31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 161/1

A.

kadangi sąžiningą ir realią Europos Sąjungos migracijos politiką, dėl kurios buvo sukurta Bendroji Europos prieglobsčio sistema (BEPS), turi sudaryti veiksminga, patikima ir nuosekli pabėgėlių perkėlimo programa, kurioje būtų nustatytas ilgalaikis sprendimas dėl pabėgėlių, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį ir kurių apsauga ir pragyvenimas negali būti užtikrinti pirmosiose prieglobstį suteikusiose šalyse,

B.

kadangi perkėlimas yra ne tik humanitarinė priemonė, skirta padėti perkeltiems asmenims, bet ir priemonė trečiosios šalies patiriamai naštai dėl joje esančio didelio pabėgėlių skaičiaus sumažinti bei labai naudingas atsakomybės padalijimo instrumentas,

C.

kadangi šiuo metu kiekvienais metais pabėgėlius perkelia tik 10 valstybių narių, kurios mažai tarpusavyje koordinuoja veiksmus, susijusius su perkėlimo prioritetais, taip mažindamos perkėlimo, kaip ES išorės politikos priemonės, strateginį panaudojimą,

D.

kadangi strategiškas perkėlimo programos vykdymas būtų tiesiogiai ir netiesiogiai naudingas ne tik perkeliamiems pabėgėliams, bet ir kitiems pabėgėliams, pasiliekantiems pirmojoje prieglobstį suteikusioje šalyje, priimančiajai šaliai ir taip pat visai tarptautinei jų apsaugos sistemai,

E.

kadangi perkėlimo programa gali padėti sumažinti nelegalios imigracijos patrauklumą pabėgėliams, siekiantiems atvykti į Europos Sąjungą,

F.

kadangi būtinybė parodyti solidarumą su trečiosiomis šalimis, suteikiančiomis prieglobstį dideliam pabėgėlių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, skaičiui yra pagrindinis veiksnys, liudijantis apie būtinybę parodyti solidarumą ir pačioje ES,

G.

kadangi ES ir toliau tenka gana nedidelė dalis visame pasaulyje perkeliamų pabėgėlių; kadangi tai neigiamai veikia ES siekį atlikti svarbų vaidmenį humanitarinėje srityje ir tarptautinėje arenoje,

H.

kadangi veiksmingas solidarumas turi būti svarbiausias įgyvendinant bendrą imigracijos ir prieglobsčio politiką valstybėse narėse, kurios turėtų tinkamai pasidalyti atsakomybę laikydamosi tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pabėgėlių apsauga, taip pat ir trečiųjų šalių, kurioms tenka didžiulė našta dėl jose esančių didelio pabėgėlių skaičiaus, atžvilgiu,

I.

kadangi savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat reikalauja privalomo solidarumo perkeliant pabėgėlius ES teritorijoje, kai, inter alia, vienos valstybės narės priėmimo pajėgumų nepakanka, kad būtų palengvintas asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimas į kitas valstybes nares, jei susiję asmenys su tuo sutinka ir jei gerbiamos jų pagrindinės teisės,

J.

kadangi turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, jau įgyvendinusiomis keletą perkėlimo programų, siekiant, keičiantis gerąja patirtimi, pasinaudoti jų patyrimu priėmimo bei integravimo priemonių ir perkėlimo iniciatyvų bendrosios kokybės srityje,

K.

kadangi vietos ir tarptautinės vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, ypač JTPVK, turėtų dalyvauti visuose ES pabėgėlių perkėlimo programos vykdymo etapuose, taip prisidėdamos savo turima konkrečia informacija, techninėmis žiniomis, logistikos srities prognozėmis ir patirtimi,

L.

kadangi dėl Europos pabėgėlių perkėlimo programos perkėlimo procesas neturi tapti sudėtingesnis,

M.

kadangi numatyta, jog Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB) turėtų pradėti veikti 2010 m.; kadangi jis galės suteikti paramą valstybėms narėms įgyvendinant perkėlimo iniciatyvas kartu užtikrinant politikos koordinavimą ES; kadangi Europos prieglobsčio paramos biuras turi aktyviai dalyvauti valstybių narių, Komisijos ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro pasitarimuose,

N.

kadangi dėmesį reikėtų skirti ne tik būtinybei daugiau valstybių narių įtraukti į pabėgėlių perkėlimą, bet taip pat ir į perkėlimo kokybę, tvarumą bei veiksmingumą, daug dėmesio skiriant integravimo priemonėms,

O.

kadangi pabėgėliams turėtų būti nedelsiant suteikiama galimybė mokytis kalbos ir susipažinti su kultūra, o prireikus – medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba,

P.

kadangi galimybė gauti darbą suaugusiems asmenims ir greita nepilnamečių integracija mokyklose yra svarbus žingsnis siekiant, kad veiksmingo perkėlimo iniciatyva būtų sėkminga, todėl jiems turėtų būti prieinamos švietimo ir profesinio orientavimo paslaugos,

Q.

kadangi yra keletas subjektų viešojo administravimo sektoriuje (pvz., savivaldybės) ir pilietinėje visuomenėje, – nuo nevyriausybinių organizacijų iki labdaros fondų ir nuo mokyklų iki socialinių paslaugų teikėjų, – kurie turi patirties ir konkrečių žinių, reikalingų tolesnėms priemonėms vykdyti,

R.

kadangi bendradarbiavimas su minėtaisiais subjektais, ypač savivaldybėmis, buvo itin vertingas priimant ir integruojant pabėgėlius šalyse, kurios turi sukaupusios perkėlimo patirties,

S.

kadangi prioritetų nustatymas turėtų tapti kiek įmanoma lankstesnis, visada pirmenybę teikiant pažeidžiamiausių asmenų kategorijoms, kaip nurodė JTPVK,

T.

kadangi perkėlimas turi būti įgyvendinamas kaip papildoma priemonė ir atsižvelgiant į kitus ilgalaikius sprendimus, numatomus asmenims, siekiantiems tarptautinės apsaugos ES, ir kadangi pabėgėlių perkėlimo veikla neturėtų sumažinti pastangų užtikrinti teisingą ir veiksmingą galimybę pasinaudoti prieglobsčiu ES,

U.

kadangi vidaus perkėlimo programos taip pat atlieka svarbų vaidmenį ir jos turėtų būti remiamos kartu su šiame pranešime aptariama perkėlimo veikla,

V.

kadangi 2009 m. gegužės 7 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat paragino konsultuojantis su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru parengti asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimo iš valstybių narių, kurios susiduria su konkrečiais ir neproporcingais sunkumais, į kitas valstybes nares mechanizmą ir užtikrinti, kad vykdant perkėlimą būtų laikomasi taisyklių, pagal kurias negalima veikti savo nuožiūra, kurios yra skaidrios bei nedviprasmiškos ir kurios taip pat turi būti įgyvendinamos Parlamentui paprašius,

W.

kadangi, be prieigos prie informacijos, žmogiškųjų išteklių, ekspertų patarimų ir nuolatinės perkėlimo veiksmų stebėsenos, valstybės narės, kurios niekada nedalyvavo perkėlimo programose, susidurs su sunkumais prisijungdamos prie jų ir bus sudėtinga pasiekti tikslą įtraukti daugiau valstybių narių,

1.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siūloma keisti Europos pabėgėlių fondą siekiant įtraukti ES pabėgėlių perkėlimo programos poveikį;

2.

pritaria bendriesiems tikslams, nustatytiems Komunikate dėl ES pabėgėlių perkėlimo programos, kaip minėta pirmiau, ir nuolat didėjančiam dėmesiui, kuris skiriamas perkėlimui bendrojoje ES prieglobsčio politikoje;

3.

ragina parengti valstybių narių ir vietos valdžios institucijų informavimo apie pabėgėlių perkėlimo naudą priemones;

4.

vis dėlto primena, kad biudžeto eilutė ir finansinė parama nėra pakankama, kad būtų sukurta reali perkėlimo visoje ES programa;

5.

ragina valstybes nares, siekiant paremti Europos pabėgėlių perkėlimo programą, remti privačių finansavimo mechanizmų sukūrimą ir plačiau skatinti viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvas;

6.

ragina parengti platesnio užmojo perkėlimo kokybę ir veiksmingumą užtikrinančią programą, kurioje būtų numatytos konkrečios naujo prioritetų nustatymo modelio gairės, skatinama pritraukti daugiau valstybių narių perkeliant pabėgėlius, perkėlimo politika suderinama su kitomis ES prieglobsčio politikos sritimis ir nustatyti priėmimo sąlygų standartai bei tolesnės priemonės, kurių turi būti imtasi įgyvendinant visas perkėlimo iniciatyvas;

7.

mano, kad pagal naują finansinę perspektyvą 2013–2017 m. laikotarpiui perkėlimui turėtų būti numatytas specialus finansinis paketas. Tokį paketą galėtų sudaryti perkėlimui skirtos lėšos ir iš jo būtų teikiama finansinė parama platesnio užmojo perkėlimo programai;

8.

džiaugiasi Evakuacinio tranzitinio centro (ETC), skirto laikinam pabėgėlių apgyvendinimui perkėlimo kritiniais atvejais ir (arba) tada, kai pabėgėliai negali likti pirmojoje prieglobstį suteikusioje šalyje, atidarymu Rumunijoje; ragina Komisiją juo naudotis ir taip pat skatinti, kad perkėlimas vyktų per šį Evakuacinį tranzitinį centrą;

9.

džiaugiasi ad hoc iniciatyvomis, kurių ėmėsi kelios valstybės narės priimdamos pabėgėlius, kuriuos reikia skubiai perkelti, tačiau pripažįsta, kad tokios iniciatyvos turėtų būti labiau struktūrizuotos formos;

10.

pažymi, kad veiksminga ES pabėgėlių perkėlimo programa turėtų užtikrinti jų apsaugą ir sudaryti galimybę priimti ilgalaikius sprendimus dėl ilgą laiką vilkintų pabėgėlių problemų, taip pat greitai ir tinkamai reaguoti kritiniu arba nenumatytos skubos atveju ir kad nustatant metinius prioritetus būtų sudarytos galimybės skubiai reaguoti staigių humanitarinių krizių, kurios gali kilti per ištisus metus, atveju;

11.

pabrėžia leidimo rinkti faktinę medžiagą siekiant pasirengti pabėgėlių perkėlimui, įvertinti jų poreikius ir tinkamai planuoti būsimus perkėlimo etapus reikšmę, kai ši medžiaga renkama atskirai nuo informacijos, kurią gali suteikti JTPVK, nevyriausybinės ir kitos organizacijos;

12.

skatina privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais, pvz., religinėmis ir etninėmis organizacijomis, sudarant joms galimybę prisidėti prie perkėlimo priemonių įgyvendinimo ir skatinant savanorišką darbą šioje srityje;

13.

mano, kad siekiant keistis patirtimi šioje srityje bei stiprinti bendradarbiavimą visoje ES savivaldybės, kurios jau dalyvauja arba pageidauja dalyvauti perkėlimo programose, turėtų su kitomis jų šalies ir kitų ES valstybių narių savivaldybėmis sukurti partnerystes bei rengti porinius projektus;

14.

pabrėžia būtinybę parengti struktūrinio bendradarbiavimo programą, taikant priemones, skirtas įgyti konkrečių žinių ir leisti rinkti informaciją bei ja dalytis; taip pat pabrėžia, kad pagal veiksmingą ES pabėgėlių perkėlimo programą valstybėms narėms (toms, kurios jau dalyvauja programoje, ir toms, kurios nori dalyvauti) turi būti teikiami žmogiškieji ištekliai, ekspertų konsultacijos ir bendra informacija, kuri gali būti naudinga bet kuriame perkėlimo iniciatyvos įgyvendinimo etape; pripažįsta, kad visi su perkėlimo veikla susiję, ypač perkeltieji, pabėgėliai yra vertingas persikėlimo iniciatyvoms įvertinti skirtos informacijos šaltinis;

15.

ragina apsvarstyti geriausią praktiką, skatinančią veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą, kuris gali apimti bendrų programų rengimą, tarpusavio vertinimo sistemą, bendrų misijų rengimą, naudojimąsi bendra infrastruktūra (pvz., tranzito centrais) ir misijų į valstybes nares organizavimą siekiant įvertinti įgyvendinamas perkėlimo iniciatyvas, ir keistis šios praktikos patirtimi;

16.

ragina atsižvelgti į tolesnių priemonių dėl priėmimo kokybės ir integravimo priimančiosiose valstybėse narėse ryšį; mano, kad perkėlimo sėkmė turi būti apibrėžta ne tik atsižvelgiant į fizinį pabėgėlių perkėlimą iš trečiosios šalies į valstybę narę, bet ir atsižvelgiant į priemonių, kurios suteikia galimybę integruoti pabėgėlius priimančiojoje šalyje, įgyvendinimą;

17.

ragina skirti ypatingą dėmesį žmogiškiesiems ištekliams, dalyvaujantiems įgyvendinant bet kurią dabartinę arba būsimą ES perkėlimo programą, siekiant užtikrinti, kad būtų procedūra, kuri leidžia dalytis gerąja patirtimi, susijusia su pabėgėlių prisitaikymu ir integravimusi priimančiosios šalies visuomenėje, nes patirtis rodo, jog perkėlimo pastangas turi stebėti tinkami pareigūnai ir ekspertai;

18.

pripažįsta, kad trūksta struktūrinio bendradarbiavimo, susijusio su perkėlimo veiklos rūšimis ES, kuriam reikia didelio logistinio pasirengimo, kaip antai atrankos ir orientavimo misijos, sveikatos ir saugumo patikros, kelionės ir vizų tvarkymas, priėmimo ir integracijos programos, kaip minėta Komunikate COM(2009)0447;

19.

be to, patvirtina požiūrį, kad nesant bendradarbiavimo ir valstybių narių koordinavimo sistemų, didėja operacijų, susijusių su perkėlimu, išlaidos, jos tampa mažiau patrauklios ir mažėja jų strateginis poveikis;

20.

taigi rekomenduoja sukurti specialų tinkamus darbuotojus turintį padalinį, kuris koordinuotų valstybėse narėse vykdomus visus perkėlimo veiksmus;

21.

laikosi nuomonės, kad tinkamiausia institucinė sąranga šiam perkėlimo padaliniui būtų sukurta EPPB, kuriame jis galėtų veikti ES prieglobsčio ir migracijos politikos srityje;

22.

mano, kad šis padalinys galėtų palaikyti glaudžius ryšius su JTPVK ir vietos nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamas gauti svarbios informacijos, susijusios su, pvz., skubiais prioritetais, integravimo metodais ir kt., kurią perduotų valstybėms narėms ir ES institucijoms;

23.

taip pat pabrėžia, kad perkėlimo padalinys galėtų atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant ir vertinant pabėgėlių perkėlimo programos veiksmingumą ir kokybę ES lygmeniu, išleisdamas metines visos veiklos ataskaitas, pagrįstas informacija, kurią surinko institucijos ir (arba) valdžios institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant perkėlimo iniciatyvas valstybėse narėse;

24.

nori pabrėžti, kad perkėlimo padalinys turėtų stebėti, kurios nevyriausybinės organizacijos, labdaros fondai ir kiti subjektai gali bendradarbiauti su valdžios institucijomis perkeliant pabėgėlius; be to, atkreipia dėmesį, kad minėtas padalinys turėtų nuolat rengti dokumentus, kuriuose būtų nurodyti standartai ir kriterijai, kurių šie subjektai turi laikytis, kad galėtų dalyvauti ES perkėlimo programose;

25.

pažymi, kad EPPB gali labai naudingai prisidėti užtikrinant ES pabėgėlių perkėlimo programos ir kitų ES prieglobsčio politikos priemonių nuoseklumą ir papildomumą;

26.

pripažįsta, kad tinkama perkėlimo programa turi būti reguliariai atnaujinama atsižvelgiant į pabėgėlių, kuriems turėtų būti suteikiama pirmenybė perkėlimo procese, pilietybę ir kategorijas, visų pirma atsižvelgiant į kritišką geografinę padėtį ir ypač pažeidžiamus asmenis, kuriems labiausiai reikia apsaugos;

27.

laikosi nuomonės, kad ES metinius prioritetus turėtų nustatyti Komisija, kaip siūloma, visuose perkeltinų kandidatų nustatymo ir vertinimo etapuose aktyviai ir veiksmingai dalyvaujant JTPVK ir Europos Parlamentui;

28.

siūlo, kad iš Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE), Užsienio reikalų (AFET) ir Vystymosi (DEVE) komitetų narių sudaryta delegacija dalyvautų kasmetiniame perkėlimo ekspertų grupės posėdyje;

29.

mano, kad ES pabėgėlių perkėlimo programoje turėtų būti numatytos specialios procedūros, kuriose rengiant ES metinius prioritetus dalyvautų Europos Parlamentas;

30.

skatina EPPB prisiimti svarbų vaidmenį apibrėžiant pabėgėlių perkėlimo programą ES;

31.

gina principą, jog, atsižvelgiant į būtinybę prisitaikyti prie ES metinių prioritetų, turėtų būti nustatytos kategorijos, kurios kasmet išliktų tos pačios, kad valstybės narės galėtų bet kuriuo metų laiku perkelti ypač pažeidžiamus asmenis;

32.

siūlo, kad atskiroms valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pasirengti kritinėms procedūroms nenumatytų humanitarinių aplinkybių atveju, pvz., kai pabėgėlius užpuola ginkluoti asmenys arba kai gamtos nelaimės arba katastrofos suniokoja pabėgėlių stovyklas; mano, kad pasinaudojant šiomis procedūromis perkėlimą būtų galima atlikti per trumpą laiką, atliekant administracinius veiksmus per sutrumpintą laikotarpį arba tam tikrais atvejais perkėlus pabėgėlius; rekomenduoja atsižvelgti į šias pastangas nustatant ES pabėgėlių perkėlimo programos tikslus;

33.

apgailestauja, kad tik 10 valstybių narių šiuo metu turi pabėgėlių perkėlimo programas, kurios parengtos jų tarpusavyje nekoordinuojant;

34.

pripažįsta, kad valstybių narių dalyvavimas ir toliau lieka savanoriškas, atsižvelgiant į skirtingas priėmimo sąlygas, bendradarbiaujančius partnerius ir teisinius kriterijus, kurie taikomi sprendžiant, kuriuos asmenis perkelti;

35.

pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės, ypač Pietų Europoje, susiduria su ypatingais sunkumais, nes jos yra prie išorinių Sąjungos sienų;

36.

nepaisant to, ragina aktyviau skatinti, kad ES pabėgėlių perkėlimo programoje dalyvautų daugiau valstybių narių; pripažįsta, kad, nors didesnė finansinė pagalba yra svarbi, nereikėtų nuvertinti indėlio, kurį šiuo atveju gali suteikti EPPB padėdamas suvienodinti padėtį gerindamas paslaugų, teikiamų pabėgėliams valstybėse narėse, kokybę ir suteikdamas pagalbą taikydamas veiksmingiausią priėmimo ir integravimo praktiką;

37.

siūlo skirti didesnę finansinę pagalbą valstybėms narėms, norinčioms pradėti dalyvauti ES pabėgėlių perkėlimo programoje, siekiant padėti joms parengti nuoseklią perkėlimo programą ir palengvinti pradinę naštą, su kuria susiduriama pradedant įgyvendinti šią iniciatyvą; siūlo, kad siekiant išvengti per didelio poveikio Europos pabėgėlių fondui finansinė parama kitoms valstybėms narėms būtų suvienodinta po pirmųjų dalyvavimo programoje metų;

38.

laikosi nuomonės, kad nebus įmanoma padidinti ES perkeltų pabėgėlių skaičiaus nesukūrus administracinės ir ekspertų struktūros, kuria būtų remiamasi įgyvendinant programą, ir nesukūrus nuolatinių institucijų, skirtų pasirengti perkėlimui ir sekti tolesnį integravimo procesą;

39.

mano, kad veiksmingoje ES perkėlimo programoje turi būti nuostatų dėl tolesnių priemonių, reglamentuojančių perkėlimo kokybę kiekvienoje valstybėje narėje, t. y. tinkamus standartus, susijusius su kiekviena veiklos pakopa nuo pabėgėlių priėmimo iki integravimo;

40.

ragina perkėlimo programoje dalyvaujančias valstybes nares įvertinti priemones, kurių jos ėmėsi taikydamos perkėlimo procedūrą, kad būtų užtikrinta ir gerinama pabėgėlių integracija. Valstybės narės taip pat turėtų reguliariai stebėti pabėgėlių integraciją;

41.

mano, kad vyriausybinės institucijos turėtų kiek įmanoma labiau skatinti bendradarbiavimą su nevyriausybiniais subjektais (pvz., tarptautinėmis ir vietos nevyriausybinėmis organizacijomis) ir pasinaudoti konkrečiomis jų žiniomis bei glaudžiais ryšiais įgyvendinant geriausias ir veiksmingiausias pabėgėlių perkėlimo iniciatyvas; pilietinės visuomenės dalyvavimas įgyvendinant ES pabėgėlių perkėlimo programą sustiprins valstybių narių ir vietos valdžios institucijų vykdomas paramos ir pabėgėlių priėmimo iniciatyvas;

42.

visų susijusių subjektų vardu remia aktyvias pastangas suteikiant pabėgėliams, ypač pažeidžiamiausiems, būstą, užtikrinant jų sveikatos apsaugą, švietimą, galimybę mokytis kalbų ir psichologinę pagalbą, taip pat galimybę patekti į darbo rinką, kad būtų užtikrinta sėkminga jų integracija;

43.

ragina EPPB, ypač pasitelkus jo pasiūlytą perkėlimo padalinį ir glaudžiai bendradarbiaujant su JTPVK, nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos valdžios institucijomis, nustatyti aiškius perkėlimo kokybės kriterijus ir stebėti pabėgėlių perkėlimą siekiant prisidėti prie perkėlimo veiklos vertinimo ir tolesnio gerinimo valstybėse narėse;

44.

dar kartą pabrėžia EPPB vaidmenį kaip subjekto, kuris galėtų didinti informuotumą apie tam tikrus perkėlimo iniciatyvų trūkumus, padėdamas valstybėms narėms rasti konkrečius sprendimus ir skatindamas geresnę patirtį, jeigu ją teiktų nuolatinis perkėlimo padalinys;

45.

ragina surengti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto bendras metines diskusijas siekiant prisidėti prie programos plėtojimo;

46.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.