15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/23

Pranešėjas

Joost van Iersel

Bendrapranešėjis

Hannes Leo

1.1

Atsižvelgdamas į glaudžią paslaugų ir apdirbamosios pramonės sąveiką bei jos poveikį tvariam augimui ir užimtumui Europoje, EESRK ragina Komisiją kitą kadenciją verslo paslaugas įtraukti į prioritetų sąrašą. Tai svarbu dar ir dėl to, kad naują gamybos modelį kai kas vadina „ketvirtąja pramonės revoliucija“.

1.2

Konkrečios ES iniciatyvos reikalingos visose srityse, kurios susijusios su skaitmenine revoliucija ir nuo jos neatsiejamu ekonomikos bei visuomenės pertvarkymu. Pagrindinė išankstinė sąlyga – valdžios institucijų ir visuomenės informuotumo didinimas.

1.3

Verslo paslaugos turėtų būti aktyvios pramonės politikos dalis ir į jas turėtų būti atsižvelgta 2015 m. atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol ir Komisija, ir Taryba nepakankamai vertino šias paslaugas.

1.4

Pusės Komisijos generalinių direktoratų darbas vienaip ar kitaip yra susijęs su paslaugų sritimi, tačiau nėra sistemingo požiūrio, jau nekalbant apie strateginį. Nėra nei aiškios politikos, nei matomo atstovo spaudai šioje srityje. Labai nuvylė trumparegiškas Tarybos sprendimas daugiametės finansinės programos biudžetą, skirtą Europos infrastruktūros tinklų priemonei, sumažinti nuo Komisijos pasiūlytos 9 mlrd. eurų sumos iki 1,2 mlrd. eurų.

1.5

ES dabar turi apsispręsti, ar ji nori imtis vadovaujančio vaidmens ir prisidėti prie naujo tvaraus augimo ir naujų darbo vietų kūrimo, ar užleisti vietą kitiems.

1.6

Todėl EESRK labai palankiai įvertina praėjusių metų Komisijos iniciatyvą pradėti svarbią diskusiją aukšto lygio verslo paslaugų grupėje (1). EESRK primygtinai rekomenduoja, kad netrukus po jos turėtų:

1.7

Sparčiai besiplečiančios verslo paslaugos jau dominuoja apdirbamosios pramonės srityje. Daug ir vis įvairesnių įmonių, veikiančių ir apdirbamosios pramonės, ir paslaugų srityje, šiuo metu kuria ir teikia naujos kartos verslo paslaugas. Naujos technologijos paslaugas paverčia dar svarbesnėmis apdirbamajai pramonei.

1.8

Be to, Daiktų internetas ir Paslaugų internetas – šiuo metu Europoje vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija – yra naujos, po automatizacijos, eros pranašai.

1.9

Kokybinis šuolis – nuo vertikalaus ir horizontalaus bendradarbiavimo nuo mašinos prie interneto, nuo mašinos prie žmogaus ir nuo mašinos prie mašinos – įvyko visoje vertės grandinėje realiuoju laiku. Izoliuotos automatizavimo sistemos bus sujungtos su nesuskaičiuojama galimybe tinklų ir kitų sistemų. Programinė įranga ir tinklai sujungs pažangius produktus, skaitmenines paslaugas ir vartotojus su naujais novatoriškais ateities „produktais“.

1.10

Šis procesas yra plačiai aptarinėjamas. Naujoviško ekonominio ir politinio požiūrio pavyzdys – Vokietijos projektas Pramonė 4.0, kuriame pakankamas dėmesys skiriamas ir verslo paslaugoms, ir platesniam ekonominiam kontekstui, kuris šiuo metu yra pertvarkomas iš esmės. Kartu su panašiomis iniciatyvomis, jis turėtų būti pagrindiniu pramonei skirtos darbotvarkės ir plataus viešojo ir privataus sektoriaus suinteresuotųjų subjektų rato elementu. Skaitmeninėse rinkose, anksčiau pradininkai naudodavosi dideliu konkurenciniu pranašumu.

1.11

Pasauliniu mastu panašios strateginės iniciatyvos yra numatomos JAV, Kinijoje ir Korėjoje. Pentagonas planuoja investicijų programą. Tokie duomenų gigantai kaip Google, Amazon, Apple ir Yahoo turi savų pranašumų rinkoje.

1.12

Žmogiškasis veiksnys yra lemiamas. Naujos vertės grandinės ir verslo modeliai kuria naujus aljansus ir tarpusavio santykius tarp bendrovių, o tai daro didžiulį poveikį darbo organizavimui. Be to, darbo rinkoje laukiama didelių pokyčių. Dėl sparčiai besivystančių skaitmeninių technologijų, pramonėje, o ypač verslo paslaugų sektoriuje, nuolat atsiranda naujų darbo organizavimo, darbo sąlygų ir įgūdžių lavinimo formų. Šiuos pokyčius reikia atidžiai stebėti. Tikslinė politika, kuri turi būti paremta pakankamai finansuojamais moksliniais tyrimais, turi būti orientuota į palankių sąlygų skatinimą ir neigiamo poveikio švelninimą.

1.13

Daugeliui verslo paslaugų sektorių šiuo metu trūksta socialinio dialogo kultūros, dėl to gali sumenkti užimtumo šiuose sektoriuose kokybė. Atsižvelgiant į novatoriškas švietimo ir mokymo priemones, bendrovių, sektorių, nacionaliniu ir ES lygmenimis reikalinga tvirta socialinio dialogo ir aktyvaus dalyvavimo sistema, nepamirštant, kad sparčiai besivystanti verslo paslaugų pramonė dažnai būna iš esmės restruktūrizuojama.

1.14

Kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimas tarpvalstybiniu ir ES mastu skatins darbuotojų judumą ir žinias. Tai taip pat išplės ir sustiprins šioje srityje dirbančių daugelio mažų ir labai mažų įmonių galimybes Europoje.

1.15

Iš esmės, EESRK pritaria ES aukšto lygio verslo paslaugų grupės ir 2013 m. penkių darbo grupių rekomendacijoms. Atsižvelgiant į visapusišką verslo paslaugų svarbą siekiant tikslo, kad iki 2020 m. apdirbamosios pramonės dalis sudarytų 20 proc. BVP, ir ketvirtosios pramonės revoliucijos perspektyvą, būtina Europos darbotvarkė arba verslo paslaugų veiksmų planas. EESRK nuomone, joje turėtų būti numatyta:

2.1

Brandžiose ekonomikose daugiau kaip 70 proc. produkcijos ir užimtumo sukuria paslaugos. Paslaugų santykinė dalis ir jų sudėtingumas didėja visose pasaulio šalyse.

2.2

Verslo paslaugos yra svarbus augimą skatinantis veiksnys. EK duomenimis, 1999–2009 m. jos vidutiniškai augo 2,38 proc., o visų ES ekonomikos sektorių vidurkis buvo 1,1 proc. Per tą patį laikotarpį užimtumo augimo tempas šiame sektoriuje buvo 3,54 proc., o visų ES ekonomikos sektorių – vos 0,77 proc.

2.3

Paslaugų ekonomikos (arba „tretinio sektoriaus“) augimas bendroje ES ekonominėje veikloje viršija apdirbamosios pramonės augimą. Po šio etapo prasideda „ketvirtinio sektoriaus“, kuris susijęs su informacijos ir žiniomis pagrįstų paslaugų augimu, etapas.

2.4

Paslaugos yra bendrinis pavadinimas. Jis apima labai platų ekonominės ir socialinės veiklos spektrą – nuo pačios žemiausios kvalifikacijos iki aukščiausios. Užimtumas auga aukštos ir žemos kvalifikacijos reikalaujančiose profesijose, o vidutinės kvalifikacijos aptarnavimo srities darbuotojų dalis mažėja, todėl daromas spaudimas vidurinei klasei.

2.5

Sąveikaujant paslaugų ir pramonės sektoriams galima išskirti šiuos pagrindinius atitinkamų paslaugų tipus:

2.6

Verslo paslaugų sektorius nuo 8–ojo dešimtmečio gerokai padidėjo. Šiuo metu jo apyvarta siekia 2  000 mlrd. eurų ir jame dirba 24 milijonai žmonių. Šia veikla užsiima milijonai bendrovių, daugiausia mažų ir labai mažų, jau nekalbant apie didesnėse bendrovėse įsteigtus vidaus paslaugų skyrius. Verslo paslaugos sudaro 11,7 proc. ES ekonomikos.

2.7

Duomenys, nesant bendro vardiklio, itin skiriasi. Didžiulis poveikis daromas visiems lygmenims ir visuomeniniams santykiams. Jos yra pokyčius skatinanti jėga, verčianti keisti verslo modelius. Jos skatina nuolat reorganizuoti viešojo ir privataus sektoriaus bendroves ir valdžios institucijas.

2.8

Pastaraisiais dešimtmečiais automatizavimas ir IRT tapo tvirtomis varomosiomis jėgomis (2). Tam tikrų paslaugų sektorių raida dažnai turėdavo visuotinį poveikį kitiems sektoriams.

2.9

Tradicinės ribos tarp apdirbamosios pramonės ir paslaugų jau nebėra tokios ryškios. Apdirbamosios pramonės raidos jau nebegalima atskirti nuo paslaugų, kaip būdavo anksčiau. Todėl ES tikslą padidinti apdirbamosios pramonės dalį iki 20 proc. Europos BVP reikėtų pakoreguoti, atsižvelgiant į verslo paslaugų pridėtinę vertę. Verčiau reikėtų kalbėti apie apdirbamąją pramonę, nukreiptą į vertės grandinę (3).

2.10

Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, apskritai Europos padėtis yra gera, nors ir yra sričių, kur Europos pramonė susiduria su tam tikromis kliūtimis. Našumo padidinimas ir naujų technologijų dinamiškas diegimas gali turėti teigiamo poveikio veiklos perkėlimui. Kita vertus, galima pastebėti nepatiklų žmonių požiūrį į permainas ir paslėptą pasipriešinimą naujovėms. Šiai tendencijai politikai turėtų skirti ypatingą dėmesį.

3.1

Verslo paslaugos yra pasiekusios labai dinamišką etapą. Dėl interneto paskatintos revoliucijos, paslaugų poveikis gamybos linijoms ir bendriems įmonių veiklos rezultatams didėja. Gamybos linijas dabar valdo programinė įranga. Sumažėjo darbo jėgos vaidmuo apdirbamojoje pramonėje.

3.2

Tai prieštarauja tradicinei teorijai ir rodo, kad apdirbamoji pramonė ir verslo paslaugos tampa vis labiau susijusios tarpusavyje. Todėl skiriamoji riba tarp jų dažnai būna dirbtinė. Šiandien bendrovės naudoja žaliavas, gamina produktus ir teikia paslaugas, apimančias ir apdirbamosios pramonės, ir paslaugų komponentus. Ši sąveika vyksta dviem kryptimis.

3.3

Tokia išvada peršasi atsižvelgiant ir į verslo aplinkos pokyčius. Nors paslaugos iš esmės yra pagalbinė veikla, jos labiausiai skaido vertės grandines. Be kita ko, tai išprovokuoja didesnių bendrovių suskilimą – iš gana statiškų subjektų jos tampa subjektais, kurių pagrindas – dinamiška ir suderinta daugiau ar mažiau nepriklausomų arba bent identifikuojamų pačioje bendrovėje arba jai nepriklausančių (užsakomieji darbai) dalių sąveika. Šiuos procesus remia paslaugų sektorius, kaip lankstus ir gebantis prisitaikyti tarpininkas.

3.4

Vertės grandinės suskaidymas taip pat gerokai sumažina skiriamąją ribą tarp sektorių, nes ribos tarp sektorių jau nebėra tokios griežtos. Ryškėja visiškai naujas vaizdas, pavyzdžiui, Google gamina automobilį, žinant, kad 35 proc. investicijos sumos keliauja į automobilio programinę įrangą, dalis netgi didėja, pasiekdama 50 proc. – į inžineriją ir pažangią mašinų gamybą.

3.5

Nepaisant to, kad paslaugų poveikis visai ekonomikai ir užimtumui yra visuotinai pripažįstamas, labai keista, bet nuodugnios ES masto analizės vis dar trūksta, be kita ko, dėl šių priežasčių:

3.6

Todėl tradiciniai statistiniai rodikliai, griežtai atskiriantys apdirbamąją pramonę nuo paslaugų, negali parodyti sudėtingos vertės grandinių struktūros. Sąnaudų/produkcijos perspektyvos, be kita ko, turėtų parodyti, kurios paslaugų pramonės šakos aptarnauja apdirbamąją pramonę ir kokiu mastu, ir atvirkščiai. Bet tam pirmiausia reikia parengti naujus statistinius rodiklius.

3.7

Tikslesni ir išsamesni statistiniai duomenys turėtų padėti tvirtesnį pagrindą politinėms diskusijoms dėl dabartinės padėties ir galimų priemonių produkcijai padidinti.

3.8

Statistiniai duomenys taip pat gali padėti nukreipti diskusijas, be kita ko, į temas, kaip pašalinti tarpvalstybinei prekybai ir judumui trukdančias kliūtis, kurias sukuria nacionaliniai teisės aktai, perteklinis reglamentavimas ir specialios nacionalinės teisės, suteiktos tam tikroms paslaugų sektoriaus profesijoms, pavyzdžiui, dėl kvalifikacijų. Profesinių kvalifikacijų suderinimas ir tarpvalstybinis pripažinimas turėtų palengvinti tarpvalstybinį reglamentuojamųjų profesijų atstovų judumą, nes šis klausimas itin aktualus ir mažoms, ir labai mažoms įmonėms.

3.9

Bendri ES duomenys atskleis didelius skirtumus tarp Europos šalių. Tvirtas paslaugų sektorius remia tvirtą ekonomiką. Labai svarbi yra infrastruktūra, ypač plačiajuosčio ryšio. Infrastruktūrą reikėtų tinkamai saugoti ir duomenų apsaugos sumetimais, ir tam, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas. Nemažai valstybių narių turi gerokai pasistengti, kad pasivytų kitas šalis šioje srityje.

3.10

Gamybos linijos yra labiau sutelktos į vieną vietą nei bet kada. Europos ir besiformuojančių rinkų tarpusavio sąsajos sukūrė sudėtingus ekonominius ir žinių tinklus, o paslaugos yra jų varomoji jėga. Perkėlimas jau nebebus toks veiksmingas, nes pramonė priklausys nuo labai specializuotų, žinioms imlių ir kokybiškų paslaugų.

3.11

Europa tebeturi konkurencinį pranašumą tokių pažangių paslaugų teikimo srityje, iš esmės dėl labai kvalifikuotos darbo jėgos ir aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros. Tačiau Europa neturėtų užmigti ant laurų. Konkurencinį pranašumą būtina aktyviai palaikyti. Tam pirmiausia reikalinga politika, kuri nuolat skatintų nemažai investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir toliau kelti darbo jėgos kvalifikaciją.

3.12

Ne mažiau svarbi yra paslaugų teikėjų ir klientų sąveika. Verslo paslaugos skatina gamybą – produktus ir (arba) kliento pagalbines priemones. Sėkmingą pažangą lemia veiksmingas paklausos ir pasiūlos tarpusavio ryšys, numatant naujas „struktūras“. Persipindamos skirtingos vizijos ir „kalbos“ siūlo naujus sprendimus. Šiuose procesuose kūrybiškus ir specialiai pritaikytus sprendimus siūlo įvairiausių sričių specialistai.

Stulbina vienas dalykas – vidutinių įmonių trūkumas. Nepaisant tokios svarbios didelės paslaugų teikėjos kaip SAP, didelių paslaugų teikėjų segmente Europos atstovų yra mažiau nei JAV. Kai kuriuose pažangiųjų technologijų sektoriuose, palyginti su JAV, Europa iš esmės nedalyvauja. Google, Apple, Amazon ir Microsoft kaip „žaidimo meistrų“ pavyzdys, kai nugalėtojui atitenka viskas, rodo apgailėtiną Europos padėtį, nes Europa šioje srityje jokių žaidėjų neturi.

3.13

Kalbant apie problemas, kylančias dėl Paslaugų direktyvos, baigus kurti bendrąją verslo paslaugų rinką turi atsirasti ryžtas išnaudoti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, nepamirštant tokių paslaugų liberalizavimo neigiamų padarinių kaip socialinis ir atlyginimų dempingas.

3.14

2011 m. Komisija ypatingą dėmesį atkreipė į būtinybę įvertinti žinioms imlių verslo paslaugų vaidmenį. Viena svarbi išvada yra ta, kad paslaugos ir pirmiausia žinioms imlios paslaugos atlieka svarbų ir vis reikšmingesnį vaidmenį kaip apdirbamosios pramonės procesų dalis. Iš esmės, jos yra neatsiejamos, nes apdirbamosios pramonės produkcija vis dažniau priklauso nuo tokių paslaugų kokybės.

3.15

Mokslas ir universitetai taip pat aktyviai dalyvauja teikiant novatoriškas paslaugas ir sąveikauja su pramone. Nemaža dalis universitetų yra perspektyvių, verslo paslaugas teikiančių įmonių veiklos pradžios vieta. Tai padeda sujungti mokslą, novatoriškus sprendimus ir pramonę. Be to, tokia padėtis lemia didesnį teigiamą poveikį, nes geresnės paslaugos prisideda prie kilimo pramonės vertės grandinėje, kai šalis jau turi technologinių pajėgumų ir lyginamąjį pranašumą (4). Tai gerokai padidina apdirbamosios pramonės svarbą tarptautinėje prekyboje.

3.16

Dėl paslaugų svarbos galima kalbėti apie paslaugų diegimą apdirbamojoje pramonėje. Apdirbamosios pramonės ir paslaugų simbiozė dažnai perorientuoja bendrovių veiklą arba netgi ištisas veiklos sritis. Atsiradus naujoms paslaugoms atsirado ir galimybė keisti rinkodaros koncepcijas, nes jos jau orientuojamos ne į produktų pardavimą, bet į (individualių) vartotojų poreikius. Kitas pavyzdys – apdirbamoji pramonė vis labiau priklauso nuo verslo paslaugų kūrimo ir teikimo kaip pelningiausios jų veiklos dalies.

3.17

Atsižvelgiant į tai, 20 proc. apdirbamosios pramonės Europos BVP iki 2020 m. tikslas yra pernelyg nekonkretus. Tikslas galėtų būti – sukurti palankias sąlygas sustiprinti pramonės procesus taip, kad apdirbamosios pramonės ir paslaugų simbiozė leistų gaminti šiuolaikinius produktus pasinaudojant tiesioginiais gamybos procesais ir našumu.

3.18

Naujoji IRT prietaikų banga yra savaeigis procesas: paslaugos kuria paslaugas ir todėl jų svarba visai ekonomikai neproporcingai didėja. Jos skatina našumą ir daro skersinį poveikį visai ekonomikai, dėl to atsiranda naujų derinių. Be to, jos suteiks dar didesnį stimulą globalizacijai.

3.19

Kitas reiškinys – vis daugiau ir daugiau produktų parduodama kartu su susietomis arba netgi neretai į juos integruotomis paslaugomis, dėl to atsiranda nauji aljansai ir deriniai.

4.1

Verslo paslaugų spektras ir jų poveikis tampa vis didesnis, kai jis susiejamas su ketvirtąja pramonės revoliucija, kurios aprėptis yra kur kas didesnė nei vien verslo paslaugos (5). Ši revoliucija vyksta pasibaigus trims eroms – mechanizacijos, elektros energijos ir IT. Dabar aktualiausias jos klausimas – paslaugų interneto ir daiktų interneto įdiegimas.

4.2

Šio proceso dalis – įvairiausios verslo ir mokslo iniciatyvos – kai kurias jų paskatino valdžios institucijos, kad būtų pakoreguoti gamybos procesai ir kuriami nauji produktai. Viena iš novatoriškų iniciatyvų yra veiksmų planas dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos; ją parengė Vokietijos vyriausybė 2012 m. (6)

4.3

Tuo pačiu metu dabar įgyvendinama daugiau panašaus pobūdžio iniciatyvų, pavyzdžiui:

4.4

Pažangus ateities fabrikas yra išmaniai sudėtingas, integruotas į puikiai suderintus tinklus, kuriuos lemia toliau išplėtotos programinės įrangos prietaikos ir sistemos. Tokia raida lems laipsnišką individualizaciją – ir klientams, ir darbuotojams – tiekiant pažangius, konkrečius poreikius atitinkančius produktus ir komponentus, ir gaunant naudą iš jų.

4.5

Pramonės ir ekonomikos potencialas yra milžiniškas. Turi būti skatinamas nedelsiamas vartotojo norų patenkinimas, lankstumas, optimalių sprendimų priėmimas, tausus žaliavų panaudojimas ir naujų paslaugų kuriamos pridėtinės vertės potencialas. Vystymasis galėtų derėti ir su demografinėmis tendencijomis Europoje ir naudingai išnaudoti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kartu didinant konkurencingumą didelių pajamų sąlygomis.

4.6

Visuose pramonės sektoriuose bus numatyta horizontali ir vertikali integracija ir nenutrūkstama skaitmeninė inžinerijos integracija visoje vertės grandinėje. Atvira prieiga ir inovacijos paskatins aktyvesnę tinklaveiką.

4.7

Kad nebūtų užleista vieta konkurentams iš ES nepriklausančių šalių, turi būti sukurtos bendros ES produktų ir paslaugų, įskaitant visus atitinkamus vertės grandinės komponentus, standartizavimo platformos.

4.8

Dalyvauja ir stambios, ir mažos įmonės. MVĮ perspektyvos yra teigiamos. Jos sugebės pasinaudoti paslaugomis ir programinės įrangos sistemomis kur kas lengviau nei anksčiau. Naujos galimybės atsivers regioninėms MVĮ, kurios taip pat bus lengviau integruotos į internacionalizacijos procesus. MVĮ bet kokiu atveju naudingai pasinaudos tarpdalykinių žinių ir technologijų perdavimu.

4.9

Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, visose paslaugų kategorijose klientų ir tiekėjų ryšys bus kur kas glaudesnis.

4.10

Dabartinės IT technologijos turi būti pritaikytos konkretiems apdirbamosios pramonės reikalavimams ir vystomos toliau. Kad būtų vystoma automatizuotos inžinerijos modeliavimo ir sistemų optimizavimo metodika yra reikalingos mokslinių tyrimų, technologijų ir mokymo iniciatyvos.

4.11

Būtina yra ekonomikos infrastruktūra, kuri apimtų tinkamai įrengtą plačiajuosčio interneto infrastruktūrą ir tinkamas švietimo ir mokymo priemones. Todėl šiuo požiūriu EESRK dar kartą primygtinai teigia, kad be tvirtos fiskalinės politikos reikalinga ir Ekonomikos augimo iniciatyva (7). ES valstybės narės turėtų pasinaudoti dabar atsigaunančia ekonomika ir proga intensyviau ir kuo skubiau ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu investuoti į būtiną infrastruktūrą.

4.12

Ketvirtoji pramonės revoliucija suteiks Europai nepakartojamą progą siekti įvairių tikslų investuojant tik į bendrą infrastruktūrą. Investicijų atidėjimas sumažintų Europos konkurencingumą. Todėl tokios investicijos turėtų būti palankiai vertinamos ir būti viena iš rekomendacijų, skirtų konkrečioms šalims per kasmetinį Semestrą.

4.13

Vokietijos veiksmų plane deramas dėmesys skiriamas šio naujo proceso socialiniams aspektams. Jame dalyvauja ne tik įmonių vadovybė ir darbuotojai, bet ir visa visuomenė. Tai didelis žmogaus-technologijų ir žmogaus-aplinkos sąveikos pokytis. Technologijų inovacijos yra neatsiejamos nuo socialinio ir kultūrinio konteksto, nes pačios kultūrinės ir socialinės permainos yra ir svarbi inovacijų varomoji jėga.

4.14

Decentralizuoto vadovavimo ir valdymo principai bei darbuotojų atsakomybė patiems priimti sprendimus taip pat yra atveria naujų galimybių. Visai tai lemia esminius pokyčius.

4.15

Nacionaliniu ir ES lygmeniu reikėtų organizuoti platformas, seminarus ir darbo grupes, kuriose dalyvautų įmonių atstovai, socialiniai partneriai, mokslininkai ir valdžios institucijų atstovai. Tokios platformos ir darbo grupės yra labai svarbios kuriant vizijas ir strategijas, kaip valdyti pertvarkymo procesą, kad būtų išnaudotos galimybės ir išvengta klaidų. Aukšto lygio ekspertų grupė (žr. toliau) yra sėkmingo suinteresuotųjų subjektų dialogo pavyzdys.

4.16

Naujam skaitmeninių pramonės įmonių ir paslaugų pasauliui prireiks saugios ir patikimos skaitmeninių mainų platformos, turinčios aiškias rinkos teises ir teisių apsaugą (8). Šiame šiuolaikiniame mišriame pasaulyje komunikacijos ir bendradarbiavimo platforma yra ne mažiau svarbi.

5.1

Paslaugomis pagrįsta visuomenė ir skaitmeninimas turi didžiulį poveikį darbo rinkai ir plačiajai visuomenei.

5.2

Neramina tai, kad tokie dideli ekonomikoje vykstantys pokyčiai su visais jų padariniais visuomenei ir darbo rinkai, vis dar nėra pakankamai išanalizuoti ir plačiai aptariami kitose grupėse, išskyrus verslininkus ir mokslininkus.

5.3

Todėl yra daug priežasčių šį perėjimą prie visiškai naujų ekonomikos perspektyvų plačiau aptarti kartu su politikais ir visuomene, ir nacionaliniu mastu, ir ES lygmeniu. Šis procesas daro poveikį regionų ir miestų gyventojų kasdieniam gyvenimui užimtumo ir nedarbo požiūriu. Jis darys poveikį ir žmonėms priimant sprendimus dėl savo ateities. Susiję socialiniai ir kultūriniai aspektai turėtų būti deramai akcentuojami ir į juos atsižvelgiama.

5.4

„Horizontas 2020“ segmente „Pramonės subjektų lyderystė“ reikėtų teikti pirmenybę moksliniams tyrimams, susijusiems su kuo tiksliau įvertintais sparčiais pokyčiais darbo rinkoje, kaip būsimam švietimo ir mokymo pagrindui.

5.5

Daugeliui pažeidžiamų darbo vietų iškilo pavojus ir jeigu šis procesas nebus tinkamai valdomas, jis turės socialinių ir politinių padarinių. Todėl ES ir valstybės narės turi sukurti tokias politines ir reguliavimo sąlygas, kurios užtikrintų ne tik naujas ir būtinas technologijas, bet ir leistų pasiekti geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų tikslus, vengiant labai didelio atotrūkio tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių grupių.

5.6

Ne visų šalių pažanga yra vienoda. Būtina persvarstyti tradicines programas, o mokymo programas – pakoreguoti. Šis procesas vyksta įmonėse. Santykiai tarp švietimo įstaigų ir įmonių keičiasi, kad būtų žengiama koja kojon su pramonės permainomis. Darbuotojai turi būti pasirengę įsisavinti įvairius ir dažniausiai labiau specifinius įgūdžius; jiems turi būti suteiktos galimybės prisitaikyti prie sparčiai kintančios įgūdžių paklausos.

5.7

Žinoma, tai nereiškia, kad akcentuojami tik techniniai įgūdžiai. Ne mažiau svarbūs ir intelektiniai bei socialiniai įgūdžiai. Jie labai reikalingi siekiant neatsilikti nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir socialinių naujovių poreikio, nes visi šie procesai vyksta kartu su labai svarbiais pokyčiais ekonomikoje.

5.8

Iš šios visa apimančios perspektyvos turi būti užtikrintas socialinis dialogas įmonės, sektoriaus, nacionaliniu ir ES lygmeniu, kad būtų aptariami pokyčiai, pagrindinės sąlygos ES ir valstybėse narėse, taip pat ir būdai bei priemonės tinkamai parengti darbo jėgą.

6.1

Intensyvesnių verslo paslaugų poveikis buvo pernelyg ilgai ignoruojamas ES lygmeniu ir ES politikos rengimo srityje. Dėl laukiamo kiekybinio šuolio tuo labiau būtina šią padėtį taisyti. Todėl EESRK kaip pirmą žingsnį labai palankiai vertina aukšto lygio grupės 2013 m. ataskaitą dėl verslo paslaugų.

6.2

Nors Komisija ir dalyvauja procesuose, kurie susiję su verslo paslaugų plačiu poveikiu, ypač per Skaitmeninę darbotvarkę ir per mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, sudėtinga įvertinti bendrą padėtį.

6.3

Verslo paslaugos yra vertos svarbios vietos į ateitį orientuotoje pramonės politikoje. Aukšto lygio grupės ataskaita turėtų padėti susidaryti bendrą permainų vaizdą ir nustatyti, kokių veiksmų reikėtų imtis ES.

6.4

Aukšto lygio grupė nurodo labai daug verslo paslaugų – nuo profesionalių paslaugų, techninių paslaugų iki paramos veiklai.

6.5

Pirmiausia grupė aiškiai sako, kad verslo paslaugos iki šiol nebuvo pakankamai išsamiai aptartos nei Komisijai rengiant naują politiką, nei Konkurencingumo tarybos politinėse diskusijose.

6.6

Be aukšto lygio grupės, dar penkios darbo grupės parengė ataskaitas dėl i) bendros rinkos, ii) inovacijų, iii) įgūdžių, iv) standartų ir v) prekybos. Jose pateikta daug analitinių pastabų ir išsamių komentarų apie atitinkamose srityse vykstantį procesą ir apie pageidaujamas ES politikos ir veiksmų strategijas.

6.7

Daugelyje ataskaitose pateiktų pastabų ir pasiūlymų pabrėžiama, kad būtina gilesnė ES masto analizė ir tobulesnės ir tikslingesnės politinės gairės MVĮ, kurias EESRK, kartu su daugeliu kitų ekspertų, remia jau ne vienerius metus. Itin svarbus labai mažų ir mažų įmonių vaidmuo ir sparčiai augantis jų skaičius dabartiniame pramonės cikle dar kartą pabrėžia, kad kuo skubiau reikalingas geresnis reguliavimas, geresnės sąlygos naujoviškoms partnerystėms ir ypatingas dėmesys galimybėms gauti finansavimą.

6.8

Nekalbant apie tradicines kliūtis, kylančias paslaugoms, palyginti su tomis kliūtimis, su kuriomis susiduria apdirbamoji pramonė, analizė netikėtai parodė, kad tebevykstantis prekių bendrosios rinkos susiskaldymas daro papildomą žalą tarpvalstybiniam vystymuisi ir verslo paslaugų skatinimui. Europai vis dar nepavyksta sukurti sklandžiai veikiančios didelės paslaugų vidaus rinkos.

6.9

Daugelyje pasiūlymų, kaip pagerinti sąlygas verslo paslaugoms, pabrėžiama itin didelė verslo paslaugų svarba susiejant apdirbamąją pramonę su paslaugomis, taip pat ir dėl perspektyvos sustiprinti apdirbamąją pramonę Europoje.

6.10

Todėl, EESRK nuomone, aukšto lygio grupės ir darbo grupių veikla yra labai naudinga atspirties taškas Komisijai atlikti išsamesnę analizę ir parengti konkrečius pasiūlymus.