15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/48

Pranešėjas

Andrzej Adamczyk

1.1

EESRK turėtų aktyviai skatinti politinę, socialinę ir ekonominę Ukrainos konsolidaciją, įskaitant taikų dabartinio konflikto Donecko ir Luhansko regionuose sprendimą. EESRK veikla Ukrainoje rems demokratizacijos procesą, teritorijos vientisumą, socialinį ir pilietinį visų suinteresuotųjų subjektų, kuriuos pripažįsta visuomenė ir yra reprezentatyvūs, dialogą.

1.2

EESRK norėtų pakviesti bendradarbiauti plačius Ukrainos pilietinės visuomenės sluoksnius ir įtraukti tuos, kurie vis dar skeptiški ar priešiški naujausioms politinėms permainoms ir suartėjimui su ES.

1.3

Taip pat rekomenduotina dvišaliu pagrindu toliau plėtoti ES ir Ukrainos organizacijų partnerių bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriant gebėjimų stiprinimui, geriausiai praktikai ir socialinio bei pilietinio dialogo stiprinimui.

1.4

Remiantis asociacijos sutarties nuostatomis EESRK turėtų prisidėti kuriant bendrą pilietinės visuomenės platformą, kurią sudarytų EESRK nariai ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovai. Panašus organas bus sukurtas remiantis išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos erdvės susitarimo (DCFTA) nuostatomis siekiant sukurti pilietinei visuomenei stebėsenos mechanizmą. Abu organai turėtų kuo glaudžiau bendradarbiauti.

1.5

EESRK imsis priemonių informuoti apie Ukrainos įgyvendinamos asociacijos sutarties poveikį ir Europos integraciją, institucijas bei acquis communautaire.

1.6

Vizų reikalavimai Ukrainos piliečiams turėtų būti panaikinti, kai tai bus galima padaryti išsprendus techninius klausimus, siekiant skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti pasitikėjimą.

1.7

Ukrainos europinė perspektyva turėtų būti oficialiai įtraukta į ES darbotvarkę.

2.1

Dramatiški įvykiai, pastaraisiais mėnesiais krėtę Ukrainą, prasidėjo nuo visuomenės reakcijos į vyriausybės sprendimą sustabdyti ketinimus pasirašyti asociacijos sutartį pagal Rytų partnerystę.

2.2

Greta sudaromų dvišalių asociacijos sutarčių, kurios pakeis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, dvišale Rytų partnerystės strategija taip pat siekiama panaikinti vizų režimą ir išplėtoti sektorių bendradarbiavimą, įskaitant galimybę šalims partnerėms prisijungti prie ES programų ir agentūrų. Tai pasakytina ir apie Išsamią institucijų stiprinimo programą, kurios tikslas – stiprinti šalių partnerių administracinius gebėjimus siekiant įgyvendinti reformas ir asociacijos sutarčių nuostatas. Rytų partnerystės daugiašalis matmuo grindžiamas keturiomis daugiašalėmis platformomis (demokratija, geras valdymas ir stabilumas; ekonominė integracija ir konvergencija su ES politika; energetinis saugumas; žmonių tarpusavio ryšiai), kurių tikslas – skatinti ES ir šalių partnerių, taip pat šalių partnerių tarpusavio bendradarbiavimą.

2.3

Vienas Rytų partnerystės prioritetų – į jos įgyvendinimą įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę tiek šalyse partnerėse, tiek ir ES. Dalyvaujant EESRK šiuo tikslu 2009 m. lapkričio mėn. buvo įsteigtas Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumas.

2.4

Tačiau dėl netikėtai pakitusio kai kurių šalių dalyvavimo politikos kurso ir dėl dramatiškų įvykių Ukrainoje šiuo metu Rytų partnerystės politika atsidūrė kryžkelėje. Sunkumus, kurie praėjusiais metais Rytų partnerystei iškilo šalyse, iki šiol dariusiose didžiausią pažangą siekiant pasirašyti asociacijos sutartis, didžia dalimi nulėmė Rusijos, kuri bandė užkirsti kelią glaudesniam šalių partnerių bendradarbiavimui su ES, manevrai.

2.4.1

Nors ir baigtos derybos su Armėnija dėl asociacijos sutarties, įskaitant DCFTA, šių dokumentų nebuvo galima parafuoti, nes 2013 m. rugsėjo mėn. Armėnija paskelbė ketinanti prisijungti prie Rusijos inicijuotos Eurazijos muitų sąjungos.

2.4.2

Gruzija, nepaisydama Rusijos spaudimo ir praradusi dvi sritis (Abchaziją ir Pietų Osetiją), kurias šiuo metu kontroliuoja Rusija, neatsisako savo europinių siekių ir tai įrodė per 2013 m. lapkričio mėn. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje parafavusi ir 2014 m. birželio mėn. pasirašiusi asociacijos sutartį, įskaitant DCFTA.

2.4.3

Asociacijos sutartį Vilniuje parafavusi Moldova taip pat jaučia Rusijos spaudimą: Rusija Padniestrėje sutelkė savo karines pajėgas ir kontroliuoja šį regioną. Taip pat Rusijai padedant Moldovos autonominėje srityje Gagaūzijoje buvo surengtas neteisėtas referendumas, kurio metu gyventojai pasisakė už prisijungimą prie Eurazijos muitų sąjungos.

2.4.4

Narystė PPO yra išankstinė sąlyga pradėti derybas dėl DCFTA, todėl Azerbaidžanas ir Baltarusija, kurios nėra PPO narės, derybų pradėti negali. Be to, dėl didelio demokratijos stygiaus Baltarusijoje, dvišalė ES politika šios šalies atžvilgiu ir toliau apsiriboja kritiniu dialogu.

2.4.5

Ukraina yra didžiausia ir svarbiausia buvusios Sovietų Sąjungos valstybė po Rusijos, ir, pasirinkusi proeuropinį kursą, ji jau nebekontroliuoja Krymo ir Sevastopolio, kuriuos aneksavo Rusija, bei yra toliau jos sabotuojama ir griaunama. Rusijos veiksmai yra ypač dramatiškas išorės jėgų kišimosi pavyzdys, keliantis grėsmę ne tik Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, bet ir darantis nepaprastai žalingą poveikį pilietinei visuomenei ir jos organizacijoms. Šie veiksmai ne tik akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę, bet ir prieštarauja dviem principams, kurie yra taikių santykių tarp nepriklausomų valstybių kertinis akmuo: pirma, sienos negali būti keičiamos naudojant jėgą ir, antra, valstybės gali nepriklausomai, be išorės jėgų kišimosi priimti sprendimus dėl savo ateities.

3.1

2004 m. Oranžinė revoliucija prisidėjo prie plataus masto demokratizacijos proceso, prie teisinės valstybės įvedimo Ukrainoje – nors tik tam tikrą laiką – ir prie žiniasklaidos laisvės, kuri išliko iki šių dienų. Tai padėjo sustiprinti ryšius su ES.

3.1.1

2005 m. buvo priimtas 1998 m. ES ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu pagrįstas ES ir Ukrainos veiksmų planas. 2007 m. prasidėjo derybos dėl asociacijos sutarties. 2009 m. gegužės mėn. patvirtinus Rytų partnerystės politiką šiam bendradarbiavimui buvo suteiktas naujas impulsas.

3.1.2

Glaudesni ryšiai ir užmegztas tikras bendradarbiavimas daugelyje sričių bei visuotinis entuziazmas po Oranžinės revoliucijos rodė, kad didelės dalies gyventojų ir daugumos pilietinės visuomenės organizacijų nuomone, narystės ES perspektyva Ukrainai buvo savaime suprantamas ir užtikrintas dalykas, kad narystė buvo tik laiko klausimas ir priklausė nuo reformų bei prisitaikymo prie Europos standartų tempo.

3.1.3

Rytų partnerystė Ukrainai nesuteikė ilgalaikės perspektyvos tapti ES nare, o tai sukėlė eurointegracijos šalininkų nusivylimą, kurį dar labiau sustiprino laipsniškas Oranžinės revoliucijos demokratinių laimėjimų atsisakymas, blogėjanti ekonominė padėtis ir augančios socialinės problemos.

3.1.4

Visuotinis nusivylimas, peraugęs į pilietinės visuomenės organizacijų apatiją, didėjo stiprėjant konfliktui tarp dviejų Oranžinės revoliucijos lyderių – Prezidento Viktoro Juščenkos ir Ministrės Pirmininkės Julijos Tymošenkos. Dėl netinkamų Ukrainos konstitucijos nuostatų kartais šis konfliktas paralyžiuodavo sprendimų priėmimų procesą. Pasaulinė ekonomikos krizė ir neveiksminga Prezidento Viktoro Janukovičiaus (išrinkto 2010 m.) politika padėtį dar labiau pablogino.

3.2

EESRK daug metų aktyviai vykdė bendradarbiavimo su Ukraina politiką. Vis dėlto, blogėjantis politinis ir socialinis klimatas bei organizacijų partnerių nusivylimas nebelikus įstojimo į ES perspektyvos rodė, kad 2011–2012 m. santykiai stagnavo sumažėjus Ukrainos partnerių aktyvumui ir jiems praradus suinteresuotumą palaikyti santykius.

3.3

Kai 2012 m. gruodžio mėn. buvo parafuota asociacijos sutartis, buvo dedama daug pastangų ir rengiamos derybos siekiant per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje 2013 m. lapkričio mėn. pasirašyti Rytų partnerystės susitarimą, atsinaujino mūsų partnerių Ukrainoje domėjimasis bendradarbiavimu ir suaktyvėjo ryšiai su EESRK.

3.4

Tačiau šie atsinaujinę ryšiai parodė, kad socialinių partnerių, neatsižvelgiant į tai, ar jie atstovavo darbdaviams, ar profesinėms sąjungoms, nuomonė dėl asociacijos sutarties pasirašymo skyrėsi. Vis dėlto daugelis nevyriausybinių organizacijų ir kitų interesų atstovų susibūrė į gana vieningą proeuropinį judėjimą.

3.5

Nepaisant priimtos pozicijos ir pranašauto derybų siekiant pasirašyti asociacijos sutartį rezultato, pilietinės visuomenės organizacijas ir vyriausybės atstovus nustebino, kad Ukrainos vyriausybė ir Prezidento administracija nutraukė derybas ir sustabdė sutarties pasirašymo procesą.

3.6

Toks staigus ir be aiškios priežasties derybų nutraukimas likus keletui dienų iki aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje ir keistas Ukrainos vyriausybės pasiūlymas tęsti derybas su ES dalyvaujant Rusijai greitai sutelkė Ukrainos pilietinę visuomenę, išreiškusią nedviprasmišką norą Ukrainos ateitį sieti su Europa.

3.7

„Euromaidanas“, ko gero, buvo didžiausia istorijoje demonstracija Europos integracijai paremti ir pati ilgiausia demonstracija, vedina tokio gilaus įsitikinimo. Vėliau prie demonstrantų prisijungė ir politinius reikalavimus iškėlusios jėgos, siekiančios pakeisti režimą, kuris į tai atsakė smurtine, žmonių aukų pareikalavusia priespauda. Demonstracijos paskatino politinius pokyčius, kurie buvo pretekstas išprovokuoti kitus dramatiškus ir tragiškus įvykius.

3.8

Dabar, po sėkmingų prezidento rinkimų tapo aišku, kad glaudesnių santykių su ES užmezgimas tampa vienu iš naujosios administracijos prioritetų. Šį kurso pasikeitimą reikia vertinti kaip didžiulę „Euromaidano“ ir Ukrainos pilietinės visuomenės sėkmę. Kol kas neaišku, ar bendra padėtis stabilizuosis visoje Ukrainos teritorijoje ir ar pilietinės visuomenės organizacijoms bus naudingas šis politinis virsmas.

3.9

Rytų Ukrainos pilietinės visuomenės požiūris į politinius pokyčius ir nuomonė liks neaiški, kol regione kovos ginkluoti samdyti kareiviai ir partizanai ir kol saviraiškos laisvei grės pavojus. Tačiau reikia pažymėti, kad „Euromaidane“ buvo daug kovotojų iš rytinės dalies.

4.1

ES ir Ukrainos asociacijos sutartis yra naujos kartos susitarimas, skirtas šalims bendradarbiauti pagal Rytų partnerystę ir užtikrinti šio bendradarbiavimo vystymą laikantis beveik visose srityse privalomų nuostatų. Asociacijos sutartyje išdėstytas Ukrainos reformų planas, pagal kurį Ukrainos teisės aktai turėtų būti išsamiai suderinti su ES standartais.

4.2

Be DCFTA, kuris yra prekybos susitarimas, darantis didelį poveikį standartams ir taisyklėms, pagrindinės bendradarbiavimo sritys apima teisingumą, teisinę valstybę, kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, išorės politiką ir saugumą, viešojo administravimo reformą, užimtumą, socialinę politiką, lygias teises ir galimybes, vartotojų apsaugą, pramonės politiką ir įmones, energetiką, transportą ir aplinką. Asociacijos sutarties ir DCFTA įgyvendinimas reiškia, kad Ukrainai reikės suderinti savo nacionalinius teisės aktus su maždaug 85 proc. ES prekybos ir ekonomikos acquis communautaire.

4.3

Asociacijos sutartis buvo pasirašyta 2014 m. birželio 27 d., ir vėliau, rugsėjo 16 d., ją ratifikavo Europos Parlamentas ir Ukrainos Aukščiausioji Rada. Sutartį galima pradėti laikinai taikyti dar prieš visoms 28 ES valstybėms narėms ratifikuojant ją. Nors sutarties DCFTA dalies įgyvendinimas bus atidėtas iki kitų metų pradžios, tačiau Europos Sąjunga Ukrainos prekėms ir toliau taikys prekybos lengvatas.

4.3.1

Įgyvendinant sutartį numatyta sukurti Pilietinės visuomenės platformą, kuri veiktų kaip bendras forumas keistis nuomonėmis ir kurią sudarytų EESRK nariai bei Ukrainos organizuotos pilietinės visuomenės atstovai. Kadangi asociacijos sutartyje numatytas platus klausimų spektras, platforma turėtų atstovauti kiek įmanoma platesnei pilietinei visuomenei, todėl joje turėtų dalyvauti ir socialiniai partneriai, ir įvairių kitų interesų atstovai.

4.3.2

Platforma bus ne tik keitimosi informacija ir debatų forumas; pagrindinis jos tikslas bus stebėti, kaip įgyvendinama asociacijos sutartis, ir perduoti organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę bei pasiūlymus.

4.3.3

Pilietinės visuomenės platforma pati nusistatys savo darbo tvarkos taisykles. Šiuo metu vyksta derybos tarp EESRK atstovų ir Ukrainos partnerių dėl šio organo įsteigimo procedūros ir jo sudėties. Numatoma patvirtinti šiuos pagrindinius principus:

4.3.4

DCFTA susitarime taip pat numatyta, kad per metus nuo jo įsigaliojimo bus sukurtas stebėsenos mechanizmas pilietinei visuomenei. Šiam tikslui sukurtas organas turėtų kiek galima glaudžiau bendradarbiauti su Pilietinės visuomenės platforma.

5.1

EESRK turėtų aktyviai skatinti politinę, socialinę ir ekonominę Ukrainos konsolidaciją, įskaitant taikų dabartinio konflikto Donecko ir Luhansko regionuose sprendimą. Kai padėtis Ukrainoje stabilizuosis ir išnyks intervencijos iš išorės bei ginkluotų milicininkų keliamų konfliktų grėsmė, organizuotos pilietinės visuomenės padėtis atskirose organizacijose ir dėl su Europa susijusių Ukrainos lūkesčių bus aiškesnė.

5.1.1

Ukrainoje šiuo metu vyksta gilūs politiniai pokyčiai, įskaitant konstitucijos reformą, ir jie gali būti rimtesni, negu po Oranžinės revoliucijos įvykusios permainos. Tai gali lemti Ukrainos institucijų restruktūrizavimą ir jų statuso pasikeitimą bei pakeisti socialinio dialogo ir valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės dialogo praktiką. Šį procesą reikėtų palengvinti keičiant Ukrainos teisės aktus, kad būtų sukurtos tikrų ir nepriklausomų organizacijų socialiniam ir pilietiniam dialogui skirtos institucijos. EESRK stebės permainas ir kokios pozicijos dėl šių pokyčių laikysis mūsų organizacijos partnerės.

5.1.2

Prieš prasidedant „Euromaidanui“ ir per pačias demonstracijas kai kurioms organizacijoms partnerėms buvo iškilęs autentiškumo ir nepriklausomybės klausimas. Tai paskatino kai kurių organizacijų veiklos pokyčius, kurie, jeigu nebus paviršutiniai, gali padėti sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą šiomis organizacijomis. Visų pirma, kai kurios profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų nuomone, buvo laikomos valstybės aparatu ir joms nebuvo leidžiama prisijungti prie pilietinės visuomenės.

5.1.3

EESRK pasirengęs aktyviau plėtoti dvišalius santykius su organizacijomis partnerėmis tiek Ukrainoje, tiek ir Rusijoje, siekdamas prisidėti prie abiejų šalių pilietinių visuomenių sąsajų stiprinimo, kaip būdo normalizuoti abiejų šalių santykius.

5.2

EESRK veikla Ukrainoje bus grindžiama parama šalies demokratizacijos procesui, teritorijos vientisumui, pilietiniam ir socialiniam visų suinteresuotųjų subjektų, kuriuos pripažįsta visuomenė ir yra reprezentatyvūs, dialogui. EESRK prioritetą teiks santykiams su savo įprastais partneriais, t. y. Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis.

5.3

EESRK ketina pakviesti bendradarbiauti kiek galima platesnį Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų ratą, kartu įtraukti tuos, kurie vis dar skeptiški ar priešiški naujausioms politinėms permainoms ir suartėjimui su ES, užtikrinant, kad nebus pamiršta nė viena svarbi ir reprezentatyvi organizacija. Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo nacionalinė platforma ir Nacionalinė trišalė ekonomikos ir socialinių reikalų taryba padės atrinkti organizacijas partneres.

5.4

Taip pat rekomenduojama toliau plėtoti dvišalį ES ir Ukrainos organizacijų partnerių bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriant gebėjimų stiprinimui, keitimuisi geriausia praktika ir socialinio bei pilietinio dialogo stiprinimui. Siekiant šio tikslo viena iš priemonių gali būti tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

5.5

EESRK įsipareigoja greta institucinės veiklos pagal asociacijos susitarimą, o vėliau ir pagal DCFTA, dalyvauti platesnio masto informavimo apie sutarčių įgyvendinimo poveikį Ukrainai, apie Europos integraciją, Europos institucijų veikimą ir acquis communautaire.

5.6

Neturint patikimos informacijos ir dėl žiniasklaidoje kartais pasirodančios dezinformacijos (kadangi trūksta žinių apie ES ir Rusija vykdo aktyvią propagandą) būtina numatyti reguliarų bendradarbiavimą su žurnalistais ir žiniasklaidos asociacijomis.

5.7

Bendradarbiavimas su organizacijomis partnerėmis Ukrainoje siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti patikimą informaciją ir teikti šią informaciją visai pilietinei visuomenei gali turėti lemiamos reikšmės su Europa susijusiems Ukrainos siekiams. Iš tiesų, patirtis rodo, kad gali kilti problemų dėl asociacijos sutarties pasirašymo, ratifikavimo ir įgyvendinimo ir kad yra daugybė vidaus ir išorės veiksnių, galinčių sugriauti proeuropinį pilietinės visuomenės organizacijų nusiteikimą, jei nebus pasiektas visų visuomenės grupių bendras sutarimas.

5.8

Didelė Ukrainos gyventojų dalis niekada nebuvo išvykusi už savo šalies ribų, o vykstantys į užsienį dažniausiai važiuoja į Rusiją. Viena šio reiškinio priežasčių, kelianti didelių nepatogumų Ukrainos gyventojams, yra vizų reikalavimas vykstant į ES šalis. Įvestos vizų supaprastinimo procedūros, žinoma, yra svarbios, bet reikalavimas gauti vizą prieš išvykstant į ES nepadeda didinti pasitikėjimo ir labai apsunkina žmonių bendravimo galimybes.

5.9

Kai kurių Ukrainos visuomenės grupių euroskepticizmą ir entuziazmo priartėti prie ES stoką lemia stojimo perspektyvos nebuvimas. Šiuo metu kalbama ne apie derybų dėl stojimo pradžią, o apie tai, kad nuolat besikartojantis klausimo neįtraukimas į ES darbotvarkę reiškia, kad asociacijos sutartyje numatytos reformos daliai visuomenės atrodo kaip brangi užgaida, vedanti Ukrainą į aklavietę. Tai ypač pasakytina apie Rytų Ukrainą, kurioje ES laikoma grėsme socialiniams ir ekonominiams interesams.