Europos regionų komiteto nuomonė. Skaitmeninio švietimo veiksmų planas

(2018/C 461/08)

Pagrindinis pranešėjas: Domenico GAMBACORTA (IT/EPP), Avelino provincijos pirmininkas Pamatinis dokumentas: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano COM(2018) 22 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Svarbiausios nuostatos

1.

pabrėžia, kad švietimas nuo Bolonijos proceso pradžios atlieka esminį vaidmenį kuriant europinę erdvę dialogui ir bendradarbiavimui dėl pagrindinių principų – žodžio laisvės, tolerancijos, mokslinių tyrimų laisvės, laisvo studentų ir darbuotojų judėjimo, besimokančių asmenų dalyvavimo ir bendro mokymosi proceso kūrimo – kurie atspindi pagrindines šiandienos Europos visuomenės vertybes;

2.

pabrėžia, kad valstybių narių įsipareigojimas užtikrinti jauniems žmonėms geriausią išsilavinimą bei mokymą buvo patvirtintas neseniai priimtose deklaracijose (Bratislava, 2016 m. rugsėjis; Roma, 2017 m. kovas) ir aukščiausiojo lygio susitikimuose (Talinas, 2017 m. gegužė; Geteburgas, 2017 m. lapkritis; Briuselis, 2018 m. sausis);

3.

pabrėžia, kad skaitmeninė revoliucija ir toliau iš esmės keis europiečių gyvenimo, mokymosi, darbo būdus ir jie yra tarpusavyje susiję ir kad skaitmeniniai įgūdžiai bei gebėjimai, kaip ir gebėjimas rašyti bei skaičiuoti, yra esminės svarbos siekiant padėti piliečiams atremti nuolat kintančio, globalizuoto ir tarpusavio ryšiais susieto pasaulio iššūkius;

4.

sutinka, jog skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų ugdymas turi prasidėti ankstyvame amžiuje ir tęstis visą gyvenimą, kaip bendrosios mokymo programos dalis ankstyvosios vaikystės ugdymo etapu ir suaugusiųjų švietime;

5.

pripažįsta, kad ES darbo jėgos skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra esminės svarbos siekiant sklandžios darbo rinkos transformacijos ir norint išvengti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties;

6.

vertina skaitmeninį švietimą kaip būtinybę ir galimybę spręsti švietimo klausimus, pvz., sudaryti galimybę taikyti labiau individualizuotą ir įtraukesnį mokymą specialiųjų mokymosi poreikių turintiems asmenims ir neįgaliesiems, migrantams ir asmenims, patekusiems į valstybių narių globos sistemas;

7.

nurodo, kad skaitmeninių gebėjimų ugdymas yra puikus svertas ugdant naujus verslumo talentus, užtikrinant gebėjimą savarankiškai atlikti individualias ar papildomas užduotis, taip pat dirbant tarpdisciplininėse ar geografine įvairove pasižyminčiose komandose;

8.

pabrėžia skaitmeninės transformacijos potencialą didinti judumą, ugdyti labiau išsilavinusius ir informuotus piliečius, skatinti piliečių angažuotumą, demokratizuoti žinias, didinti prieigą prie informacijos ir jos vartojimą ir gamybą, siekiant užtikrinti sveiką skaitmeninę tapatybę ir aktyvius bei atsakingus skaitmeninius piliečius;

9.

pabrėžia, kad blogai pasirengę naudotojai ypač rizikuoja tapti nesąmoningo naudojimosi skaitmeniniais ištekliais, kuriuose slypi daugybė pavojų, aukomis, įskaitant patyčias kibernetinėje erdvėje, duomenų vagystes, seksualinio turinio siuntimą, seksualinį išnaudojimą, priklausomybę nuo internetinių žaidimų, su darbu kompiuteriu susijusio streso simptomus, baimę kažką praleisti (angl. FOMO);

10.

reikalauja daugiau dėmesio skirti suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo kritinio mąstymo ugdymui ir mokėjimui naudotis medijomis, kad jie galėtų teisingai vertinti didelį kiekį skleidžiamų melagingų žinių ir įveikti riziką, kurią kelia nekritiškas naudojimasis internete prieinama arba skaitmeniniu būdu pasiekiama informacija;

11.

nurodo riziką, kurią pedagoginei laisvei, duomenų neutralumui, saugumui ir privatumui kelia masiškas algoritmų ir mašinų mokymosi sistemų, pagrįstų dirbtiniu intelektu ir duomenų analitika diegimas;

12.

pateikia kai kuriuos tyrimo „Mokyklų tyrimas: IRT švietimo srityje“ (1) (2013 m.) rezultatus, kurie rodo, kad:– — mokyklų infrastuktūros lygis įvairiose šalyse yra labai skirtingas, — tik apie 50 % moksleivių ES moko mokytojas, kuris teigiamai vertina savo gebėjimą integruoti skaitmenines technologijas į mokymo veiklą pedagoginiu požiūriu naudingu būdu, — tik apie 25–30 % moksleivių moko mokytojai, kuriems IRT parengimas yra privalomas;

13.

taigi atkreipia dėmesį į esminį mokytojų ir ugdytojų vaidmenį orientuojant besimokančiuosius į inovatyvias žinių kūrimo praktikas per atitinkamas formaliojo ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos sąsajas, darant prielaidą, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, kaip padidinti skaitmeninių inovacijų diegimą švietime;

14.

pabrėžia, kad mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems švietimo veiklos vykdytojams reikia paramos ir atitinkamo parengimo, kad jie galėtų veiksmingai rasti savo kelią, kaip tradicines švietimo metodikas derinti su skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis;

15.

siūlo šiuo tikslu bendradarbiauti privačiojo ir viešo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams, ypač įtraukiant edukacinių technologijų tiekėjus pasitelkiant sektorines organizacijas, jei tokios yra, kad būtų galima rengti mokytojus ir aprūpinti juos nemokama skaitmenine mokomąja medžiaga, taip pat spręsti tarpvalstybinius intelektinės nuosavybės klausimus;

16.

atkreipia dėmesį į riziką, kurią kelia stambios skaitmeninės bendrovės, ypač GAFAM („Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“ ir „Microsoft“), kurios, aprūpindamos savo technine ir (arba) programine įranga ir edukacinėmis priemonėmis, diktuoja savo standartus švietimo srityje, todėl reikėtų nustatyti griežtą duomenų apsaugos ir autorių teisių kontrolę;

17.

pabrėžia būtinybę sumažinti esamą skaitmeninę atskirtį atsižvelgiant į įvairius šį reiškinį lemiančius veiksnius, pvz., skirtingas geografines ir demografines gyvenamosios vietos aplinkybes, vartojamas kalbas, skirtingą išsilavinimo lygį, su lytimi ir amžiumi susijusius skirtumus, galimą neįgalumą ar priklausymą palankių sąlygų neturinčioms socialinėms ir ekonominėms grupėms;

18.

primygtinai teigia, kad reikia geriau išnaudoti ES finansinę paramą, siekiant užtikrinti, kad mokyklose ir švietimo įstaigose, įskaitant ne tik privalomojo ugdymo, bet ir kitų ugdymo etapų įstaigas, kaip antai ankstyvosios vaikystės, suaugusiųjų centrai, muzikos mokyklos ir pan., kurios užtikrina mokymąsi visą gyvenimą, galėtų būti įrengta sparčiojo interneto ir aukštos kokybės plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, ypač geografinių, demografinių ir socialinių sunkumų patiriančiose vietovėse;

19.

siūlo kartu su skaitmeninių inovatyvių išteklių ir praktikos įgyvendinimu išbandyti naujus vertinimo išteklius ir būdus, pavyzdžiui, rubrikas, o vėliau pradėti juos taikyti kartu su labiau tradiciniais metodais, siekiant išnaudoti potencialą, kurį suteikia spartus grįžtamasis ryšys labiau individualizuotam ir efektyvesniam mokymosi procesui;

20.

pažymi, kad pagal principus, kuriais grindžiamos Mokymosi visą gyvenimą platformos, siekiant geresnės mokymosi patirties ir rezultatų, dėmesio centre turi būti besimokantis asmuo, o tikslai turi būti bendri, pagrįsti jo pažiūromis ir vertybėmis, kad būtų išvengta pavojaus, jog jis atliks tik pasyvų technologijų naudotojo vaidmenį;

21.

palankiai vertina skaitmeninio švietimo veiksmų planą (SŠVP), kaip vidutinės trukmės priemonę, skatinančią įgyvendinti ir tikslingai taikyti skaitmenines ir inovatyvias ugdymo praktikas mokyklose, profesiniame rengime ir mokyme bei aukštajame moksle, įgyvendinant programas „Europos švietimo erdvė“ ir „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė (2)“, papildančiomis „Rekomendacijas dėl bendrų vertybių ir bendrųjų gebėjimų“;

22.

pripažįsta, kad SŠVP išdėstyti prioritetai atitinka daugybę sudėtingų skaitmeninės revoliucijos keliamų iššūkių;

23.

mano, kad SŠVP turėtų būti tinkamai remiamas pagal naują daugiametę finansinę programą, taip pat iš nacionalinių biudžetų, kurių ištekliai turėtų būti skiriami ne tik prieigai prie interneto ir infrastruktūrai, bet ir skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų ugdymui visais švietimo lygmenimis;

24.

pabrėžia, kad, siekiant integruoti skaitmenines technologijas į švietimo sistemas ir iš tikrųjų pasiekti SŠVP tikslus, būtinas vaisingesnis visų susijusių ir potencialių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, užtikrinantis konvergenciją, sinergiją ir tarpdisciplinines ekspertines žinias bei įvairių sistemų sąveikumą;

25.

mano, kad labai svarbu užtikrinti daug pastangų siekiant koordinuoti ir integruoti visas iniciatyvas ir veiksmus, taip pat gerinti sklaidos politiką, siekiant išvengti tokios padėties, kai turimomis galimybėmis daugiausia naudojasi tos švietimo ir politinės įstaigos, kurios geriau susigaudo paramos prašymų „džiunglėse“;

26.

primena esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant švietimo ir mokymo politiką, todėl švietimo sistemų pritaikymo skaitmeninės eros standartams procesas turėtų būti bendras projektas, kuriame dalyvautų visi valdymo lygmenys (ES, nacionalinis, regioninis ir vietos).

Geriau naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymo ir mokymosi tikslais: skaitmeninei transformacijai būtini skaitmeniniai gebėjimai ir įgūdžiai

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad net tuo atveju, jei prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros yra tik vienas iš skaitmeninės atskirties aspektų, finansavimo trūkumas ir nepakankama bei neveikianti įranga ir dažnių juostos plotis vis dar yra kliūtis IRT naudojimui mokymo ir mokymosi tikslais;

28.

ragina remti nacionalinių strategijų ir sistemų, skirtų geresniam suinteresuotųjų subjektų dialogui, kūrimą ir skirti didesnę paramą mokytojams metodologinėms žinioms įgyti;

29.

tikisi, kad bus pradėtos įgyvendinti plataus masto mokytojų ir švietimo veiklos vykdytojų mokymo iniciatyvos, skirtos ugdyti jų faktinius skaitmeninius įgūdžius, ypač orientuojantis į turinčius menkus įgūdžius ir nedidelę darbo su skaitmeninėmis technologijomis patirtį;

30.

palankiai vertina ES paramą tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinių mokyklų skaitmeninę parengčiai didinant jų skaitmeninius gebėjimus ir iki 2019 m. pabaigos užtikrinant, kad įsivertinimo priemone SELFIE galėtų naudotis milijonas mokytojų ir moksleivių, sinergijoje su bet kokiomis atskirų valstybių narių naudojamomis vertinimo priemonėmis;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad IRT prisideda prie inovacijų diegimo procesuose bei organizacijose, ir mano, kad tokios priemonės kaip Europos e. kompetencijos sistema (e-CF) yra naudingos nustatant IRT gebėjimų ir įgūdžių visoje Europoje etaloną;

32.

pripažįsta papildomą naudą, kurią suteikia čekių sistema, pagal kurią itin daug dėmesio skiriama nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms, ir tinkamų priemonių įgyvendinimas kaimo vietovėse;

33.

pritaria sistemai, pagal kurią būtų išduodami skaitmeniniu būdu sertifikuoti kvalifikacijos dokumentai ir patvirtinami skaitmeniniu būdu įgyti įgūdžiai ir šie duomenys būtų patikimi ir daugiakalbiai, ir mano, jog itin svarbu, kad ši sistema būtų visapusiškai suderinta su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara (EKS) ir su Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriumi (ESCO);

34.

skatina pramonės ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimą ir kitas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės formas, kad būtų kuriamos skaitmeninių gebėjimų ugdymo programos ir užtikrintos vienodos karjeros galimybės skaitmeninių technologijų srityje nepriklausomai nuo socialinės ir ekonominės padėties ar fizinės negalios;

Ugdyti skaitmeninei transformacijai būtinus skaitmeninius gebėjimus ir įgūdžius

35.

nurodo, kad mokyklų bendruomenės turi padėti visiems moksleiviams ir tenkinti konkrečius jų poreikius, kad būtų užtikrinta jų visapusiška įtrauktis;

36.

mano, jog svarbiausia sumažinti skirtingoje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių besimokančių asmenų mokymosi galimybių skirtumą ir išnaudoti prie asmens poreikių pritaikyto mokymo ir naujų mokymosi priemonių potencialą bei visapusiškai pasinaudoti atviraisiais švietimo ištekliais ir atviruoju mokslu;

37.

tikisi, kad bus sukurta Europos masto skaitmeninio aukštojo mokslo platforma, teikianti e. mokymosi, mišriojo judumo, virtualiųjų mokymosi centrų ir gerosios patirties mainų galimybių aukštojo mokslo įstaigoms;

38.

palankiai vertina švietimo specialistams skirtą naująją Europos skaitmeninės kompetencijos programą, kurioje pateikiama skaitmeninės kompetencijos modelių kūrimo gairių;

39.

pabrėžia, kad svarbu skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas mokytojų skaitmeninių įgūdžių ugdymui taikant integruotą metodą ir pagal pedagogų profesinės kompetencijos sistemą, apimančią pirminį, prieinamą ir tęstinį mokytojų rengimą;

40.

pripažįsta judumo svarbą, todėl ragina skirti daugiau dėmesio programai „Erasmus+“ ir kitoms atitinkamoms ES finansuojamoms programoms, skirtoms remti švietimo ir mokymo pritaikymą skaitmeniniam amžiui;

41.

pripažįsta bendradarbiavimo švietimo srityje ir suderintų pastangų svarbą; ragina sukurti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams atvirą bendrą Europos platformą ir parengti lyginamuosius standartus bei rodiklius atidesnei pažangos IRT srityje stebėsenai, kurią mokyklose ir kitoje mokymosi aplinkoje atliktų švietimo paslaugų teikėjai; Šį darbą reikia atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kad būtų galima pasinaudoti ankstesne patirtimi, nustatyti taikomus stebėsenos metodus ir kt.;

42.

pabrėžia skaitmeninių gebėjimų svarbą visiems piliečiams, kaip aprašoma peržiūrėtoje Bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų Europos orientacinėje sistemoje, įskaitant piliečiams skirtoje Europos skaitmeninės kompetencijos programoje aprašomose penkiose srityse (gebėjimas naudotis informacija ir duomenimis; bendravimas ir bendradarbiavimas; skaitmeninio turinio kūrimas; skaitmeninės aplinkos saugumo užtikrinimas ir gerovė; problemų sprendimas; ir skatinti mokymą ir mokymąsi, kuriuose skaitmeniniai įgūdžiai yra integruoti į kitus ugdytinus įgūdžius;

43.

remia siūlomą: i) ES masto informuotumo didinimo kampaniją, skirtą švietimo specialistams, šeimoms ir besimokantiems asmenims, kuria siekiama padidinti saugumą internete, kibernetinę higieną ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; ii) informavimo apie kibernetinį saugumą iniciatyvą, pagrįstą Piliečiams skirta Europos skaitmeninės kompetencijos programa, siekiant įgalėti žmones; ir iii) pastangas skatinti ir skleisti gerąją praktiką, kad būtų galima naudotis technologijomis su pasitikėjimu ir atsakingai;

44.

ragina ugdyti regionų ir miestų verslumo dvasią ir skatina perėjimą prie atvirų inovacijų kuriant į žmogų orientuotas partnerystes tarp viešojo ir privataus sektorių veikėjų, aukštųjų mokyklų ir piliečių;

45.

tikisi, jog bus informuojamas apie politinę patirtį, įgytą įgyvendinant veiksmus, ir bus paprašytas prisidėti prie prasidedančių diskusijų apie būsimą Europos bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje;

Švietimo tobulinimas geriau analizuojant duomenis ir prognozuojant

46.

tikisi, kad bus priimta bendra metodinė sistema, pagal kurią bus nustatyti rodikliai, pagal kuriuos bus galima vertinti skaitmeninę atskirtį, ir ragina dėti pastangas siekiant gauti ir rinkti patikimus ir lengvai prieinamus duomenis, kurie leis ją įvertinti ir stebėti;

47.

atkreipia dėmesį į problemas, kurios kyla, kai asmens duomenis ir besimokančių asmenų bylas saugo privatūs veiklos vykdytojai, dažnai kitame pasaulio krašte; Visų pirma reikia atkreipti specialų dėmesį į tai, ar šie veiklos vykdytojai yra pasirengę pasirašyti naudotojų susitarimus su įvairiomis vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis;

48.

taip pat nuogąstauja dėl „duomenų gavybos“, t. y. kaip reaguoti į tuos, kurie turimus mokinių ir mokyklos darbuotojų duomenis parduoda kitiems, ir pažymi, jog taip pat svarbu, ypač vietos ir regionų valdžios institucijoms, paaiškinti, kiek laiko atitinkami administraciniai duomenys ir panašūs dokumentai gali būti viešai prieinami;

49.

laukia, kol bus pradėti bandomieji projektai, kad būtų galima geriau pasinaudoti turimais duomenimis ir prisidėti prie švietimo politikos įgyvendinimo ir stebėsenos, taip pat palankiai vertina planuojamas parengti priemones ir gaires valstybėms narėms;

50.

mano, jog svarbu inicijuoti strateginį svarbiausių skaitmeninės transformacijos poveikio švietimo sistemų ateičiai tendencijų prognozavimą, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais – įskaitant vietos ir regioninio lygmens atstovus – ir naudojantis dabartiniais ir būsimais ES masto bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje kanalais;

51.

skatina diegti naudotojų poreikiais grindžiamas inovacijas, kurios yra labai svarbios norint kuo anksčiau įdiegti novatoriškus sprendimus, padedančius išspręsti švietimo uždavinius. Į naudotojo poziciją neretai atsižvelgiama nepakankamai, dėl to tai gali apriboti galimus iškilusių problemų sprendimus; tokiomis aplinkybėmis palankiai vertina būsimas paieškas būdų, kaip paskatinti piliečių anagažuotumą, dalyvavimą ir naudotojų poreikiais grindžiamas inovacijas;

52.

pažymi, kad šis veiksmų planas taip pat turėtų prisidėti prie Europos semestro – vieno iš pagrindinių reformų veiksnių, nes bus teikiamos su švietimu ir mokymu susijusios konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos;

53.

remia pastangas gerinti mokyklinio ugdymo sistemų valdymą ir primena, kad geras daugiapakopis valdymas gali pagerinti švietimo ir mokymo rezultatus, padidinti dalyvavimą, puoselėti inovatyvių mechanizmų diegimą, skatinti įtraukią švietimo sistemą, kuria būtų siekiama į asmenį žvelgti kaip į visumą ir plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemas;

54.

palankiai vertina Europos Komisijos paskelbtą dialogą dėl siūlomų veiksmų ir priemonių įgyvendinimo ir pareiškia esantis pasirengęs angažuotis ir toliau bendradarbiauti su Europos Komisija, valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Europos investicijų banko grupe, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant siūlomą darbotvarkę ir užtikrintas jos suderinimas su dabartinių ir būsimų ES finansavimo programų prioritetais.

---

(1)  Survey of Schools: ICT in Education. Benchmarking Access, Use and Attitudes to Technology in Europe‘s schools, galutinė tyrimo ataskaita, Europos Komisija, 2013 m.

(2)  COM(2016) 381 final.