C_2019086LT.01035301.xml

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų

(2019/C 86/19)

Pranešėjas:

Oldřich VLASÁK (CZ/ECR), Hradec Kralovės miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų

COM(2018) 337 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai užtikrina, kad regeneruotas vanduo, skirtas naudoti I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, vandens išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietoje (atitikties vietoje) atitiktų:	1. Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai užtikrina, kad regeneruotas vanduo, skirtas naudoti I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, vandens patekimo į galutinio naudotojo sistemą vietoje (atitikties vietoje) atitiktų:

Paaiškinimas

Tai yra paskutinė vieta, kurioje regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas gali prisiimti atsakomybę už savo produktus. Pareiga užtikrinti regeneruoto vandens kokybę vėliau, pavyzdžiui, kaupimo ir saugojimo etape, tenka galutiniam naudotojui.

2 pakeitimas

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6 straipsnis

Prašymas suteikti leidimą tiekti regeneruotą vandenį

1. Bet kokiam regeneruoto vandens, skirto naudoti pagal I priedo 1 skirsnyje nurodytą paskirtį, tiekimui turi būti gautas leidimas.

2. Veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, toks įrenginys, kompetentingai institucijai.

3. Prašyme pateikiama:

a)	pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas, parengtas pagal 5 straipsnio 2 dalį;

a)	pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas, parengtas pagal 5 straipsnio 2 dalį;

b)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis minimaliųjų vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų, nustatytų I priedo 2 skirsnyje;

b)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis minimaliųjų vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų, nustatytų I priedo 2 skirsnyje;

c)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis papildomų reikalavimų, siūlomų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane.

c)	aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas laikysis papildomų reikalavimų, siūlomų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane.

4. Valstybė narė iš galutinio naudotojo reikalauja leidimo naudoti regeneruotą vandenį arba pranešimo apie jo naudojimą, kaip numatyta I priedo 1 skirsnyje.

5. Pagal nacionalinę teisę, galutinis naudotojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks toks įrenginys, kompetentingai institucijai, arba apie tai praneša.

Paaiškinimas

Kaip matyti ir iš reglamento teksto, ES regeneruotą vandenį nelaiko tokiu pat (saugiu) produktu, kaip geriamasis vanduo, todėl galutinis naudotojas, tai žinodamas, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už jo naudojimą. Todėl valstybė narė reikalauja iš galutinio naudotojo leidimo naudoti regeneruotą vandenį arba pranešimo apie jo naudojimą. Galutiniam naudotojui šį nepatogumą būtų galima kompensuoti taip, kad sausros laikotarpiais, kai kiti teisės aktai riboja požeminio arba paviršinio vandens naudojimą, šis naujas produktas galėtų leisti tęsti žemės ūkio augalų auginimą (ir, daugeliu atvejų, gyvulininkystę, kuri nuo to priklauso).

Kompetentingos institucijos taip pat turi žinoti, kokiu tikslu bus naudojamas regeneruotas vanduo, tačiau leidimas nėra būtinas.

3 pakeitimas

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

7 straipsnis

Leidimo suteikimas

7 straipsnis

Leidimo suteikimas

1. Vertindama prašymą kompetentinga institucija, jei reikia, konsultuojasi ir keičiasi atitinkama informacija su:

a)	kitomis atitinkamomis tos pačios valstybės narės institucijomis, visų pirma su vandens priežiūros institucija, jei tai nėra ta pati kompetentinga institucija;

a)	kitomis atitinkamomis tos pačios valstybės narės institucijomis, visų pirma su vandens priežiūros institucija, jei tai nėra ta pati kompetentinga institucija;

b)	valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) gali būti paveikta (-os), ryšių centrais, paskirtais pagal 9 straipsnio 1 dalį.

b)	valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) gali būti paveikta (-os), ryšių centrais, paskirtais pagal 9 straipsnio 1 dalį.

2. Kompetentinga institucija per 3 mėnesius nuo išsamaus prašymo, nurodyto, 6 straipsnio 3 dalies a punkte, gavimo datos nusprendžia, ar suteikti leidimą. Jeigu kompetentingai institucijai dėl prašymo sudėtingumo reikia daugiau laiko, ji informuoja apie tai pareiškėją, nurodo datą, kada numatoma suteikti leidimą, ir nurodo vėlavimo priežastis.

3. Kai kompetentinga institucija nusprendžia suteikti leidimą, ji nustato taikomas sąlygas, kurios, jei taikoma, apima:

a)	sąlygas, susijusias su minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais, nustatytais I priedo 2 skirsnyje;

a)	sąlygas, susijusias su minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais, nustatytais I priedo 2 skirsnyje;

b)	sąlygas, susijusias su papildomais reikalavimais, siūlomais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;

b)	sąlygas, susijusias su papildomais reikalavimais, siūlomais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;

c)	bet kokias kitas sąlygas, būtinas siekiant dar labiau sumažinti bet kokią nepriimtiną riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

c)	bet kokias kitas sąlygas, būtinas siekiant dar labiau sumažinti bet kokią nepriimtiną riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

4. Leidimas reguliariai peržiūrimas bent kas penkerius metus ir, jei reikia, pakeičiamas.

5. Kompetentinga valstybės narės institucija, kuriai naudotojas pateikė pranešimą arba kuri jam išdavė leidimą, įpareigoja galutinį naudotoją regeneruotu vandeniu naudotis tik šio reglamento I priedo 2 skirsnio 1 lentelėje numatytais tikslais.

Paaiškinimas

4 pakeitimas

8 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8 straipsnis

Atitikties tikrinimas

8 straipsnis

Atitikties tikrinimas

1. Kompetentinga institucija tikrina, ar regeneruotas vanduo atitikties vietoje atitinka leidime nurodytas sąlygas. Atliekant atitikties patikrą naudojamos šios priemonės:

a)	patikra vietoje ;

atitikties patikra vietoje, tiekėjo ar galutinio naudotojo patalpose, kaip numatyta atitinkamame leidime. Šios patikros atliekamos vadovaujantis konkrečios valstybės mėginių ėmimo ir analizės standartais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į ISO standartus, susijusius su drėkinimui skirto regeneruoto vandens, kuris skirstomas į skirtingas klases pagal drėkinamų augalų kategorijas, kokybe. Kiekviena valstybė narė, remdamasi rizikos analize, nustato kontrolės dažnumo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad didesnės rizikos atveju kontrolė turi būti atliekama dažniau;

b)	duomenys, gauti pagal šį reglamentą ir direktyvas 91/271/EEB ir 2000/60/EB ;

b)	bet kokios kitos tinkamos priemonės, kad regeneruoto vandens kokybę užtikrintų ne tik tiekėjas, bet ir galutinis naudotojas .

c)	bet kokios kitos tinkamos priemonės.

2. Neatitikties atveju kompetentinga institucija reikalauja regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo imtis reikiamų priemonių, kad būtų nedelsiant atkurta atitiktis.

3. Jeigu dėl neatitikties kyla didelė rizika aplinkai ar žmonių sveikatai, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas nedelsdamas nutraukia bet kokį tolesnį regeneruoto vandens tiekimą, kol kompetentinga institucija nustato, kad atitiktis yra atkurta.

4. Jeigu įvyksta incidentas, dėl kurio nesilaikoma leidime nurodytų sąlygų, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ir galintį (-čius) nukentėti galutinį (-ius) naudotoją (-us) ir pateikia kompetentingai institucijai informaciją, reikalingą tokio incidento poveikiui įvertinti.

5. Galutinis naudotojas užtikrina, kad jo produktus reguliariai tikrina žemės ūkio ir maisto produktų gamybos srityje kompetentingos nacionalinės institucijos.

Paaiškinimas

Šis straipsnis yra labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti visą reglamentą, tačiau 1 dalies formuluotė yra visiškai neaiški ir nereali praktinio šio reglamento įgyvendinimo požiūriu.

Dėl a dalies:

Šiuo atveju nėra aiškių gairių, kas ir kur konkrečiai bus stebima. Čia turėtų būti bent jau pateikta nuoroda į atitinkamus mėginių ėmimo ir analizės standartus, taip pat į drėkinimui skirto regeneruoto vandens ISO standartą pagal konkrečias klases, priklausomai nuo laistomų augalų. Patikrinimų dažnumas turėtų būti grindžiamas susijusia rizika. Siekiant paskatinti pakartotinai naudoti vandenį mažos rizikos įmonėms turėtų būti taikoma supaprastinta tvarka.

Dėl b punkto:

Neįžvelgiame jokios sąsajos su nurodytomis ES direktyvomis (91/271/EEB ir 2000/60/EB). Duomenys, gauti pagal šias direktyvas, parodo išvalytų nuotekų kokybę, kuri neturi nieko bendro su regeneruoto vandens kokybe, nes jis (su retomis išimtimis) bus toliau valomas regeneravimo įrenginyje.

Dėl 5 dalies,

8 straipsnyje nėra jokių nuostatų dėl savo žemės ūkio produktų ar regeneruotu vandeniu drėkinamų laukų saugos stebėsenos. Šis įpareigojimas turėtų būti nustatytas galutiniam naudotojui, o kompetentinga (maisto) kontrolės institucija arba sanitarinė tarnyba turėtų prašyti atlikti patikras.

5 pakeitimas

10 straipsnis. Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Visuomenės informavimas

1. Valstybės narės, nepažeisdamos direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB nuostatų, užtikrina, kad reikiama naujausia informacija apie pakartotinį vandens naudojimą būtų viešai prieinama internetu. Toje informacijoje nurodoma:

a)	pagal šį reglamentą tiekiamo regeneruoto vandens kiekis ir kokybė;

a)	pagal šį reglamentą tiekiamo regeneruoto vandens kiekis ir kokybė;

b)	valstybėse narėse pagal šį reglamentą tiekiama regeneruoto vandens dalis procentais, palyginti su bendru išvalytų miesto nuotekų kiekiu;

b)	valstybėse narėse pagal šį reglamentą tiekiama regeneruoto vandens dalis procentais, palyginti su bendru išvalytų miesto nuotekų kiekiu;

c)	pagal šį reglamentą suteikti arba pakeisti leidimai, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnio 3 dalį nustatytas sąlygas;

c)	pagal šį reglamentą suteikti arba pakeisti leidimai, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnio 3 dalį nustatytas sąlygas;

d)	pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktos atitikties patikros rezultatai;

d)	pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktos atitikties patikros rezultatai;

e)	ryšių punktai, paskirti pagal 9 straipsnio 1 dalį.

e)	ryšių punktai, paskirti pagal 9 straipsnio 1 dalį.

2. 1 dalyje nurodyta informacija atnaujinama bent kartą per metus.

3. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Paaiškinimas

Siūlome žodį „gali“ išbraukti, kad būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti įsipareigojimai, numatyti reglamente.

6 pakeitimas

12 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
3. Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.	3. Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.
Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.	Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos skatinimo srityje besispecializuojančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.
Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.	Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Paaiškinimas

Regionų komitetas mano, kad reglamente dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų neturėtų būti atskirai nagrinėjami nevyriausybinių organizacijų klausimai. Kita vertus, Regionų komitetas nemano, kad reikėtų apriboti aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų teisių. Pakeitimu patikslinama, kokios organizacijos gali naudotis šiomis teisėmis.

7 pakeitimas

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Įsigaliojimas ir taikymas	Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.	Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo… [ vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].	Jis taikomas nuo… [ treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.	Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Paaiškinimas

Vienerių metų laikotarpio nepakanka, kad būtų galima reikalauti padėties pagerėjimo vandens valymo, įrangos, eksploatavimo, tikrinimo, rizikos vertinimo ir reglamentavimo sistemų derinimo srityse.

8 pakeitimas

I PRIEDAS

1 skyrius

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

I PRIEDAS

NAUDOJIMO PASKIRTYS IR MINIMALIEJI REIKALAVIMAI

1 skirsnis. Regeneruoto vandens naudojimo paskirtys, nurodytos 2 straipsnyje

I PRIEDAS

NAUDOJIMO PASKIRTYS IR MINIMALIEJI REIKALAVIMAI

1 skirsnis. Regeneruoto vandens naudojimo paskirtys, nurodytos 2 straipsnyje

a)	Drėkinimas žemės ūkyje Drėkinimas žemės ūkyje – tai šių kultūrinių augalų drėkinimas:

a)	Drėkinimas žemės ūkyje Drėkinimas žemės ūkyje – tai šių kultūrinių augalų drėkinimas:

—	maistinės kultūros, kurios valgomos žalios, – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie valgomi žali ar neperdirbti;

—	perdirbti kultūriniai augalai – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie turi būti valgomi ne žali, o apdoroti (t. y. virti, perdirbti pramoniniu būdu);

—	nemaistinės kultūros – kultūriniai augalai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms (pvz., ganyklų žolė, pašarai, pluoštiniai augalai, dekoratyviniai augalai, sėklos, energiniai augalai ir velėna.

—	maistinės kultūros, kurios valgomos žalios, – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie valgomi žali ar neperdirbti;

—	perdirbti kultūriniai augalai – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie turi būti valgomi ne žali, o apdoroti (t. y. virti, perdirbti pramoniniu būdu);

—	nemaistinės kultūros – kultūriniai augalai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms (pvz., ganyklų žolė, pašarai, pluoštiniai augalai, dekoratyviniai augalai, sėklos, energiniai augalai ir velėna.

b)	Žaliųjų miesto plotų, parkų, viešajam naudojimui skirtų sodų (pvz., poilsio ir sporto tikslais) drėkinimas.

Paaiškinimas

Vėlgi siūlome taikymo sritį papildyti ne tik drėkinimu, skirtu žemės ūkio produktams, bet ir išvardytiems plotams – miesto žaliosioms erdvėms, parkams ir viešajam naudojimui skirtiems sodams, atsižvelgiant į tai, kad tuos pačius drėkinimo reikmėms žemės ūkyje taikomus būtiniausius regeneruoto vandens kokybės reikalavimus ir metodus galima taikyti ir nurodytais atvejais. Regeneruoto vandens naudojimas šiais tikslais miesto vandentvarkai labai padėtų išspręsti daug labiau įšylančių miesto centrų problemą sausros laikotarpiais.

9 pakeitimas

I PRIEDAS

2 skyrius

1 lentelė

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės klasės ir leistinos naudojimo paskirtys ir drėkinimo metodai žemės ūkyje

1 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės klasės ir leistinos naudojimo paskirtys ir drėkinimo metodai žemės ūkyje bei žaliųjų miesto zonų, parkų ir viešajam naudojimui skirtų sodų drėkinimui

Minimali regeneruoto vandens kokybės klasė	Kultūrinių augalų kategorija	Drėkinimo metodas
A	Visos maistinės kultūros, įskaitant šakniavaisius, kurie valgomi žali, ir maistines kultūras, kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu	Visi drėkinimo metodai
B	Maistinės kultūros, kurios valgomos žalios ir kurių valgomoji dalis užauga žemės paviršiuje ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu, perdirbtos maistinės kultūros ir nemaistinės kultūros, įskaitant kultūrinius augalus, skirtus pieniniams ar mėsiniams gyvuliams šerti	Visi drėkinimo metodai
C		Tik lašelinis drėkinimas (*1)
D	Pramoniniai, energiniai ir sėkliniai augalai	Visi drėkinimo metodai

Minimali regeneruoto vandens kokybės klasė	Kultūrinių augalų kategorija	Drėkinimo metodas
A	Visos maistinės kultūros, įskaitant šakniavaisius, kurie valgomi žali, ir maistines kultūras, kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu; žaliųjų miesto zonų, parkų ir viešajam naudojimui skirtų sodų drėkinimas	Visi drėkinimo metodai
B	Maistinės kultūros, kurios valgomos žalios ir kurių valgomoji dalis užauga žemės paviršiuje ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu, perdirbtos maistinės kultūros ir nemaistinės kultūros, įskaitant kultūrinius augalus, skirtus pieniniams ar mėsiniams gyvuliams šerti	Visi drėkinimo metodai
C		Tik lašelinis drėkinimas (*2)
D	Pramoniniai, energiniai ir sėkliniai augalai	Visi drėkinimo metodai

Paaiškinimas

Nuomonėje išplečiama pasiūlymo dėl reglamento taikymo sritis, kaip nustatyta 2 straipsnyje ir apibrėžta 1 priedo 1 skirsnyje, įtraukiant b punktą dėl žaliųjų miesto zonų, parkų ir sodų drėkinimo.

10 pakeitimas

I PRIEDAS

2 skyrius

4 lentelė

Regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, patvirtinamoji stebėsena

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Regeneruoto vandens kokybės klasė	Indikatoriniai mikroorganizmai (*3)	Tiksliniai valymo rodikliai, taikomi valymo grandinei (sumažinti iki log10)
A	E. coli	≥ 5,0
	Bendras kolifagų kiekis/F tipo kolifagai/somatiniai kolifagai/kolifagai (*4)	≥ 6,0
	Clostridium perfringens sporos/sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos (*5)	≥ 5,0

Regeneruoto vandens kokybės klasė	Indikatoriniai mikroorganizmai (*6)	Tiksliniai valymo rodikliai, taikomi valymo grandinei (sumažinti iki log10)
A	E. coli	≥ 5,0
	Bendras kolifagų kiekis/F tipo kolifagai/somatiniai kolifagai/kolifagai (*7)	≥ 6,0
	Clostridium perfringens sporos/sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos (*8)	≥ 5,0

Paaiškinimas

Praktikoje šių reikalavimų bus neįmanoma įvykdyti, jeigu iš valymo įrenginio į regeneravimo įrenginį tekantis srautas dėl tam tikrų priežasčių (pvz., pramoninių nuotekų proporcinės dalies į miesto nuotekų valymo įrenginį įtekančiame sraute) yra mažesnis, palyginti su standartiniu nuotekų srautu.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Dabartinės padėties apžvalga

pažymi, kad pakartotinį vandens naudojimą būtų galima skatinti įvairiomis politikos priemonėmis. Viena jų – privalomi standartai ar gairės, apibrėžiantys būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti regeneruotas vanduo, kad būtų galima jį pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, drėkinimo reikmėms žemės ūkyje. Šiuo metu tik šešios valstybės narės turi tokias priemones;

mano, kad pagrindinė kliūtis net ribotai naudoti regeneruotą vandenį – tai nerimas dėl maisto saugos tais atvejais, kai vartojami žemės ūkio produktai yra auginami išvalytomis miesto nuotekomis drėkinamuose žemės plotuose;

yra susirūpinęs dėl to, kad pakartotinis vandens naudojimas ES vis dar yra ribotas ir kad yra tik labai mažai kiekybinės informacijos apie regeneruoto vandens procentinę dalį ir jo naudojimą skirtingose valstybėse narėse. Iš dalies taip yra dėl to, kad skirtingai suvokiama, ką reiškia terminas „pakartotinis vandens naudojimas“ arba taikomi skirtingi duomenų nustatymo ir perdavimo metodai;

Būtinas teisinis reglamentavimas

pažymi, kad svarstomas reglamentas yra būtinas atsižvelgiant į didėjantį vandens trūkumą ES valstybėse narėse, ypač dėl jo naudojimo žemės ūkyje, ir į siekį taupyti vandenį. Taip pat turime argumentuotai nustatyti, kokį vandens kiekį būtų galima tokiu būdu sutaupyti Europos Sąjungoje. Be to, svarstomas reglamentas yra būtinas ir tam, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas ūkininkams visose valstybėse narėse. Galiausiai, šis reglamentas yra konkretus žingsnis, rodantis ES pastangas sukurti žiedinę ekonomiką, taip pat ir vandens sektoriuje;

mano, kad parama šiam nuotekų valdymo metodui turėtų būti naudinga valstybėms narėms, nes ši paramos forma palaiko žemės ūkio įmonių veiklą net ir sausros laikotarpiais. Minėtais sausros laikotarpiais, kai kiti teisės aktai riboja požeminio ar paviršinio vandens naudojimą, šis naujas produktas leidžia žemės ūkio įmonėms iš esmės tęsti žemės ūkio augalų auginimą (ir, daugeliu atvejų, gyvulininkystę, kuri nuo to priklauso);

sutinka, kad Europos Komisijos nurodytos priežastys, paskatinusios pateikti šį pasiūlymą dėl reglamento, yra pagrįstos, tačiau, kadangi visas reglamentas grindžiamas regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojams nustatytais įpareigojimais, trūksta tam tikros analizės (ypač ekonominės) apie tai, kas paskatintų nuotekų valymo įrenginių veiklos vykdytojus tapti regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojais;

atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis konkrečia šalių, jau taikančių drėkinimą regeneruotu vandeniu, patirtimi, vandens regeneravimo įrenginiams reikalingos investicinės sąnaudos, būtinos A klasės regeneruoto vandens kokybei pasiekti, bus didesnės, nei nurodyta siūlomo reglamento dalyje „Poveikio vertinimas“;

pažymi, kad galiausiai dėl svarstomo reglamento padidės su nuotekų valymu susijusios sąnaudos, nes žemės ūkio sektorius nebus įpareigotas visus metus pirkti išvalytą vandenį. Būtina užtikrinti, kad tokia papildoma našta nebūtų neproporcingai perkelta piliečiams, savivaldybėms ir veiklos vykdytojams;

mano, jog svarbu užtikrinti šio reglamento suderinamumą su kitomis atitinkamomis teisinėmis nuostatomis, ypač su Kontrolės reglamentu ir kitais maisto gamybai taikomais reglamentais;

Reglamento taikymo srities išplėtimas

10.

pažymi, kad pagrindiniai ES teisės aktai dėl nuotekų valdymo yra Direktyva 91/271/EEB ir Direktyva 2000/60/EB, tačiau ryšys tarp šių direktyvų ir siūlomo reglamento vis dėlto yra labai silpnas. Abiejose direktyvose nuostatos dėl pakartotinio nuotekų naudojimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio, dėmesį visų pirma skiriant aplinkos apsaugai;

11.

mano, kad bendrame Sąjungos teisės akte pakartotinio nuotekų naudojimo sąvoka neturėtų būti siejama tik su naudojimu žemės ūkyje; vis dėlto pripažįsta, kad ją išplėtus tokiose srityse, kaip pramonė ar energetika, visiškai pasikeistų viso teksto struktūra;

12.

todėl siūlo reglamento taikymo sritį papildyti taip, kad ji apimtų vandens naudojimą ne vien žemės ūkio produktų laistymui, bet ir, pavyzdžiui, miesto žaliųjų erdvių, parkų, sodų ir viešajam naudojimui (poilsiui, sportui) skirtų aikštelių drėkinimui, atsižvelgiant į tai, kad tuos pačius drėkinimo reikmėms žemės ūkyje taikomus būtiniausius regeneruoto vandens kokybės reikalavimus ir metodus galima taikyti ir nurodytais atvejais. Regeneruoto vandens naudojimas šiais tikslais miesto vandentvarkai labai padėtų išspręsti daug labiau įšylančių miesto centrų problemą sausros laikotarpiais;

Galutinio naudotojo atsakomybė

13.

mano, kad pagrindinis šio pasiūlymo struktūros trūkumas yra tas, kad pagal ją „galutinis naudotojas“ yra laikomas paprastu vartotoju, kuris regeneruotą vandenį naudoja tik pasyviai ir nėra atsakingas už nieką, net už galimą to vandens kokybės pasikeitimą po to, kai jis perima jį iš regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojo, nei už to vandens naudojimo būdą, pavyzdžiui, už dirvožemio laistymo būdą;

14.

ragina nustatyti tinkamus mėginių ėmimo ir analizės standartus atsižvelgiant į ISO standartus, susijusius su drėkinimui skirto regeneruoto vandens, kuris skirstomas į skirtingas klases pagal drėkinamų augalų kategorijas, kokybe. Kaip matyti ir iš reglamento teksto, ES regeneruotą vandenį nelaiko tokiu pat (saugiu) produktu, kaip geriamasis vanduo, todėl galutinis naudotojas, tai žinodamas, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už jo naudojimą. Kompetentinga (maisto) kontrolės institucija arba sanitarinė tarnyba turėtų prašyti atlikti patikras. Žemės plotai tikrinimui turi būti parenkami taip, kad atspindėtų visą atitinkamais regeneravimo įrenginiais regeneruotu vandeniu drėkinamą teritoriją;

Išleidimo iš regeneravimo įrenginio vieta

15.

ragina Europos Komisiją apibrėžti sąvoką „išleidimas iš įrenginio“. Dabartiniame pasiūlymo tekste šios „išleidimo“ sąvokos apibrėžties nėra, todėl gali atsirasti dviprasmiškų aiškinimų. Sąvoką „išleidimas iš įrenginio“ galime suprasti kaip regeneravimo įrenginio ištakį arba kaip rezervuarą, kuriame bus laikomas rezervas, būtinas nereguliariems galutinio vartotojo poreikiams, arba galbūt net kaip pati drėkinimo sistema, kuri iš įrenginio perduoda produktą galutiniam vartojimui;

Subsidiarumo principas

16.

mano, kad siūlomas reglamentas atitinka subsidiarumo principą (ES sutarties 5 straipsnis). Nors subsidiarumo požiūriu teisinga teigti, kad konkrečią regeneruotų nuotekų panaudojimo paskirtį nustatys kiekvienos valstybės narės atitinkamos vietos vandentvarkos institucijos, vis tik reikia ES lygmens teisinės priemonės, atsižvelgiant į ES bendros žemės ūkio produktų rinkos pobūdį.

2018 m. gruodžio 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(*1) Lašelinis drėkinimas (taip pat vadinamas kapiliariniu drėkinimu) – mikrodrėkinimo sistema, kurią naudojant vanduo iš mažo skersmens plastikinių vamzdžių sistemos su ištekėjimo angomis, vadinamomis lašintuvais, labai mažu greičiu (2–20 litrų per val.) lašinamas ant dirvožemio arba tiesiogiai po jo paviršiumi ir tiekiamas augalams lašeliais arba mažomis srovelėmis.

(*2) Lašelinis drėkinimas (taip pat vadinamas kapiliariniu drėkinimu) – mikrodrėkinimo sistema, kurią naudojant vanduo iš mažo skersmens plastikinių vamzdžių sistemos su ištekėjimo angomis, vadinamomis lašintuvais, labai mažu greičiu (2–20 litrų per val.) lašinamas ant dirvožemio arba tiesiogiai po jo paviršiumi ir tiekiamas augalams lašeliais arba mažomis srovelėmis.

(*3) Patvirtinamosios stebėsenos tikslu, vietoj pasiūlytų indikatorinių mikroorganizmų, taip pat gali būti tiriami tokie pagrindiniai patogenai kaip Campylobacter, rotavirusas ir Cryptosporidium. Tuomet taikomi tokie sumažinimo iki log10 tiksliniai valymo rodikliai: Campylobacter (≥ 5,0), rotavirusas (≥ 6,0) ir Cryptosporidium (≥ 5,0).

(*4) Bendras kolifagų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias virusų rodiklis. Tačiau, jeigu neįmanoma atlikti bendro kolifagų kiekio tyrimo, turi būti ištirtas bent vieno iš jų kiekis (F tipo kolifagai arba somatiniai kolifagai).

(*5) Clostridium perfringens sporų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias pirmuonių rodiklis. Tačiau sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos yra alternatyva, jeigu Clostridium perfringens sporų koncentracija nesuteikia galimybės patvirtinti reikiamą sumažinimą iki log10 ribos.

Veiklos vykdytojas tvirtina stebėsenos analizės metodus ir pagrindžia juos dokumentais pagal EN ISO/IEC-17025 arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriais užtikrinama lygiavertė kokybė.

(*6) Patvirtinamosios stebėsenos tikslu, vietoj pasiūlytų indikatorinių mikroorganizmų, taip pat gali būti tiriami tokie pagrindiniai patogenai kaip Campylobacter, rotavirusas ir Cryptosporidium. Tuomet taikomi tokie sumažinimo iki log10 tiksliniai valymo rodikliai: Campylobacter (≥ 5,0), rotavirusas (≥ 6,0) ir Cryptosporidium (≥ 5,0).

(*7) Bendras kolifagų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias virusų rodiklis. Tačiau, jeigu neįmanoma atlikti bendro kolifagų kiekio tyrimo, turi būti ištirtas bent vieno iš jų kiekis (F tipo kolifagai arba somatiniai kolifagai).

(*8) Clostridium perfringens sporų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias pirmuonių rodiklis. Tačiau sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos yra alternatyva, jeigu Clostridium perfringens sporų koncentracija nesuteikia galimybės patvirtinti reikiamą sumažinimą iki log10 ribos.

Jei neįmanoma verčių sumažinti iki log10 dėl mažos indikatorinių organizmų koncentracijos išvalytose nuotekose, patenkančiose į regeneravimo įrenginius, gali būti laikoma, kad patvirtinimo tikslas yra įvykdytas, jeigu atitinkamo indikatorinio rodiklio nėra regeneruotame vandenyje.