5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/24


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 228/04)

Pranešėjas Christian MOOS

Konsultavimasis

2018.7.12

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 6

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

145/5/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Galingos politinės jėgos Europoje – daugiausia dešiniosios pakraipos ekstremistiniai judėjimai ir partijos (kai kurie jų jau yra valdžioje) ir ne vien tik jie – kenkia liberaliai demokratijai ir nori sunaikinti Europos Sąjungą.

1.2.

Pliuralistinė pilietinė visuomenė, kaip vienas iš liberalios demokratijos požymių, yra pagrįsta pilietinėmis laisvėmis, kurioms grėsmę kelia autoritarinės tendencijos. Jai tenka svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti liberalią demokratiją Europoje.

1.3.

Liberaliai demokratijai būtina užtikrinti, be kita ko, pagrindines teises, nepriklausomų teismų sistemą, veikiančią stabdžių ir atsvarų sistemą, nekorumpuotą valstybės tarnybą su tinkamai teikiamomis visuotinės svarbos paslaugomis ir dinamišką pilietinę visuomenę.

1.4.

Nepriklausoma pilietinė visuomenė – tai pagrindinė demokratinė priežiūros institucija ir demokratijos mokykla. Ji stiprina socialinę sanglaudą. Šias funkcijas ji gali atlikti tik tuo atveju, jei tai įmanoma atsižvelgiant į socialinę, politinę ir teisinę sistemą. Mėginimai trukdyti gauti finansavimą iš nevalstybinių šaltinių riboja asociacijų laisvę ir demokratijos veikimą.

1.5.

Pilietinei visuomenei ir demokratijai kyla iššūkių daugelyje sričių. Dešiniųjų pažiūrų populistai abejoja pasiekimais moterų laisvių srityje.

1.6.

Visuomenės poliarizacija taip pat pasireiškia „nepilietiškos visuomenės“atsiradimu. Populistinius mąstymo būdus vis labiau atkartoja nacionalinėse ir viršvalstybinėse institucijose įsitvirtinę subjektai.

1.7.

Autoritariniai subjektai, įskaitant iš trečiųjų šalių, remia šią „neliberalios demokratijos“tendenciją, kuria siekiama mažesnės žiniasklaidos laisvės ir didesnės korupcijos Europoje.

1.8.

ES vis dar nėra tinkamo mechanizmo, kuris užtikrintų veiksmingą demokratijos ir teisinės valstybės principų išsaugojimą valstybėse narėse.

1.9.

EESRK ragina visas valstybes nares susilaikyti nuo bet kokių mėginimų įtvirtinti neliberalią demokratiją. Jei kuriose nors valstybėse narėse įsitvirtintų autoritarinė sistema, ES privalės visapusiškai taikyti Sutartį.

1.10.

Partijos, kurios nusigręžia nuo liberaliosios demokratijos, turėtų būti pašalintos iš atitinkamų politinių partijų Europos lygmeniu ir Europos Parlamento politinių frakcijų.

1.11.

EESRK dar kartą ragina nustatyti demokratijos semestrą su Europos kontrolės mechanizmu, skirtu teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms užtikrinti, ir demokratijos rezultatų suvestinę.

1.12.

EESRK mano, kad tuo atveju, jei nesilaikoma Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnio, reikėtų apsvarstyti galimybę imtis taisomųjų ekonominių priemonių.

1.13.

Kalbant apie ES biudžeto apsaugą nuo netinkamo teisinės valstybės principo taikymo, lėšos negali būti mažinamos pilietinės visuomenės paramos gavėjų sąskaita.

1.14.

EESRK siūlo naujojoje DFP numatyti pakankamai lankstumo, kad būtų galima teikti didesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, jei nacionalinės Vyriausybės mažina arba nutraukia jų finansavimą dėl politinių priežasčių.

1.15.

EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir iniciatyvos, gaunančios ES finansavimą pagal naująją DFP, turi aiškiai įsipareigoti laikytis Europos vertybių.

1.16.

EESRK ragina ES teisės aktų leidėjus toliau mažinti administracinę naštą, ypač tenkančią mažoms iniciatyvoms ir organizacijoms.

1.17.

EESRK ragina Komisiją daugiau investuoti į pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimą, stiprinti pasienio bendradarbiavimo tinklus ir teikti geresnę informaciją apie esamas paramos priemones. Komisija turėtų pateikti pasiūlymų dėl minimalių profesinės veiklos ir savanoriškos pilietinės visuomenės veiklos derinimo standartų.

1.18.

EESRK pritaria Parlamento raginimui parengti pasiūlymą sukurti Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų statutą arba siūlo pirmiausia sukurti alternatyvią oficialios tarpinstitucinės akreditacijos sistemą.

1.19.

EESRK mano, kad būtų naudinga išnagrinėti, kodėl šis klausimas nebuvo svarstomas, ir tuo pačiu metu apsvarstyti galimybę numatyti tarpinstitucinį patvirtinimą, kuris galėtų būti tam tikras NVO ženklas. EESRK turėtų išnagrinėti šią galimybę.

1.20.

EESRK ragina valstybes nares imtis priemonių pilietinės visuomenės organizacijoms remti, nepakenkiant viešosioms paslaugoms ir teisingumui mokesčių srityje.

1.21.

EESRK ragina ES institucijas toliau stiprinti dalyvaujamąją demokratiją.

1.22.

EESRK tikisi, kad visi subjektai imsis veiksmų siekdami, kad Europos politika būtų konkrečiai gerinamas žmonių gyvenimas.

1.23.

Nacionaliniai ir Europos politikos formuotojai turi spręsti aktualius socialinius klausimus ir užtikrinti socialinį tvarumą, įskaitant įtraukias švietimo sistemas, integracinį augimą, konkurencingas ir novatoriškas pramonės šakas, gerai veikiančias darbo rinkas, sąžiningą ir teisingą apmokestinimą, veiksmingas viešąsias paslaugas ir socialinės apsaugos sistemas.

1.24.

Siekiant apginti pagrindines Europos vertybes, reikia užtikrinti tvirtų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įvairovę.

2.   Terminų apibrėžtys

2.1.

Liberalioji demokratija – tai demokratiją ir konstitucinį liberalizmą apimanti valdymo sistema, kuria, užtikrinant individualias politines laisvas, ribojama valdančiosios daugumos galia. Tai atstovaujamoji demokratija su daugiapartinėmis sistemomis ir pliuralistine pilietine visuomene, kurioje užtikrinama stabdžių ir atsvarų sistema, įskaitant nepriklausomas teismines institucijas, valdymo struktūrų priežiūrą ir žiniasklaidos laisvę. Kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui teisinės valstybės principas taikomas vienodai. Liberalioji demokratija gerbia ir saugo mažumas, užtikrina pilietines teises (visų pirma teisę balsuoti ir teisę būti kandidatu per rinkimus), pilietines laisves (pvz., asociacijų laisvę), žmogaus teises ir pagrindines laisves.

2.2.

Gerai veikianti liberalioji demokratija yra politinė sistema, suteikianti galimybę nuolat laikyti valdžios institucijas atskaitingomis; tai sistema, skatinanti piliečių ir tarpinių institucijų, kuriose jie dalyvauja, saviraišką ir dalyvavimą visose visuomeninės veiklos srityse.

2.3.

Dalyvaujamajai demokratijai, kuria papildoma atstovaujamoji demokratija, būtinos tarpinės struktūros (profesinės sąjungos, NVO, profesiniai tinklai, su konkrečiais klausimais susijusios asociacijos ir t. t.), kad būtų galima įtraukti piliečius ir skatinti visuomenės ir piliečių atsakomybę už Europos reikalus ir teisingesnės, solidaresnės bei įtraukesnės Europos kūrimą.

2.4.

Neliberali demokratija – tai politinė sistema, kurioje vyksta rinkimai, tačiau nėra konstitucinio liberalizmo. Demokratiškai išrinkti lyderiai riboja pilietines teises, pilietines laisves ir mažumų apsaugą. Siekiant užtikrinti visišką valdančiosios daugumos nepriklausomumą nuo konstitucinių apribojimų ir kontrolės, nukenčia stabdžių ir atsvarų sistema bei nepriklausoma teismų sistema ir nepriklausoma žiniasklaida.

2.5.

Demokratijos principus ir konstitucinį liberalizmą gerbianti pliuralistinė pilietinė visuomenė yra pagrindinis liberaliosios demokratijos elementas. Pavieniai piliečiai, viešai dalyvaujantys pilietinės visuomenės organizacijų arba neformalioje veikloje, yra pilietinė visuomenė, atliekanti tarpininko tarp valstybės ir žmonių vaidmenį. Pilietinė visuomenė ne tik formuluoja piliečių interesus, užtikrina techninę kompetenciją vykstant teisėkūros procesams ir reikalauja atsakomybės iš sprendimus priimančių asmenų – ji taip pat prisideda prie bendruomenės kūrimo ir atlieka integracinį vaidmenį stiprinant socialinę sanglaudą ir kuriant tapatybę. Be to, daug įvairių pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma socialinių partnerių, vykdo praktinę nekomercinę veiklą ir padeda siekti labdaros ar kitų visuotinės svarbos tikslų, įskaitant savitarpio pagalbos formas.

2.6.

Nors aktyvi pilietinė visuomenė yra labai svarbi siekiant užtikrinti liberaliosios demokratijos veikimą, jos oponentai taip pat dalyvauja politinėje oficialių organizacijų arba neformalioje veikloje. Tokia nepilietiška visuomenė nesilaiko demokratijos ir konstitucinio liberalizmo principų, o propaguoja neliberalios demokratijos sąvoką. Ji naudojasi politinio dalyvavimo teisėmis, kad panaikintų nustatytą stabdžių ir atsvarų sistemą, teisinę valstybę ir nepriklausomą teismų sistemą bei apribotų žiniasklaidos laisvę. Ji siekia apriboti pilietines teises, pilietines laisves ir mažumų apsaugą. Vietoj to, kad skatintų įtraukią visuomenę ir stiprintų socialinę sanglaudą, nepilietiška visuomenė skatina išskirtinai nacionalistinį visuomenės, į kurią neįtraukiama didelė piliečių dalis, visų pirma mažumų atstovai, suvokimą.

2.7.

Populizmas – tai siaura ideologija, pagal kurią esą yra vienalytė liaudis, turinti savo nuoseklią valią. Populistai teigia esantys vieninteliai ir tikrieji šios valios atstovai. Nors populizmui trūksta aiškios liaudies apibrėžties, populistai kuria liaudies priešus ir oponentus, pavyzdžiui, elitą, ir tvirtina, kad jie trukdo reikštis tikrajai liaudies valiai. Politinėse diskusijose populistai pasitelkia emocijas baimei sukelti.

3.   Bendrosios aplinkybės

3.1.

Populizmas, kuriuo šiuo metu daugiausia pasižymi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos ir judėjimai, kelia grėsmę demokratijai. Šios partijos ir judėjimai kenkia liberaliajai demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei, įskaitant mažumų apsaugą, tarpusavio stabdžių ir atsvarų sistemą bei aiškias politinės galios ribas.

3.2.

Šios grupės dabar yra kai kurių valstybių narių valdžioje. Jos visur teigia atstovaujantys „tikrąją liaudies valią prieš elitą“. Jos švaistosi tuščiais pažadais, neigia politines problemas, pavyzdžiui, klimato kaitą, ir siekia sunaikinti Europos projektą ir tai, kas iki šiol pasiekta.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie piliečiai tampa populistais ir ekstremistais iš nusivylimo. Jie nebūtinai visapusiškai remia populistų politines programas. Didėjanti gerovės ir pajamų nelygybė ir skurdas sudaro puikias sąlygas dešiniosios pakraipos grupėms propaguoti nacionalizmą kaip atsaką į globalizaciją.

3.4.

Nepaisant autoritarinių ir ekonominių problemų, pavyzdžiui, nelygybės, Europa vis dar yra liberaliosios demokratijos pasaulyje lyderė, kurią sektinu pavyzdžiu laiko daug autokratinėse sistemose gyvenančių žmonių.

3.5.

Pliuralistinė pilietinė visuomenė yra vienas esminių liberaliosios demokratijos požymių ir bet kokios konstitucinės sąrangos, grindžiamos piliečių laisvėmis ir teisinės valstybės principu, pagrindas. EESRK įsteigė grupę dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų, siekdama apginti šiuos principus, nes mano, kad autoritarinės tendencijos šiuo metu kelia grėsmę atvirai pilietinei visuomenei ir pilietinėms laisvėms. Taip yra todėl, kad laisvė ir atvira pilietinė visuomenė yra nesuderinamos su neliberalios arba vadovaujamosios demokratijos idėja.

3.6.

EESRK mano, kad pilietinei visuomenei tenka svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti liberaliąją demokratiją Europoje. Tik stipri ir įvairi pilietinė visuomenė gali ginti demokratiją ir laisvę ir apsaugoti Europą nuo autoritarizmo pagundų.

3.7.

Stipri ir pliuralistinė nepriklausoma pilietinė visuomenė pati savaime yra vertybė visose demokratinėse valstybėse. Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį skatindamos Europos vertybes, padėdamos bendruomenėms burtis į asociacijas ir telkdamos piliečius visuomenės gerovei.

3.8.

EESRK atkreipia dėmesį į visame žemyne mažėjantį pasitikėjimą ES ir didėjančią įtampą, susijusią su mažumomis, ksenofobija, augančia korupcija, nepotizmu ir silpnomis demokratinėmis institucijomis kai kuriose šalyse. Tokiomis aplinkybėmis NVO dažnai būna vienintelė gynybos priemonė, remianti ir propaguojanti pagrindines Europos projekto vertybes, kaip antai pagarbą žmogaus teisėms, laisvę, toleranciją ir solidarumą.

3.9.

ES sutarties 11 straipsnyje Europos institucijos raginamos palaikyti ryšius su pilietinės visuomenės subjektais, ypač asociacijomis.

3.10.

Asociacijų įvairumas ir gausa bei jų svarba pilietiniame dialoge yra bet kurios šalies demokratinio gyvenimo kokybės rodikliai. Asociacijų socialinės ir pilietinės funkcijos yra būtinos siekiant užtikrinti visapusiškai veikiančią demokratiją, ypač šiuo nusivylimo laikotarpiu.

3.11.

EESRK pabrėžia, kad pilietinio dalyvavimo formos, kurios netinkamai naudoja politinio dalyvavimo teises, siekdamos panaikinti demokratiją ir teisinės valstybės bei nepriklausomos teismų sistemos teikiamas garantijas, nėra pilietinės visuomenės dalis.

4.   Pilietinės visuomenės indėlis į demokratiją

4.1.

ES piliečiai gali pasinaudoti savo teise į demokratinį dalyvavimą ne tik naudodamiesi savo aktyviomis ir pasyviomis rinkimų teisėmis, bet ir vykdydami pilietinės visuomenės veiklą. EESRK tarpinės organizacijos ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų tinklai, pavyzdžiui, „Europos pilietinė visuomenė“, yra jų pagrindiniai atstovaujamieji forumai ES lygmeniu.

4.2.

Tik išsaugant asmens laisves, visų pirma saviraiškos, informacijos, susirinkimų ir asociacijų laisves, ir užtikrinant jų vykdymą galima sukurti pagrindą pliuralistinei demokratijai ir individualiam politiniam dalyvavimui.

4.3.

Nepriklausoma teismų sistema yra teisinės valstybės principo, pagrindinių ir žmogaus teisių bei teisės dalyvauti politiniame gyvenime garantas. Tačiau kai kuriose Europos šalyse teismų nepriklausomumui gresia pavojus. Dėl teisinės valstybės principo pažeidimo šiuo metu imtasi teisinių veiksmų prieš Lenkiją ir Vengriją (1).

4.4.

Nepriklausoma teismų sistema yra stabdžių ir atsvarų sistemos dalis, kuri neleidžia jokiai politinei grupei nuolat dominuoti kurioje nors visuomenės dalyje. Visų pirma, politinių sprendimų priėmimo taisyklės negali būti keičiamos taip, kad bet kuris asmuo būtų visam laikui pašalintas iš sprendimų priėmimo procesų.

4.5.

Taip pat bet kokiai laisve ir teisinės valstybės principu pagrįstai konstitucinei sąrangai labai svarbi nekorumpuota valstybės tarnyba su tinkamai veikiančiomis visuotinės svarbos paslaugomis, kuri užtikrina pagarbą pagrindinėms teisėms ir jų laikymąsi ir kurios pareigūnai turi teisę užginčyti neteisėtus nurodymus.

4.6.

Veikiančiai liberaliajai demokratijai taip pat reikia piliečių, kurie, dalyvaudami pilietinėje veikloje, prisideda prie visuomenės, grindžiamos tolerancija, nediskriminavimu, teisingumu ir solidarumu. Tam reikia dinamiškos pilietinės visuomenės, kurios piliečiai savanoriškai dalyvautų pilietinėje veikloje. Jų savanoriškas darbas grindžiamas Europos pagrindinių teisių chartijoje nustatytomis teisėmis. Be to, jie yra šioje chartijoje išdėstytų vertybių garantai.

4.7.

Liberaliojoje demokratijoje nepriklausoma pilietinė visuomenė atlieka labai svarbų vaidmenį prižiūrėdama politines institucijas ir užtikrindama jų atskaitingumą, taip pat užtikrindama, kad politiniai subjektai tinkamai pagrįstų savo sprendimus. Kritiškai stebėdama sprendimų priėmimo procesus ir vertindama politinių sprendimų įgyvendinimą ir viešąją politiką apskritai, pilietinė visuomenė užtikrina skaidrumą ir savo patirtimi prisideda prie geresnio valdymo.

4.8.

Pilietinė visuomenė – tai demokratijos mokykla, sudaranti sąlygas dalyvavimui politinėje veikloje ir pilietiniam ugdymui, kuris papildo valstybinį švietimą.

4.9.

Be to, valstybinis švietimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį mokant demokratinių vertybių ir ugdant pilietiškumą, suteikiant jauniems piliečiams galimybę dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje ir naudotis savo pilietinėmis teisėmis ir laisvėmis.

4.10.

Pilietinė visuomenė atlieka bendruomenės kūrimo ir integravimo funkciją stiprindama socialinę sanglaudą ir kurdama tapatybę. Visų pirma ji turi įgalėti piliečius naudotis savo teisėmis ir taip prisidėti prie Europos piliečių bendruomenės.

4.11.

EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir iniciatyvos gali atlikti šias funkcijas tik tuo atveju, jei tai leidžia socialinė, politinė ir teisinė sistema.

5.   Dabartinės grėsmės

5.1.

EESRK mano, kad ekstremistinės politinės grupuotės šiuo metu kelia sunkumų Europos pilietinei visuomenei daugelyje sričių. Rinkimų rezultatai iš esmės visose valstybėse narėse aiškiai rodo, kad šioms grupėms vis labiau pritariama ir kad kai kurie piliečiai praranda pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.

5.2.

Politinio spektro dešinės pakraščiuose veikiančios populistinės ir ekstremistinės grupės vis stiprėja ir vis sėkmingiau kaip priimtinus Europoje įtvirtina rasizmą ir ksenofobiją ir griauna socialinę sanglaudą.

5.3.

Dešiniųjų pažiūrų populistai ir ekstremistai kvestionuoja pasiekimus moterų laisvių srityje, pasitelkdami reakcingą šeimos įvaizdį. Jie prieštarauja lyčių lygybei ir skatina homofobiją.

5.4.

Visuomenės poliarizacija taip pat pasireiškia „nepilietiškos visuomenės“atsiradimu. Vis daugiau NVO ir pilietinės visuomenės dalyvavimo formų skatina tam tikrų visuomenės grupių atskirtį. Jos nepritaria ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms europinėms vertybėms, ypač žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, ir skatina alternatyvią nedemokratinę politinę sistemą.

5.5.

Padrąsinta interneto ir socialinės žiniasklaidos anonimiškumo bei skatinama dezinformacijos kampanijų politinių ir socialinių diskusijų kultūra keičiasi – tampa vis primityvesnė, agresyvesnė ir poliarizuojanti. Tokiomis aplinkybėmis proeuropietiškų subjektų pastangos komunikuoti visuomenei apie Europos vertybes iš esmės nepadėjo išspręsti Europos projekto komunikacijos krizės.

5.6.

Kaip parodė „Brexit’as“, nuosaikūs politikai vis dažniau perima populistinį mąstymą. Neliberalios demokratijos atstovai įgyja vis daugiau galimybių patekti į nacionalines ir viršvalstybines institucijas. Taip jiems suteikiama galimybė dar plačiau skleisti savo idėjas.

5.7.

Trečiųjų šalių autoritarinės Vyriausybės remia populistinius ir ekstremistinius elementus Europoje ir skatina keisti diskusijų kultūrą tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ir internete, skirdamos finansavimą ir vykdydamos tikslingą dezinformaciją ES stabilumui pakenkti.

5.8.

EESRK yra labai susirūpinęs dėl to, kad Europoje prasidėjo politinių sistemų transformacija neliberalios demokratijos link. Reformos kai kuriose valstybėse narėse rengiamos siekiant užkirsti kelią veiksmingam visų piliečių dalyvavimui priimant politinius sprendimus, taip pat apribojamos teisiškai užtikrintos pamatinės pilietinės visuomenės sąlygos.

5.9.

Kad pilietinė visuomenė galėtų vykdyti savo, kaip priežiūros institucijos, funkciją, ji turi turėti reikiamų išteklių. Mėginimai trukdyti gauti finansavimą iš nevalstybinių šaltinių riboja asociacijų laisvę ir demokratijos veikimą.

5.10.

Ypač neramina tai, kad per pastaruosius penkerius metus Europoje pastebėta neigiama žiniasklaidos laisvės mažėjimo tendencija. Silpnas ekonominis nepriklausomos žiniasklaidos pagrindas, visuomeninių transliuotojų institucinės autonomijos panaikinimas arba galimybė steigti privačias žiniasklaidos monopolijas, ypač tas, kurias kontroliuoja Vyriausybės politikai, kelia pavojų ketvirtajai valdžiai.

5.11.

Tarpusavyje persipinantys politiniai ir verslo interesai ypač didina korupcijos keliamą pavojų demokratijai. Reikėtų kritiškai vertinti nepakankamą kovos su korupcija pažangą Europoje. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse padėtis labai pablogėjo.

5.12.

ES liberaliosios demokratijos vertė yra neabejotina. Suvienytoje Europoje principą „kas galingesnis, tas teisingesnis“pakeitė teisinės valstybės principas. ES vis dar nėra tinkamo mechanizmo, kuris užtikrintų veiksmingą demokratijos ir teisinės valstybės principų išsaugojimą jos valstybėse narėse. Nepaisant šio trūkumo ar galbūt kaip tik dėl to, ES yra pirmoji liberaliosios demokratijos gynybos linija Europoje.

6.   Rekomendacijos dėl veiksmų siekiant stiprinti atsparią pilietinę visuomenę Europoje

EESRK ragina visas valstybes nares gerbti ES vertybes, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje, ir susilaikyti nuo bet kokių mėginimų įtvirtinti neliberalią demokratiją. Pliuralistinė ir atspari pilietinė visuomenė gali egzistuoti ir atlikti savo vaidmenį – ginti demokratiją – tik tuo atveju, jei dalyvavimas politikoje nekelia pavojaus piliečiams. Tačiau, jei valstybėse narėse įsitvirtina autoritarinė sistema, ES turi visapusiškai pasinaudoti galiojančiomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pažeidimų nagrinėjimo procedūromis ir 2014 m. teisinės valstybės priemonėmis.

6.1.

Valstybėms narėms turi būti labai aiškiai pasakyta, kad ES netoleruojamas demokratijos ir teisinės valstybės principo atsisakymas.

6.2.

EESRK atkreipia dėmesį į ES sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią, jei valstybė narė šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, Taryba gali atimti jos balsavimo teises Taryboje.

6.3.

EESRK kartu su Europos Parlamentu dar kartą ragina nustatyti demokratijos semestrą ir Europos kontrolės mechanizmą, skirtą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms užtikrinti (2). EESRK siūlo sukurti demokratijos rezultatų suvestinę, kuri, be kita ko, atspindėtų bendrąsias pilietinės visuomenės veiklos sąlygas ir galiausiai padėtų parengti konkrečias rekomendacijas dėl reformos.

6.4.

Partijos, kurios nusigręžia nuo demokratijos, turėtų būti pašalintos iš atitinkamų politinių partijų Europos lygmeniu ir Europos Parlamento frakcijų.

6.5.

EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti mechanizmą, pagal kurį už reformų rekomendacijų nesilaikymą galėtų būtų paskirtos taisomosios ekonominės priemonės.

6.6.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti ES biudžeto apsaugą nuo finansinės rizikos, susijusios su bendrais teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumais, kaip žingsnį teisinga linkme (3).

6.7.

Pagal naująjį mechanizmą lėšos neturi būti sulaikomos pilietinės visuomenės paramos gavėjų, kurie turėtų paramą gauti tiesiogiai iš ES lygmens, sąskaita.

6.8.

Vis dėlto EESRK kritiškai vertina tai, kad pagal šį mechanizmą dėmesys skiriamas išimtinai tik patikimam finansų valdymui. Komitetas ragina priimti nuostatas, pagal kurias būtų galima pradėti procedūrą, jei esama su demokratija ir teisinės valstybės principais susijusių trūkumų, kurie nėra tiesiogiai susiję su patikimu finansų valdymu.

6.9.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą kitoje DFP sukurti naują grupę tema „Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes“, kaip indėlį didinant Europos pilietinės visuomenės atsparumą. Komitetas ypač palankiai vertina tai, kad sukurtas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, dėl kurio EESRK parengė nuomonę (4).

6.10.

EESRK taip pat siūlo naujojoje DFP numatyti pakankamai lankstumo, kad būtų galima suteikti Komisijai galimybę teikti didesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, jei nacionalinės Vyriausybės mažina arba nutraukia jų finansavimą dėl politinių priežasčių. Šis papildomas finansavimas neturėtų ilgainiui pakeisti nacionalinio finansavimo, tačiau, jei įmanoma, jis turėtų būti kompensuojamas sumažinant paramą atitinkamai valstybei narei kitose srityse.

6.11.

EESRK taip pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir iniciatyvos, gaunančios ES finansavimą pagal naująją DFP, turi aiškiai įsipareigoti laikytis Europos vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje. Organizacijoms, pasisakančioms už demokratijos arba teisinės valstybės panaikinimą, rasizmą ar ksenofobiją, parama neturėtų būti skiriama.

6.12.

Atsižvelgdamas į besikeičiantį piliečių dalyvavimo pobūdį ir didėjantį neoficialių ir spontaniškų iniciatyvų skaičių, EESRK ragina ES teisėkūros institucijas toliau mažinti administracinę naštą, susijusią su ES remiamų projektų paraiškų teikimo, įgyvendinimo ir apskaitos procedūromis, ir numatyti specialias paramos priemones, skirtas mažoms iniciatyvoms ir organizacijoms.

6.13.

EESRK ragina Europos Komisiją geriau informuoti apie esamas pilietinės visuomenės paramos priemones. Tai visų pirma turėtų būti taikytina atokiuose valstybių narių regionuose esantiems suinteresuotiesiems subjektams.

6.14.

Siekdamas užtikrinti, kad pilietinės visuomenės subjektai labiau atitiktų paramos skyrimo sąlygas ir geriau laikytųsi patikimo finansų valdymo principų, EESRK ragina Europos Komisiją didinti investicijas į pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimą.

6.15.

EESRK siūlo sukurti arba sustiprinti pilietinės visuomenės tarpvalstybines tinklų kūrimo priemones.

6.16.

EESRK ragina valstybes nares nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamos pilietinės visuomenės organizacijos, nepakenkiant viešosioms paslaugoms ir mokesčių teisingumui. Viena iš tokių priemonių, atsižvelgiant į NVO gebėjimą prisidėti, galėtų būti galimybė tam tikromis sąlygomis atskaityti mokesčius už narystės mokesčius ir paramos įmokas.

6.17.

EESRK ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl geresnio direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (5) įgyvendinimo siekiant įvertinti savanorišką veiklą ir piliečių dalyvavimą profesiniame gyvenime.

6.18.

EESRK pritaria Parlamento raginimui, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų statuto sukūrimo (6). Papildomas Europos teisinis statutas arba pirmiausia alternatyvi oficialios tarpinstitucinės akreditacijos sistema padėtų pilietinės visuomenės organizacijoms, nebeturinčioms pakankamos teisinės apsaugos savo valstybėse narėse.

6.19.

EESRK mano, kad būtų naudinga išnagrinėti, kodėl šis klausimas nebuvo svarstomas, ir tuo pačiu metu apsvarstyti galimybę numatyti tarpinstitucinį patvirtinimą, kuris galėtų būti tam tikras NVO ženklas. EESRK turėtų išnagrinėti šią galimybę.

6.20.

EESRK ragina ES institucijas įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnio nuostatas ir toliau stiprinti dalyvaujamąją demokratiją Sąjungos lygmeniu dalyvaujant atstovaujamosioms asociacijoms ir pilietinei visuomenei, pereinant nuo konsultacijų prie tikro dialogo.

6.21.

Siekiant užtikrinti, kad piliečiai neprarastų pasitikėjimo Europos institucijomis, svarbu, kad įgyvendinant Europos politiką būtų konkrečiai gerinamas kasdienis žmonių gyvenimas ir kad žmonės tai žinotų.

6.22.

Atspariai pilietinei visuomenei būtina tvirta socialinė aplinka. Nacionaliniai ir Europos politikos formuotojai turi spręsti šiuos klausimus ir užtikrinti socialinį tvarumą, įskaitant įtraukias švietimo sistemas, integracinį augimą, konkurencingas ir novatoriškas pramonės šakas, gerai veikiančias darbo rinkas, sąžiningą ir teisingą apmokestinimą, veiksmingas viešąsias paslaugas ir socialinės apsaugos sistemas. Priešingu atveju, pilietiniai neramumai, atsisakymas balsuoti arba stiprėjantis ekstremizmas pakirs liberaliosios demokratijos pamatus. Socialinės ir ekonominės teisės yra neatsiejamos nuo pilietinių ir politinių teisių.

6.23.

Tvirti socialiniai partneriai, kaip ramsčiai, kuriais grindžiama pilietinė visuomenė, yra labai svarbūs stabilizuojant Europos demokratiją. Tačiau siekiant apginti pagrindines Europos vertybes, reikia pačios įvairiausios pilietinės visuomenės.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Pavyzdžiui, byla C-619/18 (Komisija prieš Lenkiją); nagrinėjama byla C-78/18 (Komisija prieš Vengriją).

(2)  OL C 34, 2017 2 2, p. 8.

(3)  OL C 62, 2019 2 15, p. 173.

(4)  OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(5)  COM (2017) 253; OL C 129, 2018 4 11 , p. 44..

(6)  2011 m. kovo 10 d. EP deklaracija.


  翻译: