Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti

(COM(2018) 353 final – 2018/0178 (COD))

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

(COM(2018) 355 final – 2018/0180 (COD))

(2019/C 62/16)

Pranešėjas

Daniel MAREELS

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 7 6 Europos Parlamentas, 2018 7 5
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakinga komisija	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	182/0/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina pateiktus pasiūlymus dėl taksonomijos, kurie yra pirmasis tvaraus ekonomikos augimo finansavimo veiksmų plano įgyvendinimo etapas (1). Šiuose pasiūlymuose pateikiama „aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos“ apibrėžtis, kuri savo ruožtu leidžia nustatyti, kas yra „aplinkos požiūriu tvarios investicijos“, kurios šioms aplinkybėmis ir yra svarbiausias uždavinys.

1.2.

Komitetas, be kita ko, palankiai vertina pasiūlymą sukurti naujus „anglies pėdsako mažinimo“ ir „teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką“ lyginamuosius indeksus.

1.3.

Atsižvelgiant į veiksmų plano tikslus, labai svarbu nuo pat pradžių parengti tvirtą pagrindą visiems tolesniems veiksmams. Taksonomija ir yra šis pagrindas ir Komitetas visiškai pritaria sprendimui pradėti būtent nuo jos sukūrimo.

1.4.

Be to, šis pagrindas taip pat turi derėti su veiksmų plane užsibrėžtais plataus užmojo tikslais, pagal kuriuos Europa yra pasirengusi imtis pasaulio lyderės vaidmens. Šiuo metu svarbu veikti laikantis šio plataus užmojo tikslo ir parengti taksonomiją.

1.5.

Visų pirma būtina, kad visos ES valstybės narės šioje srityje laikytųsi vieningos pozicijos ir taikytų tą patį metodą. Europos taksonomija turėtų būti platesnė sistema ir pakeisti šiuo metu valstybėse narėse taikomus atskirtus ir nesuderintus metodus. Jei įmanoma, reikėtų remtis esamomis tarptautinėmis sistemomis.

1.6.

Tokie veiksmai būtų naudingi ir vidaus rinkai, visų pirma siekiant tikslo pritraukti kapitalo tvarioms investicijoms iš visos ES. Iš tikrųjų rinkos dalyviai patirtų mažesnes sąnaudas, o investuotojai turėtų daugiau pasirinkimo galimybių.

1.7.

Veiksmų planas ir jo įgyvendinimas bus sudėtingas uždavinys. Jį reikės spręsti vykstant esminėms permainoms ir nuolat kintančioje aplinkoje. Taksonomija taip pat turėtų būti laikoma kintančia priemone, kurią reikėtų reguliariai įvertinti ir tikslinti.

1.8.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komitetas pritaria nuomonei, kad pirmenybė turi būti teikiama pasiūlymuose pasirinktam lanksčiam ir laipsniškam metodui. Būtų tikslinga pradėti nuo riboto sričių skaičiaus ir pirmuoju etapu nustatyti ribotą teisinių įpareigojimų skaičių.

1.9.

Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamuose pasiūlymuose klausimas svarstomas iš ekologinės perspektyvos. Kalbant apskritai, Komitetas ir toliau prašo skirti pakankamai dėmesio bendram nuoseklumui. Nors galima teigiamai vertinti reikalavimą užtikrinti minimalias socialines ir valdymo garantijas, vis dėlto būtinos ir papildomos priemonės. Todėl svarbu, kad ateityje būtų įtraukti ir socialinio tvarumo, ir valdymo tikslai.

1.10.

Komitetas visiškai pritaria sprendimui parengti labai išsamią ES taksonomiją. Labai svarbu patikimai ir aiškiai nustatyti, kokia veikla iš tikrųjų yra ekologiškai tvari, kad nuo pat pradžių nekiltų jokių abejonių šiuo klausimu.

1.11.

Taip pat labai svarbu taksonomijos praktiškumas. Tai visų pirma bus naudinga vartotojams ir investuotojams. Be to, turi būti visuotinai sutarta, kad taksonomija gali būti naudojama tik, kai ji bus stabili ir brandi.

1.12.

Rengiant taksonomiją turi būti atsižvelgta į tai, kad ją taikys įmonės, nes būtent nuo jų priklausys tikrasis perėjimas prie tvarios ekonomikos. Todėl akivaizdu, kad reikės metodo, kuris leistų atsižvelgti į skirtumus tarp sektorių ir įmonių dydį. Taip pat reikia siekti kad sutelkiant finansavimą aplinkos požiūriu ekologiškai tvariai ekonominei veiklai būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo.

1.13.

Be to, taksonomiją turėtų būti galima taikyti tiek plačiu tarptautiniu mastu, tiek vietos lygmeniu. Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia ne tik vengti, kad šios priemonės būtų pernelyg orientuotos į labai didelių bendrovių poreikius, bet ir užtikrinti jų naudą MVĮ.

1.14.

Palankiai vertina tai, kad Europos priežiūros institucijoms būtų suteiktas pagrindinis vaidmuo nustatant ES taksonomiją. Turi būti sudarytos galimybės taksonomiją naudoti visoms finansų įstaigoms ir taikyti visiems finansiniams produktams, o kartu ir visoms susijusioms ekonominės veiklos rūšims. Taip pat turi būti užtikrintas taksonomijos derėjimas su ES finansų teisės aktais. Būtina kiek įmanoma sumažinti reglamentavimo ir priežiūros administracinę naštą ir sąnaudas, visų pirma laikantis proporcingumo principo.

1.15.

Komitetas mano, kad informavimas ir komunikacija taip pat yra labai svarbūs aspektai. Todėl Komitetas nuomone, yra visiškai pagrįsta ypatingą dėmesį skirti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant bendrovių verslo aplinką, ir plačiosios visuomenės informavimui ir komunikacijai su jais. Galėtų būti parengtas planas, skirtas kuo geriau informuoti suinteresuotuosius subjektus ir piliečius ir užmegzti su jais dialogą, kad būtų užtikrintas jų pritarimas. Į šį planą galėtų būti įtrauktas ir finansinis švietimas ir mokymas. Viską lemia žmonių dalyvavimas!

2.   Aplinkybės (2)

2.1.

Tarptautiniu lygmeniu JT darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (2015 m.) ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (2016 m.) iš esmės pakeitė požiūrį į klimato kaitą ir aplinkos būklės blogėjimą. Kitaip tariant, buvo nuspręsta, kad pasaulis turi siekti tvaresnės aplinkos.

2.2.

Europos Sąjunga nelaukė šių tarptautinių dokumentų savo iniciatyvoms pradėti, tačiau po jų priėmimo procesai gerokai paspartėjo. Be to, perėjimui prie tvarumo užtikrinti reikia daug pastangų ir didelių investicijų. Nurodoma, kad vien tik klimato ir energijos sritims reikia apie 180 mlrd. EUR per metus.

2.3.

Taigi, 2016 m. buvo sudaryta aukšto lygio ekspertų grupė (ALEG). Jai buvo pavesta parengti ES tvarių finansų strategiją. ALEG pateikė dvi iniciatyvas dėl Europos finansų sistemos:

2.3.1.

pirmosios tikslas – pagerinti finansų sistemos indėlį į tvarų ir integracinį augimą;

2.3.2.

antrosios – stiprinti finansinį stabilumą, įtraukiant aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą.

2.4.

ALEG taip pat pateikė aštuonias rekomendacijas, kurios, jos nuomone, yra kertiniai Europos tvarios finansų sistemos akmenys. Vienoje iš šių rekomendacijų grupė ragina ES lygmeniu įdiegti techniškai patikimą klasifikavimo sistemą, t. y. „taksonomiją“, kad būtų aišku, ką reiškia sąvokos „žaliasis“ arba „tvarus“. Šis patikslinimas leidžia nustatyti, kada ekonominę veiklą galima laikyti „tvaria aplinkos atžvilgiu.“

2.5.

Imdamasi tolesnių su ALEG darbu susijusių veiksmų, Komisija 2018 m. kovo 8 d. paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą. Šis planas apima ir nagrinėjamus pasiūlymus.

2.6.

2018 m. gegužės 24 d. pasiūlymais (3) siekiama:

2.6.1.

nustatyti pagrindus taksonomijai (kaip nurodyta pirmiau). Taip bus galima nustatyti, ką galima laikyti „aplinkos atžvilgiu tvaria investicija“;

2.6.2.

nustatyti aiškias gaires investuotojams. Šiomis gairėmis, visų pirma skirtomis kai kuriems finansų rinkų dalyviams, siekiama geriau, aiškiau ir nuosekliau paaiškinti, kaip integruoti riziką, susijusią su ASV veiksniais priimant investicinius sprendimus ir konsultuojant investuotojus;

2.6.3.

nustatyti naujus skaidrumo reikalavimus tam tikriems finansų rinkų dalyviams, visų pirma, kaip įtraukti 2.6.2 punkte nurodytas gaires į pirmiau minėtus sprendimus ir konsultacijas. Finansų rinkų dalyviai taip pat turės parodyti, kaip siekia tvarumo tikslų;

2.6.4.

sukurti naujus „anglies pėdsako mažinimo“ ir „teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką“ lyginamuosius indeksus, kuriuos taiko jų administratoriai siekiant užtikrinti tikrumą jų naudotojams.

3.   Pastabos ir komentarai

3.1.

EESRK teigiamai vertina pateiktus pasiūlymus, kurie sudaro pirmąjį tvaraus ekonomikos augimo finansavimo veiksmų plano įgyvendinimo etapą. Šio etapo tikslas – parengti taksonomiją, kuri suteikia galimybę nustatyti atvejus, kurie yra „aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla“ ir atsižvelgiant į tai nustatyti, kas yra „aplinkos požiūriu tvarios investicijos“, kurios galiausiai šiomis aplinkybėmis ir yra svarbiausias uždavinys.

3.2.

Tačiau šie pasiūlymai yra toli gražu ne vieninteliai, padedantys siekti tvarių investicijų tikslo. Tai labai sudėtingas klausimas, kuriam spręsti reikės įgyvendinti daug veiksmų ir iniciatyvų. Kai kurie veiksmai ir iniciatyvos jau parengti, kiti turėtų būti pateikti trumpuoju ir ilgesniuoju laikotarpiu.

3.3.

Atsižvelgiant į veiksmų plano tikslus, labai svarbu nuo pat pradžių parengti tvirtą pagrindą visiems tolesniems veiksmams. Taksonomija ir yra šis pagrindas ir Komitetas visiškai pritaria sprendimui pradėti būtent nuo jos sukūrimo. Visų pirma reikia tiksliai suprasti sąvokas „ekologiškas“ ir „tvarus“.

3.4.

Be to, šis pagrindas taip pat turi derėti su veiksmų plane užsibrėžtais ES plataus užmojo tikslais. Plane visų pirma nurodoma, kad „Europa yra pasirengusi imtis“ pasaulio lyderės „vaidmens“. Šiuo metu svarbu laikytis šios krypties ir parengti taksonomiją.

3.5.

Todėl būtina užtikrinti, kad taksonomijai pritartų ir ją pripažintų visi suinteresuotieji subjektai. Priešingu atveju, būtų padarytas neigiamas poveikis visiems būsimiems pokyčiams ir tikslų įgyvendinimui. Reikia bet kokia kaina išvengti tokio trūkumo.

3.6.

Europos taksonomija taip pat turėtų būti platesnė sistema ir pakeisti šiuo metu valstybėse narėse taikomus atskirtus ir nesuderintus metodus. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti paprasčiausiai atsisakyta remtis iki šiol sukaupta teigiama patirtimi. Ją, kai įmanoma, būtina pritaikyti. Todėl svarbu rengiant taksonomiją remtis esamomis tarptautinėmis sistemomis.

3.7.

Galiausiai, labai svarbu, kad visos ES valstybės narės laikytųsi vieningos pozicijos ir taikytų tą patį metodą šioje srityje. Tokie veiksmai būtų naudingi ir vidaus rinkai, nes būtų lengviau pritraukti kapitalo tvarioms investicijoms iš visos ES. Iš tikrųjų rinkos dalyviai patirtų mažesnes sąnaudas, nes nebereikėtų taikytis prie skirtingų reikalavimų įvairiose valstybėse narėse. Investuotojai turėtų daugiau pasirinkimo galimybių ir galėtų lengviau investuoti tarpvalstybiniu mastu.

3.8.

Veiksmų plane teisingai teigiama, kad „su tvarumu susijęs mokslas yra dinamiškas, nuolat kinta, kaip ir socialiniai lūkesčiai ir investuotojų bei rinkos poreikiai (4).“ Taksonomija, taip pat turėtų būti laikoma kintančia priemone, kurią reikėtų reguliariai įvertinti ir, jei reikia, keisti ir tikslinti. Reikės veikti sparčiai, tačiau ne pernelyg greitai.

3.9.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komitetas pritaria nuomonei, kad, siekiant pirmiau nurodyto esminio tikslo, pirmenybė turi būti teikiama lanksčiam ir laipsniškam metodui. Tai taikytina ir įgyvendinant kitus įvairius veiksmus ir tikslus, numatytus veiksmų plane.

3.10.

Todėl būtų tikslinga pradėti nuo riboto sričių skaičiaus (5) ir pirmuoju etapu nustatyti ribotą teisinių įpareigojimų skaičių (6). Tokiu būdu visiems bus suteikta galimybė susipažinti su nauju metodu ir įgyti reikiamos patirties. Be to, aplinkybės keičiasi sparčiai ir turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ekonominei pertvarkai reikia laiko. Todėl tikslinga atlikti ir reguliarų pasiektų rezultatų bei padarytos pažangos vertinimą. Komitetas pritaria nuostatai atlikti vertinimą kas trejus metus.

3.11.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komitetas pritaria požiūriui, kuriuo grindžiami dabartiniai pasiūlymai dėl aplinkos apsaugos aspektų. Kalbant apskritai, EESRK prašo ir toliau skirti pakankamai dėmesio bendram nuoseklumui. Todėl teigiamai vertina tai, kad būtų įtraukti Europos socialinių teisių ramstyje nustatyti principai ir kad ekonominė veikla būtų vykdoma taikant minimalias tarptautines socialines ir darbo garantijas bei apskaitos standartus. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad minėtos garantijos yra minimalios ir kad būtų naudinga imtis papildomų priemonių. Be to, svarbu, kad ateityje būtų įtraukti ir socialinio tvarumo ir valdymo tikslai.

3.12.

Apskritai būtina iš pat pradžių siekti kuo daugiau aiškumo ir tikrumo. Komitetas visiškai pritaria sprendimui parengti labai išsamią ES taksonomiją. Toks metodas leidžia bet kuriuo atveju aiškiai nustatyti, kokia veikla iš tikrųjų yra ekologiškai tvari ir nuo pat pradžių nekiltų jokių abejonių šiuo klausimu. Jis taip pat padės įvertinti ir apibrėžti indėlį siekiant aplinkos apsaugos tikslų, kas yra ne tik savaime svarbu, bet ir naudinga būsimiems pokyčiams užtikrinti.

3.13.

Turi būti siekiama ne tik taksonomijos ir visų tolesnių su tuo susijusių sprendimų aiškumo ir tikrumo, bet galimybės praktiškai ją taikyti. Daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, kurie dažniausiai yra ne specialistai, turės taikyti taksonomiją. Jie turės išmokti „kalbėti ta pačia kalba“. Be to, bendrovių ir finansų sektoriaus subjektų perspektyvos ne visada sutaps.

3.14.

Todėl taisyklės taip pat turi būti nustatytos atsižvelgiant į bendrovių poreikius, jų veiklą, ir į tai, kad jos yra grandinės pabaigoje. Be to, taksonomija turėtų būti tokia, kad ją būtų galima taikyti tiek plačiu tarptautiniu mastu, tiek mažosiose vietos įmonėse. Atsižvelgiant į didelius skirtumus tarp bendrovių, būtų visiškai pagrįsta laikytis sektorinio požiūrio. Komitetas įsitikinęs, kad šios priemonės taip pat turi būti naudingos MVĮ, nes jos yra Europos ekonomikos pagrindas. Todėl kriterijai turėtų būti lankstūs.

3.15.

Taip pat reikia siekti kad sutelkiant finansavimą aplinkos atžvilgiu ekologiškai tvariai ekonominei veiklai būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo tarp įmonių. Techninės analizės kriterijai turi būti parengti taip, kad visos ekonominės veiklos konkrečiame ekonomikos sektoriuje galėtų būti laikomos aplinkos atžvilgiu ekologiškai tvariomis ir būti vertinamos vienodai, jei jos tokiu pačiu mastu prisideda prie užsibrėžtų aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas ragina ypatingą dėmesį skirti problemoms, kurių gali kilti derinant techninės analizės kriterijus, taikytinus skirtingiems ekonomikos sektoriams ir subsektoriams, ir duomenų apsaugos taisykles.

3.16.

Siekiant jau pirmiau minėto praktiškumo, Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija iš esmės atsižvelgė į Reglamentavimo patikros valdybos darbą. Todėl reikia patvirtinti tekstų pakeitimus, kurie užtikrins, kad taksonomija bus naudojama tik tada, kai ji bus stabili ir brandi.

3.17.

Be to, siekiant užtikrinti suderinamumą su ES finansų teisės aktais, teigiama yra tai, kad Europos priežiūros institucijos (7) atliks esminį vaidmenį nustatant ES taksonomiją. Jų dalyvavimas leis užtikrinti, kad šią taksonomiją galėtų naudoti finansų įstaigos ir ji būtų pritaikyta finansiniams produktams. Todėl dėl mažų ir vietos institucijų interesų būtina laikytis proporcingumo principo. Reikia iš esmės sumažinti reglamentavimo ir stebėsenos naštą ir sąnaudas.

3.18.

Tai, kad siekiama taksonomijos praktiškumo, bus naudinga ne tik bendrovėms ir finansų rinkų dalyviams, bet ir vartotojams bei investuotojams. Pastariesiems subjektams ji bus naudinga, nes suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo dėl jų planuojamų investicijų arba šioms investicijoms skiriamų lėšų.

3.19.

Apskritai, dėmesys pirmiau nurodytiems tikrumo ir aiškumo principams ir praktinėms galimybėms leidžia užtikrinti, kad veiksmų plano tikslai bus veiksmingai ir visapusiškai pasiekti.

3.20.

Komitetas, be kita ko, palankiai vertina naujų „anglies pėdsako mažinimo“ ir „teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką“ lyginamųjų indeksų sukūrimą. Šie indeksai padės užtikrinti geresnį bendrosios rinkos veikimą bei panaikinti dabartinį susiskaidymą, sukurti stipresnę apsaugą ir didesnį skaidrumą investuotojams teikiant daugiau ir geresnės informacijos. Be to, indeksai padės padidinti informacijos apie su klimatu susijusias bendroves kiekį ir pagerinti jos kokybę bei ją palyginti. Galiausiai, jie gali labai prisidėti prie projektų ir aktyvų, kuriais siekiama klimato kaitos tikslų pagal Paryžiaus klimato susitarimą.

3.21.

Komitetas mano, kad informavimas ir komunikacija taip pat yra labai svarbūs aspektai. Yra ir kitų galimybių svariai prisidėti prie veiksmų plano tikslų ir visų numatytų su juo susijusių iniciatyvų įgyvendinimo. Todėl Komitetas mano, kad yra visiškai pagrįsta ypatingą dėmesį skirti visų suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informavimui ir komunikacijai su jais. Galėtų būti parengtas planas, skirtas kuo geriau informuoti suinteresuotuosius subjektus ir užmegzti su jais dialogą, kad būtų užtikrintas jų pritarimas ir kad kiekvienas jų dalyvautų siekiant nustatytų tikslų. Į šį planą galėtų būti įtrauktas ir finansinis švietimas ir mokymas. Viską lemia žmonių dalyvavimas!

---

(1)  COM(2018) 97 final.

(2)  Šiame skirsnyje daug remiamasi pasiūlymo dėl reglamento aiškinamuoju memorandumu ir Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planu, COM (2018) 97 final.

(3)  COM(2018) 353 final ir COM(2018) 355 final.

(4)  COM(2018) 353 final, p. 7.

(5)  Pirmiausia aplinkos apsaugos srityje ir tik vėliau kitose, pavyzdžiui, socialinėje srityje.

(6)  Pavyzdžiui, kurie nurodyti pasiūlymo dėl reglamento 4 straipsnyje.

(7)  Taip pat vartojamas anglų kalbos akronimas ESA – European Supervisory Authority.