14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/66

Pranešėjas:

Denis MEYNENT

1.1.

EESRK susipažino su Komisijos pateikta programos REFIT įgyvendinimo dabartine padėtimi. Jis palankiai vertina Komisijos siekį gerinti įgyvendinimo procesą ir priemones. Šiuo klausimu Komitetas primena ankstesnes savo nuomones (1).

1.2.

EESRK pritaria, kad reikia mažinti mažoms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms (poveikio MVĮ tyrimai) ir piliečiams tenkančią naštą, kai yra būdų paprasčiau pasiekti tikslą ir įvykdyti uždavinius, kuriems spręsti buvo parengti teisės aktai. Vis dėlto primena, kad siekiant gero viešojo valdymo būtina turėti atnaujintų ir svarbių duomenų ir informacijos, kad būtų galima parengti, stebėti ir įvertinti politiką.

1.3.

EESRK primena, kad taikant principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think Small First) nesiekiama ir negali būti siekiama atleisti labai mažas įmones ir MVĮ nuo teisės aktų taikymo. Rengiant teisės aktus veikiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad jie bus taikomi ir mažoms struktūroms, ir siekiama, kad tai netrukdytų įgyvendinti teisės akte apibrėžtus tikslus.

1.3.1.

EESRK pabrėžia, kad šis principas neturi prieštarauti bendram interesui, pagal kurį būtina visų pirma užtikrinti piliečių, darbuotojų ir vartotojų apsaugą nuo jiems kylančios rizikos.

1.4.

EESRK ypač susirūpinęs, kad trūksta socialinių poveikio vertinimų arba poveikio aplinkai vertinimų ir yra spragų tęstinėje veikloje pasibaigus konsultacijoms. Jis prašo Komisijos užtikrinti didesnį skaidrumą ir paaiškinti, kodėl dėl vienos arba kitos priemonės ar pasiūlymo atliekamas – arba neatliekamas – poveikio ir (arba) ex post vertinimas.

1.5.

EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų atliekama integruota analizė, kurioje vienodai atsižvelgiama į ekonominį, socialinį ir aplinkos aspektus. Jis mano, kad Komisijos nustatytus tikslus galima pasiekti tik atsižvelgus į šiuos aspektus, taip pat į visiems suinteresuotiesiems subjektams rūpimus klausimus.

1.6.

EESRK laikosi nuomonės, kad pažangus reglamentavimas neatleidžia nuo įpareigojimo taikyti teisės aktus dėl piliečių, darbuotojų ir vartotojų apsaugos, lyčių lygybės arba aplinkos apsaugos standartų ir neužkerta kelio juos tobulinti.

1.7.

EESRK mano, kad pažangaus reglamentavimo procese turi būti atsižvelgiama į vidaus rinkos socialinį aspektą, kaip numatyta Sutartyje, visų pirma į nacionalinę teisę perkeliant susitarimus, dėl kurių susitarta plėtojant Europos socialinį dialogą.

1.8.

EESRK prašo Komisijos geriau atsižvelgti į konsultacijų metu išdėstytas nuomones ir paaiškinti, kaip buvo į jas atsižvelgta arba kodėl tai nepadaryta. Apskritai jis siūlo Komisijai geriau struktūruoti konsultacijas, visų pirma remiantis instituciniu ir atstovavimo pagrindu, pasinaudojant tiek ES, tiek valstybių narių ir regionų lygmeniu jau esamų konsultacinių atstovaujamųjų organų arba panašių institucijų ištekliais.

1.9.

EESRK ketina teigiamai reaguoti į Komisijos bendrą raginimą bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene. Jis pasirengęs aktyviau dalyvauti programoje, tačiau neužmiršdamas kitų Europos socialinio dialogo formų.

1.10.

EESRK pritartų Komisijos pasiūlymui atlikti ex post vertinimus, jei jie bus atliekami po tam tikro laiko. Priešingu atveju programa REFIT piliečiams ir įmonėms taptų nuolatinio teisinio nestabilumo ir netikrumo šaltiniu.

1.11.

EESRK mano, kad Komisija yra sukaupusi reikiamą patirtį ir gali pagerinti šį procesą. Jis pritars Komisijos pasiūlymui sukurti naują aukšto lygio grupę, atsakingą už ateityje vykdomus darbus, tik tuo atveju, jei jos veikla turės realios pridėtinės vertės.

2.1.

Europos Komisija, atsižvelgdama į ankstesnius savo komunikatus (2), susijusius su komunikatais dėl Geresnio reglamentavimo (3) ir Pažangaus reglamentavimo, pažymi, kad Europos Sąjungos teisės aktai yra labai svarbūs skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

2.2.

Komisija pabrėžia, kad tai teikia didelių lūkesčių tiek įmonėms (vienodos sąlygos ir konkurencingumo skatinimas), tiek piliečiams (jų interesų apsauga, visų pirma sveikatos ir saugos, aplinkos kokybės ir teisė į privatumą srityje).

2.3.

Todėl svarbu užtikrinti, kad teisės aktai išliktų paprasti. Juose turi būti numatyta tik tai, ko reikia strateginiams tikslams pasiekti ir išvengti reglamentavimo dubliavimosi.

3.1.

EESRK remia Komisijos nustatytus bendruosius programos REFIT tikslus ir nurodo savo nuomones (4), kuriose nagrinėjama programa „Geresnis reglamentavimas“ ir „Pažangus reglamentavimas“, įskaitant nurodytus būdus, kaip patenkinti mažų ir vidutinių įmonių poreikius.

3.2.

EESRK pritaria, kad reikia mažinti mažoms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms ir piliečiams tenkančią naštą ir suvaržymus. Iš esmės Komisija turėtų sutelkti dėmesį kokybę, o ne kiekybę ir visų pirma mažinti administracinę naštą, dėl kurios įmonės patiria daug išlaidų, mažėja jų konkurencingumas ir sudaromos kliūtys diegti naujoves ir kurti darbo vietas. Savaime suprantama, kad tai turi būti daroma atsižvelgiant į tikslą ir uždavinius, kuriems pasiekti buvo nustatyti įsipareigojimai.

3.3.

Reikia vengti reikalauti pateikti pernelyg daug informacijos, tačiau, siekiant užtikrinti gerą valdymą, būtina turėti svarbiausių duomenų ir informacijos, reikalingų politikai parengti, stebėti ir įvertinti.

3.4.

EESRK pritaria Komisijos išreikštai nuomonei, kad teisinio tikrumo ir nuspėjamumo poreikis patvirtina, kad nereikia priimti trumpalaikių sprendimų. Jis iš tiesų mano, kad bet koks teisės aktų persvarstymas turi būti kruopščiai apgalvotas ir atitikti ilgalaikę perspektyvą siekiant užtikrinti nuspėjamumą, teisinį tikrumą ir skaidrumą.

3.5.

EESRK primena, kad pagal pažangaus reglamentavimo principą neatleidžiama nuo įpareigojimo taikyti teisės aktus dėl piliečių, darbuotojų ir vartotojų apsaugos („pažangus reglamentavimas neturėtų susilpninti darbuotojų teisių nei sumažinti bazinio lygio apsaugos, visų pirma susijusios su darbuotojų sveikata ir sauga (5)“), taip pat teisės aktus dėl lyčių lygybės arba aplinkos apsaugos standartų. Toks pažangus reglamentavimas turi sudaryti galimybę keisti ir tobulinti.

3.6.

Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina tai, jog Komisija dar kartą pabrėžia, kad programoje REFIT neabejojama nustatytais strateginiais tikslais ir neketinama neatsižvelgti į piliečių, vartotojų, darbuotojų sveikatą ir saugą arba aplinką. Tačiau EESRK pabrėžia, kad siekiama ne tik išvengti neigiamo poveikio piliečių sveikatai, bet ir imtis veiksmų, kurie atitiktų bendrą interesą ir užtikrintų tinkamą piliečių apsaugą nuo bet kokios jiems kylančios rizikos, nepaisant to, ar ji būtų, ar nebūtų susijusi su jų sveikata. Panašų susirūpinimą išreiškė 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas savo 2014 m. vasario 4 d. sesijoje (6).

3.7.

EESRK mano, kad pažangaus reglamentavimo procese turi būti atsižvelgiama į vidaus rinkos socialinį aspektą, kaip numatyta Sutartyje, visų pirma į nacionalinę teisę perkeliant socialinių partnerių susitarimus, dėl kurių susitarta plėtojant Europos socialinį dialogą.

3.8.

EESRK manymu, REFIT įgyvendinimas turi būti ES, valstybių narių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų tikslas, kaip nori Komisija. Labai svarbu sukurti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad nekiltų jokių neaiškumų dėl programos tikslų. Kai kurios skelbtos arba priimtos priemonės (7) iš tiesų jau sukėlė kai kurių suinteresuotųjų subjektų ir piliečių nepasitikėjimą.

3.9.

EESRK mano, kad Komisijos nustatytus tikslus galima pasiekti tik atsižvelgus į visiems suinteresuotiesiems subjektams rūpimus klausimus.

4.1.

EESRK susipažino su programos REFIT įgyvendinimo dabartine padėtimi. Jis ypač palankiai vertina tai, kad Komisija siekia šią padėtį pagerinti ir šiuo tikslu surengti konsultacijas dėl poveikio vertinimų ir dėl paties konsultacijų proceso. Iš tiesų labai svarbu, kad nebūtų kritikuotini programos horizontalieji elementai.

4.2.

Vienu metu atliekami ex post ir poveikio vertinimai gali lemti tik tai, kad nebus veiksmingai taikomos demokratiškai priimtos taisyklės. EESRK pritartų Komisijos pasiūlymui atlikti ex post vertinimus, jei jie bus atliekami po tam tikro laiko. Atlikti ex post vertinimą iš esmės prasminga tik praėjus tam tikram metų skaičiui nuo reglamento perkėlimo į nacionalinę teisę ir jo ex post vertinimo. Priešingu atveju programa REFIT piliečiams ir įmonėms taptų nuolatinio teisinio nestabilumo ir netikrumo šaltiniu.

4.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija ne kartą atkreipė dėmesį į būtinybę įtraukti socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir MVĮ. Komitetas pažymi, kad iki šiol tai buvo veikiau tik deklaruojama, o ne tapę struktūruota praktika, kurios tikslas aptarti pateiktus pasiūlymus ir į juos atsižvelgti.

4.3.1.

Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad pilietinei visuomenei atstovaujančių struktūrų, profesinių sąjungų ir MVĮ dalyvavimas ir konsultavimasis su jomis tam tinkamiausiais būdais yra būtinas.

4.4.1.

2012 m. ir 2013 m. Komiteto poveikio vertinimų ataskaitos (8) rodo, kad procese yra spragų ir dedamos pastangos jam gerinti.

Visų pirma pabrėžta, kad:

4.4.2.

Savo 2013 m. ataskaitoje Poveikio vertinimo valdyba atkreipia dėmesį, kad smarkiai sumažėjo nuomonių, kuriose nagrinėjamas poveikis MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Tai galima paaiškinti tuo, kad Komisija geriau į jas atsižvelgia, visų pirma taikydama labai mažoms įmonėms vadinamąją atvirkštinę prievolę įrodyti. Poveikio vertinimo valdyba pabrėžia, kad palyginti su 2012 m. labai padaugėjo (30 %) konkurencingumą tiriančių poveikio vertinimų. Tačiau konsultacijų metu dar kartą atkreiptas dėmesys į skaidrumo trūkumą informuojant apie išreikštas nuomones ir kritines pastabas, taip pat į būtinybę paaiškinti, kaip atsižvelgta į susirūpinimą keliančius klausimus.

4.4.3.

EESRK džiaugiasi, kad Komisija ir Poveikio vertinimo valdyba siekia pagerinti proceso kokybę. Jis pažymi, kad labiau nei anksčiau atsižvelgiama į poveikio MVĮ ir labai mažiems subjektams vertinimus, o tai atitinka ankstesnes Komiteto nuomones dėl Smulkiojo verslo akto (ang. Small Business Act), principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ (Think Small First) ir poveikio MVĮ tyrimų. EESRK pabrėžia, kad šios pastangos turi būti tęsiamos. Jis primena, kad principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ nesiekiama ir negali būti siekiama atleisti labai mažas įmones ir MVĮ nuo teisės aktų taikymo. Veikiau siekiama rengiant teisės aktus atsižvelgti į tai, kad jie bus taikomi ir mažoms struktūroms, užtikrinant, kad nebus trukdoma įgyvendinti teisės akte apibrėžtus tikslus. EESRK pabrėžia, kad šių principų taikymas negali būti priežastis nustatyti teisės akto taikymo sritį atsižvelgiant tik į įmonės dydį nei prieštarauti bendram interesui, pagal kurį būtina visų pirma užtikrinti piliečių, darbuotojų ir vartotojų apsaugą nuo jiems kylančios rizikos.

4.4.4.

Be to, EESRK yra labai susirūpinęs dėl kai kurių pirmiau nurodytų teiginių. Jis pažymi, kad, be ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimų, nagrinėjama nemažai kitų aspektų (9), nors, Poveikio vertinimo valdybos manymu, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimų kokybė kartais yra nevisiškai tinkama. Todėl EESRK norėtų būti tikras, kad Komisija turi galimybę atlikti visus šiuos vertinimus vienu metu ir kad tai neturės neigiamo poveikio norimai kokybei, pusiausvyrai, tikslams, vertinimo priemonėms ir parametrams.

4.4.5.

Galiausiai, neaišku, kodėl neatliekami kai kurių projektų arba pasiūlymų, visų pirma Ecofin dokumentų (dviejų dokumentų rinkinio, šešių dokumentų rinkinio), poveikio vertinimai, ir tai stiprina kai kurių suinteresuotųjų šalių įspūdį, kad procesas yra labiau orientuotas į ekonominius (ir konkurencingumo), o ne į kitus aspektus. Kaip pabrėžė Komisija, supaprastinimo tikslą turi paremti ir jam pritarti visi ir jis turi būti grindžiamas aiškiais ir patikimais vertinimais.

4.4.6.

Todėl EESRK prašo Komisijos:

4.4.7.

EESRK apgailestauja, kad Europos Komisijos komunikate nėra aiškiai minimas jo, kaip pilietinei visuomenei atstovaujančio patariamojo organo, priimančio nuomones dėl įvairių svarbiausių ES teisės aktų klausimų, vaidmuo. Komitetas ketina teigiamai reaguoti į bendresnį Komisijos raginimą socialiniams partneriams bendradarbiauti ir yra pasirengęs aktyviau bendradarbiauti siekiant gerinti procesą šiuo tikslu surengiant konsultacijas arba perduodant patirtį.

4.5.1.

Komisija pabrėžia labai svarbų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais vaidmenį šiame procese, tačiau ne visada atsižvelgiama į jų rezultatus. Be to, atsakymų skaičius Komisijos inicijuotose atvirose konsultacijose, respondentų atstovaujamumo klausimas, taigi ir kartais nelabai reprezentatyvūs atsakymai lemia prastėjančią šio proceso kokybę. EESRK kelia klausimą, ar taip yra ne todėl, kad rengiama vis daugiau konsultacijų, ir ar tai nesusiję su laiku, personalu ir ištekliais, kurie reikalingi pagrįstam atsakymui pateikti. Be to, klausimai kartais formuluojami taip, kad tarsi aiškus atsakymas, todėl gali kilti abejonių dėl proceso objektyvumo ir nešališkumo.

4.5.2.

Būtent konsultacijomis yra grindžiami kokybiški teisės aktų pasiūlymai, kurių pagrindą sudaro įtikinami duomenys. Tinkamas konsultavimasis su įmonėmis, visų pirma su MVĮ ir jų atstovais, ankstyvuoju etapu, leistų priimti faktine analize, patirtimi ir suinteresuotųjų subjektų, kuriems skirti teisės aktai ir kurie juos įgyvendins, nuomone grindžiamus sprendimus. Tai pasakytina apie įvairias piliečiams (darbuotojams, socialiai remtiniems asmenims, vartotojams ir t. t) atstovaujančias organizacijas.

4.5.3.

EESRK prašo absoliučią pirmenybę teikti socialiniams partneriams ir atitinkamoms tarpinėms organizacijoms. Tiesioginis ir individualus konsultavimasis su MVĮ ir vartotojais pasirodė esąs neveiksmingas, juokingas ir nereprezentatyvus. Be to, susijusioms organizacijoms turi būti suteikta reali galimybė dalyvauti rengiant konsultacijas ir klausimynus.

4.5.4.

Todėl EESRK kelia klausimą, ar ne geriau šias konsultacijas struktūruoti instituciniu ir reprezentatyviu pagrindu pasinaudojant esamų konsultacinių organų ištekliais ir prireikus kuriant kitus, jei kiltų toks poreikis.

4.5.5.

EESRK siūlo konsultacijas vykdyti pasitelkiant ir ES, ir valstybių narių lygmeniu egzistuojančias atstovaujamąsias struktūras ir pažymi, kad, jei tokių struktūrų nėra, jas gali atstoti esamos konsultacinės struktūros.

4.5.6.

EESRK rekomenduoja pasinaudoti Europos darbdavių federacijų, įmonių, profesinių sąjungų ir NVO patirtimi ir galimybėmis ir patikėti jiems taip pat patikėti rengti reikiamas apklausas ir tyrimus, o ne vien kreiptis į privačius konsultantus.

4.5.7.

Bet kuriuo atveju EESRK yra pasirengęs prisiimti atsakomybę šioje srityje, tačiau neužmiršti kitų Europos socialinio dialogo formų.

5.1.

EESRK mano, kad programa REFIT turėtų būti plataus užmojo ir kartu paprasta, aiški ir skaidri.

5.2.

Didinant darbotvarkių ir programų skaičių („Geresnis reglamentavimas“, „Pažangus reglamentavimas“, „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir t. t) kilo tam tikra painiava.

5.3.

Užtikrinti veiksmų skaidrumą trukdo tai, kad procese dalyvauja vis daugiau struktūrų, konsultavimo ir pasiūlymų nagrinėjimo įstaigų.

5.4.

Dėl to paties efektyvumo ir skaidrumo trūkumo ir atsižvelgiant į esamus mechanizmus, įskaitant Europos Parlamento lygmeniu, EESRK pritars Komisijos pasiūlymui sukurti naują aukšto lygio grupę, atsakingą už ateityje vykdomus darbus, tik tuo atveju, jei jos veikla turės realios pridėtinės vertės. Komitetas mano, kad Komisija yra sukaupusi reikiamą patirtį ir gali pagerinti šį procesą.

5.5.

EESRK pažymi, kad, Komisijos manymu, poveikio vertinimai turėtų būti atliekami visais teisėkūros proceso etapais, įskaitant teisės aktų leidėjams pateikus pakeitimus. Sistemoje, kurioje yra trys teisės aktų leidėjai ir pagal kurią privalu siekti kompromiso, neatrodo tikslinga vienam iš jų suteikti galimybę priimti galutinį sprendimą dėl poveikio vertinimo (pavojus iškreipti Sutartyje nustatytas sprendimų priėmimo taisykles).

5.6.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį, kad REFIT programos tikslas taip pat apima ir ES teisės taikymą. Komisijos poveikio vertinimo gairėse taip pat numatyta apsvarstyti, ar tam tikrais atvejais kilusios problemos negalima išspręsti veiksmingai taikant teisės aktus.

5.7.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas remti ir stebėti veiksmingą direktyvų perkėlimą į valstybių narių teisę. Jis atkreipia dėmesį į teiginius, išdėstytus 30-oje metinėje ES teisės taikymo kontrolės ataskaitoje (10). Šioje ataskaitoje minima, kad ypač daug vėlavimo ir pažeidimų yra aplinkos, transporto ir mokesčių srityse. EESRK nerimauja dėl to, kad 2012 m. problemos iš esmės susijusios su (nurodyta mažėjančia tvarka): transporto, sveikatos, vartotojų reikalų, aplinkos, vidaus rinkos ir paslaugų sritimis.

5.8.

EESRK iš esmės mano, kad nuolat kuriam nors sektoriui taikant išimtis valstybėms narėms sudaroma galimybė pačioms pasirinktinai rengti nacionalinius teisės aktus; dėl to teisėkūra gali tapti sudėtingesnė, vidaus rinkoje padidėti teisinis netikrumas ir neapibrėžtumas. EESRK primena, kad savo ankstesnėse nuomonėse prašė, kai tikslinga, sistemingiau naudoti reglamento priemonę, kadangi ji ne tik užtikrintų didesnį teisinį tikrumą, bet ir padėtų iš dalies išspręsti šią problemą.

5.9.

EESRK primena savo ankstesnes nuomones dėl perteklinio reglamentavimo (angl. gold-plating) ir pažangaus reglamentavimo, kuriose jis reikalavo geresnės priimamų teisinių dokumentų kokybės. Jis mano, kad būtina šioje srityje ir toliau dėti pastangas siekiant veiksmingai įgyvendinti Europos Sąjungos užsibrėžtus politinius tikslus.

5.10.

EESRK taip pat primena, kad tam tikrais atvejais savireguliacija ir (arba) bendras reguliavimas gali būti veiksminga arba naudinga papildoma teisėkūros priemonė, tačiau ji turi būti deramai taikoma remiantis aiškia, gerai apibrėžta teisės aktų sistema, be kita ko, grindžiama skaidrumo, nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės principais.