18.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/84

1.1

EESRK pritaria bendriesiems teminės strategijos tikslams dėl oro taršos ir pasiūlymui priimti direktyvą, kuri yra strategijos teisinė išraiška.

1.2

Kalbant apie teminę strategiją, kuri, kaip tai aiškiai nurodyta strategijos 4.1.1 punkte, yra neatsiejama nuo teisės akto pasiūlymo:

1.3

Dėl pasiūlymo priimti direktyvą:

2.1

Teminė strategija ir pasiūlymas priimti direktyvą yra Bendrijos šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos (paskelbtos 2002 m. rugsėjo 10 d. (1)) ir komunikato „Švarus oras Europoje“ (2001 m. CEFE, Clean Air For Europe) dalis. Bendrijos šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje keliamas aukštas tikslas pasiekti „tokią oro kokybę, kuri neleistų pasireikšti neigiamam poveikiui ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Strategijos 4.1.1 straipsnyje teigiama, kad „prie šios strategijos pridedamas teisės akto pasiūlymas…“. Tad aišku, kad abu tekstai yra susiję, todėl, norint pasisakyti dėl pasiūlymo priimti direktyvą, reikia išnagrinėti strategiją, kuri tam tikra prasme yra jų bendras pagrindas, nustatantis Komisijos strateginius tikslus oro kokybės srityje.

2.2.1

Mums pateikta teminė strategija nustato tarpinius tikslus oro užterštumo srityje. Joje prašoma, kad galiojantys teisės aktai būtų modernizuoti, labiau orientuoti į kenksmingiausius teršalus ir kad būtų daugiau nuveikta integruojant aplinkosaugos problemas į kitas politikos kryptis ir programas.

2.2.2

Tačiau bet kuriuo atveju, nepaisant pasiektos pažangos mažinant pagrindinių atmosferos teršalų kiekį, net ir tuo atveju, jei bus taikomi visi esami teisės aktai, aplinkosaugos ir sveikatos problemos negalės būti išspręstos 2020 m. be papildomų priemonių.

2.2.3

Todėl Komisija siūlo:

Visa tai yra atsakas į poreikį supaprastinti teisės aktus, juos padaryti aiškesnius, kad jie būtų geriau taikomi.

2.2.4

Kita strategijos dalis — su oro kokybe susijusių klausimų geresnis integravimas į kitas Bendrijos politikos sritis: energetiką, mažesnius kurą deginančius įrenginius, sausumos, oro, jūrų transportą, žemės ūkį, struktūrinius fondus.

2.2.5

Strategija bus peržiūrėta 2010 m., o gauti rezultatai bus įtraukti į galutinį Bendrijos šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos įvertinimą.

3.1

Pasiūlymu siekiama praktiškai įgyvendinti strategiją dėl teisės aktų, t. y. dėl penkių pirmiau minėtų teisinių priemonių sujungimo į vieną direktyvą.

3.2

Svarbiausi teisiniai pakeitimai pateikti III skyriuje apie oro kokybės valdymą. Siūloma ne keisti oro kokybės ribines vertes, o sustiprinti esamas nuostatas, kad valstybės narės būtų priverstos parengti ir įgyvendinti planus, kurie pradėtų laikytis šių ribinių verčių.

3.3

Antras svarbus klausimas yra susijęs su smulkiosiomis dalelėmis (PM2,5). Jos yra pavojingesnės už didesnes daleles. Taigi, reikalingi nauji šių PM2,5 dalelių kontrolės metodai, kurie papildytų dabartinius PM10 tikrinimo metodus.

3.4

Komisija siūlo aplinkos ore nustatyti PM2,5 koncentracijos ribinę vertę, siekdama apsaugoti gyventojus nuo pernelyg aukštos rizikos. Šis tikslas turi būti pasiektas iki 2010 m. Šią nuostatą papildys neprivalomi tikslai 2010–2020 m. sumažinti smulkiųjų dalelių pavojų žmogui kiekvienoje valstybėje narėje.

3.5

V skyriuje numatyta, kad, siekdamos vykdyti Orhuso konvencijos įsipareigojimus, valstybės narės turės stengtis informuoti visuomenę ir su aplinkos oro klausimu susijusias įstaigas bei asociacijas. Valstybės narės, žinoma, turi rūpintis ir tuo, kad Komisija gautų visą būtiną informaciją. Siekiant palengvinti šių duomenų perdavimą, Komisija siūlo pereiti prie elektroninės sistemos, paremtos informacijos dalinimosi sistema INSPIRE infrastruktūroje.

3.6

Be to, kad surinkta informacija būtų pakankamai atspindinti padėtį ir palyginama, numatyta, siekiant įvertinti aplinkos oro kokybę, naudoti standartizuotą matavimo techniką ir bendrus kriterijus dėl matavimo stočių skaičiaus ir jų steigimo vietos.

4.1

EESRK gali tik pritarti bendriesiems strategijos ir pasiūlymo priimti direktyvą tikslams. Tačiau nors tikslai ir yra pagirtini, turime atsakyti į klausimą: koks yra sąnaudų ir veiksmingumo, siūlomų priemonių (jų taikymas konkretiems šaltiniams atrodo paprastas, tačiau daug sudėtingesnis, jei kalbama apie neapibrėžtus šaltinius) tinkamumo ir realaus jų poveikio santykis tiek oro kokybės gerinimo, tiek ekonominiu požiūriu.

4.2

Komisija mano, kad strategijos tikslų įgyvendinimo sąnaudos turėtų sudaryti 7,1 milijardų eurų per metus, jie prisidėtų prie jau paskirtų lėšų kovai su atmosferos užterštumu (apie 60 milijardų eurų per metus), o pelnas išlaidų sveikatai atžvilgiu turėtų sudaryti 42 milijardus eurų per metus. Poveikis makroekonomikai tokiu būdu būtų labai teigiamas, bet ekonominė realija šiuo metu yra mikroekonomikos lygmenyje. Tačiau Komisija mano, kad, net jeigu naudotume visą turimą techniką, nauda vis vien būtų didesnė už sąnaudas. Problema yra ta, kad jeigu sąnaudos yra sąlyginai nesunkiai apskaičiuojamos, tai tikėtiną naudą yra žymiai sunkiau įvertinti ir atrodo, kad nėra labai aiškių visuomenės sveikatos apsaugos srityje sutaupytų lėšų skaičiavimo metodų. Tačiau Komisija pabrėžia, kad JAV teisės aktuose numatytos sąnaudos yra didesnės už Europos reglamentuose numatomas sąnaudas.

4.3

Noras supaprastinti, išaiškinti ir kodifikuoti teisės aktus yra teigiamas. Iš tiesų dėl kai kurių teisės aktų nuostatų sudėtingumo ir painumo neišvengiamai susidaro taikymo skirtumai, konkurencijos iškraipymai, neįmanoma gauti patikimos informacijos apie oro kokybę Europoje.

4.4

Tad reikia remti šią poziciją dėl siūlomo teisės akto.

4.5

Vis dėlto apgailestaujama, kad Komisija nenumatė, kokį vaidmenį transporto srityje (alternatyvių transporto rūšių, viešojo transporto, sunkvežimių eismo nukreipimo ir kitose politikos srityse) turėtų vaidinti vietos ir regionų valdžios institucijos, o ypač miestai. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos, ir ypač komunos, vaidina lemiamą vaidmenį praktiškai įgyvendinant Europos lygmeniu priimtas nuostatas, ypač kalbant apie priemones.

4.6

Tuo pačiu reikėtų pabrėžti, kad svarbų vaidmenį galėtų vaidinti aplinkosaugos srityje dirbančios NVO bei kai kurios sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų srities specializuotos įstaigos ir apskritai organizuota pilietinė visuomenė didinant supratimą apie keliamus tikslus visuomenės sveikatos ir dirbančiųjų sveikatos srityse.

4.7

Galiausiai ekosistemų apsaugos srityje jau pasiekta pažanga sprendžiant azoto oksidų, sieros dioksidų ir amoniako klausimus. Geresnis teisės aktų taikymas ir supaprastinimas turėtų leisti dar pagerinti šiuos rezultatus.

4.8

Noras kontroliuoti smulkiųjų dalelių lygį aplinkos ore yra suprantamas, kadangi jos daro poveikį žmogaus sveikatai. Tačiau nustačius ribinę vertę būtų susiduriama su principine problema, nes net PSO negalėjo nustatyti pavojaus sveikatai slenksčio (2). Be to, labai neaišku, kaip apskaičiuojamos PM ir kokia yra šių dalelyčių, dėl kurių PM yra labiau ar mažiau kenksmingos sveikatai, cheminė sudėtis, kadangi šiuo metu naudojama technika neleidžia to nustatyti.

4.9

Tad galima galvoti, ar nebūtų naudingiau nustatyti vertes, kurių reikėtų siekti, nei ribines vertes. Be to, numatytas terminas atrodo pernelyg trumpas (2010 m.), kadangi teisės akto leidimo procedūra prasidėjo 2005 m. pabaigoje, todėl, atsižvelgiant į teisėkūros proceso lėtumą, gali nepakakti laiko valstybėms narėms prisiderinti.

5.1.1

EESRK palankiai vertina išsamioms konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kurias surengė Europos Komisija, ir visiškai pritaria ketinimui integruoti aplinkosaugos problemas į kitas Bendrijos politikos kryptis. Tačiau dėl laiko stokos teko dirbti greitai, tad nebuvo įmanoma atlikti visų būtinų duomenų patikrinimų. Ši problema buvo ypatingai svarbi priimant strateginius scenarijus.

5.1.2

Tokie scenarijai yra išvystyti PRIMES modelyje. Jiems būdingi tam tikri netikslumai augimo prognozių, dujų vyravimo anglies atžvilgiu, elektros importo ir eksporto disbalanso valstybėse narėse klausimais.

5.1.3

Beje, Europos Komisija, atsižvelgusi į tokią padėtį, buvo prašiusi Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto surengti dvišales konsultacijas su visomis valstybėmis narėmis laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio iki rugsėjo mėn., kad būtų pagerinti veiksmų planai energetikos srityje neseniai pradėjus peržiūrėti direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų.

5.1.4

Šiuo metu vyksta svarbus PRIMES modelio energetikos veiksmų planų atnaujinimas. Pagrindiniai pakeitimai bus šiais klausimais:

5.1.5

Taigi, CAFE programos energetikos scenarijai turėtų būti peržiūrimi, todėl turėtų būti iš dalies pakeista CAFE programos pagrindinė nuoroda ir nustatytas siekiamų tikslų lygis.

5.1.6

Be kita ko reikėtų įsitikinti šios strategijos ir kitų Europos Sąjungos vykdomų politikos krypčių nuoseklumu. Pavyzdžiui, deginant medienos kurą buityje, išsiskiria dalelytės PM 2,5, tačiau Komisija skatina naudoti medieną kaip alternatyvios energijos šaltinį, o tam reikėtų, kad būtų įdiegta dūmų filtravimo technika. Būtų galima pacituoti ir anglies pavyzdį.

5.1.7

Todėl teminė strategija ir naudinga tuo, kad ją įgyvendinant buvo atsižvelgta į dažnai neįvertintus sektorius, pavyzdžiui, žemės ūkį ar jūrų laivybą. Tačiau keista, kad nebuvo sprendžiamas oro transporto klausimas dėl teršalų išmetimo lėktuvams kylant ir leidžiantis. Vis dėlto ją įgyvendinant reikia tikėtis ir politinio pobūdžio sunkumų: pavyzdžiui, laivų išmetamoms SO2 ir NOx sumažinti prireiks ilgų ir sudėtingų tarptautinių derybų. Taip pat reikės pasirūpinti, kad sunkumai siekiant užsibrėžtų tikslų kai kuriuose sektoriuose (pavyzdžiui, dėl azoto ir amoniako naudojimo žemės ūkyje) nesukeltų didesnio spaudimo mažiau problemų turinčių objektų atžvilgiu, pavyzdžiui, pramonės vietovėse.

5.2.1

EESRK pritaria dabartinių nuostatų supaprastinimui ir 1996 m. pagrindų direktyvos sujungimui su 1, 2 ir 3 antrinėmis direktyvomis ir Sprendimu dėl apsikeitimo informacija. Pernelyg daug skirtingų teisės aktų kenkia tinkamam jų taikymui ir šių penkių teisės aktų pakeitimas vienintele direktyva yra naudinga iniciatyva.

5.2.2

Komitetas taip pat pritaria ketinimui naudoti standartizuotą matavimo techniką ir bendrus kriterijus nustatant matavimo stočių skaičių ir jų įsteigimo vietą (II skyrius). Tačiau EESRK pabrėžia, kad kai kurios vietos ir regionų valdžios institucijos susirūpino dėl šių matavimo prietaisų įrengimo sąnaudų.

5.2.3

EESRK taip pat pritaria Europos Komisijos pasiūlymui nekeisti oro kokybės ribinių verčių, o sustiprinti dabartines nuostatas, kad valstybės narės įsipareigotų parengti ir įgyvendinti veiksmų planus siekiant realaus tų ribinių verčių laikymosi (13 str.). Šis realus dabartinių standartų taikymas yra pagrindinis tikslas, kuris turėtų padėti labai pagerinti oro kokybę ir apsaugoti žmonių sveikatą.

5.2.4

EESRK pabrėžia, kad pagrindinis pasiūlymo priimti direktyvą tikslas yra smulkiųjų dalelyčių (PM2,5) koncentracijos ore viršutinės ribos įvedimas, kurį reikėtų pasiekti 2010 m., o šią nuostatą papildė neprivalomi tikslai nuo 2010 m. iki 2020 m. 20 proc. sumažinti smulkiųjų dalelyčių poveikį žmogui.

5.2.5

Komitetas pažymi, kad turima daug ir nepatikimų duomenų apie smulkiąsias dalelytes ir jų poveikį. Pati PSO pripažįsta, kad neįmanoma nustatyti konkrečią pavojaus sveikatai ribą, o Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas pripažįsta, kad šiuo metu trūksta žinių apie smulkiąsias dalelytes ir jų ilgalaikį poveikį sveikatai.

5.2.6

EESRK mano, kad būtų naudingiau iš pradžių nustatyti siektinas ribas, o ne viršutinę koncentracijos ribą. Priešingu atveju Komitetas nerimauja, kad Komisijos nustatyti terminai gali būti per trumpi, nes teisės akto rengimo procedūra prasidėjo tik 2005 m. pabaigoje. Tad valstybėms narėms liktų labai nedaug laiko pasirengti, kadangi jau dabar kai kurioms jų nepavyksta laikytis dabartinių standartų iš dalies todėl, kad jos vėlavo juos įgyvendinti. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad mažesnėms valstybėms narėms bus sunkiau laikytis viršutinių koncentracijos ribų, kadangi mažose šalyse teršalai mažiau sklaidosi. Tad Komitetas siūlo vietoj viršutinių koncentracijos ribų nustatyti siektinas vertes. Siūlomi standartai pareikalautų valstybių narių ir (arba) vietos ir regionų valdžios institucijų didžiulių pastangų įsteigti matavimo stotis, kadangi tam prireiktų laiko ir didelių investicijų. PM10 lengva išmatuoti, jau gauti skaičiavimų rezultatai, be to, jos greitai nusėda. Vis dėlto reikia įvertinti šiuos matavimų rezultatus ir patikrinti, ar jų laikomasi valstybėse narėse. Tuo tarpu PM2,5 yra tikrai sunku išmatuoti ir jos yra labai lakios. Jos labai lengvai sklando atmosferoje, todėl yra „tarptautiniai teršalai“. Be to, yra natūraliai susidarančių smulkiųjų dalelių, pavyzdžiui, jūros druska, tad būtų logiška, kad joms direktyva nebūtų taikoma.

5.2.7

Be to Europoje dar nesuderintas PM2,5 matavimas. Iš tiesų pirmojoje antrinėje direktyvoje yra rekomenduojamas pamatinis gravimetrinis PM matavimo metodas. Kadangi šis metodas užima daug laiko ir yra sudėtingas, direktyva taip pat leidžia taikyti alternatyvius matavimo metodus, su sąlyga, kad jie tikrai atitiks Komisijos paskelbtus metodus. Praktikoje šie metodai turi sisteminių nukrypimų palyginus su pamatiniu metodu ir valstybės narės naudoja skirtingus koregavimo veiksnius, ar net visai jų nenaudoja. Gali iškilti klausimas, ar protinga taip greitai prisiimti įsipareigojimų dėl teisėtai privalomų ribinių verčių, susiduriant su tiek netikslumų matavimo metoduose.

5.2.8

Galiausiai EESRK pažymi, kad siūlomų priemonių kainos ir veiksmingumo santykis yra sunkiai apskaičiuojamas, nes kartais bandoma rasti ryšį tarp aiškių kainų ir sunkiai tiksliai įvertinamos naudos visuomenės sveikatos srityje. Taigi, siūlomų nuostatų ribinė kaina gali būti didesnė už realią nedidelę naudą, o tai sudaro problemų skirstant išlaidas.