C_2020315LT.01000301.xml

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2020/C 315/03)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„QUEIJOS DA BEIRA BAIXA (QUEIJO DE CASTELO BRANCO, QUEIJO AMARELO DA BEIRA BAIXA, QUEIJO PICANTE DA BEIRA BAIXA)“

ES Nr. PDO-PT-0214-AM02 – 2018 2 15

SKVN (X) SGN ()

1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Pareiškėjų grupė

Associação de Produtores de Queijo do Distrito de Castelo Branco

Teisėtas interesas

Gamintojų grupė, kurią sudaro sūrio „Queijo da Beira Baixa“ gamybos subjektai (gamintojai ir perdirbėjai), turi teisėtą interesą pateikti šią pakeitimo paraišką. Associação de Produtores de Queijo do Distrito de Castelo Branco yra gamintojų grupė, kuri buvo atsakinga už pirminę registracijos paraišką.

Grupės pavadinimas:

Associação de Produtores de Queijo do Distrito de Castelo Branco

Grupės rūšis

Daugiau nei vienas asmuo

Dalyviai

Gamintojas (-ai), perdirbėjas (-ai)

Adresas

Parque Industrial, Lote 5

6060-182 Idanha-a-Nova

Šalis

Portugalija

Tel.

+351277200235

El. paštas

queijosbeirabaixa@gmail.com

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Portugalija

3. Produkto specifikacijos dalis, kurioje padaryta pakeitimų

☒	Produkto pavadinimas

☒	Produkto aprašymas

☒	Geografinė vietovė

☐	Kilmės įrodymas

☒	Gamybos metodas

☒	Ryšys su geografine vietove

☒	Ženklinimas

☐

Kita

4. Pakeitimo (-ų) rūšis

☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

5. Pakeitimai

5.1. Produkto pavadinimas

Produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas ir skelbiamas pirmą kartą, specifikacijos pakeitimas.

Pavadinimas „Queijos da Beira Baixa (Queijo de Castelo Branco, Queijo Amarelo da Beira Baixa, Queijo Picante da Beira Baixa)“ keičiamas pavadinimu „Queijo da Beira Baixa“.

Prašomu pakeitimu siekiama suderinti registruotą pavadinimą „Queijos da Beira Baixa (Queijo de Castelo Branco, Queijo Amarelo da Beira Baixa, Queijo Picante da Beira Baixa)“ su produkto specifikacija, kurioje nurodytas vienas nustatytas sūrio „Beira Baixa“ gamybos regionas, kuriam būdingi istoriniai, susiję su reputacija, saviti dirvožemio, klimato bei žmogiškieji veiksniai ir trijų rūšių sūriai, kurie išsiskiria savo savybėmis, ir yra glaudžiai susiję su nustatyta geografine vietove – Beira Baiša.

Be to, 1996 m. įregistruotas pavadinimas „Queijos da Beira Baixa (Queijo de Castelo Branco, Queijo Amarelo da Beira Baixa, Queijo Picante da Beira Baixa)“ apima trijų rūšių sūrius, ir šios jų nuorodos yra atskirai nurodytos specifikacijose, kuriomis grindžiamas pradinis įregistravimas, visų pirma 1988 m. gegužės 25 d. Vyriausybės dekrete Nr. 22/88, kuriuo įkuriamas nustatytas Beira Baišos regionas ir apibrėžiami sūrių „Queijo de Castelo Branco“, „Queijo Amarelo da Beira Baixa“ ir „Queijo Picante da Beira Baixa“ gamybos būdai.

Todėl kadangi sūriai „Queijo de Castelo Branco“, „Queijo Amarelo da Beira Baixa“ ir „Queijo Picante da Beira Baixa“ yra iš Beira Baišos kilusių sūrių rūšys, pavadinimas „Queijos da Beira Baixa (Queijo de Castelo Branco, Queijo Amarelo da Beira Baixa, Queijo Picante da Beira Baixa)“ SKVN keičiamas pavadinimu „Queijo da Beira Baixa“ SKVN.

5.2. Produkto aprašymas

Nors pradinėje specifikacijoje tai nenurodyta, dabar nustatyta, kad gali būti naudojamas tik merinosų veislės avių ar kitų prie regiono sąlygų gerai prisitaikiusių veislių avių arba Charnequeiro veislės ožkų ar kitų prie regiono sąlygų gerai prisitaikiusių veislių ožkų žalias pienas, nes, atsižvelgiant į produkto aprašymą ir ryšį su geografine vietove, tai yra produkto savybes lemiantis veiksnys.

„Queijo da Beira Baixa“ SKVN žymimi „Amarelo“, „Castelo Branco“ ir „Picante“ rūšių sūriai.

„Castelo Branco“ rūšies sūris gaminamas lėtai nuvarvinant varškę, gautą sutraukinus vien tik merinosų veislės avių ar kitų prie regiono sąlygų prisitaikiusių veislių avių žalią pieną, naudojant dygiojo artišoko (lot. Cynara cardunculus L.) preparatą.

„Amarelo“ ir „Picante“ rūšių sūriai gaminami iš lėtai nuvarvintos žalio pieno varškės, sutraukinant gyvūninės kilmės šliužo fermentu gryną pieną arba pieno, gauto iš merinosų ar kitų veislių avių ir iš veislės „Charnequeiro“ ožkų ar kitų prie regiono sąlygų prisitaikiusių veislių ožkų žalio pieno, mišinį.

Nors pradinėje specifikacijoje tai nenurodyta, toliau nurodytais pakeitimais siekiama patenkinti naujus rinkos poreikius, nekeičiant produkto ypatybių, lemiančių jo išskirtinumą. Šie pokyčiai taip pat grindžiami vartotojų įpročių pokyčiais, visų pirma kalbant apie mažus sūrius, kurių tinkamumo vartoti terminas yra ilgesnis ir kurie ilgiau išsilaiko. Todėl:

Įtraukiamas sūrio „Queijo da Beira Baixa“ rūšių „Castelo Branco Velho“ ir „Queijo Amarelo Velho“ aprašymas, kuris taikomas ilgiau nei 90 dienų nokintiems arba brandintiems produktams. Prie šiomis sąlygomis pagaminto „Castelo Branco“ ir „Amarelo“ rūšių sūrio nuorodų pridedamas apibūdinimas „Velho“.

Įterpiama ši pastraipa:

„Jei nokinimo laikotarpis yra ilgesnis nei 90 dienų, prie „Amarelo“ ir „Castelo Branco“ rūšių sūrio nuorodų pridedamas apibūdinimas „Velho“.“

b.	Įtraukiama galimybė sūrį „Queijo da Beira Baixa“ parduoti porcijomis, nes taip vartotojai gali pirkti mažesnes porcijas, geriau atitinkančias jų lūkesčius ir poreikius. Įterpiama ši pastraipa: Sūris „Queijo da Beira Baixa“ parduodamas visas arba dalimis.

„Nustatomos dvi „Castelo Branco“ („Velho“) ir „Amarelo“ („Velho“) rūšių sūrio pateikimo formos – trumpiausias sūrio nokinimo arba brandinimo laikotarpis yra 90 dienų. Sūrio plutai konservuoti naudojama paprikų pasta ir grynas alyvuogių aliejus, todėl sūris įgauna oranžinę arba raudoną spalvą. Pluta užkonservuojama panardinant sūrį į talpyklas su alyvuogių aliejumi.

Įterpiama ši pastraipa:

„„Amarelo“ („Velho“) ir „Castelo Branco“ („Velho“) rūšių sūriai „Queijo da Beira Baixa“ taip pat gali būti pasirinktinai parduodami panardinti talpyklose su alyvuogių aliejumi arba padengti paprikos pasta ir grynu alyvuogių aliejumi.“

„Velho“ rūšies (brandintų) sūrių ir pirmiau minėtų pateikimo formų įtraukimas grindžiamas vis didėjančia paklausa ir vartotojų susidomėjimu naujais skoniais, taigi ir poreikiu, kad gamintojai patenkintų su platesniu produktų asortimentu susijusius vartotojų lūkesčius. Šie gamybos būdai ilgą laiką buvo taikomi vietoje, siekiant pailginti sūrio galiojimo trukmę ir tinkamumo vartoti terminą. Abiem atvejais išsaugomas pagrindinis sūrio skonis, nes sūriui būdingos savybės yra susijusios su naudojamo pieno rūšimi ir gamybos būdais, kurie iš esmės lieka nepakitę.

5.3. Geografinė vietovė

Nustatyta geografinė vietovė dabar apima:

—	savivaldybes ir parapijas, nurodytas pirminėje registracijoje, apibrėžtas 1988 m. gegužės 28 d. Vyriausybės dekrete Nr. 22/88 kaip „produkto „Queijos da Beira Baixa“ nustatyta vietovė“, į kurią įtrauktos šios vietovės:

—	Masauno savivaldybė,

—	Kotados, Kanjozo ir Sarzedo parapijos, priklausančios Koviljano savivaldybei.

Masauno savivaldybė buvo įtraukta dėl to, kad, nepaisant jos padėties prie Beira Baišos gamtinio regiono ribų, ji per klaidą nebuvo įtraukta į nustatytą geografinę vietovę pirminės registracijos metu.

Kotados, Kanjozo ir Sarzedo parapijos įtrauktos dėl administracinio reorganizavimo, kuris neturi įtakos pačiai geografinei vietovei (2013 m. sausio 28 d. Įstatymas Nr. 11-A/2013, kuriuo laikomasi parapijų teritorijos administracinio reorganizavimo įpareigojimo pagal 2012 m. gegužės 30 d. Įstatymą Nr. 22/2012 dėl administracinio reorganizavimo teisinio pagrindo patvirtinimo ir dėl sujungiant sukurtų parapijų teritorinės jurisdikcijos nustatymo).

5.4. Gamybos metodas

Nors pradinėje specifikacijoje apie tai nebuvo užsiminta, paaiškinama, kokie gali būti „velho“ rūšies sūrių variantai.

Įterpiama ši dalis:

„„Velho“ rūšies sūriai taip pat gali būti parduodami panardinti talpyklose su alyvuogių aliejumi arba padengti paprikų pasta ir alyvuogių aliejumi. Šie sūriai ruošiami atitinkamai padengiant plutą ir visą nokinto sūrio paviršių paprikų ir alyvuogių aliejaus pasta, gauta sumaišius šias dvi sudedamąsias dalis, ir panardinant sūrį į gryną alyvuogių aliejų.“

Nors pradinėje specifikacijoje tai nenurodyta, atsižvelgiant į tai, kad savaime augančios augmenijos ne visada pakanka bandų poreikiams patenkinti, dabar bus galima naudoti pašaro papildus, pavyzdžiui, šiaudus ir šieną, kuriuos nustatytoje geografinėje vietovėje pagamino avių ir ožkų augintojai iš rudenį ir (arba) žiemą sėjamų pašarinių augalų (avižų, vikių, rugių, geltonųjų lubinų ir kitų mišrių pašarinių augalų) ir pavasarį sėjamų pašarinių augalų (kukurūzų, sorgų ir kitų mišrių pašarinių augalų).

Įterpiama ši pastraipa:

„Visi gyvūnams tiekiami pašarai turi būti gaunami geografinėje vietovėje. Tik esant stygiui (dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, infekcinių ligų protrūkių, užteršimo toksiškomis medžiagomis arba gaisrų) galima naudoti pašarus iš kitų regionų, jei jie sudaro ne daugiau kaip 50 % sausosios medžiagos per metus. Šis pašaras bus toks pat ir tokios pat sudėties kaip ir pašaras iš geografinės vietovės, taigi dėl to produkto savybės nesikeičia.“

Pradinės specifikacijos II priedų [sic] dėl pieno gavimo ir priėmimo sąlygų formuluotė iš dalies keičiama, į ją įtraukiant pieno melžimo, surinkimo ir vežimo sąlygų paaiškinimą, taip pat išsamią informaciją apie gamybos etapo operacijas, visų pirma tas, kurios nulemia, kad produktas būtų pagamintas pagal pateiktą aprašymą.

Įterpiama ši pastraipa:

„Avių ir ožkų, kurių pienas naudojamas sūrio „Queijo da Beira Baixa“ gamybai, melžimo higienos sąlygos yra tokios:

a)	gyvūnai turi būti identifikuoti, švarūs ir geros būklės;

b)	neturi būti leidžiami jokie darbai, kurie galėtų pakenkti pieno kokybei;

c)	prieš pradedant melžti, speniai, tešmuo ir gretimos jų vietos turi būti švarios;

d)	avys su matomais tešmens sužalojimais turi būti melžiamos paskiausiai arba atskirai ir jų pienas neturi būti naudojamas [sūriui gaminti];

e)	už melžimą ir pieno tvarkymą atsakingi darbuotojai turi vilkėti tinkamą melžimo aprangą, kuri turi būti švari;

f)	melžėjai turi nusiplauti rankas prieš pradėdami melžti ir stengtis, kad melžiant jos būtų kuo švaresnės;

g)	po melžimo pienas turi būti laikomas pieno laikymo patalpoje arba atitinkamoje patalpoje. Jei jis nesurenkamas per artimiausias dvi valandas, jis turi būti atvėsintas iki žemesnės nei 6 °C temperatūros. Vežamo atšaldyto pieno temperatūra neturi viršyti 10 °C;

h)	talpyklos, kuriose laikomas pienas, turi būti apdengtos tol, kol jos yra tvarte, taip pat pieną vežant ir sandėliuojant. Jos turi būti pagamintos iš glotnios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos medžiagos, atsparios korozijai;

i)	pienas turi būti filtruojamas, o filtras turi būti pakeistas prieš tai, kai tampa nebetinkamas filtruoti.“

Be to, nepaisant to, kad pradinėje specifikacijoje apie tai neužsimenama, taip pat nurodomas verčių, kurių reikia laikytis maišant avių ir ožkų pieną, intervalas, apimantis įvairių rūšių sūriui „Queijo da Beira Baixa“ gaminti naudojamo viso pieno procentines dalis.

Įterpiama ši informacija:

Queijo da Beira Baixa	Avių pienas	Ožkų pienas
Castelo Branco	100 %	0 %
Amarelo	50 %–100 %	0 %–50 %
Picante	0 %–100 %	0 %–100 %

Nors pradinėje specifikacijoje tai nenurodyta, toliau pateikiami pakeitimai grindžiami būtinybe paaiškinti gamybos etapo operacijas ir pateikti išsamią informaciją apie jas, t. y. operacijas, kurios yra lemiamos, kad būtų galima gauti norimų savybių produktą, kaip antai: pieno perdirbimas (kaitinimas ir traukinimas – varškės maišymas), išrūgų nuvarvinimas (išspaudimas), nokinimas ir brandinimas (vartant ir plaunant), siekiant užtikrinti, kad produktas visada būtų gaminamas tokiomis pačiomis sąlygomis ir kad jo savybės būtų tokios pačios.

Todėl:

—

Pienas turi būti perdirbamas iš karto pamelžus. Jei tai neįmanoma, nurodyta tam tikrą ribotą laiką pieną laikyti ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje.

Įterpiama ši pastraipa:

„Žalias avių arba ožkų pienas, atskirai arba sumaišytas, atsižvelgiant į gaminamo sūrio rūšį („Castelo Branco“, „Amarelo“ ar „Picante“), perdirbamas iš karto pamelžus. Jei tai neįmanoma, jis turi būti laikomas ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje.“

—	Nurodoma trijų rūšių sūriams gaminti naudojamos traukinimo medžiagos rūšis ir optimalios temperatūros, iki kurios pienas turi būti užkaitintas prieš dedant traukinimo medžiagos (traukinimo temperatūros), intervalas, nurodant šios operacijos trukmę.

—

Nustatoma galimybė naudoti, kaip traukinimo medžiagą, gyvūninį šliužo fermentą arba dygiojo artišoko preparatą, o ne vien tik dygiojo artišoko infuziją. Šis pakeitimas yra technologinės plėtros rezultatas, kurį galima taikyti gamybos procese ir kuris neturi įtakos galutinėms produkto savybėms.

Įterpiama ši informacija:

Queijo da Beira Baixa	Fermentavimo šliužo fermentu medžiaga	Fermentavimo šliužo fermentu temperatūra	Fermentavimo šliužo fermentu laikas
Castelo Branco	Dygiojo artišoko preparatas	28–36 °C	40–90 m
Amarelo	Gyvūninis šliužo fermentas	27–36 °C	30–60 m
Picante	Gyvūninis šliužo fermentas	27–36 °C	30–60 m

—	Nurodoma, kaip gaminant trijų rūšių sūrius apdorojama varškė, visų pirma, kaip ji pjaustoma ir dedama į formas, atsižvelgiant į būdus, naudojamus formoms atverti ir varškei spausti, kol nuvarvinamos išrūgos, ir toliau apdorojama tol, kol tampa reikiamos konsistencijos.

—

Nurodoma, kad gaminant „Castelo Branco“ rūšies sūrį varškė daug kartų iš eilės smulkinama tol, kol jos dalelių dydis granuliometriškai bus panašus į ryžio grūdo dydžio grūdelius, ir toliau apdorojama, kol tampa reikiamos konsistencijos.

Įterpiamos šios pastraipos:

„„Castelo Branco“ rūšies sūris „Queijo da Beira Baixa“

Pirmąkart varškė stambiai supjaustoma iškart užbaigus fermentavimą šliužo fermentu, t. y. kai varškė atsiskiria nuo talpyklos, kurioje ji laikoma, sienelių. Tada varškė paliekama trumpai pastovėti, kad galėtų atsiskirti nuo išrūgų, kurios nuvarvinamos. Paskui varškė daug kartų iš eilės smulkinama tol, kol jos dalelės tampa maždaug tokio dydžio kaip ryžio grūdas. Varškė išimama ir dedama į formas, kurios atveriamos taip, kad būtų didžiausio skersmens ar kuo platesnės, ir tada apdorojama, kol pašalinamos visos išrūgos, o tai pasiekiama įvairiais spaudimo būdais;“

„„Amarelo“ rūšies sūris „Queijo da Beira Baixa“ ir „Picante“ rūšies sūris „Queijo da Beira Baixa“

Varškė pjaustoma arkos formos sūrio maišytuvu ir tolygiai paskirstoma įvairiose formose, kurios atveriamos taip, kad būtų didžiausio skersmens arba kuo platesnės. Tada pakartotinai spaudžiant arba suveržiant formas, jei taikoma, nuvarvinamos išrūgos. Kiekvieno vieneto gamybos procesas laikomas užbaigtu, kai minkštimas įgauna būdingą sūrio konsistenciją.“

—

Paaiškinamos sūdymo sąlygos ir metodai, taikomi priklausomai nuo norimo pagaminti sūrio rūšies.

Įterpiamos šios pastraipos:

„„Castelo Branco“ ir „Amarelo“ rūšių sūris „Queijo da Beira Baixa“ gali būti sūdomas taip:

—	kuo tradiciškesniu būdu paskleidžiant druską ant pagaminto sūrio paviršiaus – taip sūdant druskos kiekis apskaičiuojamas empiriškai, remiantis sūrio gamintojo praktine patirtimi;

—	įmaišant druską tiesiai į varškę arba pieną pagal kalnų piemenų tradiciškai naudojamą būdą;

—	panardinant sūrius į sūrymą tam tikrą laiką, kuris priklauso nuo naudojamo druskos kiekio ir sūrių dydžio.“

„„Picante“ rūšies sūriai „Queijo da Beira Baixa“ gali būti sūdomi per vieną kartą, paskleidžiant druską ant sūrių paviršiaus arba panardinant juos į sūrymą ar etapais – pirmą kartą, iš karto perdirbus, sūdomas sūrio viršus, o antrą kartą, praėjus kelioms valandoms, sūdoma kita sūrio pusė ir šonai ir vėliau galbūt sūdoma dar kelis kartus.“

—

Paaiškinama, kokiomis sąlygomis turi būti nokinami ir brandinami „Castelo Branco Velho“ ir „Amarelo Velho“ rūšių sūriai „Queijo da Beira Baixa“, nes šių rūšių sūriai nebuvo įtraukti į pirminę specifikaciją.

Įtrauktos šios pastraipos:

„Mažiausias „Amarelo“ ir „Castelo Branco“ rūšių sūrio „Queijo da Beira Baixa“ nokinimo laikotarpis yra 40 dienų, o „Amarelo Velho“ ir „Castelo Branco Velho“ rūšių sūrio „Queijo da Beira Baixa“ – 90 dienų.“

„„Castelo Branco“ ir „Amarelo“ rūšių sūris gali būti nokinamas:

—	kuo tradiciškesniu būdu – sūris nokinamas sūrinės dalyje, kurioje jis, veikiamas atmosferos veiksnių, natūraliomis drėgnio, oro ir temperatūros sąlygomis paliekamas išdžiūti, nuvarvėti ir nokti;

—

kontroliuojamomis sąlygomis, kuriomis imituojamos optimaliomis laikomos aplinkos sąlygos, laikantis šioje lentelėje pateiktų parametrų verčių:

Queijo da Beira Baixa	Temperatūra (°C)	Santykinis drėgnis (%)
Castelo Branco	8–14	74–90
Amarelo	8–14	74–98“

—

Atsižvelgiant į tai, kad aptariami metodai taikomi vietos lygmeniu, „Picante“ rūšies sūrio „Queijo da Beira Baixa“ aprašyme įtraukta galimybė nokinimo procesą atlikti taikant senovinius nokinimo arba brandinimo natūraliomis sąlygomis ant rugių šiaudų metodus, nors tai nebuvo numatyta pradinėje specifikacijoje. Be to, dabar šios rūšies sūrius bus galima nokinti taikant kitokį nokinimo natūraliomis sąlygomis metodą – pasibaigus spaudimo procesui sūrius sūdant sausai, taip išsaugant galutinio produkto juslines kvapo ir skonio savybes.

Įterpiamos šios pastraipos:

„Sūris „Queijo Picante“ gali būti nokinamas dviem skirtingais būdais, abiem atvejais – natūraliomis aplinkos sąlygomis (žr. toliau pateiktą aprašymą).

Pasibaigus sūdymo procesui, sūriai patenka į tam tikrą pieninės dalį, vadinamą „curadouro“, kurioje jie nokinami. Šis etapas trunka tol, kol sūris pakankamai išdžiovinamas ir įgauna tam tikrą konsistenciją. Tada įvairūs sūriai sudedami sluoksniais vienas ant kito (toks jų išdėstymas žinomas kaip „Castelo“ arba „pilis“) ir apibarstomi druska. Atsižvelgiant į išrūgų nuvarvėjimo laipsnį, sunaudotą druskos kiekį ir patalpų drėgnį, sūriai paliekami taip stovėti 2–3 savaites, kol jų konsistencija tampa tvirtesnė.

Pasibaigus šiam etapui, sūriai atgabenami į sandėlį ir guldomi ant rugių šiaudų sluoksnio šonais vienas šalia kito, t. y. atremiant juos vieną į kitą. Kartais virš pirmojo sūrių sluoksnio dedamas antras ir trečias sluoksniai.

Sūrius galima nokinti ir taip:

Sūrius suslėgus, jie pirmą kartą sausai sūdomi. Paskui sūriai išvežami į sandėlius, kuriuose laikomi kambario temperatūroje ir pradedamas nokinimo procesas. Sūriai vienu sluoksniu sudedami į talpyklas, kuriose jie laikomi anaerobinėmis sąlygomis. Tada sūriai antrą kartą sūdomi sausai ir sudedami dviem sluoksniais. Praėjus maždaug savaitei sūriai sukraunami į krūvą. Pasibaigus šiai procedūrai sūriai reguliariai vartomi ir prireikus valomi.“

—	Nors pradinėje specifikacijoje apie tai neužsimenama, nurodytas „Castelo Branco“, „Castelo Branco Velho“, „Amarelo“ ir „Amarelo Velho“ rūšių sūrio „Queijo da Beira Baixa“ priimtinos ilgo laikymo arba užšaldymo temperatūros intervalas yra nuo –1 °C iki –18 °C.

—	Į produkto specifikaciją įtraukiama tokia nuostata: „Amarelo“ ir „Castelo Branco“ rūšių sūris „Queijo da Beira Baixa“ ilgai gali būti laikomas užšaldytas nuo –1 °C iki –18 °C temperatūroje.

6.	Pirminėje specifikacijoje pateiktos nuorodos į gamintojų ir ūkio subjektų grupes, taip pat į pradiniame dokumente nurodytus pažeidimus ir baudas išbrauktos, nes jos nėra produkto specifikacijos dalis.

7.	Kai kurios pradinės specifikacijos pastraipos taip pat išbrauktos, nes jos susijusios su taisyklėmis, kurios visuotinai taikomos sūrių gamybai ir kurioms taikomi bendrieji teisės aktai.

5.5. Ryšys su geografine vietove

Pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 7 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktį buvo įtraukta išsami informacija apie produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos ryšį, nurodytą minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalyje.

5.6. Ženklinimas

Nuorodos į antspaudų ir bendrųjų nuorodų rūšis pradinėje specifikacijoje buvo išbrauktos ir pakeistos įpareigojimu etiketėse pateikti žodžius „Queijo da Beira Baixa – Denominação de Origem Protegida“ arba „Queijo da Beira Baixa DOP“ ir sūrio rūšies nuorodą: „Amarelo“, „Castelo Branco“ ar „Picante“ pagal produkto aprašymą.

Nors pradinėje specifikacijoje apie tai neužsimenama, pagal produkto aprašymą prie „Amarelo“ ir „Castelo Branco“ rūšių sūrio nuorodų galima pridėti apibūdinimą „velho“.

Pakeitimais siekiama iš dalies pakeistą pavadinimą suderinti su produkto aprašymu.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„QUEIJO DA BEIRA BAIXA“

ES Nr. PDO-PT-0214-AM02 – 2018 2 15

SKVN (X) SGN ()

1. Pavadinimas (-ai)

„Queijo da Beira Baixa“

2. Paraišką pateikusi (-ios) valstybė (-s)

Portugalija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Queijo da Beira Baixa“ – tai „Amarelo“, „Castelo Branco“ ir „Picante“ rūšių nokintas sūris, gaunamas traukinant merinosų veislės avių arba kitų prie regiono sąlygų gerai prisitaikiusių veislių avių, arba Charnequeiro veislės ožkų arba kitų prie regiono sąlygų gerai prisitaikiusių veislių ožkų žalią pieną. Gali būti naudojamas vienos veislės gyvūnų pienas arba įvairiomis dalimis sumaišytas pienas.

„Amarelo“ ir „Castelo Branco“ rūšių sūrio „Queijo da Beira Baixa“ trumpiausias nokinimo laikotarpis yra 40 dienų. „Picante“ rūšies sūris „Queijo da Beira Baixa“ nokinamas ne trumpiau kaip 120 dienų. Jei nokinimo laikotarpis yra ilgesnis nei 90 dienų, prie „Amarelo“ ir „Castelo Branco“ rūšių sūrio nuorodų pridedamas apibūdinimas „Velho“.

Pagrindinės savybės:

„Queijo da Beira Baixa“	Aukštis (cm)	Svoris (kg)	Skersmuo (cm)
„Amarelo“	3–5	0,6–1	12–16
„Amarelo“	3–4 (*1)	0,2–0,5 (*1)	7–10 (*1)
„Amarelo velho“	3–5	0,4–0,9	12–16
„Castelo Branco“	5–8	0,8–1,3	12–16
„Castelo Branco“	4–6 (*1)	0,35–0,55 (*1)	8–10 (*1)
„Castelo Branco velho“	5–8	0,4–1,1	12–16
„Picante“	3–5	0,4–1	10–15

„Queijo da Beira Baixa“	Forma	Pluta
„Amarelo“	Neaukšto (plokščio), taisyklingo cilindro formos, su šiek tiek išsipūtusiais šonais ir aptakiais kraštais	Pusiau kietos, tvirtos ir vientisos, bet subtilios konsistencijos; geltonos arba tamsiai geltonos spalvos
„Amarelo velho“	Neaukšto (plokščio), taisyklingo cilindro formos, su išsipūtusiais šonais ir aptakiais kraštais; sūrio viršus paprastai yra įdubęs.	Nuo elastingos iki kietos konsistencijos, normalios išvaizdos, nuo pakankamai plokščios iki briaunotos, gerai suformuota ir palyginti vientisa; oranžinės arba rausvos spalvos
„Castelo Branco“	Neaukšto (plokščio), taisyklingo cilindro formos, šonuose išsipūtęs ir šiek tiek išsipūtęs viršutinėje pusėje, be apibrėžtų kraštų	Iš pradžių minkštos, vėliau tampančios kieta konsistencijos, gerai suformuota ir iš pažiūros lygi; šiaudų geltonumo arba tamsiai geltonos spalvos
„Castelo Branco velho“	Neaukšto (plokščio), taisyklingo cilindro formos, su išsipūtusiais šonais ir aptakiais kraštais; sūrio viršus paprastai yra įdubęs.	Nuo palyginti elastingos iki kietos konsistencijos, normalios išvaizdos, nuo pakankamai lygios iki briaunotos, gerai suformuota ir palyginti vientisa; nuo tamsiai geltonos iki rusvai oranžinės arba raudonos spalvos
„Picante“	Neaukšto (plokščio), taisyklingo cilindro formos, tiesiais šonais ir lygiais, apibrėžtais kraštais	Bežievis

„Queijo da Beira Baixa“	Minkštimas
„Queijo da Beira Baixa“	Tekstūra	Išvaizda	Spalva	Kvapas ir skonis
„Amarelo“	Puskietis arba pusminkštis, tankus, vidutiniškai sviestinis sūris	Sūris riebus, su keletu netaisyklingos formos skylučių	Šiek tiek gelsva ir vienoda	Stiprus, grynas, šiek tiek rūgštokas
„Amarelo velho“	Nuo kietos iki labai kietos, tanki, šiek tiek grūdėta ir sausa	Sūris riebus, tankus, su keletu netaisyklingos formos skylučių	Nuo tamsiai geltonos iki oranžinės, spalva kinta nuo krašto link centro	Stiprus, ilgai išliekantis ir grynas, labai aiškiai išreikštas, šiek tiek aštrus ir sūrokas
„Castelo Branco“	Puskietis arba pusminkštis, tankus sūris; sūrį patapšnojus, jaučiamas kietumas, o jo spalva šie tiek primena ant būgno užtemptos odos spalvą.	Sūris riebus, su keletu mažų skylučių	Vientisos – nuo baltos iki gelsvos spalvos	Stipresnis aromatas ir skonis; ilgai nokinant skonis gali būti šiek tiek aštrus.
„Castelo Branco velho“	Nuo kietos iki labai kietos, tanki, šiek tiek grūdėta ir sausa	Sūris riebus, tankus, su keletu skylučių	Nuo gelsvos iki oranžinės, spalva kinta nuo krašto link centro	Stiprus, ilgai išliekantis ir grynas, nuo labai aiškiai išreikšto iki aiškiai išreikšto, šiek tiek aštrus ir sūrokas
„Picante“	Kietos arba puskietės konsistencijos	Skylučių nėra arba jos mažos ir netaisyklingos formos	Gali būti nuo beveik baltos iki pilkos	Labai intensyvus ir savitas, neišraiškingas, išskyrus tai, kad labai aštrus

„Queijo da Beira Baixa“	Drėgnis (%) (*2)	Riebalai (%) (*3)
„Amarelo“	54–69	45–60
„Amarelo velho“	49–56	45–60
„Castelo Branco“	54–69	45–60
„Castelo Branco velho“	49–56	45–60
„Picante“	49–63	35–60

Sūris „Queijo da Beira Baixa“ parduodamas visas arba porcijomis.

„Amarelo Velho“ ir „Castelo Branco Velho“ rūšių sūriai „Queijo da Beira Baixa“ taip pat gali būti parduodami panardinti talpyklose su alyvuogių aliejumi arba padengti paprikos pasta ir grynu alyvuogių aliejumi.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Avių ir ožkų pašaro pagrindą sudaro Beira Baišos regiono natūralių ganyklų, kuriose jos tiesiogiai ganomos, žolės, susidedančios iš tokių rūšių pievų augalų, kaip Vulpia (vulpijos), Periballia, Stellatum Lolium spp (svidrės), Trifolium spp (dobilai), Ornithopus (seradėlės), Agrostis (smilgos) ir Poa (miglės), kurios auga visame regione priklausomai nuo dirvožemio sudėties. Mažiau derlinguose regionuose ganyklos pagerinamos pasėjant pašarinių rūšių augalų, pvz., gulsčiastiebių dobilų (lot. Trifolium subterraneum) ir geltonųjų seradėlių (lot. Ornithopus compressus), bei kitų pašarinių augalų, kurie naudojami šienui ir ganiavai.

Gyvūnų pašaras, kai jo labiausiai trūksta, papildomas paskirstant nustatytoje geografinėje vietovėje pagamintus konservuotus pašarus (šieną ir šiaudus), taip pat naudojant javus ir pašarinius augalus – gyvūnams tiesiogiai ganyti arba šerti nupjautu pašaru, – kurie sėjami rudenį arba žiemą į sausą dirvą ir į drėkinamus žemės sklypus arba nedirbtą nedrėkinamą žemę kartu su avižomis arba be jų, su vikiais (lot. Vicia sativa), rugiais (lot. Secale cereale), geltonaisiais lubinais (lot. Lupinus luteus) ir kitais pašariniais augalais ir pavasarį – su kukurūzais (lot. Zea mays) ir pašariniais sorgais (lot. Sorghum vulgare) bei kitais įprastais regione ankštiniais ir grūdiniais pašariniais augalais.

Visi gyvūnams tiekiami pašarai turi būti gaunami geografinėje vietovėje. Tik esant stygiui (dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, infekcinių ligų protrūkių, užteršimo toksiškomis medžiagomis arba gaisrų) galima naudoti pašarus iš kitų regionų, jei jie sudaro ne daugiau kaip 50 % sausosios medžiagos per metus. Šis pašaras turi būti toks pat ir tokios pat sudėties kaip ir pašaras iš geografinės vietovės, taigi dėl to produkto savybės nesikeičia.

Sūriui „Queijo da Beira Baixa“ gaminti gali būti naudojamas tik žalias avių ir ožkų, auginamų ir šeriamų nustatytoje geografinėje vietovėje, pienas.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pienas ir sūris „Queijo da Beira Baixa“ gaminamas, įskaitant brandinimą ir nokinimą, nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Priklausomai nuo sūrio rūšies, ant pakuotės turi būti pateikta tokia nuoroda: „Queijo da Beira Baixa – Denominação de Origem Protegida“ arba „Queijo da Beira Baixa SKVN“ ir sūrio rūšies nuoroda: „Amarelo“, „Castelo Branco“ ar „Picante“.

Prie sūrio rūšių „Amarelo“ arba „Castelo Branco“ nuorodų galima pridėti apibūdinimą „Velho“.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė gamybos vietovė apima visas Kastelo Branko, Fundauno, Belmontės, Penamakoro, Idanja-a-Novos, Vila Velja de Rodauno, Pruensa a Novos, Vila de Rėjaus, Sertano, Oleiroso, Masauno savivaldybes ir Koviljano savivaldybės parapijas: Aldėja de San Fransisko, Barkos ir Kotados, Boidobros, Kazegaso ir Orondo, Koviljano ir Kanjozo, Domingizo, Fero, Oržaiso, Perabuos, Pezo ir Vales do Rijaus, San Žorže da Beiros, Sobral de San Migelio, Teišòzo ir Sarzedo, Tortozendo, Vale Formoso ir Aldėja do Soto.

5. Ryšys su geografine vietove

Sūrio „Queijo da Beira Baixa“ kokybę lemia nustatytos geografinės vietovės gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai.

Įvairių autorių šaltiniuose pateikiama duomenų, kad nuo neatmenamų laikų regiono klimato veiksniai, aukštis ir dirvožemio tipas turėjo įtakos vyraujančiai jo augmenijai, o ši savo ruožtu turėjo įtakos ją ėdančių gyvūnų pieno savybėms ir yra sūrio, kurio gamybos žaliava yra šis pienas, savybes lemiantis veiksnys.

Sūrio gamyba ir Beira Baišos regiono ganyklų istorija yra glaudžiai susijusios su bandų migracija, žinoma kaip sezoninis gyvūnų pervarymas į naujas ganyklas. Pasak O. Ribeiro (1941 m.), ši migracija prasidėjo lapkričio mėn., kai pieninių galvijų, kurie yra labiausiai jautrūs šalčiui ir maisto trūkumui, banda buvo perkelta į kitas paskirties vietas, kaip antai Kampinas da Idanja, Kastelo Branko apylinkės ir Kova da Beira.

Antunes et al. (1943 m.) rašė: „Portugalijoje, kurioje žinios apie šią gamybą siejamos su romėnais, ji ko gero vyko nuo tada, kai prasidėjo užpuolimai ir pusiasalis buvo užgrobtas. O kai gamybos būdas tapo žinomas, nesunku įsivaizduoti, kaip greitai jis paplito Herminijaus Kalnų regione – viename iš regionų, kuriuose auginama daugiausiai avių ir ožkų, ir ten jis įgavo vietos ypatybių, tačiau tam tikru mastu išlaikė primityvias technologines savybes, kurios dėl periodiškų sezoninių gyvūnų pervarymų natūraliai išplito Kastelo Branko apylinkėse.

Ekstremalios oro sąlygos, pavyzdžiui, prastas dirvožemis, atšiaurios žiemos ir labai karštos vasaros, daro didelę įtaką pasėlių pasiskirstymui regione, yra palankios tradicinėms, gana ekstensyvioms gamybos sistemoms ir nulemia tai, kad šiomis sąlygomis auginamos avys ir ožkos duoda pieną, kuris pasižymi tokiomis savybėmis, kad kai vietos žmonės pasinaudodami iš savo protėvių paveldėtais įgūdžiais ir praktine patirtimi jį apdoroja, ypač turint omenyje, kad tai yra žalias pienas, pagaminamas išskirtinis sūris, kuris išlaikė laiko išbandymą.

Taigi stiprus sūrio „Queijo da Beira Baixa“ kvapas ir ryškus, grynas ir gana aštrus skonis, kurie tampa stipresni ir intensyvesni sūriui senstant, priklauso nuo naudojamo gryno arba skirtingomis proporcijomis sumaišyto žalio pieno savybių ir yra glaudžiai susiję su ūkininkavimu regione ir natūralioms bei pagerintoms ganykloms būdinga augmenija, kuri yra pagrindinė nustatytoje geografinėje vietovėje auginamų avių ir ožkų pašaro dalis.

Tankią ir vientisą sūrio minkštimo tekstūrą, spalvą ir riebią išvaizda, mažas ir gana netaisyklingos formos skylutes lemia gamybos procesas, taip pat regiono gyventojų praktinė patirtis, ypač susijusi su pieno temperatūros ir fermentavimo šliužo fermentu trukmės kontrole.

Tačiau praktinės patirties svarba nepaneigiama, neatsižvelgiant į sūrio „Queijo da Beira Baixa“ sūdymo būdą. Šis veiksmas atliekamas tradiciniu būdu, o druskos kiekį ir sūdymo trukmę empiriškai apskaičiuoja regiono sūrių gamintojai.

Brandinimo ir nokinimo sąlygų palaikymas kontroliuojamos aplinkos patalpose ir šio proceso metu būtinas atidumas – ypač kalbant apie sūrio plovimą, kurio dažnumas priklauso nuo plutos išvaizdos, kuri visada turi būti lygi ir švari, – yra procedūros, grindžiamos vietos žiniomis, kurios yra lemiamos siekiant užtikrinti, kad pagaminto sūrio minkštimas būtų reikiamos tekstūros, spalvos ir išvaizdos. Šis aspektas dar svarbesnis, kai brandinama ir nokinama natūraliomis sąlygomis.

Sūrio „Queijo da Beira Baixa“ gamybos ir konservavimo metodai buvo perduodami iš kartos į kartą iki šių dienų.

1906 m. Prego savo darbe „Manteigas e Queijos“ (liet. „Sviestas ir sūriai“) taip rašė apie Beira Baišos regione pagamintus sūrius: „Beira Baišos regione, apimančiame Fundauną, Penamakorą, Idanją a Velją <... >, gaminama keletas rūšių mišrių ožkų ir avių pieno sūrių, kurie tam tikrais metais ir valgant juos tam tikrais metų laikais, yra malonaus skonio, o jų minkštimas – subtilus <... >, ir vis dėlto yra labai gero skonio ir labai puikiai vertinami net ir reikliausiose rinkose sūriai (….)“. Šis teiginys teisingas ir šiandien.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://tradicional.dgadr.gov.pt/images/prod_imagens/queijos/docs/CE_Queijo_Beira_Baixa_analise.pdf.

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(*1) Leidžiami du „Amarelo“ ir „Castelo Branco“ rūšies sūrio dydžių intervalai.

(*2) nurodant nugriebto pieno sūrį

(*3) nurodant sausąją medžiagą