1.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 87/48

A.

kadangi 23 mln. mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ), kurios sudaro apytikriai 99 % visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir yra gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą,

B.

kadangi vykdant visų sričių Bendrijos politiką MVĮ turi būti skiriama daugiausiai dėmesio: sudaromos sąlygos joms vystytis ir prisitaikyti prie globalizacijos keliamų reikalavimų, dalyvauti „žinių trikampyje“ ir išspręsti aplinkos apsaugos bei energetikos problemas,

C.

kadangi, nepaisant ankstesnių Europos Sąjungos iniciatyvų, nuo 2000 m. v MVĮ erslo aplinka pagerėjo nedaug arba nežymiai,

D.

kadangi didžioji dalis MVĮ yra labai mažos įmonės, amatų, šeimos verslas ir kooperatyvai, kuriuose natūraliai formuojasi verslumo kultūra, taigi jų vaidmuo labai svarbus skatinant socialinę įtrauktį ir savarankišką darbą,

E.

kadangi MVĮ neteikiama užtektinai pagalbos, kad jos galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningos tarp valstybių vykdomos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos,

F.

kadangi nepaisant Europos MVĮ skirtumų, šios įmonės, stengdamosi maksimaliai išnaudoti savo galimybes, susiduria su daugeliu panašių problemų, susijusių, pavyzdžiui, su palyginti didesnėmis administravimo ir atitikties sąnaudomis nei didesnės įmonės, su galimybėmis gauti finansavimą ir patekti į rinkas, su naujovėmis ir aplinkos apsauga,

G.

kadangi kaip pagrindinis indėlis siekiant sukurti MVĮ palankią aplinką, turėtų būti pakitęs verslininkų atliekamo vaidmens ir prisiimamos rizikos suvokimas: politiniai vadovai ir žiniasklaida turėtų sveikinti verslumą ir su juo susijusį norą prisiimti riziką, o administravimo įstaigos turėtų tai remti,

H.

kadangi MVĮ, pradėdamos internacionalizacijos procesą, turi spręsti specifines problemas, kaip antai tarptautinės patirties trūkumas, patirties turinčių žmogiškųjų išteklių trūkumas, labai sudėtinga tarptautinio reguliavimo sistema bei poreikis keisti organizacijų ir verslo kultūrą,

I.

kadangi Parlamentas ne kartą apgailestaudamas pažymėjo, kad Europos mažųjų įmonių chartija nėra teisiškai privaloma, ir tai trukdo ją iki galo įgyvendinti, taip pat kad neatsižvelgiama į didžiąją dalį joje pateiktų dešimties rekomendacijų; kadangi Parlamentas pirmiau minėtoje 2006 m. sausio 19 d. rezoliucijoje prašė Tarybos atsižvelgti į šį klausimą,

1.

labai pritaria minėtajam 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatui, kurio tikslas – įgyvendinti ambicingus politikos tikslus, t. y. įgyvendinant dešimt pagrindinių principų skatinti MVĮ augimą ir visuose politikos formavimo lygmenyse taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

2.

tačiau apgailestauja, kad Smulkiojo verslo aktas nėra teisiškai privaloma priemonė; mano, kad tikrai naujoviškas smulkaus verslo akto aspektas yra siekis principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ padaryti esminiu Bendrijos politikos principu; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Parlamentu siekti, kad šis principas būtų pripažintas privaloma taisykle, kurios taikymo forma dar turi būti nustatyta, ir kad būtų užtikrintas tinkamas šio principo taikymas visuose būsimuose Bendrijos teisės aktuose;

3.

pabrėžia, kad absoliučiai būtina įgyvendinti dešimt pagrindinių principų Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis; taigi ragina Tarybą ir Komisiją prisiimti tvirtą politinį įsipareigojimą užtikrinti deramą jų įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis šalimis, nustatyti prioritetus ir skubiai įgyvendinti, ypač nacionaliniu lygmeniu, Smulkiojo verslo akto veiksmų planą, kurį 2008 m. gruodžio 1 d. priėmė Konkurencingumo taryba, bei užtikrinti, kad visos susijusios šalys gerai įsisavintų šiuos pagrindinius principus;

4.

ragina Komisiją toliau skleisti informaciją ir ugdyti supratimą apie politikos veiksmus, susijusius su MVĮ, sutelkiant MVĮ skirtas esamas Bendrijos priemones ir lėšas atskiroje ES biudžeto eilutėje;

5.

yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina taikyti tolesnės veiklos vykdymo mechanizmą siekiant stebėti, ar tinkamai ir greitai įgyvendinamos jau pradėtos vykdyti politikos iniciatyvos; taigi ragina Tarybą įtvirtinti veiksmus, kurių valstybės narės turėtų imtis Lisabonos proceso metu, ir kasmet pranešti Parlamentui, kokios pažangos pasiekta;

6.

ragina Komisiją sukurti patikros sistemą, skirtą stebėti, kokios pažangos buvo pasiekta Komisijai ir valstybės narėms įgyvendinus 10 pagrindinių principų; ragina Komisiją nustatyti standartinius pasiektos pažangos vertinimo kriterijus; ragina valstybes nares įtraukti pirmąsias pažangos ataskaitas į savo būsimas metines ataskaitas dėl nacionalinių reformų programų;

7.

pabrėžia būtinybę ypatingą dėmesį ES, nacionaliniu ir regionų mastu skirti amatų, šeimos, labai mažoms ir individualioms įmonėms ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis reguliavimo, administracinių, fiskalinių ir su mokymusi visą gyvenimą susijusių priemonių, specialiai skirtų šioms įmonėms; taip pat ragina pripažinti ypatingą liberaliųjų profesijų pobūdį ir poreikį šių profesijų atstovams taikyti tas pačias nuostatas, kaip kitoms MVĮ, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja galiojantiems šias profesijas reglamentuojantiems įstatymams; pabrėžia svarbų prekybos, amatų ir kitų sričių MVĮ asociacijų vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu siekti pagerinti verslo aplinką šioms pramonės šakoms ir jų profesinių bei pramonės asociacijų teisinę bazę;

8.

mano, kad Komisijos pasiūlyme nėra aiškios savarankiškai dirbantiems asmenims skirtos strategijos, kurią įgyvendinant būtų galima pagerinti jų teisinį statusą ir geriau užtikrinti jų teises, ypač jei jų padėtis yra palyginama su samdomų darbuotojų padėtimi; ragina Komisiją užtikrinti savarankiškai dirbančių asmenų teisę susitarti dėl standartinių tarifų, burtis į organizacijas ir sudaryti kolektyvines sutartis, jei jų partneris – didelė dominuojančią poziciją užimanti įmonė, su sąlyga, kad dėl to nenukentės silpnesni potencialūs klientai ir nebus iškraipoma rinka;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tikslingų rėmimo priemonių ir teikti individualią pagalbą, pvz., teikti informaciją ir konsultacijas, taip pat suteikti galimybę gauti rizikos kapitalo steigiant MVĮ;

10.

pabrėžia, kad reikia sukurti socialinį ir ekonominį modelį, kuris užtikrintų kūrybiniame sektoriuje dirbančių mažų ir vidutinio dydžio verslininkų saugumą, nes šiame sektoriuje dažnai esama nestabilių darbo sąlygų;

11.

apgailestaudamas pažymi, kad kurdamos ir plėtodamos verslą moterys susiduria su sunkumais, kuriuos lemia tokie veiksniai kaip nepakankama informacija, kontaktai ir prieiga prie tinklų, lyčių diskriminacija ir stereotipai, neišvystytos ir nelanksčios vaikų priežiūros paslaugos, sunkumai derinant verslą ir šeimos pareigas bei skirtingas vyrų ir moterų požiūris į verslumą;

12.

pritaria pasiūlymui įsteigti verslininkių–ambasadorių tinklą, parengti kuravimo programas moterims, norinčioms įsteigti savo verslą, ir skatinti absolventes imtis verslo; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje įmonių pasitaiko lyčių segregavimo, o tai yra ir dar ilgai bus labai rimta problema, nes kol moterys bus diskriminuojamos darbo rinkoje, tol Europos Sąjunga nuolat praras gabius darbuotojus ir verslininkus, taip pat ir pajamas; taigi mano, kad reikėtų dar daugiau investuoti į projektus, remiančius moteris verslininkes;

13.

pabrėžia, kad moterų verslas padeda įtraukti moteris į darbo rinką bei pagerinti jų ekonominį ir socialinį statusą; tačiau apgailestauja, kad nepaisant didelio moterims rodomo dėmesio vyrų ir moterų padėtis šioje srityje tebėra nevienoda, visų pirma skiriasi jų atlyginimai, verslininkių dalis Europos Sąjungoje vis dar yra maža – tai iš dalies susiję su tuo, kad moterų indėlio nepripažįstama (pvz., joms nemokama), nors jis ir labai svarbus vykdant kasdienę šeimos MVĮ veiklą;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad kūrybinis ir kultūros sektorius yra ekonominės ir socialinės raidos Europos Sąjungoje variklis: sektoriuje sukuriama 2,6 proc. BVP ir jame dirba 2,5 proc. ES darbo jėgos; pabrėžia MVĮ svarbą skatinant informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus ir kūrybinio sektoriaus veiklą;

15.

pabrėžia, kad kūrybiniame sektoriuje dominuoja MVĮ ir šis sektorius itin svarbus užtikrinant tvarų užimtumą regionuose;

16.

palankiai vertina tai, kad Komisija ketina parengti direktyvą dėl sumažintų PVM tarifų darbui imlioms ir vietoje teikiamoms paslaugoms, kurias pirmiausia teikia MVĮ; tačiau pabrėžia, kad dėl to neturi būti iškraipoma konkurencija ir neturi būti neaiškumų dėl to, kokioms paslaugoms ji taikoma;

17.

pažymi poreikį užtikrinti, kad MVĮ galėtų mažais kiekiais pirkti ekologiškas vietoje pagamintas prekes ir labiau tausotų klimatą bei efektyviau veiktų;

18.

palankiai vertina tai, kad buvo skubiai priimtos priemonės dėl bendrųjų bendrosios išimties nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, priemonėmis dėl Europos privačiosios bendrovės statuto ir sumažintų PVM tarifų;

19.

pritaria Komisijos pasiūlymui sumažinti PVM tarifus vietoje teikiamoms paslaugoms; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų paprastinant valstybės pagalbos taisykles, siekiant skatinti teikti daugiau viešųjų pirkimų galimybių vietos įmonėms, ypač vietos MVĮ;

20.

pritaria minčiai iki 2012 m. pratęsti dabartinės išimties, pagal kurią su valstybės pagalba susijusios EB konkurencijos taisyklės netaikomos filmų kūrimui, taikymo laikotarpį, ir mano, kad taip bus labai remiamos kūrybinę veiklą vykdančios MVĮ;

21.

pritaria 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiame tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (3), nustatytoms naujoms valstybės pagalbos taisyklėms, pagal kurias MVĮ tam tikromis sąlygomis atleidžiamos nuo reikalavimo pranešti;

22.

pažymi, kad, nepaisant aiškaus įsipareigojimo, kuris prisiimtas Europos mažų įmonių chartijoje, socialinio dialogo metu nepakankamai atsižvelgiama į MVĮ poziciją; ragina teikti atitinkamus pasiūlymus remiantis Smulkiojo verslo akto nuostatomis ir oficialiai ištaisyti šį trūkumą;

23.

mano, kad įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą būtina skirti daugiau dėmesio darbo teisės sričiai, ypač atsižvelgiant į lankstumo ir užimtumo garantijų koncepciją, kuri visų pirma MVĮ suteikia galimybę greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir taip užtikrinti didesnį užimtumo lygį bei įmonių konkurencingumą, taip pat ir tarptautiniu mastu, kartu atsižvelgiant į būtiną socialinę apsaugą; todėl remiasi savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliucija dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų (4);

24.

be to, pabrėžia darbo teisės svarbą, ypač atsižvelgiant į galimybę optimaliau taikyti darbo teisės nuostatas MVĮ, pvz., teikiant išsamesnes konsultacijas ar supaprastinant administracines procedūras, ir ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti MVĮ priimant specialias strategijas lankstumo ir užimtumo garantijų klausimu, įskaitant aktyvią darbo rinkos politiką, kadangi MVĮ turi didesnio vidinio ir išorinio lankstumo galimybių dėl jų mažo darbuotojų skaičiaus, bet joms pačioms ir jų darbuotojams reikia didesnio saugumo; mano, kad labai svarbu, jog darbo teisė, kaip vienas iš lankstumo ir užimtumo garantijų ramsčių, suteiktų patikimą teisinę pagrindą MVĮ, kadangi šios įmonės dažnai negali sau leisti turėti teisės ar žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių; pažymi, kad, Eurostato duomenimis, 2003 m. 91,5 proc. Europos įmonių turėjo mažiau kaip 10 darbuotojų;

25.

mano, kad būtina pradėti taikyti kovos su nedeklaruojamu darbu priemones, kadangi nedeklaruojamas darbas yra neginčytinas darbui itin imlių MVĮ nesąžiningos konkurencijos šaltinis;

26.

ragina valstybes nares labiau įtraukti menkai atstovaujamų etninių mažumų atstovų valdomas MVĮ į bendrąją ekonomiką kuriant tiekėjų įvairovės programas, kurias vykdant būtų siekiama sudaryti lygias galimybes menkai atstovaujamoms įmonėms, kurios dėl sutarčių konkuruoja su stambesnėmis įmonėmis;

27.

pabrėžia Europos privačiosios bendrovės, kaip kitokio, naujo teisinio statuso bendrovės, statuto svarbą, jei jame dėmesys bus sutelktas į MVĮ, kurios ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą, o didesnės įmonės juo negalės piktnaudžiauti pažeisdamos ir apeidamos valstybių narių teisės aktų nuostatas, kurias taikant remiama bendrovių valdymo sistema, atitinkanti visų suinteresuotų subjektų interesus;

28.

ragina valstybines institucijas vadovaujantis principu, kad prieiga prie informacijos yra būtina sąlyga norint gauti pačią informaciją, ir turėdamas mintyje internetą kaip svarbią priemonę jai gauti, kuo labiau supaprastinti institucijų interneto svetaines, kad vartotojai galėtų lengvai rasti ir geriau nustatyti siūlomos paramos mechanizmą;

29.

pabrėžia naujovių svarbą MVĮ ir tai, kad susiduriama su sunkumais naudojantis mokslinių tyrimų teikiamomis galimybėmis; mano, kad nacionalinės mokslo akademijos ir mokslinių tyrimų institutai galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant naujoves ir mažinant MVĮ naudojimosi moksliniais tyrimais kliūtis; mano, kad dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik pažangiausių technologijų naujovėms, bet ir žemo bei vidutinio lygio technologijų ir neoficialioms naujovėms; mano, kad Europos naujovių ir technologijos institutas galėtų atlikti didelį vaidmenį didinant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą bei naujoves MVĮ; ragina valstybes nares rengti daugiau iniciatyvų, kurios padėtų šalinti kliūtis MVĮ naudotis moksliniai tyrimais; yra įsitikinęs, kad visos Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų programos turėtų būti kuriamos taip, kad palengvintų tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

30.

remia Komisijos iniciatyvą gerinti prieigą prie Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013) (5);

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti geresnes pamatines sąlygas, kurios padėtų kurti naujovėms palankią aplinką MVĮ, ypač nustatyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos stiprinimo ir veiksmingesnius kovos su klastojimu visoje Europos Sąjungoje būdus; mano, kad gerai suderintos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taisyklės gali pasiūlyti apsaugą ir kartu užtikrinti keitimąsi informacija ir idėjomis; pabrėžia, kad MVĮ reikia paramos, kuri padėtų gauti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, šias teises išlaikyti pasitelkiant atitinkamas intelektinės nuosavybės teisių įstaigas ir naudotis šiomis teisėmis siekiant pritraukti lėšų;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad jų verslo partneriai griežčiau laikytųsi PPO Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir dėti visas būtinas pastangas siekiant priimti dvišalius, regioninius ar daugiašalius susitarimus dėl kovos su klastojimu ir piratavimu, tokius kaip Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas;

33.

mano, kad dar nepasinaudota visomis galimybėmis, kurias MVĮ suteikia e. prekyba, ir vis dar reikia daug padaryti, norint sukurti bendrą Europos elektronikos produktų ir paslaugų rinką, kurioje MVĮ galėtų atlikti lyderių vaidmenį, kad būtų toliau integruojamos ES rinkos;

34.

mano, kad turi būti skatinamas MVĮ dalyvavimas verslo grupėse siekiant skatinti naujoves ir didinti ES ekonomikos konkurencingumą; taigi ragina Komisiją pritarti verslo grupių valdymo gerinimui, ypač keičiantis pažangiąją patirtimi ir taikant mokymo programas, kurti ir platinti priemones, kurias taikant būtų vertinama verslo grupių veikla, skatinti verslo grupių bendradarbiavimą ir supaprastinti verslo grupių dalyvavimo ES programose administravimo procedūras;

35.

ragina Smulkiojo verslo akte atsižvelgti į MVĮ kooperatinius susitarimus (pirkimų ir rinkodaros grupės), kadangi įrodyta, kad šių grupių nemokumo rizika mažesnė nei pavienių įmonių;

36.

yra tvirtai įsitikinęs, kad patentams tenka vis svarbesnis su naujovėmis ir ekonominiais rezultatais susijęs vaidmuo, kadangi jie suteikia inovatoriams galimybę gauti pelno iš investicijų į naujoves ir užtikrina būtiną investicijų, akcinio kapitalo ir paskolų saugumą; todėl laikosi nuomonės, kad reikėtų skubiai pasiekti susitarimą dėl Bendrijos patento, kuriuo remiantis būtų užtikrinta nebrangi, veiksminga, lanksti ir aukštos kokybės teisinė apsauga, pritaikyta prie MVĮ poreikių, ir dėl suderintos Europos patentų ginčų nagrinėjimo sistemos;

37.

pabrėžia, kad reikia skatinti naujoviškus ikikomercinius viešuosius pirkimus, kadangi tai duoda naudos perkančiosioms organizacijoms, piliečiams ir dalyvaujančioms įmonėms; ragina valstybes nares didinti naujoviškų viešųjų pirkimų dalį ir skatinti MVĮ dalyvavimą naujoviškose viešųjų pirkimų procedūrose; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas dalintis pažangiausia patirtimi šioje srityje, pavyzdžiui, susijusią su konkursų kriterijais ir dalijimosi rizika bei žiniomis tvarka ir susitarimais;

38.

mano, kad tarptautinio viešojo pirkimo atveju, kuomet remiantis naujomis technologijomis sudaromos sąlygos vykdyti tarpvalstybinę e. prekybą, taikyti naujus būdus (pvz., rengti MVĮ konsorciumams skirtus aukcionus, kuriuose galima iškart pateikti pasiūlymus dėl kelių objektų, taip pat skelbti kvietimus dalyvauti konkurse ir reklamą internete), o tai leidžia labai padidinti viešojo pirkimo apimtį ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje ir taip skatina tarpvalstybinę e. prekybą;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad stinga techninio ir kvalifikuoto personalo; todėl mano, kad reikia daugiau investuoti į švietimą ir stiprinti švietimo institucijų ir MVĮ ryšius, kad savarankiško darbo, verslumo kultūros ir verslo sąmoningumo skatinimas būtų įtrauktas į nacionalines švietimo programas; ragina toliau plėsti tokias individualias judumo programas, kaip „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“ ir „Erasmus programa amato besimokantiems asmenims“, ir ypač skatinti moterų dalyvavimą jose; pritaria numatytam programos „Leonardo da Vinci“ taikymo srities išplėtimui ir Europos kreditų sistemos profesinio švietimo ir mokymo srityje sukūrimui; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir mokymų organizatoriais, parengti darbe organizuojamų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir keitimo kursų ir mokymosi visą gyvenimą programas, specialiai pritaikytas MVĮ poreikiams, kurios būtų finansuojamos kartu su Europos socialiniu fondu; ragina Komisiją palengvinti keitimąsi pažangiausia patirtimi naujoviškų mokymų ir darbo bei šeimos gyvenimo derinimo priemonių srityje ir skatinti lyčių lygybę;

40.

pabrėžia, kad svarbu remti jaunų verslininkų ir moterų verslą, be kita ko, pradedant vykdyti mokymo ir kuravimo programas; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ dirba vis daugiau moterų ir jaunų verslininkų, nors tai vis dar pirmiausia pasakytina apie mažiausias įmones (labai mažas įmones), tačiau jie vis dar gali patirti neigiamus stereotipų ir prietarų padarinius verslo perkėlimo ir paveldėjimo, ypač jeigu tai šeimos verslas, atvejais; todėl ragina valstybes nares atsižvelgiant į senėjančios visuomenės poveikį įgyvendinti atitinkamą politiką ir taikyti būtinas priemones, ypač pradedant taikyti diagnostikos, informavimo, patariamąsias ir paramos priemones verslo perkėlimo atvejais;

41.

pažymi, kad į Septintąją bendrąją programą įtrauktas finansinės rizikos pasidalijimo mechanizmas, kuriuo remiantis lengviau gauti paskolas iš Europos investicijų banko (EIB) didelės apimties projektams; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu MVĮ naudojasi tuo mechanizmu, ir prireikus parengti būtinus pasiūlymus;

42.

palankiai vertina bendro Europos tinklo, į kurio veiklą įeina paslaugos, kurias šiuo metu teikia Europos informacijos centrai (EIC) ir naujovių perdavimo centrai (NPC), sukūrimą siekiant remti visas MVĮ pastangas taikyti naujoves ir didinti konkurencingumą teikiant įvairias paslaugas;

43.

ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu MVĮ dalyvauja Konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje (6) ir prireikus parengti būtinus pasiūlymus;

44.

pažymi, kad pagrindinis MVĮ finansavimo Europoje šaltinis – jų pačių veikla ir finansinių institucijų kreditai bei paskolos; pažymi, kad MVĮ yra siejamos su didesne rizika ir tai joms trukdo gauti finansavimą; ragina finansines institucijas, Komisiją ir valstybes nares kartu siekti užtikrinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir sudaryti joms sąlygas konsoliduoti savo kapitalą reinvestuojant pelną į savo įmones; mano, kad neturėtų būti reikalaujama, kad MVĮ sumokėtų rinkliavas prieš pradėdamos veiklą, siekiant joms suteikti galimybę sukaupti savų lėšų ir išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad esant dabartinei finansinei padėčiai reikia veikti skubiai, ir į būtinybę nedelsiant imtis spręsti šį klausimą;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau skleisti ir teikti informaciją apie esamus Europos fondus ir valstybės pagalbą MVĮ ir užtikrinti, kad šios dvi priemonės būtų ne tik lengviau prieinamos, bet ir geriau suprantamos;

46.

ragina valstybes nares suteikti geresnes sąlygas, kuriomis MVĮ galėtų investuoti į gebėjimų ugdymą, visų pirma taikyti tiesiogines mokesčių lengvatas ir kompensavimo susitarimus tarp mokesčių institucijų ir Europos Sąjungos;

47.

pripažįsta, kad valstybių narių apmokestinimo sistemos gali trukdyti perduoti verslą, ypač šeimos verslą, ir didinti įmonės likvidavimo ar veiklos nutraukimo riziką; todėl ragina valstybes nares nuodugniai peržiūrėti savo teisinę ir fiskalinę sistemą, ir pagerinti verslo perdavimo sąlygas, ypač savininko išėjimo į pensiją arba ligos atvejais; yra įsitikinęs, kad šie patobulinimai padės lengviau tęsti verslo įmonių, ypač šeimos įmonių, veiklą, išlaikyti darbo vietas ir reinvestuoti pelną;

48.

teigiamai vertina tai, kad sanglaudos politika neseniai suderinta su Lisabonos strategija; mano, kad skiriant daugiau regioninių fondų lėšų verslumui, moksliniams tyrimams ir naujovėms vietos lygmeniu būtų galima gauti daugiau lėšų verslo potencialui skatinti;

49.

pažymi, kad MVĮ finansavimui labai svarbios dinamiškos finansų rinkos, ir pabrėžia būtinybę atverti Europos rizikos kapitalo rinkas, padidinant rizikos kapitalo, sutvirtinamųjų finansų bei mikrokreditų apimtis ir galimybes juos gauti; dėl to mano, kad įprastinėmis aplinkybėmis MVĮ turėtų turėti galimybę gauti paskolas iš kapitalo rinkos subjektų, kurie pajėgūs įvertinti jų perspektyvas ir veiksmingiau patenkinti jų poreikius;

50.

pritaria Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) sprendimui patvirtinti keletą reformų, kuriomis siekiama pasiūlyti daugiau MVĮ skirtų EIB grupės finansinių produktų, taip pat dideliu mastu kiekybiškai ir kokybiškai išplėsti bankų partneriams teikiamas bendras paskolas;

51.

pabrėžia, kad tai, jog MVĮ turi ribotas galimybes gauti finansavimą, yra pagrindinė kliūtis joms kurtis ir augti; šiuo atžvilgiu palankiai vertina EIB sprendimą 30 000 EUR padidinti finansavimą, skirtą MVĮ garantijoms ir kitoms finansinėms priemonėms; ragina EIB kurti naujų formų finansines priemones ir rasti naujų konkrečių būdų, kaip pašalinti kredito gavimo kliūtis, kurias lemia reikalavimas įkeisti turtą; taip pat ragina valstybes nares, atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, paskatinti bankus užtikrinti MVĮ galimybes gauti kreditą priimtinomis sąlygomis;

52.

pritaria neseniai priimtai Bendrų veiksmų mikrofinansų institucijoms Europoje remti (angl. JASMINE) iniciatyvai, kuri bus naudinga naujai besikuriančioms įmonėms ir ypač skatins jaunimo ir moterų verslumą; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis ir kreditavimo institucijomis, imtis aktyviai skleisti informaciją apie galimybes gauti mikrokreditus ir alternatyvių formų finansavimą ir apie paraiškų jiems gauti teikimą;

53.

pabrėžia svarbų EIB ir Europos investicijų fondo (EIF) vaidmenį gerinant MVĮ prieinamą finansavimą, ypač atsižvelgiant į dabartinę sumaištį finansų rinkose ir jos padarinius kreditų rinkai; kviečia Komisiją ir valstybes nares toliau nagrinėti, kaip tobulinti galiojančias bankininkystės taisykles ir kitas finansines nuostatas, įskaitant kredito reitingų skaidrumą, siekiant suteikti MVĮ daugiau galimybių gauti finansavimą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir EIB, nustatyti tinkamas pamatines Europos rizikos kapitalo rinkos kūrimo sąlygas;

54.

pabrėžia, kad vienu atveju iš keturių MVĮ bankrutuoja dėl pavėluotų atsiskaitymų, daugeliu atvejų dėl viešojo administravimo įstaigų kaltės; pabrėžia, kad dabartinė kreditų krizė gali daryti neproporcingai didelį poveikį MVĮ, kadangi stambesni klientai spaudžia smulkesnius tiekėjus pratęsti mokėjimo sąlygas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (7) ir ragina valstybes nares ugdyti mokėjimų kultūrą viešojo administravimo įstaigose; ragina Bendrijos lygmeniu nustatyti suderintą mokėjimų terminą, galbūt trumpesnį mokėjimams MVĮ, ir nuobaudas už šio termino nesilaikymą;

55.

palankiai vertina Smulkiojo verslo akte išdėstytas priemones, skirtas pagerinti MVĮ aprūpinimą kapitalu; ypač ragina dabartinės finansų krizės sąlygomis taikyti išbandytas ir pasitvirtinusias valstybės paramos MVĮ programas, jas plėtoti ir (arba) tęsti, taip pat pradėti jas taikyti finansiniams tarpininkams;

56.

pabrėžia didžiulį ES konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos potencialą siekiant pašalinti MVĮ finansavimo rinkos trūkumus, skatinti naujoves ekologijos srityje ir remti verslumo kultūrą;

57.

pažymi, kad standartizacija gali skatinti naujoves ir konkurencingumą, nes taip lengvinamas patekimas į rinkas ir užtikrinama tarpusavio sąveika; ragina Komisiją gerinti MVĮ galimybes gauti informacijos apie standartus ir skatinti MVĮ dalyvavimą standartizacijos procese; ragina Komisiją toliau tarptautiniu lygmeniu skatinti Bendrijos standartus;

58.

pabrėžia būtinybę kiek įmanoma į šią veiklą įtraukti Europos įmonių tinklą, nacionalines projektų valdymo tarnybas, prekybos ir pramonės rūmus, valdžios institucijas, siekiant vietos lygmeniu skatinti galimybes pasinaudoti ES mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų programa, ES struktūriniais fondais, taip pat Bendrijos iniciatyva „Jungtiniai Europos ištekliai labai mažoms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms“ (angl. JEREMIE);

59.

pažymi, kad viešieji pirkimai sudaro apytikriai 17 % ES BVP; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pasinaudojant pirmiau minėtame Europos gerosios patirties kodekse sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų sutartyse nurodytomis galimybėmis, inter alia, tokiomis priemonėmis:

60.

Be to, ragina valstybes nares imtis šių priemonių:

61.

pažymi, kad reikia įsteigti konsultacinę tarnybą, kuri teiktų išsamią informaciją MVĮ kasdieniais su jų veikla susijusiais klausimais visuose raidos ciklo etapuose, siekiant optimizuoti jų investicijas;

62.

mano, kad sudėtingos e.verslo taikomosios programos, skirtos sąveikiesiems elektroniniams parašams ir tapatumui nustatyti, yra itin svarbus MVĮ konkurencingumo veiksnys, todėl Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti juos naudoti;

63.

pabrėžia vidaus rinkos svarbą MVĮ ir pažymi, kad reikėtų teikti pirmenybę MVĮ prieigos prie vidaus rinkos skatinimui;

64.

pripažįsta, kad pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis MVĮ dar vis trukdo tam tikri apribojimai; taigi pažymi, kad, siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ tarpvalstybinei veiklai, reikėtų pagerinti teisinį ir politinį vidaus rinkos pagrindą; taip pat pažymi, kad aiški reguliavimo aplinka labiau paskatintų MVĮ prekiauti vidaus rinkoje; mano, kad valstybės narės turėtų steigti bendrus informacijos punktus ir kurti interneto portalus;

65.

pabrėžia, kad geresnis informavimas apie galimybes patekti į rinką ir eksporto galimybes bendrojoje rinkoje yra labai svarbus ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti informavimo ir konsultavimo paslaugas, ypač problemų sprendimo tinklą SOLVIT;

66.

pritaria raginimams, kad valstybės narės, siekdamos padėti MVĮ apsisaugoti nuo nesąžiningos komercinės veiklos, pvz., klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos, teiktų konsultacines paslaugas, o tai stiprintų MVĮ tikėjimą galimybėmis vykdyti veiklą ir kitose valstybėse; pabrėžia Komisijos vaidmens svarbą sudarant sąlygas koordinuoti šių konsultacinių paslaugų teikimą ir bendradarbiauti su jų teikėjais siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tarpvalstybinių skundų nagrinėjimą; vis dėlto tvirtina, kad, jei šios švelnios priemonės neduos rezultatų, Komisija turėtų būti pasirengusi inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, kuriais MVĮ būtų užtikrinama tokia pat apsauga kaip ir vartotojams, kai jos yra silpnesnė tokių sandorių šalis;

67.

pažymi, kad vos 8 % visų MVĮ vykdo tarpvalstybinę veiklą, o tai mažina augimo galimybes; mano, kad tai yra itin svarbu siekiant stiprinti vidaus rinką; mano, kad valstybės narės turėtų bendradarbiauti derindamos administracinius reikalavimus, kurie turi įtakos veiklai Bendrijos viduje; ragina valstybes nares kuo skubiau perkelti Paslaugų direktyvą (8) į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti, atkreipiant ypatingą dėmesį į MVĮ interesus, o taip pat ragina kuo greičiau priimti Europos privačios bendrovės statutą;

68.

mano, kad turėtų būti bendra konsoliduota bendrovių apmokestinimo bazė; ragina PVM taikyti „vieno langelio“ principą, kad verslininkams būtų sudarytos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus verslo kilmės šalyje;

69.

ragina Komisiją palaipsniui tobulinti bendruosius MVĮ patekimo į užsienio rinkas reikalavimus ir remti informacijos teikimą; ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Kinijoje ir Indijoje bei kitose atsirandančiose rinkose jau veikiančiais nacionaliniais verslo paramos centrais, įsteigti šiose šalyse Europos verslo paramos centrus; kadangi tai, kad mažai MVĮ dalyvauja tarpvalstybinėje veikloje, taip pat gali būti paaiškinta tuo, jog nepakanka kalbų įgūdžių ir kompetencijos daugiakultūrėje aplinkoje, reikia imtis veiksmingesnių priemonių siekiant išspręsti šią problemą; tačiau primena, kad reikia pagerinti MVĮ galimybes gauti daugiau informacijos ir kvalifikuotų konsultacijų savo šalyje;

70.

pabrėžia, kad svarbi pažanga derybose prekybos klausimais, kurias vykdant būtų galima toliau mažinti reglamentavimo kliūtis prekybai, kurios turi neproporcingą poveikį MVĮ;

71.

ragina Komisiją į savo darbo programą įtraukti klausimą dėl vienodų sąlygų taikymo MVĮ įtraukimo į PPO taisykles dėl galimybių naudotis viešųjų pirkimų sutartimis; ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria MVĮ dėl muitinių formalumų, ypač lengvinant jų kompiuterinių sistemų pritaikymą prie šalių muitinėse naudojamų sistemų kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir paprastinant reikalavimus siekiant įgyti ekonominių operacijų vykdytojo statusą;

72.

mano, kad būtina, kur tik įmanoma, sumažinti biurokratizmą bent 25 % ir pradėti taikyti modernią administravimo sistemą, pritaikytą prie MVĮ poreikių; todėl ragina skleisti žinias apie IRT tarp MVĮ, ypač tarp jaunų verslininkų ir moterų verslininkių, ir skatinti geriau išnaudoti skaitmenines technologijas siekiant sutaupyti laiko ir pinigų bei skirti atsilaisvinusius išteklius įmonių plėtrai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos siekiant skatinti pažangiausią patirtį ir keitimąsi ja, nustatyti gaires ir tobulinti bei skatinti MVĮ palankias administracinės veiklos gaires ir standartus; yra įsitikinęs, kad artimiausiu metu taip pat būtina įgyvendinti Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti pasiūlymus siekiant įgyvendinti mažinimo tikslus, neatimant galimybės MVĮ gauti finansavimą;

73.

mano, kad siekiant palengvinti MVĮ verslo pradžią ir skatinti naujoves bei investicijas visą jų veikimo laiką, šias įmones, ypač labai mažas įmones, reikėtų apmokestinti taip, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė;

74.

pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti būsimų teisėkūros iniciatyvų poveikį MVĮ; todėl ragina atlikti privalomą, nuoseklų ir tikslingą poveikio MVĮ vertinimą, dar vadinamą MVĮ testu, kurio rezultatus turėtų patikrinti nepriklausomi ekspertai ir pateikti juos ES teisėkūros institucijoms; mano, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į poveikį mažosioms ir labai mažoms įmonėms, įskaitant ir joms tenkančią administracinę naštą; ragina Komisiją MVĮ testą taikyti visiems naujiems pasiūlymams dėl ES teisės aktų, susijusių su verslu, taip pat ir esamų teisėms aktų supaprastinimui bei atsiimtiems dar nepriimtiems pasiūlymams; ragina valstybes nares panašius MVĮ testus taikyti ir nacionaliniu lygmeniu;

75.

mano, kad bet kokie nauji teisės aktai, pvz., siekiant išvengti pavėluotų mokėjimų, autorių teisių, bendrovių ar konkurencijos teisės srityse (kaip antai taisyklės, skirtos palengvinti duomenų gavimą bylose, kylančiose dėl konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ar pagal Bendrąjį bendrosios išimties valstybės pagalbos srityje reglamentą), turėtų būti suformuluoti taip, kad jie ne diskriminuotų MVĮ, o remtų jas ir jų paslaugų teikimą vidaus rinkoje;

76.

pabrėžia poreikį tinkamai ir laiku įtraukti MVĮ į politikos formavimo procesą; todėl mano, kad Komisijos konsultacijų laikotarpis turėtų būti pratęstas mažiausiai iki 12 savaičių nuo tos datos, kai konsultuotis galima visomis Bendrijos kalbomis; pripažįsta svarbų ir naudingą įmonėms atstovaujančių organizacijų vaidmenį, todėl ragina Komisiją, kai reikia, taip pat tiesiogiai įtraukti MVĮ ir joms atstovaujančias organizacijas į patariamuosius ekspertų komitetus ir aukšto lygio ekspertų grupes;

77.

ragina Komisiją skatinti bendrovių teisės, ypač vidaus rinkoje taikomų apskaitos taisyklių, supaprastinimą ir derinimą, siekiant, kad mažėtų administravimo našta MVĮ ir didėtų veiklos skaidrumas visiems suinteresuotiems subjektams; ragina Komisiją aktyviai skatinti naudoti naujas technologijas, pvz., išplėstos verslo ataskaitų kalbos (XBRL) technologiją, ir parengti gaires dėl XBRL naudojimo Europos Sąjungoje, siekiant ją per priimtiną laikotarpį padaryti privaloma, taip pat skatinti bei remti šio atviro standarto naudojimą;

78.

ragina labai mažas įmones atleisti nuo reikalavimo teikti statistinius duomenis, pagal kurį joms būtų suteikta teisė laikinai neatlikti privalomų statistikos tyrimų, taip pat plačiai taikyti vienkartinio informacijos pateikimo principą, kalbant apie įmonių teikiamą informaciją valdžios institucijoms, ir toliau tobulinti e. valdžios paslaugas;

79.

pabrėžia, kad reikia nustatyti vienodas naujų Bendrijos teisės aktų, susijusių su MVĮ, įsigaliojimo datas; ragina valstybes nares ir MVĮ asociacijas glaustai ir suprantamai informuoti MVĮ, kai keičiami su jomis susiję teisės aktai;

80.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis ir naudojantis esamų struktūrų, pvz., Europos įmonių tinklo ir informacijos centro „Europe Direct“ patirtimi, įsteigti nacionalinius realius arba elektroninius informacijos teikimo centrus ir paramos MVĮ agentūras pagal „vieno langelio“ principą, t. y. jie suteiktų prieigą prie įvairių informacijos šaltinių ir paramos paslaugų, susistemintų pagal įmonės veiklos ciklą;

81.

pripažįsta, jog dėl valstybėse narėse naudojamų skirtingų sistemų sunku įsteigti įmonę; taigi mano, kad reikia sukurti vienodą įmonių steigimo sistemą, kurią taikant procesas vyktų palaipsniui ir būtų galima įsteigti įmonę per 48 valandas;

82.

pakartoja, kad finansinės taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos programas, dažnai lemia nereikalingas biurokratines, ilgas ir brangias procedūras, ypač MVĮ; ragina Komisiją atkurti Europos MVĮ observatoriją, skelbti duomenis apie jų dalyvavimą kiekvienoje Bendrijos programoje, prie kurios būtų pridėta naudos analizė, ir pateikti pasiūlymus dėl aktyvesnio jų dalyvavimo; ragina Komisiją didinti atitinkamų MVĮ atstovų vaidmenį ir pastebimumą įvairiose politikos srityse; be to, skatina visas iniciatyvas, kurios padeda puoselėti „MVĮ dvasią“ formuojant politiką valdžios institucijose, pvz., Komisijos „Patirties įmonėje programa“, kuri padeda Europos tarnautojams susipažinti su MVĮ;

83.

apgailestauja dėl valstybių narių vykdomo „perteklinio reglamentavimo“, kuris itin žalingas MVĮ, ir ragina Komisiją apsvarstyti, kokių dar priemonių galima būtų imtis, kad to būtų išvengta; ragina atlikti papildomus poveikio įvertinimus išnagrinėjant, kokie sprendimai iš tiesų įgyvendinami valstybėse narėse ir vietos lygmeniu;

84.

ragina kurti specialią ES interneto svetainę, skirtą MVĮ, kurioje būtų teikiama informacija ir prašymo formos dalyvauti ES projektuose, nacionaliniai telefonų numeriai, nuorodos apie partnerius, prekybos informacija, informacija apie mokslinių tyrimų projektus, taip pat būtų teikiamos internetinės konsultacijos, naujų reglamentų santraukos ir informacija apie juos;

85.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis imtis paraiškos formų, kurias turi užpildyti įmonės prašymų ir paraiškų teikimo procesų metu, derinimo darbo;

86.

pritaria apdovanojimo už geriausią idėją mažinti biurokratines kliūtis teikimui valdžios institucijoms, kurios taikė naujoviškas biurokratinių kliūčių mažinimo priemones vietos, regiono ar nacionaliniu lygmeniu;

87.

ragina nustatyti 30 dienų lėšų išmokėjimo iš ES sanglaudos fondų jau patvirtintiems projektams laikotarpį, siekiant užtikrinti šių projektų tęsimą, išlikimą ir jų poveikį;

88.

pripažįsta, kad pastangos didinti tvarumą galėtų tapti svarbiu pagrindu (ekologinėms) inovacijoms ir reikšmingu pramonės konkurencingumo aspektu; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ dažnai nėra pakankamai informuojamos apie naujus energiją tausojančius ir aplinkosaugai palankius sprendimus arba neturi jiems įgyti reikalingų finansinių išteklių; todėl ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip Bendrija galėtų padėti MVĮ veiksmingiau naudoti išteklius ir energiją;

89.

pakartoja, kad labai svarbi nedidelių įmonių bendroji socialinė atsakomybė, todėl būtina megzti horizontalius ryšius, kurti tinklus ir paslaugas; mano, kad neveiksminga orientuotis į Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos sertifikatų suteikimo sistemą, kadangi taip būtų sumenkinta šiuo metu teikiamų sertifikatų svarba ir tai susiję tik su aplinkosaugos uždaviniais;

90.

pritaria naujausioms iniciatyvoms padėti MVĮ taikyti aplinkosaugos teisės aktus, inter alia, nustatant mažesnius agentūrų mokesčius, užtikrinant galimybę gauti informacijos apie aplinkosaugos standartus ar suteikiant teisę netaikyti tam tikrų Bendrijos teisės aktų;

91.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.