7.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 377/135

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos (UNESCO konvencija),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1041/2009/EB dėl bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių specialistais audiovizualinėje srityje programos (2011–2013 m. programos „MEDIA Mundus“) (3),

—

atsižvelgdamas į EB 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1983/2006/EB dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008 m.) (4),

—

atsižvelgdamas į Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (COM(2007)0242),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo (COM(2010)0390),

—

atsižvelgdamas savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl komunikato „Europeana - tolesni veiksmai“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 ir 19 d. Tarybos išvadas dėl 2011–2014 m. darbo plano kultūros srityje (2010/C 325/01) (6),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiuose (2008/C 320/04) (7),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, ypač į jos skyriaus dėl žmogaus teisių, demokratijos ir gero valdymo straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų rezoliuciją „Ištesėti pažadą. Susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų rezoliuciją „Kultūra ir vystymasis“,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą AKR ir ES partnerystės susitarimą (8), pirmą kartą peržiūrėtą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (9), bei antrą kartą peržiūrėtą 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (10),

—

atsižvelgdamas į laisvosios prekybos susitarimo modelio priedo protokolą dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7–0112/2011),

A.

kadangi ES yra kultūriškai įvairi vertybių bendrija, kurios šūkis „Susivieniję įvairovėje“ savo išraišką pateikia įvairiose formose,

B.

kadangi ES plėtra, piliečių mobilumas bendroje Europos erdvėje, seni ir nauji migracijos srautai ir visų rūšių mainai su likusia pasaulio dalimi prisideda prie šios kultūrų įvairovės,

C.

kadangi kultūrai būdinga vidinė vertė, ji praturtina žmonių gyvenimus ir skatina supratimą ir tarpusavio pagarbą,

D.

kadangi Europos kultūros darbotvarkėje nustatytas kultūros, kaip vieno iš ES tarptautinių santykių esminių elementų, propagavimo strateginis tikslas,

E.

kadangi kultūra gali ir turi skatinti plėtrą, integraciją, naujoves, demokratiją, žmogaus teises, švietimą, konfliktų prevenciją ir susitaikymą, tarpusavio supratimą, toleranciją ir kūrybingumą,

F.

kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės, taip pat ir ES, ir trečiųjų šalių piliečiai, verslo įmonės ir pilietinė visuomenė yra svarbiausi kultūrinių santykių dalyviai,

G.

kadangi ne tik nematerialus, bet taip pat ekonominis kultūros gėrybių, taip pat ir sporto, pobūdis padeda ES, kaip žinių ekonomikos ir visuomenės, vystymuisi per kultūros pramonės šakas ir turizmą,

H.

kadangi menininkai de facto veikia kaip kultūros diplomatai keičiantis skirtingomis estetinėmis, politinėmis, moralinėmis ir socialinėmis vertybėmis ir susiduriant su jomis,

I.

kadangi naujos žiniasklaidos ir komunikacijų technologijos (pvz., internetas) turi galimybių tapti žodžio laisvės, pliuralizmo, keitimosi informacija, prieigos prie kultūrinės medžiagos, švietimo, žmogaus teisių, plėtros, susirinkimų laisvės, demokratijos ir įtraukties, prieigos prie kultūrinio turinio ir švietimo palengvinimo priemone,

J.

kadangi kultūros diplomatija ir tuo labiau kultūrinis bendradarbiavimas yra pasaulio taikos ir stabilumo priemonės,

1.

pabrėžia daugialypę kultūros prigimtį ir kultūros svarbą visais gyvenimo aspektais ir tiki, kad, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalies, į kultūrą turi būti atsižvelgiama visoje ES išorės politikoje;

2.

pabrėžia, kad visos ES institucijos turi geriau pripažinti kultūros, kaip tolerancijos ir supratimo skatintojos, vertę, taip pat kultūrą pripažinti priemone siekiant augimo ir labiau integruotos visuomenės;

3.

ragina kiekvienoje valstybėje narėje bendradarbiauti su regionais nustatant, įgyvendinant ir skatinant kultūros politiką;

4.

pabrėžia, kad demokratinės ir pagrindinės laisvės, pavyzdžiui, žodžio, spaudos, informacijos ir komunikacijos, tikėjimo laisvė, laisvė nuo skurdo ir baimės, netolerancijos, neapykantos ir laisvės susipažinti su spausdinta ir skaitmenine informacija, teisė tiesiogiai ir netiesiogiai bendrauti, yra kultūros raiškos, mainų ir įvairovės prielaida;

5.

primena protokolų dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais svarbą ir pridėtinę vertę, kurią jie teikia vystymuisi ir prekybai; ragina Komisiją pristatyti savo strategiją dėl būsimų protokolų dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais ir konsultuotis su Parlamentu ir pilietine visuomene dėl šios strategijos;

6.

pakartoja, kad kultūra atlieka tam tikrą vaidmenį dvišaliuose vystymosi ir prekybos susitarimuose ir reiškiasi per tokias priemones kaip Europos vystymosi bendradarbiavimo, stabilumo demokratijos ir žmogaus teisių ir pasirengimo narystei priemonės, taip pat Europos kaimynystės politika (EKP), Rytų partnerystė, Viduržemio jūros šalių sąjunga ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), pagal kurias visas skiriama išteklių ir kultūros programoms;

7.

pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys skatinant bendrus interesus ir bendras vertybes;

8.

vertina viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir svarbų pilietinės visuomenės, įskaitant NVO ir Europos kultūros tinklų, vaidmenį ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų srityje;

9.

yra susirūpinęs dėl ES kultūros politikos ir projektų susiskaidymo, kuris trukdo strategiškai ir veiksmingai naudoti kultūros išteklius ir lėšas, o bendros ES strategijos dėl kultūros vaidmens ES išorės veiksmuose nėra;

10.

ragina supaprastinti Komisijos vidaus operacijas tarp įvairių generalinių direktoratų, dirbančių išorės santykių (užsienio reikalų politika, ES plėtra, prekyba, vystymasis), švietimo ir kultūros, taip pat skaitmeninės darbotvarkės srityse;

11.

konstatuoja, kad kultūriniai ir švietimo mainai galėtų sustiprinti pilietinę visuomenę, paskatinti demokratijos plėtrą ir tinkamą valdymą, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių puoselėjimą ir suteiktų varomosios jėgos ilgalaikiam bendradarbiavimui;

12.

pritaria tam, kad trečiosios šalys vis aktyviau dalyvauja ES kultūros, judumo, jaunimo, švietimo ir mokymo programose ir ragina, kad šiomis programomis lengviau galėtų pasinaudoti trečiųjų šalių, besiribojančių su ES, gyventojai (jaunimas);

13.

ragina parengti darnias jaunimo ir kultūros darbuotojų, menininkų ir kūrėjų judumo, kultūros ir švietimo plėtros (įskaitant žiniasklaidą ir IRT raštingumą) strategijas ir suteikti galimybę naudotis visa meninės raiškos priemonių įvairove; todėl skatina kultūros, sporto, švietimo, žiniasklaidos, daugiakalbystės ir jaunimo programų sąveiką;

14.

ragina rengiant ir įgyvendinant išorės kultūros politiką, taip pat skatinant kultūros renginius ir mainus siekiant skatinti tarpusavio supratimą bendradarbiauti ir su valstybių narių, ir su trečiųjų šalių specialistais, tarpininkų organizacijomis ir pilietine visuomene, tinkamai atsižvelgiant į Europos kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

15.

ragina sukurti kultūros vizas trečiųjų šalių piliečiams, menininkams ir kitiems kultūros srities specialistams sekant mokslo vizos programos, įgyvendinamos nuo 2005 m., pavyzdžiu; taip pat prašo Komisijos pateikti iniciatyvą dėl trumpalaikių vizų siekiant kultūros sektoriuje panaikinti kliūtis ir trukdžius mobilumui;

16.

pabrėžia, kad svarbu, kad ES visame pasaulyje skatintų saviraiškos, spaudos platinimo ir prieigos prie audiovizualinės žiniasklaidos ir informacinių technologijų laisvę, laikantis autorių teisių taisyklių;

17.

smerkia tai, kad represinių rėžimų šalyse vis daugiau naudojama interneto cenzūra ir stebėsena, ir ragina Komisiją ir valstybes nares visame pasaulyje skatinti laisvą internetą;

18.

dar kartą patvirtina tinklo neutralumo principą, kuriuo užtikrinama, kad Internetas liktų laisva ir atvira technologija, skatinančia demokratinį bendravimą;

19.

pabrėžia interneto, kaip Europos kultūros sklaidos priemonės, vaidmenį ir ragina valstybes nares toliau plėtoti investicijas į plačiajuostį internetą visoje ES;

20.

pabrėžia naujosios žiniasklaidos ir, visų pirma, interneto, kaip laisvų, lengvai prieinamų ir paprastų naudoti komunikacijos ir informacijos platformų, kurios turėtų būti aktyviai naudojamos ES ir už jos ribų kaip kultūrų dialogo dalis, svarbą; be to, pabrėžia naujosios žiniasklaidos svarbą suteikiant prieigą prie kultūros produktų ir turinio ir garsinant Europos kultūros paveldą ir istoriją ES viduje ir išorėje, kaip tai jau daroma pagrindiniuose projektuose, pvz., Europeanoje;

21.

ragina Komisiją sukurti centrinį interneto portalą, kuriame būtų teikiama informacija apie esamas išorės santykių srities ES paramos programas, turinčias kultūros aspektą, ir apie ES atstovybių užsienyje planuojamus ir rengiamus visai Europai reikšmingus kultūros renginius, ir kuris veiktų kaip kultūros specialistų, institucijų ir pilietinės visuomenės ryšių palengvinimo centrinė informacijos platforma, kurioje tuo taip pat būtų pateikiamos nuorodos į kitus ES finansuojamus renginius, tokius kaip „Europeana“;

22.

pabrėžia kultūros diplomatijos ir kultūrinio bendradarbiavimo svarbą ginant ES ir jos valstybių narių interesus ir Europos vertybes pasaulyje; pabrėžia būtinybę, kad ES taptų (pasaulinio lygio) veikėju, turinčiu pasaulinę perspektyvą ir atsakomybę;

23.

mano, kad ES išorės veiksmai pirmiausia turėtų būti skirti taikos ir susitaikymo skatinimo, žmogaus teisių, tarptautinės prekybos ir ekonomikos klausimams, taip pat nepamirštant diplomatijos kultūrinių aspektų;

24.

pabrėžia, kad reikia sukurti veiksmingas skirtingų kultūrų derybų strategijas ir mano, kad tam tikslui taikomas daugiakultūris požiūris gali pasitarnauti sudarant sėkmingus susitarimus, kuriuose ES ir trečiosios šalys partnerės būtų lygiateisės;

25.

ragina kiekvienoje ES atstovybėje užsienyje paskirti po asmenį, kuris būtų atsakingas už atsakingą už kultūros ryšių koordinavimą bei už ES ir trečiųjų šalių ryšius bei už Europos kultūros sklaidą, glaudžiai bendradarbiaujant su kultūros veikėjais ir tinklais pagrįstomis organizacijomis, kaip pvz., EUNIC;

26.

pabrėžia, kad kultūros sklaidos ir kultūrinių mainų atžvilgiu reikia vadovautis visapusiškumo principu ir pasinaudoti kultūros vaidmeniu puoselėjant demokratiją, žmogaus teises ir konfliktų prevenciją bei kuriant taiką;

27.

ragina pradėti politinius dialogus kultūros srityje, skirtus tiesioginiams žmonių ryšiams sustiprinti, kaip, pvz., neseniai pradėtas ES ir Indijos kultūros srities politinis dialogas;

28.

ragina nustatyti prioritetus, tiesiogiai susijusius su EDŽTRP kultūros aspektais, įskaitant teisinės valstybės principų stiprinimą, konfliktų valdymą ir prevenciją, pilietinės visuomenės bendradarbiavimą ir naujųjų technologijų vaidmenį saviraiškos laisvės, demokratinio aktyvumo ir žmogaus teisių srityse;

29.

tikisi, kad į EIVT organizacinės struktūros projektą bus įtrauktos pareigybės, susijusios su kultūriniais aspektais, ir siūlo šiam tikslui įkurti koordinavimo padalinį;

30.

ragina EIVT sutelkti dėmesį į kultūrinių aspektų koordinavimą ir strateginį jų panaudojimą – nuosekliai ir sistemingai įtraukti kultūrą į ES išorės santykius ir padėti siekti papildomumo su valstybių narių išorės kultūros politikos šakomis;

31.

ragina EIVT darbuotojus tinkamai parengti bei suteikti jiems tęstinį mokymą kaip dirbti su kultūriniais ir skaitmeniniais išorės politikos aspektais, kad vėliau jie galėtų koordinuoti ES atstovybių kultūros sritį, ir suteikti bendras Europos mokymų galimybes kultūros institucijų nacionaliniams ekspertams ir darbuotojams bei visuotiniam dalyvavimui atvirą mokymų infrastruktūrą;

32.

ragina į EIVT struktūrą įtraukti Kultūros ir skaitmeninės diplomatijos generalinį direktoratą;

33.

ragina EIVT, plėtojant savo kultūros srities išteklius ir kompetenciją, bendradarbiauti su tokiais tinklais kaip EUNIC siekiant pasinaudoti jų, kaip nepriklausomų jungčių tarp valstybių narių ir kultūros sklaidos organizacijų, patirtimi bei sukurti sąveikas ir jomis naudotis;

34.

ragina EIVT atsižvelgti į neseniai sukurtą Europos paveldo ženklą kaip priemonę, kurią galima naudoti plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis siekiant pagerinti žinias apie Europos tautų kultūrą ir istoriją ir jų sklaidą;

35.

ragina Komisiją įsteigti tarpinstitucinę ES išorės santykių darbo grupę kultūriniams aspektams koordinuoti, derinti, strategijai ir dalijimusi geriausia patirtimi vystyti ir plėsti ir, be to, atsižvelgti į Europos Tarybos veiklą ir iniciatyvas bei Parlamentui teikti ataskaitas apie darbo grupės veiklą;

36.

siūlo, kad Komisija Parlamentui nuolatos teiktų ataskaitas apie šios rezoliucijos dėl kultūros vaidmens ES išorės santykiuose įgyvendinimą;

37.

siūlo sukurti atskiras menininkų ir kitų kultūros srities specialistų judumo paramos informacines sistemas, kaip siūloma tyrime „Informacinės sistemos, kuriomis remiamas menininkų ir kitų kultūros srities specialistų judumas. Galimybių tyrimas (11);

38.

ragina Komisiją 2011 m. pasiūlyti ir patvirtinti Žaliąją knygą dėl kultūros ir bendradarbiavimo kultūros srityje vaidmens ES išorės veiksmuose strategijos, po to parengti komunikatą;

39.

ragina numatyti konkrečias priemones, kaip paskatinti gebėjimų stiprinimą, įtraukiant pilietinę visuomenę, ir nepriklausomų iniciatyvų finansavimą;

40.

ragina EIVT skatinti trečiąsias šalis plėtoti kultūros politiką; ir sistemiškai raginti trečiąsias šalis ratifikuoti ir įgyvendinti UNESCO konvenciją;

41.

primena valstybėms narėms jų įsipareigojimų, išdėstytų ratifikuojant UNESCO konvenciją svarbą, kadangi siekiant pasaulyje apsaugoti kultūrų įvairovę reikia informuotos ir suderintos politikos skaitmeninėje srityje;

42.

ragina Komisiją vedant derybas dėl dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų ir sudarant protokolus dėl kultūros klausimų tinkamai atsižvelgti į dvilypį kultūros gėrybių ir paslaugų pobūdį ir pagal UNESCO konvencijos 16 straipsnį didžiausio palankumo statusą suteikti besivystančioms šalims;

43.

džiaugiasi, kad ES ir UNESCO neseniai pasirašė susitarimą dėl vieno milijono eurų dydžio kultūros sektoriaus paramos ekspertų priemonę, kuria besivystančių šalių vyriausybėms būtų leidžiama pasinaudoti ekspertų žiniomis plėtojant veiksmingą ir tvarią kultūros politiką;

44.

ragina valstybes nares ir Komisiją padidinti savo bendradarbiavimo pastangas siekiant toliau gerinti kultūros paveldo ir kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo nacionalines teisės sistemas ir politiką pagal nacionalinius teisės aktus ir tarptautines teisines sistemas, įskaitant kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir intelektine nuosavybe; ragina jas užkirsti kelią neteisėtam kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos produktų pasisavinimui, taip pat pripažįstant autorių teisių ir intelektinės nuosavybės svarbą išsaugant kultūrinėje kūryboje dalyvaujančių asmenų pragyvenimo šaltinius;

45.

ragina parengti strategiją, kaip tarptautiniu lygmeniu skatinti Europos kultūrinę veiklą ir remti programas, paremtą kultūros objektų ir veiklos įvairovės ir dvejopo pobūdžio apsauga, kurios, inter alia, apima veiksmingesnį esamų ES išorės politikos programų, kurioje yra su kultūra susijusių elementų, koordinavimą ir jų įgyvendinimą susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir darną su Europos sutartyse nustatytomis suderinamumo kultūros požiūriu sąlygomis, subsidiarumo principu ir UNESCO konvencija;

46.

ragina parengti darnią strategiją kultūros ir gamtos paveldui – ir materialiam, ir nematerialiam – saugoti ir puoselėti bei tarptautiniam bendradarbiavimui konfliktų zonose plėtoti, pavyzdžiui, per „Mėlynojo skydo“ organizaciją, kuri kultūrai suteikia vaidmenį, kuris padeda užkirsti kelią konfliktams ir atstatyti taiką;

47.

ragina darbuotojus, kurie siunčiami dirbti į konfliktų ir buvusių konfliktų zonas, mokyti apie kultūrinius aspektus dėl veiksmus dėl paveldo apsaugos, susitaikymo skatinimo, demokratijos ir žmogaus teisių;

48.

pageidauja, kad būtų užtikrinta, kad atsižvelgiant į esamas finansines priemones, darbo programose dėmesys būtų kreipiamas į ES politikos supaprastinimą, veiksmingumą ir koordinavimą;

49.

ragina skatinti kultūros vaidmenį pagal EDŽTRP vykdant teisinės valstybės principų stiprinimo, konfliktų valdymo ir prevencijos, pilietinės visuomenės bendradarbiavimo sričių veiklą ir naujųjų technologijų vaidmenį žodžio laisvės, demokratinio aktyvumo ir žmogaus teisių srityse;

50.

pripažįsta, kad, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtina gerbti visas žmogaus teises, ir todėl pripažįsta kultūrinių teisių, įvairovės ir žmogaus teisių sąsają, ir nepritaria tam, kad kultūriniai argumentai būtų naudojami žmogaus teisių pažeidimams pateisinti;

51.

siūlo į metinę peržiūrą įtraukti skyrių apie žmogaus teises ir į tarpparlamentinių delegacijų darbą įtraukti kultūros aspektą;

52.

ragina siekti, kad kultūrinės veiklos vystymasis nebūtų naudojamas riboti laisvą kultūros veikėjų judėjimą tarp ES ir trečiųjų šalių;

53.

ragina kurti kultūrinius ryšius su šalimis, su kuriomis nesama jokio kito pobūdžio partnerystės, kaip pirmuosius tolesnių santykių žingsnius;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.