KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedama prie dokumento

XXX (data) Komisijos reglamento (ES) Nr. …/.. dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB XXX (data) Komisijos reglamento (ES) Nr. …/.. dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitų ir tonkilometrių duomenų ataskaitų patikros ir tikrintojų akreditacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB

1.         PROBLEMOS APIBŪDINIMAS

Problema jau buvo apibūdinta rengiant poveikio vertinimą, pridedamą prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (ES ATLPS) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (ES ATLPS peržiūra), kuria nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema Sąjungoje, siekiant racionaliai ir ekonomiškai skatinti išmesti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Įrenginių lygmens stebėsena ir ataskaitų teikimas yra vienas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ramsčių, kaip reikalaujama pagal ES ATLPS direktyvos (Direktyvos 2003/87/EB) 14 straipsnį. Sprendime 2007/589/EB, kuriuo nustatytos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo gairės (toliau – SAG), išdėstyti standartiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai įrenginiams, kuriems taikoma ES ATLPS direktyva.

Rengiant peržiūrėtą ES ATLPS direktyvą[1] poveikio vertinime atlikta analizė parodė, kad valstybės narės ir kompetentingos institucijos (KI) stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus įgyvendina ir taiko labai įvairiai. Padaryta bendra išvada, kad stebėsenos ir ataskaitų teikimo požiūriu sąlygos visoje Sąjungoje nėra vienodos, todėl skiriasi rezultatų tikslumas. Dėl tokių nevienodų sąlygų ir dėl to susidarančių netikslumų gali kilti pavojus aplinkosauginiam naudingumui ir sistemos patikimumui ir tikėtina, kad išlaidos bus didesnės nei būtina.

Be to, Komisijos ir keleto valstybių narių vardu buvo atlikti vertinimo projektai, kuriuose nurodyta, kad pagrindinės problemos, kliudančios toliau plėtoti ES ATLPS laikymosi procesą, yra skaidrumo, informacijos apie kokybę ir nuoseklumo trūkumas, dėl kurio gali kilti nepasitikėjimas bei susidaryti papildomų išlaidų. Be to, nustatyta, kad todėl dabartinė sistema yra silpnesnė dėl valstybių narių stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklių ir atsakomybės paskirstymo įvairovės.

Tikrinimas ir tikrintojų akreditavimas

Tikrinimo ir tikrintojų akreditavimo atžvilgiu nustatyta panašių problemų[2]. Stebėsenos ataskaitas yra svarbu tikrinti, kitaip nepakankamai savo išmetamų dujų kiekį įvertinantys veiklos vykdytojai ne tik gautų naudos (atsisakydami mažiau taršos leidimų nei turėtų), tačiau ir pakenktų sistemos aplinkosauginiam naudingumui. ES ATLPS direktyvoje ir Sprendime 2007/589/EB, nustatančiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo gaires (toliau – SAG), reglamentuojami tik kai kurie esminiai patikros proceso reikalavimai ir aspektai. Dėl likusiųjų aspektų atskiros valstybės narės turėjo nustatyti konkrečias nacionalines patikros gaires. Nustatyta, kad tikrintojų akreditavimo padėtis taip pat skirtinga – valstybės narės priėmė daug įvairių su tikrintojų akreditavimu susijusių standartų. Dėl tokio nenuoseklumo sąlygos tapo nevienodos, o vidaus rinka – neveiksminga, todėl susidarė daugiau išlaidų ar bereikalingų kliūčių, ypač tikrintojams, norintiems teikti savo paslaugas įvairiose valstybėse narėse.

Akreditavimu bus siekiama gerinti metinių išmesto ŠESD kiekio ataskaitų patikrų kokybę ir tuo pačiu užtikrinti bendrą suderinimą sistemos viduje, kaip nustatyta ES ATLPS direktyvos 15 straipsnyje. Todėl Akreditavimo ir patikrų reglamento projekte daroma nuoroda į jau esamą bendresnę akreditavimo teisinę sistemą, kuri sukurta 2008 m. liepos 9 d. Tarybos reglamentu 2008/765/EB, ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę akreditacijos įstaigą“, ir į 13 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Komisija užtikrina, kad tokiose sektorinėse sistemose būtų nustatomos techninės specifikacijos, būtinos užtikrinti tokį kompetencijos lygį <…>“. Poveikio vertinimas apėmė ir tokį reglamentą[3].

Subsidiarumo principas

Sąjungos veiksmai, kaip išdėstyta abiejuose siūlomuose reglamentuose, yra pagrįsti ir būtini atsižvelgiant į subsidiarumo principą:

tarpvalstybinis klimato kaitos pobūdis ir poreikis Sąjungoje sukurti tvirtą, palyginamą ir nuoseklią išmetalų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą – svarbus elementas nustatant Sąjungos veiksmų poreikį. Vien tik nacionaliniais veiksmais nebūtų užtikrintas veiksmingas reikalaujamų įsipareigojimų laikymasis, taip pat jų nepakaktų norint įvykdyti Direktyvoje 2003/87/EB nurodytus uždavinius ar pasiekti joje nustatytus tikslus. Todėl būtina sukurti veiksmingą Sąjungos lygmens sistemą. Dviejų siūlomų įgyvendinimo reglamentų reikia, kad būtų nustatytos suderintos ataskaitų teikimo metodikos, skiriant kuo daugiau dėmesio ekonomiškiems reikalavimams, tačiau tuo pačiu sukuriant tinkamas tarpusavio pripažinimo sąlygas. Ataskaitų teikimo veiksmingumo patobulinimai – esminis elementas siekiant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų. Norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikia derinti visas priemones, nustatyti bendrus kriterijus ir bendrus ataskaitų teikimo terminus, kad būtų galima tinkamai konsoliduoti valstybių narių duomenis Sąjungos lygmeniu. Derinant dvidešimt septynias skirtingas sistemas reikėtų išleisti daugiau nei kuriant bendrą suderintą sistemą.

Kadangi svarbiausi įsipareigojimai prisiimami Sąjungos lygmeniu, taip yra veiksmingiau nustatyti reikiamas ataskaitų teikimo priemones bei tikrinimo ir tikrintojų akreditavimo sąlygas. Sąjungos lygmeniu vykdomi veiksmai būtų aiškiai naudingesni palyginti su valstybių narių lygmeniu vykdomais veiksmais, ypač dėl to, kad sumažėtų taisyklių spragų, duomenų trūkumo, duomenų nutekėjimo ar dvigubos apskaitos rizika. Be to, Sąjungos lygmens veiksmai – geriausias būdas užtikrinti vienodas sąlygas, kad tikrintojai galėtų teikti aukštos kokybės paslaugas visoje Sąjungoje.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Nė vienas iš dviejų siūlomų reglamentų neapima daugiau nei būtina, norint įgyvendinti siekius pagerinti klimato kaitos duomenų kokybę ir užtikrinti nepriklausomą ir bešališką tikrinimą, kurį atliktų akredituoti ir kompetentingi vertintojai, kaip reikalaujama Direktyvos 2003/87/EB 14 ir 15 straipsniuose.

Be to, šiais pasiūlymais prisidedama prie bendrų Sąjungos pastangų pasiekti Kioto protokole nustatytus Sąjungos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, taip pat klimato kaitos ir energetikos teisės aktų pakete, Kopenhagos susitarime ir Sprendime 1/CP.16 (toliau – Kankūno susitarimai) numatytus Sąjungos tikslus.

Pasiūlymuose numatomas į ATLPS įtrauktų išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo įgyvendinimo taisyklių rinkinys, taip pat patikros ir tikrintojų akreditavimo sistema, kurios praktika ir procedūros visiškai atitinka įrenginių, veiklos vykdytojų ir orlaivių naudotojų poreikius ir pajėgumą, įskaitant nuoseklų mažesniems įrenginiams palankių nuostatų rinkinį.

Dabartinis poveikio vertinimas peržiūrėtas atsižvelgiant į poveikio vertinimo valdybos nuomonę ir joje pateiktas rekomendacijas. Nuomonė pateikta po 2011 m. liepos 22 d. rašytinės procedūros, kuri vyko po Klimato politikos GD atsakymo raštu į pradinį poveikio vertinimo kokybės tikrinimo sąrašą (PVKTS), kurį 2011 m. liepos 19 d. paskelbė poveikio vertinimo valdyba. Į PVKTS iškeltas problemas tinkamai sureaguota, visų pirma: problemoms apibūdinti naudojami aiškinamieji pavyzdžiai; nustatyti SMART (konkrečių, įvertinamų, pasiekiamų, tinkamų, laiku pasiekiamų) tikslų pavyzdžiai; geriau apibūdinti politikos variantai; pabandyta įvertinti siūlomų pakeitimų sąnaudas ir naudą; variantus galima geriau palyginti dėl apžvalginių lentelių; atskira dalis skirta subsidiarumui ir proporcingumui. Peržiūrėtas PV bus paskelbtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 reikalavimus. Jokia poveikio vertinimo dalis nėra konfidenciali.

2.         STEBĖSENOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO REGLAMENTAS

2.1.      Bendrieji politikos tikslai

Pagrindiniai tikslai nustatyti dar prie Direktyvos 2009/29/EB pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime. Jie yra šie:

· užtikrinti bendrą stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodiką, siekiant garantuoti sistemos veiksmingumą ir naudingumą aplinkos aspektu bei pagerinti jos rentabilumą;

· siekti daugiau nuoseklumo ir skaidrumo, kurie ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti lėšų visiems dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams;

· pagerinti stebėsenos ir ataskaitų teikimo standartų rentabilumą, nes manoma, kad šie standartai didina rinkos pasitikėjimą teikiamomis ataskaitomis, todėl darytų teigiamą, nors ir netiesioginį, poveikį rinkos veiksmingumui.

2.2.      Politikos variantai

2.2.1.   Neapibrėžties vertinimas

Kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojai ir tikrintojai neturi vieningos pozicijos, kaip vertinti su dabartinės įrangos matavimais ar analize susijusią neapibrėžtį. 1 variantas. Išlaikomi dabartiniai su neapibrėžties vertinimu susiję SAG reikalavimai. (Politika nekeičiama.)

2 variantas. Gerokai padidinamas dabartinių metodikų pragmatiškumas ir palyginamumas. Tai padarius daugiau dėmesio būtų skiriama kitiems kokybės kriterijams, tokiems kaip tinkamas įrangos sumontavimas, techninė įrenginių priežiūra ir jų kalibravimas. (Politika visapusiškai pakeičiama.)

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamente paaiškinama, kiek neapibrėžties vertinimo įrodymų reikia įtraukti į stebėsenos planą, kaip juos turėtų vertinti kompetentinga institucija ir ką reikia įtraukti į metinę išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą. Mažiau ŠESD išmetantiems subjektams ir paprastiems įrenginiams yra numatyta paprastesnių metodų, pagrįstų SAG jau suformuluotu pagrindu. Paliekamas 2 variantas.

2.2.2.   Suderintas nepagrįstų sąnaudų aiškinimas

SAG 2 dalyje pateiktą nepagrįstų sąnaudų apibrėžtį valstybės narės aiškina skirtingai.

1 variantas. Išlaikomi senos SAG pateiktos apibrėžties reikalavimai. (Politika nekeičiama.)

2 variantas. Paaiškinama, kaip apskaičiuoti ir palyginti stebėsenos metodų sąnaudas ir naudą. Į sąnaudas reikia įtraukti ekonominio nuvertėjimo laikotarpį. Naudą reikia apskaičiuoti kaip pagerėjimo rodiklį, padaugintą iš orientacinės kainos. Norėdamas parodyti priemonės ar priemonių įgyvendinimo pagal aukščiausias pakopas[4] sąnaudų pagrįstumą ar nepagrįstumą, veiklos vykdytojas turėtų įvertinti įgyvendinimo priemonių sąnaudas, kurių reikia norint pagerinti matavimą, mėginių ėmimą ir (arba) analizės tikslumą, su gaunama nauda. (Politika keičiama ribotai.) Paliekamas 2 variantas.

2.2.3.   CO2 perdavimas

Laikantis dabartinių SAG nuostatų, CO2 gali nutekėti iš sistemos ir gali būti neatitikimų su nacionaliniais aprašais, nes į daug veiklos rūšių ten neįmanoma atsižvelgti. Nėra vieningos pozicijos, kaip reikia įgyvendinti nuostatas dėl perduodamo CO2.

1 variantas. Išlaikomi SAG 5.7 skirsnio reikalavimai. (Politika nekeičiama.)

2 variantas. Nuostata, pagal kurią perduotas CO2 neįtraukiamas į ataskaitoje pateikiamą ŠESD kiekį, bus leidžiama tik tuo atveju, kai perdavimas vyksta į anglies surinkimo ir saugojimo įrenginį (kuriame užtikrinamas sulaikymas ilgesnį laikotarpį ir kuris ir toliau kontroliuojamas pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą). Paliekamas 2 variantas.

2.2.4.   Kietosios ir skystosios biomasės apdorojimas, įskaitant tvarumo kriterijus

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvoje jau nustatyta, kad biomasės išmetamųjų teršalų faktorius yra nulis; todėl pranešamas išmetamo CO2 kiekis irgi yra nulis. Biomasė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikmėms šiuo metu apibrėžta tik SAG. Šią apibrėžtį reikia atnaujinti, kad ji geriau atitiktų bendresnę Europos biomasės apibrėžtį ir atsinaujinančių energijos išteklių politiką. Tai visų pirma svarbu siekiant, kad toliau nebūtų naudojamas tam tikri biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie šiuo metu laikomi netvariais. Atsinaujinančios energijos direktyvoje 2009/28/EB (AED) nustatyti biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai, pagal kuriuos ekonomiškai remiamas atsinaujinančios energijos, gaunamos panaudojant biomasę, naudojimas. Svarstyti trys variantai.

1 variantas. Išlaikoma SAG pateikta apibrėžtis. (Politika nekeičiama.) Tuomet nebus suderinta su AED. Pagal šį variantą ir toliau palaikomas ribotas požiūris į biomasę ir keliama grėsmė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos patikimumui.

2 variantas. Apibrėžtis pakeičiama į su AED suderinamą apibrėžtį, tačiau be įpareigojimo taikyti tvarumo kriterijus. Taip būtų išlaikomas 0 biomasės faktorius, tačiau nebūtų įvedami tvarumo kriterijai. (Tik AED apibrėžtis.) Pagal šį variantą nuoseklumo pagal AED problema sprendžiama tik iš dalies, tad ir toliau kyla grėsmė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos patikimumui.

3 variantas. Apibrėžtis pakeičiama į su AED suderinamą apibrėžtį ir įvedamas reikalavimas, kad biodegalams ir skystiesiems bioproduktams nulinis faktorius taikomas tik jei jie atitinka AED tvarumo kriterijus. Pagal tokį variantą laikomasi AED ir skatinama taikyti ES lygmeniu nustatytus biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijus. Ekonominės paskatos, kuriomis bus remiami tvarumo kriterijai, turės teigiamą poveikį mažinant ekonominį ir administracinį poveikį. (AED apibrėžtis ir biodegalų, skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai.)

Bet kokio papildomo varianto, kuris galėtų būti sukurtas, atveju gali tekti ateityje keisti politiką, o tai gerokai viršytų šios įgyvendinimo priemonės apimtį. Šiame etape ypač neįgyvendinamas variantas būtų į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įvesti kietosios biomasės tvarumo kriterijus, nes privalomų Europos mastu galiojančių tvarumo kriterijų nėra, o biomasė tiekiama daugiausia nedideliu mastu ir itin plačiai. Kaip stebėsenos ir ataskaitų teikimo organizavimo pagrindas paliekamas 3 variantas.

2.2.5.   Ėminių ėmimo metodai ir dažnumas

SAG pateikti pragmatiniai nurodymai dėl ėminių ėmimo reikalavimų ir dėl to, kaip nustatyti ėminių ėmimo dažnumą, kai medžiagų savybes (pvz., anglies kiekį) reikia nustatyti analizės būdu. Tačiau praktikoje skirtingos valstybės narės nevienodai supranta, kaip įgyvendinti šiuos ėminių ėmimo reikalavimus.

1 variantas. Patvirtinamas pragmatinis SAG požiūris. (Politika nekeičiama.)

2 variantas. Paaiškinami ėminių ėmimo reikalavimai ir įvertinamas standartų taikomumas. Konkrečiai – naudotojas kompetentingai institucijai patvirtinti pateiks kiekvienos kuro rūšies ar medžiagos ėminių ėmimo planą. Šis būdas būtų labiau pageidautinas vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu, tačiau, deja, šiuo metu, rengiant šį Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentą, jo išplėtoti neįmanoma. Taip yra dėl žinių trūkumo ir laiko apribojimų. Daugiau darbo šiuo klausimu galėtų būti atlikta būsimoje rekomendacinėje medžiagoje, kuri bus pridedama įgyvendinant Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentą. Paliekamas 1 variantas.

2.2.6.   Su gamyba susijusių duomenų ataskaitų teikimas

Pagal Energijos mokesčių direktyvos (EMD) 14 straipsnio 2 dalį: „Reglamente […] gali būti nustatyti reikalavimai teikti ataskaitas apie emisijas, siejamas su prekių gamyba daug energijos suvartojančiose pramonės šakose, kurioms tenka konkuruoti tarptautiniu lygiu. Tame reglamente gali taip pat būti reikalavimai atlikti nepriklausomą šios informacijos patikrinimą. Į šiuos reikalavimus gali būti įtrauktas reikalavimas teikti ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas gaminant elektros energiją, kurioms taikoma Bendrijos sistema ir kurios susijusios su tokių prekių gamyba.“

1 variantas. Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamente stebėsenos reikalavimai nenurodomi. (Politika nekeičiama.) 1 variante ir toliau daugiausia dėmesio skiriama išmetamo ŠESD kiekio reglamentavimui, taip užtikrinant sistemos aplinkosauginį naudingumą ir veiksmingumą.

2 variantas. Įgyvendinami su gamyba susijusių duomenų stebėsenos reikalavimai. Nustatomi atitinkami ataskaitų teikimo reikalavimai, susiję su gamybos duomenimis ir energijos suvartojimu. Nustatomos atitinkamos apibrėžtys. (Visapusiškas pakeitimas.) Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamente aptariamas metinis išmetamas ŠESD kiekis. Su gamyba susijusių duomenų stebėseną ir ataskaitų teikimą geriau nagrinėti vadinamojo Santykinių taršos rodiklių nustatymo sprendimo[5] kontekste. Paliekamas 1 variantas.

2.2.7.   Supaprastintos procedūros ir reikalavimai

1 variantas. Išlaikomi dabartiniai supaprastinti SAG reikalavimai. (Politika nekeičiama.) Šis variantas, ypač dėl nevienodo jo įgyvendinimo valstybių narių lygmeniu, yra nepakankamas, kad būtų užtikrintas rentabilumas mažai ŠESD išmetantiems subjektams.

2 variantas. Nustatomos papildomos supaprastintos procedūros ir reikalavimai. Pagrindinė jų – ta, kad naudotojas kompetentingai institucijai gali pateikti supaprastintą stebėsenos planą. Taikoma išimtis, susijusi su mažai teršalų išmetančių įrenginių (tokių, kurie išmeta mažiau nei 25 000 tonų CO2 per metus, neįskaičiuojant biomasės ir neatėmus perduodamo CO2) tobulinimo ataskaitomis. Šiame reglamente taip pat yra nuostata, pagal kurią paprastiems įrenginiams bus galima taikyti supaprastintus stebėsenos metodus. Taip mažai ŠESD išmetantys subjektai patirs mažiau išlaidų. 2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

2.2.8.   Tobulinimo principo taikymas

1 variantas. Išlaikomi dabartiniai su tobulinimo principo taikymu susiję SAG reikalavimai. (Politika nekeičiama.) Pasirinkus šį variantą tobulinimo principas taikomas nevienodai. Tokiu būdu neužtikrinamas dinaminis ir kokybinis apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos stebėsenos ir ataskaitų teikimo plėtojimas.

2 variantas. Sustiprinamas tobulinimo principo taikymas, kaip tikrinimo proceso dalį įvedant aiškių pasiūlymų, kurie atitinka stebėsenos metodų tobulinimo rekomendacijas ir neišspręstus neatitikimus ir neteisingus pareiškimus. (Keičiama ribotai.) 2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

2.2.9.   Informacinės technologijos

Teisinis IT naudojimo ir (arba) keitimosi duomenimis stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikmėms pagrindas yra šis Direktyva 2009/29/EB pakeistos ES ATLPS direktyvos 14 straipsnio 4 dalies tekstas: „1 dalyje nurodytas reglamentas gali apimti automatizuotų sistemų naudojimo ir keitimosi duomenimis formatų reikalavimus, siekiant suderinti pranešimus apie stebėjimo planą, taip pat emisijos ir tikrinimo veiklos tarp operatoriaus, tikrintojo ir atsakingų institucijų metinės ataskaitos reikalavimus.“

1 variantas: Nesiimama jokių veiksmų ir padėtis lieka tokia, kokia yra SAG, t. y. elektroninis išmetamų dujų ataskaitų protokolas nėra paskelbtas. (Politika nekeičiama.) Pasirinkus šį variantą ir toliau būtų skatinamas nevienodas požiūris į IT naudojimą pagal ATLPS SAG ir trukdoma palyginamumo procesui bei naudotojų keitimuisi geriausia praktika.

2 variantas: Komisija skelbia standartizuotus elektroninius šablonus arba laikmenos formato specifikacijas, naudotinus teikiant stebėsenos planus, metines išmetimo ataskaitas ir tonkilometrių duomenų ataskaitas. Komisija aktyvuoja tinkamą savo paskelbtų elektroninių šablonų ir laikmenos formato specifikacijų kokybės kontrolę ir techninės priežiūros procedūras. (Politika keičiama ribotai.)

Geriausia IT sistemų ir tobulesnių šablonų su integruotu, automatizuotu valdymu praktika turi potencialą iš esmės sustiprinti ir patobulinti ES ATLPS laikymosi struktūrą ir praktiką.

2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

2.3.      Sudėtinio pageidautinų variantų poveikio vertinimas

Užtikrinti bendrą metodiką, siekiant garantuoti sistemos veiksmingumą ir naudingumą aplinkos aspektu bei pagerinti rentabilumą. Įgyvendinus šį tikslą, padidės pasiskirstymo lygiavertiškumas tarp įrenginių visoje ES. Visais pasirinktais politikos variantais būtų prisidėta prie to, kad kompetentingos institucijos mažiau savo nuožiūra spręstų dėl stebėsenos ir ataskaitų teikimo planų, todėl būtų lygiavertiškiau elgiamasi su veiklos vykdytojais ir jiems taikomais reikalavimais.

Siekti daugiau nuoseklumo ir skaidrumo, kurie, ilguoju laikotarpiu, gali sutaupyti lėšų visiems dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams. Pagal status quo variantą dėl stebėsenos, remiantis pagal SAG sukurtomis skirtingomis metodikomis, ir toliau būtų sudaromos palankesnės sąlygos įrenginiams kai kuriose valstybėse narėse, palyginti su panašiais įrenginiais kitose valstybėse narėse, o tai gali turėti įtakos jų konkurencingumui. Daug įvairių požiūrių į leidimų suteikimą ir reikalavimų laikymąsi skirtingose valstybėse narėse gali sukelti konkurencingumo problemų ir, atitinkamai, gali atsirasti nepasitikėjimas ES ALS. Pagal visus pageidautinus variantus reikalavimai turėtų būti mažiau abejotini, kad valstybės narės, veiklos vykdytojai ir tikrintojai turėtų mažiau laisvės nukrypti.

Supaprastinus dabartines nuostatas bus dar labiau padidintas sistemos skaidrumas.

Pagerinti stebėsenos ir ataskaitų teikimo standartų rentabilumą, nes manoma, kad jie didina rinkos pasitikėjimą teikiamomis ataskaitomis, todėl darytų teigiamą, nors ir netiesioginį, poveikį rinkos veiksmingumui. Įgyvendinant pasirinktus politikos variantus padidės rentabilumas ir pasitikėjimas sistema, nes su dabar nevienareikšmėmis sritimis susiję reikalavimai bus aiškesni, o kur pagrįsta, bus leidžiami supaprastinimai.

Galiausiai reikia konstatuoti, kad sąnaudos buvo svarstomos atskirai. Apsvarstyti sąnaudas bendrai būtų moksliškai nepriimtina ir nepridėtų ypatingos vertės, nes mes siekiame pagrįsti konkretaus varianto su autonominiais veiklos tikslais pasirinkimą.

9 toliau pateiktos stebėsenos ir ataskaitų teikimo temos buvo priskirtos nustatytoms 5 kategorijoms, susijusioms su pastebėtu poveikiu reikiamiems darbo jėgos ir finansinių sąnaudų ištekliams. Kategorijos patvirtintos atrinktinai apklausus kompetentingų institucijų, tikrintojų ir ATLPS atitikties forumo sekretoriato atstovus.

I.       Labai sumažėja sąnaudos ir reikiami ištekliai.

II.      Šiek tiek sumažėja sąnaudos ir reikiami ištekliai.

III.     Sąnaudų ir reikiamų išteklių pakitimų nesitikima.

IV.    Šiek tiek padidėja sąnaudos ir reikiami ištekliai.

V.      Labai padidėja sąnaudos ir reikiami ištekliai.

Apžvalga

Politikos variantai || Politika nekeičiama || Pakeitimas || Sąnaudos arba sutaupymas

Neapibrėžties vertinimas || Išlaikyti SAG nuostatas || Pragmatinis pakeitimas * || I kategorija

Nepagrįstos sąnaudos || Išlaikyti SAG nuostatas || Paaiškinti, kaip apskaičiuoti * || II kategorija

CO2 perdavimas || Išlaikyti SAG nuostatas || Reglamentuoti perdavimą * || III kategorija

Kietoji ir skystoji biomasė || Išlaikyti SAG nuostatas || Atnaujinti biomasės apibrėžtį, įtraukiant tvarumo kriterijus * || IV kategorija

Ėminių ėmimo metodai ir dažnumas || Išlaikyti SAG nuostatas * || Paaiškinti ėminių ėmimo reikalavimus || III kategorija – IV kategorija

Su gamyba susijusių duomenų ataskaitų teikimas || Išlaikyti SAG nuostatas * || Pridėti reikalavimus su gamyba susijusiems duomenims || III kategorija

Supaprastintos procedūros ir reikalavimai || Išlaikyti SAG nuostatas || Tolesnis paprastinimas * || II ir I kategorijos

Tobulinimo principo taikymas || Išlaikyti SAG nuostatas || Išplėsti tobulinimo principą * || II kategorija

Informacinės technologijos || Nesiimama jokių veiksmų || IT ir (arba) keitimasis duomenimis ATLPS stebėsenos ir ataskaitų patikros reikmėms || II ir I kategorijos

* Priimtiniausi variantai

3.         AKREDITAVIMO IR PATIKRŲ REGLAMENTAS

3.1.      Bendrieji politikos tikslai

Konkretūs tikrinimo ir akreditavimo tikslai nustatyti ir anksčiau poveikio vertinime, pridėtame prie Direktyvos 2009/29/EB pasiūlymo. Jie yra tokie: nustatyti nuoseklų ir palyginamą tikrinimo ir akreditavimo lygį; suderinti tikrinimo ir akreditavimo paslaugų vidaus rinką; padidinti rentabilumą.

SAG išdėstytas pagrindinis požiūris į patikros veiklą pagal ES ATLPS direktyvos V priede nustatytus tikrinimo kriterijus. Remiantis V priede išdėstytais veiksmais, taip pat susijusia kitų sričių audito patirtimi, ypač finansų audito, Europos bendradarbiavime dėl akreditavimo (EA) buvo nustatytos išsamios ES ATLPS patikrų ir tikrintojų bei tikrinimo institucijų akreditavimo gairės (EA dokumentas EA 6/03). 2007 m. šios gairės formaliai pripažintos naujosiose SAG ir šiuo metu sudaro ES ATLPS tikrinimo ir akreditavimo pagrindą daugumoje valstybių narių.

3.2.      Politikos variantai

3.2.1.   Tikrintojų akreditavimas ir sertifikavimas

Direktyvos 2009/29/EB 15 straipsnyje dėl tikrintojų akreditavimo aiškiai nurodyta, kad „Komisija priima reglamentą dėl […] tikrintojų akreditavimo ir priežiūros “.

1 variantas:     Tikrintojus tvirtinti gali tik akreditavimo įstaigos. 1 variantas aiškiai nurodytas Direktyvos 2009/29/EB 15 straipsnyje. 1 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus.

2 variantas:     Tikrintojus tvirtinti gali ir nacionalinės sertifikavimo įstaigos, kad būtų galima laikytis istoriškai susiklosčiusios tvarkos, taikomos keliose valstybėse narėse. Šis variantas visiškai atitinka Direktyvos 2009/29/EB 15 straipsnį ir Tarybos reglamento 765/2008/EB, pagrindinio su akreditavimu susijusio teisės akto, 5 straipsnio 2 dalį. Taip būtų pagerinta sistema, nes sertifikavimas taptų atviras tikrintojams kaip fiziniams asmenims lygiagrečiai ir lygiaverčiai kaip akreditavimas. Paliekamas 2 variantas.

3.2.2.   Tikrintojų tarpusavio pripažinimas

1 variantas:     Tikrintojų tarpusavio pripažinimas su akreditavimu nesiejamas. Šiame variante neatsižvelgiama į Direktyvoje 2009/29/EB nustatytus reikalavimus: „Komisija […] nustato […] tarpusavio pripažinimo […] sąlygas.“

2 variantas:     Tikrintojai pripažįstami tarpusavyje, jei juos akredituoja per tarpusavio vertinimą sėkmingai įvertintos akreditavimo įstaigos arba sertifikuoja per tarpusavio vertinimą sėkmingai įvertintos nacionalinės įstaigos. Pagal Tarybos reglamentą 2008/765/EB tikrintojai, kuriuos akreditavo per tarpusavio vertinimą sėkmingai įvertinta akreditavimo įstaiga, turi būti tarpusavyje pripažįstami visose valstybėse narėse. Akreditavimo įstaigos nustato su tikrintojų veiklos rezultatais susijusius grįžtamojo ryšio ciklus. Pagal šį variantą būtų palengvintas laisvas palyginamo kokybės lygio tikrintojų judėjimas. Priešingai nei 1 varianto atveju, pagal šį variantą būtų skatinamas bendras suderinamumas, atsižvelgiant į tikrintojų ir atliekamų patikrų kokybę.

2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

3.2.3.   Akreditavimo įstaigų tarpusavio vertinimas

Tarybos reglamente 2008/765 (AR) reikalaujama, kad visos nacionalinės akreditavimo įstaigos dalyvautų tarpusavio vertinime, kurį organizuoja pagal Reglamento 14 straipsnį nustatyta įstaiga. Šiuo metu tokia įstaiga pripažinta EA[6].

1 variantas. Akreditavimo įstaigų tarpusavio vertinimą atlieka išskirtinai tik EA. EA pagal nutylėjimą reguliariai vykdo savo narių tarpusavio vertinimą. Jei toks vertinimas būtų įprasta EA veikla, kiltų pavojus, kad nebus atsižvelgta į svarbų kompetentingų institucijų indėlį dėl konkrečių su ES ATLPS susijusių reikalavimų.

2 variantas. Atliekant akreditavimo įstaigų tarpusavio vertinimą, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus pagal ES ALS. Pasirinkus šį variantą, EA galėtų tinkamiau įgyvendinti tarpusavio vertinimo kriterijus pagal ES ATLPS reikalavimus. 2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

3.2.4.   Nuolatinė tikrintojų priežiūra ir ištaisomosios priemonės

1 variantas. Kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę vertinti audito kokybę ir atlikti tolesnį tyrimą, jei aptiktų netinkamai dirbančių tikrintojų. Pasirinkus šį variantą, galėtų dubliuotis skirtingų susijusių institucijų atsakomybė. Tai turėtų įtakos bendram sistemos veiksmingumui.

2 variantas. Tikrintojus prižiūri tik akreditavimo įstaigos. Standarte ISO 17011, kuriame reikalaujama, kad akreditavimo įstaigos vykdytų priežiūrą, paliekama vietos interpretacijai, kaip dažnai vykdyti priežiūrą ir kaip ji turėtų būti vykdoma. Jei kompetentingų institucijų indėlis būtų nepakankamas, gali nepavykti užtikrinti naudingos papildomos jų įžvalgos ir tikrinimo kokybė gali būti nepakankama. Pasirinkus šį variantą, nebus pakankamai užtikrinamas Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamento veiksmingumas, nes akreditavimo įstaigos nepakankamai žino apie ES ALS.

3 variantas. Tikrintojų priežiūros reikmėms reikėtų nustatyti veiksmingą keitimosi nuomonėmis tarp akreditavimo įstaigų ir kompetentingų institucijų sistemą. Taigi akreditavimo ir tikrinimo reglamente bus nustatyti informacijos keitimosi tarp kompetentingų institucijų ir akreditavimo įstaigų reikalavimai. Pasirinkus šį variantą, bus nustatyti aiškūs reikalavimai visoms valstybėms narėms ir taip bus pagerinta komunikacija dėl skaidrumo ir tikrintojų akreditavimo statuso. Taip pat tokiu būdu bus rentabiliai ir nedubliuojant vaidmenų kaip įmanoma daugiau padidintas keitimosi informacija tarp akreditavimo įstaigų ir kompetentingų institucijų naudingumas. 3 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 3 variantas.

3.2.5.   Rizikos analizė

1 variantas.     Išlaikyti bendruosius SAG 10 dalies 4 punkto 2 papunkčio b dalyje išdėstytus reikalavimus. (Politika nekeičiama.) Veiksmingai atlikti rizikos analizę yra svarbu siekiant bendrai planuoti tikrinimo vykdymą. Rizikos analizės procesas, kuriame nėra tinkamai atsižvelgiama į strateginę analizę ir veiklos vykdytojo rizikos vertinimą, gali nulemti klaidingą patikros išvadą arba nevisiškai atliktą patikrą, o dėl to gali reikėti pakartoti dalį proceso ir veiklos vykdytojas patirtų papildomų išlaidų.

2 variantas.     Nustatyti konkretesnius reikalavimus, susietus su strategine analize ir su veiklos vykdytojo rizikos vertinimu, įskaitant tobulinimo rekomendacijas. Pasirinkus šį variantą, bus nustatyti aiškesni reikalavimai tiek tikrintojo strateginei analizei, tiek rizikos analizei pagal EA 6/03. Taip pat jame bus apibūdinta, kaip strateginė analizė ir rizikos analizė yra susijusios ir kaip jomis galima pasinaudoti vėliau vykdant patikros veiklą (kontrolę ir duomenų tikrinimą). Šis variantas jau naudojamas daugumoje valstybių narių ir jo poveikio lygis yra priimtinas. 2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

3.2.6.   Supaprastintos procedūros ir reikalavimai

1 variantas. Valstybės narės gali leisti tikrintojams naudoti supaprastintus veiklos vykdytojų ir orlaivių naudotojų patikros planus ir procedūras, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, kurias dar turi patvirtinti Komisija. Pagal šį variantą galima gerokai sumažinti tikrinimo sąnaudas. Šiuo variantu sudaroma galimybė leisti atsisakyti daugiau apsilankymų vietoje, esant tam tikroms sąlygoms, mažų ir paprastų įrenginių atveju (tačiau vis tiek remiantis rizikos analize). 1 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus.

2 variantas. Supaprastinta patikra neleidžiama. Pasirinkus šį variantą, mažai ŠESD išmetantiems subjektams ir toliau tektų didelės ir neproporcingos sąnaudos, dėl kurių sistemos veiksmingumas gerokai sumažėtų ir nebūtų faktinės pridėtinės vertės. Paliekamas 1 variantas.

3.2.7.   Vieno vertintojo klausimas ir nepriklausomas techninis vertinimas

1 variantas. Atskiri vertintojai (kaip fiziniai asmenys) gali atlikti patikrą ir nereikia nepriklausomo techninio vertinimo. Pasirinkus šį variantą, būtų gerokai sumažintas tikrinimo proceso veiksmingumas.

2 variantas. Atskiri vertintojai (kaip juridiniai ar fiziniai asmenys) gali atlikti tikrinimą ir reikalingas nepriklausomas techninis vertinimas. Atitikties vertinimo įstaigų akreditavimas nustatytas Reglamente 765/2008. Atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus[7]. Atrodo, kad tai reiškia, jog pagal naująją akreditavimo sistemą asmenims atitikties vertinimo veiklos vykdyti neleidžiama. Tačiau jei atskiras tikrintojas savo veiklą organizuotų kaip įstaiga, tapdamas juridiniu asmeniu, pagal bendrą supratimą būtų galima aiškinti, kad pagal akreditavimo reglamentą atitikties vertinimo įstaiga gali būti ir individualus asmuo. ISO 14065 3 dalies 3 punkto 3 papunktyje netgi aiškiai nurodoma, kad tikrinimo institucija gali būti asmuo.

2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

3.2.8.   Tikrinimo ataskaitos turinys

1 variantas.     Išlaikyti bendruosius SAG 10 dalies 4 punkto 2 papunkčio e dalyje išdėstytus reikalavimus. („Politika nekeičiama.“) Pasirinkus šį variantą, vykdant patikrą trūktų nuoseklumo ir atsirastų skaidrumo trūkumas. Tai turėtų poveikį sistemos veiksmingumui ir naudingumui, taip pat akredituotų vertintojų tarpusavio pripažinimui.

2 variantas.     Sukurti išsamesnį su tikrinimo ataskaitos turiniu susijusių reikalavimų sąrašą. Bendrų reikalavimų rinkinys nustatomas akreditavimo ir tikrinimo reglamente.

Pagrindiniai elementai ir papildoma informacija bus susiję su lankymusi vietoje, tikrinimo komanda, techniniu vertintoju, principų patvirtinimu, kuro rūšių sąrašu ir tobulinimo rekomendacijomis. Poveikis bus nuoseklus ataskaitos turinys. Tikėtina, kad pradžioje dėl to šiek tiek padidės tikrinimo sąnaudos, tačiau tai atsvers didesnis patikrų skaidrumas. Taip pat KI lygmeniu bus galima gauti daugiau informacijos apie patikros kokybę.

2 variantas visiškai atitinka pradinius Direktyvos 2009/29 IA priede nustatytus reikalavimus. Paliekamas 2 variantas.

3.3.      Sudėtinio priimtiniausių variantų poveikio vertinimas

Nuoseklus ir palyginamas tikrinimo ir akreditavimo lygis. Akreditavimo ir tikrinimo reglamentu bus suteikta daug daugiau tikrumo dėl įgyvendinimo valstybių narių lygmeniu vienodumo. Dėl bendro požiūrio į tikrinimą padidės skaidrumas, reikalavimai bus aiškesni, taip pat tikrinimas visoje ES turėtų būti vykdomas nuosekliau. Dėl to, savo ruožtu, pagerės sistemos aplinkosauginis naudingumas ir padidės pasitikėjimas pačiu tikrinimo procesu.

Suderinta tikrinimo ir akreditavimo paslaugų vidaus rinka. Akreditavimo ir patikrų reglamentu bus nustatyti tiesioginiai reikalavimai susijusiems asmenims (tikrintojams, tikrinimo įstaigoms, akreditavimo įstaigoms, kompetentingoms institucijoms ir kt.), kad jų nereikėtų bent 27 kartus aiškinti ir skirtingai taikyti bent 27 nacionaliniuose teisės aktuose.

Dėl nuoseklesnio akreditavimo sumažės valstybių narių susirūpinimas, kad kai kurių valstybių narių tikrintojai neatitinka tokių pačių standartų kaip tie, kuriuos akredituoja jų pačių akreditavimo įstaiga. Dėl to, savo ruožtu, rinka taps laisvesnė ir tikrintojai galės veikti visoje ES (atsižvelgiant į kalbos reikalavimus).

Rentabilumo padidinimas. Sukūrus vieną visos ES patikrų ir akreditavimo taisyklių rinkinį, valstybės narės, po pradinio prisitaikymo laikotarpio, sutaupys daug sąnaudų. Kompetentingos institucijos sąnaudų gali sutaupyti dėl to, kad reglamentas taikomas tiesiogiai tikrintojui ir kitoms įvardintoms šalims. Jei reglamentas būtų iš dalies keičiamas, nacionalinių teisės aktų keisti nereikėtų, nes jis taikomas tiesiogiai. Taip pat nebūtų vėluojama siekiant geresnio reikalavimų suderinimo, nes jie būtų išsyk taikomi.

8 toliau pateiktos stebėsenos ir ataskaitų teikimo temos buvo priskirtos nustatytoms 5 kategorijoms, susijusioms su pastebėtu poveikiu reikiamiems darbo jėgos ir finansinių sąnaudų ištekliams. Kategorijos patvirtintos atrinktinai apklausus kompetentingų institucijų, tikrintojų ir ATLPS laikymosi forumo sekretoriato atstovus.

I.       Labai sumažinamos sąnaudos ir reikiami ištekliai.

II.      Šiek tiek sumažinamos sąnaudos ir reikiami ištekliai.

III.     Sąnaudų ir reikiamų išteklių pakitimų nesitikima.

IV.    Šiek tiek padidėja sąnaudos ir reikiami ištekliai.

V.      Labai padidėja sąnaudos ir reikiami ištekliai.

Dėl naujojo su akreditavimu ir patikromis susijusio požiūrio daugumoje toliau pateiktos lentelės variantų negalima nurodyti tikrojo atskaitos taško.

Apžvalga

Politikos variantai || 1 variantas || 2 variantas || Sąnaudos arba sutaupymas

Tikrintojų akreditavimas ir sertifikavimas || Tvirtinimą atlieka tik akreditavimo įstaigos || Tikrinimą gali atlikti ir nacionalinės sertifikavimo įstaigos* || IV kategorija

Tikrintojų tarpusavio pripažinimas || Tarpusavio pripažinimas su akreditavimu nesusietas || Tarpusavio pripažinimas susietas su akreditavimu* || II kategorija

Akreditavimo įstaigų tarpusavio vertinimas || Tarpusavio vertinimą vykdo tik EA || Specialūs ATLPS taikomi kriterijai* || III kategorija

Tikrintojų priežiūra || Atsakingos tik kompetentingos institucijos || Veiksmingai keičiamasi informacija* || II kategorija – I kategorija

Rizikos analizė || Išlaikyti SAG nuostatas || Nustatyti konkrečius reikalavimus* || I kategorija

Supaprastintos procedūros ir reikalavimai || Leidžiama vykdyti supaprastintą patikrą* || Supaprastinta patikra neleidžiama || II ir I kategorijos

Vienas tikrintojas ir nepriklausomas vertinimas || Pavieniai tikrintojai (kaip fiziniai asmenys), be vertinimo || Pavieniai tikrintojai (kaip fiziniai asmenys), atliekamas jų vertinimas || II ir I kategorijos

Turinio patikros ataskaita || Išlaikyti SAG nuostatas || Konkretesni reikalavimai* || III ir II kategorijos

* Priimtiniausi variantai

4.         IŠVADA

1. Visos siūlomos priemonės atitinka Direktyvoje 2009/29 išdėstytus ir jos poveikio vertinime numatytus reikalavimus, taip pat Tarybos reglamente 2008/765 dėl akreditavimo ir susijusiame poveikio vertinime nustatytus reikalavimus. Minėtuose teisės aktuose iš anksto nustatyti tikslai, kuriuos reikia pasiekti siūlomais dviem čia nagrinėtais reglamentais.

2. Visi pasirinkti variantai, griežtai susiję su ES ATLPS stebėsenos ir ataskaitų teikimo ir akreditavimo ir tikrinimo elementais, yra pritaikyti atsižvelgiant į susijusių įrenginių pajėgumą, įskaitant specialias nuostatas mažai ŠESD išmetantiems subjektams, siekiant išlaikyti tinkamą rentabilumą.

3. Renkantis variantus daug įtakos turėjo tai, kad dėl tarptautiniu lygmeniu nustatytų reikalavimų yra kilęs poreikis didinti skaidrumą, palyginamumą, darnumą ir tęstinumą, taip pat reikia, kad teisiniai tekstai būtų paprastesni ir patogesni naudotojams.

4. Sąnaudas labai sudėtinga nustatyti atskirai nuo pačios veiklos įvykdymo. Be to, patį dažnumą, kuris yra kintamasis, dėl kurio galimas lankstumas, lemia ataskaitų teikimo pagal ES ATLPS tvarkaraštis. Labiausiai reikėtų pabrėžti, kad šiais reglamentais siekiama patobulinti sistemą, nepagrįstai nepadidinant ataskaitų teikimo įpareigojimų, taigi išlaikant juos anksčiau nustatytos priimtinos sistemos ribose.

[1]               COM/2008/16, 2008 1 23, Komisijos tarnybų darbo dokumentas – pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį, pp. 62-3, priimant Direktyvą 2009/29/EB.

[2]               COM/2008/16, 2008 1 23, p. 71.

[3]               SEC(2007) 174.

[4]               Pakopų sistemoje nustatytos sudedamosios dalys, pagal kurias kiekvienam įrenginiui nustatomas tinkamas stebėsenos metodas. Pakopų sistemoje apibrėžiama skirtingo užmojo lygio veiklos duomenų, išmetamųjų teršalų faktorių ir oksidacijos ar konversijos koeficientų hierarchija. Šie lygiai yra vadinamosios „pakopos“. Kuo didesnis pasirinktos pakopos numeris, tuo didesnis tikslumas (tuo labiau konkrečiai vietai pritaikyta stebėsenos sistema).

[5]               2011/278/ES: 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės.

[6]               Siūlomo akreditavimo reglamento 10 straipsnio 1 dalis.

[7]               AR 2 straipsnio 16 dalis.