30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/42

1.1

Komitetas sutinka su Komisijos nuomone, kad tarptautinio tarptinklinio ryšio vartotojai už naudojimąsi mobiliųjų telefonų paslauga moka dideles kainas, ir pritaria jos sprendimui pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų suderinta teisinė veiksmų sistema, sudarysianti palankias sąlygas sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir tuo pat metu didžiausią dėmesį Bendrijos politikoje sutelkti į piliečius.

1.2

Pasiūlymas yra reikalingas ir darnus: jame numatoma labiau apsaugoti vartotojų teises, nes į skaidrumą orientuotomis priemonėmis realiai išplečiama vartotojų teisė gauti informaciją, be to, ginami vartotojų ekonominiai interesai (siūlomas mechanizmas, pagal kurį bus taikomos didžiausios tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo balso telefonijos skambučiams tarp valstybių narių kainų ribos didmeniniu ir mažmeniniu lygiu).

1.3

Komitetas rekomenduotų Komisijai, persvarstant Reglamento įgyvendinimą, savo tolesniuose pasiūlymuose vadovautis principu „moka skambinančioji šalis“ ir vidaus kainodaros principu, pagal kurį tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos būtų panašios į tas, kurios taikomos skambučiams savame tinkle.

2.1

Europiečiai vis dažniau išvyksta iš savo šalies ir vis daugiau juda ES erdvėje, todėl telefoninį ryšį tenka užtikrinti nuolat augančiam mobiliųjų telefonų naudotojų skaičiui. Skirtingų šalių operatoriams sudarius susitarimus, vartotojai gali skambinti ir priimti skambučius keliaudami užsienyje. Ši paslauga vadinama tarptinkliniu ryšiu.

2.1.1

Ji apima paslaugas, kurias nacionalinio judriojo ryšio tinklo operatorius (pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklas) teikia kitos šalies judriojo ryšio tinklo operatoriui (savasis tinklas). Rinkoje paprastai teikiamos šios paslaugos:

2.1.2

Apytikriai apskaičiuota, kad šia paslauga naudojasi jau beveik 150 milijonų europiečių, kurie ja naudojasi ne tik atostogų metu, bet daug dažniau darbo reikalais (maždaug trys ketvirtadaliai visų naudojimosi atvejų).

2.2

Nors tarptinklinis ryšys, be jokios abejonės, naudotojams yra naudingas tiek ekonominiu, tiek ir socialiniu požiūriu, naudotojai, vartotojų organizacijos, reguliavimo institucijos ir politikai jį ne kartą yra kritikavę dėl kainų, kurios yra daug didesnės nei tos, kurios mokamos už nacionalinius skambučius. Kritikai taip pat nurodo, kad tarptinklinio ryšio kainos galutiniam naudotojui neatrodo skaidrios; jos yra didesnės už šios paslaugos išlaidas, be to, skirtingų šalių ir operatorių kainos taip pat labai skiriasi: nesukonkretinant, kainos svyruoja nuo 0,20 euro už Suomijos naudotojo skambutį į namus iš Švedijos iki 13,05 euro už Maltos naudotojo skambutį iš Latvijos. Atlikus keletą šio sektoriaus tyrimų nustatyta, kad bendrovės visoje ES už šią paslaugą per metus gauna 8,5 milijardų eurų pajamų, sudarančių 3–7 proc. jų apyvartos, ir ši suma vis didėja.

2.3

Komisija nuo praėjusio dešimtmečio pabaigos yra parengusi ne vieną iniciatyvą, kurioje išreiškė susirūpinimą aukštomis tarptinklinio ryšio kainomis po Europą keliaujantiems judriojo ryšio naudotojams:

2.4

Nepaisant aiškios, kritikų nustatytos diagnozės, Europos institucijų iniciatyvų, priemonių, kurių ėmėsi kai kurios valstybės narės, ir netgi kai kurių operatorių sumažintų mokesčių, iki šiol dar nesudarytos sąlygos, leidžiančios imtis priemonių, kurios veiksmingai ir greitai iš esmės ir suderintu būdu sumažintų tarptinklinio ryšio kainas Europos Sąjungoje.

2.5

Išanalizavusi įvairias reguliavimo galimybes ir jų pasekmes, 2006 m. liepos 12 d. Komisija galiausiai pateikė pasiūlymą priimti reglamentą dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje, kuriuo siekiama sumažinti kainas, kurias operatoriai nustato vienas kitam už judriojo ryšio skambučius, ir mokestį naudotojui už skambinimą ar priimtus skambučius užsienyje, tačiau Europos Sąjungos teritorijoje. Reglamentu būtų iš dalies pakeista dabartinė elektroninių ryšių tinklų bendroji reguliavimo sistema, nustatyta Direktyvoje 2002/21/EB.

3.1

Siūlomu reglamentu Komisija siekia nustatyti suderintą, objektyvią, nuoseklią ir proporcingai darnią teisinę bazę, kuri padėtų sukurti elektroninio ryšio paslaugų vidaus rinką, taip pat laikytis atnaujintos Lisabonos strategijos dėl augimo ir užimtumo skatinimo užtikrinant didesnį konkurencingumą; šis pasiūlymas taip pat parengtas atsižvelgiant į susijusią Komisijos i2010 iniciatyvą.

3.2

Turint tokią bazę būtų galima nustatyti didžiausias mokesčių ribas, kurias antžeminio judriojo ryšio operatoriai taikytų Europos Sąjungoje teikiamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms — balso telefonijos skambučiams tarp valstybių narių, šias ribas taikant tiek kainoms, kurias tinklų operatoriai nustato vieni kitiems didmeniniu lygiu, tiek kainoms, kurias paslaugų teikėjas nustato mažmeniniu lygiu. Nustatant didžiausias kainų ribas reikėtų atsižvelgti į skirtingus veiksnius, susijusius su skambinimu naudojantis tarptautiniu tarptinkliniu ryšiu (įskaitant pridėtines išlaidas, signalų perdavimą, skambučio inicijavimą, persiuntimą ir užbaigimą), ir į pagrindinių išlaidų, kurios patiriamos teikiant šias paslaugas, skirtumus.

3.3

Europos vidaus rinkos principo tikslas — užtikrinti aukštą viešųjų judriojo ryšio tinklų naudotojų, keliaujančių Bendrijoje, apsaugos lygį, kartu paliekant operatoriams laisvę konkuruoti diferencijuojant savo siūlomas paslaugas ir derinant kainodaros struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų pageidavimų.

3.4

Kainų ribos nustatomos taip:

3.5

Reglamento projekte taip pat skatinamas kainų skaidrumas, įpareigojant judriojo ryšio teikėjus teikti tarptinklinio ryšio vartotojams, jiems pageidaujant, asmeninę informaciją apie mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius. Tokia informacija turi būti teikiama nemokamai, o vartotojai gali pasirinkti, kaip šią informaciją pageidautų gauti — naudodamiesi trumpųjų pranešimų paslauga (SMS) ar žodžiu mobiliuoju telefonu. Be to, judriojo ryšio tiekėjai yra įpareigoti teikti informaciją apie tarptinklinio ryšio mokesčius, kai pasirašoma paslaugos teikimo sutartis, taip pat reguliariais laikotarpiais ir tuomet, kai tarptinklinio ryšio mokesčiai keičiami iš esmės.

3.6

Siūlomame reglamente nustatyti kainodaros reikalavimai turėtų būti taikomi nepaisant to, ar tarptinklinio ryšio vartotojai yra sudarę išankstinio mokėjimo ar apmokėjimo po paslaugos suteikimo sutartį su paslaugų savajame tinkle teikėju, taip užtikrinant, kad reglamento nuostatos būtų naudingos visiems judriosios balso telefonijos vartotojams.

3.7

Reglamento projekte taip pat suteikiama teisė nacionalinėms reguliavimo institucijoms įgyvendinti atitiktį, ir jos už tai atsako vykdydamos pareigas, joms numatytas remiantis Bendrijos elektroninių ryšių reguliavimo pagrindais. Jos taip pat turi informuoti apie vidutinę judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainą, kurią Komisija turi reguliariai skelbti. Be to, jos turi stebėti mažmeninių ir didmeninių balso ir duomenų perdavimo, įskaitant SMS ir daugiaformačių pranešimų (MMS), paslaugų, teikiamų varotojams, besinaudojantiems tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje, kainų pokyčius. Tai visų pirma taikytina atokiausiems regionams, kuriuose reikia įvertinti operatorių sąnaudų perspektyvumą ir galimybę jas susigrąžinti, o prireikus, nustatyti nuobaudas už pažeidimus.

3.8

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6). Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai. Komisijai padeda Direktyvos 2002/21/EB 22 straipsniu įsteigtas Ryšių komitetas.

3.9

Pasiūlyme numatyta reglamentą persvarstyti po dvejų metų. Tai reiškia, kad jei dėl tuo metu rinkoje vykstančių pokyčių reglamentas taptų nebereikalingas, Komisija, atsižvelgdama į geresnio reguliavimo principus, siūlytų jį panaikinti.

4.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti teisinę bazę, leisiančią veiksmingomis priemonėmis sumažinti mokesčius už tarptinklinio ryšio balso judriosios telefonijos paslaugas Europoje. Pažymėtina, kad, Komisijos skaičiavimu, tarptinklinio ryšio paslaugų kainas būtų galima sumažinti iki 70 proc., o tai reiškia, kad vartotojai sutaupytų apie 5 milijardus eurų.

4.1.1

Komiteto nuomone, siūlomas reglamentas garantuotų aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį, kadangi visų pirma būtų atsižvelgiama į vartotojų ekonominius interesus, nes būtų sumažintos tarptinklinio ryšio kainos; kita vertus, būtų padidintas kainų nustatymo skaidrumas, nes dokumente pabrėžiama naudotojų teisė gauti informaciją. EESRK supranta, kokie kriterijai paskatino Komisiją pateikti šį pasiūlymą, ir su jais sutinka.

4.2

Komitetas, matydamas kai kurių reguliavimo institucijų ir operatorių pasipriešinimą, suvokia, kad bus sunku susitarti dėl priemonių sumažinti tarptinklinio ryšio paslaugų kainas. Labiausiai kritikuojamas Komisijos siekis šiuo pasiūlymu per daug reguliuoti; per mažai konsultuotasi su atitinkamais veikėjais; taikymui nustatyti terminai yra per trumpi ir neleidžia operatoriams prisitaikyti; suinteresuotoms bendrovėms turėtų būti suteikta galimybė tvarkytis savarankiškai; būtų galima keisti mažmenines kainas, bet ne didmeninius mokesčius; ši iniciatyva gali ypač pakenkti tų šalių operatoriams, kuriose lankosi daug žmonių, arba gali turėti kitų nepageidaujamų pasekmių — padidinti kitų telekomunikacijų paslaugų kainas ir kelti pavojų būsimoms investicijoms į reikalingą elektroninių ryšių vystymą (3G, plačiajuosčio ryšio ir pan.).

4.3

Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad tinklo operatorių pajamos yra tokios didelės, kad jų ekonominės veiklos tęstinumas būtų užtikrintas net ir sumažinus tarptinklinio ryšio paslaugų įkainius; tai pripažįsta ir pačių operatorių atlikti sektoriaus tyrimai.

4.3.1

Reglamentas pasirinktas pagrįstai, ir nors pripažįstama, kad kai kurie operatoriai stengiasi sumažinti tarptinklinio ryšio paslaugų kainas, iš patirties matyti, kad tokios iniciatyvos arba negarantuoja greitų rezultatų, arba neužtikrina šiai problemai išspręsti reikalingos darnos.

4.3.2

Komitetas mano, kad reglamentą priimti reikia, nes jį valstybės narės taikys tiesiogiai. Kadangi tarptinklinis ryšys yra tarptautinio pobūdžio reiškinys, reglamentas būtų veiksmingesnis nei paprasčiausias rinkos savireguliavimas ar valstybių narių priimtos priemonės. Tai tarptautinis klausimas, kurio nacionalinės reguliavimo institucijos negali išspręsti.

4.4

Be to, jei ateityje rastųsi virtualių operatorių, gali būti rizikinga skirtingoms ES dalims priimti skirtingus sprendimus, nes taip būtų pakenkta bendram visos Europos elektroninių telekomunikacijų vystymuisi.

4.5

Papildydamas pirmiau išsakytus argumentus, EESRK apgailestauja, kad Komisijos iniciatyvos atimti iš operatorių galimybę nustatyti nepagrįstai dideles kainas už šią paslaugą, deja, nepateisina naudotojų lūkesčių ir netgi neprilygsta ankstesnėse Komisijos priemonėse numatytiems siekiams.

4.6

Komiteto nuomone, reikėtų panaikinti visus valstybėse narėse nustatytų tarptinklinio ryšio mokesčių skirtumus, tačiau neatimti iš skirtingų operatorių galimybės konkurencijos sąlygomis kurti produktus. Iš tikrųjų tai reiškia, kad vartotojai moka tokią pat kainą kaip savo šalyje, kur jie bebūtų (vidaus kainodaros principas). Reglamento projektu, net ir sumažinus mokesčius, nepasiektas tikslas sulyginti vietinio ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainas.

4.7

Siūlomame reglamente nustatomos kainų, kurias tarptinklinio ryšio paslaugų naudotojai moka už priimamus skambučius, ribos, tačiau nepanaikinami patys mokėjimai, nors to seniai reikalauja naudotojų bendrovės ir vartotojai, o ir pati Komisija pradžioje tai buvo numačiusi. Komitetas mano, kad ateityje reikėtų įvesti „moka skambinantysis“ principą, nes jis yra teisingesnis.

4.8

Komitetas apgailestauja, kad Komisija neįvertino galimo priimamo teisės akto socialinio poveikio užimtumui, ir tikisi, kad reglamento įgyvendinimas nepakenks užimtumo ar darbo sąlygoms šiame sektoriuje; priešingai, jis viliasi, kad bus patenkinti Europos socialinės politikos darbotvarkės (7) lūkesčiai.

4.8.1

Komitetas mano, kad nustatytas šešių mėnesių laikotarpis, kuriam praėjus įsigalios mažmeninių mokesčių ribos (galutinių naudotojų mokama kaina), yra pernelyg ilgas, nes operatoriams yra visiškai nesudėtinga prisitaikyti prie naujos padėtis, todėl reikalauja šį vilkinimą panaikinti.

4.8.2

Galbūt reglamento projekte reikėtų šešių mėnesių laikotarpiui numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis būtų išlyginti neatitikimai, kuriuos kai kurie operatoriai (visų pirma naujųjų valstybių narių) gali patirti įgyvendindami šį reglamentą, tačiau šiomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis negali būti diskriminuojami minėtų šalių vartotojai.

4.9

Komitetas tikisi, kad įgyvendinant šį reglamentą nebus koreguojami judriojo ryšio paslaugų mokesčiai, t.y. operatoriai tam tikromis aplinkybėmis nemėgins prarastų pajamų atgauti didindami kitų paslaugų kainas. Todėl didmeninių ir mažmeninių paslaugų mokesčių nustatymo mechanizmuose turi būti numatytos visų paslaugų kainos.

4.9.1

Tačiau, turint omenyje tai, kad elektroninių ryšių rinka yra labai dinamiška, Komitetas pritaria Komisijos ketinimui ne vėliau kaip po dvejų metų nuo reglamento įsigaliojimo persvarstyti, kaip jis yra įgyvendinamas. Planuojamoje parengti ataskaitoje Komisija turi argumentuotai paaiškinti, ar ir toliau bus reikalingas reglamentas, ar jį, atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir konkurencijos sąlygas, galima panaikinti.

4.9.2

Persvarstant, kaip reglamentas yra įgyvendinamas, reikėtų įvertinti jo poveikį užimtumui, darbo sąlygoms ir operatorių investicijoms, ir tik po to bus galima nustatyti jo įtaką.

4.10

Komitetas mano, kad reikėtų pasinaudoti tuo, kad priimamas reglamentas, ir pamėginti išspręsti ne vien nesąžiningos paslaugų kainodaros, bet ir kitas, su tarptinkliniu ryšiu susijusias problemas, pavyzdžiui, dėl tokio pat nesąžiningo tarptinklinio ryšio paslaugų veiklinimo ES šalių pasienio vietovėse.