1.10.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/53

Europos regionų komiteto nuomonė „Paslaugų dokumentų rinkinys. Atnaujintas Europos vietos ir regionų valdžios institucijų požiūris“

(2020/C 324/09)

Pranešėjas:

Jean-Luc VANRAES (BE / ALDE), Iklio savivaldybės tarybos narys

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės

COM(2016) 824 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Reglamentu … [EPK reglamentas] nustatytos Europos paslaugų e. kortelės teisinės ir veikimo sistemos

COM(2016) 823 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

COM(2016) 822 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM(2016) 821 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl profesinių paslaugų reglamentavimo reformų rekomendacijų

COM(2016) 820 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Svarbu ir būtina baigti kurti bendrąją paslaugų rinką

1.

 pabrėžia, kad bendroji rinka yra didelis ES politikos laimėjimas, kuriuo grindžiamas Europos konkurencingumas, klestėjimas ir vartotojų gerovė; pabrėžia, kad tinkamai veikianti bendroji rinka taip pat padeda skatinti ekonomikos augimą, inovacijas ir užimtumą regionų ir vietos lygmeniu ir kad geriau veikianti rinka, įskaitant paslaugų rinką, yra naudinga regionų ir vietos valdžios institucijoms kaip svarbioms viešųjų pirkimų vykdytojoms;

2.

 pripažįsta, kad bendroji rinka dar nesukurta ir išlieka didelių kliūčių; pabrėžia, kad jai įgyvendinti ir stiprinti reikia didesnio institucijų visais valdymo lygmenimis įsipareigojimo, ir kad visų pirma valstybėms narėms tenka didelė atsakomybė užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą;

3.

 pabrėžia, kad pasiūlymai dėl bendrosios rinkos politikos gali daryti svarbų teritorinį poveikį, kurį reikėtų tinkamai įvertinti. Teritorinio poveikio vertinimai padeda išsamiai ir subalansuotai įvertinti galimą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikį atsižvelgiant į įvairiausius aspektus ir yra labai svarbūs daugeliui regionų, kurie teisėkūros procese tiesiogiai nedalyvauja, tačiau įgyvendina teisės aktus; pakartoja, kad RK yra pasirengęs savo dalykinėmis žiniomis prisidėti prie šių vertinimų;

4.

 ragina įgyvendinant bendrąją rinką kiek įmanoma laikytis vietos savivaldos principų; primena, kad Europos vietos savivaldos chartijoje (1) pripažįstama, kad vietos valdžios institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas ir kad vietos savivaldos apsauga ir stiprinimas yra svarbus įnašas į demokratiniais principais ir valdžios decentralizavimu grindžiamos Europos kūrimą, todėl vietos valdžios institucijoms turi būti užtikrintos didelės galimybės savarankiškai prisiimti įsipareigojimus ir pasirinkti jų vykdymo būdus, priemones ir šaltinius jiems įgyvendinti;

5.

 mano, kad įgyvendinant bendrąją rinką reikėtų taikyti labiau decentralizuotą požiūrį, apimantį atsakomybės už teisingą ES teisės taikymą ir kontrolę decentralizavimą valstybių narių agentūroms, taip, kaip yra taikomas decentralizuotas požiūris į ES konkurencijos taisykles; tiki, kad toks decentralizuotas požiūris padėtų ir sumažinti administracinę naštą visais lygmenimis, ir skatintų valstybių narių atsakomybę už bendrąją rinką, kurios tinkamam veikimui ji yra itin svarbi;

6.

 atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis didžiausių išliekančių ekonominių kliūčių yra paslaugų srityje;

7.

 pabrėžia, kad paslaugos sudaro didžiausią Europos ekonomikos dalį, sukuriančią apie 70 proc. tiek BVP, tiek darbo vietų (2); vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad ES paslaugų sektoriui būdingas lėtas našumo augimas ir silpna konkurencija bei didžiulė skirtingomis savybėmis pasižyminčių paslaugų sektorių įvairovė; pažymi, kad ES vidaus prekyba paslaugomis siekia tik trečdalį ES vidaus prekybos prekėmis ir nepastebima jokių ženklų, kad padėtis gerėtų;

8.

 pabrėžia, kad dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir procedūrų atsirandančios nepateisinamos kliūtys teikti tarpvalstybines paslaugas yra pagrindinės prastų sektoriaus veiklos rezultatų priežastys ir kad pašalinus šias kliūtis paslaugų teikėjams ir vartotojams atsivertų daugiau galimybių visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos potencialu; tolesni veiksmai turėtų būtų grindžiami nurodytais paslaugų teikėjų poreikiais; atsižvelgiant į didelę paslaugų sektorių įvairovę, reikia labiau sektorinio požiūrio, o vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant kylančias problemas;

9.

 pabrėžia, kad paslaugos yra svarbus tarpinis indėlis į ekonomiką, nes yra pasaulinių vertės grandinių dalis, ir kad konkurencingos paslaugos, ypač verslo paslaugos turi lemiamos reikšmės regionų ir vietos ekonomikai gyvybiškai svarbių sektorių, pavyzdžiui, apdirbamosios pramonės, produktyvumui ir sąnaudų konkurencingumui;

10.

 pažymi, kad, praėjus dešimčiai metų nuo Paslaugų direktyvos įsigaliojimo, jos galimybės paskatinti laisvą paslaugų judėjimą dar nevisiškai išnaudotos ir kad daugelio paslaugų sektorių teikėjai, norintys įsikurti kitoje valstybėje narėje arba laikinai teikti tarpvalstybines paslaugas, vis dar patiria įvairių kliūčių; nurodo, kad, remiantis skaičiavimais, jei šios kliūtys bus šalinamos pagal Paslaugų direktyva jau nustatytą pagrindą, ES BVP gali padidėti 1,7 proc.;

11.

 pažymi, kad tik vienas iš Paslaugų dokumentų rinkinyje Komisijos pasiūlytų teisėkūros procedūra priimamų aktų buvo priimtas, t. y. direktyva dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos paslaugų e. kortelės užstrigo teisėkūros procese, o siūlomos direktyvos, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra, procesas vyksta labai lėtai;

12.

 ragina Komisiją išnagrinėti dažniausiai kiekvienoje valstybėje vykdomos verslo ir profesinės veiklos rūšis, kurioms jau galėtų būti taikoma šiuo metu galiojanti Paslaugų direktyva, kad būtų galima kuo skubiau parengti išsamų nereikalingų išlaidų ir kliūčių, su kuriomis susiduria verslininkai, sąrašą. Taip pat ragina Komisiją skubiai parengti rekomendaciją, į kurią būtų įtrauktas standartinis kontaktinių centrų modelis, numatytas šiuo metu galiojančios direktyvos 6 straipsnyje, kad valstybės narės laikytųsi bendro modelio, todėl paslaugų teikėjams būtų daug paprasčiau konsultuotis skirtingomis gimtosiomis kalbomis, kaip tai daroma techninių reglamentų srityje, tokiu būdu užtikrinant didelį veiksmingumą ir kuo mažesnes vertimo išlaidas;

13.

 pažymi, kad ETT sprendimas Visser Vastgoed byloje (3) gali turėti labai didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms; mano, kad jis turi būti nagrinėjamas ES teisės aktuose ir kad siūloma direktyva dėl pranešimo yra tinkamas pagrindas tam padaryti;

14.

 mano, kad Visser Vastgoed bylos pasekmės gali ir neapsiriboti pareiga pranešti dėl teritorinių žemės naudojimo planų, susijusių su mažmeninėmis paslaugomis, tačiau galimai bus platesnio masto;

15.

 pripažįsta gerai veikiančios bendrosios rinkos svarbą pasienio regionams ir mano, kad ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės, pavyzdžiui, ETBG (4), gali būti naudingos šioje srityje;

Europos paslaugų e. kortelė

16.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas atmetė Europos Komisijos pasiūlymą dėl paslaugų e. kortelės ir paprašė Komisijos atsiimti dokumentą; taip pat pažymi, kad Tarybai nepavyko nepavyko rasti visus tenkinančio sprendimo dėl to paties dokumento, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant paremti tarpvalstybines paslaugas teikiančias įmones, dabartinės Paslaugų direktyvos priemonės, tokios kaip atskiri kontaktiniai punktai, turėtų būti tinkamai įgyvendintos;

17.

 primena teisėkūros institucijoms, kad pradinis paslaugų e. kortelės, dėl kurios pateiktas pasiūlymas buvo nesėkmingas, tikslas buvo tarpvalstybiniams paslaugų teikėjams, ypač MVĮ, supaprastinti administravimą ir sumažinti išlaidas, kurias jie patiria vykdydami administracinius formalumus;

18.

 atkreipia dėmesį į tai, kad neįdiegus paslaugų e. kortelės, tarpvalstybinių paslaugų teikėjai ir toliau patirs tokias pat išlaidas vykdydami administracinius formalumus ir kad paslaugų e. kortele planuota jas perpus sumažinti, o tai būtų buvę ypač naudinga MVĮ;

19.

 todėl primena, kad būtina imtis svarbių administracinio supaprastinimo veiksmų atsižvelgiant į paslaugų teikėjų be reikalo patiriamas išlaidas; vis dėlto pažymi, kad su paslaugų e. kortelės įvedimu susijusi teisėkūros, techninė ir administracinė našta turi būti proporcinga numatomai naudai vietos ir regionų valdžios institucijoms;

20.

 primena teisėkūros institucijoms, jog Paslaugų direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės neturi nustatyti reikalavimų, kurie dubliuotų kitoje valstybėje narėje paslaugų teikėjų jau įvykdytus reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad praktikoje ši nuostata dar nepakankamai taikoma, todėl paslaugų teikėjai dažnai turi įvykdyti tuos pačius reikalavimus kaip ir šalies įmonės, nors jie jau yra įvykdę tokius pačius arba panašius reikalavimus savo valstybėje narėje;

21.

 primena teisėkūros institucijoms, kad sudėtingas nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas ir dėl to atsirandanti administracinė našta, susijusi su siūloma paslaugų e. kortelės procedūra, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių derybose šiuo klausimu nebuvo pasiektas kompromisas; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją savo būsimuose pasiūlymuose dėmesį sutelkti į paprastas ir aiškias valdžios institucijų bendradarbiavimo taisykles;

22.

 atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulė teisinei formai ir akcijų valdymui taikomų reikalavimų įvairovė valstybėse narėse taip pat išlieka viena iš kliūčių laisvai steigtis verslo paslaugų sektoriuje;

23.

 taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų teikėjams, norintiems pasiūlyti savo paslaugas kitoje valstybėje narėje, labai sunku gauti teisiškai privalomą profesinės civilinės atsakomybės draudimą;

24.

 be to, nurodo, kad pagal nacionalinius sektoriams skirtus teisės aktus ne visada daromas būtinas skirtumas tarp reikalavimų, taikomų norintiems įsisteigti paslaugų teikėjams, ir reikalavimų paslaugų teikėjams, kurie nori laikinai teikti tarpvalstybines paslaugas, todėl kyla netikrumas ir taikomi neproporcingi reglamentavimo reikalavimai tarpvalstybinių paslaugų teikėjams;

25.

 apgailestauja, kad pirmiau minėtos kliūtys nebuvo pašalintos ir vis dar yra viena iš menkos paslaugų integracijos bendrojoje rinkoje pagal Paslaugų direktyvoje jau nustatytą pagrindą priežasčių;

26.

 todėl primygtinai ragina kitas institucijas rasti bendrą pagrindą įveikti šias problemas, kurias siekiama spręsti pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl e. kortelės, taip sudarant sąlygas geresniam Paslaugų direktyvos įgyvendinimui;

27.

 pripažįsta, kad valstybėse narėse taikomi skirtingi paslaugų teikėjų tinkamumo dalyvauti konkurse kriterijai, o tai gali būti kliūtis bendrajai rinkai; todėl, kai tik galima, reikėtų pasinaudoti šių ES priemonių galimybėmis ir šiuos kriterijus suvienodinti;

28.

 atkreipia dėmesį į Paslaugų direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama paskatinti tarpvalstybinę veiklą ir plėtoti tikrą paslaugų bendrąją rinką užtikrinant didesnį profesinių taisyklių suvienodinimą Europos lygmeniu, ir ragina Europos Komisiją pasiūlyti iniciatyvų, skatinančių profesines asociacijas Europos lygmeniu naudotis šiomis galimybėmis laisvam paslaugų teikėjų judėjimui palengvinti;

29.

 pabrėžia Paslaugų direktyvos svarbą ir jos indėlį į laisvą paslaugų judėjimą bendrojoje rinkoje; kartu pabrėžia, kad įmonės, visų pirma MVĮ, ir valdžios institucijos, taikydamos direktyvos taisykles, susiduria su daugybe sunkumų;

Pranešimo tvarka

30.

 atkreipia dėmesį į ETT sprendimą Visser Vastgoed byloje ir galimą su juo susijusį teisinį netikrumą vietos ir regionų valdžios institucijoms (5), ypač dėl pareigos pranešti, ir dėl to, kad taikymo sritis gali neapsiriboti mažmeninėmis paslaugomis ir žemės naudojimo planais ir daryti poveikį kitai vietos ir regionų valdžios institucijų reguliavimo veiklai;

31.

 mano, kad remiantis Paslaugų dokumentų rinkiniu tobulinant pranešimo tvarką būtų galima išspręsti su ETT sprendimu byloje susijusias problemas ir ragina teisėkūros institucijas vykstant dabartinėms deryboms dėl pranešimo tvarkos visomis savo pastangomis ieškoti sprendimų, kurie taip pat užtikrintų, kad nustatyta tvarka suteiks būtiną teisinį tikrumą;

32.

 pabrėžia, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų patiria su pajėgumais ir ištekliais susijusių sunkumų susidoroti su administracine našta, kuri, atsižvelgiant į ETT sprendimą, kyla dėl dabartinės teisinės pranešimo pareigos, ir kad nustatant bet kokią naują pranešimo tvarką reikėtų į tai atsižvelgti ir kiek galima sumažinti šią administracinę naštą;

33.

 atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyra tarp pastangų, kurios būtinos dėl pranešimo pareigos, ir pridėtinės vertės siekiant Paslaugų direktyvos tikslų, atsižvelgiant į tai, kad dauguma vietos ir regionų teisės aktų daro nedidelį poveikį bendrajai rinkai ir veikiausiai atitinka Paslaugų direktyvos reikalavimus;

34.

 pabrėžia, kad bet kokia nauja pranešimo tvarka turėtų būti siekiama išvengti nereikalingo vėlavimo priimant vietos ir regionų teisės aktus, nes tai turės neigiamo poveikio visiems suinteresuotiesiems subjektams ir kliudys ekonominei veiklai ir investicijoms (pavyzdžiui, mažmeninei prekybai ir susijusiam nekilnojamojo turto plėtojimui);

35.

 ragina Europos Komisiją užtikrinti pakankamą skaidrumą ir atvirumą dialogui dėl bet kokios naujos pranešimo tvarkos, ypač etapu, kai Komisija vertina, ar vietos ir regionų valdžios reglamentavimo taisyklės atitinka Paslaugų direktyvos nuostatas;

36.

 pabrėžia, jog būtina veiksmingai įgyvendinti Paslaugų direktyvą ir todėl siūlo, kad Europos Komisija pateiktų kiekybinių ir (arba) kokybinių kriterijų rinkinį, skirtą įvertinti, kokiems vietos ir regionų valdžios institucijų teisės aktams gali būti netaikomas pranešimo reikalavimas pagal Paslaugų direktyvą, kartu užtikrinant, kad ši išimtis netrukdys įgyvendinti šios direktyvos;

37.

 siūlo Europos Komisijai išanalizuoti decentralizuoto įgyvendinimo galimybes, įskaitant pranešimo reikalavimą, laikantis kiekybinių ir (arba) kokybinių kriterijų, nes tai gali padidinti įgyvendinimo veiksmingumą ir paskatinti tikslesnį regionų ir vietos viešojo intereso įvertinimą – tokiu atveju būtų laikomasi vietos savivaldos ir subsidiarumo principų;

38.

 pabrėžia Paslaugų direktyvoje įtvirtintų nediskriminavimo, proporcingumo ir viešojo intereso principų svarbą ir atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų reguliavimo klausimu Paslaugų direktyvos 9 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad ji netaikoma žemės plėtojimo ar naudojimo taisyklėms ir miestų bei kaimo planavimui.

2020 m. liepos 1 d., Briuselis.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  Europos Taryba, 1985 m.

(2)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2019 m. bendrosios rinkos veikimo rezultatų ataskaita, SWD(2019) 444 final.

(3)  2018 m. sausio 30 d. sprendimas sujungtose bylose C-360/15 ir C-31/16.

(4)  Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės.

(5)  Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 95 000 savivaldybių, kurių dydis ir pajėgumai labai skiriasi. Kartu Vokietijoje ir Austrijoje iki 250 000 vietos teritorinių planų iš esmės būtų galima taikyti paslaugų direktyvą ir joje nustatytą pranešimo pareigą (2020 m. sausio 15 d. tarpinė ataskaita dėl RK užsakyto tyrimo dėl EB pranešimo direktyvos poveikio vietos ir regionų valdžios institucijoms atsižvelgiant į 2018 m. sausio mėn. ETT sprendimą).

  翻译：