9.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/70

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933) ir į 2012 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos (2) bei Komisijai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos įgyvendinimo (COM(2012)0727),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ (COM(2010)0478),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. Liuksemburge patvirtintas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl jaunimo užimtumo skatinimo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos lygmens socialinių partnerių antro etapo konsultacijos dėl stažuočių kokybės sistemos (COM(2012)0728),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (COM(2012)0729),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) pranešimą „Jaunimo garantijų iniciatyva. Suomijos ir Švedijos patirtis“,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Europos Vadovų Taryboje pasiektą politinį susitarimą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (COM(2009)0200),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (COM(2011)0607),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą „Siekiant ekonomikos augimui palankaus konsolidavimo ir darbo vietų kūrimui palankaus ekonomikos augimo“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (5),

—

atsižvelgdamas į Europos stažuočių ir praktikos kokybės chartiją, kurią Europos jaunimo forumas parengė kartu su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 22 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) ataskaitą „Nedirbantis, nesimokantis ir nedalyvaujantis mokymuose jaunimas (NEET) Europoje. Charakteristikos, sąnaudos ir jiems skirtos politinės priemonės“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) ataskaitą „Politinių priemonių veiksmingumas didinant jaunų žmonių užimtumą“ (7),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 29 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) ataskaitą „Pagalba jaunimui per krizę: socialinių partnerių ir valstybės institucijų indėlis“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl migrantų integracijos, jos poveikio darbo rinkai ir ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektų (9),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 7 d. Eurofound ataskaitą „Naujausi politikos pokyčiai, susiję su nedirbančiais, nesimokančiais ir profesinio mokymo srityje nedalyvaujančiais asmenimis“ (10),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. Eurofound ataskaitą „Neįgalių ar sveikatos problemų turinčių jaunuolių aktyvi įtrauktis“ (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0275/2013),

A.

kadangi 2013 m. birželio mėn. 23,5 proc. aktyvaus jaunimo neturėjo darbo, o jaunų bedarbių skaičius svyravo nuo 10 proc. ar mažiau Austrijoje ir Vokietijoje iki daugiau kaip 64,2 proc. Graikijoje – iš to matyti dideli geografiniai skirtumai ir tarp valstybių narių, ir valstybėse narėse; taip pat atsižvelgiant į naujausius duomenis ir prognozes, rodančias tolesnį jaunimo padėties blogėjimą kai kuriose valstybėse narėse;

B.

kadangi jaunų, nesulaukusių 25 metų amžiaus, moterų nedarbas vis dar auga (nuo 18,8 proc. 2009 m. išaugo iki 22,1 proc. 2012 m.) ir, naujausiais turimais duomenimis, dabar siekia 22,9 proc.; kadangi vis labiau plinta tokio nuostatos kaip noro netekimas, nusivylimas darbo paieškomis, savanoriška atskirtis; kadangi jaunos moterys vis dar susiduria su sunkesnėmis darbo rinkos sąlygomis nei jauni vyrai ir kadangi dėl to gerokai sumažėjo Europos ekonominio augimo potencialas, nes aukštą kvalifikaciją turinčių moterų įgūdžiai neišnaudojami;

C.

kadangi 2011 m. 7,5 mln. 15–24 m. jaunimo ir 6,5 mln. 25–29 m. jaunimo nedirbo, nesimokė ir nedalyvavo profesiniame mokyme (NEET) ir tarp jų buvo pažeidžiamoms grupėms priskiriamų asmenų; kadangi tai galėtų lemti rimtus asmeninius ir socialinius padarinius, kaip antai nedidelės ar neužtikrintos galimybės įsidarbinti ateityje ir skurdas bei socialinė atskirtis arba netgi psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimai; kadangi tikėtina, kad šios problemos netolimoje ateityje didės ir turės rimtų finansinių pasekmių valstybių narių socialinėms sistemoms;

D.

kadangi dėl 14 mln. nedirbančių, nestudijuojančių ir nesimokančių profesijos jaunuolių valstybės narės ir Europos institucijos turėtų dėti daugiau pastangų, siekdamos vėl integruoti jaunus žmones į darbo rinką; kadangi jaunų žmonių poreikiai Europoje labai skirtingi ir todėl bet kokios darbo rinkos integracijos priemonės turi būti pritaikytos kiekvienos konkrečios grupės poreikiams ir, kur galima, apimti asmeninio vertinimo politiką;

E.

kadangi 2011 m. valstybių narių ekonominiai nuostoliai, kurių turėta dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos, įvertinti 153 mlrd. EUR, o tai atitinka 1,2 proc. ES BVP (12); kadangi ši suma didesnė už tuos 10 mlrd. EUR, kurių, kaip skaičiuojama, reikėtų 2 mln. naujų darbo vietų jaunimui sukurti (13); kadangi ši problema yra didelė ir ilgalaikė socialinė ir ekonominė našta visai ES;

F.

kadangi jaunimo nedarbas yra svarbus staigų migracijos padidėjimą paskatinęs veiksnys, kuris būdingas kai kurioms valstybėms narėms; kadangi tik labai nedidelė mažuma iš tų, kurie pasirenka judumą ir migraciją, daro tai savanoriškai, nes dažniausiai tai jiems yra ekonominė būtinybė;

G.

kadangi ES reikalingos didelės investicijos augimui ir užimtumui skatinti bei vidaus paklausai didinti; kadangi siekiant gerokai pagerinti trumpalaikę ekonominę padėtį ir padėtį valstybių narių darbo rinkose reikalingas 2 proc. Europos Sąjungos šalių BVP dydžio investicinis paketas; kadangi ši priemonę būtų naudinga visų pirma jaunimui, kaip labiausiai nuo krizės nukentėjusiai grupei;

H.

kadangi per ekonomikos krizes jaunimas daug dažniau nei kitos grupės patenka į itin nepalankią padėtį; kadangi galima numanyti, kad nemažai daliai jaunimo dabartinis nedarbas pavirs ilgalaikiu nedarbu, dėl kurio gerokai padidėja socialinės atskirties pavojus; kadangi tai turi nerimą keliančių padarinių jaunimui: mažėja jo savigarba, jaunimas negali realizuoti savo siekių, mažėja gaunamos pajamos ir būsimos karjeros galimybės ir atidėliojama galimo nepriklausomo suaugusiųjų gyvenimo pradžia, įskaitant šeimos kūrimą, taigi tai turi padarinių ir visuomenei ir daromas neigiamas poveikis Europos socialinei, ekonominei ir demografinei padėčiai trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais, taip pat didėja jaunimo skurdo senatvėje rizika, kadangi nemokamos įmokos į pensijų sistemas per profesinį gyvenimą;

I.

kadangi pagal EB sutarties 13 straipsnį Bendrijai suteikiami konkretūs įgaliojimai kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos; kadangi jaunos moterys darbo rinkoje vis dar patiria diskriminaciją dėl amžiaus ir lyties nepaisant 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;

J.

kadangi nepaisant aukšto bendro jaunimo nedarbo lygio ES esama apytiksliai 4 mln. laisvų darbo vietų (14) dėl įgūdžių neatitikties; kadangi tam tikrose srityse, pvz., IRT ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriuose nuolat auga aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, kuris nepatenkinamas;

K.

kadangi, siekiant visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą Europos Sąjungoje, Tarptautinė darbo organizacija (TDO) rekomendavo, kad šiai iniciatyvai skirtą biudžetą sudarytų 21 mlrd. EUR, t. y. 0,5 proc. euro zonos išlaidų;

L.

kadangi, įgyvendindama strategiją „Europa 2020“, ES įsipareigojo kelti švietimo lygį, iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau kaip 10 proc. ir bent iki 40 proc. padidinti aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų skaičių bei iki 75 proc. padidinti 20–64 metų asmenų užimtumo lygį;

M.

kadangi dėl krizės visų pirma tarp jaunimo padaugėjo nestabilių darbo santykių ir esamos darbo vietos dažnai keičiamos pagal terminuotąsias sutartis, ne visą dieną dirbamo arba nemokamai dirbamo darbo vietomis;

N.

kadangi jaunimas vis dažniau turi sutikti su neapmokama, negu su apmokama stažuote ir ši aplinkybė yra diskriminacinė kalbant apie individualią finansinę padėtį; kadangi reikia pripažinti stažuotojų, kaip pigios darbo jėgos, išnaudojimo problemą ir kadangi todėl reikalinga stažuočių kokybės sistema;

O.

kadangi dėl ekonomikos krizės MVĮ ir labai mažos įmonės, kurios yra ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo varomoji jėga, panaikino daugiau kaip 3,5 mln. darbo vietų, o tai turi įtakos visiems darbuotojams ir labiausiai paveikė jaunimą;

P.

kadangi jaunimas turi teisę į kokybišką jo įgūdžius atitinkantį užimtumą ir kadangi šis kokybiškas užimtumas yra itin svarbus Europos jaunimo orumui ir savarankiškumui;

Q.

kadangi 2008 m. išryškėjusi ekonomikos krizė turėjo neigiamos įtakos tiek darbo rinkos pasiūlai, tiek paklausai, todėl itin smarkiai didėja netikrumas dėl galimybių įsidarbinti ateityje ir tampa labai svarbu visus bedarbius geriau informuoti apie užimtumo galimybes; kadangi išsilavinimas, mokymas ir įgūdžių ugdymas dažnai yra neprieinami labiausiai nepasiturinčių grupių asmenims, ypač jaunimui su negalia;

R.

kadangi dėl teikiamos didelės reikšmės praktiniams įgūdžiams dvejopos švietimo sistemos, derinančios mokymą klasėje su profesiniu mokymu, ir suderintų akademinių ir praktinių profesinių studijų sistema, įdiegta kai kuriose valstybėse narėse, pasiteisino per krizę; kadangi Komisija ne kartą pabrėžė, kad taikant veiksmingas dvejopas sistemas galima užtikrinti stabilią kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą ir išlaikyti žemą jaunimo nedarbo lygį;

S.

kadangi perėjimas iš mokymo įstaigos į darbo rinką jaunų žmonių gyvenime yra lemiamas momentas, darantis didelę įtaką jų būsimoms karjeros galimybėms, per visą gyvenimą gaunamoms pajamoms ir ilgalaikei socialinei padėčiai; kadangi todėl švietimo politika yra neatskiriama darbo rinkos politikos dalis;

T.

kadangi 2008 m. prasidėjusi ekonomikos krizė turėjo neigiamos įtakos tiek darbo rinkos pasiūlai, tiek paklausai, todėl itin smarkiai didėja netikrumas dėl galimybių įsidarbinti ateityje ir tampa labai svarbu spręsti valstybių narių investicijų į darbo vietų kūrimą, mokymą ir švietimą klausimą; kadangi krizės padariniai gali padidinti socialinį konfliktą ir socialinius neramumus;

U.

kadangi užimtumo tarnybos atlieka pagrindinį vaidmenį darbo rinkoje ir todėl turi atitikti aukštus kokybės standartus, kuriuos turi kontroliuoti kompetentingos valdžios įstaigos; pabrėžia, kad šie kokybės standartai ir su jais susijusi kontrolė turi būti vienodai taikomi ir valstybinėms, ir privačioms užimtumo tarnyboms;

V.

kadangi nedarbo problemą iš dalies galima išspręsti sukuriant aukštos kokybės profesinio rengimo ir mokymo sistemas, kuriose dalyvautų aukštos kvalifikacijos mokytojai ir praktinio mokymo vadovai, pagal kurias būtų taikomi naujoviški mokymosi metodai, naudojama aukštos kokybės infrastruktūra ir patalpos, kurios būtų labai pritaikytos prie rinkos poreikių ir pagal kurias būtų užtikrintos tolesnio mokymosi ir profesinio rengimo galimybės;

W.

kadangi jaunimas sudaro 40 proc. visų darbuotojų, dirbančių pagal laikinas darbo sutartis, tačiau jis sudaro tik 13 proc. visų darbuotojų, be to, kas penktas jaunuolis bijo netekti savo darbo;

X.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse galima pastebėti didėjantį absolventų įgūdžių ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių skirtumą;

Y.

kadangi atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius neturi būti trukdoma vaikams įgyti kuo daugiau pagrindinių žinių, nes šios žinios yra geriausias garantas, kad jie prisitaikys prie darbo rinkos poreikių ir gyvenimo netikėtumų; kadangi dauguma tyrimų rodo, kad aukštos kokybės švietimas nuo pirmųjų mokslo metų yra svarbus siekiant išvengti mokyklos nebaigimo ir kuo geriau integruoti į mokyklos gyvenimą vaikus, gyvenančius nepalankiausioje socialinėje aplinkoje;

Z.

kadangi, naudojantis IRT bei naujausiomis technologijomis, atvirieji švietimo ištekliai gerina švietimo kokybę, prieinamumą ir teisingumą bei palengvina interaktyvų, kūrybišką, lankstų ir asmeniniams poreikiams pritaikytą mokymosi procesą; kadangi visiems prieinamas švietimas, padėdamas mokytis visą gyvenimą, pagerina tvarias įsidarbinimo galimybes;

AA.

kadangi ir mokyklų mokytojai ir universitetų dėstytojai susiduria su precedento neturinčiais greitai kintančios pasaulio ekonomikos sąlygų iššūkiais, reikalaujančiais ugdyti naujus įgūdžius ir kompetencijas, taikyti naujovišką požiūrį ir modernius mokymo metodus, kad būtų užtikrintas sėkmingas jaunimo švietimas ir įsidarbinimo galimybės;

AB.

kadangi moterys sudaro 60 proc. aukštųjų mokyklų absolventų, ir kadangi jos dažnai priimamos į žemesnės kvalifikacijos pareigas ir prasčiau apmokamo darbo vietas; kadangi jaunos moterys patiria lyčių skirtumus su užimtumu nesusijusių sąlygų ir įdarbinimo sąlygų srityje, dėl to atsiranda darbo užmokesčio skirtumas, kuris dabar yra 16,2 proc., ir pensijų skirtumas;

AC.

kadangi darbo sąlygų lankstumas ir mažos garantijos labiau paveikė moterų užimtumą nei vyrų: 2012 m. trečiąjį ketvirtį 60 proc. ne visą darbo dieną dirbusių 15–24 metų amžiaus darbuotojų sudarė moterys; kadangi toje pačioje amžiaus grupėje moterys sudarė 64 proc. tretinį išsilavinimą turinčių (gavusių pirmosios pakopos studijų diplomą ir podiplomines studijas baigusių) laikinų darbuotojų;

AD.

kadangi nepaisant 2000 m. lapkričio 27 d. direktyvos 2000/78/EB ir 2006 m. liepos 5 d. direktyvos 2006/54/EB jaunos moterys, norinčios patekti į darbo rinką, vis dar diskriminuojamos dėl amžiaus ir dėl lyties; kadangi moterims iš pažeidžiamų socialinių grupių, įskaitant etnines mažumas, sunkiau patekti į oficialią darbo rinką;

AE.

kadangi jaunoms motinoms motinystė dažnai tampa kliūtimi patekti į darbo rinką, todėl prisideda prie skirtumų dėl lyties užimtumo srityje didinimo;

AF.

kadangi jaunimo užimtumo priemones būtina integruoti į nuoseklią, į ateitį nukreiptą ir investicijoms skirtą makroekonomikos strategiją, pagal kurią užtikrinamos sąlygos kurti tvarias XXI a. darbo vietas bei veiksmingai pereiti nuo mokymosi prie darbo;

1.

pabrėžia, kad nacionalinės ir ES politikos priemonės jaunimo užimtumui labai paskatinti turėtų būti nuoseklios ir vienos kitas papildančios, taip pat pagal jas ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aukštos kokybės (profesiniam) ugdymui, mokymui ir darbo patirties suteikimui, kad jaunimui būtų suteikta galimybė gauti pastovų kokybišką darbą; pažymi, kad sudarant sąžiningai apmokamos mokomosios praktikos ir savanoriškai vykdomos visuomenei naudingos veiklos galimybes, suteiktų galimybių jaunimui dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje ir įgyti profesinės patirties;

2.

apgailestauja, kad šiuo metu taikomos kovos su krize priemonės, kuriomis krizės paveiktose šalyse siekiama mažinti viešąsias išlaidas, kaip jau įrodyta, dėl sumažintų išlaidų švietimo, darbo vietų kūrimo ir paramos paslaugų srityse darė tiesioginį neigiamą poveikį jaunimui;

3.

pabrėžia, kad darbo neturinčių jaunuolių grupės yra įvairios, todėl jas reikia nustatyti atsižvelgiant į jų poreikius ir gebėjimus, kad priimtos priemonės būtų įgyvendinamos geriau; mano, kad reikia nustatyti pagrindinius gebėjimus, leidžiančius šiems jaunuoliams greičiau patekti į darbo rinką ir rasti stabilų bei ilgalaikį darbą; yra įsitikinęs, kad ypatingą dėmesį reikia skirti jaunuoliams, kurie neturi jokio diplomo, nesimoko, nedirba ir nedalyvauja profesiniame mokyme;

4.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurių regionuose jaunimo nedarbo lygis didesnis kaip 25 proc., spręsti jaunimo nedarbo problemą sukuriant bent 10 proc. nedirbančiam jaunimui skirtų darbo vietų;

5.

pabrėžia būtinybę vykdyti aktyvią, visapusišką ir įtraukią darbo rinkos politiką, kuria siekiama kurti darbo vietas, su konkrečiai jaunimui skirtomis priemonėmis, viena vertus, siekiant išvengti turimų išteklių švaistymo ir, kita vertus, sumažinti jaunimo nedarbo lygį, o ne tik šiuos išteklius „perdirbti“; ragina valstybes nares apsvarstyti, ar kitų valstybių narių geriausios patirties pavyzdžius galima pritaikyti savo darbo rinkoje, ir imtis tinkamų priemonių kovai su jaunimo nedarbu; atkreipia dėmesį į pažangią šalių, taikančių profesinio rengimo ir mokymo ir dvejopas švietimo sistemas, patirtį siekiant pagerinti perėjima nuo mokymosi prie darbo ir taip panaikinti atotrūkį tarp mokymosi metu suteiktų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių; pabrėžia, kad Komisijos užduotis yra aktyviai remti šių tikslų siekiančias valstybes nares ir ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas apie valstybių narių pastangas vykdyti reformas, susijusias su profesinėmis mokymo sistemomis; pabrėžia, kad itin daug dėmesio reikėtų skirti pažeidžiamoms grupėms, kurioms kyla didelis socialinės atskirties pavojus, įskaitant nedirbančius, nesimokančius ir profesinio mokymo srityje nedalyvaujančius asmenis;

6.

ragina Komisiją surinkti jaunimo mokymo sėkmės istorijas ir jas sudėti į vieną vadovą kitoms valstybėms narėms;

7.

ragina Komisiją kasmet pateikti valstybių narių mokymo sistemų reformos ataskaitą – tai būtų struktūrinis ilgalaikis indėlis į jaunimo galimybių įsidarbinti didinimą;

8.

ragina Komisiją parengti kokybiškas modernios dvejopo mokymo sistemos gaires, kurias papildytų plačiai apibrėžtų neakademinių Europoje svarbių profesijų sąrašas;

9.

pabrėžia, kad svarbu gerinti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo kokybės standartus bei prieinamumą; taip pat pabrėžia kalbų mokymosi mokyklinio ugdymo, profesinio rengimo ir mokymo srityse svarbą;

10.

pabrėžia, kad norint veiksmingai kurti, įgyvendinti ir stebėti įvairias priemones, kuriomis integruotai skatinamas jaunimo užimtumas ir didinamos jo įsidarbinimo galimybės, būtina užtikrinti, kad vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis įsitrauktų visi susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, užimtumo tarnybas, mokymo ir švietimo institucijas, pavienius darbdavius, NVO ir visų pirma studentų ir jaunimo organizacijas; pabrėžia, kad tvaraus ir kokybiško jaunimo užimtumo priemonės turi būti lanksčios, kad būtų patenkinti nuolat besikeičiantys darbo rinkos poreikiai; atkreipia dėmesį į tai, kad būtini lankstūs ir kartu patikimi sutartiniai santykiai, veiksminga pakartotinės integracijos politika bei modernios socialinės apsaugos sistemos; pabrėžia ypatingą ankstyvo – dar gerokai prieš baigiant pagrindinio mokymo mokyklą – jaunuolių profesinio orientavimo svarbą, nes tam būtinos tėvų ir mokyklų kompetencijos didinimas, kad jie galėtų padėti ir patarti moksleiviams renkantis mokymąsi ir vėliau karjerą;

11.

ragina valstybes nares imtis priemonių, kad savo švietimo programose pirmenybę teiktų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritims, siekdamos ateityje prisitaikyti prie numatomų darbo rinkos pokyčių;

12.

pabrėžia, kad kolektyvinės derybos atlieka svarbiausią funkciją siekiant skatinti ir gerinti dirbančio jaunimo darbo sąlygas;

13.

pripažįsta, kad investicijos į tinkamus įgūdžius yra svarbus veiksnys, padedantis valstybėms narėms diegti inovacijas ir atkurti jų konkurencingumą;

14.

ragina valstybes nares pripažinti precedento neturinčias sparčiai besikeičiančios pasaulio ekonominės padėties problemas, su kuriomis susiduria mokyklų mokytojai ir universitetų dėstytojai; pažymi, kad pagrindinis jaunimo sėkmingo mokymo ir perspektyvų jam gauti darbą veiksnys – naujų įgūdžių ir kompetencijos ugdymas, naujoviškų metodų ir šiuolaikiškų mokymo ir mokymosi būdų plėtojimas;

15.

ragina valstybes nares skatinti ir remti jaunimo, visų pirma moterų, jį šviečiant, per pilietinę visuomenę ir įgyvendinant kokybiškas jaunimo iniciatyvas, dalyvavimą demokratiškame gyvenime ir pasinaudoti esančiomis bei naujomis priemonėmis, kuriomis siekiama remti politikos plėtojimą, taip labiau ugdant jaunimą ir gerinant jo gerovę bei socialinę įtrauktį;

16.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės riboja švietimui, mokymui ir jaunimo reikalams skirtą biudžetą, nes dėl to jaunimas gali netekti švietimo ir darbo galimybių, ir primena, kad biudžeto lėšos švietimui ir mokymui turėtų būti laikomos būtina ir neįkainojama investicija į ateitį;

17.

ragina stiprinti pedagogų profesinį rengimą ir mokymą, visų pirma kalbant apie modernius mokymo metodus bei naujų technologijų naudojimą; pažymi, kad mokymasis visą gyvenimą prasideda jau nuo ankstyvojo ugdymo, ir pabrėžia, kad visų pirma reikia patraukliai skatinti kalbų mokymąsi;

18.

pabrėžia pasiūlytos ES paskolų garantijų priemonės dieninio skyriaus magistrantūros studentams ES ir trečiosiose šalyse vaidmenį, kad toliau būtų gerinamos jaunimo judumo sąlygos ir prisidedama prie daugiamačio universitetų reitingavimo;

19.

mano, kad rengiant integruotas teritorinės plėtros strategijas reikėtų atsižvelgti į vietos poreikius ir teritorinius ypatumus, ir taip sudaryti galimybes geriau nustatyti perspektyvias darbo vietas, visų pirma tokiuose novatoriškuose sektoriuose kaip ekologija ir socialinis verslas;

20.

ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas nustatyti integruotas teritorinės plėtros strategijas, įskaitant jų mokymo ir užimtumo aspektus, pradedant skatinimo baigti mokslą priemonėmis ir toliau kuriant jaunimui skirtus užimtumo modelius;

21.

pripažįsta, kad tam tikruose regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc., susiklostė itin sudėtinga padėtis; palankiai vertina tai, kad įgyvendinant pasiūlytą ES Jaunimo užimtumo iniciatyvą bus toliau didinama ES parama jaunimo užimtumui didinti, o septynerių metų laikotarpiui (2014–2020 m.) skirtas maksimalus 8 mlrd. EUR biudžetas; kartu pabrėžia, kad, TDO duomenimis, siekiant veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą euro zonoje, reikėtų 21 mlrd. EUR; sutinka, kad lėšas konkrečiai šiai jaunimo užimtumo iniciatyvai ir atitinkamas ESF lėšas reikėtų paskirti vienodomis dalimis;

22.

pabrėžia, kad svarbu nedelsiant imtis veiksmų norint sumažinti jaunimo nedarbą, taip pat ilgalaikį; taip pat pabrėžia būtinybę padėti rasti jauniems žmonėms ilgalaikį, tvarų ir kokybišką darbą;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktais, kurie daro poveikį jaunimui, visų pirma nacionalinės teisės aktais, priimtais pagal Direktyvą dėl vienodo požiūrio užimtumo srityje (2000/78/ΕB), nebūtų diskriminuojami jauni darbuotojai, norintys gauti socialines išmokas; mano, kad reikia daug daugiau padaryti siekiant užtikrinti, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai žinotų pagal šį teisės aktą nustatytas savo teises ir pareigas;

24.

ragina valstybes nares atnaujinti savo regionų plėtros strategijas, kad jos atspindėtų priemones, kuriomis siekiama skatinti užimtumą, įskaitant jaunimo užimtumą;

25.

palankiai vertina 2013 m. vasario 28 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos sprendimą susitarti dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ir ragina valstybes nares imtis veiksmų ir ryžtingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones nacionaliniu lygmeniu; ragina išplėsti tikslines grupes įtraukiant jaunimą iki 30 m., įtraukiant absolventus ir asmenis, palikusius mokymo sistemos mokyklas ir neįgijusius kvalifikacijos; pabrėžia, kad veiksmingas šios priemonės įgyvendinimas labai priklausys nuo daugelio įvairių politikos sričių ir pagrindinių sąlygų, pvz., nuo tinkamų investicijų į švietimą ir mokymą, infrastruktūros ir užimtumo tarnybų pajėgumų, studijavimo vietų ir vietų absolventams prieinamumo, mokymo ir praktikos organizavimo kokybės ir nuo bendrų politikos krypčių, palankių darbo vietų kūrimui; ragina valstybes nares imtis tinkamų tolesnių veiksmų įgyvendinant nacionalines reformų programas ir, atsižvelgiant į Europos semestrą, lengvinti Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėseną, vertinimą ir nuolatinį tobulinimą; pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvą privalu įtraukti į platesnę aktyvios darbo rinkos politikos sistemą;

26.

informuoja valstybes nares, kad Parlamentas ketina nuodugniai stebėti visą valstybių narių veiklą, kuria siekiama Jaunimo garantijų iniciatyvą paversti tikrove, ir ragina jaunimo organizacijas Parlamentui nuolat teikti naujausią informaciją apie jų atliktą valstybių narių veiksmų analizę;

27.

ragina nacionalinius parlamentus kartu su jaunimo organizacijomis padaryti savo vyriausybes atsakingas už Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad būtų imamasi svarbių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis (nedirbantis arba nebedalyvaujantis formaliojo švietimo programose) per keturis mėnesius gautų gerą ir kokybišką darbo, tolesnio mokymosi, praktikos ar mokomosios praktikos pasiūlymą;

28.

pažymi, kad pastangos ir lėšos, kuriomis siekiama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, neturėtų varžyti struktūrinių pastangų ir reformų, būtinų tam, kad kai kurių valstybių narių švietimo sistemos ir darbo rinkos būtų pritaikytos ateities iššūkiams;

29.

ragina Europos Komisiją į visas savo programas įtraukti kovos su jaunimo nedarbu priemones, taikant į bendrą ir integruotą požiūrį, atitinkantį strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“;

30.

primena Komisijai ir valstybėms narėms jų įsipareigojimą siekti strategijoje „Europa 2000“ užsibrėžto tikslo, kad ir moterų, ir vyrų užimtumo lygis būtų 75 proc., ir įspėja, kad dėl dabartinio jaunimo nedarbo lygio visa moterų karta gali būti palikta už darbo rinkos ribų, taip išaugtų jų nematomumas ir pažeidžiamumas;

31.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares stebėti ir skelbti duomenis, susijusius su jaunimo nedarbo prevencijos politika (įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimą) ir parengti įvairių valstybių narių regioninę statistiką, ypač daug dėmesio skiriant lyties aspektui;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti aiškius nacionalinių Jaunimo garantijų iniciatyvos programų rengimo kokybės standartus ir rodiklius ir didinti savo paramą visiems subjektams, kurie svarbiausi siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas, pvz., nacionaliniams socialiniams partneriams, vietos ir regioninės valdžios institucijoms, užimtumo tarnyboms, mokymo ir švietimo institucijoms; ragina skatinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas teikiant finansines paskatas, įskaitant paskatas viešųjų pirkimų sistemoje, ir finansuoti mokymą darbo vietose, taip remiant įmones, kurios teikia kokybiško tvaraus užimtumo ir mokymo pasiūlymus, ir tai būtų veiksmingos tikslinės investicijos į jaunimo potencialą; pabrėžia ypatingą įmonių atsakomybę teikti tokius pasiūlymus;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su jaunimo reikalų srities suinteresuotaisiais subjektais ir Parlamentu, parengti jaunimo užimtumui skirtą veiksmų planą, kuriame būtų nustatomos trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės priemonės; apgailestauja, kad per šiuo metu vykstančias diskusijas ilgalaikės priemonės pateikiamos kaip trumpalaikiai sprendimai; pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio reikėtų skirti neatidėliotinam krizės mažinimui tiek dirbančiųjų, tiek nedirbančiųjų atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant pragyvenimo pajamų ir galimybių darbo rinkoje užtikrinimui; pabrėžia, kad investicijos į švietimą ir mokymą, darbo vietų kūrimą, praktikos įgijimo programas ir darbdaviams skirtas skatinamąsias priemones daugiausia yra vidutinės trukmės, tačiau yra ir ilgalaikių priemonių, dėl kurių visi subjektai turi tvirtai sutarti ir kurios turi būti remiamos ne mažiau kaip penkerius metus; pabrėžia, kad visų pirma dvejopo švietimo, praktikos, mokymo darbo klausimu ir jaunimo integravimo į darbo rinką sistemų rengimas yra ilgalaikės priemonės, kurioms tokiu atveju būtinas ilgalaikis įsipareigojimas;

34.

rekomenduoja valstybėse narėse, kuriose taikoma dvejopa mokymo sistema, jaunesniems kaip 18 metų jaunuoliams, neturintiems mokymosi vietos, sukurti tam tikrą alternatyvią mokymosi sistemą (taigi ir Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones) kuria būtų užtikrinamas tokių jaunuolių profesinis rengimas keliose įmonėse; valstybės narės, kuriose netaikoma dvejopa mokymo sistema, turėtų imtis veiksmų įgyvendinti atitinkamai pritaikytą sistemą;

35.

pabrėžia, kad skirtingo amžiaus grupėms reikalingi skirtingi nedarbo klausimų sprendimo būdai, daugiausia dėmesio skiriant jaunesnio amžiaus grupių patekimui į darbo rinką ir vyresnio amžiaus grupių darbo vietos garantijų ir socialinės apsaugos didinimui;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti derinti darbo ir švietimo sritis siekiant struktūruoti mokymo pobūdį, pvz., dvejopą mokymą, pagal kurį susiejamos teorinės žinios ir praktinė patirtis, suteikiant jaunimui reikalingus bendrus įgūdžius ir konkrečią patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat investuoti į informuotumo apie profesinį mokymą ir techninių mokslų bei verslumo studijų didinimo kampanijas;

37.

ragina ES institucijas rodyti gerą pavyzdį iš savo atitinkamų interneto svetainių išbraukiant neapmokamų stažuočių reklamą ir savo stažuotojams mokėti minimalias išmokas, apskaičiuojamas pagal gyvenimo lygį toje vietoje, kurioje atliekama stažuotė;

38.

ragina valstybes nares kurti naują įtraukią ir tikslinę darbo rinkos politiką, kuri užtikrintų nemenką jaunimo įtrauktį ir galimybę jaunimui įgyti prasmingą profesiją, pavyzdžiui, kuriant įkvepiančio pobūdžio tinklus, sudarant sąlygas stažuotėms, įskaitant finansinės pagalbos teikimą, persikelti ir gyventi netoli stažuotės vietos, kuriant tarptautinius karjeros ir jaunimo centrus, skirtus individualioms konsultacijoms, visų pirma apimančioms tokius klausimus kaip kolektyvinis organizavimas ir su jų stažuote susijusių teisinių aspektų išmanymas;

39.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su visais susijusiais ir suinteresuotaisiais subjektais, rengti papildomas konkrečias į nedirbantį, nesimokantį ir profesiniame mokyme nedalyvaujantį jaunimą orientuotas informavimo strategijas, kuriose turėtų būti derinami veiksmingi mokyklos nebaigusių asmenų reintegravimą į švietimo sistemą arba darbo rinką būdai; todėl ragina valstybes nares, įgyvendinant Europos semestrą, teikti pasiūlymus, kaip jos darys pažangą siekdamos nesimokantį, nedirbantį ir profesinio mokymo srityje nedalyvaujantį jaunimą labiau integruoti naudojantis Jaunimo garantijų iniciatyva ir kitomis priemonėmis; pabrėžia, kad reikia padidinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir jų dalyvavimą, skatinant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir taip sutvarkius socialinės apsaugos sistemas, kad jos būtų ir įtraukios, ir aktyvinančios; ragina šalinti praktines ir logistines kliūtis, su kuriomis susiduria sudėtingesnių poreikių arba kitokių poreikių dėl negalios turintis jaunimas, pradedantis savo darbinę veiklą;

40.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus, kuriais numatyta iki 2012 m. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki ne daugiau kaip 10 proc.; ragina valstybes nares naudoti daug įvairių priemonių kovojant su mokyklos nebaigimo ir neraštingumo reiškiniu, pvz., mažinti kiekvienos klasės moksleivių skaičių, teikti pagalbą tiems mokiniams, kurie neišgali įgyti privalomo išsilavinimo, daugiau dėmesio skirti praktiniams mokymo programoje numatytiems dalykams, visose mokyklose įvesti klasės auklėtojų sistemą, mokyklą nustojusiems lankyti asmenims nedelsiant pasiūlyti tolesnę veiklą; nurodo Suomijos, kuri sėkmingai sumažino mokyklos nebaigusių asmenų skaičių kartu su mokiniais svarstant naujų veiklos krypčių galimybes, pavyzdį; ragina Komisiją koordinuoti geriausios patirties projektą;

41.

pažymi, kad jau ankstyvojo ugdymo etape galima žaismingai nukreipti vaikus tinkama profesine linkme, ir pabrėžia, kad tam labai svarbus mokytojų pedagoginis išsilavinimas ir profesinis tęstinis mokymas;

42.

primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į išskirtines krizės sukurtas socialines sąlygas, parengti strategiją, pagal kurią pažeidžiamoms grupėms priklausantiems moksleiviams būtų teikiamos paskatos, įskaitant finansines paskatas, kad jis galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą;

43.

pabrėžia kokybiškos viešosios studentų bendrabučių sistemos svarbą;

44.

palaiko pasiūlymą sukurti programą „Erasmus visiems“, o jaunimui – atskirą jos skyrių ir kartu atitinkamus atskirus biudžeto asignavimus, be kita ko, didesnę paramą numatant aktyviai su jaunimu dirbantiems asmenims ir oficialiose institucijose, ir ne šiose institucijose; laikosi nuomonės, kad įgydamas daugiau ir įvairesnių įgūdžių (pvz., IRT ir kalbų srityse), taip pat studijuodamas, dirbdamas ar savanoriaudamas užsienyje jaunimas skatinamas dalyvauti visuomenės gyvenime, integruotis Europoje ir kad taip didinamos jo galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje ir apskritai darbuotojų judumas Sąjungoje;

45.

pabrėžia, kad Europos socialinis fondas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant kovoti su jaunimo nedarbu, ir ragina valstybes nares ir visas veikiančias programas valdančias institucijas užtikrinti, kad į šias programas būtų įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama šio tikslo;

46.

ragina valstybes nares įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, atsižvelgiant į lyties perspektyvą visais šių priemonių parengiamaisiais, programavimo ir įgyvendinimo etapais; ragina valstybes nares steigti užimtumo centrus, kuriuose dirbtų deramai apmokytas personalas, galintis įgyvendinti veiksmingą visuomenės sąmoningumo didinimo politiką ir numatyti specialias moterims skirtas priemones, kuriomis taip pat būtų padedama išvengti ilgalaikio nedarbo bei socialinės atskirties grėsmės;

47.

pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas, reikia gerbti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio ir vienodo užmokesčio mokėjimo už vienodą arba lygiavertį darbą principą;

48.

pabrėžia jaunų žmonių bendrųjų gebėjimų, pvz., IRT, vadovavimo, kritinio mąstymo, kalbų mokėjimo ir verslumo, ugdymo svarbą, taip pat ir mokantis užsienyje, kad jie galėtų pagerinti savo perspektyvas darbo rinkoje ir gebėjimą prisitaikyti prie būsimų darbo rinkos pokyčių; ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio šiems įgūdžiams savo mokymo programose;

49.

pripažįsta, kad jaunimui, siekiančiam kurti ir plėsti savo verslą, kyla sunkumų; ragina Komisiją ir valstybes nares remti jaunuosius verslininkus ir jaunus savarankiškai dirbančius asmenis, palengvinant ir supaprastinant jiems prieigą prie finansavimo, mažinant administracinę naštą, sprendžiant bankroto įstatymų problemas ir sukuriant bendras palankias sąlygas, kurios turėtų apimti veiksmingą konsultavimą ir kuravimą, ir steigiant verslo inkubatorius;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, reikalingų siekiant visokeriopai paskatinti jaunas moteris pačioms susikurti verslą ir savarankišką darbą, visų pirma MVĮ, teikiant joms mokymus, konsultacijas, lengviau ir palankesnėmis sąlygomis suteikiant kreditus ir mikrokreditus, finansines priemones;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant nugalėti stereotipą, kad verslas yra rizikinga ir vyriška veikla; pabrėžia, kad siekiant sustiprinti bendrąją moterų padėtį darbo rinkoje ir veiksmingai skatinti jų verslumą, reikia imtis priemonių remiant regioninį ir tarptautinį moterų verslininkių bendradarbiavimą ir skatinti kurti platformų tinklus, kad būtų galima keistis žiniomis ir gerąja patirtimi;

52.

turėdamas mintyje jaunimo skatinimą dirbti savarankiškai, palankiai vertina siūlomą mikrofinansų priemonės „Progress“ tęsinį, kuris įtrauktas į 2014–2020 m. Užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programą, siekiant geriau patenkinti poreikius, taip pat ir jaunimo, pradedančio smulkųjį verslą, įskaitant universitetų studentų steigiamas įmones; pritaria EIB įsipareigojimui ypatingą dėmesį skirti investicijoms, kuriomis didinamos jaunų žmonių galimybės gauti produktyvų darbą; pabrėžia, kad visos Užimtumo ir socialinių inovacijų programos kryptys teikia kovos su jaunimo nedarbu būdus;

53.

pabrėžia, kad nors interneto ekonomika sukuria 2,6 darbo vietos vietoj kiekvienos prarastos su internetu nesusijusios darbo vietos, svarbu tai, kad jaunimas skaitmeninį raštingumą plėtotų programavimo srityje, o dizainą ar socialinę rinkodarą paverstų darbo vietomis, kuriose būtų naudojamasi esamu ES ir nacionaliniu finansavimu;

54.

ragina tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu vadovautis plataus užmojo visa apimančiu politiniu požiūriu, pagal kurį švietimo, mokymo, kokybiško užimtumo ir savarankiško darbo iniciatyvos viso jaunimo atžvilgiu ir visais lygmenimis vertinamos integruotai; primygtinai ragina valstybes nares plačiai konsultuotis su mokyklomis ir kitomis švietimo įstaigomis siekiant geriau pritaikyti jų švietimo ir mokymo programas rinkos poreikiams; atsižvelgdamas į būsimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, siūlo Komisijai atlikti išsamią ES programų ir į švietimą, mokymą ir kovą su jaunimo nedarbu per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį investuotų finansinių šaltinių analizę ir pateikti su tuo susijusią ataskaitą Parlamentui ir Tarybai; pabrėžia, kad jaunimo nedarbas susijęs su lėtu ekonomikos augimu daugumoje valstybių narių; todėl pabrėžia, kad pirmenybę nedelsiant būtina teikti darbo vietų kūrimui palankiam visų rūšių augimui, kuris bus taip pat naudingas jaunimui, ir šalinti struktūrines kliūtis jaunimui patekti į darbo rinką;

55.

ragina Europos Komisiją pateikti Europos jaunimo korporacijų programos pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama jaunesniam kaip 30 m. jaunimui visoje Europoje suteikti galimybę ne ilgiau kaip tris mėnesius užsiimti savanoriška veikla ne savo valstybėje narėje; pažymi, kad ši Europos jaunimo korporacijų idėja suteiks jaunimui galimybę pasinaudoti savo su švietimu susijusiais ir socialiniais įgūdžiais bei juos tobulinti, taip pat didinti jaunimo žinias apie kitą valstybę narę ir skatinti draugystę ir integraciją visoje ES; pabrėžia, kad jaunimo korporacijų narių darbas turi būti savanoriškas ir neapmokamas, jis negali pakeisti esamų lankomos šalies darbo vietų; mano, kad šios Europos jaunimo korporacijos turėtų būti laikomos viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kuria siekiama parengti programą, pagal kurią jaunimas gali gauti asmeninę stipendiją, tris mėnesius padengiančią kelionės ir gyvenimo išlaidas;

56.

mano, kad švietimo ir (arba) mokymo įstaigos turėtų teikti su studijomis tiesiogiai nesusijusią mokomąją praktiką, siekiant studentams suteikti pasirinktos srities patirties, kuri būtų jų žinių stiprinimo ir ryšių su darbo vieta užmezgimo priemonė;

57.

ragina valstybes nares gerinti verslo įmonių ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimą bei stiprinti jų partnerystę visais lygmenimis, kad mokymo programos būtų geriau susietos su darbo rinkos poreikiais, pvz., plečiant sektoriaus įgūdžių sąjungas ir žinių sąjungas;

58.

pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo kokybės gerinimo svarbą siekiant užtikrinti tinkamą švietimo ir darbo rinkos paklausos pusiausvyrą; mano, kad profesinis rengimas ir mokymas neturėtų būti skatinamas aukštojo mokslo sąskaita; pabrėžia, kad turi būti gerinama profesinio rengimo ir mokymo ir aukštojo mokymo sąveika ir perėjimas iš vieno mokymo į kitą; pabrėžia, kad reikalingos lankstesnės mokymo programos siekiant sudaryti geresnes galimybes jauniems žmonėms patekti į darbo rinką ir geriau prisitaikyti prie būsimų darbo rinkos pokyčių;

59.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Stažuočių kokybės sistemos, remiantis ankstesniu pasiūlymu dėl Europos stažuočių ir praktikos kokybės chartijos (15), įtraukiant aukšto lygio stažuočių apibrėžtį ir nustatant tinkamo užmokesčio, darbo sąlygų ir sveikatos bei saugos kriterijus; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius užtikrinti tinkamus praktikos kokybės standartus, pagal kurios būtų užtikrinama, kad stažuotės būtų priderintos prie jaunimo poreikių plėtoti atitinkamus gebėjimus, tai pagrindžiant privaloma stebėsena, taip pat užtikrinti mokomosios praktikos kokybės standartus, be kita ko, siekiant užkirsti kelią jaunų žmonių, kaip pigios pakaitinės darbo jėgos, išnaudojimui; pabrėžia, kad reikia aktyviai skatinti dalyvauti tokiose programose ir didinti jų informuotumą apie jas;

60.

ragina valstybes nares visų pirma atkreipti dėmesį į didesnį migrantų nedarbą ir prioritetą teikti integracijai į darbo rinką bei įtraukti integracijos politiką į kitas politikos sritis, nes darbas yra pagrindinis sėkmingos integracijos veiksnys; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į sunkumus, kuriuos patiria jauni migrantai siekdami gauti profesinio orientavimo paslaugas, ir kad reikėtų stebėti ir vertinti jaunų migrantų integracija į visuomenę ir darbo rinką;

61.

ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos socialinius partnerius laikytis ryžtingo požiūrio į Europos praktikos aljanso plėtotę, kuri bus pradėta 2013 m. liepos mėn., ir remti Europos ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis organizuojamas kampanijas, per kurias siekiama pakeisti profesinio mokymo sampratą; mano, kad Aljansas turėtų organizuoti reguliarių diskusijų forumą dėl Europos praktikos strategijos stebėsenos su visais atitinkamais Europos, valstybių narių, regionų ir vietos suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti galimybes gauti finansavimą siekiant palengvinti tarpvalstybinę mokymo veiklą, kad įmonės ir socialinių partnerių organizacijos galėtų įsitraukti į dvejopų švietimo sistemų kūrimo procesą;

62.

ragina valstybes nares, suderinus su Komisija, nustatyti priemones ir lengvatas, taikytinas gamybinės praktikos sutartims, bei skatinamąsias priemones už jaunesnių nei 35 metų amžiaus jaunuolių įsteigtas įmones.

63.

pabrėžia, kad būtina stiprinti bendrovių ir įmonių socialinės partnerystės ir socialinės atsakomybės sistemą, siekiant jas geriau įtraukti į Stažuočių ir praktikos kokybės chartiją ir Jaunimo garantijų iniciatyvą;

64.

prašo Komisijos ir valstybių narių priimant sprendimus, susijusius su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, nustatyti griežtesnius ir kiekybiškai išmatuojamus kriterijus, taikytinus nustatant, stebint ir vertinant struktūrinių fondų tikslus jaunimo nedarbo prevencijos srityje, pamatuojamus atsižvelgiant ir į lyties aspektą (2007–2011 m. laikotarpiu 52 proc. struktūrinių fondų paramos gavėjų sudarė moterys);

65.

prašo Komisijos apsvarstyti, kaip būtų galima toliau pritaikyti ESF siekiant teikti papildomą paramą jaunų moterų mokymo, įdarbinimo ir vaikų priežiūros srityje;

66.

mano, kad ES sanglaudos politika, kuri skatina ir remia valstybių narių pastangas atgaivinti ekonominę veiklą ir užimtumą visoje jų teritorijoje, yra pagrindinė priemonė, kurią naudodama Sąjunga gali padėti įveikti dabartinę padėtį, nustatydama būtinų struktūrinių reformų gaires ir formuluodama jų įgyvendinimą, investicijas sutelkdama į prioritetinius veiksmus, taip siekdama padidinti investicijų poveikį valstybių narių regionų socialinei ir ekonominei padėčiai, skatindama ekonomiką ir padėdama kurti naujas darbo vietas jaunimui; todėl ragina valstybes nares visiškai ir koordinuotai pasinaudoti turimu ES finansavimu (ERPF, ESF, sanglaudos fondu, EŽŪFKP ir EJRŽF) ir taip jaunimui sudaryti galimybes aktyviai dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į regionų, ypač nepalankiausioje padėtyje esančių ir atokiausių regionų, kuriems būtinos investicijos siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę jų sanglaudą, ypatybes, nes nuo jų gali priklausyti jaunimo iniciatyvų sėkmė arba nesėkmė visoje ES;

67.

ragina valstybes nares skatinti jaunimo įsidarbinimo galimybes vietose ir tai papildyti sudarant palankias sąlygas jaunų darbuotojų, kurie to nori, judumui į kitas ES šalis arba už ES ribų (16); ragina imtis priemonių siekiant pagerinti jų mokymą ir patirties įgijimą, be kita ko, šalinant kliūtis, kurios trukdo atlikti mokomąją praktiką, stažuotę ar pameistrystės veiklą užsienio šalyje; norėtų didesnės pažangos abipusio kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo bei geresnio nacionalinių socialinės apsaugos sistemų, ypač pensijų sistemų, koordinavimo srityse, taip pat toliau nemažai investuojant į ankstyvąjį kalbų mokymąsi;

68.

ragina valstybes nares tęsti veiksmingų valstybinių užimtumo tarnybų reformos ir plėtros procesą, kad jų veikla ir požiūris būtų geriau orientuoti į jaunimą, nes šis procesas yra pagrindinė kiekvienos Jaunimo garantijų iniciatyvos nacionalinės strategijos sudedamoji dalis; taip pat pabrėžia, kad reikia pradėti EURES reformas, siekiant aktyviai derinti darbo ieškančių ir darbą ketinančių asmenų poreikius su esamomis laisvomis darbo vietomis, ir didinti informuotumą apie EURES, įskaitant jos konsultacijų tinklą, siekiant didinti, kaip konsultavimo karjeros klausimais sistemos, padedančios studentams geriau suvokti esamas darbo galimybes, matomumą ir prieinamumą; pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti EURES ir kitus piliečiams ir įmonėms skirtus portalus bei tarnybas (pvz., pirmojo darbo paieškų sistemą „EURES my first job“, „Europe Direct“ informacijos centrus ar MVĮ skirtą Europos įmonių tinklą), siekiant užtikrinti didesnį teikiamų paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą; pritaria Valstybinių užimtumo tarnybų vadovų (HoPES) darbui ir pritaria jo oficialiam įtvirtinimui;

69.

kadangi trūksta konkrečių duomenų apie jaunimo migracijos srautus, ragina valstybes nares sukurti šio judumo tyrimų, stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, kuriuos būtų galima perduoti EURES, siekiant geriau nagrinėti šį reiškinį;

70.

be to, pabrėžia, kad svarbu daugiau jaunimo supažindinti su tuo, kaip galima pasinaudoti siūlomu konsultavimu valstybinėse užimtumo tarnybose, stiprinant parterystes su mokyklomis ir universitetais ir siekiant jas geriau integruoti į EURES tinklą;

71.

ragina valstybes nares tinkamai pripažinti ir įteisinti savišvietą ir neformalųjį mokymąsi bei švietimą ir įgytą kompetenciją, taip pat kitą profesinę patirtį, nes tai yra vienas iš kompetencijos nustatymo ir reguliavimo būdų, kad jaunimas galėtų visapusiškai parodyti savo išsilavinimą ir kompetenciją, kaip to reikalaujama siekiant sėkmingai patekti į darbo rinką;

72.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti skaidrumą ir suderinti kvalifikacijų pripažinimą Sąjungoje, ypač taikant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą, Europasą ir Europos kvalifikacijų sandarą, siekiant visiškai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo švietimo ir savišvietos rezultatų patvirtinimo bei užtikrinti tarpvalstybinį neformaliojo švietimo ir savimokos pripažinimą; pabrėžia, kad svarbu laiku įgyvendinti šias iniciatyvas ir pranešti apie jų įgyvendinimą;

73.

pabrėžia, kad reikia spręsti vadinamąją protų švaistymo problemą, nes, jei aukštos kvalifikacijos ir įgudęs jaunimas dirba toli gražu neišnaudodamas visų savo galimybių, jis nesinaudoja turimais įgūdžiais ir kvalifikacija, o tai jam daro neigiamą socialinį ir psichologinį poveikį;

74.

pripažįsta, kad tarpvalstybinis darbo jėgos judumas gali iš dalies būti efektyvus sprendimas siekiant suderinti darbo jėgos paklausą ir jos pasiūlą visoje Sąjungoje; kartu ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad protų nutekėjimo reiškiniui užkirstų kelią taikydamos tvarias priemones, kuriomis būtų užtikrinamos įsidarbinimo galimybės aukštos kvalifikacijos darbuotojams jų pačių valstybėje narėje;

75.

nurodo, kad perėjimas nuo mokymosi prie darbo – itin svarbus jaunimo gyvenimo momentas; pabrėžia priemonių, padedančių saugiai pereiti, svarbą; todėl ragina valstybes nares plėtoti asmeninės karjeros konsultavimo programas ir stiprinti orientavimo ir konsultacijų priemones bei prie individualių poreikių pritaikytas tarpininkavimo paslaugas ir jas pradėti įgyvendinti jau pirmaisiais mokymosi vidurinėje mokykloje metais, kad jaunimas galėtų priimti gerai apsvarstytus sprendimus dėl būsimo mokslo ar profesinio rengimo, ir kartu diegti priemones, kuriomis naudojantis būtų galima stebėti teikiamas galimybes ir įvertinti, kiek tokio jaunimo vėliau sėkmingai pereina nuo mokymosi prie darbo;

76.

pabrėžia būtinybę skatinti tam tikro dydžio įmones, išskyrus patiriančias didelių ekonominių sunkumų, teikti mokymo vietas pagal dvejopo mokymo sistemą ir baigusį mokymą asmenį priimti dirbti;

77.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimas galėtų gauti pakankamą paramą, jei to pageidauja, susijusią su galimybe pasirinkti veiklą, gauti informaciją apie savo teises ir savo minimalias pajamas;

78.

ragina valstybes nares užtikrinti geresnes jaunimo galimybes gauti darbo pasiūlymų bei stažuočių ir į aukštojo mokslo programas įtraukti darbo paieškos mokymo pagrindus;

79.

primena, kad taikant ES švietimo sistemas turi būti skatinamas teisingų ir lygių galimybių principas; ragina skatinti gebėjimus, kurių reikia norint turėti geresnes galimybes mokytis visą gyvenimą (žinių visuomenėje tai yra būtina sąlyga);

80.

pabrėžia, kad visi finansiniai ištekliai, kurie buvo investuoti į aktyvią kovą su jaunimo nedarbu, turėtų būti naudojami veiksmingai; ragina valstybes nares įdiegti įgyvendinamų užimtumo srities priemonių stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuri turėtų būti vieša ir paprasta piliečiams naudotis, taip pat sistemą, skirtą šių priemonių veiksmingumui patikrinti, siekiant rengti vis labiau moksliniais įrodymais grindžiamas politikos kryptis, kurias taip pat būtų galima kartu įgyvendinti ES lygmeniu; Šiuo požiūriu pažymi, kad bendros rezultatų ir poveikio rodiklių sistemos sukūrimas padėtų kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant įvairias programas;

81.

pabrėžia, kad jaunimo organizacijoms reikėtų suteikti pripažintą vaidmenį atliekant stebėseną ir, kai tinkama, įgyvendinant politiką ir iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti jaunimo nedarbo klausimą;

82.

pabrėžia, kad būtina investuoti į ekologiškų darbo vietų, kurios yra pastovios ir kokybiškos, kūrimą, kuris padėtų sudaryti sąlygas jaunimui gyventi orų gyvenimą; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti visas turimas lėšas, siekiant skatinti investicijas, visų pirma į ekologiškas darbo vietas, kad būtų kovojama su nepriimtinai dideliu jaunimo nedarbo lygiu;

83.

laikosi nuomonės, kad reikia rengti patrauklesnes pedagogines strategijas, pagal kurias būtų labiau įtraukiami regionai, sukurti regionų ir valstybių narių mainų praktika ir gerąja patirtimi platformų tinklus, atsižvelgti į tai, kad situacijos yra įvairios, ir sudaryti lankstaus taikymo galimybę atsižvelgiant į regionų poreikius ir ypatumus, lemiančius prioritetines kiekvieno regiono vystymosi sritis;

84.

ragina valstybes nares įgyvendinti tokias priemones, skirtas lyčių nelygybės problemai šalinti, pagal kurias būtų tinkamai atsižvelgiama į pažeidžiamas socialines grupes, įskaitant asmenis su negalia, migrantus ir vienišas motinas;

85.

ragina valstybes nares įgyvendinti politiką pagal kurią moterys būtų skatinamos ieškoti darbo ir daryti karjerą sektoriuose, kur joms atstovaujama per menkai, pavyzdžiui mokslo ir technologijų srityje (2009 m. mokslininkėmis, vykdančiomis mokslinius tyrimus, buvo tik 33 proc. moterų) ir ekonomikos bei finansų sektoriuose, nes pasirinkusios šias sritis moterys būtų konkurencingesnės darbo rinkoje;

86.

ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su lyčių atskirtimi tiek švietimo sistemoje, tiek darbo rinkoje, nustatyti nuolatiniu pažangos stebėjimu grindžiamus specialius švietimo ir profesinio mokymo kursus, kaip to reikalaujama Komisijos 2012 m. lapkričio 28 d. komunikato „Švietimo persvarstymas“ (COM(2012)0669) išvadose, ir taip švietimo ir mokymo politiką derinti su užimtumo politika, orientuota į jaunas moteris, propaguoti moterų įdarbinimą strateginiuose plėtros sektoriuose ir teikti už jį paskatas;

87.

ragina valstybes nares sudaryti palankias sąlygas jaunoms moterims patekti į darbo rinką, imtis priemonių, kurios sudarytų galimybes moterims joje likti, siekiant užtikrinti kokybišką užimtumą ir profesinį augimą bei panaikinti patekimo į darbo rinką, karjeros siekimo ir darbo užmokesčio skirtumus, kurie visuomet buvo būdingi moterų ir vyrų santykiams darbo srityje;

88.

mano, kad siekiant sudaryti moterims palankias sąlygas grįžti į darbo rinką reikia daug aspektų apimančių politinių sprendimų, į kuriuos būtų įtrauktas mokymasis visą gyvenimą ir veiksmai, kuriais kovojama su darbu be garantijų bei skatinamas darbas su garantijomis ir diferencijuota darbo organizavimo praktika, taikoma moterų prašymu, kad moterims nereikėtų apleisti arba laikinai nutraukti karjeros;

89.

ragina valstybes nares išplėtoti atitinkamas politikos sritis visapusiškai laikantis Europos ir nacionalinių teisės aktų, imtis konkrečių priemonių, įskaitant į darbą orientuoto mokymo ir užimtumo programas, siekiant užtikrinti jauniems vyrams ir jaunoms moterims vienodas galimybes įgyti tikros darbo patirties;

90.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimo ir stebėsenos politiką, pagal kurią būtų sudaromos galimybės darbo neturintiems piliečiams įsidarbinti ir gauti socialinės paramos paslaugas;

91.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.