27.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 280/66

—

pabrėžia, kad šia galimybe galima pasinaudoti ne tik keičiant transporto sistemas, bet ir per nacionalinę energetikos politiką, kadangi valstybės narės turi pasirinkti ilgalaikę investicijų politiką, skirtą diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;

—

Komisija, nustatydama terminus vietos infrastruktūrai sukurti, turi atsižvelgti ne tik į regiono geografinius ir klimato ypatumus, bet ir naujausią technologijų raidą, taip pat pastangas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, ir kartu laikytis atitinkamo grafiko, kad būtų galima parengti bendrą standartą ir dėl jo susitarti;

—

pabrėžia, kad priimant politinius strateginius sprendimus svarbu, kad degalų kainos išliktų prieinamos piliečiams, juo labiau, kad daugelyje valstybių narių namų ūkių pajamos nuolat mažėja;

—

todėl rengiant nacionalines transporto politikos sistemas, administracinius ir teisinius standartus turėtų dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos siekiant tikslingo jų taikymo vietos lygmeniu ir atsižvelgti į vietos ypatumus;

—

ragina Komisiją į nacionalinės politikos sistemą įtraukti subalansuotą energijos rūšių derinį, nes jokiu būdu negalima vienos priklausomybės (nafta iš trečiųjų šalių) pakeisti kita (dujos iš trečiųjų šalių);

—

ragina rengiant infrastruktūros standartus remtis ES standartais, kurie atitinka tarptautinius standartus. Svarbu vengti pakartotinio šių standartų taisymo;

—

mano, kad vartotojų elgesio pasikeitimas ypač svarbus vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios savo ruožtu gali savo priemonėmis daryti įtaką vartotojų preferencijai ir pasirinkimui nustatydamos lengvatas vartotojų naudai;

—

pabrėžia, kad reikalavimai diegti infrastruktūrą miestų ir priemiesčių atveju turėtų būti pakeisti reikalavimais, kuriuos nustato pačios valstybės narės dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms.

Pranešėja

Saima KALEV (EE / EA), Jegevos tarybos narė

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Transportui – švari energija. Europinė alternatyviųjų degalų strategija“

COM(2013) 17 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo

COM(2013) 18 final

1.

palankiai vertina Komisijos komunikate „Transportui – švari energija“ išdėstytus pasiūlymus kaip galimybę įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (1) ir Baltojoje knygoje dėl transporto politikos (2) nustatytus tikslus. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad šia galimybe galima pasinaudoti ne tik keičiant transporto sistemas, bet ir per nacionalinę energetikos politiką, kadangi valstybės narės turi pasirinkti ilgalaikę investicijų politiką, skirtą diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;

2.

pritaria Komisijai, kad kalbant apie pateikimą į rinką svarbiausias klausimas, ar galima užtikrinti masto ekonomiją ir alternatyviųjų degalų platinimą visoje ES. Tam reikia vienodos, tvirtos ir visa apimančios strategijos, taip pat investicijoms palankios reguliavimo sistemos, kurios iki šiol dar trūksta. Todėl Komisija, nustatydama terminus vietos infrastruktūrai sukurti, turi atsižvelgti ne tik į regiono geografinius ir klimato ypatumus, bet ir naujausią technologijų raidą, taip pat pastangas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, ir kartu laikytis atitinkamo grafiko, kad būtų galima parengti bendrą standartą ir dėl jo susitarti;

3.

mano, kad Komisijos direktyvoje (3) nustatyti terminai yra per trumpi, nes prieš priimant nacionalinės politikos sistemą ir susijusius administracinius ir teisės aktus turi vykti bendradarbiavimas su vietos ir regionų valdžios institucijomis, išsamūs nacionaliniai tyrimai, diskusijos ir turi būti ieškoma finansavimo sprendimų;

4.

pabrėžia, kad priimant politinius strateginius sprendimus svarbu, kad degalų kainos išliktų prieinamos piliečiams, juo labiau, kad daugelyje valstybių narių namų ūkių pajamos nuolat mažėja. Tai pasakytina apie infrastruktūros ir alternatyviųjų degalų kainas;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad alternatyviųjų degalų strategijos tikslas transporto politikos srityje – pradėti naudoti alternatyviuosius degalus visose ES valstybėse narėse, o tai turės esminį poveikį transporto organizavimui ir naudojimui vietos ir regionų lygmeniu. Šiuo požiūriu didesnis regioninės ir vietos politikos vaidmuo turės lemiamos reikšmės platesniam alternatyviųjų degalų naudojimui transporto sektoriuje;

6.

todėl rengiant nacionalines transporto politikos sistemas, administracinius ir teisinius standartus turėtų dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos siekiant tikslingo jų taikymo vietos lygmeniu ir atsižvelgti į vietos ypatumus ir tokiu būdu užtikrinti, kad šiose strategijose taip pat bus numatyta alternatyviųjų degalų politika, kaip planuoja Komisija. Be to, reikia išnaudoti miestams skirtas Europos iniciatyvas, pavyzdžiui, Merų paktą, siekiant orientuoti ir didinti tvarios energijos veiksmų planuose prisiimamus įsipareigojimus, susijusius su vietos alternatyviųjų degalų sistemomis transporto sektoriuje;

7.

mano, kad Komitetas, kaip vietos ir regionų lygmens atstovas, turėtų intensyvinti ir remti konsultacijas ir keitimąsi patirtimi dėl alternatyviųjų degalų, kad miestai ir regionai taptų švaresni ir ekologiškesni. Komitetas taip pat turėtų paskatinti diskusijas apie tai, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos gali daryti įtaką piliečių elgesiui ir skatinti juos dažniau naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;

8.

akcentuoja Komisijos nuomonę, kad energingi Sąjungos veiksmai ir pirmavimas inovatyvių sprendimų srityje atveria naujas galimybes Europos pramonei, užtikrina ES konkurencingumą pasaulinėse rinkose ir sudaro sąlygas sukurti 700 000 naujų darbo vietų (4). Pastarosios sukuriamos vietos lygmeniu, todėl vietos valdžios institucijoms turėtų būti suteiktos galimybės dalyvauti rengiant atitinkamas nacionalines strategijas;

9.

mano, kad remiant vietos valdžios institucijų vaidmenį būtų galima padidinti sinergiją ir optimizuoti infrastruktūros vystymo sąnaudas. Taip būtų galima, pavyzdžiui, suteikiant didesnius sprendimų priėmimo įgaliojimus ir taikant tarpvalstybinio bendradarbiavimo formas, sudaryti sąlygas tų pačių įrenginių naudojimui;

10.

primena Regionų komiteto nuomonę dėl baltosios knygos „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ (5) ir remia baltosios knygos tikslą – iki 2030 m. du kartus sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose, iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų, iki 2030 m. pasiekti, kad didžiuosiuose urbanistiniuose centruose miesto transportas beveik neišskirtų CO2;

11.

ragina Komisiją pasiūlyme dėl direktyvos pabrėžti, kad siekiant vieno pagrindinių jos tikslų – nepriklausomybės nuo naftos užtikrinimo – į nacionalinės politikos sistemą reikėtų įtraukti subalansuotą energijos rūšių derinį. Jokiu būdu negalima vienos priklausomybės (nafta iš trečiųjų šalių) pakeisti kita (dujos iš trečiųjų šalių). Pasiūlyme dėl alternatyviųjų degalų energijos šaltinių įvairinimo reikėtų atsižvelgti į įvairias jų gamybai reikalingas žaliavas, kurių turi vietos ir regionų valdžios institucijos;

12.

nuogąstauja, kad taikant pasiūlymą dėl direktyvos iškils finansinių sunkumų, net tada, kai dalis veiklos būtų finansuojama pagal programas „Horizontas 2020“, TEN-T arba privačiojo sektoriaus lėšomis. Ateityje taip pat turėtų būti įmanoma sanglaudos politikos lėšomis finansuoti politines priemones skatinti švarų transportą vietos ir regionų lygmeniu. Planuojant išlaidas ateinančiam finansavimo laikotarpiui reikėtų atsižvelgti į investicijų poreikį tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu;

13.

yra susirūpinęs dėl tarpvalstybinių susivienijimų finansavimo, nes 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos susitarime dėl būsimos daugiametės finansinės programos (6) ir ES biudžeto prioritetų 2014–2020 m. numatyta sumažinti lėšas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui;

14.

ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pastangoms užtikrinti, kad valstybių narių nustatoma politika nebūtų sukurtas tarpvalstybinės sienos efektas dėl regionų skirtumų, todėl rekomenduojama numatyti būtiniausias priemones šiam efektui sušvelninti (pavyzdžiui, krovinių vežimo srityje nustatyti prioritetinius alternatyviųjų degalų koridorius, kurie būtų bendrai finansuojami EB lėšomis);

15.

primena, kad RK nuomone (7), net ir labiau išsivysčiusiuose regionuose gali prireikti investicijų į infrastruktūrą tose srityse, kuriose teikiamos pagrindinės paslaugos piliečiams, tarp jų aplinkos ir transporto srityse, visų pirma dėl Komisijos reikalavimo transporto srityje naudoti alternatyviuosius degalus. Kalbant apie galimas paramos lėšas ir finansavimą, svarbus partneris skatinant investicijas yra Europos investicijų bankas. Jis teikia techninę pagalbą ir finansuoja investicijas teikdamas EIP paskolas;

16.

pabrėžia, kad reikia visapusiškų ir realistiškų prognozių, kokios investicijos yra būtinos, taip pat reikia aiškiai ir logiškai pristatyti finansavimo galimybes iš įvairių ES fondų ir pagal 2014–2020 m. teminius prioritetus ir kartu numatyti galimas sąsajas su būsimomis pažangiosios specializacijos strategijomis;

17.

pasisako už tai, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu vartotojai turėtų mokėti už naudojimąsi įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra. Viešosios subsidijos turėtų būti naudojamos tik šiam procesui inicijuoti;

18.

pritaria nuomonei, kad nesuderinus alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros, tiekėjai neturės galimybių pasinaudoti masto ekonomija, o vartotojai – judėti visoje ES. Kad ištrūktų iš šio užburto rato, Komisija turi teikti prioritetą naujų infrastruktūros tinklų kūrimui;

19.

primena, kad Komitetas jau anksčiau yra palankiai įvertinęs ir rėmęs baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (8) ir joje pateiktą veiksmų planą. Joje buvo siūloma nustatyti tinkamus visų rūšių švariais degalais varomų transporto priemonių CO2 išmetimo standartus, taip pat ekologiškų transporto priemonių degalinių infrastruktūros gaires ir standartus;

20.

pritaria Komisijai, kad norint užtikrinti įsiskverbimą į rinką, ekonomikos augimą ir alternatyviųjų degalų paplitimą Europos Sąjungoje būtini vienodi techniniai standartai, ir primena, kad reikia kuo greičiau rasti tokius sprendimus, bet kartu atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės ekonominius poreikius. Komitetas pabrėžia, kad Komisija, nustatydama terminus infrastruktūros diegimui, turėtų numatyti daugiau laiko bendriems standartams parengti, priimti ir įgyvendinti, nei siūloma direktyvoje;

21.

ragina rengiant infrastruktūros standartus remtis ES standartais, kurie atitinka tarptautinius standartus. Taip pavyks išvengti pakartotinio šių standartų taisymo. Komitetas mano, kad direktyvoje nustatyta Komisijos teisė deleguotaisiais teisės aktais keisti techninius reikalavimus įkrovimo punktams ir degalinėms investuotojams, pramonei ir vartotojams sukelia tam tikrą netikrumą dėl ilgalaikių investicijų finansavimo;

22.

atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros standartai turi būti ekonominiu požiūriu tikslingi ir derėti su iki šiol vykdytomis investicijomis ir jau į rinką pateiktomis transporto priemonėmis. Kartu pripažįsta, kad mažose valstybėse narėse, regionuose ir vietovėse masto ekonomija greičiausiai neužtikrins ekonomiškai efektyvaus įvairių alternatyviųjų degalų naudojimo.

23.

taip pat akcentuoja, kad norint užtikrinti vienodą tarptautinę infrastruktūrą ir laisvą asmenų ir prekių judėjimą į nacionalinės politikos sistemą turi būti įtraukti reikalavimai informacijai, taip pat politinės ir reguliavimo priemonės, skirtos mokslinių tyrimų vykdymui ir tikslų nustatymui, taip pat duomenys apie bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis;

24.

pritaria tam, kad atsižvelgiant į technologinio neutralumo principą strategijoje reikia nagrinėti visas įmanomas galimybes neteikiant pirmenybės konkrečiai degalų rūšiai, taip pat turi būti nustatytos bendros techninės specifikacijos. Todėl Komitetas primena, kad svarbu parengti veiksmingus biodegalų tvarumo kriterijus ir jų laikytis. Be to, reikia užtikrinti, kad prekyboje būtų antros kartos biodegalų, kad nebūtų sutrikdyta natūrali aplinkos, maisto produktų atsargų ir rinkos ekonomikos pusiausvyra arba socialinė pusiausvyra, kaip RK yra pabrėžęs savo ankstesnėse nuomonėse (9);

25.

mano, kad jūrų laivybai skirti reikalavimai turėtų derėti su TJO reikalavimais;

26.

pabrėžia, kad būtina skubiai į infrastruktūros finansavimą įtraukti privatųjį sektorių, nes didžiausią įmanomą naudą iš šio pasiūlymo dėl direktyvos gaus įmonės: joms atveriamos galimybės gaminti ir pardavinėti naujus gaminius kartu diegiant ir naudojant naują alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;

27.

primena, kad įgyvendinant Komisijos pasiūlymus reikia siekti, kad kuo mažiau būtų trikdoma laisva rinka ir konkurencija. Būtina sukurti paskatas privačiojo sektoriaus įmonėms ir pašalinti esamą riziką ir išsklaidyti nuogąstavimus;

28.

siekiant pašalinti kliūtis ir sumažinti sąnaudas, rekomenduojama sudaryti viešųjų įstaigų ir degalinių operatorių susitarimus siekiant paskatinti alternatyviųjų degalų naudojimą, taip pat užtikrinti esamos paskirstymo infrastruktūros, pavyzdžiui, multienergijos, naudojimą ir išvengti tokios infrastruktūros dubliavimosi;

29.

palankiai vertina Komisijos norą reguliuoti pavienių valstybių politinius sprendimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio pasiūlymo dėl direktyvos tikslas yra sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir priklausomybę nuo naftos, tikimasi, kad valstybės narės į savo nacionalinius politinių priemonių rinkinius įtrauks ne tik rodiklius, susijusius su alternatyviųjų degalų infrastruktūra, bet ir pristatys lauktus rezultatus: sumažins išmetamą teršalų kiekį, priklausomybę nuo naftos ir pradės naudoti alternatyviuosius degalus. Šie rezultatai turėtų būti pristatyti atitinkamuose vietos ir regionų teritoriniuose vienetuose siekiant įvertinti galimus vidaus skirtumus kiekvienoje valstybėje narėje;

30.

mano, kad rezultatų įvertinimas turi būti paremtas panašiais rodikliais ir parodyti energijos gavybos ir naudojimo (degalų gyvavimo ciklo arba naudojimo laiko) veiksmingumą ir tvarumą plačiąja prasme, o ne tik tai, kiek sumažėjo išmetamo anglies dioksido kiekis;

31.

ragina Komisiją pasiūlyme dėl direktyvos akcentuoti, kad siekiant bendro pagrindinio tikslo – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – reikėtų nurodyti, kokius energijos šaltinius būtų tikslingiausia naudoti. Taip siekiama išvengti, kad transporto išmetamų teršalų kiekio sumažinimas nebūtų pasiektas padidinant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį gaminant elektros energiją arba kitais būdais teršiant aplinką;

32.

pritaria technologinio neutralumo principo laikymuisi. Nors strategijoje turi būti nagrinėjami visi alternatyvieji degalai, taip pat reikia atsižvelgti į tokius esminius veiksnius, kaip energijos vartojimo efektyvumas, ekologiškumas (atsinaujinančioji energija), ekonominė (politinė) nepriklausomybė, tiekimo saugumas ir socialiniai aspektai;

33.

pabrėžia, kad perėjimas nuo iš naftos gaminamų degalų prie alternatyviųjų degalų yra svarbus ir kaimo vietovėms, tačiau dėl jų nedidelio gyventojų tankumo galbūt netgi labai svarbus. Todėl planuodamos savo nacionalinę politiką valstybės narės turi atsižvelgti į kaimo vietoves. Reikia parengti strategijas, kurios užtikrintų tiek reikalingą infrastruktūrą, kad pavyktų pereiti prie alternatyviųjų degalų naudojimo, tiek vietos išteklių, iš kurių galima išgauti minėtus degalus, naudojimą. Tos pačios problemos, kaip ir kaimo vietovėse, gali iškilti retai apgyvendintose vietovėse, todėl joms reikia skirti ypatingą dėmesį;

34.

pabrėžia, kad perėjimas prie tvaresnės transporto politikos yra vienas pagrindinių miesto transporto aspektų (10), kaip Komitetas jau akcentavo ankstesnėse nuomonėse;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestuose ir aglomeracijose dėl alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių neturi nukentėti viešasis transportas. Užuot skatinus papildomas privačias transporto priemones, reikėtų kurti daugiau paskatų pereiti prie ekologiškesnių transporto rūšių, ypač papildančių viešajį transportą;

36.

siūlo, kad RK galėtų suintensyvinti ir sustiprinti konsultacijas ir keitimąsi patirtimi dėl alternatyviųjų degalų naudojimo miesto transporte, kad miestai taptų švaresni ir ekologiškesni;

37.

primena, kad Komitetas jau yra minėjęs, jog rengiami judumo mieste planai, kurie ateityje galėtų gauti Europos regioninės plėtros fondo paramą (11);

38.

nurodo, kad europinė alternatyviųjų degalų strategija suteikia daug galimybių stiprinti dviračių ir viešąjį keleivinį transportą. Todėl į elektra varomomis transporto priemonėmis grindžiamo judumo strategijas būtina aiškiai įtraukti dviračių ir viešąjį keleivinį transportą;

39.

mano, kad miestuose yra daugiausiai galimybių nedelsiant naudoti hibridines transporto priemones ir visų pirma elektra varomus automobilius nepamirštant automobilių, varomų vandenilio technologija pagrįstomis sistemomis. Todėl miestams turi būti leista savo priemonėmis ir paskatomis reguliuoti jų naudojimą (žalioji banga, teisė naudotis viešajam miesto transportui skirtomis eismo juostomis, mažesni mokesčiai už stovėjimą ir pan.). Reikėtų keistis gerąja patirtimi su kitais miestais, norint pasiekti geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir taip paskatinti vartotoją dažniau naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;

40.

tikisi, kad pradėjus plačiau naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, padidės ir tokių automobilių gamyba ir naujų darbo vietų šiame sektoriuje kūrimas; atsižvelgdamas į tai, nurodo savo nuomonę dėl „Cars 2000“.

41.

palankiai vertina tai, kad Europos lygmeniu toliau vystomos pažangiųjų transporto sistemų technologijos ir kad jos taikomos vietos lygmeniu siekiant užtikrinti įvairių sistemų sinergiją visoje ES, vengti spragų ir užtikrinti sistemas visoje teritorijoje taip pat ir alternatyviųjų degalų naudojimo požiūriu;

42.

atkreipia dėmesį, jog tikėtina, kad pradėjus naudoti alternatyviuosius degalus ES keisis vartotojų elgesys, jei jie bus skatinami naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Siekiant paaiškinti vartotojams pasikeitimus ir galimą jų poveikį, reikės vykdyti informavimo kampanijas;

43.

mano, kad vartotojų elgesio pasikeitimas ypač svarbus vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios savo ruožtu gali savo priemonėmis daryti įtaką vartotojų preferencijai ir pasirinkimui nustatydamos lengvatas, papildančias tas, kurias turi nustatyti valstybės narės (vartotojų naudai), šiems renkantis tvarias transporto formas. Vartotojas turi konkrečiai patirti, kokius privalumus teikia pokyčiai;

44.

atkreipia dėmesį, kad keletas tyrimų (12) rodo, jog naudojant degalus tausojančius variklius ir hibridinius variklius galima sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Komitetas pripažįsta ambicingus ir principinius Komisijos ketinimus siekti pokyčių ir skatinti naudoti naujas degalų rūšis. Vis dėlto vertėtų apsvarstyti galimybę minėtus variklius naudoti pereinamuoju laikotarpiu;

45.

pritaria nuomonei, kad nuolatiniam transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumo gerinimui ir alternatyviesiems degalams turi tekti svarbus vaidmuo užtikrinant visos alternatyviųjų degalų politikos veiksmingumą ir siekiant išvengti anglies dioksido išmetalų;

46.

pabrėžia, kad nesant visuotinai pripažintų sprendimų turėtų būti taikomi įvairūs būdai, kaip plėtoti alternatyviųjų degalų naudojimą. Pavyzdžiui, vartotojų dalyvavimas energetikos tinkluose (energijos gamyba, kaupimas ir vartojimas) gali būti (teisinė) priemonė, viena vertus, patenkinti išaugusius energijos poreikius, kita vertus, sėkmingai pereiti nuo daug anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;

47.

teigiamai vertina išsamų Komisijos bendradarbiavimą su įmonėmis, valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais prieš priimant šį teisės aktą ir tai, kad ES jau daugelį metų investuoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą alternatyviųjų degalų srityje. Tačiau, Komiteto nuomone, norint pasiekti nustatytus tikslus šios konsultacijos turi būti tęsiamos, reikia ir toliau investuoti į mokslinius tyrimus, nes į keletą klausimų reikia atsakyti aiškiau, geriau ir greičiau;

48.

pabrėžia, kad jis jau vienoje ankstesnių nuomonių dėl atsinaujinančiosios energijos (13) yra nurodęs, kad ypač svarbu finansuoti mokslinių tyrimus ir technologinę plėtrą norint paspartinti inovacijas ir technologinę plėtrą. Kalbant apie švarią energiją ir transportą taip pat labai svarbu kurti naujas energijos gavybai ir kaupimui skirtas medžiagas;

49.

sutinka su nuomone, kad naujos technologijos, kurios kartu yra švaraus transporto technologijos, yra labai imlios kapitalui. Todėl veiksmais ES lygiu turi būti siekiama sukurti būtiniausią infrastruktūrą ir užkirsti kelią rinkos susiskaldymui; šiuo požiūriu Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl švarios energijos dokumentų rinkinio, kuriame išdėstytos visoje ES galiojančios bendros techninės specifikacijos ir būtiniausi reikalavimai infrastruktūrai siekiant užtikrinti žiedinę alternatyviųjų degalų ekonomiką visoje ES, atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

50.

pabrėžia, kad reikalavimai diegti infrastruktūrą (įkrovimo punktų ir degalinių skaičius) miestų ir priemiesčių atveju turėtų būti pakeisti reikalavimais, kuriuos nustato pačios valstybės narės dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes kol kas nėra nei aiškių alternatyviųjų degalų plėtojimo gairių, nei pokyčių vartotojų elgesyje, nei galimybių finansuoti infrastruktūros diegimą.