20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 308/18

A.

kadangi keturios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės narės (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) yra pagrindinės Europos Sąjungos (ES) prekybos partnerės, o Šveicarija ir Norvegija laikomos atitinkamai ketvirta ir penkta svarbiausiomis pagal dydį ES prekybos partnerėmis,

B.

kadangi ES ir ELPA valstybių narių (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) ryšiai grindžiami Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, kuriame numatytas visapusiškas dalyvavimas vidaus rinkoje, o EEE susitarimas valdomas ir jo vykdymas prižiūrimas remiantis labai institucionalizuota struktūra,

C.

kadangi per 1992 m. visuotinį balsavimą buvo nepritarta, kad Šveicarija prisijungtų prie EEE susitarimo, Šveicarijos ir ES ryšiai šiuo metu grindžiami daugiau kaip 120 dvišalių ir sektorių susitarimų, kuriais numatyta didelė integracija į vidaus rinką, bet ne visapusiškas dalyvavimas,

1.

laiko EEE susitarimą pagrindine ekonomikos augimo varomąja jėga; palankiai vertina iš esmės gerus EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimo rezultatus, kaip matyti iš EEE/ELPA valstybių vidaus rinkos rezultatų suvestinės; pažymi, kad, kalbant apie Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (SLAJ) įgyvendinimą, kur kas daugiau problemų kelia ES ir Šveicarijos santykiai;

2.

pažymi, kad dvišaliais susitarimais neįsteigta jokio automatinio mechanizmo, skirto susitarimų turiniui derinti su naujausiais atitinkamo acquis pakeitimais; pripažįsta, kad dėl nepriklausomo ir gerbtino šveicarų sprendimo neprisijungti prie EEE nacionalinės teisės aktai savarankiškai derinami su ES teise tose srityse, kurioms šie dvišaliai susitarimai taikomi;

3.

palankiai vertina patobulintų duomenų apie EEE/ELPA valstybes įtraukimą į metinę vartotojų rinkų rezultatų suvestinę; skatina ELPA priežiūros instituciją, padedant Komisijai ir su ja bendradarbiaujant, toliau plėtoti sistemingą vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimo stebėseną;

4.

pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai neaišku, kurie ES teisės aktai svarbūs EEE; mano, kad dėl šio neaiškumo vidaus rinkos teisės aktai EEE/ELPA valstybėse gali būti įgyvendinami lėčiau; primygtinai ragina Komisiją įvertinti padėtį;

5.

pažymi, kad Lisabonos sutartimi nacionaliniams parlamentams suteiktas svarbesnis vaidmuo priimant ES sprendimus; mano, kad EEE/ELPA valstybių parlamentai analogiškai turėtų būti labiau įtraukti į ES teisėkūros procesą EEE aktualių pasiūlymų atžvilgiu; ragina Komisiją teikti EEE/ELPA valstybių nacionaliniams parlamentams teisės aktų pasiūlymus, kurie konsultavimosi tikslais siunčiami ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams;

6.

ragina Komisiją įforminti pranešimo apie naujas ES taisykles ir teisės aktus, priklausančius EEE susitarimo taikymo sričiai, procesą, kad naujų teisės aktų patvirtinimas ir galimas jų perkėlimas į EEE/ELPA valstybių nacionalinę teisę būtų labiau susieti;

7.

skatina EEE/ELPA valstybes skirti pakankamai lėšų vidaus rinkos teisės aktams įgyvendinti; atsižvelgiant į tai, labai svarbu įgyvendinti Paslaugų direktyvą, ypač įsteigti informacinius punktus;

8.

pripažįsta, kad dėl institucinių priežasčių EEE/ELPA šalyse vidaus rinkos teisės aktai įgyvendinami lėčiau negu ES; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant šių skirtingų sąlygų ir apskritai gerų rezultatų, ir EEE/ELPA valstybėse yra galimybių dar labiau sumažinti perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą;

9.

pažymi, kad šiuo metu svarstomi kiti svarbūs vidaus rinkos teisės aktų pasiūlymai, taip pat Komisijos pasiūlymas dėl vartotojų teisių direktyvos; ragina Komisiją skatinti EEE/ELPA valstybes nares dalyvauti šiose diskusijose;

10.

palankiai vertina padarytą pažangą siekiant liberalizuoti ES ir Šveicarijos tarpvalstybinių paslaugų teikimą, visų pirma teigiamą SLAJ poveikį, kurį rodo 2005–2009 m. nuolat augęs į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų ir Šveicarijoje savarankiškai dirbančių Europos Sąjungos paslaugų teikėjų skaičius; pažymi, kad šis augimas davė abipusės naudos;

11.

pažymi, kad Šveicarija priėmė keletą SLAJ papildančių paramos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus nuo darbo užmokesčio ir socialinio dempingo, užtikrinant vienodą požiūrį į Šveicarijos ir ES paslaugų teikėjus bei Šveicarijos piliečių pritarimą susitarimui; pažymi, kad šios priemonės gali trukdyti ES įmonėms teikti paslaugas Šveicarijoje, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pažymi, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, keletas šių paramos priemonių būtų priimtinos tik tuomet, jeigu jomis būtų proporcingai ginami tie bendri interesai, kurie dar nėra ginami paslaugų teikėjų kilmės valstybėse narėse;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie sutartį dėl laisvo judėjimo, mažosioms ir vidutinėms įmonėms paslaugų teikimą Šveicarijoje ypač sunkina šios paramos priemonės, kurios yra neproporcingos: Šveicarijoje galiojanti prievolė pranešti iš anksto ir aštuonių dienų laukimo laikotarpis, reikalavimas prisidėti prie trišalių komisijų vykdymo išlaidų ir per daug griežti veiklos reikalavimai; šioje srityje taip pat ragina Šveicarijos valdžios institucijas atšaukti teisės aktus, pagal kuriuos užsienio įmonės, teikiančios tarpvalstybines paslaugas, privalo pateikti finansinio sąžiningumo garantiją;

13.

reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių Ciuricho Kloteno oro uoste, kuomet Šveicarijos valdžios atstovai neleido Vokietijos ir Austrijos taksistams vežti klientų, ir labai abejoja, ar tokia priemonė suderinama su Susitarimu dėl laisvo asmenų judėjimo; ragina Komisiją kruopščiai išnagrinėti šį atvejį;

14.

ragina Komisiją nagrinėti priemones, trukdančias vidaus rinkai veikti Europos Sąjungoje ir keliančias Šveicarijos paslaugų teikėjams problemų, ir prireikus imtis veiksmų;

15.

ragina Šveicarijos vyriausybę ir kantonus pasinaudoti ES ir EEE patirtimi atveriant paslaugų sektorių ir įgyvendinti Paslaugų direktyvą; pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu Paslaugų direktyva turi liberalizuojančio poveikio ne tik tarp valstybių narių, bet ir jose pačiose, nes vyksta nacionalinių teisės aktų tikrinimo procesas siekiant panaikinti nereikalingas įsisteigimo kliūtis ir tarpusavio vertinimas, kadangi valstybės narės bet kokius papildomus apribojimus grįsdavo viešuoju interesu; taigi mano, kad panaši veikla galėtų padėti siekiant teikti daugiau tarpvalstybinių paslaugų ES ir Šveicarijoje;

16.

palankiai vertina Šveicarijos vyriausybės pastangas gerinti ES įmonių galimybes susipažinti su informacija;

17.

palankiai vertina Šveicarijos parlamento sprendimą perkelti Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo į nacionalinę teisę ir ragina Šveicariją ir Komisiją pasiekti susitarimą dėl direktyvos įgyvendinimo kiek galima greičiau;

18.

pažymi, kad apskritai Susitarime dėl laisvo asmenų judėjimo nėra išsamaus susitarimo dėl laisvo paslaugų judėjimo, kuris pasirinktinai patenka tik į konkrečių dvišalių susitarimų taikymo sritį; pabrėžia, kad sudarius išsamų susitarimą dėl abiejų šalių laisvo paslaugų judėjimo būtų gauta daug ekonominės naudos; taigi ragina Komisiją ir Šveicariją nagrinėti galimybę pradėti derybas siekiant sudaryti visapusišką susitarimą dėl laisvo paslaugų judėjimo;

19.

iš tiesų gerbdamas ypatingų Šveicarijos ir ES santykių priežastis, mano, kad turėtų būti dedamos visos pastangos, siekiant užtikrinti, kad ES ir Šveicarijoje tokios pačios ar panašios vidaus rinkos taisyklės, inter alia, laisvo paslaugų judėjimo srityje būtų vienodai aiškinamos ir taikomos ir kad Šveicarija dalyvautų vidaus rinkoje tokiomis pačiomis sąlygomis;

20.

pabrėžia ES ir Šveicariją dominantį vienodesnio SLAJ taikymo klausimą ir siekį laiku suvienodinti Šveicarijos ir ES vidaus rinkos teisės aktus, nes taip būtų sukurta skaidresnė ir labiau nuspėjama aplinka ES ir Šveicarijos ekonominės veiklos vykdytojams;

21.

palankiai vertina savarankiškus ir kryptingus Šveicarijos valdžios institucijų veiksmus atsižvelgti į Teisingumo Teismo praktiką, kuri paskelbta po SLAJ pasirašymo; palankiai vertina neseniai priimtus Šveicarijos teisės aktus siekiant atsižvelgti į Cassis de Dijon bylos principą;

22.

ragina Komisiją ir Šveicariją vykdant dabartines derybas dėl dvišalių susitarimų siekti greito sutarimo, įskaitant prekių saugumo sritį; ragina Komisiją ir Šveicariją suformuluoti šiuos susitarimus kuo aiškiau ir kuo labiau atsižvelgiant į būsimą raidą, siekiant, kad nuo pat pradžių būtų kuo mažiau nevienodo taikymo galimybių;

23.

ragina Komisiją ir Šveicariją išnagrinėti galimybę kurti mechanizmą, kad būtų galima greičiau suderinti SLAJ su atitinkamo acquis pakeitimais į susitarimo taikymo sritį patenkančiose srityse;

24.

ragina Komisiją ir Šveicariją artimiausiu metu apsvarstyti galimybę rasti horizontalius sprendimus tam tikrais instituciniais klausimais, siekiant mažinti sprendimų priėmimo sistemos suskaidymą ir didinti jos skaidrumą, taip pat palaikyti glaudesnius jungtinių komitetų ryšius bei išnagrinėti galimybę numatyti veiksmingą konfliktų sprendimo mechanizmą;

25.

reikalauja, kad būtų palaikomi glaudesni Europos Parlamento ir Šveicarijos ryšiai ir kad Šveicarijos atstovai aktyviau dalyvautų Europos Parlamento ir atitinkamų institucijų veikloje;

26.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujus iššūkius, susijusius su dabartinėmis ir planuojamomis vykdyti derybomis dėl įvairių sričių, inter alia, vartotojų apsaugos, reikia apsvarstyti galimybę peržengti dabartinės nustatytos sistemos ribas ir galbūt sudaryti visa apimantį dvišalį susitarimą, naudingą ir Šveicarijai, ir ES;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.