6.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/64

1.1

Nagrinėjamu pasiūlymu 2014–2020 m. laikotarpiui pratęsiama 2009 m. Komisijos pradėta finansinės atskaitomybės ir audito srityje dirbančių įstaigų finansavimo programa. Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki šių dienų sektoriuje įvyko įvairių pokyčių. Sumažėjo šiame sektoriuje veiklą vykdančių įstaigų, šiuo metu jų yra trys: Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondas (TFAS), Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (angl. EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros taryba (angl. PIOB).

1.2

EESRK iš esmės pritaria programai ir pripažįsta finansinės atskaitomybės ir audito, tvirtos ir skaidrios rinkos ramsčių, naudą. Tačiau Komitetas neturi pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti, ar skirtų lėšų pakanka kiekvienos programos veikimui užtikrinti, ir negali pateikti savo nuomonės dėl šių įstaigų veiksmų derėjimo su vartotojų, kurių požiūris yra veikiau teigiamas, poreikiais.

1.3

Finansų krizė, su kuria rinka tebekovoja, akivaizdžiai parodė, kad būtina tikslesnė informacija ir veiksmingesni audito standartai, tačiau tokios priemonės bus nenaudingos, jei šių paslaugų vartotojai nesugebės jomis visapusiškai pasinaudoti. Todėl būtina rengti aukšto lygio ekspertus viešajame ir privačiame sektoriuose ir šiam uždaviniui atlikti ES, valstybės narės ir įmonės turi dėti daug pastangų ir skirti pakankamai lėšų.

2.1

2012 m. gruodžio 19 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kurio tikslas - nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.paremti įstaigų, kurioms pavesta rengti audito ir finansinės atskaitomybės principus ir standartus, veiklą. 2009 m. sukurta programa baigs galioti 2013 m. gruodžio 31 d. Kai kurios į pirmąją programą įtrauktos įstaigos susijungė su kitomis, taigi, šiuo reglamentu siekiama išplėsti Sąjungos bendrą finansavimą, skiriamą likusiems paramos gavėjams, konkrečiai, TFAS fondui (TASKF teisių perėmėjui), EFRAG ir PIOB. Tai susiję su privačiuoju sektoriumi. Viešajam sektoriui taikomas 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (1995 m. ESS), kuriuo nustatyti valstybių biudžeto ataskaitų rengimo principai.

2.2

Tiek pasiūlyme, tiek aiškinamajame memorandume vartojama ypatingai daug santrumpų, todėl labai sunku nesusipainioti visuose trumpiniuose ir suprasti dokumente nurodytų įstaigų tarpusavio sąsajas. Todėl būtinas santrumpų ir organizacinių struktūrų skaitymo vadovas, kuris palengvintų dokumentų, kuriuos, nepaisant tikslios techninės terminologijos, labai sunku suprasti net ir specialistui, skaitymą.

2.3

Šiame skaitytojo vadove turėtų būti pateikta supaprastinta informacija apie šias paramą gaunančias įstaigas:

2.4

Sritis, kurioje veiklą vykdo šios didelį finansavimą gausiančios įstaigos, yra ypatingai techninio pobūdžio ir ją gali įvertinti tik labai ribotas šios srities specialistų skaičius. Taigi, Komisija nerengė išorės konsultacijų ir finansavimo įnašų tinkamumą įvertino remdamasi savo patirtimi ir žiniomis. Poveikio vertinime teigiama, kad finansavimo programa pateisino numatytus lūkesčius ir tikslus.

3.1

EESRK jau yra pateikęs savo poziciją (2) dėl pradinės programos, jis parėmė Komisijos pasiūlymus, tačiau išreiškė tam tikrų abejonių ir pateikė pasiūlymų, kurie prireikus bus pakartoti šioje nuomonėje. Kaip ir pirminės programos atveju, galima tik pritarti būtinybei finansuoti ypatingai sudėtingas ir svarbias užduotis atliekančių įstaigų veiklą. Tačiau Komitetas negali pateikti pagrįstos nuomonės dėl finansavimo apimties, kadangi tokiam vertinimui būtinos tam tikros žinios, kurias turi tik labai ribotas specialistų skaičius.

3.2

2009 m., kai buvo rengiama programa, finansų krizė jau buvo prasidėjusi, tačiau tuo metu, ko gero, buvo per anksti atlikti išsamią analizę ir išsiaiškinti visus mažiau akivaizdžius krizės priežasčių aspektus ar veikiau ją sukėlusius veiksnius. Prabėgę keleri metai ir įvairūs įvykiai leidžia pažvelgti giliau.

3.3

Auditas ir apskaita reikalauja didelių sąnaudų. Jos dar labiau išauga, kai tenka pasitelkti patyrusius specialistus, kurių rinkoje yra mažai ir kuriems universitetinis išsilavinimas suteikia tik pagrindines žinias, kuriomis remiantis jau dirbdami gali įgyti aukšto lygio kompetenciją. Be to, šie specialistai turi būti nepriekaištingos moralės ir užtikrintų informacijos konfidencialumą ir analizių neutralumą. Taigi, neginčijamai naudinga finansuoti šių įstaigų veiklą, tačiau taip pat būtina rengti specialistus, užtikrinti jiems tinkamą atlyginimą ir paskatas.

3.3.1

Žodį „specialistai“ dažniausiai siejame su tais, kurie rengia informaciją arba standartus, tačiau „specialistais“ turėtų būti taip pat informacijos ir standartų vartotojai, t. y. tie, kuriems informacija yra darbo įrankis ir standartais jie vadovaujasi savo veikloje. Todėl suprantama, kad tinkamai parengti žmoniškieji ištekliai yra prioritetinis uždavinys, svarbu apmokyti ne tik informaciją rengiančius specialistus, bet ir tuos, kurie turi ja naudotis: reguliavimo ir priežiūros institucijos, teisės aktų leidėjai, bendrovės, mokslinių tyrimų institutai ir kt.

3.4

Nuo mokymo tiesiogiai priklauso informacijos kokybė: 3.1 punkte jau minėta, kad sunku įvertinti siūlomo finansavimo apimtį, dar sunkiau ir rizikingiau vertinti finansavimo naudingumą vartotojams pagal jo pridėtinę vertę. Taigi, Komisijos pasiūlymui dėl bendros finansavimo sumos galima pritarti tik ja pasitikint ir remiantis pasiūlymo pagrindo analize.

3.5

2009 m. nuomonėje (3) dėl naujos programos EESRK rekomendavo ypač atidžiai stebėti, kad būtų išvengta nederamos įtakos vertybinių popierių rinkai  (4), reguliuojamai TFAS fondo ir EFRAG nustatytais standartais, ar kišimosi į ją. Šį klausimą iškėlė pati Komisija, ragindama ES skirti finansavimą ir užtikrinti rinkos nepriklausomumą nuo suinteresuotųjų asmenų netinkamos įtakos. Tačiau naujajame pasiūlyme dėl reglamento šis svarbus ir sudėtingas klausimas nesvarstomas, todėl EESRK prašo Komisijos patvirtinti savo visišką pasitikėjimą šių įstaigų nepriklausomumu. Šios pastabos taikytinos ir PIOB  (5).

3.6

Reikėtų pabrėžti, kad Komisija bendrai finansuoja EFRAG mažųjų valstybių narių vardu (didžiosios valstybės narės tiesiogiai finansuoja šią grupę). Ko gero, Komisijos įnašas labai nepasikeistų, jei visos valstybės narės įneštų savo, kad ir simbolišką, dalį. Tačiau toks žingsnis parodytų atsakingą visų ES valstybių narių nepriklausomai nuo jų dydžio dalyvavimą finansuojant visai Europai svarbias institucijas.

3.7

TFAS fondo standartais nustatoma įmonių apskaita pagal rinkos vertę (angl. marked to market). Per finansų krizę pastebėta, kad šie standartai gali turėti prociklinį ir trumpalaikį poveikį. EESRK siūlo nustatant aptariamą programą atlikti su šiais standartais susijusią sąnaudų ir naudos analizę.

3.8

Galiausiai, EESRK norėtų dar kartą pabrėžti duomenų rinkimo ir tvarkymo svarbą, visų pirma būtinybę išmokti tuos duomenis suprasti ir teisingai jais naudotis: pripažįstama, kad būtina užtikrinti aukštą duomenų „teikėjų“ profesionalumo lygį, tačiau kartu reikia daug ką nuveikti sprendžiant vartotojų įvairovės klausimus, visų pirma, būtina imtis žmogiškųjų išteklių mokymo ir įgūdžių atnaujinimo priemonių.