10.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/34

1.

primena, kad bet kokia Komisijos teisėkūros iniciatyva, taip pat ir mokesčių srityje, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113, 115 ar 116 straipsniais, būtinai turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus;

2.

pritaria keturiems Komisijos veiksmų plano tikslams dėl įmonių apmokestinimo, t. y. siekiams:

3.

mano, kad dabartiniai nacionalinio, Europos ar pasaulio lygmens teisės aktai, kuriais reglamentuojamas pelno mokestis, nebeatitinka dabartinių ekonominių aplinkybių, susijusių su globalizacija, judumu, skaitmeninėmis technologijomis, naujais verslo modeliais ir sudėtingomis įmonių struktūromis;

4.

pabrėžia, kad dabartinės taisyklės, susijusios su pelno mokesčiu Sąjungoje, yra labai sudėtingos ir kad įvairių valstybių narių sistemos nepakankamai suderintos, taip pat nepakankamai užtikrintas jų papildomumas;

5.

apgailestauja, kad kai kurios įmonės, visų pirma daugiašalės, naudojasi šia situacija, kad sumažintų savo mokesčius taikydamos teisiškai nederamą praktiką – vengdamos mokesčių– arba taikydamos agresyvias mokesčių planavimo strategijas, kurios, nors ir gali būti teisėtos, tačiau prieštarauja šios srities teisės aktų prasmei;

6.

pabrėžia, kad abiem atvejais šios įmonės galiausiai moka mokesčius, kurie toli gražu nėra teisingi, nes atsižvelgiant į jų pajamas jie labai maži;

7.

primena, kad atlikus kai kuriuos skaičiavimus įvertinta, jog dėl mokesčių vengimo, slėpimo ir agresyvaus jų planavimo Europos Sąjungoje kasmet prarandama beveik 1 000 mlrd. EUR galimų mokestinių pajamų (1); be to, primena, kad dėl šių prarastųjų pajamų visais lygmenimis, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, mažėja viešųjų finansų ir kad iš visų bendrovių mokesčius renkant teisingai, skaidriai, veiksmingai ir objektyviai taip pat būtų galima sumažinti mokesčius;

8.

siūlo į visus tarptautinius susitarimus, kuriuos yra pasirašiusi Europos Sąjunga, įskaitant prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, įtraukti sąlygas, pagal kurias būtų skatinamas geras mokesčių valdymas užtikrinant skaidrumą, taip pat kovojant su žalinga mokesčių praktika, ir prašo Europos Komisiją šį klausimą akcentuoti šiuo metu vykstančiose derybose visų pirma dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ir dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA);

9.

apgailestauja, kad tokia žalinga mokesčių praktika taikoma ir turi tokį mastą, kai daug mokesčių mokėtojų, ypač privačių asmenų, dėl griežtų taupymo priemonių kai kuriose valstybėse narėse patiria didelę mokesčių naštą; laikosi nuomonės, kad teisingumo mokesčių srityje trūkumas kenkia socialiniam ir ekonominiam stabilumui;

10.

primena, kad dabartinių pelno mokesčio taisyklių sudėtingumas, nors kai kurioms didžiosioms įmonėms, išnaudojančioms šių taisyklių trūkumus, ir yra naudingas, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms yra aiškiai nepalankus, nes administraciniai sunkumai trukdo jų veiklai, ypač tarpvalstybinei;

11.

mano, kad dėl šios padėties taip pat nėra konkurencinės pusiausvyros tarp įmonių, iš esmės tarp didžiųjų daugiašalių įmonių, kurios turi būtinų išteklių mokesčiui išvengti vykdant agresyvų mokesčių planavimą, ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ), kurios tokių išteklių neturi;

12.

pažymi, kad Sąjungos mastu ilgalaikiu laikotarpiu nustatyta, jog teisės aktais įtvirtinti pelno mokesčio tarifai apskritai mažėja;

13.

tačiau pabrėžia, kad pastaraisiais metais šie tarifai mažėjo kartu vykstant įvairiems pokyčiams – didėjant mokesčių bazėms, steigiant daugiau įmonių, taikant nedideles palūkanas (dėl kurių atskaitomos nedidelės sumos) ir kad dėl šių pokyčių iš pelno mokesčio gautos pajamos turėjo padidėti;

14.

pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse taikomus faktinius tarifus sunku palyginti, todėl siūlo parengti bendrą skaičiavimo metodą, kad būtų galima sudaryti faktinių mokesčių tarifų, taikomų įvairiose valstybėse narėse, lyginamąją lentelę;

15.

remdamasis EBPO tyrimais, kuriuose nurodoma, kad kai kurios tarptautinės korporacijos naudojasi strategijomis, kurios suteikia joms galimybes mokėti tik 5 % pelno mokesčio, o tuo tarpu mažesnės įmonės moka iki 30 %, pritaria reikalavimui, kad tarptautinės korporacijos turėtų atskleisti savo finansines ataskaitas pagal kiekvieną valstybę narę ir trečiąją valstybę, kuriose jos įsisteigusios, apibendrintą informaciją, įskaitant informaciją apie pelną ar nuostolius neatskaičius mokesčių, pelno mokesčius ar nuostolius, darbuotojų skaičių, turimą turtą; ši informacija būtų prieinama visuomenei, jei yra galimybė, kaip centrinis ES registras;

16.

pripažįsta, kad bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) teikia dvi galimybes: pirma, gali padėti kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, taip pat žalinga valstybių narių konkurencija mokesčių srityje; antra, gali padėti siekti tikslo stiprinti bendrąją rinką ir mažinti administracinę naštą, tenkančią bet kokio dydžio bendrovėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą;

17.

mano, kad, jeigu mokesčio bazė būtų nustatoma pagal vieną mokesčių taisyklių rinkinį (o ne 28), tai supaprastintų padėtį ir bendrovėms leistų sutaupyti administracinių lėšų – toks taupymas būtų ypač svarbus MVĮ, kurios veikia keliose valstybėse narėse;

18.

todėl pabrėžia, kad BKPMB gali turėti teigiamą poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir teisingumui mokesčių srityje, taip pat viešiesiems finansams, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijų viešuosius finansus;

19.

laikosi nuomonės, kad, nors BKPMB tiesiogiai netaikoma vietos ir regionų mokesčiams (bent pagal 2011 m. pasiūlymą), jos nustatymas turėtų poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų mokestinėms pajamoms, kurių dalį sudaro remiantis nacionaline mokesčio baze renkami vietos arba regionų mokesčiai ir (arba) tam tikra nacionalinio pelno mokesčio dalis (įvairiose valstybėse narėse nevienodai);

20.

ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti poveikį, kurį naujas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, susijęs su BKPMB nustatymu, gali turėti vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač jų biudžetams, tačiau iš naujo nepradėti visos BKPMB poveikio vertinimo procedūros, kadangi dėl to būtų be reikalo delsiama taikyti šį vertinimą;

21.

pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse BKPMB sistemos nustatymas turėtų poveikį vietos ir regionų mokesčiams, nes būtų logiška siekiant supaprastinimo šią sistemą taip pat taikyti vietos ir regionų mokesčiams nustatyti;

22.

pabrėžia, kad taikant BKPMB nesiekiama suderinti mokesčio tarifų, turint omenyje, kad dabartinėse Sutartyse nėra jokio konkretaus straipsnio dėl tiesioginio apmokestinimo. Tačiau, nors dabartinėse Sutartyse suderinimas ir nenumatomas, tai nereiškia, kad valstybės narės negali svarstyti tvirtesnio bendradarbiavimo šioje srityje galimybių;

23.

pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse teisės aktais nustatyti pelno mokesčio tarifai yra netikslus ir net apgaulingas rodiklis, nes mokesčio bazės, atskaitymai ir lengvatiniai režimai labai skiriasi; pabrėžia, kad tam tikrais atvejais faktinis mokesčio tarifas neatitinka teisės aktais nustatyto tarifo;

24.

todėl valstybių narių ir teisėkūros galią pelno mokesčio srityje turinčių regionų prašo siekiant skaidrumo Komisijai pateikti išsamius skaičius, susijusius su galiojančiu faktiniu vidutiniu pelno mokesčio tarifu, įskaitant visus atskaitymus;

25.

palankiai vertina naujajame Komisijos pasiūlyme išreikštą norą užtikrinti, kad BKPMB būtų privaloma, bent daugiašalėms bendrovėms, nes akivaizdu, kad tos daugiašalės bendrovės, kurios taiko agresyvias mokesčių strategijas ir net vengia mokesčių arba juos slepia, nesutiktų taikyti BKPMB sistemos, pagal kurią tokia praktika draudžiama, jeigu ji būtų neprivaloma;

26.

primena, kad savo 2011 m. nuomonėje Komitetas BKPMB pasiūlė padaryti privaloma po pereinamojo laikotarpio, kuris būtų taikomas bent tam tikro dydžio įmonėms (2);

27.

mano, kad bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė turi būti sukurta nedelsiant. Atsižvelgdamas į tai, kad derybos dėl konsolidavimo yra ilgos ir sudėtingos, Komitetas pritaria Komisijos požiūriui dėl BKPMB konsolidavimo atidėjimo, jeigu tai leis siekti pažangos derybose dėl kitų pasiūlymo aspektų, visų pirma dėl bendros mokesčio bazės nustatymo; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad spalio 27 d. priimtoje savo 2016 m. darbo programoje Komisija išreiškė ketinimą atsiimti dabartinį BKPMB pasiūlymą, tačiau kelia klausimą, kiek Komisijos ketinimas jį pakeisti „pasiūlymais dėl kelių etapų metodo, visų pirma susitariant dėl privalomos mokesčių bazės“ bus įgyvendintas anksčiau už viešų konsultacijų, kurias Komisija pradėjo spalio 8 d. ir kurios vyks iki 2016 m. sausio 8 d., išvadas;

28.

tačiau primena, kad konsolidavimas ir toliau turi likti vienu iš ES institucijų ir valstybių narių tikslų, keliamų įmonių mokesčių srityje, nes konsolidavus BKPMB būtų atsakyta į tokius klausimus, kaip grupių vidaus sandorių kainos Europos Sąjungoje ir su jomis susijusios mokesčių vengimo problemos, be to, būtų supaprastinta tvarka ir sutaupyta daug įmonių administracinių lėšų;

29.

mano, kad nepavykus deryboms dėl konsolidavimo būtų galima numatyti mažiausią mokesčio tarifą;

30.

be to, yra susirūpinęs dėl to, kad laikinas tarpvalstybinio kompensavimo mechanizmas, kurį Komisija numatė taikyti tol, kol bus atliktas konsolidavimas, gali suteikti naujų galimybių vykdyti agresyvų mokesčių planavimą; atsižvelgdamas į tokią riziką, dėl kurios valstybės narės prarastų daug pajamų, RK ragina Komisiją paspartinti pirmiau siūlytą įgyvendinimo grafiką;

31.

laikosi nuomonės, kad skoloms ir palūkanoms nustatyta lengvatinė tvarka, taikoma pagal daugelį apmokestinimo sistemų, trukdo įvairinti įmonių finansavimo modelius ir Europos Sąjungoje stiprinti bendrovių finansavimą nuosavomis lėšomis, kuriomis bendrovės dažnai finansuojamos kitose šalyse;

32.

todėl prašo Komisiją ir valstybes nares skatinti labiau įvairinti bendrovių finansavimo šaltinius – toks įvairinimas neabejotinai būtų naudingas augimui ir užimtumui;

33.

primena 2011 m. Komiteto nuomonėje dėl BKPMB pateiktą pasiūlymą sudarant atskaitomų išlaidų sąrašą atsižvelgti į nuolatines išlaidas aplinkos apsaugai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui, taip pat į iniciatyvas, kuriomis siekiama plėtoti nedidelį poveikį aplinkai darančius integruotus gamybos procesus;

34.

ragina Komisiją tokią atskaitymo galimybę įtraukti į naują savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris, kaip tikimasi, bus pateiktas 2016 m.;

35.

taip pat primena, kad, kaip nurodyta 2011 m., norint visiškai pasiekti administracinio supaprastinamo tikslą, reikia ne tik nustatyti bendrą ir konsoliduotą mokesčio bazę, bet ir įvesti bendras apskaitos taisykles;

36.

palankiai vertina tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbas buvo vainikuotas 2015 m. lapkričio 16 d. Antalijoje susirinkusių G20 valstybių ir Vyriausybių vadovų priimtu veiksmų planu dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. base erosion and profit shifting, BEPS), apimančiu 62 šalis; tačiau mano, kad nuostatos dėl viešo informacijos atskleidimo pagal valstybę (angl. country by country reporting) yra nepakankamos, kadangi pagal BEPS 13-ą veiksmą automatinis informacijos atskleidimas numatomas tik pagrindinės patronuojančios įmonės rezidencijos mokesčių tikslais mokesčių institucijoms turint omenyje, kad ES lygmeniu viešo informacijos atskleidimo reikalavimas jau taikomas ES įsisteigusiems bankams ir gavybos pramonės įmonėms;

37.

prašo Europos Komisijos, valstybių narių ir teisėkūros galią pelno mokesčio srityje turinčių regionų užtikrinti, kad pagal naują kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu direktyvą BEPS dokumentų rinkinys būtų taikomas privalomai, siekiant Sąjungoje veiksmingai kovoti su šiais reiškiniais;

38.

palankiai vertina tai, kad Ecofin pritarė pakoreguotam susietumo metodui; be to, mano, kad šia direktyva į ES teisę taip pat kaip privalomas turėtų būti įtrauktas pakoreguotas susietumo metodas, kurį EBPO nustatė BEPS dokumentų rinkinyje, o Ecofin – elgesio kodekso darbo grupėje, ir kuris susijęs su lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu (arba patent boxes);

39.

laikosi nuomonės, kad vykdant iniciatyvas ir siekiant pažangos (tai Sąjungoje yra būtina) kartu labai svarbu stiprinti ES požiūrį į nebendradarbiaujančias šalis ir teritorijas arba mokesčių rojus;

40.

mano, kad valstybių narių nesutarimas ir nepakankamas veiksmų derinimas (ypač šioje srityje) yra veiksniai, leidžiantys įmonėms vengti joms taikomo teisėto apmokestinimo;

41.

palankiai vertina Komisijos paskelbtą „trečiųjų šalių nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą“, pridėtą prie komunikato, ir mano, kad tai simboliška ir veiksminga iniciatyva;

42.

be to, mano, kad šiuo paskelbtu sąrašu turi būti remiamasi vykdant plataus užmojo visų valstybių narių diskusijas, kuriomis siekiama nustatyti bendrą ir ES lygmeniu suderintą požiūrį į šias šalis ir teritorijas, kad būtų kovojama su žalinga mokesčių praktika, kurią leidžiama jose taikyti;

43.

kelia klausimą, ar netaikomi per dideli apribojimai nustačius Komisijos paskelbto nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų, turinčių mokesčių jurisdikciją, sąrašo sudarymo kriterijų, nes šias šalis ir teritorijas nebendradarbiaujančiomis turi pripažinti bent dešimt valstybių narių;

44.

šiuo klausimu palankiai vertina 2015 m. gegužės mėn. ES ir Šveicarijos, Andoros ir Lichtenšteino pasirašytus susitarimus, nes jis yra svarbus žingsnis į priekį siekiant skaidrumo ir kovojant su mokesčių slėpimu;

45.

mano, kad automatinis keitimasis informacija, numatytas pirmesniame punkte nurodytuose susitarimuose yra veiksminga priemonė siekiant sumažinti agresyvių mokesčių strategijų skaičių ir su jomis kovoti, taip pat mano, kad toks keitimasis informacija turėtų būti visuotinis; be to, palankiai vertina tai, kad kelios nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, kurias Komisija įtraukė į sąrašą, šioje srityje priėmė arba įsipareigojo priimti pasaulinio lygmens teisės aktą.