19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/61

1.1

EESRK palankiai vertina nagrinėjamą komunikatą ir jo tikslus, kurie, Komiteto nuomone, nusipelno ypač didelio dėmesio ir apsvarstymo.

1.2

EESRK remia Komisijos pastangas griežtesniu reglamentavimu visiškai uždrausti ir pavyzdžiais atgrasant bausti už tam tikrą agresyvią žinynų leidėjų pardavimo veiklą.

1.3

Atsižvelgdamas į tai, kad būtina skubiai išreikšti savo poziciją šiuo klausimu, ir į tai, kad minėta veikla Europoje labai paplitusi ir sudaro svarbią jos ekonomikos dalį, EESRK pritaria, kad Komisija jau dabar pateiktų vien šiam klausimui skirtą poveikio tyrimu pagrįstą teisės akto pasiūlymą.

1.4

EESRK mano, kad šiuo tikslu dera priimti pagrindų reglamentą, kuris galėtų būti įgyvendinamas priimant deleguotuosius teisės aktus, ir tai padėtų užtikrinti vienodesnį bei veiksmingesnį jo taikymą valstybių narių lygmeniu.

1.5

Turėdamas omenyje reglamento pobūdį, EESRK mano, kad vien Sutarties nuostatos dėl vidaus rinkos kūrimo, nors jų atmesti negalima, negali sudaryti pakankamo teisinio pagrindo, o reglamento taikymo sritis negali aprėpti vien tarpvalstybinių sandorių.

1.6

Be to, EESRK atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų ši veikla yra transeuropinio masto, ir į tai būtina atsižvelgti, nes reikalingi veiksmai turės būti derinami tarptautiniu lygmeniu.

1.7

Tačiau EESRK mano, kad geriausias būdas įgyvendinant šį tikslą, t. y. nuosekliai ir išsamiai reglamentuoti klaidinamosios rinkodaros veiklos uždraudimą, būtų atlikti bendrą direktyvų 2006/114/EB ir 2005/29/EB nuostatų dėl įmonių tarpusavio santykių ir dėl įmonių santykių su vartotojais peržiūrą, išsaugant kiekvienos jų ypatumus bendroje sistemoje; todėl Komitetas ragina Komisiją per trumpą laiką pradėti šį procesą.

1.8

EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti ir nurodyti taikyti papildomas priemones, kurios padėtų užtikrinti geresnį informavimą, sklaidą ir bendradarbiavimą tarp administravimo institucijų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės platformų bei suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų, ir tobulinti greitojo reagavimo mechanizmą siekiant nutraukti tokią veiklą bei atlyginti jos padarytą žalą, jau dabar pradedant kurti ES kolektyvinių ieškinių sistemą, apie kurią pradėta kalbėti prieš daugiau nei trisdešimt metų, nors po to jos kūrimas buvo daug kartų atidėtas.

1.9

EESRK su savo nariais yra pasirengęs dalyvauti būsimuosiuose šios srities darbuose ir mano galįs būti naudingas, nes jo nariai – organizuotos pilietinės visuomenės atstovai, Komitete susiskirstę į tris interesų grupes – yra sukaupę nemažą patirtį.

2.1

Įmonėms tarpusavyje siunčiant komercinius pranešimus, taikomos esminės taisyklės, kurių privaloma laikytis, kad nebūtų iškreipta konkurencija ir kad veiktų rinka. Jeigu šių taisyklių savanoriškai nesilaikoma, reikia jas padaryti privalomomis ir užtikrinti jų taikymą.

2.2

Nagrinėjamame komunikate Komisija apibūdino visas priemones, kuriomis siekiama kovoti su tam tikra reklamos įmonių ir konkrečiai žinynų leidėjų vykdoma klaidinamąja rinkodaros veikla.

2.3

Jo tikslas – užtikrinti įmonėms, ypač MVĮ, geresnę apsaugą, konkrečiai, susijusią su veikla, kai žinynų leidėjai primygtinai siūlo įmonėms esą nemokamai paskelbti arba atnaujinti savo duomenis žinynuose, nors jos pačios to nepageidauja ir neprašo, o vėliau iš jų už tai paprašoma nesuderėto ir iš anksto nepatvirtinto metinio mokesčio.

2.4

Komisija po viešų konsultacijų paskelbė ketinanti sugriežtinti Direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos ir aiškiai uždrausti tokią veiklą kaip reklamos pranešimo komercinių tikslų slėpimas, kartu sugriežtinti taisyklių taikymą tarpvalstybiniais atvejais.

2.5

Komunikate taip pat nurodoma, kad:

2.6

Komisijos nuomone, tokiais veiksmais padaromos finansinės žalos vertė sudaro nuo 1 000 iki 5 000 eurų per metus kiekvienai susijusiais įmonei.

3.1.1

Kaip ir ankstesnėje nuomonėje, EESRK pripažįsta, kad visi komerciniai pranešimai ir konkrečiai visų formų reklama atlieka svarbų socialinį ir ekonominį vaidmenį, gerai apibūdintą Tarptautinės reklamos asociacijos: reklama skleidžiamos naujovės, skatinamas kūrybiškumas ir pramogos, suteikiamas stimulas konkuruoti, didinama pasirinkimo galimybių įvairovė (1).

3.1.1.1

Vis dėlto, nors tam tikros reklamos įmonės, pranešdamos apie savo produktus, tikrai griebiasi sukčiavimo bandydamos pritraukti klientus, svarbu, kad Komisija pažymėtų, jog faktas, kad daug skundų dėl klaidinamosios veiklos būna susiję su šio sektoriaus įmonėmis, nereiškia, kad net šiuo konkrečiu žinynų leidėjų atveju nevykdoma teisėta veikla, labai svarbi įmonių, kurios šia paslauga naudojasi reklamuodamos savo veiklą, ekonominiam gyvenimui.

3.1.2

EESRK pripažįsta, kad nagrinėjamas komunikatas yra tinkamas ir savalaikis, nepaisant to, kad jame iš esmės nagrinėjamos tik dėl žinynų leidėjų naudojamo būdo pritraukti klientus kylančios problemos.

3.1.3

EESRK mano, kad Komisija nusistatė tinkamą tikslą pabrėžti tarpvalstybinį šios problemos pobūdį ir ketina užtikrinti ne tik tinkamą reglamentavimą, bet ir veiksmingą jo įgyvendinimą, taip pat galimybę aptariamą veiklą vertinti, kontroliuoti ir už ją skirti nuobaudas.

3.1.4

EESRK apgailestauja, kad komunikatas pateiktas neatlikus tikro poveikio vertinimo, kurio rezultatais būtų galima tvirčiau pagrįsti siūlomas alternatyvas, nes jų kaštai ir nauda irgi nėra aiškiai apibrėžti ar įvertinti.

3.1.4.1

Be to, Komisijos per 2013 m. kovo 1 d. posėdį su suinteresuotaisiais subjektais paskelbtas poveikio vertinimas Komitetui atrodo vėlyvas ir, nors jo mastas bei turinys Komitetui dar nežinomas, jis nėra toks lemiamas, kad būtų galima priimti deramai pagrįstą sprendimą.

3.1.5

Be to, EESRK abejoja, ar Komisiją labiausiai dominantis atvejis galėtų tapti tipiniu direktyvos, kurią siūloma peržiūrėti, objektu ne vien teisinio aiškinimo, bet ir veiksmingesnės įmonių apsaugos požiūriu.

3.1.5.1

Iš tiesų, nagrinėjama veikla, t. y., komercinė komunikacija plačiąja reikšme, nėra susijusi su reklamos veikla ir labiau primena agresyvią bei apgavikišką pardavimo veiklą, o ją veikiau reikėtų nagrinėti platesniame nesąžiningos ar klaidinančios komercinės veiklos kontekste ir netgi priskirti baudžiamosios teisės sričiai.

3.1.5.2

Iš tiesų, reklamos sąvoka neapima jokių pranešimų, kuriais nėra siekiama arba iš kurių negalima spręsti, kad yra siekiama skatinti pirkti tam tikras prekes arba paslaugas, ir net pranešimų, kurie siunčiami palaikant komercinius ryšius ir kuriais nesiekiama tiekti naujų prekių ar teikti naujų paslaugų.

3.1.5.3

Pagal Direktyvą 2005/29/EB klaidinamoji veikla yra nesąžininga komercinė veikla, nes ją vykdant bet kuriuo būdu, įskaitant bendrą pristatymą, pateikiama apgaulinga, neteisinga informacija, kuri klaidina arba gali suklaidinti vidutinį vartotoją, nors ir yra faktiškai tiksli vieno arba keleto aspektų atžvilgiu, ir bet kuriuo atveju gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą sudaryti sandorį, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Kitaip sakant, klaidinamoji veikla negali būti tapatinama su gaminių reklama, nes jos apibrėžtis gali apimti situacijas, kuriose negalima įžvelgti tikslo populiarinti gaminį, arba pranešimus, pateikiamus palaikant komercinius ryšius.

3.1.6

Be to, Žaliojoje knygoje dėl nesąžiningos prekybos praktikos Europos įmonių tarpusavio maisto ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje  (2) Komisija teisingai įspėja, kad dėl tiems patiems gavėjams panašia tvarka taikomų nesuderintų priemonių kyla konfliktų ir kartojimosi pavojus ir dėl to galima painiava perkeliant teisės aktus į valstybių narių nacionalinę teisę (3).

3.1.7

EESRK apgailestauja, kad Europos Komisija iki šiol nepradėjo diskusijų dėl įvairių galimų alternatyvų ir kad dėl jų net nebuvo surengtos viešos konsultacijos, nes Komisija pati pasirinko alternatyvą, kuri gali pasirodyti esanti mažiau naudinga įmonėms, ypač MVĮ. Atrodo, kad Komisija nuo pat pradžių, kaip skelbta, yra apsisprendusi, kurią alternatyvą pasirinks ateinantį spalį, todėl atlikti penkių alternatyvų poveikio vertinimą būtų visiškai nenaudinga.

3.1.8

Atsižvelgdamas į tai, kad reikia skubiai pareikšti savo poziciją pagrindiniu žinynų leidėjų klausimu, kuris jau buvo nagrinėtas ankstesniuose Europos Parlamento tyrimuose ir rezoliucijose, ir kadangi ekonominiu požiūriu nagrinėjama yra veikla svarbi ir plačiai paplitusi ES lygmeniu (4), EESRK sutinka, kad Komisija jau dabar pateiktų vien šiai temai skirtą teisės akto pasiūlymą, konkrečiai siekiant išvengti atvejų, kai įmonės tampa nuolatinio priekabiavimo taikiniu, joms gresia stoti prieš užsienio teismus, jos raginamos apmokėti besikaupiančias „administracines išlaidas“ ir turi atremti beveik grasinančius nesiliaujančius skolų išieškojimo įmonių telefono skambučius.

3.1.8.1

Beje, ne vien MVĮ, bet ir laisvųjų profesijų atstovai, nevyriausybinės organizacijos, bibliotekos, privačios mokymo įstaigos ir net tam tikros viešojo administravimo įstaigos taip pat yra buvę tokios veiklos taikiniu ir galbūt turėtų būti įtraukti į direktyvos taikymo sritį, išplečiant sąvokos „prekybininkas“ apibrėžtį, kad ji aprėptų visus asmenis, kurių atžvilgiu gali būti vykdoma ši veikla ir kurie nėra apsaugoti kitomis teisėkūros priemonėmis.

3.1.9

Vis dėlto EESRK mano, kad nuosekliau būtų išplėsti agresyvių klaidinamųjų veiksmų kaip nesąžiningos komercinės veiklos sąvoką bei Direktyvoje 2005/29/EB pateikiamą atitinkamą juodąjį sąrašą, kad jie apimtų įmonių tarpusavio ryšius.

3.1.10

Teigiamas šios direktyvos taikymo srities išplėtimo padarinys būtų pagerėjęs teisės aktų derinimas, nes valstybės narės, planuodamos perkelti šią direktyvą į savo teisę, nekurtų naujų įstatymų ar teisės aktų, bet galėtų į nacionalinės teisės aktų taikymo sritį įtraukti nesąžiningą komercinę veiklą, ir taip būtų užtikrinamas tinkamas ES teisės aktų taikymas (5).

3.1.11

Be to, paprasčiausias Direktyvos 2006/114/EB pakeitimas, naudojant Komisijos pasiūlytas dviprasmes formuluotes, neužtikrins MVĮ apsaugos komunikate nurodytose situacijose. Iš tiesų, šią veiklą sudaro ne klaidinamieji, o agresyvūs veiksmai Direktyvos 2005/29/EB prasme, grindžiami anksčiau užmegztais komerciniais santykiais, todėl ji negali būti priskirta reklamai taikomų teisės aktų sričiai.

3.1.12

Todėl nepaneigdamas to, kas išdėstyta 3.1.8 punkte, EESRK pažymi, kad Komisija turi artimiausioje ateityje apsvarstyti horizontalųjį požiūrį, kurį priėmus būtų nuosekliau suderintos konkurencijos teisės, intelektinės nuosavybės ir pramoninės nuosavybės teisės nuostatos ir būtų galima užtikrinti vienodą apsaugą nuo visos tokios komercinės veiklos tiek mažmeninėje rinkoje, tiek visuose profesinę veiklą vykdančių subjektų sutartiniuose santykiuose, o Europos Parlamentas turėtų priimti rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir teisingesnės mažmeninės prekybos rinkos.

3.1.13

Dėl to EESRK pabrėžia, kad būtina labiau koordinuoti Teisingumo (JUST), Konkurencijos (COMP), Vidaus rinkos ir paslaugų (MARKT) ir Įmonių ir pramonės (ENTR) generalinių direktorato veiklą nustatant veiksmus, kurių turi būti imtasi šioje srityje, ir rengiant būsimus politikos teisės aktų pasiūlymus, vadovaujantis Smulkiojo verslo akte nustatytais politiniais prioritetais.

3.1.14

Nepaneigdamas to, kas pirmiau išdėstyta, ir turėdamas omenyje galimybę, kad Komisija pasirinks kitą alternatyvą, EESRK pabrėžia, kad būtina konkrečiai ir tiksliai apibrėžti „žalingiausios“ rinkodaros (komercinės) veiklos sąvoką, kad būtų suprantama, kokiai rinkodaros (komercinei) veiklai, Komisijos nuomone, reikia numatyti didesnę apsaugą palyginti su kitomis jos rūšimis.

3.1.15

EESRK taip pat pritartų, jeigu Komisija jau dabar tiksliau apibrėžtų visas į „juodąjį sąrašą“, kurio sudarymui jis visiškai pritaria, įtrauktinas situacijas, nes veiklą, kuri turi būti laikoma visiškai neteisėta, reikia įvardyti kaip įmanoma tiksliau ir išsamiau. Pakankamu pagrindu šiam Komisijos sąrašui parengti gali tapti atsakymai į jos klausimyną ir įvairių suinteresuotųjų subjektų pranešimai 2013 m. kovo 1 d. posėdyje (6).

3.1.16

Šiuo požiūriu EESRK taip pat manytų esant naudinga, kad Komisija įvertintų galimybę parengti veiklos, kuri kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimu galėtų būti pripažinta neteisėta dėl tam tikrų konkrečių aplinkybių, „pilkąjį sąrašą“.

3.1.17

EESRK laikosi nuomonės, kad, šalia paprastų sąrašų, reikėtų griežčiau ir aiškiau apibrėžti sąvokas „klaidinamoji reklama“ ir „neteisėta lyginamoji reklama“, kad jos būtų sistemiškai traktuojamos išplėstinėje teisės sistemoje, užtikrinant, kad naujai nustatytais nesąžiningos veiklos atvejais būtų taikomi peržiūrėti teisės aktai.

3.1.18

Nepaneigdamas to, kas išdėstyta 3.1.8 punkte, EESRK laikosi nuomonės, kad Direktyva 2005/29/EB grindžiama teisės sistema turi būti deramai išplėsta, ypač atsižvelgiant į tai, kad tam tikroms mikroįmonėms ir vidutinėms įmonėms būtina užtikrinti tokią pat apsaugą, kokia teikiama vartotojams, arba vartotojams taikomą apsaugą išplėsti įtraukiant šias įmones, ir palaiko šią alternatyvą, siekdamas, kad būtų tiksliai ir griežtai nustatyta, jog jų padėtis panaši; tai jau padaryta kai kurių valstybių narių teisinėse sistemose, ir to teisėtai reikalauja šioms įmonėms atstovaujančios asociacijos bei organizacijos (7).

3.1.19

Iš tiesų, EESRK mano, kad šiuo atveju turimos omenyje dvi to paties reiškinio pusės ir kad būtų neabejotinai naudinga Direktyvos 2005/29/EB peržiūrą atlikti kartu su dabartinės Direktyvos 2006/114/EB peržiūra, nes jos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo (8), ir tai reikėtų daryti remiantis neseniai atliktu šios direktyvos vertinimu (9).

3.1.20

Nagrinėjamos veiklos pobūdis ir nesąžiningų įmonių veikimo būdai rodo, kad būtinas kolektyvinis teisinis grupinių veiksmų mechanizmas, kuris padėtų užtikrinti veiksmingą reagavimą ir didesnę specialistų apsaugą sprendžiant galimus konfliktus, siekiant ne tik nutraukti tokią veiklą (10), bet ir užtikrinti teisingą patirtos žalos atlyginimą.

3.2.1

EESRK mano, kad Komisija turėtų jau dabar tiksliai nurodyti savo numatomų priemonių teisinį pagrindą, konkrečiai – ar tai bus vien tik aktai, kuriais pagrįstas vidaus rinkos kūrimas, ar kiti teisės aktai.

3.2.2

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad tinkamiausia teisinė priemonė šiam tikslui pasiekti yra reglamentas, nes juo būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir veiksmingesnis teisės aktų suderinimas.

4.1

Nagrinėdamas siūlomą darbo tvarkaraštį, EESRK pritaria Komisijos numatytiems etapams, būtent tam, kad būtina nedelsiant sukurti institucijų tinklą, siekiant tobulinti direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos įgyvendinimą ir pradėti keistis informacija.

4.2

EESRK taip pat palankiai vertina sukurtą bendradarbiavimo procedūrą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo srityje, identišką numatytajai Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, todėl būtų galima įpareigoti valstybes nares padėti viena kitai šioje srityje bei įdiegti priemonių, kurios padėtų nustatyti už teisės aktų įgyvendinimą atsakingas institucijas, nepažeidžiant alternatyvų, susijusių su viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo platformomis, taikomomis, pvz., Nyderlanduose, ar su bendradarbiavimo išplėtimu įtraukiant suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančias organizacijas.

4.3

Todėl EESRK siūlo, remiantis vartotojų apsaugos (11) ir ginčų sprendimo praktika, sukurti europinį paramos MVĮ tinklą, kuris padėtų spręsti tarpvalstybinius ginčus, kad nuo sukčiavimo nukentėjusios įmonės būtų orientuojamos į tinkamiausias teisės priemones.

4.4

EESRK taip pat mano, kad reikia skatinti visoms įmonėms skirtus profesinio mokymo ir informavimo veiksmus ir keitimąsi gerąja praktika, siekiant įspėti jas apie su jų veikla susijusius pavojus.

4.5

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad klaidinamoji veikla dažniausiai vykdoma skaitmeninėje aplinkoje, EESRK mano, kad reikia skatinti tinkamą griežtesnį požiūrį į MVĮ apsaugą, turint omenyje interneto paslaugų tarpininkų taikomą praktiką ir sutartinius santykius, kylančius naudojantis tokiomis platformomis kaip E-Bay arba specialiai profesionalų komerciniams sandoriams sukurtomis platformomis.

4.6

Be to, Komisija, kuriai atstovaujama EBPO, privalo atsižvelgti į šios veiklos tarptautinį matmenį (12). ES ir valstybės narės yra skatinamos diskutuoti su EBPO dėl „Gairių dėl vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos tarpvalstybinės komercinės veiklos“ papildymo įtraukiant į jas įmonių tarpusavio santykius reglamentuojančias taisykles.

EESRK siūlo Europolui sukurti tyrimų projektą dėl sukčiavimo masinės rinkodaros srityje ES: finansinių nuostolių mastas ir nukentėjusiųjų skaičius; didžiausių tarpvalstybinių dalyvių vaidmuo ir galimas pelno nukreipimas į kitas nelegalia veikla užsiimančias įmones.

4.7

Galiausiai, EESRK atkreipia dėmesį į tai, jog reikia, kad Komisija numatytų finansinį paketą, būtiną siūlomoms priemonėms konkrečiai įgyvendinti.

4.8

EESRK aiškiai nurodo esąs pasirengęs deleguoti savo atstovus dalyvauti minėtuose būsimuosiuose darbuose ir mano galįs naudingai prisidėti, nes jo nariai yra sukaupę didelę patirtį atstovaudami trims pilietinės visuomenės interesų grupėms.

a)

praktika, kai suinteresuotiems subjektams pateikiama nevienoda informacija apie internetu sudaromą sandorį, todėl kai kurie jų diskriminuojami;

b)

aukcionuose ir internetinėse parduotuvėse (E-bay) taikoma praktika, kai kartais naudingiau ten užsiregistruoti kaip vartotojui, nes jiems suteikiama daugiau garantijų;

c)

praktika, kai gaminiai pristatomi kaip sertifikuoti, nors joks sertifikavimas nebūna atliktas;

d)

praktika, kai įmonės nurodo priklausančios kokiai nors viešajai institucijai, siekdamos, kad profesinę veiklą vykdantis subjektas užsisakytų jų teikiamą paslaugą arba siūlomą gaminį, manydamas, kad privalo tai daryti siekdamas nepažeisti mokesčių ar saugos teisės aktų nuostatų;

e)

praktika, kai tarptautinėje rinkoje prekę įsigijęs pirkėjas vėliau informuojamas, kad su ja susijusios aptarnavimo paslaugos gali būti teikiamos tik gaminio kilmės šalyje;

f)

praktika, kai kuriami lyginamieji tinklalapiai, kuriuose pateikiama informacija siekiama priversti profesine veikla užsiimantį subjektą įsigyti konkretų produktą, nes jis pristatomas kaip geriausiai atitinkantis subjekto komercinės veiklos profilį. Kai kuriuose tokiuose lyginamuosiuose tinklalapiuose, ypač finansų sektoriaus, nepateikiama jokios informacijos apie jų pobūdį ir finansavimo būdą;

g)

„paslėptos“ reklamos praktika skaitmeninėje erdvėje, kai socialiniuose tinkluose pateikiami vartotojų ar įmonių (paprastai – įmonės darbuotojų ir už įmonės pinigus) atsakymai, siekiant, kad specialistai kreiptųsi būtent į tą įmonę;

h)

praktika, kai siekiama panaudoti lyginamuosius bandymus, nors jie jau nebetaikomi arba visai neatliekami;

i)

praktika, kai laikoma, kad įsigydamas siūlomą produktą arba užsisakydamas siūlomą paslaugą, specialistas savaime išreiškia sutikimą.