį būtina skirti energijos gamybai, beveik arba visai neteršiančiai aplinkos, ir atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams. Tai taip pat taikytina tiekimo saugumui. 2006 m. pavasarį Komisija paskelbs Europos energetikos politikos žaliąją knygą, kurioje bus aptartas nuoseklios ES politikos formavimas derinant energijos pasiūlos konkurencingumą, racionalų vartojimą ir saugumą. Bus išnagrinėti įvairūs Europos energetikos rinkos aspektai, pavyzdžiui, Europos energetinės sistemos integracijos lygis. Taip pat bus peržiūrėti ryšiai su išorės tiekėjais. 2006 m. pirmąjį pusmetį Komisija planuoja pasiūlyti ir kitų energetikos iniciatyvų, pavyzdžiui, susijusių su biodegalų ir biomasės bei švarios anglies naudojimu. Energijos efektyvumo veiksmų plane, paremtame susitarimu dėl energijos efektyvumo direktyvos, turėtų būti užsibrėžtas tikslas iki 2020 m. įgyvendinti siekį sutaupyti 20 % energijos. Trečiąjį ketvirtį bus paskelbta žalioji knyga dėl prisitaikymo prie klimato pokyčių ir komunikatas dėl automobilių išmetamų CO2 dujų mažinimo. Kai kurie ilgalaikiai šios srities iššūkiai bus apžvelgiami ir būsimoje ES tvaraus vystymosi strategijos redakcijoje. 6. MIGRACIJA Legali migracija gali teigiamai paveikti Europos ekonomiką ir sukauptas žinias. Aktyvi legalios migracijos ir integracijos politika bus derinama su ryžtinga kovos su nelegalia migracija strategija. Europos Sąjunga tęs visapusišką dialogą su trečiosiomis šalimis, siekdama patobulinti migracijos valdymą, spręsdama tikrąsias nelegalios migracijos priežastis, pristatydama legalios migracijos galimybes, kovodama su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis. 2005 m. lapkričio 30 d. Komisija jau patvirtino komunikatą „Dėl prioritetinių veiksmų atremiant migracijos keliamus iššūkius. Pirmieji veiksmai po susitikimo Hampton Court.“ Europos Vadovų Taryba turėtų nustatyti konkrečius veiksmus Afrikos ir Viduržemio jūros šalių atžvilgiu. 2006 m. pirmąjį pusmetį bus pristatytas Komunikatas dėl nelegalios migracijos. Komisija taip pat netrukus paskelbs veiksmų planą dėl legalios migracijos. Šiame plane bus pateiktas teisinių ir kitų veiksmų, kuriuos Komisija ketina pradėti 2006–2009 metais, rinkinys. Pagrindinis dėmesys veiksmų plane bus skiriamas teigiamam legalios migracijos ekonominiam poveikiui gerinant žinių kaupimą ir ekonominių migrantų integracijos priemonėms. 7. SAUGUMAS Didžiausią rūpestį kelia Europos piliečių saugumas, ypač po pastarojo meto teroro atakų. Ypatingai svarbu užkirsti kelią radikalizmui ir apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Taip pat privalome veiksmingiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga besiribojančiomis šalimis visais teisingumo ir vidaus reikalų klausimais. Tokiam bendradarbiavimui turi būti naudojami turimi kovos su terorizmu ir prekybos žmonėmis bei narkotikais mechanizmai. Pirmininkaujanti valstybė ir kovos su terorizmu koordinatorius pateikė pasiūlymą dėl Europos kovos su terorizmu strategijos. Šią strategiją Europos Vadovų Taryba aptars 2005 m. gruodžio mėn. Kovodama su terorizmu, Komisija vykdo savo įsipareigojimus pagal veiksmų planą, kuris buvo priimtas po Madrido atakų, ir Hagos programą. Atsižvelgiama ir į naują grafiką, patvirtintą po sprogdinimų Londone. Ateinantys metai bus esminiai įgyvendinant 2005 m. Komisijos pateiktas strategijas ir įstatymų leidybos pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl keitimosi informacija (galimybės naudotis informacija principas) apie duomenų apsaugą ir prieigą prie vizų informacinės sistemos, radikalizmą ir verbavimą, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, terorizmo ir sprogstamųjų medžiagų finansavimą. 8. IšORėS ASPEKTAI Vertinant įvairiapusišką globalizacijos poveikį, būtinas stiprus ir nuoseklus Europos Sąjungos išorės veiksmų kursas. Europos vaidmenį pasaulyje lemia Sąjungos vidaus ir išorės politika. Europos piliečiai tikisi, kad Europos Sąjunga išorės santykių srityje veiks nuosekliai ir ryžtingai. Europos Sąjunga privalo didinti savo išorės veiksmų darną, efektyvumą ir pastebimumą. Komisija rengia veiklos projektą, kuriame nagrinėjami Europos Sąjungos išorės veiklos aspektai. Veiklos projekto tikslai – apžvelgti vidaus ir išorės politiką ir priemones, lemiančias Sąjungos išorės vaidmenį. Projekte taip pat bus nagrinėjami ES pajėgumai ir gebėjimai, suformuotas požiūris bei pasiūlytos praktinės priemonės, padėsiančios ES atremti šiandienos iššūkius. Dokumentu siekiama pagilinti ryšį tarp BUSP ir Bendrijos priemonių bei tarp visos ES ir atskirų valstybių narių politikos. Taip pat tikimasi, kad Europos Sąjungos išorės vaidmens realūs pasiekimai ir pažanga taps pastebimesni ir pripažįstami, bus labiau suderinta ES vidaus ir išorės politika, išsaugant atsiskaitomybę kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir plačiajai visuomenei. Pastaruosius trejus metus, per kuriuos labai padidėjo ESGP operacijų apimtis, Taryba ir Komisija sukaupė vertingos patirties vertindamos savo atitinkamus gebėjimus ir spręsdamos kartais ir sunkius klausimus, susijusius su Bendrijos ir BUSP struktūrų bendradarbiavimu visais lygmenimis. Po Hampton Court susitikimo generalinis sekretorius ir vyriausiasis įgaliotinis Chavjeras Solana buvo paprašytas kartu su pirmininkaujančia valstybe ir Komisija imtis tolesnio darbo ES gynybos pajėgumų, krizių valdymo struktūrų, BUSP finansavimo ir Europos Sąjungos vaidmens Kosove srityse. Komisija pritaria, kad būtų remiamasi ES pasiekimais šiose srityse, ypač toliau įvairinant su krizių valdymu ir BUSP/ESGP parama susijusias Bendrijos politikos kryptis ir didinant jų veiksmingumą. Be to, šiame darbe turėtų būti atsižvelgta į poreikį užtikrinti tolygų perėjimą nuo krizės valdymo prie ilgalaikės rekonstrukcijos ir plėtros. Komisija taip pat pritaria siekiui pagreitinti BUSP finansavimą ir padidinti jo lankstumą, ypač rengiant kitą finansinę perspektyvą. Annex Hampton Court follow-up: authoritative figures to be consulted The following authoritative figures have been identified as external experts to be consulted by the Commission in the implementation of the follow-up to Hampton Court. Other experts could be associated in different forms to the work to be carried out. RESEARCH AND DEVELOPMENT - AHO, Esko - CONSEMÜLLER, Knut - CORNU, Jo - GEORGHIOU, Luke - SUBIRÀ, Antoni UNIVERSITIES - BLANCHARD, Olivier - CREWE, Ivor - MAYOR, Frederico - MONTI, Mario - NIELSEN, Linda - SOKOL, Jan - WINCKLER, Georg MEETING THE DEMOGRAPHIC CHALLENGE - BÖRSCH-SUPAN, Axel - DON, Henk - GODET, Michel - KALACHE, Alexandre - RYCHTARIKOVA, Jitka ENERGY[1] - BORGES, Antonio - HAIDER, Hans - LARSSON, Allan - SUTHERLAND, Peter [1] There may be recourse to a wider group of experts if necessary in the context of the preparation of the Green Paper.