27.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/9

1.1

Europos Komisija kuria „naujovišką“ pramonės politiką. Ši politika paremta trimis ramsčiais: geresniu reguliavimu, į konkrečius sektorius orientuotu požiuriu ir integruotu požiūriu ES lygiu. Ji yra tiesiogiai susijusi ir su Lisabonos strategija, ir su šiuo metu atliekamu pakartotiniu gamybos sektoriaus indėlio į Europos ekonomiką vertinimu.

1.2

Daugelyje sektorių šis pramonės politikos atgaivinimas ES lygu yra vertinamas labai palankiai. EESRK visapusiškai remia „naujoviškos“ pramonės politikos, kurios sėkmė labiausiai priklausys nuo horizontaliųjų ir sektorių veiksmų derinio, principus (1) dėl šių priežasčių:

1.3

Egzistuoja visuotinis politinis sutarimas, kad Europa turi priimti ateities iššūkius, tapdama stipria lydere globalizuotame pasaulyje. Šiandien labiau nei bet kada svarbu įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę. Todėl Europa turi ne tik nugalėti pastebėtus savo pačios trūkumus (palyginti su savo prekybos partneriais), bet ir remti ir plėtoti savo stipriąsias puses. Inžinerijos prekių pramonė tiekia daug technologijos išteklių, nes ji valdo ne tik savo produktų gamybos technologijas, bet ir savo klientų procesų technologijas, tarp kurių — visa likusioji apdirbamoji pramonė ir pagrindinės komunalinės paslaugos — energijos, vandens, transporto ir ryšių.

1.4

Atnaujinuss Lisabonos darbotvarkę ir atsižvelgiant į ypatingą svarbą, kuri šiuo metu teikiama augimui ir darbo vietoms, Komisija teisingai pabrėžia, kad apdirbamoji pramonė, ypač MVĮ, atlieka pagrindinį vaidmenį. Todėl bet kurioje Europos pramonės politikoje mechaninė inžinerija turi būti laikoma strateginiu sektoriumi, kuris, beje, šiuo metu klesti. Iš tikrųjų, dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tiems sektoriams, kuriems tenka neatidėliotinai spręstini iššūkiai, ne mažiau dėmesio turi būti skiriama ir sėkmingai dirbantiems sektoriams.

1.4.1

Mechaninės inžinerijos sektorius yra ne tik atskiras sektorius, bet, tiekdamas gamybos priemones ir bendras technologijas įvairioms kitoms pramonės šakoms, jis atlieka ir technologijų skleidėjo funkciją, todėl turi reikšmės daug didesniam Europos sektorių skaičiui.

1.4.2

Mechaninės inžinerijos sektorius, kaip įgalinančių technologijų tiekėjas visiems kitiems ūkio sektoriams, tiekia pagrindinę pramonės infrastruktūrą, kuri yra Europos ekonomikos pamatas.

1.4.3

Be to, mechaninė inžinerija yra vienas iš daugiausia eksportuojančių sektorių, jo produkcija sudaro apie 15 proc. viso ES pagamintų prekių eksporto.

1.5

Mechaninei inžinerijai daug naudos davė vidaus rinka, kuri Europos gamintojams užtikrino didelę vidaus bazę. Tačiau nors šiam sektoriui reikia proporcingo darnių tarptautinių standartų lygio ir europinio reguliavimo, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kad dėl pernelyg didelio reguliavimo nenukentėtų jo konkurencingumas. Tuo pat metu reikalingas didesnis dėmesys reguliavimui įgyvendinti ir užtikrinti.

1.6

Tam reikia ir horizontaliosios, ir konkrečiai šiam sektoriui skirtos politikos, taip pat ir atitinkamo jų derinio.

2.1

Mechaninės inžinerijos sektorius atlieka lemiamą vaidmenį Europos ekonomikoje dėl šių priežasčių:

2.1.1

Mechaninė inžinerija yra strateginė pramonė: sukurianti daug pridėtinės vertės ir taikanti daug žinių, ji visiems kitiems ūkio sektoriams tiekia mašinas, gamybos sistemas, sudedamąsias dalis ir su tuo susijusias paslaugas bei jiems reikalingas technologijas ir žinias. Ji taip pat laikoma svarbiu veiksniu tvariam vystymuisi, nes ji gali sąlygoti veiksmingesnę gamybą, tokiu būdu atskiriant išteklių panaudojimą nuo ekonominio augimo. Mechaninė inžinerija yra ne vienarūšė, o labai įvairiapusė pramonė, apimanti daug įvairių šakų, tarp jų kėlimo ir krovimo įrangą, stakles, medžio apdirbimo stakles, pramoninę vėsinimo ir vėdinimo įrangą, siurblius ir kompresorius, kasybos, karjerų eksploatavimo ir statybos įrangą, guolius, pavaras, pavarų perjungimo ir varančiuosius elementus, sriegiklius ir sklendes, variklius ir turbinas, žemės ūkio ir miško mašinas, tekstilės, drabužių ir odos gaminių įrangą, maisto, gėrimų ir tabako perdirbimo įrangą, žemės ūkio mašinas, popieriaus ir kartono gamybos įrangą, pramonines krosnis ir krosnių degiklius, metalurgijos pramonės įrangą, ir kt. Be to, yra ir bendros technologijos, pvz., mechatronika, kuri yra mechanikos ir elektronikos derinys.

2.1.2

Mechaninė inžinerija tiekia ne tik įrangą, bet ir įgūdžius ir žinias, reikalingas esamiems procesams ir produktams tobulinti ir naujiems produktams kurti visose šakose. Tai yra ypač svarbu galvojant apie ūkio augimą išsiplėtusioje Europoje ir ne tik.

2.1.3

Europos mechaninė inžinerija, pagaminanti 41 proc. viso pasaulio produkcijos, yra pasaulio lyderė, todėl Europa yra didžiausia pasaulyje mašinų gamintoja ir eksportuotoja (2002 m. 261 707 milijonai eurų), įskaitant sukomplektuotų agregatų eksportą. Jei Europa siekia turėti konkurencingiausią, žiniomis paremtą ekonomiką pasaulyje, šią pirmaujančią padėtį labai svarbu išsaugoti.

2.1.4

Mechaninė inžinerija yra svarbi pramonė: ji ne tik viena didžiausių Europos pramonės sektorių, kurioje pagaminama 8 proc. visos produkcijos, bet ir viena didžiausių darbdavių, turinti 140 000 bendrovių (iš kurių 21 600 turi daugiau kaip 20 darbuotojų), kuriose dirba 2,49 milijono, daugiausia labai kvalifikuotų, darbuotojų. Stipri Europos vidaus rinkos dalis, kurią užima mechaninė inžinerija (2003 m.: ES-15 — 285 mlrd. eurų; ES-25 — 305 mlrd. eurų), sudaro 70 proc. visos vidaus rinkos produkcijos ir sutvirtina ir šios pramonės konkurencingumą, ir užimtumo sektoriaus stabilumą. Todėl ši pramonė yra labai svarbi siekiant Lisabonos strategijos tikslų.

2.1.5

Mechaninė inžinerija yra pagrindinė naujovių pramonė: Europoje ji ypač stipri individualiems vartotojams pritaikytų įrenginių srityje ir rinkos nišose, o tai labai svarbu visų kitų ūkio sektorių gebėjimams kurti naujoves. Tai gyvybiškai svarbu ir kitų ūkio sektorių gebėjimams kurti didelę pridėtinę vertę, nes taip pasiekiamas konkurencinis pranašumas, kompensuojantis Europos trūkumus kitose srityse, pvz., darbo sąnaudų. Mechaninė inžinerija yra naujovių variklis ir iniciatorė, taikanti naujoves ir jas diegianti į savo produktus ir procesus. Nereikėtų pamiršti, kad mechaninė inžinerija yra jungtis — ir labai dažnai pirmoji — vertės kūrimo grandinėje: jei trūks viena šios grandinės grandis, nukentės ji visa.

2.1.6

Mechaninė inžinerija yra verslininkų pramonė, kurioje dominuoja MVĮ (2) — daugiausia esančios šeimos verslas — ir kurioms tenka visi su tuo susiję iššūkiai bei kurių dauguma veikia pasaulio mastu. Todėl mechaninė inžinerija įkūnija verslininkystės dvasią, labai svarbią Lisabonos uždaviniams įgyvendinti.

2.1.7

Tarp kitų mechaninės inžinerijos ypatumų yra šie:

2.2

Mechaninės inžinerijos bendrovės palaiko ypač glaudžius santykius su klientais, kadangi automatizuota prekių gamyba paprastai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ypatingų inžinerijos įgūdžių ir nuolatinės techninės priežiūros bei aptarnavimo, kurį teikia įrangos gamintojas. Tai yra esminė pramonės struktūros dalis ir sėkmingų grupių pagrindas, kai tarp gamintojo ir galutinių vartotojų yra geografinis artumas, kaip pvz. Badene–Viurtemberge, Reino krašte–Pfalce, Pjemonte, Lombardijoje, Ronos Alpėse, JK Midlenduose ir Eindhovene–Achene. Šie pavyzdžiai pabrėžia dažnai sėkmingą ir nepakeičiamą regionų ir vietos vadžios institucijų indėlį.

2.3

Gamindama vandens, dirvos, oro, atliekų ir mėšlo tvarkymo ir perdirbimo įrangą, mechaninė inžinerija atlieka labai svarbų vaidmenį gerinant aplinką. Ji taip pat prisideda prie atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo skatinimo.

2.4

Mechaninės inžinerijos sektorius yra pasaulio lyderis, kuriuo remiasi Europos gamyba ir eksportas, todėl jis yra viena iš stipriųjų Europos pusių.

Mechaninės inžinerijos vystymo priemonių įdiegimas turėtų padėti šiam sektoriui tobulėti ne tik Europos, bet ir viso pasaulio mastu.

2.5

Labai geras argumentas daugiau paramos skirti šiam sektoriui yra JAV administracijos neseniai pabrėžta mechaninės inžinerijos svarba. Tokios šalys kaip JAV vis labiau pripažįsta apskritai gamybos, o ypač mechaninės inžinerijos sektoriaus, svarbą ekonomikai ir nacionaliniam saugumui (3).

3.1.1

Pramonės permainos ir naujovės gamybos ir perdirbimo srityje yra įtrauktos į šiandienių darbų sąrašą. Paprastesnės gamybos paslaugos, kurioms nereikia ypač kvalifikuotos darbo jėgos, vis dažniau perkamos iš kitų pasaulio šalių. Norint išsaugoti ir sustiprinti šio sektoriaus padėtį šalių vidaus rinkose bei užsienyje, jame reikia nuolatinio pritaikymo ir naujovių. Tuo turėtų susirūpinti visos atitinkamos institucijos regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiu.

3.1.2

Šis sektorius ES reglamentuotojų dėmesio susilaukė jau 1994 m., kai jie parengė Komunikatą (4), po kurio sekė Tarybos rezoliucija (5). Nei Europos Komisija, nei valstybės narės nerodė didelio noro įgyvendinti siūlomas Komunikato ir Tarybos rezoliucijos įgyvendinimo priemones. Tokį pasyvumą vargu ar galima laikyti pozityviu politikos įgyvendinimu. Suformavus naują Komisiją, šis neryžtingas bendras požiūris pasikeitė, nes Lisabonos strategijoje gamybos konkurencingumas buvo priskirtas prie prioritetų. Tai būtų galėję sukurti palankas sąlygas tikrai partnerystei ES lygiu, skatinusiai pozityvią sąveiką tarp įvairių dalyvių nacionaliniu ar vietos lygiu. Deja, atrodo, kad Komisija šiandien visą dėmesį skiria keliems vadinamiems pavyzdiniams sektoriams, tarp kurių mechaninės inžinerijos kol kas nėra.

3.1.3

„Naujoviškoji“ pramonės politika siekia įveikti kliūtis, kurios tiek ilgai trukdė viešojo ir privačiojo sektorių santykiams. Dalyviai turi suvokti, kad visi jie siekia bendrų tikslų. Tokia pramonės politika siekiama suburti žmones ir organizacijas, kad būtų užpildytos spragos, dėl kurių anksčiau naujovių buvo kuriama per mažai.

3.1.4

Plati specializuotų ir dažnai pažangias technologijas taikančių MVĮ įvairovė šiame sektoriuje kelia didelius gamybos procesų organizavimo ir valdymo reikalavimus. Skirtingai nuo kai kurių kitų sektorių, kuriuose yra gana nedaug pirmaujančių bendrovių, turi būti numatytos konkrečios priemonės ir metodai. Vienas tokių konkrečių metodų galėtų būti, pvz., technologijų platformos įgalinančioms gamybos pramonėms sukūrimas arba konkrečios programos, kuri galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį šiuo požiūriu, parengimas (6). Reikia didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

3.1.5

Technologijų platforma ar konkreti programa galėtų semtis įgūdžių, kuriuos suformavo ilgametės Europos tradicijos mechaninės inžinerijos srityje, ir sudaryti paramos Europos mokslinių tyrimų programoms, pramonės žinių, sukauptų mechaninės inžinerijos grupėse, ir specializuotų Europos mokslinių tyrimų institutų stipriųjų pusių aljansą.

3.1.6

Tokiose mechaninei inžinerijai skirtose programose turi būti atsižvelgiama į šakų įvairovę ir jų tarpusavio sąveiką, pvz., bendras naujoves, technologijų derinius, taigi ir į poreikį plėtoti veiksmingą žinių skleidimą gamybos ir verslo paslaugų srityje.

3.1.7

Viena vertus, reikia užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų centrų ir universitetų, ir, kita vertus, rinkos sektoriaus. Žinoma, Europos mokslinių tyrimų ir plėtros programos neturėtų būti orientuotos tik į mokslą ir ilgalaikę perspektyvą, o turėtų siekti pusiausvyros skirdamos lėšų taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurie padeda atsirasti naujoviškiems produktams.

3.1.8

Technologijų platforma turėtų labai pagerinti visų tipų mokslinių tyrimų centrų ir mašinų pramonės tarpusavio supratimą, o tai savo ruožtu sukurtų palankias sąlygas panašiems forumams valstybėse narėse.

3.1.9

Tai, kad šiame sektoriuje yra tiek daug MVĮ ir vidutinio dydžio bendrovių, pabrėžia būtinybę sumažinti apribojimus ir administravimą ir padidinti jų galimybes pasinaudoti ES programomis.

3.1.10

Suprantama, norint įgyvendinti didelius pramonės projektus, reikia, kad mokslinių tyrimų ir plėtros programos būtų orientuotos į pažangiausias technologijas. Jos turi domino poveikį visai vertės grandinei. Tačiau yra svarbu pasiekti teisingą pusiausvyrą finansuojant didelius projektus ir MVĮ.

3.1.11

Visa tai turės teigiamą poveikį ir nacionalinėms programoms. Aplinkoje, kur dominuoja tarpusavio sąveika ir lyginamoji analizė pagal atskaitos tašką, reikia atsižvelgti į geriausią praktiką. Dėl didžiulio MVĮ skaičiaus šioje srityje aktyvų vaidmenį turėtų atlikti nacionaliniai organizacijų skyriai.

3.2.1

„Naujoviška“ pramonės politika, naujovės, kūrybingumo produktyvumas ir įgūdžiai yra glaudžiai susiję.

3.2.2

Šiandien jaunimas mažiau linkęs mokytis ir dirbti technikos pramonėje — šis reiškinys iš dalies susijęs su pasenusiu pramonės įvaizdžiu. Pati pramonė turėtų imtis priemonių, orientuotų į naujas technologijas, o kultūrinį postūmį galėtų duoti nacionalinė ir Bendrijos žiniasklaida, kuri padėtų pakeisti visuomenės nuomonę. Lemiamą reikšmę turi geras bendrovių ir visuomenės, ypač jaunimo, bendravimas. Norint pakeisti dabartines tendencijas, reikia pakeisti mąstyseną ir požiūrį. Reikalingas geresnis tikrosios mechaninės inžinerijos padėties suvokimas. Tai pasakytina apie bendrąjį technologijos procesą, verslo paslaugas, tarpusavyje susijusias technologijas, perdirbimą, rinkodarą, internacionalizaciją, ir kt. Kuo geriau šie tarpusavio santykiai ir įspūdingi procesai bus pristatyti, tuo labiau jie skatins plačiosios visuomenės ir pirmiausia jaunimo tarpusavio susidomėjimą.

3.2.3

Visi teigiami poslinkiai prasideda nuo naujoviškų ir metančių iššūkį švietimo sistemų. Turi būti sukurti šiuolaikiški moduliai, taip pat ir pačiose bendrovėse. Pramonė turi būti skatinama glaudžiai bendradarbiauti su švietimo institutais, aukštojo mokslo įstaigomis ir profesinio lavinimo centrais. Turi būti skatinamas tiesioginis vadovų dalyvavimas atitinkamose lavinimo programose, o mokytojams mainais turi būti suteikta galimybė sąveikauti su pramone. Mokyklos turi būti skatinamos dalyvauti (tarptautinėse) verslo mugėse.

3.2.4

Prie technikos universitetų turėtų būti kuriami ar aktyviau plėtojami verslo ir technologijų parkai. Verta akcentuoti tokius sėkmingus pavyzdžius kaip Kembridžo universitetas, Eindhoveno ir Acheno universitetai ir kitus.

3.2.5

Dėl sparčiai besivystančių produktų ir paslaugų ciklų, mokymasis visą gyvenimą, taigi ir darbuotojų sugebėjimas keistis, bendrovėms turi tapti įprastu dalyku.

3.2.6

Veiksmingas pramonės (vadovų, profesinių sąjungų, darbuotojų) ir švietimo įstaigų koordinavimas visais lygiais sustiprins regionų ypatumus, taigi skatindamas formuotis ir plėstis tvirtoms regionų grupėms. Šis koordinavimas daugiausia būtų regioninis ir net tik dėl didžiulio dalyvaujančių bendrovių skaičiaus, bet ir dėl regionų ypatumų bei skirtingų kultūrų poveikio.

3.2.7

Dialogas tarp socialinių partnerių apie pramonės reikšmę ES lygiu galėtų duoti teigiamų rezultatų. Iliustruojantys pavyzdžiai, palyginimai ir lyginamosios analizės ES lygiu galėtų sudaryti palankias sąlygas ir nurodyti ar įtvirtinti nacionalinių ir regioninių programų kryptis. Labai gražus tokias sąlygas sukuriančio dialogo pavyzdys yra 2003 m. WEM-EMF ad hoc darbo grupės vestas dialogas (7). Vertėtų įvertinti pačių įvairiausių iniciatyvų rezultatus ir nustatyti geriausią praktiką, nes tai galėtų padidinti kitų regionų dinamiškumą.

3.2.8

Šis procesas gali būti pagilintas, ypač įsitraukus naujosioms valstybėms narėms, ir galėtų būti išplėstas įtraukiant švietimo įstaigas.

3.2.9

Nors inžinierių ir inžinerijos specialistų mobilumas ES dar toli gražu nepakankamas, Bolonijos procesas ir didėjanti Europos inžinerijos universitetų, profesinio lavinimo centrų ir inžinierių profesinių institucijų mokymo programų konvergencija veda Europos darbo rinkos inžinerijos įgūdžių susiformavimo link.

—

Geresnė teisėkūra yra svarbiausia būtina sąlyga visoms bendrovėms, o ypač MVĮ.

—

Teisės aktai turėtų būti taikomi tik tuomet, kai jie tikrai būtini, kitaip tariant, atlikus išsamų poveikio vertinimą, įskaitant visapusį konsultavimąsi su suinteresuotaisiais asmenimis.

—

Teisės aktai turėtų būti paprasti, neužkraunantys pernelyg daug administracinės naštos. Tai ypač pasakytina apie MVĮ, kurios sudaro didžiąją daugumą Europos mechaninės inžinerijos bendrovių (8). Deja, pernelyg dažnai pasitaiko, kad ES reglamentuotojai, nepaisant savo gerų ketinimų, nepastebi, kokią didelę ir nereikalingą administracinę naštą užkrauna reguliavimas.

—

Labai svarbūs yra reguliavimo poveikio įvertinimai: juos turėtų atlikti visos ES ir nacionalinės institucijos ir ne tik tuomet, kai pateikiamas pirmas pasiūlymas, bet per visą teisės akto priėmimo procesą ir dar tam tikrą laiką po teisė akto įsigaliojimo. Tai leistų įvertinti, kiek sėkmingai buvo įgyvendinti politikos uždaviniai.

—

Turėtų būti tinkamai įgyvendinami galiojantys ES teisės aktai ir užtikrintas jų vykdymas: Komisija turėtų pagerinti jos vykdomą įgyvendinimo priežiūrą ir užtikrinti suderintą įgyvendinimą. Visi atitinkami dalyviai turėtų būti skatinami dalyvauti minėtame procese ir jį stebėti.

—

Turi būti suderinti visi reikalavimai, nustatyti įvairiose direktyvose, ir suvienodintos visos direktyvose vartojamos gamybos sąvokos.

—

Reikėtų vengti nustatyti kokius nors papildomus nacionalinius reikalavimus. Jau ir taip pernelyg skiriasi valstybių narių reikalavimai produktams, o nevienodas teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę dar labiau padidina skirtumus. Toks „paauksinimas“, kaip tai dažnai vadinama, tik suskaldo vidaus rinką ir todėl kenkia konkurencingumui.

4.1

EESRK mano, kad, kuriant pramonės politiką, kalbas turi lydėti darbai. Vadinamosios „ne Europos“ sąnaudos mechaninėje inžinerijoje gali būti ypač didelės, nes šiam sektoriui, nepaisant to, kad jis yra pirmaujantis ir turi svarbių esminių kompetencijų, tenka daug iššūkių, kurie yra ne tik cikliniai, bet ir struktūriniai. Šiuos klausimus reikia spręsti ir šiuo požiūriu labai svarbu apsvarstyti toliau išdėstytus apsektus:

4.2

Šiam sektoriui labai tiktų konkreti regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiu nustatytų uždavinių programa, kuria būtų siekiama įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę.

4.3

EESRK nuomone, ES įsipareigojimo reikšmė būtų dvejopa:

4.3.1

Atsakomybė už tai tektų Komisijai ir Konkurencingumo tarybai, glaudžiai bendradarbiaujant su sektoriaus atstovais. Pageidautina reguliariai rengti sektoriaus atstovų, įskaitant atitinkamus socialinius partnerius ir Komisiją, susitikimus. Šiuo tikslu, organizuojant ES politikos paramos infrastruktūras, ypač Įmonių ir pramonės generaliniame direktorate, reikėtų deramai atsižvelgti į mechaninės inžinerijos sektoriaus poreikius.

4.3.2

EESRK taip pat pritaria tam, kad reikia užtikrinti, jog Komisija turėtų pakankamai praktinių žinių ir kompetencijos mechaninės inžinerijos sektoriuje.

4.4

EESRK mano, kad dėl didžiulio jame esančio MVĮ skaičiaus, šiam sektoriui ES lygiu turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo atžvilgiu verta ypač pabrėžti šiuos aspektus:

4.4.1

Dėl mokslinių tyrimų ir naujovių, norint suderinti pretenzingą tikslą — padidinti konkurencingumą su vienodai pretenzingomis finansinėmis priemonėmis atitinkamose ES biudžeto eilutėse, reikėtų spręsti didėjančio atotrūkio tarp Europos finansuojamos mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos ir mechaninės inžinerijos pramonės poreikių klausimą bei sudaryti geresnes sąlygas bendrovėms dalyvauti. Dauguma bendrovių yra MVĮ ir vidutinio dydžio bendrovės, o šiuo metu Europos pramonės mokslinių tyrimų projektuose nepakankamai gerai atsižvelgiama į jų poreikius ir dėl to bendrovėms sunku dalyvauti.

4.4.2

Konsultuojantis su sektoriumi reikia gerinti pagrindines reguliavimo sąlygas ES, nes pernelyg didelis reguliavimas ir didėjanti biurokratija ne skatina dinamišką verslininkystę, o jai kenkia.

4.4.3

Reikėtų padidinti rinkos priežiūrą, kad Europos bendrovėms, kaip ir Europos gamintojams ir importui iš trečiųjų šalių, būtų užtikrintos vienodos galimybės.

4.4.4

Turi būti pagerintos sąlygos šioms bendrovėms pasinaudoti finansų rinkomis.

4.4.5

Prekybos santykiai su trečiosiomis šalimis turi užtikrinti laisvę patekti ir investuoti į trečiųjų šalių rinkas.

4.4.6

Konkurencijos politika turi būti palanki MVĮ plėtrai ir novacijoms bei technologijoms.

4.4.7

Socialinių partnerių ir Komisijos diskusija ES lygu apie tai, kaip padidinti produkciją, įgūdžius ir lavinamojo mokymo sistemas, gali padėti vertingą pagrindą konkrečiam panašių dialogų realizavimui valstybėse narėse, ypač regionų lygiu.

4.5

Išgyvenanti pereinamąjį laikotarpį mechaninė inžinerija iš orientuotos į produktą pramonės sparčiai virsta „vertės (prieigos) teikėja“, integruojanti nuolat didėjantį paslaugų turinį ir savo klientams teikianti absoliučius sprendimus. Šis svarbus iššūkis, turintis didžiausią reikšmę tvaraus augimo ir stiprios pozicijos pasaulio rinkose išsaugojimui, turi būti priimtas parengiant atitinkamą ES politiką.

EESRK tikisi, kad Komisija atsižvelgs į jo rekomendacijas ir į visas atitinkamas priemones, kad Europa pasiektų tai, kas, pasak jos pirmininko J. M. Barosso, yra vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų — Lisabonos strategijos įgyvendinimą.