16.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 226/1

1.1

Prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ES pereinama gana vangiai. Norint, kad ES ekonomiškai efektyviu ir socialiai priimtinu būdu pasiektų iškeltus 2050 m. tikslus, kuriems pritarė valstybės narės ir kuriuos savo nuomonėse parėmė EESRK, reikia spartesnės pažangos. Tai galima pasiekti taikant aiškią, veiksmingą, tvirtą ir efektyvią reguliavimo sistemą kartu su nuosekliomis ir prognozuojamomis rinkos priemonėmis. Anglies mažinimo tikslai, dėl kurių susitarė valstybės narės, yra skirti išteklių išeikvojimui bei visuotiniam klimato atšilimui sulėtinti ir taip išvengti aplinkos krizės ateityje. Į vidutinės trukmės uždavinį šiam tikslui pasiekti turi būti įtrauktas didelio masto atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra ir esminis laipsniškas anglių naudojimo mažinimas, nebent anglies dioksido surinkimas būtų perspektyvus ir socialiai priimtinas.

1.2

Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė lėmė, kad būtų atkreiptas dėmesys į energijos kainų nustatymą dėl aukštų energijos kainų poveikio namų ūkių energijos sąnaudoms atsižvelgiant į griežto taupymo priemones ir pramonės konkurencingumui. Energija laikoma našta, trukdančia ekonomikai atsigauti, o ne sprendimo dalimi. Nors šias realias problemas būtina spręsti, labai svarbu, kad ypač energetikos sektorius galėtų vadovautis ilgalaike pereinamojo laikotarpio programa, kurioje būtų nustatytos aiškios gairės ir remiamasi stabilia įvairių sričių politika ir su ja susijusiais paramos mechanizmais. Rinkos priemonės todėl ir yra svarbios, kad jos turi padėti pereiti prie tausaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir taip padėti ekonomikai atsigauti.

1.3

Aplinkos fiskaline reforma siekiama pasinaudojant rinkos mechanizmais pašalinti neigiamą išorės poveikį, susijusį su gamtos išteklių naudojimu: nedarant poveikio biudžetui mažinami darbo jėgos mokesčiai. Be to, šia reforma sistemiškiau įgyvendinamas principas „teršėjas moka“ laipsniškai nutraukiant aplinkai kenksmingų subsidijų skyrimą ir darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą perkeliant išteklių naudojimui. Todėl ji gali padėti ištaisyti rinkos ydas, padidinti ekonominį efektyvumą, padėti vystyti naujas pramonės šakas, kurios vietos lygmeniu užtikrintų ilgalaikes darbo vietas, sukurti aiškias ir prognozuojamas sąlygas investicijoms į inovacijas ekologijos srityje ir sutaupydama lėšų padeda po nuosmukio atkurti fiskalinį stabilumą.

1.4

Energijos kainos pakilo visuose sektoriuose. Daugelyje valstybių narių tai sukėlė namų ūkių ir pramonės įmonių nepasitenkinimą. Būtina išsamiai ištirti tokių aukštesnių kainų kilmę (gamyba, paskirstymas, mokesčiai) ir nustatyti, kada dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektros kainos padidėjo ir kada jos stabilizavosi ar sumažėjo. Komitetas ragina valstybes nares ypač krizės laikotarpiu kruopščiai pasirengti aplinkos fiskalinei reformai, numatant ir savalaikę nuodugnesnę savo fiskalinių sistemų reformą. Tinkamų anglies dioksido kainų užtikrinimas ES, ir galiausiai jų suderinimas pasauliniu lygmeniu, turi būti pagrindinis šios reformos elementas. Komitetas ragina Komisiją pasirūpinti, kad aplinkos fiskalinė reforma taptų neatsiejama ir pastovia Europos semestro dalimi, ypatingai pabrėžiant efektyvaus energijos vartojimo skatinimą.

1.5

Šiuo metu rinkos priemonės ES taikomos nepakankamai darniai ir nuosekliai. ES valstybės narės ne iki galo išnaudoja galimybes, kurias atveria perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pramonės atnaujinimui ir modernizavimui bei užimtumo skatinimui. Automobilių sektorius yra puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai pasiekti tikslą sumažinti angliavandenilio kuro naudojimą pasinaudojus tinkamu reguliavimo ir rinkos priemonių deriniu. Reikia stiprinti ir vystyti rinkos priemones taip, kad būtų pasiųstas stiprus signalas rinkoms. Komitetas ragina valstybes nares laikytis neseniai paskelbtame Komisijos komunikate dėl energijos vidaus rinkų ir pridedamose gairėse (1) nustatytų gerosios praktikos principų ir juos įgyvendinti. Negali kilti jokių abejonių, kad sukūrus bendrąją energijos rinką būtų pašalinti dideli kainų skirtumai valstybėse narėse. Be to, sukūrus tarpvalstybinius energetikos tinklus sumažėtų perėjimo prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaina, kadangi būtų galima plačiau pasinaudoti rezervinėmis elektrinėmis.

1.6

Be su energetika susijusios politikos, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos priemonės gali būti taikomos ir kitoms strategijoms tausiam gamtinių išteklių naudojimui padidinti ir išmetamam anglies dioksido kiekiui sumažinti, pavyzdžiui, perdirbimui, tvaresniam atliekų tvarkymui ir tvaresniam žemės ūkiui.

1.7

Aplinkosaugos mokesčių reforma skatinama darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą perkelti išteklių naudojimui taip sudarant palankesnes sąlygas daugelyje ekonomikos sektorių išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas. Kitu atveju būtų galima konkrečiame sektoriuje, pavyzdžiui, energetikos, apmokestinti deginant iškastinį kurą išmetamą kenksmingo anglies dioksido kiekį ir gautas pajamas panaudoti ekologiškesnių naujų technologijų, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo, finansavimui, siekiant daug tvaresnio vartojamų energijos rūšių derinio ir kartu išsaugoti labiau prieinamas vidutines energijos kainas ar sąskaitas už energiją. Ši reforma gali prisidėti prie fiskalinio konsolidavimo darant mažesnį neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui nei kitais tiesioginiais ar netiesioginiais mokesčiais. Europos Komisija turėtų vykdyti koordinavimo ir vadovavimo funkcijas skatinant aplinkos mokesčių reformą.

1.8

Komitetui nepriimtina, kad aplinkai kenkianti veikla tebėra subsidijuojama ES, tiek tiesiogiai iš valstybių biudžeto, tiek ir netiesiogiai kaip „išorinės išlaidos“, kurios nėra įtraukiamos į produktų kainas dėl nepatenkinamo principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo. Tokios subsidijos iškreipia rinkos signalus ir trukdo pereiti prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Jau daugelį metų ES siekė atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų ir internalizuoti išorės sąnaudas. Atsižvelgdamas į ES tikslą iki 2020 m. panaikinti tokias subsidijas, Komitetas reiškia susirūpinimą, kad nesiimama pakankamų veiksmų. Komitetas ragina valstybes nares parengti aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimo, kaip numatyta tiksle, sąrašus ir veiksmų planus. Ir šioje srityje Komisija turėtų atlikti koordinavimo ir vadovavimo funkcijas, pavyzdžiui, įtraukdama šį procesą į Europos semestrą.

1.9

Saulės ir vėjo energija daro daug mažesnį poveikį aplinkai nei iškastinis kuras. Gaminant švarią energiją geriausiais būdais atsižvelgiama tiek į socialinius ir aplinkosaugos interesus, tiek į ateities kartų poreikius, išlaikoma vietinė gamyba ir mažinama priklausomybė nuo energijos importo, taip pat kuriamos naujos darbo vietos. Vis tik švari energija negali konkuruoti rinkoje vienodomis sąlygomis, kadangi iškastinė energija ir branduolinė energija yra subsidijuojamos (tiesiogiai ir netiesiogiai) platesniu mastu nei atsinaujinančiųjų išteklių energija. Švariai energijai plėtoti reikia tinkamų galimybių. Todėl labai svarbu sudaryti vienodas energijos gamybos sąlygas.

1.10

Nors bendras perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslas ir plačiai pripažįstamas, perėjimo sparta ir pasirinkti metodai vis dar yra intensyvių diskusijų objektas. Nerimaujama dėl to, kad vis dar nepripažįstamas ekonomikos nuosmukio ir skolų krizės poveikis Europos ekonomikos praleidžiamajam pajėgumui. Be to, baiminasi, kad perėjimą spartinančios priemonės artimiausiu metu ir vidutinės trukmės laikotarpiu sumažins konkurencingumą. Galiausiai, vis dar nesutariama dėl pereinamojo laikotarpio priemonių pozityvios ekonominės naudos ir nuojautos, kad ignoruojamas neigiamas poveikis. Šioje nuomonėje šie nuogąstavimai pripažįstami ir teigiama, kad jie taps tebevykstančių diskusijų temomis. Nepaisant to, Komitetas ragina ES ir jos valstybes nares geriau suvokti, jog būtina skubiai įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

2.1

Europos valstybės narės nepakankamai aktyviai derino savo ekonomiką su klimato kaitos tikslais. ES vyko išsami ir labai svarbi diskusija, ar reikia visuomenei prisitaikyti prie tvaraus vystymosi ir klimato kaitos. Galiausiai buvo susitarta dėl tvaraus vystymosi veiksmų eigos, įskaitant ekonomikos ekologizavimą. Ši politikos kryptis įtvirtinta įvairiuose dokumentuose: 2001 m. tvaraus vystymosi strategijoje, kuri buvo persvarstyta 2006 m., Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, pagal strategiją „Europa 2020“ įgyvendinamoje pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane ir Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane. Komitetas pritarė šiam siekiui įvairiose savo nuomonėse.

2.2

Daugiau kaip penkerius pastaruosius metus visos valstybės narės, daugiau ar mažiau, susidurdavo su bankų krizės ir valstybių skolos krizės padariniais, kuriuos dar labiau pagilino didžiausias ekonomikos nuosmukis. Energijos kainų gyventojams ir pramonei raida griežto taupymo sąlygomis ir pasaulinė konkurencija su šalimis, kur energijos kainos mažesnės, iškėlė klausimų dėl ES aplinkos ir energetikos politikos įgyvendinimo būdų atsižvelgiant į jos potencialų neigiamą šalutinį poveikį. Padėtis yra grėsminga ir būtina imtis priemonių. Rinkos priemonės turi būti taikomos taip, kad ir ekonomika būtų ekologizuojama, ir remiamas ekonomikos atsigavimas.

2.3

Nors diskusijos iš dalies prasidėjo dėl klimato kaitos, jų objektas yra ir ekonomikos bei visuomenės pažanga. Europa gaus daug naudos pirmaudama pereinant prie įtraukios, ekologiškos ekonomikos. Neseniai atliktas tyrimas patvirtino, kad Europos pramonė kol kas neužleido savo pozicijų pasaulinėje rinkoje dėl santykinai mažo energijos vartojimo intensyvumo lygio ir didelės atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarbos (2). Komitetas atkreipė dėmesį į galimybę, kurią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika atveria naujiems tvaraus verslo modeliams ir pramonės permainoms (3). Sėkmingas ir spartus perėjimas yra ne tik iššūkis; šis ekologiškos ekonomikos modelis, be kita ko, suteikia Sąjungai geriausią galimybę išlikti pasauline ekonomine galia. Tačiau neramina tai, kad artimiausiu metu energijos kainos bus vienu iš veiksnių, lemiančių deindustrializaciją ir šį nerimą keliantį klausimą būtina spręsti. Žemos JAV dujų kainos daro poveikį itin energijai imlioms pramonės įmonėms. Tačiau didžiajai pramonės įmonių daliai energijos sąnaudos išlieka ne toks svarbus veiksnys konkurencingumo požiūriu, palyginti su bendro našumo ir darbo sąnaudų veiksniais. Komisija perėjimą prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos padarė pagrindiniu pavyzdinės iniciatyvos, skatinančios stipresnę Europos pramonę (4), elementu, tačiau dabar taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad perėjimas turi vykti atsižvelgiant į realią ekonominę ir politinę padėtį (5).

2.4

Akivaizdu, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos padidintų Europos energetinį saugumą. Šiuo metu Europa importuoja dujas ir naftą už daugiau kaip 500 mlrd. EUR, dalis šių išteklių gaunami iš politiškai nestabilių regionų. Kuro importo pakeitimas mažo anglies dioksido kiekio energijos gamyba Europos Sąjungoje, padidintų Europos ekonomikos atsparumą ir padėtų išlaikyti vertės grandines Europoje. Jei šis perėjimas įvyks laiku, sumaniai valdant permainų tempą ir tinkamai derinant ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus, jis gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant įveikti krizę.

2.5

Šis perėjimas negali vykti Europos konkurencingumo sąskaita ir pagrindinė ekonomikos atsigavimo prielaida – aktyvesnė ekonominė veikla, kurioje dalyvautų daugiau įmonių didesniame skaičiuje sektorių, įdarbinančių daugiau žmonių. Todėl neįmanoma ignoruoti pigios energijos, ypač skalūnų dujų, kurios atgaivino JAV apdirbamąją pramonę, poveikio. ES ekonomikai tiesiog būtinas panašus pramonės atgimimas, kad žmonės būtų grąžinti į darbą ir didėtų mokestinės pajamos. Šiam atgimimui reikės Europos energetikos politikos, užtikrinančios didesnį tikrumą ir reaguojančios į pasaulinį spaudimą, neatsisakant bendros mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos darbotvarkės.

2.6

ES užsibrėžusi tikslą iki 2050 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. Komisija mano, kad norint pasiekti šį tikslą reikia kiekvienais metais į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos papildomai investuoti 1,5 proc. Europos BVP. Jei nebūtų imtasi jokių veiksmų, tai, Komisijos vertinimu, kainuotų 50 mlrd. EUR per metus. Tačiau dešimtims milijonų ES piliečių, dabar neturinčių darbo ar kurių gyvenimo lygis yra žemas, šios „būsimos sąnaudos“ yra toli gražu ne tokios realios kaip jų dabartiniai sunkumai. Jeigu ši akivaizdi įtampa nebus pašalinta, tikslui pasiekti gali prireikti kur kas daugiau laiko ir pinigų.

2.7

Ambicijos ir reglamentai iš esmės yra žodžiai, o politika remiasi darbais. Tikslų siekiama nepakankamai aktyviai. Priežasčių yra daug: finansų krizė, valstybių narių neveiklumas, valstybių narių grįžimas prie ankstesnės politikos ir naftos bei dujų pramonės įmonių pasipriešinimas. Tačiau be šių veiksnių, yra realių neaiškumų ir koregavimų dėl naujų tendencijų ar įvykių nenumatyto poveikio, pavyzdžiui, sparčios JAV skalūnų dujų ir Fukušimos įvykių raidos. Todėl tokia trypčiojimo vietoje politika neužtikrina būtino stabilaus ir prognozuojamo pagrindo. Kad perėjimo procesas galėtų būti nedelsiant tęsiamas, mums būtina politikos lankstumo pusiausvyra prisiimant būtiną įsipareigojimą dėl ilgalaikių investicijų ir nemažai pagalbinių rinkos priemonių. Tam reikalingas intensyvus visų energijos grandinės suinteresuotųjų subjektų – Europos institucijų, pramonės ir plačiosios visuomenės – dialogas.

2.8

Kaip ir visos rinkos, energijos rinka reaguoja į kainų signalus esamoje reguliavimo sistemoje. Jeigu energijos rinkoje nebus energijos išteklių vartojimo struktūros, numatytos pereinamojo laikotarpio plane, kainų signalai bus klaidingi. Šiuos signalus galima pakeisti, tačiau būtina užtikrinti, kad dėl to ekonominiai ir socialiniai suinteresuotieji subjektai neatsidurtų itin nepalankioje padėtyje.

2.9

Pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikia atsižvelgti į socialinį poveikį, ypač poveikį užimtumui. Komisija teigė, kad darbo vietų augimo kreivė ekologiškos ekonomikos sąlygomis buvo kylanti visą nuosmukio laikotarpį ir prognozuojama, kad tokia ir išliks. Vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriai iki 2020 m. galėtų sukurti 5 mln. darbo vietų (6).

Tinkamam perėjimui reikalinga aktyvi užimtumo politika, kad būtų užtikrintos deramos darbo vietos. Šiam tikslui pasiekti yra labai svarbus ekonomikos atgimimas ir su tuo susijusi energetikos politika, infrastruktūra ir rinkos. Būtina gerai pagalvoti apie poveikį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir energijos kainoms. Be to, energijos rinkoje energijos kainos dažnai teisingai neatspindi realių energijos tiekimo iš įvairių šaltinių sąnaudų. Skirtingai nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių, daugelis įprastinės energijos gamybos sąnaudų energijos kainoje neatsispindi ir už jas nesumokama atsiskaitant už energiją; priešingai, jos subsidijų forma įtraukiamos į valstybės biudžetą ir slypi neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai išorės sąnaudose.

2.10

Sudėtinga energijos kainų ir sąnaudų poveikio buitiniams ir pramonės vartotojams sritis buvo apžvelgta Komisijos komunikate dėl Energijos kainų ir išlaidų Europoje (7). Viena iš išvadų skamba taip: priemonės, finansuojamos iš „energetikos politikos mokesčio ir rinkliavų komponento“, kuris pastaraisiais metais padidėjo labiausiai, būtų taikomos kaip įmanoma ekonomiškai efektyviau.

3.1.1

Sukurta daug teisės aktų, skirtų išmetamam anglies dioksido kiekiui mažinti. Vien tik reguliavimo sistema norimo rezultato pasiekti nepavyks; kad perėjimas vyktų sklandžiai, reikalingos paskatomis ir sankcijomis pagrįstos finansinės ir ekonominės priemonės. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka tokioms rinka pagrįstoms priemonėms kaip aplinkosaugos mokesčiai, prekyba apyvartiniais taršos leidimais ir subsidijų reforma (8).

3.1.2

Šiomis priemonėmis galima keisti rinkos veiklos rezultatus, kadangi jos patobulina kainų signalų sistemą įtraukdamos išorės išlaidas ir suteikia daugiau lankstumo ir paramos įmonėms, kad būtų pasiekti tikslai ir paskatintas efektyvumas bei inovacijos.

3.1.3

ES ir valstybės narės yra parengusios tam tikrų priemonių, kaip kad aplinkosaugos mokesčių reforma, žalingų subsidijų laipsniškas panaikinimas, prekyba apyvartiniais taršos leidimais, atsinaujinančiosios energijos skatinimas ir žalieji viešieji pirkimai. Turimos priemonės iš esmės yra tinkamos. Problema yra jų įgyvendinimas teisės aktais, tinkamas jų taikymas, kontrolė ir vykdymo užtikrinimas, o tam būtina užtikrinti piliečių paramą. Jeigu ši grandinė nėra pakankamai išvystyta, kyla reali rizika, kad priemonės deramai neveiks ir jos neduos lauktų rezultatų, o papildomos išlaidos atiteks namų ūkiams ir pramonei. Dėl šio nenuoseklumo energijos sąnaudų skirtumai tarp valstybių narių yra stulbinantys.

3.1.4

Jeigu ES nori pasiekti savo tikslą – sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, ji turi procesą paspartinti ir palenkti į savo pusę viešąją nuomonę. Reikia paskatinti energijos taupymą ir iškastinio kuro energijos tiekimą pakeisti atsinaujinančiąja energija; tai yra du pagrindiniai perėjimo prie ekologiškos ekonomikos veiksniai. Pereinant nuo anglies prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, turi būti numatyti atsarginiai kuro šaltiniai ir tarpiniai etapai, kurių metu būtų naudojamos, pavyzdžiui, dujos ar branduolinė energija. Tai, kaip valstybės narės taiko turimas priemones, nėra pakankamai stiprus postūmis geresniam rinkos veikimui. Tokia svarbi priemonė kaip aplinkosaugos mokesčiai taikoma nepakankamai plačiu mastu. Kadangi kiekvienos valstybės narės energijos išteklių vartojimo struktūra labai skiriasi priklausomai nuo geografinių sąlygų, klimato, gamtos išteklių ir istorijos, atitinkamai skiriasi ir valstybių narių anglies dioksido mažinimo planai bei jų taikomos rinkos priemonės.

3.1.5

Komiteto nuomone, atsinaujinančiųjų išteklių energija turi būti energijos išteklių vartojimo struktūros dalis ir jai turi būti teikiamas toks prioritetas, kad užtikrintų, jog energetikos politika remia ir ekonomikos vystymąsi, ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Net ir tuo atveju, kai valstybių narių aplinkybės yra skirtingos, EESRK nekantriai laukia, kad transeuropiniai elektros energijos tinklai būtų kuo greičiau baigti kurti. Šios jungtys kiekvieną nacionalinę strategiją gali papildyti vertingais papildomais ištekliais.

3.1.6

Aplinkos politika turėtų būti glaudžiai susieta su kitomis politikos sritimis. Decentralizuotai gaminant elektros energiją kaimo vietovėse gali būti sukurta daug papildomų darbo vietų. Aplinkos politiką susiejus su regionine politika ir sutelkus joms skirtas lėšas, gyvenimo kokybė kaimo vietovėse gali gerokai pagerėti.

3.2.1

Pagrindinis tokių mokesčių tikslas – laikantis principo „teršėjas moka“ nustatyti kainą už aplinką teršiančią ekonominę veiklą siekiant parodyti tikras gamybos ir vartojimo sąnaudas, kurios neatsispindi rinkos kainose. Pavyzdžiui, taip yra Lenkijoje: teršiančios įmonės privalo mokėti į Valstybinį aplinkos apsaugos ir vandens valdymo fondą, o iš šio fondo mokamos paskatos už tvarumo programų įgyvendinimą. Teisė apmokestinti tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais ES priklauso valstybių narių kompetencijai. Tik keletas valstybių narių taiko specialius aplinkosaugos mokesčius; yra keletas gerų pavyzdžių (Suomija, Švedija, Danija, Nyderlandai, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija ir Estija). Mokesčių dydis skiriasi valstybėse narėse; manoma, kad bendra suma sudaro daugiau kaip 25 mlrd. EUR per metus (9).

3.2.2

Nors aplinkosaugos mokesčiai kai kuriose valstybėse narėse taikomi sėkmingai, aplinkosaugos mokesčių reforma neišnaudoja viso savo potencialo ir iš esmės nepakeitė fiskalinės politikos. Reikėtų pabrėžti, kad aplinkosaugos mokesčių reforma suteikia milžiniškų galimybių, visų pirma tai viena priemonių vėl padidinti užimtumo lygį. Jeigu Europos Komisijos narės Connie Hedegaard šūkis „Apmokestinkite ne tai, ką uždirbate, o tai, ką sudeginate“ (angl. Tax what you burn, not what you earn) bus įgyvendintas praktiškai, o darbo jėgai tenkančią mokesčių našta bus perkelta išteklių naudojimui, sumažės darbdavių darbo jėgos išlaidos ir bus sudarytos palankesnės sąlygos naujų darbo vietų kūrimui ir ne tik „žaliosiose nišose“, bet ir daugelyje kitų ekonomikos sektorių. Aplinkosaugos mokesčių reforma turėtų būti kertinis būtinos bendros viešųjų finansų restruktūrizacijos, kurios tikslas – fiskalinis konsolidavimas, akmuo. Suprantama, tokia reforma neturi padidinti bendros mokesčių naštos, ji turėtų būti ekonomiškai efektyvi ir ekologiniu požiūriu veiksminga. Reikėtų vengti, kad energijos išlaidos padidėtų daugiau nei sutaupyta išlaidų padidinus efektyvumą.

3.2.3

Aplinkosaugos mokesčių reforma taip pat gali padėti sumažinti fiskalinius deficitus. Aplinkosaugos mokesčiai gali prisidėti prie fiskalinio konsolidavimo, kadangi daro mažesnį neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui negu kiti tiesioginiai ar netiesioginiai mokesčiai, kaip, pavyzdžiui, pajamų mokestis ar PVM (10). Komisija Metinėje augimo apžvalgoje ir Europos semestre turėtų skirti daugiau dėmesio aplinkosaugos mokesčių reformų naudai.

3.3.1

ES siekia iki 2020 m. laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas (11). Komisija tai žadėjo 2006 m. ir 2009 m. Be to, 2009 m. G20 aukščiausiojo lygio susitikime buvo nutarta pradėti laipsniškai panaikinti netausų vartojimą skatinančias neveiksmingas subsidijas iškastiniam kurui. Šis įsipareigojimas įtrauktas ir į Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo bei Rio+20 konferencijos išvadas. Nepaisant visų pažadų, iki šiol padaryta nepakankamai.

3.3.2

Žvelgiant pasauliniu mastu – EPBO parengė keletą ataskaitų dėl subsidijų aplinkai kenksmingai veiklai valstybėse narėse: tiesioginė parama iš biudžeto ir mokesčių lengvatos iškastiniam kurui iš viso sudaro 55–90 mlrd. JAV dolerių per metus (12). Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, subsidijos iškastiniam kurui visame pasaulyje siekia 523 mlrd. JAV dolerių. Agentūra šias subsidijas vadina „valstybės priešu numeris vienas“ (13). Pasaulio banko duomenimis kasmetinės subsidijos iškastiniam kurui visame pasaulyje siekia 775 mlrd. JAV dolerių per metus. Jeigu politika nesikeis, subsidijos iškastiniam kurui per keletą metų pasieks neregėtą dydį ir sukels daugybę papildomų rūpesčių. Laipsniškas subsidijų panaikinimas iki 2020 m. iš esmės sumažins energijos paklausą ir 1,7 gigatonos sumažins išmetamą CO2 kiekį, kartu sukaups vyriausybėms papildomų pajamų.

3.3.3

Iki šiol nepateikta išsamių duomenų dėl subsidijų iškastiniam kurui ES valstybėse narėse; įvairių šaltinių pateikiami skaičiai skiriasi. Bendras vaizdas toks, kad iškastiniam kurui skiriamos didelės subsidijos. ES lygmeniu iškastiniam kurui kasmet skiriama beveik 68,8 mlrd. EUR subsidijų, iš kurių 26 mlrd. EUR sudaro tiesioginės subsidijos, o beveik 42,8 mlrd. EUR, kompensuodamos neigiamą poveikį visuomenei ir sveikatai, sumoka valstybės narės ir gyventojai (14). Aplinkai kenksmingos subsidijos buvo įvestos ne tam, kad būtų sąmoningai kenkiama sveikatai ar aplinkai ir buvo siekiama kitų tikslų – tiekti pigią energiją iš vietinių šaltinių arba kurti darbo vietas. EESRK primygtinai ragina valstybes nares pagalvoti, ar jos vis dar nori remti šių tikslų įgyvendinimą, ir jeigu taip – kaip galima tai padaryti nekenkiant aplinkai. Reikėtų pradėti nuo ES subsidijų sąrašo, kuris leistų susidaryti išsamesnį vaizdą apie esamą padėtį.

3.3.4

Be tiesioginių subsidijų iš valstybių biudžetų ir sveikatos priežiūros išorės sąnaudų, taip pat reikia atsižvelgti į kitas deginant iškastinį kurą susidarančias sąnaudas dėl neigiamo poveikio aplinkai, pavyzdžiui, papildomas išlaidas dėl žalos aplinkai ir dėl klimato atšilimo kilusių didelių audrų bei potvynių. Šios išorės sąnaudos susidaro netinkamai taikant principą „teršėjas moka“. Vokietijos federalinės aplinkos agentūros duomenimis anglies dioksido išskyrimo išorės sąnaudos aplinkosaugai sudaro 80 EUR už toną CO2  (15) – tai sudaro papildomą 290 mlrd. EUR naštą, jeigu deginant kurą išmetama 3,652 mlrd. tonų CO2  (16). Atominėms elektrinėms ES skiriama 35 mlrd. EUR subsidijų, neįskaitant avarijų rizikos ir atliekų šalinimo sąnaudų. Atsinaujinančiajai energijai kasmet skiriama 30 mlrd. EUR tiesioginių subsidijų.

3.3.5

Nepaisant šių skirtumų, atsinaujinančiosios energijos technologijos vystosi sparčiai; atsinaujinančiosios energijos kaina pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo (saulės baterijų plokščių kaina nukrito 85 proc.), o sektoriuje sukurta daugybė darbo vietų, o iškastinės energijos kaina vis tiek išlieka aukšta. 2013 m. spalio mėn. energetikos sektoriaus suinteresuotieji subjektai paragino nutraukti subsidijas atsinaujinančiajai energijai ir padidinti subsidijas branduolinei energijai. Jeigu taip įvyktų, atsinaujinančioji energija negalės konkuruoti su kitos energijos tiekimo sistemomis, kadangi nėra sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos.

3.3.6

Ne visos subsidijos yra žalingos. Tada, kada reikia kurti naujas technologijas, kurios paremtų tvaresnę ateities ekonomiką, būna naudinga subsidijuoti pradinius mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir infrastruktūrą, kol naujosios technologijos pačios neįsitvirtina rinkoje. Tokia parama labai svarbi ankstyvuosiuose atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymo etapuose ir ją reikės teikti tol, kol šie ištekliai netaps konkurencingais energijos šaltiniais.

3.3.7

Remiantis Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų planu, valstybės narės turėtų, taikydamos nustatytą metodiką, iki 2012 m. įvardyti labiausiai aplinkai kenkiančias subsidijas ir parengti planus bei tvarkaraščius ir teikti apie tai ataskaitas pagal nacionalines reformų programas. Iki šiol nepasiekta patenkinamos pažangos. Aplinkos generalinis direktoratas 2012 m. parengė Europos Sąjungoje teikiamų aplinkai žalingų subsidijų ir kitokių dotacijų apžvalgą (17) ir pasiūlė veiksmų planą šių subsidijų peržiūrai. Komisija turėtų apsvarstyti šią priemonę per šį Europos semestrą.

3.4.1

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pagrindinė Europos ekonominė priemonė, paremta didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir prekybos principu ir skirta mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Sistema norima labai paskatinti įmones investuoti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prevenciją, suteikiant joms lankstumo tai daryti kuo veiksmingesniu būdu.

3.4.2

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema šiuo metu susiduria su pasiūlos ir paklausos disbalanso problema, todėl atsirado tokia kaina, kuri yra nepakankama paskata būtinoms finansinėms investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Per didelė apyvartinių taršos leidimų pasiūla didžia dalimi yra nenumatytos sunkios ekonomikos krizės ir didelio tarptautinių kreditų naudojimo rezultatas. Būtina skubiai atlikti struktūrinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą, kad ši sistema iš tiesų skatintų investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Apyvartinių taršos leidimų perteklius turi būti pašalintas iš rinkos, o likusi dalis turi būti susieta su būsimais išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslais, kuriuos reikės įgyvendinti ES siekiant 2050 m. pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Įgyvendinant šią reformą taip pat reikėtų atsižvelgti į technologines galimybes ir pramonės ekonominį gyvybingumą bei kruopščiai apsvarstyti būsimų nenumatytų padarinių tikimybę.

3.5.1

Turi būti imtasi tolesnių veiksmų „anglies nutekėjimo“ problemai spręsti, pavyzdžiui, diegti anglies dioksido kainų sureguliavimo pasienyje sistemą siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį, tačiau kartu užtikrinant vienodas sąlygas. Taikant šią sistemą importuojamų prekių kaina pasienyje išaugs atsižvelgiant į nustatytą dėl šių prekių išmetamų teršalų kiekį. Neseniai atlikto tyrimo (18) modeliai rodo, kad anglies dioksido kainų sureguliavimas pasienyje gali padėti iš esmės sumažinti anglies dioksido nutekėjimą atitinkamuose sektoriuose.

3.5.2

Vis dėlto anglies dioksido kainų sureguliavimo pasienyje sistemoms (dabartine aptariama forma) nepritaria kai kurios pagrindinės Europos prekybos partnerės. Šį klausimą reikėtų suderinti su PPO. Pagal sutartį leidžiama aptarti tokius „ne prekybos“ klausimus. Tačiau tai, kad sunku tai padaryti neesant pasaulinio susitarimo dėl anglies dioksido kainos, reikėtų tinkamai įvertinti. Nerimą būtų galima išsklaidyti patobulinus šią sistemą. Išvada yra ta, kad anglies dioksido kainų sureguliavimas pasienyje yra ne antidempingo priemonė, o indėlis į pasaulinę tvarią klimato politiką, jeigu tik sistema bus gerai parengta.

3.6.1

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas yra vienas svarbiausių perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos aspektų; rinkos priemonės šioje srityje gali būti svarbios. Už šių priemonių įdiegimą atsakingos pačios valstybės narės; kai kurios šalys jau taiko įvairias priemones norėdamos subsidijuoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių – teikia paramą investicijoms ir paramą veiklai, įskaitant kainodaros sistemą, garantuojančią grąžą. Patirtis daugelyje valstybių narių rodo, kad ši sistema veiksmingiausiai paskatino gaminti didžiausią atsinaujinančiosios energijos kiekį, dažnai užtikrindama garantuotą ir didelę investicijų grąžos normą.

3.6.2

Tačiau svarbu, kad žaliosios energijos supirkimo tarifai, skatinantys atsinaujinančiosios energijos formų diegimą, neturėtų būti finansuojami vien didinant energijos kainas apskritai, nes tokiu atveju kils visuomenės nepasitenkinimas šiuo tarifu ir pačiais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Nelaimei, tai įvyko daugelyje vietų ir nepasitenkinimas labai realus. Reikia skubiai imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų užtikrinta piliečių parama žaliajai revoliucijai.

3.6.3

Iš tiesų valstybės narės taiko skirtingas paramos schemas ir tai lemia Europos energetikos rinkos susiskaidymą. Komitetas rekomenduoja taikyti rinkos priemones, sudarančias palankesnes sąlygas nacionalinių schemų integravimui į Europos energetikos rinką. Naudojant bendradarbiavimo mechanizmus, kaip apibrėžta 2009 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, taip pat labai svarbu daugiau naudotis ES sinergija elektros energijos rinkoje (19).

3.7.1

Apskritai, automobilių sektorius yra puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai taikyti rinka pagrįstas priemones. Pereinamojo laikotarpio tikslas – sumažinti ir galiausiai visiškai atsisakyti naudoti angliavandenilio kurą šiame sektoriuje. Strategiją sudaro keturios sudedamosios dalys: reguliavimas, technologijos, infrastruktūra ir rinkos priemonės. Reguliavimas yra skirtas padidinti kuro naudojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį iš automobilių su vidaus degimo varikliais. Technologijos leidžia laikytis angliavandenilius reguliuojančių teisės aktų ir kurti elektra varomas transporto priemones. Kadangi elektra varomos transporto priemonės tampa vis populiaresnės, prireiks infrastruktūros, susijusios su įkrovimo punktais (su matavimo sistemomis), akumuliatorių pakeitimu ir kt., padidinti angliavandenilio tiekimo infrastruktūros objektų skaičių ir galiausiai pakeisti dabartinę infrastruktūrą. Reguliavimo sistemai, technologijoms ir infrastruktūrai tobulėjant, rinkos priemonės gali turėti lemiamos reikšmės.

3.7.2

Akivaizdžiausias rinkos priemonių taikymo pavyzdys – mokesčių angliavandenilio kurui didinimas. Dėl šios priežasties vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių savininkai persėda į mažesnes, efektyviau degalus naudojančias transporto priemones, naudojasi viešuoju transportu arba važiuoja dviračiais. Vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių apmokestinimas buvo pakoreguotas taip, kad būtų skatinama pirkti ir naudoti efektyviai degalus naudojančias transporto priemones, nustatant mokesčius pagal pirkimo kainas arba metinius mokesčius už transporto priemonės naudojimą. Tokia pačia skirtingų transporto priemonėms taikomų mokesčių sistema taip pat siekiama paskatinti rinktis elektra varomas transporto priemones, nors dar yra daug ir kitokių kliūčių, trukdančių elektra varomoms transporto priemonėms paplisti.

3.8.1

Sudarydami 16 proc. ES BVP, viešieji pirkimai užima svarbią vietą rinkoje. Todėl žalieji viešieji pirkimai yra reikšminga žaliųjų prekių ir paslaugų propagavimo priemonė. Parengusi tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų planą ir komunikatą dėl žaliųjų viešųjų pirkimų, Komisija pastaraisiais metais daug padirbėjo ties išsamia gairių ir paramos sistema. Remdamasi valstybių narių pasiektų rezultatų vertinimu, Komisija nustatė preliminarų tikslą iki 2010 m. pasiekti, kad pusę visų viešųjų pirkimų sudarytų žalieji pirkimai. Šis tikslas toli gražu nėra pasiektas ir valstybių narių veiksmų planuose jam turėtų būti teikiamas didesnis prioritetas.

3.9.1

Perėjimas prie tvaresnio energijos gamybos ir vartojimo modelio energetikos ir kituose sektoriuose reiškia, jog reikia iš esmės restruktūrizuoti ekonomiką. To negali pasiekti vienos vyriausybės taikydamos savo politiką. Tam reikia plataus visuomenės pritarimo ir bendradarbiavimo dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant konsensuso ir pasiryžimo įgyvendinti būtinus pokyčius. Pagal mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos planą viešasis ir privatus sektoriai keturis ateinančius dešimtmečius kasmet turėtų papildomai investuoti 270 mlrd. EUR. Vieną trečdalį šių investicijų galima finansuoti viešosiomis lėšomis, likusią dalį turi padengti privatus sektorius. Tai ilgalaikės investicijos. Komisijos nuomone, šios investicijos – pagrindinis uždavinys siekiant ES vėl pakreipti pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos link, pavyzdžiui, pasitelkus Europos ilgalaikių investicijų fondus (EIIF) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).

3.9.2

Kaip EPBO rekomendavo 2012 m. darbo dokumente aplinkos klausimais, siekiant sudaryti sąlygas investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir atsparią klimato kaitos poveikiui infrastruktūrą bei ekologiškai tvarų augimą, vyriausybės turėtų parengti išsamius, strateginius infrastruktūros planus, kruopščiai suderintus su nacionaliniais tikslais klimato kaitos srityje. Komisija tai pat turėtų ieškoti galimybių sukurti tokį investicinį klimatą Europos ilgalaikių investicijų fondams atsižvelgiant į tvarios ateities tikslus. Todėl EITP ir EIIF investavimo prioritetai turėtų derėti su ES tikslais, numatytais mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir energetikos veiksmų planuose iki 2050 m., prisitaikymo strategijoje ir aptariamame 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje.

3.9.3

Šie fondai galėtų sudaryti palankesnes sąlygas tokioms investicijoms. Kadangi ilgalaikis finansuotino turto terminas suderintas su institucinių investuotojų įsipareigojimu, šie fondai taip pat gali pritraukti kapitalo rinkos išteklių. Tam būtina, kad šios investicijos būtų patrauklios dėl ribotos rizikos, ypač reguliavimo rizikos, kad būtų pakankamos kapitalo grąžos perspektyva, o projektai, į kuriuos investuojama, būtų finansiškai ir techniškai patikimi.

3.9.4

Labai pageidaujama novatoriškų fondų ir finansinių priemonių kapitalo rinkos ištekliams pritraukti. Vis dėlto bankų sektorius toliau finansuos didelę Europos ekonomikos dalį teikdamas įprastas kredito priemones. Todėl norint ekologizuoti bankų standartus būtina pereiti nuo įprastinių investicijų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparių investicijų privataus finansavimo. Siekiant įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos tikslus novatoriškos finansinės priemonės turi padėti sutelkti privačius finansus investicijoms, kurių priešingu atveju nebūtų.