5.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 33/140

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 7 d. (1) sprendimą dėl specialiojo finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komiteto (CRIS komiteto) sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės, priimtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 184 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą pratęsti CRIS komiteto įgaliojimus iki 2011 m. liepos 31 d. (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“ (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl novatoriško finansavimo pasauliniu ir Europos lygmenimis (4),

—

atsižvelgdamas į esamą Europos Sąjungos teisėkūros darbotvarkę, ypač dėl sutarčių keitimo, ekonomikos valdysenos, Bendrosios rinkos akto ir energetikos politikos;

—

atsižvelgdamas į savo išvadas dėl Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komiteto (SURE) pasiūlymų dėl naujos daugiametės finansinės programos,

—

atsižvelgdamas į nacionalinių parlamentų rūmų – Austrijos Bundesrato, Belgijos Senato ir Atstovų Rūmų, Bulgarijos Nacionalinio Susirinkimo, Čekijos Respublikos Senato, Danijos Folketingeto, Suomijos Eduskuntos, Vokietijos Bundestago, Graikijos Vouli Ton Ellinono, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Italijos Atstovų Rūmų, Latvijos Seimo, Lietuvos Seimo, Portugalijos Respublikos Asamblėjos, Slovėnijos Respublikos Nacionalinio Susirinkimo, Švedijos Riksdago, JK Lordų ir Bendruomenių Rūmų – išsakytas pastabas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Specialiojo finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komiteto pranešimą (A7–0228/2011),

A.

kadangi socialinė krizės kaina yra didelė, nes ES užimtumas sumažėjo 1,8 proc., dėl to 23 mln. ekonomiškai aktyvių žmonių neteko darbo (iš viso 9,6 proc.), jaunimo nedarbo lygis pakilo 21 proc., vyrauja nežinia dėl to, ar pasibaigus krizei užimtumas grįš į pirmesnį lygį, o 17 proc. ES piliečių gresia skurdas (5),

B.

kadangi Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalyse vykstančius pokyčius galima vertinti kaip ūkių tarpusavio sąsajų rezultatą ir kadangi šie įvykiai primena demokratijos ir politinių bei ekonominių uždavinių, iškilusių ES, vertę, kadangi Viduržemio jūros pietinės pakrantės ir Artimųjų Rytų šalyse vykstančios visuotiniai sukilimai įrodė, kad globalizacija reikalauja išsamių atsakymų, susijusių su pagrindinių teisių ir laisvių pripažinimu bei vykdymu, ir su šalių ir kiekvienos šalies skirtingų socialinių sluoksnių nelygybės ištaisymu,

C.

kadangi praėjus trejiems metams po „Lehman Brothers“ žlugimo buvo imtasi keleto priemonių siekiant įveikti finansų krizę; kadangi vis dėlto reikia dirbti toliau, kad būtų sukurtas tvarus finansų sektorius, kuris pajėgtų susidoroti su pernelyg didelėmis spekuliacijomis ir galėtų finansuoti realųjį ekonomikos sektorių, pageidautina finansuojant ilgalaikių investicijų poreikius, ir padėtų kurti darbo vietas; kadangi vykdant ekonomikos valdysenos reformą nėra pateikta pakankamo sprendimo dėl pasaulinio ir ES lygmens pusiausvyros nebuvimo,

D.

kadangi finansų krizė sukėlė ekonominę ir socialinę krizę, kuri veda prie politinės krizės,

E.

kadangi Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2013 m. gamybos masto augimas sumažės iki maždaug 4,8 proc. nuo BVP, o per ateinantį dešimtmetį bus gerokai mažesnis nei per pastaruosius 20 metų (6);

F.

kadangi krizė atskleidžia pasitikėjimo ir įžvalgos stygių Europos Sąjungoje,

G.

kadangi tolesnis socialinės rinkos ekonomikos kūrimas ir jos vertybių skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos tikslas,

H.

kadangi žmonių, gyvenančių santykinės gerovės sąlygomis, skaičius išaugo, tačiau ekonominis ir socialinis atotrūkis tuo pačiu metu padidėjo,

I.

kadangi pasaulio finansų krizė turėjo labai neigiamą poveikį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač tikslo iki 2015 m. pasaulio skurdą sumažinti per pusę,

J.

kadangi krizė aiškiai parodė, kad reikia pereiti prie tikros Europos Sąjungos ekonomikos valdysenos, sudarytos iš sistemingų politikos krypčių, skirtų užtikrinti tvarų augimą, stabilų ir kokybišką užimtumą, fiskalinę drausmę, perviršinio makroekonominio disbalanso išlyginimą, Europos ekonomikos konkurencingumą ir našumą bei griežtesnį finansų rinkų reguliavimą ir stebėseną, taip pat tinkamą finansų krizės sprendimo priemonę,

K.

kadangi Europos Parlamentas 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl ateities investicijų: naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir visapusiškai Europai aiškiai teigia, kad nepaisant galimybių sutaupyti lėšų, ES biudžetas, kuriam šiuo metu bendrai skiriama 1 proc. BNP, negali užpildyti finansavimo spragų, kylančių dėl papildomo finansavimo poreikio, susijusio su Sutartimi ir dabartiniais politikos prioritetais ir įsipareigojimais; kadangi dėl šios priežasties Europos Parlamentas yra įsitikinęs, kad kitoje DFP būtina didinti išteklius ne mažiau kaip 5 proc., palyginti su 2013 m. lygiu;

L.

kadangi toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas pažymi, kad viršutinė nuosavųjų išteklių riba nesikeičia nuo 1993 m.; mano, jog viršutinę nuosavų išteklių ribą reikėtų laipsniškai koreguoti, nes valstybės narės daugiau kompetencijų suteikia ir daugiau tikslų nustato Sąjungai; mano, kad nors pagal Tarybos vienbalsiai nustatytą dabartinę nuosavų išteklių viršutinę ribą užtikrinama pakankama veiksmų laisvė biudžeto srityje siekiant įgyvendinti svarbiausius Sąjungos uždavinius, jos vis dėlto nepakaktų siekiant užtikrinti, kad ES biudžetas taptų realia Europos ekonomikos valdymo priemone arba kad būtų ženkliai prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ES lygmeniu;

M.

kadangi siekiant užtikrinti tvarų Europos Sąjungos augimą ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, būtina I) perskirstyti nepanaudoti mokėjimo kreditai skirti bendroms augimo, konkurencingumo ir užimtumo programoms ir II) sustiprintos EIB suteiktos paskolos ir sukurta viešiems bei privatiems investuotojams patraukli obligacijų rinka bendro intereso projektams finansuoti visoje Europos Sąjungoje (obligacijos konkretiems projektams),

1.

primena tarpusavyje susijusių pažeidžiamumo veiksnių trikampį, kai nesubalansuota kai kurių valstybių narių finansų politika padidino iki krizės buvusį viešojo sektoriaus deficitą, o finansų krizė ženkliai prisidėjo prie minėtojo deficito didėjimo, o tai savo ruožtu sukėlė įtampą valstybių skolų rinkose;

2.

pabrėžia, kad kredito reitingų agentūroms sumažinus Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos valstybių skolos reitingus, pasijuto neigiamas poveikis visose euro zonos šalyse, spekuliacijų suaktyvėjimas ir investuotojų nepakantumas rizikai, o dėl to Graikijai, Airijai ir Portugalijai tapo neprieinamas tvaraus dydžio rinkos finansavimas, dėl to prireikė finansinės paramos pagal ES ir TVF programas;

3.

mano, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) turėtų dalyvauti ES ir TVF finansinės pagalbos programose;

4.

primena, kad kredito reitingų agentūros pastebimai prisidėjo prie finansų krizės pagilinimo, skirdamos struktūrizuotoms finansinėms priemonėms klaidingus reitingus, kurie turėjo būti sumažinti; sutinka su 2010 m. spalio mėn. Finansinio stabilumo valdybos nustatytais principais, pateikiančiais bendrąsias gaires, kaip sumažinti priklausomybę nuo išorės kredito reitingų, ir ragina Komisiją deramai atsižvelgti į viešąsias konsultacijas, kurios baigėsi 2011 m. sausio mėn.;

5.

prašo skaidrų valstybės skolų auditą, siekiant nustatyti skolų kilmę ir sužinoti, kas yra pagrindiniai skolos vertybinių popierių turėtojai ir kokios tai sumos;

6.

pažymi, kad valstybių narių dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai kelia pavojų ekonominei integracijai, finansiniam stabilumui ir euro patikimumui, ir palankiai vertina ekonominės politikos koordinavimo Europos semestro principą, kurio tikslas yra įveikti vidinį ES disbalansą;

7.

pabrėžia, kad valstybės skolos krizė atskleidė disbalanso Europos viduje pavojų; ypač pabrėžia būtinybę Europos Sąjungai veikti vieningai, plėtoti žymiai glaudesnį fiskalinės politikos koordinavimą ir, prireikus, bendrą politiką turint pakankamą ES biudžetą iš dalies finansuojamą iš nuosavų išteklių, ir įgyvendinti tinkamas krizės valdymo bei ekonominės konvergencijos nuostatas;

8.

pabrėžia, jog būtina racionalizuoti valstybių narių išlaidas sudarant ES biudžetą, ypač tose srityse, kuriose ES sukuria daugiau pridėtinės vertės nei nacionaliniai biudžetai;

9.

pabrėžia, kad valstybių narių ekonomikos augimo perspektyvos turėtų būti laikomos esminiu elementu nustatant santykinį palūkanų normų lygį, susietą su tos valstybės skola, ypač teikiant pagalbą pagal Europos Finansinio stabilumo priemonę (EFSP) ir remiantis 2013 m. Europos stabilumo mechanizmu (ESM);

10.

pripažįsta, kad ypač įsiskolinusios valstybės narės deda pastangas konsoliduoti biudžetą ir vykdyti struktūrines reformas;

11.

pabrėžia, kad euro zonos valstybėse narėse įsteigtiems patronuojantiems bankams taip pat tenka dalis atsakomybės už jų dukterinių bankų kitose ES valstybėse narėse vykdytą neatsakingo skolinimo praktiką, kuri, pvz., prisidėjo prie būsto kainų burbulų susidarymo Ispanijoje, Airijoje ir Latvijoje ir dėl kurios šios valstybės narės šiuo metu patiria biudžetinių sunkumų; todėl pažymi, kad finansinė parama šioms įsiskolinusioms valstybėms narėms, jei ji būtų reikalinga, pasitarnautų ne tik jų specialiems interesams, bet taip pat ir tų valstybių narių, kurių patronuojantys bankai pirma nesuformavo atsakingo skolinimo praktikos savo dukteriniuose bankuose, interesams;

12.

pabrėžia, kad visos valstybės narės yra sistemiškai svarbios; ragina parengti visapusį, socialiai įtraukų ir nuoseklų reformų paketą, skirtą finansinės sistemos trūkumams spręsti; ragina parengti Europos iždo koncepciją siekiant sutvirtinti EPS ekonominį pagrindą; taip pat ragina imtis priemonių, skirtų dabartiniam konkurencingumo stygiui įveikti vykdant atitinkamas būtinas struktūrines reformas, orientuotas į strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą ir pagrindinių valstybės skolos krizės priežasčių panaikinimą, ten, kur jos reikalingos; nurodo, kad valstybės narės turi grįžti prie tvarių viešųjų finansų ir augimo tempų, pagrįstų patikima kokybiškų valstybės išlaidų ir teisingo bei veiksmingo pajamų surinkimo politika;

13.

ragina Komisiją atlikti būsimos euroobligacijų sistemos tyrimą, siekiant nustatyti sąlygas, kuriomis tokia sistema būtų naudinga visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms ir visai euro zonai; nurodo, kad euroobligacijos galėtų būti perspektyvi alternatyva JAV dolerio obligacijų rinkai ir turėtų paskatinti Europos garantuotos skolos rinkos integraciją, mažesnes skolinimosi kainas, didesnį likvidumą, biudžetinę discipliną ir padėti geriau atitikti Stabilumo ir augimo paktą (SAP), skatinti koordinuotas struktūrines reformas, užtikrinti didesnį kapitalo rinkų stabilumą, kas prisidėtų prie euro, kaip pasaulinio „saugaus uosto“, idėjos; primena, kad, bendrai leidžiant euroobligacijas, drauge reikia siekti įgyvendinti bendrą ekonomikos ir fiskalinę politiką;

14.

todėl pabrėžia, kad tuo atveju, jei būtų leidžiamos euroobligacijos, reikėtų leidimą apriboti iki 60 proc. BVP skolos santykio pagal solidarią atsakomybę kaip didžiausią valstybės skolą ir skatinti valstybės skolą sumažinti iki šio lygio; mano, kad bendras euroobligacijų tikslas turėtų būti mažinti valstybių skolą ir vengti moralinės žalos bei užkirsti kelią spekuliacijoms euro atžvilgiu; pažymi, kad tokių euroobligacijų išleidimas pareikalaus susitarti dėl išmatuojamų skolos mažinimo programų ir jas įgyvendinti;

15.

nurodo esant politinį sutarimą persvarstyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 125 straipsnį, kad iki 2013 m. laikina EFPSP sistema būtų pakeista nuolatiniu Europos stabilumo mechanizmu (ESM); ragina ESM vėliau paversti Europos skolos agentūra ir užtikrinti svarbų Europos Parlamento vaidmenį priimant šį Sutarties pakeitimą;

16.

apgailestauja, kad finansų sektoriaus specialistai pademonstravo socialinės atsakomybės stoką neatsisakydami savo premijų dalies bent jau vieneriems metams, užuot jas atidavę socialiniam projektui, tokiam kaip jaunimo nedarbo Europos Sąjungoje mažinimas;

17.

primena, kad tiek kai kurios išsivysčiusios, tiek besivystančios ekonomikos valstybės, tokios kaip JAV ir Kinija prisideda prie pasaulinio pusiausvyros sutrikimo; palankiai vertina aktyvų Kinijos dalyvavimą pasaulinėje ekonomikos valdysenos sistemoje ir tolesnę integraciją į ją;

18.

pažymi, kad, atsižvelgiant į naujausius ir precedento neturinčius pokyčius, ES, JAV ir Japonijai nepriklausanti pasaulio ekonomikos dalis jau sudaro daugiau nei pusę;

19.

pabrėžia, kad, norint naujai subalansuoti pasaulinę paklausą, reikalingas asimetrinis požiūris: šalys, turinčios didelį išorės perviršį (pavyzdžiui, Kinija), turi įvairinti augimo paskatas ir didinti vidaus paklausą, o šalys, turinčios didelį deficitą (pavyzdžiui, JAV), turi skatinti taupymą viduje ir užbaigti struktūrines reformas;

20.

pabrėžia, kad finansų rinkos turi prisidėti prie tvaraus tikrosios ekonomikos vystymosi;

21.

remia G 20 pastangas sureguliuoti prekių išvestinių finansinių priemonių rinkas; ragina Komisiją spręsti žemės ūkio kainų nepastovumo problemą, visiškai įgyvendinti visas sistemos priemones, dėl kurių susitarta G20 lygmeniu, kovoti su pernelyg didelėmis ir žalingomis spekuliacijomis, ypač pasitelkiant būsimus finansų rinkos teisės aktus, kurie įsigalios ES, ir peržiūrint Piktnaudžiavimo rinka direktyvą (7) bei Finansinių priemonių rinkų direktyvą (8);

22.

primena žaliavų svarbą Europos Sąjungai, taip pat apsirūpinimo maistu saugumo bei maisto kainų stabilumo svarbą visam pasauliui ir ypač besivystančioms šalims ir infliacinį spaudimą, kurį maisto trūkumas ir kainų nestabilumas sukelia pasaulio mastu; todėl ragina Europos Sąjungą dėti daugiau pastangų, skirtų sumažinti priklausomybę nuo žaliavų skubiai pagerinant efektyvumo standartus, ir taip pat padidinti atsinaujinančių žaliavų gamybą bei vartojimą. pažymi, kad, siekiant prisidėti prie apsirūpinimo maistu saugumo ir maisto kainų stabilumo užtikrinimo, turi būti susisteminti tvarūs gamybos būdai, kartu turi būti vėl įvesti pasiūlos valdymo mechanizmai; tuo tikslu ragina siekti daugiau skaidrumo ir abipusiškumo prekyboje; be to, perspėja dėl protekcionizmo tendencijų strateginių žaliavų srityje;

23.

ragina geriau reguliuoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius;

24.

atkreipia dėmesį į tendenciją, kad labai didelis kiekis privačiojo sektoriaus investicijų nukreipiamas į besiformuojančios ekonomikos šalis, kur, manoma, 2011 m. vidaus srautai pasieks 1 trilijoną JAV dolerių (9); ragina TVF sukurti sistemą, kuria būtų užkirstas kelias vadinamiesiems spekuliaciniams burbulams prižiūrint pasaulinius kapitalo srautus ir imantis tinkamų priemonių, siekiant užkirsti kelią žalingiems pokyčiams; pripažįsta, kad kapitalo kontrolė negali pakeisti tinkamos ekonominės politikos ir turėtų būti taikoma tik kaip paskutinė išeitis; pažymi, kad šalims reikia lygiagrečiai imtis priemonių prieš tų burbulų susidarymą;

25.

atkreipia dėmesį į galimą riziką, kalbant apie ilgalaikiam realiojo ekonomikos sektoriaus finansavimui sukuriamas ne pačias geriausias sąlygas, dėl vykdomos finansų rinkos dalyvių koncentracijos, įskaitant finansines institucijas ir mainus; turėdamas tai omenyje, ragina ESRV atidžiai stebėti bet kokios sisteminės rizikos, kilusios dėl finansų rinkų koncentravimosi, pokyčius;

26.

pažymi, kad nors ES einamoji sąskaita yra subalansuota ir prie pasaulinės pusiausvyros sutrikimų neprisideda, tačiau jai stiprią įtaką padarytų nežabota disbalanso korekcija nuvertinus JAV dolerį; nurodo, kad ES privalo savo politikos priemones prekybos ir valiutos disbalanso srityse koordinuoti su JAV, taip siekdama išvengti staigaus dolerio nuvertėjimo; ragina JAV ir kitus pagrindinius pasaulinius veikėjus užtikrinti, kad valiutos valdymas būtų vykdomas daugiašalėmis pastangomis, įtraukiant visas pagrindines pasaulio valiutas; džiaugiasi, kad buvo paskelbti pasaulinės pusiausvyros sutrikimų rodikliai, ir ragina, kad į tuos rodiklius būtų atsižvelgiama kuriant makroekonominę politiką;

27.

pažymi, jog ES turi spręsti daugybę probleminių klausimų, kad sutvirtintų savo, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį, tarp kurių: konkurencingumo ir konvergencijos stoka, nepakankamas finansinis stabilumas, prasti vidaus užimtumo ir augimo rodikliai, didėjantis vidaus disbalansas, gilinant vidaus rinką ir EPS, politinio svorio neturėjimas tarptautinėje arenoje dėl, inter alia, nenuoseklaus jos atstovavimo tarptautinėse organizacijose, kuris galėtų būti pagerintas įgyvendinant priemones, užtikrinančias vieningą Europos atstovavimą tarptautiniu mastu, kaip tai nurodyta Sutartyje;

28.

primena, kad ES turi būti vieninga, vidutinės trukmės laikotarpiu turėti vieną bendrą atstovą TVF valdyboje, ypač euro zonos klausimams spręsti, ir prireikus, visapusiškai atstovauti valstybes nares ir visame pasaulyje propaguoti demokratiją, žmogaus teises, teisinės valstybės principus, geras darbo ir gyvenimo sąlygas, gerą valdymą, tvarų vystymąsi, laisvą ir sąžiningą prekybą, klimato tikslus, siekdama neatsilikti nuo savo vidaus dienotvarkės, taip pat kovodama su korupcija, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir mokesčių rojumi;

29.

mano, kad Europa turėtų siekti apgalvoto, laisvo ir sąžiningo pasaulinio prekybos susitarimo sudarymo, kad būtų sumažinti didžiuliai skirtumai tarp besiformuojančios ekonomikos ir išsivysčiusių šalių; ragina naikinti kliūtis prekybai; pasaulinio prekybos susitarimo nebuvimą vertina kaip pagrindinę kliūtį, nes išsivysčiusios šalys blokuoja besiformuojančios ekonomikos šalių žemės ūkio produktų eksporto projektus, o besiformuojančios ekonomikos šalys blokuoja pirmaujančios ekonomikos šalių paslaugas;

30.

pabrėžia, kad reikia atverti viešųjų pirkimų rinkas, remiantis skaidrumo ir abipusiškumo pagrindais;

31.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos santykiuose su pagrindiniais strateginiais partneriais svarbu laikytis abipusiškumo ir abipusės naudos principo; mano, kad šiuo tikslu Europos Sąjunga turėtų kelti klausimą, ar reikia apsirūpinti priemonėmis, skirtomis tirti trečiųjų šalių ekonominei praktikai, susijusiai su valstybės pagalba ir skirtomis įvertinti veiklą, kuri galėtų būti skirta perkelti pagrindines technologijas už Europos ribų;

32.

pažymi, kad šiuo metu Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) reikalauja bendro sąskaitų balanso tik regioniniu lygmeniu; ragina priimti buhalterinės apskaitos teisės aktus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad visos įmonės ir fondai vykdytų buhalterinę apskaitą šalies lygmeniu, ir sudarant susitarimus dėl keitimosi informacija tarp institucijų skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje;

33.

primena savo primygtinį reikalavimą imtis plataus mato pasaulinės ekonomikos ir finansų valdysenos reformos siekiant skatinti skaidrumą bei atskaitomybę ir užtikrinti tarptautinių ekonomikos ir finansų institucijų politikos priemonių nuoseklumą; ragina, įgyvendinant pirmąjį etapą siekiant pasaulinės ekonomikos valdysenos struktūros, Brettono Woodso institucijas ir kitas egzistuojančias ekonomikos valdysenos grupes, įskaitant G 20, integruoti į JT sistemą, kur jos turėtų susijungti su PPO, Tarptautine darbo organizacija ir Pasaulio klimato organizacija, kurią reikia sukurti;

34.

ragina G 20 šalis greit priimti visuotinę koordinuotą politikos veiksmų programą, siekiant prisidėti prie stipraus, stabilaus ir subalansuoto pasaulinės ekonomikos augimo; ragina atitinkamus tų šalių parlamentus dalyvauti veikloje, kuria siekiama padidinti teisėtumą ir atskaitomybę; be to, ragina suteikti daugiau finansinių išteklių TVF ir imtis jo reformų, siekiant padidinti jo skaidrumą bei atskaitomybę ir padaryti jį demokratiškesnį, o kartu sustiprinti jo vaidmenį atliekant ekonominę ir finansinę savo narių stebėseną, siekiant sukurti patikimą saugumo tinklą, skirtą kovoti su pasauliniu disbalansu;

35.

ragina įdiegti naujus finansinės pagalbos mechanizmus, t. y.:

36.

primena, kad nė viena šalis ir joks šalių blokas neturės naudos iš valiutų karo, galinčio panaikinti visas ES piliečių pastangas sumažinti valstybių skolą ir vykdyti struktūrines reformas; pažymi, jog euras užkirto kelią valiutų krizės, istoriškai dažnai susijusios su finansinėmis krizėmis, protrūkiui; primena, kad daugiašalės prekybos sistemos (PPO) taisyklės netaikomos kapitalo srautams ir neprilygsta daugiašalei pinigų sistemai;

37.

primena Korėjoje patvirtintą G 20 tikslą sukurti stabilesnę ir atsparesnę tarptautinę pinigų sistemą (TPS); supranta visuotinį susirūpinimą dėl tarptautinės pinigų sistemos veikimo ir ragina kuo skubiau atlikti svarbų šuolį į priekį; todėl prašo, kad TPS būtų reformuota taip, jog užtikrintų sisteminį ir visa apimantį bendradarbiavimą makroekonomikos srityje vykstant tvariam ir subalansuotam visuotiniam augimui;

38.

pažymi, kad, inter alia, TPS turėtų spręsti klausimus, susijusius su:

39.

be to, ragina ilgalaikės perspektyvos požiūriu apsvarstyti galimybę sukurti pasaulinę rezervo valiutą, iš pat pradžių paremtą SST ir TVF plėtra ir transformacijomis;

40.

ragina nustatant Europos semestrą sistemingai ir nuodugniai atsižvelgti į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir būtinybę įveikti visus ES vidaus neatitikimus;

41.

atkreipia dėmesį į viena kitą papildančių Europos Sąjungos politikos krypčių svarbą, siekiant įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, paremtą įvairiomis priemonėmis, inter alia, susijusiomis su į ateitį orientuotomis švietimo, aplinkos, klimato ir energetikos strategijomis, išteklių naudojimo efektyvumo principu, atnaujinta žemės ūkio politika, sanglaudos politika, naujovių ir MTTP strategijomis, atnaujintu ES biudžetu ir tinkamiau šiems bendriems tikslams pasiekti pritaikytomis nacionalinių biudžetų priemonėmis;

42.

pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ tvarumo aspektas turi būti integruotas į visas atitinkamas politikos sritis, kad ES vėl taptų pasaulio lydere; pabrėžia, jog norint, kad Europa išliktų konkurencinga pasaulio ekonomikos veikėja, nepaprastai svarbu imtis iniciatyvos pereiti prie nekeliančios pavojaus aplinkai, efektyviai išteklius naudojančios, tvarios visuomenės; pabrėžia, kad didelio masto investicijos į aplinkai nekenkiančią infrastruktūrą ir atsinaujinančią energiją – puikus ekonomikos atsigavimo bei ilgalaikio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo būdas;

43.

primena, kad iki šiol dar nėra visapusiškai išnaudotos bendrosios rinkos galimybės ir kad reikia tolesnio politinio ryžto ir ryžtingų veiksmų, siekiant išlaisvinti visą rinkos potencialą tvaraus ir socialiai integruoto ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo labui; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti Europos paslaugų sektorių ir stiprinti prekybą paslaugomis;

44.

pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ sėkmė priklauso nuo visos ES įsipareigojimų, taip pat nuo valstybių narių, nacionalinių parlamentų, vietos ir regionų valdžios institucijų ir socialinių partnerių nuosavybės teisių; primena, kad, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, labai svarbus glaudus ir gerai funkcionuojantis socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos, taip pat svarbu skatinti tikrą Europos socialinį dialogą makroekonominės politikos ir priemonių klausimu; pažymi, jog šios priemonės turėtų būti vykdomos toliau, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl tolesnių veiksmų;

45.

pažymi, kad vis labiau didėja regioninių ir vietos institucijų įgaliojimai ir atsakomybė; primena, kad du trečdaliai viešųjų investicijų Europoje ir toliau bus vykdomos regionų ir vietos lygmeniu; pažymi, kad nuo pasirinkto lygmens viešosioms investicijoms vykdyti labai priklauso jų veiksmingumas; todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad viešosioms investicijos būtų vykdomos veiksmingiausiu valdymo lygmeniu;

46.

primygtinai ragina nacionalinius parlamentus ir vyriausybes veikti atsakingai priimant nacionalinio lygio sprendimus, susijusius su ES, ir įtraukti ES aspektą į jų nacionalines diskusijas;

47.

pabrėžia, kad fiskalinis konsolidavimas turi būti suderintas su vidutinio ir ilgojo laikotarpio tikslais, nurodytais strategijoje „Europa 2020“, ypač atsižvelgiant į darbo vietų kūrimą, socialinę įtrauktį, investicijas į infrastruktūrą, išteklių naudojimo veiksmingumą, perėjimą prie ekologiškos ir žinių ekonomikos, siekiant padidinti konkurencingumą ir socialinę, ekonominę bei teritorinę sanglaudą; pažymi, kad įvairios nacionalinės ir ES politikos kryptys turi teikti nuoseklią paramą strategijai ir kad biudžeto drausmė, tuo atveju, jei būtų taikomi be aiškiai apibrėžtos strategijos, gali kelti pavojų augimo perspektyvoms, sumažinti konkurencingumą ir ilgainiui rimtai pakenkti ekonomikai; primena, kad atvirojo koordinavimo metodas žlugo, todėl į strategiją „Europa 2020“ turėtų būti įtraukti Komisijos valstybėms narėms parengti privalomi tikslai, taip pat didžiausios ir mažiausios vertės, taikomos tam tikriems makroekonominiams jų ekonomikos aspektams;

48.

ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu, atlikti griežtą visų valstybių narių finansinį auditą, siekiant nustatyti jų faktinę finansinę būklę tam, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus dėl strategijos „Europa 2020“, regionų ir sanglaudos projektų; ragina kruopščiai išnagrinėti visas Europos Sąjungos finansavimo programas, taip pat nacionalines ir regionines subsidijų programas; rekomenduoja griežtai analizuoti visų finansavimo programų ES ir nacionalinių bei regioninių subsidijų perspektyvumą; rekomenduoja aktyviau vykdyti programas, kurių sėkmingas įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbus, ir panaikinti neveiksmingas subsidijų ir ekonominės plėtros programas;

49.

atkreipia dėmesį į faktą, kad ypač moterims gresia didesnis pavojus patirti skurdą; pažymi, jog krizės metu daugelyje valstybių narių išaugo vaikų skurdas; pabrėžia, kad tai nepriimtina ir kad neigiamos tendencijos turi būti įveiktos; todėl ypač ragina egzistuojančias nevyriausybines organizacijas sukurti tvirtą tinklą, skirtą vaikų skurdo panaikinimui, taikant vaikams skirtus metodus, nustatant vaikams skirtus konkrečius tikslus ir daug dėmesio skiriant vaiko teisėms;

50.

pažymi, kad tvirtos gerovės sistemos yra svarbios ekonomikos stabilizavimo priemonės blogais laikais; todėl pabrėžia, kad nors būtina konsoliduoti viešuosius finansus, taip pat reikia tinkamai apsaugoti viešojo sektoriaus paslaugų sistemą ir išlaikyti esamą socialinės apsaugos lygį; ragina patvirtinti priemones, skirtas mažinti pajamų skirtumus, visų pirma kovojant su jaunimo nedarbu;

51.

pabrėžia, kad dėl ekonomikos nuosmukio neturėtų sulėtėti politikos krypčių, susijusių su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu, ypač tos, kurios palengvina moterų galimybes patekti į darbo rinką;

52.

atkreipia dėmesį į krizės keliamas problemas, tarp kurių – svarus ekonominio aktyvumo, augimo lygio sumažėjimas, atsiradęs dėl reikšmingo struktūrinio ir ilgalaikio nedarbo padidėjimo bei viešojo ir privačiojo sektorių investicijų lygio smukimo, taip pat dėl padidėjusios konkurencijos su kylančios ekonomikos šalimis;

53.

laikosi nuomonės, kad, norint įveikti visas problemas, susijusias su dabar ES viduje besireiškiančiais neatitikimais, vienas visiems taikomas sprendimas nėra išeitis, o norint užtikrinti veiksmingą ekonomikos politikos koordinavimą reikia tinkamai atsižvelgti į įvairių ES nacionalinių ūkių pradines sąlygas ir jų ypatumus; pabrėžia, kad reikia ekonominio koordinavimo ir pažangos atkuriant patikimus finansus;

54.

ragina užtikrinti didesnį nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto suderinamumą ir papildomumą; laikosi nuomonės, kad pagal tolesnę daugiametę finansinę programą būtina sutelkti dėmesį į pagrindines prioritetines strategijos „Europa 2020“ sritis ir užtikrinti tinkamą finansavimą pavyzdinėms iniciatyvoms tose srityse, kuriose ES dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, galinčiomis kurti reikšmingą Europos pridėtinę vertę;

55.

tvirtai pabrėžia, kad žemės ūkio politika ir sanglaudos politika turi atlikti svarbiausią vaidmenį remiant strategijos „Europa 2020“ tikslus; yra įsitikinęs, kad BŽŪP reforma turi būti tęsiama tuo pačiu sprendžiant pasaulines problemas; yra įsitikinęs, jog norint užtikrinti strategijos „Europa 2020“ sėkmę reikia suderinti ES politikos kryptis, įskaitant tokius skirtingus aspektus, kaip nacionalinių ir ES biudžetų derinimas, įskaitant BŽŪP, ir sanglaudos fondai, pavyzdžiui, užtikrinant, kad skirtingos valstybėms narėms ir regionams bus sąžiningai paskirstyti asignavimai, remiantis aiškiais tikslais, siekiant padidinti konvergenciją, skatinti konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriant toms valstybėms narėms ir regionams, kuriems to labiausiai reikia, taip pat išlaidos švietimui, inovacijoms bei moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai;

56.

be to, primena, kad strategija „Europa 2020“ kels pasitikėjimą tik jei jai įgyvendinti bus skirti atitinkami finansiniai ištekliai, todėl remia:

57.

vertina Europos energijos bendrijos įkūrimą kaip svarbų politinį projektą įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, skatinant perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tuo pačiu maksimaliai didinant energijos vartojimo efektyvumą, didinant ES energetinę nepriklausomybę ir kuriant tikrą tarpusavio jungtimis sujungtą energetikos rinką; pabrėžia energetikos politikos išorės aspekto svarbą;

58.

mano, kad naftą ir gamtines dujas gaminančių šalių ir šalių vartotojų, visų pirma Europos, ryšiai turi būti sustiprinti, taip pat atsižvelgiant į pastaruosius politinius pokyčius Viduržemio jūros valstybėse; mano, kad reikėtų dar skubiau įgyvendinti bendrą energetikos ir žaliavų pirkimo politiką, kad būtų išvengta neigiamo poveikio, kuris galėtų stabdyti ekonomikos atsigavimą ir Europos ekonomikos vystymąsi ateityje;

59.

pabrėžia, kad esminis vaidmuo užtikrinant ES konkurencingumą, įskaitant naujoviškus produktus ir paslaugas, naujus sąnaudų mažinimo būdus, atliekų mažinimo priemones, išteklių atsargų valdymo tobulinimą, vartojimo modelių kaitą ir logistikos tobulinimą visose ES politikos srityse tenka išteklių naudojimo efektyvumo principų supaprastinimui, ir užtikrinti, jog projektuojant gaminius ir paslaugas būtų remiamasi gyvavimo ciklo koncepcija „nuo lopšio iki kapo“;

60.

primena, kad galimybė gauti energijos ir žaliavų, taip pat veiksmingas jų naudojimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti bendrą ES konkurencingumą; pabrėžia, kad siekdama ilgą laiką būti konkurencinga, ES turi pirmauti pasaulyje energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo skatinimo, naujų aplinkai nekenksmingų technologijų mokslinių tyrimų ir investicijų į jas, energijos tiekimo įvairinimo ir racionalizavimo, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros ir platesnio naudojimo srityse; primena, kad priklausomybės nuo energijos ir žaliavų importo mažinimas prisideda prie ES konkurencingumo užtikrinimo ir taip pat padeda siekti ES infliacijos mažinimo tikslo;

61.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tvaraus transporto politikai, visų pirma Europos transporto tinklų plėtrai, tuo pačiu gerinant prieigą prie šių tinklų ūkininkauti mažiau palankiems regionams, pasitelkiant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą, nes taip būtų apčiuopiamai prisidėta prie bendros rinkos įtvirtinimo; pabrėžia, kad svarbu turėti veiksmingą, tarpusavyje sujungtą transporto sistemą, siekiant palengvinti laisvą asmenų, turto, prekių ir paslaugų judėjimą, ir skatinti augimą; pabrėžia transeuropinio transporto tinklo (TEN–T) svarbą kuriant reikšmingą Europos pridėtinę vertę, nes šis tinklas bus naudingas šalinant apribojimus, naikinant fizines kliūtis, pvz., skirtingą geležinkelio bėgių vėžės plotį, ir užtikrinant tarpvalstybinės infrastruktūros kūrimą;

62.

mano, kad Bendrosios rinkos aktas yra pagrindinė politinė iniciatyva, kuria sustiprinami strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų pagrindai, kuriais siekiama visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos augimo potencialą ir užbaigti kurti bendrąją rinką, kaip siūloma M. Monti pranešime; pabrėžia, kad krizė aiškiai atskleidė būtinybę stiprinti ES pramoninius pamatus ir inovacijų potencialą supaprastinant patekimą į rinką, judumo sąlygas ir kovojant su ES socialiniu ir teritoriniu susiskaldymu;

63.

atkreipia dėmesį, kad reikšmingi sukilimai mūsų kaimyniniuose regionuose ir demografiniai Europos Sąjungos pokyčiai skatina kurti bendrą migracijos politiką; pabrėžia, kad būtina skatinti didesnes galimybes patekti į darbo rinką ir judumą visiems darbuotojams suteikiant lygias įsidarbinimo ir socialines sąlygas bei teises, įskaitant profesinės kvalifikacijos ir diplomų pripažinimą visoje ES, taip pat drauge įtvirtinti galimybę perkelti teises į socialinės apsaugos ir pensijų išmokas, siekiant stiprinti Europos bendrąją rinką;

64.

mano, kad Šengeno susitarimas tebėra ypatingas ES piliečių pasiekimas ir kad jis turi būti išlaikytas; prašo stiprinti su tuo susijusį bendradarbiavimą; išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Šengeno taisyklių hipotetinių pokyčių; pabrėžia, jog reikia, kad Parlamentas būtų tinkamai įtraukiamas į teisėkūros procesą, taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad šioje srityje būtų neleidžiama šalims priimti vienašalius sprendimus; primena, kad Šengeno susitarimo priėmimas buvo žingsnis pirmyn siekiant didesnės ES integracijos ir kad turi būti išlaikytas asmenų judėjimo laisvės principas;

65.

ragina parengti bendrą ES imigracijos politiką ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymus suteikti daugiau teisėtų galimybių atvykti į ES dirbti; pabrėžia, kad reikalinga dabartinės mėlynosios kortelės sistemos reforma (numatant, kad ji apimtų žymiai didesnį darbo vietų ir profesijų skaičių), ir pažymi, kad ES darbdaviai vis labiau priklauso nuo žmonių, atvykstančių į ES iš Europai nepriklausančių šalių, kad jie užimtų darbo vietas tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, sodininkystė, turizmas, pagyvenusių žmonių priežiūra ir slauga, nes vis mažiau ir mažiau ES piliečių dirba šiuose sektoriuose; mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl sezoninių darbuotojų turi užtikrinti šiems dažnai pažeidžiamiems ir neapsaugotiems darbuotojams geresnes sąlygas ir saugų teisinį statusą, siekiant apsaugoti juos nuo išnaudojimo;

66.

rekomenduoja, kad Komisija skatintų MVĮ finansavimą iš akcijų ir supaprastintų jo gavimo sąlygas, naudojant arba rizikos kapitalą, arba jų akcijų įrašymą į biržų sąrašus, kad būtų teikiama daugiau paramos iš struktūrinių fondų ir kad mažiau būtų pasikliaujama skolomis, ypač pradedančių veiklą pažangiųjų technologijų bendrovių, kurioms ypač reikalingas kapitalas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, atveju; pabrėžia poreikį stiprinti Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) garantijų priemonę ir supaprastinti MVĮ prieigą prie finansavimo; pabrėžia, kad itin būtina skatinti ir remti moteris verslininkes;

67.

pripažįsta socialinės ekonomikos (trečiojo sektoriaus) vaidmenį Europoje ir jo svarbą stiprinant inovacijas; pabrėžia poreikį Europoje turėti strateginių viešųjų pirkimų politikos krypčių, kurias įgyvendinant nekeliamas pavojus aplinkai ir taupiai naudojami ištekliai, siekiant remti lygiavertį ir konkurencingą inovacijų sektorių;

68.

ragina Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos investicijų fondui (EIF) suteikti vadovaujamąjį vaidmenį Europos lygmeniu teikiant finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tam taikant paprastesnes ir aiškesnes procedūras, kartu bendradarbiaujant su valstybių narių finansų įstaigomis ir vengiant kurti sistemas, panašias į jau esamas struktūras nacionaliniu lygmeniu, kad MVĮ galėtų nesunkiai rasti įprastas patekimo į rinkas galimybes; siūlo, kad EIB ir EIF veiktų kaip savotiškas filtras ir didžiausią dėmesį skirtų pirmenybiniams sektoriams pagal strategiją „Europa 2020“ stiprindami ekonomiką, užimtumą, aplinkos apsaugos tvarumą ir veiksmingą išteklių vartojimą ir kad jie būtų parinktų MVĮ grupių patarėjai, dalyvaudami diskusijose su bankais ir jų rizikos valdymo grupėmis, taip siekdami MVĮ padėti gauti ilgalaikes paskolas; ragina visapusiškai išnaudoti EIB finansavimo teikimo galimybes;

69.

ragina valstybes nares paspartinti priemonių, nustatytų 2008 m. Smulkiojo verslo akte ir jo peržiūroje, kurią 2011 m. vasario 23 d. paskelbė Komisija, įgyvendinimą, siekiant mažinti administracinę naštą, palengvinti galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą ir paremti mažųjų ir vidutinių įmonių internacionalizavimą;

70.

pabrėžia, kad pagal naujos kartos ES finansavimo programas ir vidaus rinkoje, ir pasaulio mastu turi būti sistemingai remiamos inovacijas diegiančios ir darbo vietas kuriančios mažosios ir vidutinės įmonės; pabrėžia, kad reikia palengvinti galimybes greitai įsteigti naujas įmones naudojant naująsias technologijas, gerinti jų finansavimą, mažinti administracinę naštą ir skatinti jų internacionalizavimą; mano, kad labai vertėtų pripažinti centrinį kooperatinių ir mažmeninių bankų sistemos, kuri užtikrina pagalbos ir realios paramos MVĮ sektoriui strategijos optimizavimą, sistemos vaidmenį;

71.

pabrėžia, kad EPS ir vidaus rinkai reikalingas ryžtingesnis nacionalinės mokesčių politikos derinimas; pabrėžia, kad apmokestinimo kokybė turėtų būti gerinama siekiant sukurti tinkamas paskatas užimtumui, inovacijoms ir ilgalaikiam investavimui; prašo Komisijos išnagrinėti, atsižvelgiant į Europos semestrą, valstybių narių mokesčių sistemų atsparumą, kad įgyvendinant jų mokesčių reformas būtų pasipriešinta ekonominiams svyravimams ir šios reformos būtų grindžiamos nebūtinai mokesčių bazėmis, kurios yra itin ciklinio pobūdžio arba turi tendenciją pasiduoti staigaus ekonomikos pakilimo ir smukimo ciklams;

72.

remia Komisijos pastangas spręsti problemas, susijusias su žalinga konkurencija mokesčių srityje, vengimu mokėti mokesčius arba mokestiniu sukčiavimu ir Europos Sąjungos ir tarptautinio masto mokesčių rojumi, užtikrinti geresnę mokesčių surinkimo sistemų kokybę ir įvesti vieną bendrą pelno mokesčio bazę, nustatant orientacinius mokesčių intervalus, taip pat sukuriant konkrečią ir supaprastintą mažųjų ir vidutinių įmonių apmokestinimo sistemą; palankiai vertina Komisijos siūlomą PVM strategiją, kuria siekiama sukurti sukčiavimui kelią užkertančią sistemą;

73.

pažymi, kad kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat mokesčių surinkimo gerinimas, taip pat susijęs su trečiosiomis šalimis, turi būti esminiai dabartinių valstybių narių pastangų konsoliduoti biudžetą aspektai;

74.

yra įsitikinęs, kad dabartinėmis aplinkybėmis, kai valstybėms narėms reikia konsoliduoti savo biudžetus, tokie veiksmai nepaprastai svarbūs; atkreipia dėmesį, kad konkurencija mokesčių srityje yra priimtina tiek, kiek ji nekelia pavojaus valstybių narių gebėjimui surinkti pajamas, kurių jos teisėtai gali tikėtis, ir primena, kad reikia surasti sprendimų, kuriais būtų kuo labiau sumažinta žalinga konkurencija mokesčių srityje;

75.

mano, kad, skirstant ES lėšas, reikėtų atsižvelgti į valstybių narių apmokestinimo strategiją ir į jų pasiryžimą bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir skatinti kruopštesnį koordinavimą mokesčių srityje;

76.

pripažįsta, kad nėra bendros mokesčių rojaus apibrėžties; ragina laukiant, kol dėl apibrėžties bus susitarta pasaulio lygmeniu, priimti bent jau Europoje sutartą bendrą apibrėžtį;

77.

atsižvelgdamas į tai, kaip svarbu kovoti su korupcija siekiant iš tikrųjų pagerinti finansinę padėtį, ragina valstybes nares į savo baudžiamosios teisės sistemas įtraukti nuostatą, kurią taikydama mokėjimo institucija galėtų atšaukti mokėjimą arba, jei mokėjimas jau įvykdytas, pareikalauti grąžinti dvigubai didesnę už išmokėtą sumą, jei vykdant veiklą nustatomi korupcijos, kyšių davimo ar atsilyginimo kitokiu būdu siekiant gauti neteisėtos naudos atvejai;

78.

pabrėžia, kad naujos ir geresnės darbo vietos yra išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti sąžiningo, nekeliančio pavojaus aplinkai ir pažangaus augimo strategiją, todėl ragina:

79.

pažymi, kad valstybėse narėse, kuriose šiuo metu įgyvendinamos fiskalinio taupymo priemonės, nedarbo priežastis - bendras ekonominės veiklos sumažėjimas, pavojingai didėjant ilgalaikio nedarbo lygiui; atkreipia dėmesį, kad ilgalaikio nedarbo problema turi būti sprendžiama nedelsiant, nes tai gali smarkiai pakenkti ilgalaikiam augimui susijusiose šalyse ir mažinti konkurencingumo stiprinimo galimybes visoje Europos Sąjungoje;

80.

pažymi, kad dėl dabartinės krizės ES darbo rinka gali likti suskaidyta ilguoju laikotarpiu, nes, viena vertus, aukštos kokybės darbas bus sutelktas tose valstybėse narėse, kuriose subalansuotos einamosios sąskaitos, ir, kita vertus, bus aukštas nedarbo lygis ir konkurencingos darbo jėgos trūkumas tose valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės ir yra daugiausiai įsiskolinusios;

81.

mano, kad vis dar reikia spręsti įmonių valdymo klausimą dėl ilgalaikio investavimo ir darbo vietų kūrimo; siūlo teikti metines ataskaitas, kuriose būtų įvertinama visų į biržos sąrašus įtrauktų įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų ir kurių apyvarta didesnė kaip 50 mln. EUR, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė;

82.

pabrėžia, kad svarbus vaikų, profesinis, universitetinis ir suaugusiųjų švietimas diegiant inovacijas ir skatinant ekonomikos augimą, taip pat pabrėžia tinkamo lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros įgyvendinimo svarbą; pažymi, kad būtina pritaikyti švietimo ir profesinio mokymo sistemas, kad žmonės turėtų geresnių žinių ir įgūdžių, reikalingų aukštam užimtumo lygiui, našumui, augimui ir konkurencingumui užtikrinti;

83.

siūlo pradėti Europos stažuočių programą, panašią į programą „Erasmus“, visapusiškai įtraukiant privatųjį sektorių; mano, kad į šią programą turėtų įsitraukti universitetai, taikomojo mokslo universitetai, profesinio mokymo institucijos, pramonės atstovai, finansų rinkos, mažosios ir vidutinės įmonės bei stambios bendrovės ir kad tai piliečiams, įskaitant pažeidžiamas grupes, turėtų suteikti galimybę mokytis, ypač įgyti į žinių ekonomiką perkeliamų įgūdžių siekiant stiprinti mokymąsi visą gyvenimą;

84.

ypač pritaria tam, kad būtų taikomos priemonės, kuriomis Europoje didinama aukštojo švietimo kokybė, inter alia, toliau mažinant kliūtis, trukdančias studentų judumui, gerinant akademinio pasaulio ir verslo sąsajas ir skatinant visuomenės verslumą; siūlo pradėti teikti Europos inovacijų stipendijas, skirtas padėti skatinti žinias ir įgūdžius, naudojamus naujoves diegiančiuose sektoriuose, kartu leidžiant kurti ES masto tinklus ir bendradarbiavimo ryšius; mano, kad tokios stipendijos pritrauktų jaunimą į profesinio mokymo programas, rengiamas ir specialiai įgyvendinamas kiekvienoje valstybėje narėje;

85.

pabrėžia, kad būtina sudaryti sąlygas Europos ir nacionaliniu lygmeniu privačiajam ir viešajam sektoriui didinti investicijas į MTTP; atkreipia dėmesį, kad universitetai daugiausia finansuojami iš nacionalinių biudžetų, kuriems jau tenka konsolidavimo našta; taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų atitinkamos universitetų finansavimo sistemos būtų parengtos taip, kad būtų stiprinami Europos pajėgumai technologijų plėtros, inovacijų ir darbo vietų kūrimo srityje;

86.

mano, kad siekiant paskatinti valstybes nares daugiau investuoti į švietimo sektorių, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybės išlaidoms švietimo, mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo srityse, atsižvelgiant į valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto tikslų vertinimą;

87.

pritaria Europos universitetų asociacijos (EUA) raginimui iki 3 proc. BVP padidinti valstybinį aukštojo mokslo finansavimą; mano, kad, vertinant SAP, šiam tikslui reikia atlikti kokybinį tokių išlaidų vertinimą;

88.

ragina plėtojant amato mokymosi stažuojantis sistemą tobulinti švietimo programas, skirtas užimti darbo vietoms, kurioms nereikia universitetinių studijų;

89.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga atsidūrė kryžkelėje: arba valstybės narės nuspręs dėti bendras pastangas siekdamos stiprinti integraciją, arba dėl sprendimų priėmimo lygmens sąstingio ir ekonominio lygmens skirtumų ES gali iširti;

90.

įspėja apie pavojų grįžti prie susiskaidžiusios Sąjungos, kuri neapsaugota nuo protekcionizmo ir populizmo;

91.

ragina stiprinti demokratinę politinę sąjungą, kurioje Europos Sąjungos institucijoms tektų didesnis vaidmuo tiek kuriant bendras politikos kryptis, tiek jas įgyvendinant; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Sąjungos demokratinį teisėtumą ir kontrolę;

92.

pabrėžia, kad svarbu laikytis Europos projekto principų, būtent valstybių narių lygybės, solidarumo, sanglaudos ir bendradarbiavimo principų; atkreipia dėmesį, kad šių principų būtina laikytis veiksmingai naikinant vidaus disbalansus ir siekiant esminės konvergencijos pasitelkiant euro zonos ir ne euro zonos valstybių narių politikos koordinavimą;

93.

pabrėžia, kad reikalinga ryžtingesnė Europos Komisija, kuri būtų atskaitingesnė Parlamentui, kuris atlieka svarbų vaidmenį atstovaudamas piliečiams, ypač, kai reikia sudaryti sąlygas viešoms tarpvalstybinėms diskusijoms, atsižvelgiant į nacionalinių sprendimų, priimtų tokiose srityse kaip ekonomikos ir socialinė valdysena, poveikį;

94.

pabrėžia, kad kuriant ekonomikos valdyseną ir susijusias ekonomikos, mokesčių ir socialinės politikos kryptis turi būti taikomas Bendrijos metodas vadovaujant Europos Sąjungos institucijoms ir visapusiškai dalyvaujant nacionaliniams parlamentams;

95.

mano, kad nauji teisės aktai dėl Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ir trijų Europos priežiūros institucijų yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi, tačiau taip pat mano, kad, ypač siekiant ES lygmeniu užtikrinti tiesioginę sisteminių institucijų, pavyzdžiui, didelę įtaką darančių subjektų, priežiūrą ir siekiant laikytis tų pačių taisyklių, reikalinga tolesnė pažanga; pabrėžia, kad naujoms agentūroms reikia suteikti žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie atitiktų jų atitinkamai didėjančias pareigas;

96.

mano, kad, be priežiūros, kuria siekiama užtikrinti finansinį stabilumą, reikalinga ir tariamai išpūstų kainų bei geriausio kapitalo paskirstymo priežiūra ir prevencijos mechanizmas, atsižvelgiant į makroekonomikos uždavinius ir tikslus, ir kad taip pat reikalingos investicijos į realiąją ekonomiką; taip pat mano, kad reikia taikyti mokesčių politiką kaip priemonę šiam tikslui pasiekti;

97.

prašo Komisijos pateikti papildomų pasiūlymų, kaip reguliuoti finansinės rinkos struktūras, dėl kurių dydžio, sisteminio integravimo, ar susiejimo galimybių gali kilti pavojus finansiniam stabilumui ir reguliavimo institucijų pajėgumams atsispirti jų poreikiams, įtraukiant priemones, kuriomis būtų sudaromos galimybės priežiūros institucijoms stebėti jų veiklą, įskaitant šešėlinę bankų sistemą ir jų įtakos lygį; ragina Komisiją apsvarstyti reguliavimo galimybes, pvz., rinkos dydžio ribojimą ar mažinimą bei verslo modelius;

98.

pabrėžia, kad kovojant su valstybių skolų krize, stiprinant ES konkurencingumą, konvergenciją ir didinant solidarumą reikia Sąjungai perkelti kompetencijos sritis ir išlaidas, nes taip būtų labai palengvinta nacionalinių biudžetų našta, ir pabrėžia būtinybę kurti sinergijas tarp nacionalinių ir ES biudžetų, kad turimi fiskaliniai ištekliai būtų optimaliai naudojami ir paskirstomi visais lygmenimis, kartu laikantis subsidiarumo principo siekiant paremti stiprius regionus ir valstybes;

99.

daro išvadą, kad, siekiant politinės sąjungos ir ekonominės integracijos, kuri atitiktų pinigų sąjungą pagal Europos Vadovų Tarybos sutartus prioritetus, Europos Sąjungai reikia tokio biudžeto, kurio užtektų užtikrinti tvarią paramą eurui, suteikiant šiai valiutai atitinkamai biudžeto lėšų tuo politinės sąrangos lygmeniu, kuriuo ji buvo išleista;

100.

primena, kad iki pinigų sąjungos sukūrimo parengtuose pranešimuose, ypač McDougallo pranešime, kuriame buvo analizuojamos Wernerio plano įgyvendinimo sąlygos, teigta, kad tokį biudžetą turėtų sudaryti 2,5–10 proc. Sąjungos BNP, priklausomai nuo to, ar ir kurios perskirstymo funkcijos būtų priskirtos Sąjungos biudžetui, kad biudžetas turėtų būti finansuojamas iš nuosavų išteklių, kad jis turėtų būti naudojamas tokių sričių kaip užsienio, saugumo ir gynybos politika, energetikos ir transporto sektoriai, vystomasis bendradarbiavimas ir moksliniai tyrimai bei technologinė plėtra veiklos kryptims ir priemonėms finansuoti ir kad nacionaliniai biudžetai būtų atitinkamai sumažinti siekiant mokesčių neutralumo piliečių ir verslo įmonių atžvilgiu;

101.

pabrėžia, kad reikia siekti geresnės ekonominės ir socialinės politikos pusiausvyros, be kita ko, stiprinant makroekonominį socialinį dialogą ir jį institucionalizuojant;

102.

primena, kad Europos Sąjungos teisėtumas yra pagrįstas jos nustatytomis demokratinėmis vertybėmis, siekiamais įgyvendinti tikslais, turimais įgaliojimais, taikomomis priemonėmis ir institucijomis; mano, kad Europos ekonominės integracijos didinimas yra reikalingas siekiant užtikrinti euro zonos ir visos Europos Sąjungos stabilumą ir kad šito siekiant reikalingi tolesni pokyčiai šiose srityse: atstovavimas euro zonai išorėje, kvalifikuota balsų dauguma balsuojant dėl pelno mokesčio sistemos, kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonės, galimas abipusis valstybės skolos vertybinių popierių ir euroobligacijų išdavimas siekiant skatinti drausmę mokesčių srityje, ES skolinimosi pajėgumai, geresnė ekonominės ir socialinės politikos pusiausvyra, ES biudžeto nuosavi ištekliai ir nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento vaidmuo;

103.

mano, kad politiniai sprendimai dėl ekonomikos valdysenos neturėtų kelti grėsmės įsipareigojimams, dėl kurių susitarta ES lygmeniu ir kurie atspindi visų valstybių narių tikslus ir interesus, ir kad tokie sprendimai turėtų būti įtvirtinti Sutartyje ir vykdomi visapusiškai dalyvaujant visoms institucijoms ir prižiūrint Europos Komisijai ir Europos Parlamentui;

104.

ragina parengti išsamią strategiją sprendžiant uždavinius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, ir sustiprinta ekonomikos valdysena turi būti šio atsako pagrindas; taip pat ragina toliau ryžtingai siekti fiskalinio konsolidavimo, tvaraus augimo, skatinti struktūrines reformas ir iš pagrindų atkurti bankų sektorių; atkreipia dėmesį į Tarybos pasiūlytą „Euro plius“ paktą, kaip vieną iš ekonomikos valdysenos dalių, dėl kurios derėjosi Parlamentas ir Taryba;

105.

ragina Euratomo sutartį pakeisti Europos energijos bendrijos sutartimi;

106.

mano, kad kartu su Sutarties pakeitimais, reikalingais siekiant stabilumo mechanizmo, šie tarpusavyje susiję klausimai turėtų būti nagrinėjami konvente, sušauktame pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalį;

107.

mano, kad, jei šie klausimai nebus nagrinėjami konvencijoje, reikės pereiti prie tvirtesnio bendradarbiavimo pagal SESV 329 straipsnį, kad euro zona galėtų veikti demokratiškai ir veiksmingai;

108.

primena, kad Europos atsakas į krizę turi būti grindžiamas Europos integracijos stiprinimu, Bendrijos metodo taikymu, tarpparlamentinio dialogo konsolidavimu, socialinio dialogo skatinimu, socialinės apsaugos sistemos stiprinimu remiant socialinę įtrauktį, darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą bei toliau kuriant socialinės rinkos ekonomiką bei vertybes – tai turi būti pagrindinis Europos Sąjungos tikslas norint sutelkti visus piliečius Europos projektui, pagrįstam Sutartyse ir Europos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis;

109.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Euro grupės pirmininkui, Europos centriniam bankui, Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei socialiniams partneriams.