30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/67

1.1

Akivaizdu, kad vandens trūkumo ir sausrų klausimas turi būti svarstomas ne tik kaip vienas iš aplinkos klausimų, bet ir kaip vienas svarbiausių tvaraus ekonomikos augimo Europoje veiksnių, galiausiai – kaip strateginės svarbos problema.

1.2

Vanduo būtinas kiekvieno žmogaus ir kiekvienos šeimos gyvenimui, tačiau jis taip pat gyvybiškai reikalingas daugeliui ekonomikos sektorių, iš jų, visų pirma, žemės ūkiui ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui, kur dirbama su gyvais organizmais.

1.3

Komisijos komunikatas vertingas tuo, kad jame pabrėžiama problemos svarba ir pateikiamos tam tikros gairės, kurių reikėtų laikytis kovojant su vandens trūkumo bei sausrų padariniais ir svarstant, kaip reikėtų prisitaikyti prie naujos padėties.

1.4

Dėl klimato kaitos, kurią pripažįsta tiek mokslininkai, tiek piliečiai, padėtis gali dar labiau pablogėti, todėl reikėtų kuo greičiau pradėti taikyti Komisijos rekomenduojamas priemones.

1.5

Reikia pripažinti, kad valstybių narių padėtis skiriasi, ji taip pat nevienoda Europos Pietuose ir Šiaurėje, Rytuose ir Vakaruose. Tačiau su pirmiau minėtomis problemomis susiduria visos valstybės narės, o vasaros sausras yra patyrę net ir šiaurinės Europos šalys.

1.6

Šie skirtumai neturi kliudyti laikytis bendros politikos Europoje ir imtis konkrečiai padėčiai valstybėse narėse pritaikytų praktinių priemonių, kadangi nėra parengto vieno problemos sprendimo, tinkančio visai Europos Sąjungai.

1.7

Todėl EESRK rekomenduoja atidžiai ir nuolat stebėti, kaip įgyvendinamos priemones, kurių bus imtasi atsižvelgus į šį komunikatą.

1.8

Vandens tarifų klausimu Komitetas pažymi, kad apmokestinimo politika gali būti neveiksminga, jei didelė dalis išgauto vandens neapskaičiuojama ir neregistruojama. Todėl jis rekomenduoja Komisijai pasiūlyti valstybėms narėms priimtiną vandens naudojimo apibrėžtį.

1.9

EESRK rekomenduoja įkurti Europos upių baseinų planų interneto svetainę, kurioje vietos valdžios institucijos galėtų rasti šių planų pavyzdžių ir jais remtis rengdami savuosius ir kurioje būtų pateikiama išsamesnės informacijos.

1.10

Su vandeniu susijusių lėšų paskirstymo atžvilgiu Komisija galėtų derinti intervencinę pagalbos normą su tausaus vandens naudojimo ir vandens išteklių saugojimo kriterijais ir skatinti valdžios institucijas, kurios elgiasi neatsakingai, keisti praktiką, tačiau nesudaryti sunkumų šioje srityje pastangas dedantiems regionams.

1.11

Siekiant pagerinti sausrų rizikos valdymą, Komitetas prašo ES skatinti gaisrų prevencijos ir kovos su jais priemonių, kurios priimamos pagal Europos civilinės saugos mechanizmą, sąveiką.

1.12

Sprendžiant vandens tiekimo infrastruktūros klausimą, EESRK rekomenduoja apsvarstyti galimybę kaupti vandenį po žeme ir išgautą vandenį išleisti atgal į gruntinį vandenį. Komitetas mano, kad nereikėtų a priori atsisakyti vandens išteklių perkėlimo tos pačios valstybės narės teritorijoje, tačiau tai turi būti reguliuojama siekiant išvengti pernelyg brangiai kainuojančio vandens išteklių švaistymo; ištekliai turi būti valdomi stengiantis taupyti vandenį ir taikant pažangiausius metodus vandens naudojimui kontroliuoti (1).

1.13

Kad vanduo būtų naudojamas tausiai, Komitetas rekomenduoja taikyti pažangaus skaitiklių rodmenų nuskaitymo ir apmokestinimo atsižvelgiant į sunaudojimą metodus. Jis taip pat pabrėžia gerosios patirties žemės ūkio srityje svarbą ir rekomenduoja, panaudojant kaimo plėtros fondo paramą, atželdinti miškus, sodinti gyvatvores vietovėse, kur tai gali būti naudinga ir įmanoma, skatinti tausius drenavimo ir drėkinimo metodus. Žemės ūkyje vanduo naudojamas vis veiksmingiau, tačiau reikia siekti dar didesnės pažangos taikant tokias priemones, kaip modernus ir taupus laistymas ir drėkinimas. Šiuo tikslu, reikėtų pabrėžti būtinybę gilinti ir plėtoti mokslinius tyrimus ir diegti naujas technologijas žemės ūkio srityje. Komitetas pažymi individualių vandens taupymo, antrinio panaudojimo ir valymo sistemų naudą, ypač ten, kur būstai išsidėstę padrikai.

1.14

Kalbant apie žinių ir duomenų rinkimo gerinimą, EESRK siūlo sukurti interneto svetainę, iš kurios vietos ir regionų subjektai galėtų parsisiųsdinti pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pasaulinius modelius gautus klimato duomenis ir jais naudotis.

2.1

Vandens trūkumas ir dažnėjančios sausros tapo akivaizdi problema ne tik tradiciškai nuo jų kenčiančiuose Europos regionuose, bet ir visame žemyne. Manoma, kad ES upių baseinų, kuriems trūksta vandens, proporcija gali išaugti nuo 19 proc. šiuo metu iki 39 proc. 2070 m. Vandens trūkumą ypač pajaustų Pietų, Centrinė ir Rytų Europa.

2.2

Per trisdešimt metų nuo sausrų nukentėjusių regionų ir žmonių padaugėjo 20 proc. Dėl sausrų nuostolių patyrė ne tik žmonės, bet ir ekonomika. 2003 m. sausra Europos ekonomikai kainavo ne mažiau kaip 8,7 mlrd. eurų. Atliktas pasaulinis vandens naudojimo tyrimas atskleidė labai skirtingą padėtį: amerikietis vidutiniškai sunaudoja 600, Europos gyventojas nuo 250 iki 300, Jordanijos gyventojas – 40, o afrikietis – 30 litrų vandens per dieną! Didėjant vandens trūkumo grėsmei, kiekvienas turi stengtis keisti savo įpročius, tačiau pirmiausia būtina imtis veiksmų ten, kur galima tikėtis didžiausios naudos. Daugiausia vandens sunaudojama žemės ūkyje (71 proc. išgauto vandens), toliau eina pramonės sektorius (20 proc.) ir galiausiai – namų ūkiai (9 proc.) (2).

2.3

Todėl, atsižvelgdama į 2006 m. birželio mėn. Aplinkos tarybos prašymą, Komisija siūlo Europai skirtą strateginių priemonių rinkinį:

2.4

Taip Komisija ketina padėti pamatus veiksmingai tausaus vandens naudojimo strategijai, kuri atspindėtų pastangas kovoti su klimato kaitos padariniais ir suteikti naują impulsą Europos ekonomikai.

2.5

Europos Vadovų Taryba (3) pabrėžė, kad vandens trūkumo ir sausrų klausimas turi būti svarstomas atskirai ne tik Europos, bet ir tarptautiniu lygmeniu ir kad būtina iki galo įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą.

2.6

Taryba paprašė Komisijos stebėti, kaip įgyvendinamas komunikatas, ir iki 2012 m. persvarstyti bei papildyti ES strategiją šiose srityse.

2.7

EESRK neketina pateikti dar vienos nereikalingos padėties analizės, o veikiau norėtų pareikšti pastabas dėl minėtų problemų sprendimo būdų, juos papildyti ir, svarbiausia, iškelti konkrečių pasiūlymų bei idėjų.

2.8

Vandens trūkumo ir sausrų Europos Sąjungoje klausimai susiję su daugeliu politikos sričių. Atsižvelgiant į konkretų klausimą, kompetencija gali tekti Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Aplinkos arba Regioninės politikos generaliniams direktoratams, kadangi klausimai susiję su žemės ūkiu, vandens politika, klimato kaita, krizių valdymu ir Europos civilinės saugos organizavimu. Komisija turėtų užtikrinti, kad į su vandeniu susijusias problemas būtų atsižvelgiama visose politikos srityse.

3.1.1

Europos Komisijos pateikta nuomonė atspindi Vandens pagrindų direktyvos nuostatas. Komisija apgailestauja, kad nepakankamai taikomos ekonominės priemonės, ir pabrėžia, kad apmokestinimo politika gali būti neveiksminga, jei atitinkamos institucijos neatlieka išgauto vandens kiekio apskaitos ir jo neregistruoja.

3.1.2

Be to, nemažai valstybių narių priėmė susiaurintas vandens naudojimo ir naudotojų apibrėžtis. Kai kurios valstybės narės vandens naudotojams priskirdamos tik geriamojo vandens tiekimą ir vandens valymą, bet neįtraukdamos drėkinimo, laivybos, hidroenergijos, apsaugos nuo potvynių ir kt. apribojo visų išlaidų susigrąžinimo (angl. full cost recovery) galimybes ir veiksmingą vandens naudojimo įvairiais tikslais apmokestinimą.

3.1.3

Todėl EESRK siūlo Komisijai įpareigoti pernelyg siauras vandens naudojimo ir naudotojų apibrėžtis taikančias valstybes nares jas peržiūrėti, pavyzdžiui, atsižvelgti į vandens naudojimo sąrašą, kuriuo remdamosi jos turėtų pagrįsti, kodėl neįtraukė tam tikros vandens paskirties. Be to, vertėtų apibrėžti vandens naudojimo eiliškumo kriterijus – tai padėtų nustatyti teisingą kainą.

3.1.4

EESRK taip pat rekomenduoja sukurti taikomosios ekonomikos mokslinių tyrimų programą, kuri leistų, atsižvelgiant į vandens paskirtį, modeliuoti finansinius ir socialinius srautus tam tikro baseino mastu.

3.1.5

Svarstant, kokie vandens tarifai yra teisingi, reikėtų atsižvelgti į ekonominę vandens naudojimo išlaidų, kurios patiriamos visuose veiklos sektoriuose ir visų vartotojų, naudotojų ar mokesčių mokėtojų, ir gaunamos naudos analizę.

3.1.6

Komitetas taip pat įspėja Komisiją, kad dėl pernelyg siauros vandens naudojimo apibrėžties kai kuriose valstybėse narėse vandens išteklių saugojimo išlaidas bandoma primesti miestų vartotojams. Tai naudinga vandenį naudojantiems žemės ūkio ir pramonės subjektams. Jei būtų didinamos kainos vandenį naudojantiems žemės ūkio subjektams, reikėtų nustatyti suderintą įkainį.

3.1.7

EESRK pabrėžia, kad siekiant, jog vanduo būtų taupomas, apmokestinimas turi būti pakankamai aiškus, kad jo poveikio nesumenkintų dėl apmokestinimo sudėtingumo patiriamos išlaidos. Jis primena, kad pirmiausia taupyti leidžia geras vandens išteklių tvarkymas ir kova su vandens nutekėjimu, dėl kurio kartais neleistinai eikvojami vandens ištekliai. Galiausiai, Komitetas pažymi, kad kainos nustatymas negali išspręsti visų problemų, todėl tokiais atvejais, kai būtina spręsti įvairių vandens naudotojų ginčus, svarbus tampa reguliavimas.

3.1.8

Tuo atveju, jei ne žemės ūkio srityje vandens poreikis sezoninis (dažnai kurortuose), derėtų taikyti tarifus, kurių viena dalis fiksuoto dydžio, kita – proporcinga. Tai būtų vienas veiksnių, padedančių užtikrinti teisingą sistemos fiksuotų išlaidų paskirstymą tarp vietinių vartotojų ir vasarotojų.

3.2.1

Komisija pažymi, kad dėl kai kurių upių baseinų ekonominės plėtros gali pritrūkti vandens išteklių, todėl pabrėžia, kad ypač daug dėmesio būtina skirti upių baseinams, kuriuose trūksta vandens.

3.2.2

EESRK rekomenduoja, prižiūrint Europos aplinkos agentūrai ir (arba) Europos Komisijai, sukurti Europos baseinų planų interneto svetainę, kurioje būtų skelbiami konkretūs baseinų planų pavyzdžiai, skirti, visų pirma, kompetentingoms vietos ir regionų valdžios institucijoms.

3.2.3

Svetainėje vietos subjektai galėtų rasti metodų, tikslų, sprendimo būdų, ekonominės statistikos. Planams parengti būtų sutaupyta nemažai laiko.

3.2.4

Gerai žinoma, kad žemės ūkio veikla daro poveikį vandens ištekliams. Todėl reikėtų skatinti tausesnį vandens naudojimą sudarant sąlygas taikyti tvarius drenavimo ir drėkinimo metodus (pvz., drėkinimas lašinant). 2008 m. BŽŪP būklės patikrinimas turėtų suteikti galimybę įvairiose šios politikos priemonėse dar labiau atsižvelgti į didelio vandens poreikio problemas. Taigi, tikslą visiškai atsieti paramą būtų galima pasiekti didinant paramą vandens ūkio tvarkybai pagal kaimo plėtros programas. Be to, turėtų būti sukurtos konkrečios priemonės sausrų pavojui žemės ūkio sektoriuje valdyti.

3.2.5

Apskritai, Komisijos regioninės politikos generalinis direktoratas galėtų derinti intervencinę pagalbos normą atsižvelgdamas į tausaus vandens naudojimo ir vandens išteklių saugojimo kriterijų (pavyzdžiui, padidinti 5–10 didžiausios intervencinės normos procentinių punktų), ypač tai pasakytina apie Sanglaudos fondą. Šio kriterijaus, kuris būtų išaiškinamas svarstant projektą arba, jei projektas susijęs su statybomis, pateikiant jį konkursui, laikymasis Europos pagalbą gaunančios valdžios institucijos iniciatyva būtų tikrinamas užbaigus projektą ir po penkerių metų. Papildoma parama būtų skiriama atskaičius paskolos investicijoms grąžinimo įmokas ir įvertinus pasiektus rezultatus.

3.2.6

Komitetas mano, kad geriamojo vandens tiekimo arba valymo projektų bendrų išlaidų kontrolė yra tinkamas metodas ekonominiu ir tvaraus vystymosi požiūriu. Bendrosios išlaidos – tai grynoji dabartinė ilgalaikių investicijų į veiklą, eksploatavimą ir atnaujinimą ir susijusių išlaidų vertė.

3.2.7

Todėl Komisija turėtų remti projektus, kuriuose būtų laikomasi tokių atrankos ir garantijų kriterijų siekiant skleisti geriausią tausaus vandens naudojimo ir vandens išteklių saugojimo patirtį.

3.2.8

Šis požiūris atitinka Komisijos pageidavimą remti pirmiausia tokias priemones, kuriomis siekiama sutaupyti lėšų ir užtikrinti tausų vandens išteklių naudojimą. Reikėtų bandyti derinti šią politiką su biodegalų gamyba, kuriai taip pat naudojamas vanduo.

3.3.1

Komisija norėtų paskatinti keistis gerąja patirtimi.

3.3.2

EESRK pageidautų, kad kiekvieną pavasarį, naudojant palydovinio ryšio sistemas ir atsižvelgiant į vietos meteorologines analizes, būtų sudaromi sausrų, žemės ūkio produkcijos trūkumo ir gaisrų rizikos žemėlapiai. Taip pat reikėtų naudotis jau parengtų baseinų planų duomenimis. Šiais duomenimis sausrų pavojų valdymo tikslais galėtų naudotis ūkininkai arba jų asociacijos.

3.3.3

Komitetas mano, kad vertėtų pereiti nuo krizių valdymo prie sausros rizikos valdymo; kaip galima spręsti iš susiklosčiusios padėties Graikijoje po 2007 m. vasarą šią šalį nusiaubusių gaisrų, krizių valdymą dar galima pagerinti. ES galėtų palengvinti ir skatinti gaisrų prevencijos bei kovos su jais priemonių sąveiką, įrangos standartizavimą, dyzelino laikymą konteineriuose, bendrų pratybų rengimą. Taip būtų konkrečiai įgyvendinamas Europos civilinės saugos mechanizmas.

3.3.4

Be abejo, dėmesio verta Komisijos paminėta galimybė kreiptis į ES solidarumo fondą dėl lėšų didelių sausrų padariniams įveikti. Taip pat būtų tikslinga sukurti draudimo schemas dėl sausrų patirtiems nuostoliams kompensuoti, ypač ūkininkams, kurie pirmiausia nuo jų nukenčia.

3.4.1

Komisija čia svarsto kolektyvinių projektų galimybes. Tam tikrais atvejais galimos ir individualios iniciatyvos, tačiau labai svarbu laikytis vandens naudojimo eiliškumo.

3.4.2

Bet kuriuo atveju komunikate svarstomos vandens perkėlimo iš vieno upių baseino į kitą, užtvankų ir griežtai reglamentuotomis sąlygomis labai mažų užtvankų statybų, taip pat pakartotinio nuotekų naudojimo ir vandens gėlinimo galimybės. Pakartotinio nuotekų naudojimo problema ta, kad įvairiais šio proceso ciklais kaupiasi teršalai. Todėl būtų tikslinga pradėti vykdyti arba remti mokslinių tyrimų programas, kurios padėtų modeliuoti teršalų koncentraciją po kelių ciklų, apibrėžti stabilizavimosi kriterijus ir taip nustatyti, kada koncentracija pasiekia ribas, suderinamas su sistemos savaiminio išsivalymo galimybėmis.

3.4.3

Gėlinant vandenį, susiduriama su energijos ir aplinkos (dėl šalutinių produktų ir druskos koncentratų mišinių) problemomis.

3.4.4

Būtų galima įdiegti vandens gėlinimo naudojant saulės energiją programą, įgyvendinama labai mažuose objektuose; tokia programa sudarytų Europai sąlygas teikti techninę paramą besivystančioms šalims, patiriančioms problemų dėl sausrų.

3.4.5

Apskritai, reikėtų skatinti mokslinius tyrimus ir kurti technologijas, taupančias vandenį ar leidžiančias papildyti gruntinį vandenį (pvz., tiesiant miesto kelių dangą), bei biotechnologijas, kurias taikant būtų galima auginti mažiau vandens reikalaujančias žemės ūkio kultūras.

3.4.6

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę kaupti vandenį po žeme ir išgautą vandenį išleisti atgal į gruntinį vandenį. Tam reikėtų atrinkti bandomuosius projektus ir apibrėžti vandens laikymo normas, kurios būtų realistiškos ir kartu padėtų apsaugoti podirvį. Požeminio vandens klausimas susijęs ne tik su vandens kiekybe, bet ir kokybe, kadangi gruntinis vanduo gali būti teršiamas. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti pramoninei veiklai, kuriai sunaudojama ypač daug vandens ir kuriai, viena vertus, naudojamas gruntinis vanduo, kita vertus, atsiranda galimybė jį užteršti.

3.4.7

Be kita ko, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti tarpregioninio vandens išteklių perkėlimo galimybes. Europiniu požiūriu, operacija, kai vanduo iš perteklinio baseino perkeliamas į baseiną, kuriame jo trūksta, būtų galima tuo atveju, jei siekiama apsirūpinimo žemės ūkio tikslais ir jei priimančiajame baseine vanduo naudojamas veiksmingai ir taupiai. Turėtų būti numatytos techninės priemonės, nustatyti tarifai ar taisyklės siekiant išvengti vandens nutekėjimo kitur, t. y., kad vienam veiklos sektoriui,„vertam paramos“, skirta kolektyvinė parama nepaskatintų didesnio vandens suvartojimo neprioritetiniuose sektoriuose.

3.4.8

EESRK mano, kad būtina derinti galimus upių nuotėkio reguliavimo veiksmus tarp trečiųjų šalių ir ES valstybių, turinčių ES sienas kertančias bendras upes.

3.5.1

Komisija mano, kad tausaus vandens naudojimo technologijų taikymą būtų galima iš esmės pagerinti. Daug vilčių teikia ne tik kova su vandens nutekėjimu, ypač dideliu tam tikruose tinkluose, ir bereikalingu eikvojimu, bet ir vandens valdymo metodų modernizavimas.

3.5.2

Nėra abejonės, kad verta įgyvendinti Komisijos rekomenduojamas priemones (parengti vandenį naudojančių prietaisų normas, pastatų vandens naudojimo normas, nustatyti vandens naudojimo tausumo rodiklį, ūkinę veiklą pritaikyti prie vandens trūkumo ir kt.).

3.5.3

Be to, būtų galima numatyti naudoti buitinį vandenį, tačiau reikia žinoti, kad tam reikalingos investicijos vamzdynams padalyti į atskiras sekcijas ir atsargumo priemonėms įgyvendinti. Taip pat reikėtų dažniau rinkti lietaus vandenį.

3.5.4

Galima paminėti vieną, ypač perspektyvų metodą: pažangus skaitiklių rodmenų nuskaitymas (angl. smart metering) ir atitinkamos kainos nustatymas. Vandens naudojimo duomenų apskaičiavimo ir nuotolinio perdavimo technologija šiandien leidžia numatyti galimybę taikyti įvairias kainas, kaip daroma elektros vartojimo srityje. Abonentas tokiu atveju galėtų pasirašyti tokią sutartį, kuri atitiktų jo padėtį, tačiau leistų sutaupyti lėšų, kadangi būtų taikomi sezoninis, nuolatinis tarifai ir tarifas išskaičiuojant piko dienas arba valandas ir pan.

3.5.5

Siekiant išsaugoti vandens išteklius, kovoti su potvynių padariniais, erozija ir susijusia tarša, bendrąja kaimo aplinkos apsaugos politika turėtų būti ypač skatinamas miškų atželdinimas ir gyvatvorių sodinimas vietovėse, kur tai gali būti įmanoma ir naudinga, bei žemės ūkio kultūrų puoselėjimas. Paraiškos galėtų būti teikiamos ir kontrolė vykdoma geografiniam vietovių nustatymui naudojant pažangiausias sistemas. Todėl derėtų skatinti svarbius mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą siekiant sukurti atsparesnių sausroms augalų rūšis.

3.5.6

Be to, vykdant žemės ūkio veiklą, reikėtų raginti taikyti tvarius drenavimo ir drėkinimo metodus ir, apskritai, naudoti sukurtą pažangiausią techniką. Ten, kur įrengtos perkėlos, kanalai turėtų būti dalijami į nedideles sekcijas, kur būtų laikomas vietos vanduo ir taip trukdoma kauptis vandeniui, formuotis erozijai bei su tuo susijusiai taršai ir sudaromos palankesnės sąlygos vandeniui iš naujo įsisunkti. Vandens laikymas vietoje, be abejonės, susijęs su valymo paslaugomis, kurias reikėtų apsvarstyti kartu su specialistais.

3.6.1

Komisijos pasiūlymams galima tik pritarti – sertifikavimas ir ženklinimas skatinant racionaliai ir tausiai naudoti vandenį yra sektini metodai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu madinga ženklinti ekologinėmis etiketėmis, kurių gali susikaupti tiek, kad informacija taps nesuprantama.

3.6.2

Reikėtų sutelkti organizuotą pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir asociacijas, kad jie kartu su švietimo ir mokslo pasaulio atstovais dalyvautų ugdant vandens taupymo kultūrą. Reikėtų rengti technikus ir skleisti informaciją apie naujas technologijas: tai padėtų išvengti praeities klaidų, ypač padarytų miestų vandentvarkoje.

3.6.3

Galima pažymėti, kad šiandien lietaus vandens surinkimo arba buitinio vandens antrinio panaudojimo individualiuose būstuose pasiūla yra įvairesnė. Tai rodo, kad formuojasi Komisijos taip rekomenduojama taupymo kultūra. Siekimas taupyti yra teisingas, tačiau tai neturėtų tapti individualistiniu savo poreikių tenkinimu, kas techniškai ir ekonomiškai pakirstų komunalinių vandens tiekimo ir valymo paslaugų, turėjusių ir tebeturinčių didelės įtakos pažangai higienos srityje ir gyvenimo trukmei, pamatus. Išsivysčiusiose šalyse nebeprisimenama, kad vanduo, nors ir reikalingas gyvybei palaikyti, gali nešti mirtį.

3.6.4

Todėl individualių, ne kolektyvinių, vandens taupymo, antrinio panaudojimo ir valymo sistemų taikymas turi privalumų ir yra tinkamas, ypač ten, kur būstai išsidėstę padrikai. Miestuose tokių sistemų ekonominė ir socialinė nauda ne tokia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai lietaus vandens rinkimo ir antrinio panaudojimo sistemas (įskaitant nutekėjusio vandens rinkimo privačiuose būstuose) tvarko ir taiko komunalinės tarnybos.

3.7.1

Komisija pažymi, kad būtina turėti patikimos informacijos apie vandens išteklių trūkumo ir sausrų mastą bei poveikį. Galima tik pritarti jos ketinimui siekti, kad kasmet būtų rengiamas europinis vertinimas ir kad būtų išnaudojamos visos Pasaulio aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES) galimybės: gauti palydovų duomenis ir rengti vandens politiką padedančias įgyvendinti stebėjimo priemones. Universitetai ir mokslinių tyrimų centrai turėtų būti skatinami vykdyti su vandens ir vandens išsaugojimo klausimais susijusius tyrimus bei tirti galimybes, kaip paspartinti naujų technologijų vystymą.

3.7.2

Reikėtų suvienodinti būklės, kuri nurodoma Vandens pagrindų direktyvoje numatytuose vandens telkinių aprašuose, kriterijus. Valstybės narės ataskaitose nevienodai aiškinasi tiek baseinų dydį, tiek vandens kokybės tikrinimo ir biologinės įvairovės nustatymo dažnumą.

3.7.3

Todėl EESRK ragina Komisiją paspartinti Vandens pagrindų direktyvos nuostatų taikymą prižiūrinčių komitetų darbą, paskelbti valstybių narių rezultatų suvestines ir taip suteikti naują postūmį pastangoms bei padėti užtikrinti jų tarpusavio sąsajas.

3.7.4

Reikėtų laikytis realistiško požiūrio ir nelaukiant, kol rezultatai ir veiksmų planai suvienodės ir taps kokybiški, sutelkti pastangas pačiose opiausiose srityse. Šios sritys galėtų būti atrenkamos valstybių narių iniciatyva, tačiau turėtų būti vadovaujamasi bendrais kriterijais (kritulių trūkumas, geografinės zonos apibrėžtis).

3.7.5

Vietos ir regionų subjektai lengviau suvoktų vandens trūkumo riziką ir, kalbant abstrakčiau, klimato kaitos poveikį, jei su informacija apie klimato tendencijas galėtų susipažinti kuo didesnis jų skaičius.

3.7.6

Šiuo atžvilgiu EESRK teikia konkretų pasiūlymą – sukurti interneto svetainę (kuri galėtų priklausyti Europos vandens informacijos sistemai WISE), iš kurios būtų galima parsisiųsdinti iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pasaulinių modelių paimtus tokius klimato duomenis kaip krituliai, suminis garavimas, oro temperatūra, vėjo greitis, saulės švytėjimo trukmė (pvz., kaip PRUDENCE ar ENSEMBLES projektų, tačiau duomenis būtų labiau susisteminti, pateikiami skaičiai ir geografiniai duomenys).

3.7.7

Už internete pateiktų duomenų mokslinį pagrįstumą ir metinį atnaujinimą būtų atsakinga viena iš IPCC priklausančių Europos laboratorinių grupių.

3.7.8

ES galėtų finansuoti šios svetainės įkūrimą; už duomenų parsisiųsdinimą galėtų būti imamas nedidelis mokestis modelius kuriančių laboratorijų tyrimams finansuoti.